Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Ieškovo tvirtinimu, žala padaryta dėl atsakovo SEB banko 2000-07-11 Banko sąskaitos sutarties Nr. 4018153 (toliau – banko sąskaitos sutartis) 10 p. pagrindu, kuris, pasak ieškovo, remiantis CK 6.193 str. 4 d., 6.913 str. 1 d. nuostatomis, apima ir SEB banko įsipareigojimą teikti ieškovui kitokio pobūdžio paslaugas ir atlikti kitokio pobūdžio operacijas, prisiimtų įsipareigojimų netinkamo vykdymo. SEB bankas neužtikrino, kad Garantijos, kurią SEB bankas gavo per SWIFT sistemą ir vėliau persiuntė ieškovui, turinys ir forma būtų tinkami, neinformavo ieškovo apie galimas rizikas, neįsitikino, kad gautas dokumentas yra galiojantis ir įpareigojantis Sberbank. Atsakovas pažeidė specialiuosius reikalavimus dėl SWIFT pranešimų formos, gavęs netinkamos formos pranešimą, jo neturėjo priimti arba privalėjo išsiųsti Sberbankui paklausimą dėl gauto pranešimo. Ieškovas dėl atsakovo SEB banko besąlygiškai akceptuotos Garantijos bei patvirtinimo ieškovui, jog per SWIFT sistemą gauta Garantija yra autentiška ir tinkama, padidino prekių tiekimą bendrovei Promplast, dėl kurios įsipareigojimų vykdymo užtikrinimo ir buvo išduota Garantija; Promplast neapmokėjus už patiektas ieškovo prekes, paaiškėjus, kad garantija yra suklastota, ieškovas patyrė: 2 018 429,98 Eur žalos už patiektas prekes, 47 785,85 Eur papildomų išlaidų, susidariusių dėl sudarytų paskolos sutarčių, kurios buvo būtinos ieškovui norint tęsti veiklą, 68 111,88 Eur ieškovui teiktos teisinės pagalbos išlaidų, iš viso 2 134 327,71 Eur. Kadangi žala ieškovui atsirado dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, jo kaltė preziumuojama, mano, jog yra pagrindas atsakovo atžvilgiu taikyti civilinę atsakomybę ir priteisti iš jo ieškovo patirtą žalą. Tuo atveju, jeigu teismas spręstų, jog atsakovas nepažeidė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, ieškovo reikalavimas turi būti tenkinamas, konstatavus atsakovo CK 6.246 str. 1 d., 6.263 str. nuostatų pažeidimą, taikant deliktinę atsakomybę. Ieškovo tvirtinimu, atsakovas nepagrįstai prašo taikyti ieškinio senatį, nes ieškinio senaties terminas nepraleistas; pažymėjo, kad jei ir būtų galima spręsti, kad ieškovas ieškinio senaties terminą praleido, egzistuoja svarbios priežastys praleistą terminą atnaujinti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2007-01-22 ieškovas su Kaliningrado įmone „Kaliningrad- Promplast“ OOO sudarė sutartį Nr. 01/2007/I dėl plastiko žaliavos tiekimo už 2 000 000 Eur, kuri buvo papildoma ir keista papildomais susitarimais 2007-01-25 Nr. 1, 2008-06-06 Nr. 2, 2008-12-15 Nr. 3, 2009-09-28 Nr. 4 (kuriuo sutarties kaina buvo padidinta iki 3 000 000 Eur), 2009-12-04 Nr. 4-1, 2009-12-10 Nr. 5 (sutarties kaina padidinta iki 5 000 000 Eur). Didinant tiekimo apimtį ieškovas pareikalavo iš pirkėjo garantijos. Promplast atstovui suderinus banko garantijos tekstą su ieškovu ir atsakovo AB SEB banko Garantijų skyriaus darbuotojais, 2009-08-18 