Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J.J.P., N.F. – S. ieškinį atsakovei M. J. dėl depozito priteisimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, atsakovės M. J. priešieškinį ieškovams J. J.P., N.F. – S. dėl sutarties nutraukimo neteisėtumo, nuostolių atlyginimo. Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas. Priešieškinis tenkinamas iš dalies.

Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Pagal kasacinio teismo praktiką, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Formuodamas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikant CPK 176 ir 185 straipsnius praktiką, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-02-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2011-08-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2016-05-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273-219/2016; kt.). Taigi įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia ne tik tai, kad ieškovas turi įrodyti ieškinio pagrindą, bet ir tai, kad atsakovas privalo įrodyti nesutikimo su ieškiniu pagrindą, t.y. įrodyti savo atsikirtimus į ieškinį. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos teisinės pasekmės – tokios aplinkybės pripažįstamos neįrodytomis, o šalies reikalavimai ar atsikirtimai netenkinami.

Nuomos sutarties nutraukimas.

Civilinio kodekso 6.576 straipsnyje išdėstyta gyvenamosios patalpos nuomos sutarties samprata:

„Gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomosmokestį“.

Iš teismui pateiktos Patalpų nuomos sutarties Nr.2019-08-01 nustatyta, kad patalpos (duomenys neskelbtini), išnuomotos ieškovams laikotarpiu nuo 2019-08-01 iki 2022-08-01. Sutarties 4.1-4.3. nustatė 1100 eurų užstato sumą, jo paskirti – tinkamam prievolės įvykdymui, neįvykdytai piniginei prievolei įskaityti. Sutarties 9.1. punktas numatė nuomotojo patekimo į išnuomotas patalpas sąlygas. Patekimo į patalpas sąlygose numatyta nuomotojo galimybė patekti į patalpas be nuomininkų sutikimo, siekiant išsaugoti patalpas nuo pažeidimo/sugadinimo ar avarijos. Sutarties 12 skyriuje šalys susitarė dėl sutarties pabaigos, nutraukimo sąlygų. 12.2.a. punktas numatė nuomotojui teisę nutraukti sutartį 14 dienų vėluojant nuomininkui sumokėti nuomos mokestį, prieš tai nuomininką įspėjus raštu apie vėlavimą. Sutarties 12.4. numatė šalims teisę nutraukti nuomos sutartį prieš 1 mėnesį įspėjant kitą šalį raštu. Sutarties 11.2. ir 11.3. numatė žalos atlyginimo sąlygas – nuomotojas pareiškia pretenzijas nuomininkui dėl žalos atlyginimo iki išsikeliant,momento kai pasirašomas priėmimo-perdavimo aktas. Esant nesutikimui dėl žalos dydžio, skiriamas ekspertas.

Teismas nustatė faktines aplinkybes. Ieškovai J. J. P., N.F. – S. 2020 balandį išvyko iš nuomojamojo buto (duomenys neskelbtini), ir iki bylos nagrinėjimo teisme dienos gyvena užsienyje. Iš ieškovų paaiškinimo ir vaizdo įrašo nustatyta, kad 2020-06-24 ir 2020-06-25 ieškovė buvo atvykusi į butą (duomenys neskelbtini), jį apžiūrėjo, fotografavo patalpas. Ieškovai 2020-07-03 atsakovei pareiškė nutraukiantys sutartį dėl nuomininkų privatumo pažeidimo, kas yra ieškovų nuomone esminis sutarties pažeidimas. Ieškovai J.J.P., N.F. – S. kreipėsi į teismą su reikalavimu atlyginti nuostolius: 256,67 eurų permokėtą nuomos mokestį, 1100 eurų už negrąžintą depozitą pagal nuomos sutartį, 210 eurų už perkraustymo paslaugas, 861 eurą už teisines paslaugas nutraukiant sutartį ir atgaunant daiktus. 26,55 eurų sudaro nuostoliai už sandėlio nuomą, 29,29 eurai už dėžes, lipnią juostą. Iš viso 2483,51 eurai sudaro turtinę žalą, 500 eurų sudaro neturtinė žala dėl privataus gyvenimo pažeidimo.

