- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-13
- Bylos Nr.
- 2A-1623-153/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Galina Blaževič (pirm.), Albina Rimdeikaitė, Egidijus Tamašauskas
- Ieškovas
- P. T.
- Atsakovas
- A. T.
procesinio dokumento kategorijos: 30.10; 30.12; 75.6.1; 121.1; 121.21; 121.22.
2012 m. lapkričio 13 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič, kolegijos teisėjų Albinos Rimdeikaitės, Egidijaus Tamašausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo P. T. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-26-644/2012 pagal ieškovo P. T. ieškinį atsakovei A. T. dėl daiktų pripažinimo asmenine nuosavybe ir įpareigojimo grąžinti asmeninės nuosavybės daiktus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas P. T. prašė pripažinti asmenine jo nuosavybe ir įpareigoti A. T. per dešimt dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo grąžinti šiuos daiktus: 1) tris savadarbes traktorines priekabas, 1000 Lt vertės; 2) dvi traktorines šienapjoves, 200 Lt vertės; 3) vienvagį plūgą, 50 Lt vertės; 4) dvivagį plūgą, 50 Lt vertės; 5) traktorinį kultivatorių, 100 Lt vertės; 6) arklinį grėblį, perdarytą į traktorinį, 100 Lt vertės; 7) traktorinį bulvių kaupiką su akėčiomis, 200 Lt vertės; 8) trijų palų traktorines akėčias, 100 Lt vertės; 9) tris volus žemei lyginti, 5 m pločio, 200 Lt vertės; 10) trifazes gręžimo stakles su stalu, 400 Lt vertės; 11) traktorinį šieno vartytuvą, 200 Lt vertės; 12) traktorinį trąšų barstytuvą, 100 Lt vertės; 13) 88 vnt. 6 m ilgio ir 14 cm pločio grindinių lentų, 4 000 Lt vertės; 14) tris pakus 2,70 m ilgio ir 7 cm pločio juodalksnio dailylenčių, 100 Lt vertės; 15) 50 vnt. įvairaus ilgio juodalksnio dailylenčių, 50 Lt vertės; 16) elnio ragus, 100 Lt vertės; 17) medinį varstotą, 100 Lt vertės; 18) 5 m³ įvairaus ilgio ir storio išpjautos medienos, 300 Lt vertės; 19) žalios spalvos metalinę tvorą iš 48 segmentų, po 90 Lt už vieną, 4320 Lt vertės; 20) skalbimo mašiną TVC-l, 300 Lt vertės; 21) 34 vnt. 10 cm storio putplasčio, 50 Lt vertės; 22) 300 vnt. bordo spalvos šiferio, po 22 Lt už vienetą, 6 600Lt vertės; 23) šaldiklį „Beko“, 1 000 Lt vertės; 24) 40 m³ malkų, 1 000 Lt vertės; 25) savadarbį malūną, 500 Lt vertės; 26) du maišus trąšų NPK, 200 Lt vertės; 27) 4 kW galios elektros variklį su kabeliu, 500 Lt vertės; 28) du rėmus pjovimo staklėms, 100 Lt vertės. Bendra daiktų vertė – 21 920 Lt. Nesant daiktų, prašė išieškoti iš A. T. jų vertę – 21 920 Lt. Reikalavimo dėl 500 knygų, 500 Lt vertės, priteisimo ir išreikalavimo nepalaikė (b. l. 2, 3, 103, 104).
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 23 d. sprendimu ieškovo reikalavimas patenkintas iš dalies. Teismas nusprendė pripažinti elnio ragus, 100 Lt vertės, ir medinį varstotą, 100 Lt vertės, asmenine P. T. nuosavybe ir įpareigoti A. T. per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo perduoti šiuos daiktus ieškovui P. T.. Teismas nurodė, kad jeigu vykdant sprendimą paaiškėtų, jog priteisto turto nėra, iš atsakovės A. T. ieškovui P. T. išieškotini 200 Lt.
Kitą ieškinio dalį teismas atmetė.