Rusijos Federacijos Taupomojo banko OAO „Sberbank Rossii“ 500 000 EUR garantija, kuria užtikrinti bendrovės Promplast mokėjimo įsipareigojimai, buvo persiųsta ieškovui iš Sberbanko tarpbankinio komunikavimo sistemos SWIFT į SEB banką. Garantijoje, be kita ko, buvo nurodyta, kad Garantijai taikomos Vieningos pirmo pareikalavimo garantijų taisyklės, ICC leidinys Nr. 458 (toliau – (duomenys neskelbtini) taisyklės). Atsakovas SEB bankas 2009-08-18 laišku informavo ieškovą, kad jo naudai yra gauta Garantija; pranešime nurodė, kad patvirtina Garantijos autentiškumą ir perduoda ją ieškovui be jokių įsipareigojimų iš SEB banko pusės. Vėliau atsakovas SEB bankas SWIFT sistema iš Sberbanko gavo Garantijos pakeitimus, kuriais buvo padidinta Garantijos suma: iki 1 000 000 Eur (2009 m. rugsėjo 4 d.); iki 1 500 000 Eur (2009 m. rugsėjo 15 d.); iki 1 800 000 Eur (2009 m. spalio 5 d.); iki 2 000 000 Eur (2009 m. lapkričio 12 d.); iki 2 500 000 Eur (2009 m. gruodžio 7 d). Po kiekvieno Garantijos pakeitimo SEB bankas laišku informuodavo ieškovą apie Garantijos pakeitimo gavimą, nurodydamas, kad patvirtina pakeitimo autentiškumą ir kad atitinkamas pakeitimas perduodamas ieškovui be jokių įsipareigojimų iš SEB banko pusės. 2010-01-28 atsakovas SEB bankas SWIFT sistema iš Sberbanko gavo pranešimą, informuojantį, kad Garantija buvo išduota apgaulės būdu, ir, kad Sberbankas niekada neišdavė Garantijos ir niekada neturėjo kontakto su Promplast. 2010-02-19 SEB bankas ieškovo prašymu išsiuntė Sberbankui reikalavimą mokėti pagal Garantiją. 2010-03-02 Sberbankas laiške nurodė, kad nesupranta ieškovo reikalavimo mokėti, tuo pagrindu, kad su reikalavimu pateikti nepilni dokumentai. 2010-03-25 ieškovas persiuntė Sberbankui papildomą reikalavimą dėl mokėjimų pagal garantiją; Sberbankas mokėjimų neatliko, bendra ieškovui nesumokėta pagal Garantiją suma sudaro 2 018 429,98 Eur. 2010-06-04 Sberbankas kreipėsi į teisėsaugos institucijas su pranešimu apie savo darbuotojo I. A. P. nusikalstamus veiksmus išduodant Sberbanko Garantiją; Kaliningrado srities Gvardeisko rajono teismo 2013-03-28 nuosprendžiu byloje Nr. 1-1/2013 Sberbanko darbuotojas I. A. P. buvo pripažintas kaltu pagal Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 33 str. 5 dalį, 159.4 str. 3 dalį ir nuteistas už sukčiavimą ypač stambiu mastu bendrininkaujant. Ieškovas Rusijos Federacijoje kreipėsi į arbitražo teismą dėl pinigų pagal Garantiją priteisimo iš Sberbanko. Maskvos miesto Arbitražinio teismo 2013-06-18 sprendimu, paliktu be pakeitimų Devintojo arbitražinio apeliacinio teismo 2013-09-09 nutarimu ir Maskvos apygardos Federalinio arbitražinio teismo 2013-12-05 nutarimu, ieškovo ieškinys dėl pinigų pagal Garantiją priteisimo buvo atmestas, o Sberbanko priešieškinys dėl Garantijos pripažinimo niekine – patenkintas. Rusijos Federacijos Aukščiausiasis Arbitražinis teismas 2014-01-09 nutartimi atsisakė perduoti bylą Rusijos Federacijos Aukščiausiojo Arbitražinio teismo Prezidiumui peržiūrėti.

