- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-12
- Bylos Nr.
- e2YT-2745-494/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00472-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Zeniauskaitė
- Pareiškėjas
- S.
- Suinteresuotas asmuo
- S. O., E. O., VĮ „Turto bankas“
- Advokatai
- Danguolė Kemežytė
- Kategorijos
- 2.1.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.5.5Palikimo priėmimas
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
- 3.4.5.2Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. (S.) O. atstovės advokatės Danguolės Kemežytės pareiškimą suinteresuotiems asmenims S. O., E. O., VĮ „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas pateikė teismui pareiškimą, kuriame prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. O., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po sutuoktinės V. O., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.
2. Nurodė, kad jis, pareiškėjas ir V. O. (a. k. (duomenys neskelbtini) mergautinė pavardė – V.) susituokė (duomenys neskelbtini) ir santuoką įregistravo Vilniaus rajono civilinės metrikacijos skyriuje. Santuokoje gimė sūnus S. O. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir sūnus E. O. (gim. (duomenys neskelbtini)).
3. V. O. (duomenys neskelbtini) mirė. Po sutuoktinės V. O. mirties atsirado palikimas – mirusiosios asmeniniai ir namų apyvokos daiktai bei nekilojamasis turtas:
3.1. žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k. v.), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas S. O. nuosavybės teise 2007 m. spalio 30 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1-9194 pagrindu;
3.2. žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k. v.), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas S. O. nuosavybės teise 2001 m. balandžio 19 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P41/2001-0281 pagrindu;
3.3. žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k. v.), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas S. O. nuosavybės teise 2007 m. spalio 30 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1-9194 pagrindu.
4. Kaip nurodoma pareiškime, minėtas nekilnojamasis turtas buvo įgytas santuokos metu, priklausantis pareiškėjui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nekilnojamojo turto registre nuosavybės teise įregistruotas pareiškėjo S. O. vardu. V. O. testamento nebuvo sudariusi. Per įstatymu nustatytą 3 mėnesių terminą dėl palikimo priėmimo į notarų biurą pareiškėjas nesikreipė.
5. Sutuoktinės asmeninio pobūdžio daiktus, namų apyvokos daiktus ir nekilnojamąjį turtą:
5.1. žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k. v.), esantį (duomenys neskelbtini);
5.2. žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k. v.), esantį (duomenys neskelbtini);
5.3. žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k. v.), esantį (duomenys neskelbtini); po jos mirties priėmė faktiškai pradėdamas juos valdyti per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą, t. y. pradėjo naudotis visu turtu, atlikdamas aktyvius, išreiškiančius pareiškėjo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, veiksmus, jį valdyti kaip savo.
6. Kaip nurodė pareiškėjas, jo sūnūs S. O. ir E. O. palikimo atsiradimo momentu į palikimą likusį po mamos mirties nepretendavo, žinodami ir suprasdami, kad palikimą faktiniu valdymu priėmė pareiškėjas, jų tėvas S. O., todėl į notarų biurą dėl palikimo priėmimo per įstatymu nustatytą trijų mėnesių terminą taip pat nesikreipė.
7. Po sutuoktinės V. O. mirties liko gyventi namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Likęs gyventi namų valdoje, kurioje gyveno kartu su sutuoktine nuo (duomenys neskelbtini) iki jos mirties, žemės sklypą, kuriame yra pastatyta namų valda bei kitus žemės sklypus prižiūrėjo, naudojosi kaip savo, mokėjo žemės mokesčius. Po sutuoktinės mirties paveldėtą nekilnojamąjį turtą – žemės sklypus šiuo metu taip pat prižiūri, jais naudojasi ir išlaiko. Aplinkybę, kad po V. O. mirties už žemės sklypus buvo mokami mokesčiai, patvirtina Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2020 m. gruodžio 10 d. pažyma Nr. RP-82. Žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracija už 2020 m. ir AB Lietuvos pašto kasos kvitas patvirtina, kad šiuo metu įsiskolinimų VMI už žemę nėra, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog prievoles, pareiškėjas vykdė nuolat ir po sutuoktinės mirties.
