Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Bartašienės, kolegijos teisėjų Egidijaus Mockevičiaus, Vilijos Valantienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. K. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1575-363/2013 pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovui P. K. dėl santuokos nutraukimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Atsakovas P. K., atsiliepimo į ieškinį nepateikė, apie ieškinio priėmimą informuotas viešo paskelbimo būdu (40 b.l).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliantė nesutinka su teismo sprendimu dalyje dėl neturtinės žalos sumažinimo ir dėl įpareigojimo sumokėti 9753,00 Lt kompensaciją atsakovui.Apeliantė nesutinka su teismo motyvu dėl neturtinės žalos, kad nėra byloje įrodymų pagrindžiančių prašomos priteisti neturtinės žalos dydį 3000 Lt. Apeliantė nurodo, kad dėl atsakovo elgesio, ji patyrė labai stiprų emocinį šoką, dvasinį sukrėtimą ir išgyvenimą, nusivylimą santuoka bei atsakovu. Dėl tokio atsakovo elgesio buvo sudaužyti visi lūkesčiai, gyventi gyvenimą darnioje šeimoje, tačiau šeimos neliko. Liko tik emocinis sukrėtimas, gėda, pažeminimas. Toks atsakovo netinkamas elgesys parodo nepagarbą sutuoktinei ir bendro gyvenimo taisyklėms, jo elgesys neatitinka geros moralės principams, tokiu būdu ieškovas pažeidė iš esmės savo kaip sutuoktinio pareigas ir toks pažeidimas sąlygojo šeimos iširimą. Apeliantės manymu, atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas ne pilnai išanalizavo ieškovės išdėstytas aplinkybes bei liudytojų parodymus, todėl netinkamai įvertino neturtinę žalą.Apeliantės manymu, teismas neišsamiai visumoje įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus bei liudytojų parodymus, priėmė nepagrįstą sprendimą, t.y. jai apeliantei V. K. priteisė minėtą butą, tačiau įpareigojo ją atsakovui P. K. sumokėti 9 753,00 litų dydžio kompensaciją už nelygiomis dalimis padalytą turtą.Apeliantė mano, kad teismo argumentas, kad komunalinius mokesčius ji turėjo mokėti viena, kadangi gyveno ten viena (dėl atsakovo kaltės) yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl turi būti naikintinas (62-64 b.l.).

Atsiliepimo iš atsakovo P. K. į apeliacinį skundą negauta. Apie bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme vietą ir datą pranešta tinkamai (68 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

I. A. instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis (toliau - LR CPK). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teismas, remdamasis ištirtais ir teisiškai įvertintais duomenimis konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta (LR CPK 329 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teisme ginčijamas iš atsakovo priteistinos neturtinės žalos dydis bei atsakovui priteistina kompensacija už santuokoje įgyto turto dalį. Apeliantė mano, kad pirmos instancijos teismas neišsamiai įvertino byloje pateiktus įrodymus bei liudytojų parodymus, kas lėmė ginčijamo sprendimo nepagrįstumą.