M. J. į ieškovų paaiškinimą dėl nuomininkų privatumo pažeidimo atsikirto, kad sutartis (Sutarties 9.1. punktas) leido jai patekti į butą be nuomininkų informavimo ir sutikimo,siekiant išsaugoti patalpas nuo pažeidimo/sugadinimo ar avarijos. Nurodo, kad 2020 birželį (duomenys neskelbtini) buvo liūtis, vėjas, ką patvirtina į bylą pateikta 2020-10-29 pažyma apie hidrometeorologines sąlygas. Iš pažymos nustatyta, kad 2020 birželį 12 ir 20 dienomis vėjo greitis siekė pavojingo meteorologinio reiškinio – smarkaus vėjo – rodiklį. (duomenys neskelbtini) naktį iš birželio 7 d. į 8 dieną buvo smarkus lietus, iškrito 26 mm kritulių, tai pavojingas meteorologinis reiškinys. M. J. priešieškiniu prašo pripažinti ieškovų sutarties nutraukimą neteisėtu. Nurodo, kad ji 2020-07-22 raštu pareikalavo sumokėti nuomos mokestį už 2020 liepos mėnesį ir ieškovams nesumokėjus nuomos mokestį, 2020-08-05 ji nutraukė nuomos sutartį.

LR CK 6.609 str. 1 d. reglamentuoja nuomininko teisę nutraukti sutartį: „Gyvenamosios patalpos nuomininkas turi teisę nutraukti nuomos sutartį, prieš mėnesį raštu įspėjęs nuomotoją. Jeigu nuomininkas neįvykdo šio reikalavimo, nuomotojas turi teisę į susidariusių nuostolių atlyginimą“.

Teismas atsakovės M. J. priešieškinio reikalavimą pripažinti J.J.P., N.F. – S. 2020-07-03 vienašalį Patalpų nuomos sutarties Nr.2019-08-01 nutraukimą neteisėtu tenkina. Faktinės aplinkybės pagal teisme ištirtus įrodymus rodo, kad 2020 birželį (duomenys neskelbtini) buvo pavojingi meteorologiniai reiškiniai – itin smarkus vėjas, liūtis. Ieškovų nuo 2020 balandžio nebuvo Lietuvoje. Patalpų nuomos sutarties Nr.2019-08-01 9.1. punktas numatė, kad nuomotojas turi teisę patekti į nuomojamas patalpas be nuomininkų žinios. Šalių sudarytos nuomos sutarties 12.4. punktas numatė sutarties nutraukimo tvarką – prieš 1 mėnesį raštu pranešant kitai šaliai. Ieškovui įrodinėjant, kad buvo sutarties pažeidimas esminis ir sutartis nutraukta LR CK 6.217 str. pagrindu, ieškovai turėjo vadovautis LR CK 6.218 str. 1 d. „Šio kodekso 6.217 straipsnyje numatytais pagrindais nukentėjusi šalis gali sutartį nutraukti vienašališkai, nesikreipdama į teismą. Apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, – prieš trisdešimt dienų“. Teismas atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl ieškovų 2020-07-03 vienašalio nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu teismas tenkina, nes nustatė, kad sutarties pažeidimas nebuvo esminis, o ieškovai nesivadovavo LR CK 6.217 str., 6.218 str. 1 d. norma, nei sutarties 12.4. punktu. Atsakovė, kaip nuomotoja, ieškovams išvykus po neįprastų oro sąlygų 2020 birželį Kauno mieste turėjo teisę apžiūrėti turtą, pasirūpinti nuosavybės saugumu, nes ieškovai nuo 2020 balandžio buvo išvykę į užsienį ir iki šiol yra išvykę, nebuvo sugrįžę. Faktinės aplinkybės rodo, kad ieškovams, siekiant išvengti terminuotos nuomos sutarties vykdymo, atsakovės atvykimas apžiūrėti buto, buvo dirbtinė, išgalvota priežastis nutraukti nuomos sutartį, nes šeimai nuomojama gyvenamoji patalpa buvo nereikalinga. M. J. nuomos sutartį 2020-08-05 nutraukė teisėtai, laikantis sutartinių įsipareigojimų – prieš 14 dienų pareikalavusi sumokėti 2020 liepos mėnesio nuomos mokestį ir ieškovams nesumokėjus, nuomos sutartį nutraukė. Atsakovės veiksmai atitiko sutarties 12.2.a. punktą. LR CK 6.189 str. 1 d. numato, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. LR CK 6.200 str. 1 d. numato, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Teismas atsakovės M. J. priešieškinio reikalavimą pripažinti J.J.P., N.F. – S. 2020-07-03 vienašalį Patalpų nuomos sutarties Nr.2019-08-01 nutraukimą neteisėtu tenkina, nes ieškovai nutraukdami nuomos sutartį nesivadovavo sutarties 12.4. punkto, nesivadovavo LR CK 6.609 str. 1 d. 6.217 str., 6.218 str. 1 d. teisės normomis, neįrodė, kad buvo esminis patalpų nuomos sutarties pažeidimas.

