Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. N. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų R. M. ir R. M. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys byloje E. A. K., A. N., G. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

15. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas iškėlė fiziniams asmenims bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliantas (kreditorius), nesutikdamas su skundžiama nutartimi, kuria pareiškėjams iškelta fizinio asmens bankroto byla, pateikė atskirąjį skundą, kuriame yra keliamas pareiškėjų nesąžiningumo, kaip fizinio asmens bankroto bylos neiškėlimo pagrindo, klausimas.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

16. Kasacinis teismas, aiškindamas Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) nuostatas, savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad FABĮ paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo, taigi įstatymo tikslas yra fizinio asmens mokumo atkūrimas ir užtikrinimas, jog kreditorių reikalavimai bus patenkinami nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-690/2015).

17. Nusprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, turi būti įvertintos dvi grupės aplinkybių. Pirma, turi būti konstatuotas fizinio asmens nemokumas. Pagal FABĮ 2 straipsnio 2 dalį, fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (MMA). Antra, nustačius fizinio asmens nemokumą, turi būti patikrinama, ar neegzistuoja FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant bankroto bylą atsisakoma iškelti. Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punktą, teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad fizinio asmens būklė neatitinka šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytosios.

18. Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą, teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų, pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę, prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Aplinkybės, ar asmuo tapo nemokus dėl nesąžiningų veiksmų (neveikimo), kiekvienu konkrečiu atveju pirmiausia vertintinos atsižvelgiant į FABĮ tikslą – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą.

19. Sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: 1) ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją ir 2) ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496-219/2015). Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad: 1) pareiškėjas tapo nemokus per 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo ir 2) pareiškėjo nemokumo priežastis yra FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodyti nesąžiningi veiksmai.

20. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjos R. M. kreditoriai yra: E. A. K., reikalavimas 212 048,60 Eur, įvykdymo terminas 2019 m. sausio 10 d.; A. N., reikalavimas 87 735,07 Eur, įvykdymo terminas 2019 m. rugpjūčio 22 d., iš viso 299 783,67 Eur. Pareiškėjo R. M. kreditoriai yra: E. A. K., reikalavimas 212 048,60 Eur, įvykdymo terminas 2019 m. sausio 10 d.; A. N., reikalavimas 87 735,07 Eur, įvykdymo terminas 2019 m. rugpjūčio 22 d.; G. M., reikalavimas 23 169,60 Eur, įvykdymo terminas 2015 m. birželio 12 d., iš viso 322 953,27 Eur. Pareiškėjai nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi. Pareiškėjai yra susituokę ir augina du nepilnamečius vaikus M. M., gimusią 2009 m. birželio 12 d., ir O. M., gimusį 2007 m. sausio 11 d. Pareiškėjos R. M. gaunamos pajamos per mėnesį apie 770 Eur. Pareiškėjas R. M. vadovauja MB „A“ ir jo gaunamos pajamos per mėnesį sudaro apie 935 Eur.

21. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad pareiškėjų skoliniai įsipareigojimai, kurių mokėjimo terminai suėję, viršija FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nurodytą 25 MMA sumą. Pareiškėjų turimo turto ir pajamų nepakanka skoliniams įsipareigojimams įvykdyti. Atsižvelgiant į pradelstų skolų sumą, pareiškėjai objektyviai neturi galimybės turimų skolų padengti nei šiuo metu, nei per protingą terminą. Todėl pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjai yra nemokūs. Apeliantas nekvestionavo, jog pareiškėjų skolinių įsipareigojimų mokėjimo terminai yra suėję ir šių įsipareigojimų suma viršija 25 MMA.

22. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad pareiškėjai pareiškime nenurodė visų su nagrinėjama byla susijusių esminių aplinkybių, bandydami nuslėpti tikrąją padėtį apie savo turtinę padėtį ir gaunamas pajamas, buvo ir yra pasyvūs, t. y. nesiekia gauti didesnių pajamų siekiant atsiskaityti su kreditoriais, įskaitant apeliantą, todėl pareiškėjai nagrinėjamos bylos kontekste laikytini nesąžiningais.