Ieškovas, prašydamas priteisti iš atsakovo 2 134 327,71 Eur žalos atlyginimo, tvirtino, jog atsakovui yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę dėl banko sąskaitos sutarties netinkamo vykdymo; tuo atveju, jeigu teismas spręstų, jog atsakovas nepažeidė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, ieškovo reikalavimas turi būti tenkinamas konstatavus atsakovo CK 6.246 str. 1 d., 6.263 str. nuostatų pažeidimą, taikant deliktinę atsakomybę. Atsakovo teigimu, ieškovo reikalavimai nepagrįsti; atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, Garantijos ir jos pakeitimų perdavimo ieškovui santykyje SEB bankas atliko tik kurjerio vaidmenį.

Dėl atsakovo sutartinės atsakomybės.

Pasak ieškovo, atsakovas SEB bankas netinkamai vykdė įsipareigojimus, kylančius iš ieškovo ir atsakovo SEB banko sudarytos 2000-07-11 Banko sąskaitos sutarties Nr. 4018153, o būtent iš sutarties 10 p., kuriame SEB bankas, be kitų šioje sutartyje numatytų pareigų, įsipareigojo ieškovui teikti konsultacijas sąskaitų tvarkymo klausimais. Ieškovo tvirtinimu, atsižvelgiant į CK 6.193 str. 4 d., 6.913 str. normas, reglamentuojančiais sutarčių aiškinimą bei banko sąskaitos sutarties vykdymą, SEB banko sutartimi prisiimti įsipareigojimai vertintini, kaip, tame tarpe, pareiga vykdyti ir kitus ieškovo prašymus, operacijos, kurias SEB bankas, kaip kredito įstaiga, gali teikti savo klientams.

Tačiau su tokiais ieškovo argumentais sutikti negalima dėl žemiau nurodytų motyvų:

Visų pirma, akcentuotina tai, jog tiek pats banko sąskaitos sutarties pavadinimas – Banko sąskaitos sutartis, tiek sutarties 1 p. sutarties objekto apibūdinimas (apibrėžimas), kuriame aiškiai nurodoma, jog sutartis tarp Banko ir kliento sudaroma dėl banko sąskaitos atidarymo, tvarkymo ir kasos operacijų vykdymo, suponuoja išvadą, kad aptariama Banko sąskaitos sutartis susijusi tik su banko sąskaitos tvarkymo veiksmais.

Kita vertus, byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o būtent tai, kad atsakovas ieškovui teikė garantijos projekto parengimo ir su juo susijusias konsultacijas bei perdavė ieškovui skirtus gautus SWIFT sistema pranešimus, už šias suteiktas paslaugas ieškovas atsakovui sumokėjo, suponuoja išvadą, kad net nesant rašytinių susitarimų įvardintoms atskiroms paslaugoms suteikti, dėl šių paslaugų teikimo tarp šalių susiklostė sutartinio pobūdžio, o būtent atlygintinų paslaugų teikimo santykiai (CK 6.716 str.). Dėl garantijos projekto parengimo ir su juo susijusių konsultacijų teikimo atsakovo atliktos paslaugos tinkamumo byloje ginčo nėra. Ieškovo iškelto ginčo kontekste svarstytina, ar yra pagrindas atsakovui taikyti civilinę atsakomybę dėl savarankiškai teiktos pranešimo SWIFT sistema įteikimo ieškovui paslaugos vykdymo tinkamumo. Kaip minėta, tarp šalių rašytinės sutarties dėl šios paslaugos teikimo nebuvo; nors, ieškovo tvirtinimu, patvirtindamas persiųstos Garantijos SWIFT sistema autentiškumą atsakovas tuo pačiu turėjo pareigą užtikrinti ieškovui persiunčiamos Garantijos turinio ir formos tinkamumą, tačiau tokių atsakovo prisiimtų įsipareigojimų patvirtinimui jokių įrodymų nepateikė (CPK 178 str.). Vien tai, jog ieškovas galimai turėjo niekuo nepateisinamų lūkesčių, kad Sberbanko garantijos siuntimas ir jam įteikimas SWIFT sistema per atsakovą suponuoja ir atsakovo pačios Garantijos (jos pagrįstumo ar teisėtumo) patvirtinimą, nesudaro pagrindo spręsti dėl civilinės atsakomybės taikymo atsakovui.