Dėl žalos atlyginimo.

Iš teismui pateiktos Patalpų nuomos sutarties Nr.2019-08-01 nustatyta, kad patalpos (duomenys neskelbtini), išnuomotos ieškovams laikotarpiu nuo 2019-08-01 iki 2022-08-01. Sutarties 11.2. ir 11.3. numatė žalos atlyginimo sąlygas – nuomotojas pareiškia pretenzijas nuomininkui dėl žalos atlyginimo iki išsikeliant, momento kai pasirašomas priėmimo-perdavimo aktas. Esant nesutikimui dėl žalos dydžio, skiriamas ekspertas.

Ieškovai J.J.P., N.F. – S. kreipėsi į teismą su reikalavimu atlyginti nuostolius: 256,67 eurų permokėtą nuomos mokestį, 1100 eurų už negrąžintą depozitą pagal nuomos sutartį, 210 eurų už perkraustymo paslaugas, 861 eurą už teisines paslaugas nutraukiant sutartį ir atgaunant daiktus. 26,55 eurų sudaro nuostoliai už sandėlio nuomą, 29,29 eurai už dėžes, lipnią juostą. Iš viso 2483,51 eurai sudaro turtinę žalą, 500 eurų sudaro neturtinė žala dėl privataus gyvenimo pažeidimo. Teismas ieškovų reikalavimą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą atmeta. Ieškovai nuomos sutartį vienašališkai nutraukė neteisėtai, nesilaikydami sutarties sąlygų, galiojančių teisės normų. Savavališkas neteisėtas sutarties nutraukimas nesąlygojo ieškovų nurodytų pasekmių – žalos, atsiradimą. Faktinės aplinkybės rodo, kad ieškovai 2020 balandį išvyko iš Lietuvos, vienašališkai neteisėtai nutraukę sutartį nuomojamame bute likusius daiktus per įgaliotus asmenis supakavo į dėžes ir patalpino sandėlyje, ką patvirtina 2020-07-15 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr.200715-01, kuri galioja nuo 2020-07-15 iki 2021-07-14. Ieškovai nuo 2020 balandžio iki 2021 kovo gyvena užsienyje. 2019-08-01 Patalpų nuomos sutarties Nr.2019-08-01 4.3. punktas numato, kad depozitas 1100 eurų negrąžinamas, jeigu sutartis nutraukiama dėl nuomininko kaltės. Atsakovė nutraukė nuomos sutartį dėl ieškovų kaltės, nes nesumokėjo patalpų nuomos mokestį už 2020 liepos mėnesį. LR CK 6.250 str. 2 d. numatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatyme numatytais atvejais. Neturtinę žalą reikia įrodyti, pateikti įrodymus kuo neturtinė žala pasireiškia, ieškovams nuo 2020 balandžio išvykus gyventi į užsienį, palikus bute tik daiktus, bute negyvenant.Teismas ieškovų reikalavimą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą atmeta, nes nėra LR CK 6.246 str. 1 d. atsakovės veiksmuose žalos atsiradimų sąlygų – atsakovė veikė teisėtai ir sąžiningai.