23. Kadangi teismas yra aktyvus nagrinėjant bankroto bylas, kurios yra susijusios su viešojo intereso tenkinimu, teismas iš byloje esančių duomenų turi nuspręsti, ar nėra akivaizdžių pareiškėjų nesąžiningumo įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aktyvus teismo vaidmuo nereiškia, jog teismas perima iš šalių įrodinėjimo pareigą (CPK 12, 178 straipsniai). Civiliniame procese vyraujantis dispozityvumo principas reiškia, kad šalys nustato įrodinėjimo dalyką ir nurodo aplinkybes, kuriomis grindžia pareikštus reikalavimus (CPK 13 straipsnis). Dėl šios priežasties teismui nenustačius akivaizdžių pareiškėjų nesąžiningumo aplinkybių, teismas tiria ir vertina byloje dalyvaujančių asmenų pateiktus konkrečius įrodymus / paaiškinimus apie pareiškėjų nesąžiningumą.

24. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Todėl teismas kiekvienu atveju privalo vertinti įrodinėjamas aplinkybes, susijusias su asmenų, kuriems keliama fizinio asmens bankroto byla nesąžiningumu ir dėl šių aplinkybių pasisakyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376-219/2017). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, jog FABĮ normos nepateikia išsamaus nesąžiningo elgesio atvejų sąrašo ir tokio elgesio nustatymo kriterijų, todėl sprendžiant dėl fizinio asmens, prašančio iškelti bankroto bylą, sąžiningumo taikoma teisminė praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-219/2020). Asmens (ne)sąžiningumas yra fakto klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203-403/2020, nutarties 60 punktas).

25. Apeliacinės instancijos teismas vertindamas nurodytų apelianto argumentų pagrįstumą, pažymi, jog nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas nesąžiningumo ir nemokumo priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014; 2015 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-686/2015; 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376-219/2017).

26. Vertindamas suinteresuoto asmens argumentus, susijusius su pareiškėjų nesąžiningumu, pagrįstumą, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog byloje nėra įrodymų patikimai patvirtinančių, kad pareiškėjai slėptų savo pajamas, patiriamas išlaidas perkeltų valdomiems juridiniams asmenims ir pan. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus ir išklausęs ieškovės, jos atstovų paaiškinimus, nenustatė FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytų sąlygų, sudarančių pagrindą atsisakyti iškelti bankroto bylą pareiškėjams. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.

27. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, viena vertus, pareiga atskleisti visą informaciją teikiant pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ir neslėpti tikrosios reikalų padėties – pajamų, įsiskolinimų kreditoriams atsiradimo, skolininko pareigų vykdymo ir kt. aplinkybių, proceso dalyviams kyla iš CPK 8 straipsnyje įtvirtinto kooperacijos (bendradarbiavimo) principo (FABĮ 5 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje dėl bendradarbiavimo principo taikymo yra išaiškinta, kad šis principas reiškia, jog tiek teismas, tiek šalys ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys privalo bendrai veikti, siekdami proceso tikslų; šalių ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų bendradarbiavimo su teismu pareiga reiškia, kad šalys privalo sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis, rūpestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-394-415/2015). Kita vertus, kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog sprendžiant fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo klausimą iš asmens neturi būti reikalaujama perteklinių arba akivaizdžių įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių jo turto, pajamų egzistavimą. Bankroto bylos iškėlimo stadijoje pareiškėjui privaloma pateikti FABĮ 4 straipsnio 4 dalyje nurodytą informaciją, tačiau šios informacijos teisingumas gali būti vertinamas bankroto bylos iškėlimo stadijoje, taip pat jau iškėlus bankroto bylą. O paaiškėjus aplinkybei, kad pareiškėjas pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, turimus įsipareigojimus, bankroto byla gali būti nutraukiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjai, teikdami pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, iš esmės pateikė visus FABĮ 4 straipsnio 4 dalyje nurodytus dokumentus; bylos nagrinėjimo metu pareiškėjų nurodyti duomenys iš esmės nebuvo paneigti, todėl nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiais dėl pareiškėjų nesąžiningumo pateikiant teismui aiškiai neteisingus duomenis apie savo turtą, pajamas ir pan. Iš bylos duomenų nustatyta, jog pareiškėjai su pareiškimu teismui pateikė 2021 m. rugsėjo 28 d. civilinio vadovavimo paslaugų sutartį Nr. 2021/01, kuri patvirtina, kad MB „A”, atstovaujama vienintelio nario R. M. ir pareiškėjas sudarė sutartį dėl Bendrijos valdymo ir kasdieninės veiklos organizavimo paslaugų teikimo ir už šias paslaugas MB „A” įsipareigojo mokėti 1 100 Eur per mėnesį. Pirmosios instancijos teismui buvo pateikta MB „A” pelno (nuostolių) ataskaita, MB „A” sutartis su UAB „R”. Tai, kad apeliantui iki pareiškėjų bankroto iniciavimo nebuvo žinoma apie pareiškėjų įsteigtą MB „A“, nepatvirtina fakto, jog pareiškėjai nuslėpė reikšmingą informaciją ir duomenis apie gaunamas pajamas. Priešingai, tai tik patvirtina faktą, kad galbūt pareiškėjai su apeliantu nebuvo tokie artimi draugai, kai nurodo apeliantas atskirajame skunde. Pareiškėjas neslėpė fakto, kad jo įkurtą MB „A” prekiavo platformoje amazon.com, o pareiškėjas tarpininkavo parduodant granules, tačiau dėl veiklos nepelningumo, R. M. perėjo prie tarpininkavimo parduodant nekilnojamąjį turtą veiklos. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad byloje pateikta 2019 m. spalio 24 d. bendradarbiavimo sutartis Nr. RB0079 patvirtino, kad UAB „R“ ir MB „A“ sutarė dėl bendradarbiavimo naudojant sutartyje nurodyta prekės ženklą, tačiau nei ši sutartis nei faktas, kad pareiškėjas R. M. šios sutarties pagrindu užsiima nekilnojamojo turto pardavimu nesudaro pagrindo spręsti, kad pareiškėjai yra nesąžiningi.

28. Visiškai nepagrįstas ir apelianto atskirojo skundo argumentas, jog pareiškėjas, kaip bendrijos vadovas, vienašališkai nusistatė būtent 1 110 Eur dydžio mėnesinį atlyginimą, ir taip susikūrę galimybes piktnaudžiauti padėtimi ir atitinkamai sukurti palankią situaciją tariamai nemokumo būklei sukurti. 2022 m. rugpjūčio 8 d. teismo posėdžio metu pareiškėjas išsamiai paaiškino, kad 1 110 Eur vidutinį darbo užmokestį apskaičiavimo įvertinęs mažosios bendrijos pajamų metinį vidurkį, nes pajamos į mažąją bendriją nėra stabilios dėl parduodamų nekilnojamo turto objektų (2022 m. rugpjūčio 8 d. teismo posėdžio garso įrašas: 19 min. 00 sek. – 20 min. 20 sek.; 21 min. 48 sek. – 22 min. 48 sek.). Nėra pagrindo nesutikti su pareiškėjų atsiliepime į atskirąjį skundą išsakytu argumentu, jog siekis gauti pajamų vykdant teisėtą komercinę veiklą per teisėtai įsteigtą įmonę yra toks pat sąžiningas ir teisėtas kaip ir darbinė veikla pagal darbo sutartį.

29. Apeliantas nurodo, kad pareiškėjų pasirinktas elgesio modelis yra neveikti, todėl jie negali būti laikomi sąžiningais kreditorių atžvilgiu, nes būdami sveiki ir darbingi, abu turėdami aukštąjį išsilavinimą bei didelę sukauptą darbinę patirtį, yra visiškai pajėgūs dirbti papildomai ir (ar) susirasti jų kvalifikaciją atitinkantį, geriau apmokamą darbą, taip siekiant atsiskaityti su kreditoriais.