8. Po sutuoktinės V. O. mirties dėl teisinių žinių trūkumo per įstatymu nustatytą trijų mėnesių terminą dėl palikimo priėmimo į palikimo atsiradimo vietos notaro biurą nesikreipė, tačiau palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti. Kadangi žemės sklypai nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti nuosavybės teise pareiškėjo, S. O. vardu, todėl laiko save paveldimo turto savininku ir buvo įsitikinęs, kad po sutuoktinės mirties jokių papildomų veiksmų atlikti nereikia, todėl po V. O. mirties paveldėjimo byla notarų biure nebuvo užvesta.
9. Šiuo pareiškimu pareiškia, kad kitokia tvarka, t. y. ne teismo tvarka nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis, S. O. priėmė palikimą po sutuoktinės V. O., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėdamas jį valdyti, negalima. Pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo reiškia tikslu, kad galėtų įgyvendinti turtines teises į palikimo priėmimą, t. y. gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir susitvarkyti paveldėjimo dokumentus po V. O. mirties.
10. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Kaip nurodoma pareiškime, CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Priimdamas palikimą faktiniu valdymu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-381/2011). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
11. Kaip nurodo pareiškėjas, aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad jis, S. O., likęs gyventi namų valdoje, kurioje gyveno kartu su sutuoktine iki jos mirties, žemės sklypą, kuriame yra pastatyta namų valda bei kitus žemės sklypus prižiūrėjo, naudojosi kaip savo, mokėjo žemės mokesčius, t. y. aktyviais veiksmais per tris mėnesius po sutuoktinės mirties priėmė palikimą, pradėdamas turtą faktiškai valdyti. CK 5.51 straipsnyje nenumatyta galimybė faktiniu valdymu priimti palikimą kitu būdu, nei įpėdinio aktyviais veiksmais, kuriais pradedamas palikimą sudarančio turto valdymas. Teikiamo pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pagrįstumą įrodo šie teisiniai pagrindai: prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę – pareiškime nurodytas palikimas iki šio pareiškimo priėmimo dienos nėra priimtas; pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, kadangi pareiškėjas po V. O. mirties palikimą priėmė jį pradėdamas faktiškai valdyti, tačiau nėra dokumentų, pagrindžiančių šį faktą, todėl tik teismine tvarka, reiškiant pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, įmanoma nustatyti šį faktą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXVI skyriuje išdėstytomis nuostatomis.
12. 2021 m. kovo 3 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose gautas VĮ ,,Turto bankas“ atsiliepimas, kuriame nurodyta, kad VĮ ,,Turto bankas“, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos V. O. palikimo perėjimą valstybei. Pažymėjo, kad VĮ ,,Turto bankas“ neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį V. O. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad S. O. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, VĮ ,,Turto bankas“ neprieštaraus prašymo patenkinimui. Prašė pareiškėjo S. O. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, VĮ ,,Turto bankas“ atstovui nedalyvauja
13. 2021 m. kovo 22 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose gautas suinteresuoto asmens E. O. atsiliepimas, kuriame nurodyta, kad sutinka su pareiškime nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir sutinka, kad teismas nustatytų juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. O. priėmė palikimą po sutuoktinės V. O., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą. Kaip nurodyta pareiškime, jis yra V. O. sūnus. Giminystės ryšį patvirtinantys dokumentai yra pateikti prie pareiškimo. Jo mama V. O. mirė (duomenys neskelbtini). Po mamos mirties liko palikimas – jos asmeniniai ir namų apyvokos daiktai bei žemės sklypai. V. O. testamento nebuvo sudariusi. V. O. palikimą priėmė tėvas S. O. faktiškai pradėdamas turtu naudotis ir jį valdyti kaip savo per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą. Tėvas laikė save paveldėto turto savininku, prižiūrėjo žemės sklypus, jais rūpinosi, mokėjo už juos mokesčius. Patvirtina, kad per įstatymu nustatytą trijų mėnesių terminą dėl palikimo priėmimo į notarų biurą jis nesikreipė, nes į priklausiusią palikimo dalį nepretendavo, suprasdamas, kad palikimą priėmė tėvas, pradėdamas juo rūpintis. Pareiškė, kad į palikimą, likusį po mamos mirties nepretenduoja. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, sutinka, kad teismas tenkintų S. O. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir nustatytų juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. O. priėmė palikimą po sutuoktinės V. O., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą. Bylą prašė nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