Atsakovės priešieškinis dėl žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies. Atsakovė M. J., ieškovams nemokant nuomos mokesčio 2020-08-05 nutraukė nuomos sutartį, prieš tai informavusi ieškovus, kad jie privalo vykdyti sutartį, mokėti nuomos mokestį, jų nuomos sutarties nutraukimas neatitinka įstatymo reikalavimus. Atsakovė nurodo, kad ieškovai per nepilnus metus sugadino grindis, vonios baldus, ištepė sienas, pagal sutarties 8.3. punktą ieškovai privalėjo daryti einamąjį remontą. Atsakovei padaryta 17473,31 eurų žala. 1100 eurų ieškovai nesumokėjo nuomos mokesčio už 2020 liepą. Atsakovė prašo priteisti 18573,31 eurų žalos atlyginimą. Sutarties 11.2. ir 11.3. numatė žalos atlyginimo sąlygas – nuomotojas pareiškia pretenzijas nuomininkui dėl žalos atlyginimo iki išsikeliant, momento, kai pasirašomas priėmimo-perdavimo aktas. Esant nesutikimui dėl žalos dydžio, skiriamas ekspertas. Šalys 2020-08-07 surašė patalpų priėmimo-perdavimo aktą, kuriame užfiksuota, kad skalbimo mašinos tarpinė leidžia vandenį, apgadintos sienos pagal antstolio apyrašą. 2020-08-07 antstolio S. U. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr.84 užfiksuota, kad svetainėje išteptos sienos, yra trys skylės, vaiko kambaryje išteptos sienos, trūkusi skalbimo mašinos tarpinė. Sienos remonto darbus atliko UAB „Šildymo idėjos“, kurios surašė atliktų darbų aktą, pateikė 2021-01-13 PVM sąskaitą – faktūrą Nr.ŠL 615 5170,33 eurų sumai. Ieškovai nesumokėjo atsakovei 1100 eurų nuomos mokestį už 2020 liepos mėnesį. Teismas, vadovaudamasis 2019-08-01 Patalpų nuomos sutarties Nr.2019-08-01 4.1. punktu, 11.2. punktu atsakovei iš ieškovų priteisia 1100 eurų nuomos mokestį už 2020 liepą, 5170,33 eurų nuostolių atlyginimą. Likusioje dalyje priešieškinis dėl žalos atlyginimo atmetamas, nes neįrodytas, buto apdailos pažeidimai nefiksuoti 2020-08-07 surašė patalpų priėmimo-perdavimo akte. Sutartyje 11.2. punkte numatyta, kad sutarties 8.5. punkte nurodytiems buto apdailos, baldų, daiktų žala fiksuojama priėmimo-perdavimo akte. Bute grindims padaryta žala – rėžiai, grindų iškilimas, vonios baldų sugadinimas yra vizualiai matomas, todėl atsakovės paaiškinimas, kad reikia vadovautis 2020 rugsėjo 30 d. antstolio S. U. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr.99 fiksuotais pažeidimais, atmetamas, nes neatitinka nuomos sutarties sąlygų. 2020-08-07 priėmimo-perdavimo akte ir antstolio S. U. 2020-08-07 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad skalbimo mašinos tarpinė įtrūkusi, yra išteptos sienos, sienoje trys skylės, yra šiukšlių. Įrodymai dėl skalbimo mašinos tarpinės keitimo išlaidų nepateikti. Teismas iš ieškovų, vadovaudamasis LR CK 6.251 str., 6.256 str., 2019-08-01 Patalpų nuomos sutarties Nr.2019-08-01 4.1. punktu, 11.2. punktu, atsakovei priteisia 1100 eurų nuomos mokestį už 2020 liepą, 5170,33 eurų nuostolių atlyginimą už buto remonto (sienų remonto) darbus.

LR CK 6.37 str. 2 d. numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Iš atsakovo ieškovo naudai priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. spalio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., CK 6.210 str. 2 d.).

Teismas ieškinį atmeta, todėl ieškovams bylinėjimosi išlaidos, advokato pagalbos išlaidos neatlyginamos. Priešieškinis tenkintas iš dalies, tačiau tai nesusiję su ieškovams teikiama teisine pagalba, todėl teismas advokato pagalbos išlaidų ieškovams neatlygina. Atsakovė LR CPK 98 str. 1 d. numatytos pareigos, kad, siekiant advokato išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, neįvykdė. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Teismas, tenkinęs priešieškinį iš dalies, priteisia atsakovei žyminio mokesčio išlaidas (CPK 93 straipsnio 2 dalis):141,08 Eurų už turtinį reikalavimą, 150 eurų tenkinus neturtinį reikalavimą. Iš viso 291,08 eurus sumokėto žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti. Priešieškinį tenkinti iš dalies.

J. P.,gim. (duomenys neskelbtini), ir N.F. – S., gim. (duomenys neskelbtini), 2019 m. rugpjūčio 1d. nuomos sutarties Nr.2019-08-01 nutraukimą neteisėtu, negaliojančiu abinitio.

Priteisti solidariai iš J. P.,gim. (duomenys neskelbtini), ir N.F. – S., gim. (duomenys neskelbtini), M. J., gim. (duomenys neskelbtini), naudai 1100 eurų nuomos mokestį už 2020 liepos mėnesį,5170 eurų 33 centų žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (6270,33 Eurų) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. spalio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 291,08 Eurus bylinėjimosi išlaidas lygiomis dalimis.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.