Teismas priteisė iš ieškovo P. T. atsakovei A. T. 190,87 Lt bylinėjimosi išlaidas.
Teismas sprendime nurodė, kad byloje neginčijama, jog reikalaujamas priteisti turtas buvo įgytas šalims gyvenant santuokoje. Vadinasi, ieškovo išvardintam, santuokos metu įgytam turtui, galioja CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta prezumpcija ir P. T., teigiančiam, kad nurodytas turtas yra jo asmeninė nuosavybė, tenka procesinė pareiga šią prezumpciją paneigti. Teismas nustatė, kad ieškovas, siekdamas paneigti aptariamą prezumpciją, rėmėsi liudytojų parodymais, savo paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais kitų asmenų parodymais. Įvertinęs surinktus byloje įrodymus, teismas pripažino, kad ieškovas neįrodė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, jog tris savadarbes priekabas įgijo asmeninėn nuosavybėn. Teismas byloje nustatė, kad ieškovas P. T. iš įvairių detalių sukūrė naują daiktą, todėl teismas, aiškindamas ginčo santykius, nurodė, jog santuokos metu vieno iš sutuoktinių darbu sukurti nauji daiktai tampa bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, išskyrus atvejus, kai šie daiktai atitinka CK 3.89 str. 1 d. 3,5 ir 7 punktuose išvardintus požymius. Teismas atmetė ieškovo motyvus dėl dovanojimo santykių susiklostymo tarp ieškovo ir atskirų fizinių asmenų, nes teismo vertinimu, šių teisinių santykių nustatymui ieškovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, o byloje surinkti įrodymai, tarp jų ir ieškovo ir liudytojų A. P. L., V. K. parodymai, patvirtina, kad daiktai arba jų detalės perduotos ieškovui atsilyginant už paslaugas arba kaip beverčiai, kurie vėliau ieškovo pastangomis buvo perdaryti į veikiančius mechanizmus. Teismas atmetė ieškovo paaiškinimą dėl asmeninės nuosavybės teise naudojamos medienos ir medienos gaminių, nesivadovavo liudytojo V. K. paaiškinimu dėl tariamai dovanotų ieškovui lentų, kurios buvo pagamintos iš rąstų, pripažindamas šį turtą gauta iš ginčo šalių bendrąją jungtine nuosavybe valdyto miško. Teismas nesivadovavo byloje liudytojų B. Š. ir V. S. rašytiniais paaiškinimais, laikydamas šiuos įrodymus nepatikimais. Taip pat teismas nesivadovavo liudytojo V. K. rašytiniu paaiškinimu, nes liudytojas nepatvirtino visų raštelyje nurodytų aplinkybių ir nurodė, kad rašytinio paaiškinimo nerašė. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-101/2010, atsakovės, liudytojų A. N. ir Š. T. paaiškinimais, kurie paaiškino, jog ieškovo reikalaujami priteisti daiktai buvo įsigyti santuokos metu, už bendras sutuoktinių lėšas, o prieš nutraukdamos santuoką, šalys kilnojamąjį turtą pasidalijo žodiniu sutarimu. Ieškovo reikalavimo dalį grąžinti ieškovui jo asmeninės nuosavybės teise valdytus daiktus – elnio ragus ir medinį varstotą – teismas tenkino ir įpareigojo atsakovę šiuos daiktus perduoti ieškovui.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu teismo sprendimą skundžia ieškovas, kuris prašo teismo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą, ieškinį patenkinti visiškai. Apeliantas nurodė, kad teismas pažeidė CPK 185 str. nuostatas, numatančias, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pripažindamas lentas (88 vnt. 6 m ilgio ir 14 cm pločio grindinių lentų, 4 000 Lt vertės; tris pakus 2,70 m ilgio ir 7 cm pločio juodalksnio dailylenčių, 100 Lt vertės; 50 vnt. įvairaus ilgio juodalksnio dailylenčių, 50 Lt vertės; 5 m° įvairaus ilgio ir storio išpjautos medienos, 300 Lt vertės) ir šiferį santuokine nuosavybe, teismas visiškai nevertino byloje esančio atsakovės rašyto įsipareigojimo atiduoti ieškovui lentas ir šiferį, kuriuos ji pripažino šiuos daiktus esant ieškovo asmenine nuosavybe.