Sprendžiant, ar yra pagrindas atsakovui taikyti civilinę atsakomybę, atsakovo garantijos įteikimo SWIFT sistema prievolės įvykdymo tinkamumas bei prisiimtų įsipareigojimų apimtis analizuotini Vieningos pirmo pareikalavimo garantijų taisyklių ICC nr758 ((duomenys neskelbtini) taisyklės) bei SWIFT taisyklių, kurios ir nustato pranešimą įteikiančiojo subjekto atsakomybės ribas bei pranešimų siuntimo tvarką, nuostatų kontekste.

a/ Iš Sberbanko pranešimo, kuriuo buvo siunčiama Garantija, turinio matyti, kad Sberbankas prašo atsakovo, niekuo neįsipareigojant ir neprisiimant jokios atsakomybės, o tiktai autentifikavimo tikslais, persiųsti pateikiamą Garantinį raštą ieškovui; Garantijoje taip pat aiškiai nurodoma, kad jai taikomos (duomenys neskelbtini) taisyklės (atnaujinta ir papildyta redakcija ICC leidinys Nr. 758);

b/ Minėtose taisyklėse pateiktas aiškus sąvokų apibrėžimas: informuojanti šalis apibrėžiama kaip šalis, kuri garantiją išduodančio asmens prašymu informuoja apie garantijos išdavimą; autentiškas reiškia, kad šalis, kuriai toks dokumentas yra pateikiamas, gali patikrinti numatomą siuntėjo tapatybę ir tai, ar gauta informacija (duomenys) išliko vientisa ir neiškraipyta (taisyklių 2 str.). Taisyklių 10 str. nustatyta, jog: informacija apie garantijos išdavimą gali būti perduodama garantijos gavėjui per informuojančią šalį. Informuodama apie garantiją, informuojanti šalis praneša garantijos gavėjui, kad ji įsitikino iš dokumentų akivaizdžiu garantijos autentiškumu ir kad persiunčiamas dokumentas tiksliai atitinka persiunčiamos garantijos sąlygas, kaip kad jas iš garanto gavo informuojanti šalis; informuojanti šalis informuoja apie garantijos išdavimą be jokių patvirtinimų ir neįsipareigodama garantijos gavėjui.

Taigi, atsakovo pareiga priimant Garantiją patikrinti jos autentiškumą reiškė, kad jis privalėjo patikrinti: a/ ar ji siųsta iš Sberbanko; b/ ar siunčiamas tekstas persiuntimo metu nebuvo pakeistas ir/arba kitaip iškraipytas.

c/ iš SWIFT bendrųjų sąlygų matyti, jog SWIFT žodynas autentiškumo nustatymą apibrėžia kaip procesą, kurį atlieka pati SWIFT sistema, siekdama nustatyti žinutės siuntėjo ar gavėjo tapatybę arba įsitikinti, kad konkreti informacija nebuvo iškraipyta. Žinutės autentiškumo nustatymo procedūra identifikuoja žinutės šaltinį (siuntėją) ir patikrina, ar žinutė nebuvo pakeista ar pakoreguota siuntimo proceso metu SWIFT sistemoje, jos naudotojo autentiškumas nustatomas elektroninio parašo pagalba, kurį SWIFTNet registravimo institucija išduoda SWIFT sistemos naudotojo saugos darbuotojui, atsakingam už techninio prisijungimo prie naudotojo SWIFT sistemos prieigos kontrolę. SWIFT paslaugomis, įskaitant SWIFT žinučių siuntimo ir gavimo paslauga, gali naudotis tiktai SWIFT klientai; SWIFT naudotojais negali būti fiziniai asmenys, nepriklausomai nuo jų darbinių ar kitokių teisinių santykių su SWIFT naudotoju (juridiniu asmeniu). SWIFT naudotojas patvirtina, kad teisė naudotis SWIFT paslaugomis yra asmeniška. Atitinkamai, SWIFT naudotojas neturi suteikti prieigos prie SWIFT paslaugų ir produktų jokiam trečiajam asmeniui, išskyrus naudotojo darbuotojus ar kitus asmenis, už kuriuos šis naudotojas yra atsakingas, ir kurie prieigą prie SWIFT paslaugų ir produktų turi ne savo, tačiau naudotojo vardu; arba bet kokius kitus trečiuosius asmenis, kuriems prieiga aiškiai ir nedviprasmiškai leidžiama pagal atitinkamas SWIFT dokumentacijos nuostatas. Bet kuriuo atveju, SWIFT naudotojas privalo užtikrinti, kad bet koks iš pastarųjų išvardintų trečiųjų asmenų naudotų SWIFT sistemą išimtinai tik atitinkamo naudotojo verslo tikslais ir interesais, kad jo SWIFT sistemose ir atitinkamuose segmentuose, už kuriuos jis yra atsakingas, visuomet būtų užtikrintas informacijos konfidencialumas, vientisumas ir prieinamumas; kad tik tinkamus įgaliojimus turintis jo personalas turėtų priėjimą prie SWIFT sistemų ir jungčių; nuolat veikti apdairiai ir protingai, laikytis geros rinkos praktikos ir taikytinos teisės reikalavimų (SWIFT bendrųjų sąlygų 1.4 p., 1.18 p., 4.6.1 p. 4.6.7 p., 4.6.6 p.). Todėl visiškai pritartina atsakovo pozicijai, kad SWIFT autentiškumo procesas reiškia SWIFT autentiško naudojo (nagrinėjamu atveju Sberbanko), o ne naudotojo darbuotojų ar kitų trečiųjų asmenų, turinčių galimybę naudoti konkretaus SWIFT sistemos naudotojo prieigą. Taisyklių 28 p. būtent naudotojui numatyta atsakomybė už tai, kokia apimtimi ir kas gali naudotis jam suteikta prieiga.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės liudija apie tai, jog Garantija ir jos pakeitimai SWIFT sistema buvo gauti iš Sberbanko SWIFT adreso, naudojant Sberbanko SWIFT sistemos prieigą, unikalųjį Sberbankui SWIFT kodą ir Sberbanko vardu. Duomenų apie tai, kad tekstas žinutės siuntimo metu buvo pakeistas ir/arba kitaip iškraipytas, nėra. Todėl aptartų nuostatų kontekste spręsti dėl SEB banko veiksmų, kuriais buvo nustatytas Garantijos autentiškumas, netinkamumo, t.y. banko neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog atsakovo siųstuose ieškovui pranešimuose tiek apie garantijos gavimą, tiek apie garantijos pakeitimus aiškiai nurodoma, kad atsakovas patvirtina garantijos (jos pakeitimų) autentiškumą ir perduoda ją (jos pakeitimus) ieškovui be jokių įsipareigojimų iš SEB banko pusės.

