Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovui P. K. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, turto padalijimo ir kitų reikalavimų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Liudytoja K. V. teismo posėdyje parodė, kad ieškovė yra jos dukra, jos vyras išvažiavo dirbti į užsienį, jau 10 metų jo nėra. Iš pradžių paskambindavo, dabar dingo. Prie turto išlaikymo jis nebeprisidėjo visiškai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, jog šalys sudarė santuoką 1978 m. d. Mažeikių rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. ); santuokoje šalys įgijo nekilnojamojo bei privalomai registruotino kilnojamojo turto, bendrų nepilnamečių vaikų neturi (b. l. 8-21); ieškovė nuo 2001 m. balandžio mėnesio moka už komunalines paslaugas, suteiktas adresu T. g. , Mažeikiai (b. l. 22-24); 2010-07-16 ieškovė sumokėjo 7800 Lt už bute sumontuotus langus (b. l. 28-29).

Dėl atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo.

LR CK 3.60 str. 2 d. numato, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. To paties straipsnio 3 dalis numato, jog preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

Iš ieškinyje išdėstytų aplinkybių, kurias patvirtino ir liudytojos V. K. parodymai, atsakovas 2001 metais išvyko į užsienį ir nuo to laiko visiškai nesirūpina šeima. Todėl laikytina, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

Dėl neturtinės žalos priteisimo.

Sutuoktinis įgyja teisę į satisfakciją iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio. CK 3.70 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti neturtinės žalos, padarytos dėl santuokos nutraukimo, atlyginimo. Prievolė atlyginti neturtinę žalą nustatyta įstatyme, dėl to ši žala turi būti atlyginama ją patyrusiam sutuoktiniui. Kai vieno sutuoktinio kalti pažeidžiantys santuokines pareigas veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį ar emocinį skausmą.

Atsižvelgdamas į santuokos trukmę, kuri viršija 35 metus, į atsakovo elgesį (išvyko nesirūpina šeima daugiau kaip 13 metų), teismas pripažįsta, jog santuokos iširimas galėjo sukelti tam tikro lygio emocinį stresą ieškovei. Tačiau, nesant kitų įrodymų, pagrindžiančių prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, teismas ieškovės patirtą neturtinę žalą vertina 1000 Lt suma.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

Ieškovė prašo priteisti jai beveik visą santuokos su atsakovu metu įgytą privalomai registruotiną turtą. Tokį prašymą ji motyvuoja tuo, kad nuo 2001 m. ji viena mokėjo komunalinius mokesčius už butą (25854,56 Lt) ir pagerino būstą įrengdama plastikinius langus už 7800 Lt.

LR CK 3.117 str. 1 d. nustato, jog preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. To paties kodekso 3.123 str. nustato sąlygas, kurioms esant galimas nukrypimas nuo sutuoktinių bendro turto dalių principo. Bylos duomenys patvirtina aplinkybę, jog ieškovė viena savo lėšomis pagerino bendrą šalių turtą investuodama į jį 7800 Lt. Nors LR CK 3.88 str. 1 d. 3 ir 5 p. įtvirtinta nuostata, jog bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, ieškovės į būsto pagerinimą investuotų lėšų priskyrimas bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei prieštarautų teisingumo principui, kadangi minėto būsto pagerinimo darbų atlikimo metu atsakovas jau devynerius metus negyveno su ieškove. Todėl, atsižvelgdamas į ieškovės atliktų būsto pagerinimų vertę, teismas mato pakankamą pagrindą konstatuoti, jog ieškovei turi būti priteista didesnė santuokos metu įgyto buto dalis, proporcinga asmeninėmis lėšomis atliktų pagerinimų vertei.

Tačiau teismas nesutinka su ieškovės argumentu, jog teismas turėtų jai priteisti ir nuo 2001 metų sumokėtų komunalinių mokesčių už butą dydžio dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Akivaizdu, jog ieškovė, nuo 2001 m. viena gyvendama bute adresu T. g. , Mažeikiai, viena naudojosi ir komunalinėmis paslaugomis. Todėl šių išlaidų primetimas atsakovui atitinkamai mažinant jam priteistiną dalį bendro turto būtų neteisingas.

LR CK 3.127 str. 3 d. nustato, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti; jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog ieškovei priteistina didesnė bendro turto dalis, bei į tai, jog didžiausią dalintino turto dalį sudaro butas, kuris negali būti padalytas šalims natūra be neproporcingos žalos pačiam turtui ir šalių interesams, laiko, jog padalyti bendrą turtą natūra nėra įmanoma. Todėl ieškovei priteistinas 35606,00 Lt dydžio vertės santuokos metu įgytas turtas, o atsakovui – 500,00 Lt dydžio vertės automobilis VAZ , įpareigojant ieškovę sumokėti atsakovui 9753,00 Lt dydžio kompensaciją už nelygiomis dalimis padalytą turtą.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (LR CPK 93 str. 1 d.). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (LR CPK 93 str. 2 d.).

Įrodymais pagrįstas ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas žyminis mokestis – 302,00 Lt. Patenkinus 84,78 procento ieškinio materialiųjų reikalavimų (tenkintinas vienas neturtinis reikalavimas ir 69,56 procento dydžio turtinių reikalavimų dalis), iš atsakovo priteistina 256,03 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei bei 847,80 Lt bylinėjimosi išlaidų, nuo kurių ieškovė buvo atleista, – valstybei (LR CPK 93 str. 2 d., 96 str. 1 d.).

Po santuokos nutraukimo šalims paliktinos tokios pavardės: ieškovei – „K.“, atsakovui – „K.“.

Santuoka laikytina nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos (LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-268, 270, 385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką, sudarytą tarp ieškovės V. K. ir atsakovo P. K. 1978 m. d. Mažeikių rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. ), dėl atsakovo kaltės.

Po santuokos nutraukimo šalims palikti tokias pavardes: „K.“, „K.“.

Priteisti iš atsakovo P. K. ieškovei V. K. 1000,00 Lt (vieną tūkstantį litų 00 ct) neturtinei žalai atlyginti.

priteisti ieškovei V. K. 35 606 Lt vertės šį turtą: butą (unikalus Nr. ), esantį adresu Mažeikių r. sav. Mažeikių m. T., kurio vidutinė rinkos vertė yra 34 300 Lt; žemės sklypą (unikalus Nr. ), esantį adresu Mažeikų r. sav., Mažeikių apylinkės sen., K. k., K. S. -oji g., kurio indeksuota vertė yra 403 Lt; žemės sklypą (unikalus Nr. ), esantį adresu Mažeikų r. sav., Mažeikių apylinkės sen., K. k., K. S. , kurio indeksuota vertė yra 403 Lt; keleivinį automobilį VW PASSAT, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas, kurio vidutinė rinkos vertė yra 500 Lt;

priteisti atsakovui P. K. keleivinį automobilį VAZ , valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: , kurio vidutinė rinkos vertė yra 500 Lt;

įpareigoti ieškovę V. K. sumokėti atsakovui P. K. 9753,00 Lt (devynių tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimt trijų litų 00 ct) dydžio kompensaciją už nelygiomis dalimis padalytą turtą.

Priteisti iš atsakovo P. K. 256,03 Lt (du šimtus penkiasdešimt šešis litus 03 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei V. K. bei 847,80 Lt (aštuonis šimtus keturiasdešimt septynis litus 80 ct) bylinėjimosi išlaidų Valstybei.

Kitoje dalyje – ieškinį atmesti.

Teismo sprendimo kopiją per tris darbo dienas po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo išsiųsti teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai.

Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.