30. Kaip jau minėta, asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti. Šioje byloje nenustatyta aplinkybių, jog pareiškėjai nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, sąmoningai suvokdama ir siekdama savo padėtį pabloginti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto argumentai dėl pareiškėjų neveikimo siekiant atkurti mokumą, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiomis objektyviomis aplinkybėmis. Byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjai turėjo galimybes gauti didesnes pajamas, tačiau sąmoningai jų nesiekė. Priešingai, iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėja dirba UAB „I“ administratorės–ekspeditorės pareigose, jos pajamos kas mėnesį atskaičius mokesčius sudaro 612 Eur. Pareiškėja taip pat nuo 2017 m. gauna apie 2 000 Eur per metus honorarą iš asociacijos LATGA už poetų V. B. ir N. M. – Bs poezijos kūrinius. Iš viso R. M. gaunamos pajamos per mėnesį sudaro apie 770 Eur. Pareiškėjas R. M. vadovauja MB „A“ ir jo gaunamos pajamos per mėnesį sudaro apie 935 Eur. Atsižvelgtina ir į tai, kad pareiškėjai augina du nepilnamečius vaikus, kuriems taip pat reikalinga priežiūra. Taigi akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas pagrindo konstatuoti pareiškėjų nesąžiningumą dėl pareiškėjų galimo neveikimo neturėjo teisinio pagrindo.

31. Apelianto nurodoma aplinkybė, jog pareiškėjas slepia realiai gaunamas pajamas, nes UAB „M “ paskyroje internetiniame puslapyje www.facebook.com pareiškėjas yra nuolat publikuojamas kaip vienas geriausių šios bendrovės nekilnojamojo turto brokerių, atmestina kaip nepagrįsta ir neįrodyta. 2022 m. rugpjūčio 8 d. teismo posėdžio metu R. M. paaiškino kaip yra reitinguojami ir vertinami taškų sistema UAB „M“ brokeriai (2022 m. rugpjūčio 8 d. teismo posėdžio garso įrašas: 20 min. 05 sek. – 21 min. 47 sek.). Apelianto pirmosios instancijos teismui pateikta viena iš UAB „ M“ biurų facebook profilio ištrauka neįrodo ryšio tarp gaunamo pareiškėjo atlyginimo už tarpininkavimą ir brokerio vertinimo UAB „M“ vertinimo sistemoje. Atmestini ir apelianto atskirajame skunde nurodyti argumentai, jog pareiškėjas užsiima labdaringa veikla bei tretiesiems asmenims dovanoja dovanas. Vienkartinis mažos vertės (15 Eur) FIFA futbolo rungtynių bilieto dovanojimas neįrodo, jog pareiškėjo turtinė padėtis dėl to pablogėjo.

32. Apelianto atskirajame skunde pateikiami argumentai dėl pareiškėjų nesąžiningumo vertintini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais įrodymais. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apelianto nurodomos aplinkybės nepaneigia asmens sąžiningumo prezumpcijos, o pagrįstų argumentų ar įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti išvadą dėl pareiškėjų nesąžiningumo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nepateikta.

33. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iškėlė pareiškėjams bankroto bylą, todėl keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, taigi apelianto atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

34. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atmetus suinteresuoto asmens atskirąjį skundą, suinteresuotam asmeniui A. N. nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos.

35. Remiantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, patvirtinti užmokesčio dydžiai (toliau – Rekomendacijos).

36. Pareiškėjas pateikė prašymą priteisti 370 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Pareiškėjo prašomos išlaidos yra pagrįstos byloje esančiais įrodymais – 2022 m. rugsėjo 5 d. atstovavimo sutartimi, 2022 m. rugsėjo 12 d. prašymu dėl išlaidų už advokato pagalbą apmokėjimo, 2022 m. rugsėjo 12 d. pinigų priėmimo kvitu Nr. 1134178 (mokėtojas – pareiškėjas), iš kurių matyti, kad pareiškėjams buvo suteikta teisinė pagalba teikiant atsiliepimą į suinteresuoto asmens atskirąjį skundą. Atsižvelgiant į tai, kad prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma už advokato teisines paslaugas neviršija Rekomendacijose nustatytos sumos, todėl atmetus atskirąjį skundą, šios išlaidos priteisiamos iš apelianto pareiškėjui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš suinteresuoto asmens A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 370,00 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.