Dėl specialiųjų reikalavimų dėl SWIFT pranešimų formos pažeidimo.

Ieškovo tvirtinimu, atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė ir specialių reikalavimų dėl SWIFT pranešimų formos pažeidimu, atsakovas pažeidė SWIFT nustatytų FIN pranešimų siuntimo standartą. Per SWIFT sistemą siunčiant Garantiją, privalėjo būti taikomas MT760 tipo (standarto) pranešimas, tuo tarpu Sberbanko pranešimas, kuriuo buvo siųsta Garantija, buvo išsiųstas ne MT760 tipo (standarto) pranešimu, o MT798 (kitaip – n98) tipo (standarto) pranešimu. Pagal FIN pranešimų siuntimo standartus atsakovas SEB bankas, gavęs neatitinkantį FIN standartų pranešimą iš Sberbanko, remiantis standartų 18.2.3 p. bei SWIFT Bendrųjų sąlygų 4.6.6. p., privalėjo išsiųsti paklausimą Sberbankui arba, nesant išankstinio susitarimo dėl n98 tipo pranešimo naudojimo garantijoms, SEB bankas šio pranešimo turėjo nepriimti kaip tinkamo. Tuo tarpu atsakovas, nepaisydamas netinkamos Garantijos formos, vietoj to, kad būtų išsiuntęs paklausimą dėl netinkamos Garantijos formos arba bent informavęs ieškovą apie netinkamą Garantijos formą, besąlygiškai akceptavo garantiją ir išsiuntė pranešimą ieškovui, patvirtindamas šios Garantijos tinkamumą ir autentiškumą. Tokiu būdu SEB bankas pažeidė FIN pranešimo standartų jam keliamus reikalavimus, o taip pat profesionalaus bankininko veiklos (kuris kaip kredito įstaiga turi pareigą veikti ypatingai rūpestingai geriausiais kliento interesais, minimizuoti kliento riziką, įspėti klientą apie galimas ypatingai nepalankias pasekmes) standartus. Pažymėjo, jog jeigu aptariamas susitarimas dėl tam tikro tipo pranešimų gavimo tarp atsakovo ir Sberbanko buvo sudarytas, kaip teigia atsakovas prieš 20 metų, jis negalioja dėl 1964 m. CK 43 str. numatytų formos reikalavimų nesilaikymo.