Dėl neturtinės žalos dydžio

Apeliantė nesutinka su priteistu neturtinės žalos dydžiu, teigia, kad teismas netinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą ir visiškai neatsižvelgė į tai, jog atsakovo padaryta žala ieškovei sukėlė labai stiprų emocinį šoką, dvasinį sukrėtimą ir išgyvenimą, nusivylimą santuoka bei atsakovu, sudaužyti visi lūkesčiai, gyventi gyvenimą darnioje šeimoje. CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nurodyti pagrindai ir sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovė prašė priteisti jai iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą, patirtą neturtinę žalą įvertindama 3 000 Lt, pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, šį ieškinio reikalavimą patenkino iš dalies priteisdamas ieškovei 1 000 Lt. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pripažindamas, kad šalių santuoka (sudaryta 1978 m. liepos 29 d. (duomenys neskelbtini) rajono civilinės metrikacijos skyriuje) nutrūko dėl atsakovo P. K. kaltės, neteisingai nustatė ieškovės patirtą neturtinės žalos dydį (CK 3. 60 str. 2 d., 3 d.). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. G. S., bylos Nr. 3K-7-6/2007; kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose- tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. D. v. P. D., bylos Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Pažymėtina, kad lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomones, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Apeliacinės instancijos teismas vadovaudamasis nurodytomis CK normomis, jų aiškinimo bei taikymo praktika, iš dalies sutinka su apeliantės argumentais, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai sumažino ieškovės prašomą priteisti neturtinės žalos dydį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 3.70 straipsnio 2 dalyje neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti, todėl sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu priteisimo, kartu su CK 3.70 straipsniu taikytinos CK 6.250 straipsnyje įtvirtintos teisės normos (CK 3.1 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. V. K., bylos Nr. 3K-3-140/2007; kt.). CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, – tai žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos reikšmingos aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Byloje nustatyta, kad šalys santuokoje išgyveno daugiau kaip 35 metus, tačiau dėl atsakovo kaltės, sutuoktiniai beveik 13 metų gyvena atskirai. Ieškovės teigimu, 2001 m. atsakovas išvykdamas į užsienį, pasiėmė jų santaupas, prižadėdamas iš užsienio siųsti ieškovei materialinę pagalbą, skambinti, grįžti namo, tačiau išvykęs daugiau daugiau kaip 13 metų, per visą šį laikotarpį, tik kartą skambino savo sutuoktinei, jokios materialinės paramos neteikė. Akvivaizdu, kad dėl tokio atsakovo elgesio ieškovė galėjo patirti dvasinius išgyvenimus, stresą, nusivylimą, neigiamas emocijas. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino šias aplinkybes, ieškovės patirtą neturtinę žalą ir jos dydį, o priteista neturtinė žala neadekvati ieškovės patirtiems praradimams. Nesutiktina, su pirmos instancijos teismo vertinimu, kad nesant kitų įrodymų, pagrindžiančių prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, žala turi būti 1000 Lt. Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydis turėtų būti vertintinas taip, kad atlygintų ieškovės patirtus neturtinio pobūdžio praradimus. Šiuo atveju, įvertinti ieškovės patirtus išgyvenimus galima atsižvelgus į visas faktines aplinkybes. Pažymėtina, kad atsakovas išvykęs daugiau kaip 13 metų, nėra duomenų apie moralinės ar materialinės paramos šeimai teikimą. Teisėjų kolegija atsižvelgia į apeliantės argumentus, kad santuokos nutraukimas šiuo laikotarpiu ieškovei yra psichologinė trauma, pasireiškianti dvasiniu sukrėtimu bei emocine depresija. Įvertinant šias aplinkybes ir ieškovės nurodomą neturtinės žalos dydį, teisėjų kolegijos nuomone, prašoma priteisti 3000 Lt suma nėra didelė ir adekvati patirtiems praradimams. Todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas ir apeliantei priteistina 3000 Lt neturtinė žala.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Ieškovė pirmosios instancijos teisme prašė priteisti 35 606 Lt vertės turtą: butą (adresu (duomenys neskelbtini), Mažeikiuose), kurio vidutinė rinkos vertė- 34 300 Lt; du žemės sklypus (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g., ir (duomenys neskelbtini), kurių vertė- 403 Lt. (viso 806 Lt); keleivinį automobilį VW PASSAT, kurio vertė- 500 Lt., o keleivinį automobilį VAZ (duomenys neskelbtini), kurio vertė 500 Lt priteisti atsakovui P. K.. Apeliantė įsitikinusi, kad pirmosios instancijos teismas, priteisęs minėtą butą ieškovei ir įpareigojęs ją atsakovui sumokėti 9753,00 Lt dydžio kompensaciją už nelygiomis dalimis padalytą turtą, priėmė nepagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė padalijimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo pagrindas. Atkreiptinas dėmesysį į įstatymo leidėjo nustatytą teisinį reglamentavimą, jog buvusių sutuoktinių bendro turto padalijimas turi būti išspręstas tesimo priimtame procesiniame sprendime dėl santuokos nutraukimo (CPK 385 straipsnio 1 dalies). Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.116 str. – 3.121 str., 3.123 straipsniuose. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą yra sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje aprašomas (išdėstomas) sutuoktinių turto balansas, t,y, teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Nustatydamas bendrą ir asmeninį turtą teismas vadovaujasi CK 3.87-3.91 straipsniais ir teismo sprendime, taikydamas procesinės teisės normas (CR CPK 177 str., 178 str., 185 str.) nurodo, kokiais įrodymais ir to pagrindu nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis priima sprendimą dėl bendro turto vienetų, jų vertės, pažymi kokiais motyvais priima tokį sprendimą. Teismo sprendimu turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnis, 3.123 straipsnis), nukrypimas nuo lygių dalių turi būti motyvuotas teismo sprendime. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka nustatė, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies teisingai vadovavosi CK normomis priteisdamas ieškovei didžiają dalį turto ir įpareigodamas kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Tačiau, nustatydamas bendro sutuoktinių turto balanso padalijimo šalims būdą, kompensacijos dydį, netinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigos paskirstymą šalims, įrodymų vertinimo procedūras (LR CPK 178, 185 str.), taip pat sutuoktinių turto padalijimo principus (LR CK 3.87 str. – 3.90 str.) t.y. neišskyrė sutuoktiniams tenkančias tokio turto dalis (CK 3.117 str.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šeimos teisinių santykių bylose yra nurodęs, kad teismas turi nustatyti sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.117 straipsnio 1, 2 dalys, 3.118 straipsnio 4 dalis, 3.123 straipsnis), nustatyti turto vertę (CK 3.119 straipsnis). Dalijamo turto vertės nustatymas yra viena iš esminių teisingo turto padalijimo garantijų, todėl svarbu, kad, dalijant turtą, būtų nustatyta jo tikroji vertė. CK 3.119 straipsnyje įtvirtintas reikalavimas, kad dalijamo bendro turto vertė būtų nustatoma pagal rinkos kainas. Šiuo atveju, ginčo nėra dėl byloje nustatytų turto verčių, todėl nustatant dalintino turto vertę, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija remiasi byloje pateiktais ieškovės įrodymais.