Taip pat teismas netinkamai vertino apklaustų liudytojų V. K. ir A. P. L. parodymus bei liudytojų V. S. ir B. Š. rašytinius parodymus apie ieškovui padovanotus daiktus. Iš liudytojų parodymų akivaizdu, kad jie nurodytus daiktus dovanojo asmeniškai ieškovui, o ne ieškovo šeimai. Šie procesinės teisės normų pažeidimai, apelianto nuomone, sudaro pagrindą panaikinti teismo sprendimą (CPK 329 str. 1 d.).
Atsiliepimas
Atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą pateikė atsakovė A. T., kuri prašė apeliacinį skundą atmesti, teismo 2012-04-23 sprendimo nekeisti. Atsakovė nurodė, kad teismo proceso metu buvo įrodyta, kad visi ieškovo reikalaujami daiktai (išskyrus elnio ragus ir medinį varstotą) buvo pirkti už ieškovo ir atsakovės bendras lėšas, o ne padovanoti, paveldėti ar pirkti už ieškovo asmenines lėšas. Visos pirktos prekės buvo panaudotos A. T. ir P. T. bendrame ūkyje. P. T. priklausiusių šiferio ir lentų dalį jis padovanojo dukrai R. T.. Lentos buvo gautos iš jiems bendrąja jungtine nuosavybe priklausančio miško, o ne iš atsakovo asmeninio miško. Miškas santuokos nutraukimo byloje buvo padalintas.
Byloje neginčijama, kad ieškovo reikalaujamas priteisti turtas buvo įgytas šalims gyvenant santuokoje, todėl teismas teisingai nurodė, kad P. T. išvardytam, santuokos metu įgytam turtui galioja CK 3.88 str. l d. 1-me punkte patvirtinta prezumpcija, kad nurodytas turtas yra ieškovo asmeninė nuosavybė, negalioja.
Teismas teisingai įvertino apklaustųjų liudininkų V. K. ir A. P. L. parodymus. V. K. ir A. P. L. padovanoti daiktai buvo beverčiai, o P. T. iš jų sukūrė naujus daiktus, kurie tapo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
Teismas pagrįstai nepripažino liudytojų B. Š. ir V. S. rašytinių paaiškinimų leistina įrodinėjimo priemone, nes šie liudytojai nedalyvavo teismo posėdyje, todėl jų įrodymai negalėjo būti ištirti betarpiškai teismo posėdžio metu.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Civilinės bylos teisme nagrinėjamos laikantis ginčo šalių rungimosi principo. Įgyvendindamas šį teisės principą, įstatymų leidėjas nustatė ne tik kiekvienos šalies pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi, t. y. vadinamąją įrodinėjimo pareigą (onus probandi), bet ir šią pareigą šalims paskirstė. Kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 178 str.). Įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia ne tik tai, kad ieškovas turi įrodyti ieškinio pagrindą, bet ir tai, kad atsakovas privalo įrodyti nesutikimo su ieškiniu pagrindą, t. y. įrodyti savo atsikirtimus į ieškinį. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos teisinės pasekmės – tokios aplinkybės pripažįstamos neįrodytomis, o šalies reikalavimai ar atsikirtimai netenkinami.