Atsakovo teigimu, SWIFT standartas „Kategorija n - Bendros Grupės Žinutės“ numato galimybę naudoti MT798 žinutę kaip voką kitoms žinutėms siųsti; atsakovas ir Sberbankas turėjo susitarimą dėl MT798 žinučių siuntimo ir/arba gavimo, todėl tokio tipo žinutės iš Sberabanko gavimas neturėjo sukelti jokių įtarimų ir/ar pareigų SEB bankui papildomai patikrinti Garantijos autentiškumą, kuris buvo tinkamai nustatytas. Akcentavo, kad jokia SWIFT dokumentacija nenustato tokioms kontrolinėms užklausoms ir autentiškumo patikrinimo procedūros ir tvarkos; nors SWIFT standartas nustato, kad garantijoms siųsti yra atskiras žinutės tipas MT760, tačiau tuo pačiu nedraudžia naudoti MT798 žinutę kaip voką MT760 garantijos tipo žinutei siųsti.

SWIFT nustatytų FIN pranešimų siuntimo standartų 6.5. punkte numatyta, kad SWIFT sistemos naudotojai privalo formuoti visus FIN pranešimus, siunčiamus naudotojo naudotojui pagal FIN pranešimų standartus, bei kad, jei tam tikra operacija numato tikslaus pranešimo tipo taikymą, SWIFT sistemos klientai privalo taikyti būtent tą informacijos standartą. Garantijos tipo žinutėms numatytas specialus tipas MT760. Žinutės tipas MT798 yra bendro pobūdžio pranešimas, kuris naudojamas, be kita ko, finansų įstaigų tarpusavio susirašinėjimui, susijusiam su garantijomis ir akredityvais; taip pat pagal SWIFT standartus MT798 žinutės tipas gali būti naudojamas kaip vokas į jį patalpintai specifinei žinutei persiųsti; taip pat gali būti naudojamas ir tais atvejais, kai norima perduoti žinutė neatitinka nei vieno iš SWIFT sistemoje naudojamų standartizuotų žinučių tipų. SWIFT „Kategorija n - Bendros Grupės Žinutės“ standartai nustatytos MTn98 žinutės tipo naudojimo taisyklės, pagal kurias: priskiriant MTn98 žinutei kategoriją (t. y. pirmąjį skaitmenį vietoj „n“, kuris parodo, kokios grupės žinutės yra siunčiamos, pvz., 7 kategorijos žinutės yra skirtos garantijoms ir akredityvams siųsti, 1 kategorijos – mokėjimo žinutėms siųsti ir t.t.) reikia atsižvelgti į ekonominį siunčiamos žinutės tikslą; MTn98 žinutės, t. y. voko, viduje esanti konkreti standartizuota žinutė išsaugo savo techninius duomenis ir jos SWIFT dokumentacijos nustatytas standartizuotas identifikacinis tokio tipo žinučių numeris privalo būti nurodytas atitinkamoje grafoje. Tai reiškia, kad į voką talpinama tam tikro tipo žinutė, kuri, net ir patalpinta į voką, atitinka konkretų atitinkamo tipo žinutei nustatytą SWIFT standartų formatą. Nagrinėjimu atveju iš siųsto pranešimo turinio ir jame nurodytų jo tipų matyti, kad atsakovas gavo pranešimą (duomenys neskelbtini) formos (privatus pranešimas), kuris ir buvo panaudotas kaip vokas, ir jame patalpintą pranešimą (duomenys neskelbtini) formos (pranešimo tekste nurodoma pranešimo potipio kodas 760, kuris pagal SWIFT standartą naudojamas garantijoms). Taigi, nustatytos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti dėl atsakovo SWIFT standartų pažeidimo aukščiau aptartų nuostatų kontekste. Svarbu pažymėti ir tai, kad vėlesni 5 garantijos pakeitimai, kuriais garantijos suma buvo padidinta nuo 500 000 Eur iki 2 500 000 Eur, buvo siųsti SWIFT sistema naudojant pranešimo tipą (duomenys neskelbtini) kuris skirtas garantijų ir akredityvų pakeitimams; kitaip tariant, bankas dar 5 kartus, garantijos pakeitimais didinant jos sumą, patvirtino pačią pirminę garantiją.