Byloje nustatyta, kad šalys santuokoje įsigijo tokį turtą: butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Mažeikių r. sav., Mažeikių m., (duomenys neskelbtini)), 34300 Lt vertės, žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Mažeikių r. sav., Mažeikių apylinkės sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g.), 403 Lt vertės; žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Mažeikių r. sav., Mažeikių apylinkės sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini)), 403 Lt vertės; keleivinį automobilį VW Passat (1985 m.) 500 Lt vertės, keleivinį automobilį VAZ (duomenys neskelbtini) (1985 m.), 500 Lt vertės. Tokiu būdu, šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teise dalijamo nekilnojamojo turto vertė sudaro 36106 litų. Teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad ieškovė savo asmeninėmis lėšomis pagerino bendrą šalių turtą - butą, investuodama į jį 7800 Lt. Ši aplinkybė pripažintina pagrindu sumažinti dalintino santuokoje įgyto buto vertę iki 26500 Lt (34300 Lt -7800 Lt=26500 Lt) ir atsakovui tenkančią dalį.

Pagal CK 3.117 straipsnio 2 dalį, nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik Civilinio kodekso nustatytais atvejais, tokie atvejai nurodyti CK 3.123 straipsnyje, konkrečioje byloje juos nustato teismas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuojamoje praktikoje yra išaiškinęs, kad, taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio interesus. Vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009).

Pažymėtina, CK 4.76 straipsnis nustato, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Šiuo atveju, atsakovui išvykus į užsienį nuo 2001 m. ieškovė viena rūpinosi šalių turto išlaikymu, viena mokėjo komunalinius patarnavimus už butą, kuris yra apšildomas centriniu šildymu. Tai reiškia, kad ieškovės mokėtini komunaliniai mokesčiai, nebuvo vien ieškovės pareiga, butas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, abu sutuoktiniai privalėjo rūpintis ir mokėti mokesčius, ar bent atsakovas išvykęs į užsienį, privalėjo materialiai remti savo sutuoktinę ir padėti išlaikyti turtą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad vieno sutuoktinio dalis bendrame turte taip pat gali būti sumažinama šeimos negautų pajamų suma, kurių šeima negavo dėl sutuoktinio aplaidumo arba kurias jis nuslėpė nuo šeimos ir naudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti. CK 3.123 str. 4 d. yra numatyta sąlyga, kai dėl netinkamo sutuoktinio elgesio, net ir laikantis bendro sutuoktinių turto lygių dalių principo, faktinės sutuoktiniams tenkančios turto dalys gali būti nevienodos, o būtent: vieno sutuoktinio dalis iš bendro turto gali būti mažinama šeimos negautų pajamų suma, kurių šeima negavo dėl sutuoktinio aplaidumo arba kurias jis nuslėpė nuo šeimos ir naudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Apeliantės argumentas, kad ji viena rūpindamasi šalių santuokos metu įsigytu turtu (mokėjo visus komunalinius mokesčius, už garažo nuomą ir kt. mokesčius) ženkliai prisidėjo prie turto išlaikymo, yra nepaneigtas bei įrodytas ieškovės pateiktais įrodymais. Teisėjų kolegija sprendžia, kad konkrečiu atveju galima nukrypti nuo lygių dalių principo ir sumažinti atsakovo dalį bendrame turte.