Ieškovas ginčija teismo sprendimo dalį dėl lentų (88 vnt. 6 m ilgio ir 14 cm pločio grindinių lentų, 4 000 Lt vertės; tris pakus 2,70 m ilgio ir 7 cm pločio juodalksnio dailylenčių, 100 Lt vertės; 50 vnt. įvairaus ilgio juodalksnio dailylenčių, 50 Lt vertės; 5 m įvairaus ilgio ir storio išpjautos medienos, 300 Lt vertės) ir šiferio pripažinimo santuokine nuosavybe. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo išvados šioje dalyje padarytos visiškai nevertinus byloje esančio atsakovės rašyto įsipareigojimo atiduoti apeliantui lentas ir šiferį, kuriuo atsakovė pripažino šiuos daiktus esant apelianto asmenine nuosavybe. Ieškovas byloje (b. l. 11, 1 t.) pateikė raštelį, pasirašyta A. T. vardu, kuriame nurodyta, kad ,,Aš T. įsipareigoju P. T. atiduoti lentas ir šiferį“.
Taip pat teismas, apelianto manymu, netinkamai vertino apklaustų liudytojų V. K. ir A. P. L. parodymus bei liudytojų V. S. ir B. Š. rašytinius parodymus apie ieškovui padovanotus daiktus. Iš liudytojų parodymų akivaizdu, kad jie nurodytus daiktus dovanojo asmeniškai apeliantui, o ne apelianto šeimai.
Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas neįrodė byloje, jog ginčo turtą įsigijo asmeninės nuosavybės teise. Priešingai nei aiškina apeliantas, civilinės bylos medžiaga 2-101/2010 (b. l. 20–21, 1 t.) patvirtina, kad žemės sklypas, un. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis yra miškų ūkio, ginčo šalių 1995-11-02 įsigytas santuokoje ir teismo 2010-11-04 sprendimu (2 t., b. l. 40–41) pripažintas abiejų šalių bendrąja jungtine nuosavybe. Byloje nustačius, kad medienos gaminiai buvo pagaminti iš medienos, buvusios žemės sklype, un. Nr. (duomenys neskelbtini), šio sklypo pagaminta produkcija (malkos, rąstai, lentos) yra abiejų sutuoktinių bendrosios nuosavybės teise valdomas turtas. Todėl atmestinas apelianto motyvas, kad ginčo turtas turi būti pripažintas jo asmenine nuosavybe tuo pagrindu, kad medienos produkciją (lentas) apeliantas gavo iš A. K. už šiam asmeniui pateiktą medieną (rąstus) iš valdomo bendrosios jungtinės nuosavybės teise miško (1 t., b. l. 150), nes to nenumato įstatymas.
Apeliantas teigia, jog reikšmingas ginčo klausimui išspręsti yra pateiktas byloje atsakovės rašytinis įsipareigojimas grąžinti lentas ir šiferį apeliantui, ir tai, apelianto manymu, patvirtina faktą, jog šis turtas apelianto valdomas asmeninės nuosavybės teise (b. l. 11, 147, 1 t.). Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovės pasižadėjimas grąžinti statybinės medžiagas apeliantui buvo surašytas iki ginčo šalių santuokos nutraukimo, tai patvirtino ir atsakovė (b. l. 151), kuri nurodė, kad pasižadėjimą atsakovė surašė 2009 m., kai apeliantas nutarė išvežti medienos gaminius dukrai. Atsakovės paaiškinimą dėl apelianto iniciatyva išvežtos medienos patvirtina paties apelianto paaiškinimas, kad ginčo šalių dukters buto remontui buvo naudojamos įvairios statybinės medžiagos, kurias pats apeliantas vėžė ir panaudojo statybos darbams atlikti (1 t., b. l. 149). Pažyma (b. l. 91), kurioje nurodyta, kad apeliantas A. N. vardu 2005 m. pirko šiferį. Statybinių medžiagų panaudojimą šeimos narių poreikiams patvirtina liudytojų A. N. ir Š. T. parodymai, kurie nėra nuginčyti byloje jokiais objektyviais įrodymais. Apklausti teismo posėdyje liudytojai A. N. ir