Taip pat visiškai nepagrįsti ieškovo argumentai dėl atsakovo SWIFT standartų 18.2.3.p. pažeidimo. Akcentuotina, jog ieškovo nurodomas SWIFT standartų punktas reglamentuoja tiek siuntėjo, tiek gavėjo atsakomybę už pavėluotą pranešimo perdavimą arba pranešimo neperdavimą; tuo tarpu byloje toks klausimas iš viso nekeliamas.

Teismas negali nesutikti su ieškovu, jog MT n98 tipo pranešimas gali būti naudojamas SWIFT sistema tik esant dvišaliam naudotojų susitarimui. Ieškovas apeliuoja į tai, kad atsakovas tokio susitarimo su Sberbanku neturėjo. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog SWIFT Santykių valdymo programos paslaugos aprašymuose nurodoma, kad santykių valdymo programos paslaugos tikslas – valdyti ir kontroliuoti SWIFT žinučių iš kitų asmenų gavimą; naudojantis šia programa vienas SWIFT naudotojas gali siųsti kitam SWIFT naudotojui žinutes tik tuomet, jeigu pastarasis yra davęs pirmajam leidimą tai daryti, paprastai leidimai būna abipusiai (t. y. abi šalys sutinka tiek siųsti, tiek ir priimti viena iš kitos tam tikro tipo žinutes). Toks leidimas ir laikomas pagal SVP standartus šalių susitarimu suteikti tam tikro tipo SWIFT žinučių siuntimo atitinkamam naudotojui. Iš ieškovo paaiškinimų matyti, kad nuo 2008 m. ši paslauga yra automatiškai integruota į SWIFT FIN paslaugą, t. y. į SWIFT žinučių, įskaitant MTn98 ir MT760 tipo žinučių, siuntimo paslaugą. Naudotojo leidimas siųsti jam žinutes gali būti bendro pobūdžio (t. y. „priimsiu visas FIN paslaugos žinutes“) arba detalizuotas (pvz., „priimsiu tik MT7XX tipo žinutes“). SWIFT SVP paslauga automatiškai, be konkrečių naudotojų (žinutės siuntėjo ir gavėjo įsikišimo) patikrina, ar vieno naudotojo kitam naudotojui siunčiama žinutė atitinka tarp šių naudotojų apsikeistų leidimų sąlygas ir konkrečiam naudotojui pristato tik tas žinutes, kurios atitinka tarp šalių apsikeistų leidimų sąlygas. Taigi, visiškai akivaizdu, jog nesant išankstinio susitarimo tarp SWIFT sistemos naudotojų, tam tikro tipo (dėl kurio nebuvo susitarta (duotas leidimas)) žinutės pristatymas yra tiesiog techniškai neįmanomas. Todėl darytina išvada, kad tarp Sberbanko ir atsakovo dvišalis susitarimas dėl gautų MT798, MT760 tipo pranešimų gavimo buvo, nes priešingu atveju SWIFT sistema jas užblokuotų ir atsakovas jų negautų. Sutiktina su ieškovu, jog ir tai, kad vėlesni Sberbanko pranešimai buvo siunčiami būtent naudojant pranešimams MT 798 tipą, patvirtina, kad toks susitarimas tarp bankų buvo. Taigi, ieškovo argumentai dėl susitarimo buvimo (nebuvimo), jo formos (juolab atsižvelgiant į tai, kad SWIFT standartai jokios specialios formos nereikalauja) tiek dabar galiojančio, tiek 1964 m. galiojusio Civilinio kodekso nuostatų kontekste, yra niekuo nepagrįsti, o ieškovo apeliavimas į Sberbanko nurodymus dėl tokio susitarimo nebuvimo atsiliepime, teiktame išnagrinėtoje arbitražinėje byloje, bei teiktuose procesiniuose dokumentuose (iki Sberbankas jo prašymu nebuvo pašalintas iš šios nagrinėjamos bylos) nagrinėjamojoje byloje, nesudaro pagrindo priešingai išvadai.