14. 2021 m. kovo 29 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose gautas suinteresuoto asmens S. O. atsiliepimas, kuriame nurodyta, kad sutinka su pareiškime nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir sutinka, kad teismas nustatytų juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. O. priėmė palikimą po sutuoktinės V. O., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą. Kaip nurodyta pareiškime, jis yra V. O. sūnus. Giminystės ryšį patvirtinantys dokumentai yra pateikti prie pareiškimo. Jo mama V. O. mirė (duomenys neskelbtini). Po mamos mirties liko palikimas – jos asmeniniai ir namų apyvokos daiktai bei žemės sklypai. V. O. testamento nebuvo sudariusi. V. O. palikimą priėmė tėvas S. O. faktiškai pradėdamas turtu naudotis ir jį valdyti kaip savo per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą. Tėvas laikė save paveldėto turto savininku, prižiūrėjo žemės sklypus, jais rūpinosi, mokėjo už juos mokesčius. Patvirtina, kad per įstatymu nustatytą trijų mėnesių terminą dėl palikimo priėmimo į notarų biurą nesikreipė, nes į priklausiusią palikimo dalį nepretendavo, suprasdamas, kad palikimą priėmė tėvas, pradėdamas juo rūpintis. Pareiškė, kad į palikimą, likusį po mamos mirties nepretenduoja. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, sutinka, kad teismas tenkintų S. O. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir nustatytų juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. O. priėmė palikimą po sutuoktinės V. O., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą. Bylą prašė nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
15. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims ir jų atstovams nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
16. Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimas, kurio objektas yra palikimas, t. y. mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, visuma. Mirusio asmens turto paveldėjimas yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų. Mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams arba testamentiniams įpėdiniams, o jų nesant – valstybei. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kurį sudaryti asmuo gali tiek asmeniškai, tiek per įgaliotą atstovą. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Asmens valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. Priimdamas palikimą faktiniu valdymu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, t. y. jeigu pradėjo turtą valdyti ir juo rūpintis, kaip savo turtu, t. y. turtą valdyti, naudotis, prižiūrėti, saugoti, mokėti mokesčius ir panašiai.
17. Byloje nustatyta, kad pareiškėjo sutuoktinė V. O., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) (mirties liudijimas, įrašo Nr. 513945); 2021 m. vasario 18 d. VĮ Registrų centras Gyventojų Registro pažymoje apie asmens duomenis, nurodyta, kad pareiškėjo sutuoktinė V. O. mirė (duomenys neskelbtini), santuokoje (santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini)), turėjo du vaikus: S. O. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir E. O. (gim. (duomenys neskelbtini)). VĮ „Registrų Centras“ duomenimis pareiškėjo vardu nuosavybės teisė įregistruota į: žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k. v.), esantį(duomenys neskelbtini), įgytas S. O. nuosavybės teise 2007 m. spalio 30 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1-9194 pagrindu; žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)k. v.), esantį (duomenys neskelbtini), įgytas S. O. nuosavybės teise 2001 m. balandžio 19 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P41/2001-0281 pagrindu; žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k. v.), esantį (duomenys neskelbtini), įgytas S. O. nuosavybės teise 2007 m. spalio 30 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1-9194 pagrindu. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos išduotoje pažymoje nurodyta, kad pareiškėjas nuo (duomenys neskelbtini) deklaruotas (duomenys neskelbtini). Teismas neturi duomenų, kad po pareiškėjo sutuoktinės V. O. mirties, kad būtų užvesta paveldėjimo byla, būtų sudarytas testamentas.
18. Taigi, atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas per tris mėnesius po jos sutuoktinės V. O., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties pradėjo naudotis sutuoktinei priklausančiu turtu, jį prižiūrėjo, tvarkė, juo rūpinosi, mokėjo mokesčius, t. y. faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą. Atkreiptinas dėmesys, kad bylose, kuriose sprendžiama dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, teismas nenustatinėja palikimo sudėties (palikto turto kiekio ar jo dalies) ir teismo sprendime nenurodo konkretaus turto kaip palikto palikimo.
19. Pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą, todėl šis faktas nustatomas teismine tvarka (CPK 445 straipsnis), t. y. konstatuotina, kad pareiškėjas S. O. po jo sutuoktinės V. O., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 ir 3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
tenkinti pareiškimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas S. (S.) O., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po sutuoktinės V. O., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.