Todėl nustatant santuokoje įgyto turto dalis, ieškovei pripažintina teisė į ¾ bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalis, atsakovui pripažintina teisė į ¼ bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalį. Tokiu būdu padalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę t.y. butą 34300 Lt -7800 Lt=26500 Lt, du žemės sklypus po 403 Lt ir du automobilius po 500 Lt, atsakovui tenkanti dalis sudarytų 7076,50 Lt (26500+403+403+500+500/4), todėl atsakovui priteisiama kompensacija 7076,50-500, nustatytina 6576,50Lt.

Dalijant sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, prioritetas teikiamas turto dalijimui natūra. Turtas padalijamas natūra, jeigu toks padalijimo būdas yra galimas. Galimybę konkretų turtą buvusiems sutuoktiniams padalyti natūra gali eliminuoti tiek objektyvios (pvz., turto nedalumas), tiek subjektyvios (pvz., itin konfliktiški sutuoktinių santykiai) priežastys. Nesant galimybės turto dalies kompensuoti kitu turtu, daiktas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu įpareigojant jį kompensuoti antrajam šio dalį pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2009).

Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė santuokoje įgyto turto padalijimo būdą, ieškovei priteisiant didesnę turto dalį natūra, nes ji viena ir naudojasi šiuo turtu. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, šalys susituokė 1978 m., atsakovas į užsienį išvyko 2001 m., tai reiškia, kad šalys 23 metus išgyveno kartu. Apeliantė teigia, kad ji viena rūpinosi šeima ir šeimos turtu, atsakovas neprisidėjo prie šeimos išlaikymo, tačiau šie argumentai negali būti pagrindu visiškai nepriteisti atsakovui kompensacijos už jam tenkančią turto dalį. Pažymėtina, kad santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės teisiniai padariniai yra įtvirtinti CK 3.70 straipsnio nuostatose, tačiau tai neturi įtakos sutuoktinių turto padalijimo būdo parinkimui.

Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindais. Apeliantė nepateikė įrodymų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacijoje, iš atsakovo priteisiama 100 Lt žyminio mokesčio dalis už tenkintą apieliacinį skundą (dalyje).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. sprendimą pakeisti neturtinės žalos priteisimo ir turto padalijimo dalyje.

Priteisti iš atsakovo P. K. ieškovei V. K. 3000, 00 Lt (tris tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti.

Padalinti tarp ieškovės V. K. ir atsakovo P. K. santuokos metu įgytą turtą - butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Mažeikių r. sav., Mažeikių m., (duomenys neskelbtini)), 34300 Lt vertės, žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Mažeikių r. sav., Mažeikių apylinkės sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini)), 403 Lt vertės; žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Mažeikių r. sav., Mažeikių apylinkės sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini)), 403 Lt vertės; keleivinį automobilį VW Passat (1985 m.) 500 Lt vertės, keleivinį automobilį VAZ (duomenys neskelbtini) (1985 m.), 500 Lt vertės.

Ieškovei V. K. pripažinti nuosavybės teisę į ¾ dalis santuokoje įgyto turto ir priteisti: butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Mažeikių r. sav., Mažeikių m., (duomenys neskelbtini)), 34300 Lt vertės, žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Mažeikių r. sav., Mažeikių apylinkės sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini)), 403 Lt vertės; žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Mažeikių r. sav., Mažeikių apylinkės sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) ), 403 Lt vertės; keleivinį automobilį VW Passat (1985 m.) 500 Lt vertės.

Atsakovui P. K. pripažinti nuosavybės teisę į ¼ dalį santuokoje įgyto turto ir priteisti keleivinį automobilį VAZ (duomenys neskelbtini), valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 500 Lt (penki šimtai litų).

Priteisti iš ieškovės V. K. atsakovui P. K. 6576, 50 Lt (šešis tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt šešis litus, 50 centų) kompensaciją.

Likusioje dalyje Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo P. K. 100 Lt valstybei bylinėjimosi išlaidų apeliacijoje.