Ieškovas prašo vadovautis Maskvos miesto arbitražinio teismo 2013-06-18 sprendimu, kuriuo teismas konstatavo, kad Sberbanko Garantija buvo išsiųsta ir SEB banko priimta netinkamos formos SWIFT pranešimu, ir dėl šios priežasties pripažino Garantiją niekine. Taip pat Maskvos miesto arbitražinio teismo nustatyta, jog tarp SEB banko ir Sberbanko nebuvo jokio išankstinio susitarimo banko garantijų siuntimui naudoti n98 tipo pranešimus; SEB bankas šiurkščiai pažeidė SWIFT taisykles. Pažymėjo, jog Sberbankas kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu dėl Maskvos miesto arbitražinio teismo 2013-06-18 sprendimo pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje. Lietuvos apeliacinis teismas 2014-11-28 nutartimi pripažino ir leido vykdyti 2013-06-18 Maskvos miesto arbitražinio teismo sprendimą Lietuvos Respublikoje. Akcentavo, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2014-11-28 nutartyje taip pat nurodė, kad SEB banko nedalyvavimas Rusijos Federacijoje vykusiame teismo procese nepaneigia Maskvos miesto arbitražinio teismo 2013-06-18 sprendimo teisėtumo. Todėl, pasak ieškovo, remiantis CPK 18 str. Lietuvos apeliacinio teismo 2014-11-28 nutartis yra privaloma ir būtent ja turi būti vadovaujamasi šioje civilinėje byloje. Atsakovas mano, kad teismas neturi vadovautis ieškovo minimu Maskvos arbitražinio teismo sprendimu, nes atsakovas nebuvo arbitražo bylos šalimi, bylos nagrinėjime nedalyvavo, jokių paaiškinimų, įrodymų ir pan. neteikė; todėl šio teismo argumentai ar bet kokie aname procese naudoti kitų šalių argumentai negali saistyti atsakovo ir jie negali turėti įtakos atsakovo teisėms ir pareigoms nagrinėjamoje byloje.

Ieškovo tvirtinimu, atsakovas SEB bankas pažeidė jam, kaip kredito įstaigai (bankui), keliamus padidintus atidumo ir rūpestingumo standartus, kadangi nesiėmė veiksmų įsitikinti, jog Garantija yra tikrai išduota Sberbanko, bei neinformavo savo kliento – ieškovo - apie galimas rizikas (prieš išduodant Garantiją) ir apie netinkamą Garantijos formą. Šiuos veiksmus atsakovas turėjo atlikti ne tik dėl to, kad garantija buvo atsiųsta naudojant netinkamą SWIFT pranešimų tipą, bet ir dėl to, kad yra nusistovėjusi tarptautinė bankų praktika (CK 1.4 str.), jog bankai pateikia papildomus paklausimus Rusijos Federacijos bankams su tikslu įsitikinti, ar tikrai buvo išduota banko garantija, kadangi fiktyvių (niekinių) garantijų išdavimas Rusijos Federacijoje (ypač Sberbank darbuotojų sukčiavimas Rusijos Federacijoje) yra pakankamai dažnas reiškinys. SEB bankas, besąlygiškai akceptuodamas netinkamos formos pranešimu atsiustą Garantiją (nepateikdamas paklausimo, ar Sberbankas tikrai išdavė Garantiją ieškovo naudai), patvirtindamas ieškovui, kad Garantija yra tinkama ir autentiška, bei neinformuodamas ieškovo apie netinkamą Garantijos formą ar apie su Garantijos išdavimu susijusias rizikas, netinkamai vykdė Banko sąskaitos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, netinkamai vykdė jam kaip SWIFT sistemos dalyviui kylančias pareigas bei pažeidė bankui, kaip kredito įstaigai, keliamus padidintus atidumo ir rūpestingumo standartus; pasak ieškovo, būtent šie atsakovo SEB banko neteisėti veiksmai lėmė tai, jog ieškovas patyrė šiuo ieškiniu reikalaujamą atlyginti žalą. Atsakovo teigimu, SEB bankas nepažeidė jokių jo veiklai keliamų standartų ir neatliko jokių kitų neteisėtų veiksmų, kurie būtų galėję sukelti ieškovui žalą. Ieškovui nėra pagrindo reikalauti iš atsakovo atlyginti žalą už veiksmus, kurių atsakovas SEB bankas ne tik kad neturėjo, tačiau taip pat ir negalėjo atlikti.