- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-23
- Bylos Nr.
- e2A-2466-653/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23789-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kastis“
- Atsakovas
- ERGO Insurance SE Lietuvos filialui
- Kategorijos
- 2.6.39.2.5.5Transporto priemonių draudimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, veikianti Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kastis“ apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. balandžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kastis“ ieškinį atsakovui ERGO Insurance SE Lietuvos filialui dėl draudimo išmokos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Kastis“ kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo (toliau – ir ERGO) 4 721,47 Eur draudimo išmoką, 6 proc. metinių palūkanų, skaičiuojant nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 107 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė laikėsi pozicijos, kad turi teisę į didesnę nei 1 500 Eur dydžio draudimo išmoką. Šią poziciją ieškovė grindė argumentais, kad:
1.1. Tretiesiems asmenims nebuvo padaryta žala, be to, nepranešimas apie įvykį kompetentingoms institucijoms neužkerta kelio tinkamam žalos bylos administravimui;
1.2. Eismo įvykio metu buvo partrenkta stirna, ieškovas nekvietė policijos, nes stirna nubėgo toliau, o transporto priemonė galėjo važiuoti. Transporto priemonės prietaisų skydelis po įvykusio įvykio nerodė jokių klaidų, transporto priemonė galėjo važiuoti sava eiga. Kadangi įvykis įvyko naktį, ieškovas negalėjo įvertinti tikslaus nuostolių dydžio;
1.3. Formalus Transporto priemonių draudimo taisyklės Nr. 030 (toliau – ir Taisyklės) taikymas, išmokant 1 500 Eur dydžio išmoką yra nesąžiningas ieškovės atžvilgiu.
Atsiliepimas
2. Atsakovas ERGO atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti. Atsakovas pažymėjo, kad apdraustos ieškovės transporto priemonės vairuotojas turėjo pareigą po susidūrimo su laukiniu gyvūnu pasilikti eismo įvykio vietoje ir pranešti apie eismo įvykį policijai, nepriklausomai nuo automobilio sugadinimo masto, remiantis Taisyklių 5.1.3. ir 5.1.4. punktais. Vairuotojas, nepranešęs apie įvykį turto savininkui ar policijai, išvengia administracinės atsakomybės taikymo dėl sukelto eismo įvykio ir/ar padarytos žalos, taip pat objektyviai nenustatomos įvykusio eismo įvykio faktinės aplinkybės.
3. Atsakovas nurodė, kad pagal ieškovės pateiktą pranešimą ir jame nurodomas aplinkybes, apdrausta transporto priemone BMW X5 XDRIVE30D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Transporto priemonė) įvyko susidūrimas su laukiniu gyvūnu (briedžiu ar stirna). Atsakovas vertino, kad atsižvelgiant į automobilio BMW sugadinimus, laukinis gyvūnas taip pat buvo sužalotas.
4. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovei nesilaikant draudimo sutarties sąlygų iš draudiko buvo atimta teisė objektyviai nustatyti įvykusį įvykį ir jo aplinkybes, vairavusį asmenį, taip pat ar nebuvo nedraudžiamojo įvykio aplinkybių: ar vairuotojas turėjo teisę vairuoti transporto priemonę (Taisyklių 3.1.10 punktas), ar įvykio metu apdraustą transporto priemonę vairavęs asmuo buvo blaivus (Taisyklių 3.1.11 punktas), taip pat draudikas netenka galimybės įgyvendinti subrogacijos teisės.
5. Bylą nagrinėjant iš esmės ieškovės (duomenys neskelbtini) K. K. papildomai paaiškino, kad manė, jog eismo įvykio metu buvo apgadintos tik automobilio apdailos detalės, todėl po eismo įvykio nesustojo. Vertino, kad nebuvo būtinybės pranešti apie eismo įvykį policijai, nes įvykio vietoje nebuvo laukinio gyvūno. Atsakovas papildomai nurodė, kad draudimo sąlygos buvo išviešintos ir yra žinomos ieškovei, o ieškovės transporto priemonė buvo apžiūrėta įgalioto autoserviso.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. balandžio 28 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti.
7. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais duomenimis, nustatė, kad 2024 m. gegužės 10 d. ieškovė UAB „Kastis“ su atsakovu ERGO Insurance SE, atstovaujamu Lietuvos filialo, sudarė transporto priemonių Kasko draudimo sutartį, kurią sudaro draudimo liudijimas Nr. 710-851-971693 ir Transporto priemonių draudimo taisyklės Nr. 030 (galioja nuo 2019-03-01) (toliau – Draudimo sutartis). Minėta sutartimi apdrausta ieškovės transporto priemonė BMW X5 XDRIVE30D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Transporto priemonė, BMW). Teismas nustatė, kad 2024 m. liepos 8 d. ieškovė atsakovui pateikė pranešimą, jog 2024 m. liepos 7 d., 03:05 val., apdrausta Transporto priemonė buvo apgadinta, įvykio aplinkybės: „Panevėžys–Vilnius autostrada 112 km iki Vilniaus iš kairės pusės išbėgo briedis“. Draudėjo pateikto pranešimo pagrindu buvo registruotas įvykis, pradėtas žalos administravimas, draudėjas nukreiptas į remonto įmonę UAB „Krasta Auto“. Ieškovė (draudėjas) pateikė atsakovui (draudikui) UAB „Krasta Auto“ PVM sąskaitą faktūrą Nr. SIV2119707, pagal kurią automobilio BMW remonto darbų kaina yra 754,29 Eur, detalių kaina – 5 447,18 Eur, 20 Eur servisas, iš viso padaryta žala už 7 527,98 Eur (6 221,47 Eur be PVM).
8. Teismas pažymėjo, kad apie įvykusį įvykį ieškovė nepranešė policijai. Atsakovas informavo ieškovę, kad pagal žalos administravimo metu surinktus duomenis yra pagrindas taikyti Draudimo sutarties sąlygą – Taisyklių 5.1.3 punktą, pagal kurį mokamos draudimo išmokos dydis gali būti iki 1 500 Eur. Iš ERGO Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 030, galiojančių nuo 2019-03-01, 5.1.3 punkto nustatė, kad atsitikus draudžiamajam įvykiui, draudėjas privalo apie kiekvieną draudžiamąjį įvykį nedelsdamas pranešti policijai, jei eismo įvykio metu padaryta žala trečiųjų asmenų turtui, o šių asmenų eismo įvykio vietoje nėra; ši sąlyga nėra taikoma, kai transporto priemonė buvo sugadinta / sunaikinta susidūrus su laukiniais ar naminiais gyvūnais, o padaryta žala yra mažesnė nei 1 500 Eur; Taisyklių 5.1.4 punkte nustatyta, kad draudėjas privalo nepalikti eismo įvykio vietos iki policijos ar kitų kompetentingų institucijų atvykimo, išskyrus atvejus, numatytus Lietuvos Respublikos teisės aktuose. 2024 m. rugpjūčio 20 d. atsakovas, vadovaudamasis minėtomis sutarties sąlygomis, priėmė sprendimą išmokėti ieškovui 1 375 Eur dydžio draudimo išmoką, kurią sudaro 1 500 Eur žalos atlyginimas, atskaičius 125 Eur dydžio išskaitą (Franšizę).
9. Teismas vertino, kad vairuotojas po eismo įvykio privalėjo sustoti ir nepasitraukdamas iš eismo įvykio vietos pranešti apie eismo įvykį valstybės/miškų urėdijos atstovui ir su įgaliotu asmeniu eismo įvykio vietoje užpildyti eismo įvykio deklaraciją ir jei neįmanoma – apie eismo įvykį pranešti policijai.
10. Teismas nurodė, kad Draudimo sutarties Taisyklių 5.1.3 ir 5.1.4 punktais yra įgyvendinamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) nustatytas teisinis reguliavimas, nustatant draudiko ir draudėjo interesų pusiausvyra, t. y. draudėjas apdraudžia turtinius interesus, susijusius su automobilio naudojimu, ir už tai įsipareigoja vykdyti Draudimo sutarties sąlygas, ir tuo užtikrinti draudiko interesą eismo įvykio atveju įsitikinti draudimo apsaugos pagrįstumu ir sumažinti savo nuostolius dėka subrogacijos instituto.
11. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog automobiliui susidūrus su laukiniu gyvūnu, niekam nebuvo padaryta žalos. Liudytojas V. P. parodė, kad automobilio BMW nuotraukoje matosi sulaužytas bamperis, sulaužytos, į vidų įstumtos grotelės, kas liudija stiprų smūgį. Apgadintų automobilio detalių vertė yra daugiau nei 1 500 Eur (2 563,42 Eur (be PVM)). Be to, Transporto priemonės apgadinimo aplinkybės, taip pat aplinkybės, susijusios su žalos gyvūnui (ne)padarymu, įrodinėjamos tik ieškovės paaiškinimais. Teismas vertino, kad ieškovės (duomenys neskelbtini) nepranešus apie eismo įvykį policijai, iš draudiko buvo atimta teisė objektyviai nustatyti įvykusio eismo įvykio aplinkybes.
12. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytą, atmetė ieškinio reikalavimą dėl 4 721,47 Eur papildomos draudimo išmokos priteisimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Ieškovė UAB „Kastis“ (toliau – ir apeliantė) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. balandžio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais nesutikimo motyvais:
13.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai rėmėsi KET 222 punktu, nes žala buvo padaryta tik Transporto priemonei, jokie asmenys nenukentėjo.
13.2. Transporto priemonės vairuotojas K. K. paaiškino, kad smūgis nebuvo labai stiprus. Eismo įvykio metu buvo tamsu, todėl vairuotojas manė, kad buvo apgadintos tik automobilio apdailos detalės. Teismas į šiuos ieškovės (duomenys neskelbtini) paaiškinimus neatsižvelgė.
13.3. Apeliantės vertinimu, nepranešimas apie eismo įvykį kompetentingoms institucijoms neturi įtakos draudimo išmokos dydžio nustatymui.
13.4. Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir priimdamas sprendimą nepagrįstai vadovavosi vien atsakovo ir liudytojo V. P. paaiškinimais.
Atsiliepimas
14. Atsakovas ERGO atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. Apeliantė netinkamai įvykdė Taisyklių 5.1.3 ir 5.1.4 punktuose numatytas pareigas, todėl draudikas įgijo teisę mažinti draudimo išmoką iki 1 500 Eur.
Šalies argumentai
14.2. Apeliantė teigia, kad jokia žala tretiesiems asmenims nebuvo padaryta, tačiau jokių įrodymų tokiems savo teiginiams pagrįsti nepateikė. Dėl to nėra pagrindo vertinti, kad ši apeliantės nurodoma aplinkybė įrodyta.
14.3. Ieškovė, nevykdydama KET ir Taisyklių reikalavimų prisiėmė riziką, kad draudikui bus užkirstas kelias objektyviai nustatyti įvykio aplinkybes ir dėl to pagal sudarytą Draudimo sutartį apdraustai Transporto priemonei padaryta žala bus atlyginta ne visa apimtimi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
16. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas nusprendė ieškinį atmesti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nenustatė aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti apeliacinio skundo ribas. Todėl teismas pasisakys tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
17. Pagal 6.987 straipsnį draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis.
18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors įstatymas nedraudžia draudimo sutartyje nustatyti išimčių, kuriomis remdamasis draudikas turi teisę atsisakyti išmokėti draudimo išmoką arba ją sumažinti, ši teisė neturi paneigti civilinės atsakomybės draudimo esmės ir draudimo sutartimi siekiamų tikslų. Todėl draudimo sutarties sąlyga, ribojanti draudžiamosios apsaugos apimtį ir apibrėžianti draudimo rizikos laipsnį, vertintina kaip esminė draudimo sutarties sąlyga, dėl kurios šalys turi aiškiai susitarti, kiek įmanoma ją sukonkretinti, kad nebūtų sudarytos sąlygos draudikui nepagrįstai atsisakyti mokėti draudimo išmoką, paneigiant pačią draudimo sutarties esmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-426-684/2017).
19. Teismai, esant šalių nesutarimui dėl civilinės atsakomybės draudimo sutarties sąlygų, nustatančių draudimo apsaugą, jos apimtį, draudiko įsipareigojimus, turinio, aiškindami šias sąlygas turi vadovautis ne tik bendrosiomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis ir bendraisiais teisės principais, bet ir atsižvelgti į draudimo sutarčių sudarymo ypatumus, draudikui tenkančias pareigas šiame procese, konkrečiai sutarčiai sudaryti reikšmingas faktines aplinkybes, įvertinti, ar ginčo sąlygos kvalifikuotinos kaip individualios, ar kaip standartinės draudiko parengtos sąlygos, ar jomis nepaneigiama draudimo esmė, tikslas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-381/2023).
20. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė su atsakovu 2024 m. gegužės 10 d. sudarė transporto priemonių Kasko draudimo sutartį, kurią sudaro draudimo liudijimas Nr. 710-851-971693 ir Transporto priemonių draudimo taisyklės Nr. 030. Minėta sutartimi apdrausta ieškovės transporto priemonė BMW X5 XDRIVE30D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
21. Taisyklių 5.1.3 punktas numato, kad draudėjas, atsitikus draudžiamajam įvykiui, privalo apie kiekvieną draudžiamąjį įvykį nedelsiant pranešti policijai, jeigu eismo įvykio metu padaryta žala trečiųjų asmenų turtui ir šių asmenų eismo įvykio vietoje nėra; ši sąlyga nėra taikoma, kai transporto priemonė buvo sugadinta/sunaikinta susidūrus su laukiniais ar naminiais gyvūnais ir padaryta žala yra mažesnė nei 1 500 Eur; taip pat apie įvykį nedelsiant pranešti policijai, jei to reikalauja įvykio valstybėje galiojantys teisės aktai. Pagal Taisyklių 5.1.4 punktą, draudėjas yra įpareigojamas nepalikti eismo įvykio vietos iki policijos ar kitų kompetentingų institucijų atvykimo, išskyrus atvejus numatytus Lietuvos Respublikos teisės aktuose. Taisyklių 4.2.1 punkte numatyta, kad draudikas turi teisę sumažinti draudimo išmoką ar jos nemokėti, jeigu draudėjas nevykdo Taisyklių 5.1.2–5.1.13 punktuose numatytų pareigų ar nesilaikė sutartos tvarkos.
22. Taigi įvertinus aptartų Taisyklių nuostatų turinį tiek lingvistiškai, tiek sistemiškai (CK 6.193 straipsnis), darytina išvada, kad šalys, sudarydamos Draudimo sutartį, sulygo, kad įvykus eismo įvykiui, draudėjas apie tai turi pranešti policijai ar kompetentingoms institucijoms ir nepalikti įvykio vietos, išskyrus atvejus numatytus Lietuvos Respublikos teisės aktuose.
23. Byloje nėra ginčo dėl to, kad apie eismo įvykį ieškovė po eismo įvykio nesikreipė į policiją ar kompetentingas institucijas, susidūrus su laukiniu gyvūnu paliko įvykio vietą, į ją neatvykus policijai ar kompetentingoms institucijoms. Todėl, priešingai nei teigia apeliantė apeliaciniame skunde, ji netinkamai vykdė Draudimo sutartį, nesilaikydama Taisyklių 5.1.3 ir 5.1.4 nuostatų. Apeliantė nenurodė jokių teisės aktuose įtvirtintų išimčių, sudarančių pagrindą nesivadovauti aptartomis Taisyklių nuostatomis, o deklaratyvūs teiginiai apie tai, kodėl nagrinėjamu atveju nebuvo būtina informuoti policijos arba kompetentingų institucijų apie eismo įvykį, nepaneigia pareigos vykdyti Draudimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, kad atsakovas turėjo teisę atlyginti ne visus ieškovės patirtus nuostolius, draudimo išmoką mažinant iki 1 500 Eur.
24. Pažymėtina, kad CPK 178 straipsnyje numatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Byloje nustatyta, kad atsakovė, įvertinusi sutartas draudimo apsaugos ribas, pagrįstai sumažino draudimo išmokos dydį, ieškovei nesilaikant aptartų Taisyklių nuostatų, o ieškovė šios išvados apeliacinio skundo argumentais nepaneigė. Nors apeliantės argumentai, jog eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu, o vairuotojas vertino, kad Transporto priemonei padaryta nedidelė žala, apgadinus apdailos detales, neturi teisinės reikšmės, net ir šiems argumentams pagrįsti apeliantė nepateikė jokių objektyvių įrodymų (CPK 178 straipsnis).
25. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas, vertina, kad suinteresuoto bylos baigtimi ieškovės (duomenys neskelbtini) paaiškinimai, nepagrįsti jokiais įrodymais, nėra pakankami išvadai, kad ieškovė turėjo teisę nesivadovauti Taisyklėmis. Be to, ieškovės (duomenys neskelbtini) paaiškinimus paneigia logiški ir nuoseklūs byloje liudytoju apklausto V. P. parodymai, vertinami kartu su byloje esančiose nuotraukose užfiksuotu Transporto priemonės apgadinimu. Byloje nenustatyta, kad liudytojas būtų nurodęs tikrovės neatitinkančią informaciją, byloje taip pat nėra priešingų parodymams duomenų. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai liudytojo parodymus laikė patikimais ir vertino kitų byloje esančių įrodymų kontekste.
26. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
27. Apibendrindamas tai, kas aukščiau nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir išsamiai įvertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklėmis, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
28. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
29. Apeliacinio skundo netenkinus, apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovas nepateikė bylinėjimosi išlaidų patyrimą pagrindžiančių įrodymų, todėl atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kastis“ apeliacinį skundą atmesti.
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. balandžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.