Š. T. patvirtino, kad gavo iš tėvų statybinių medžiagų, tarp jų ir medienos gaminių, kuriuos panaudojo savo poreikiams tenkinti. Dalį statybinių medžiagų, nepanaudotų statybai, liudytojai pasidalino tarpusavyje, dalį atidavė kitiems asmenims, dalį medžiagų išvežė pats apeliantas. Teisėjų kolegijos vertinimu, paminėti įrodymai patvirtina, kad apeliantas žinojo, kaip buvo panaudotos statybinės medžiagos (b. l. 154, 1 t.). Apeliantas neturi pagrindo teigti, jog atsakovė veikė be apelianto žinios ir dėl to privalo atlygintų šio turto (medienos statybinių medžiagų) vertę, nes toks apelianto aiškinimas prieštarauja surinktiems byloje įrodymams (CPK 185 str.), kurie patvirtina, kad buvę sutuoktiniai ginčo turtu disponavo bendrai. Pateiktas byloje raštelis yra neinformatyvus (b. l. 11), jame nėra duomenų nei apie statybinių medžiagų kiekį, nei apie jų vertę ir rūšį, o tiesiog nurodyta, kad ieškovė įsipareigoja lentas ir šiferį atiduoti apeliantui. Todėl atmestinas apelianto motyvas, kad atsakovė pasirašytinai įsipareigojo grąžinti apeliantui 88 vnt. 6 m ilgio ir 14 cm pločio grindinių lentų, 4 000 Lt vertės; tris pakus 2,70 m ilgio ir 7 cm pločio juodalksnio dailylenčių, 100 Lt vertės; 50 vnt. įvairaus ilgio juodalksnio dailylenčių, 50 Lt vertės; 5 kv. m įvairaus ilgio ir storio išpjautos medienos, 300 Lt vertės, nes tokiai išvadai padaryti byloje nepateikta įrodymų, o pateiktame rašte tokio turinio įrašo nėra. Kaip nustatyta anksčiau, ginčo šalys įsigijo turtą santuokoje, bendrai disponavo šiuo turtu gana ilgą laiką, tad konstatuojama, kad paminėtas ginčo turtas negali būti pripažintas apelianto asmenine nuosavybe ir tuo pagrindu priteistas iš atsakovės. Todėl atsakovo motyvai dėl skundžiamo sprendimo neteisėtumo laikomi nepagrįstais (CPK 12 str.).
Apeliantas teigia, kad teismas neteisingai vertino apklaustų teismo posėdyje liudytojų parodymus dėl apeliantui padovanotų daiktų ir dėl to priėmė neteisingą sprendimą, tačiau su tuo sutikti negalima dėl šių motyvų. Apklaustas byloje liudytojas V. K. (b. l. 152) paaiškino, kad atidavė apeliantui jam pačiam nereikalingus daiktus, kurie galėjo būti panaudoti žemės ūkio technikos prietaisams sukonstruoti, tačiau liudytojas nedovanojo apeliantui jokių konkrečių žemės ūkio įrengimų, o pasirašytas liudytojo vardu raštas (b. l. 31) yra surašytas nežinomo asmens ir neatitinka faktinių aplinkybių. Liudytojas A. P. L. (b. l. 151) paaiškino, kad jis dirbdamas kolūkyje atidavė apeliantui dalį technikos, kuri nebuvo naudojama kolūkio veikloje, o vėliau dirbdamas urėdijoje davė apeliantui dalį technikos ir metalo laužo, priklausančio urėdijai. Liudytojas taip pat davė apeliantui naudoti paties pagamintus įrengimus, atsilygindamas apeliantui už liudytojo įdarbinimą urėdijoje. Iš anksčiau paminėtų liudytojų parodymų matyti, kad apeliantas iš įvairių detalių (metalo laužo) pagamino ar perdarė į jam tinkančius įrengimus ar ginčo mechanizmus. Byloje nėra ginčo, kad pagaminti ieškovo darbu įrengimai buvo naudojami apelianto šeimos ūkyje, šeimos poreikiams tenkinti, todėl apelianto motyvai dėl ginčo turto įsigijimo asmeninės nuosavybės teise pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažinti neįrodytais, todėl atmestinais.
Pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai nesivadovavo skundžiamame sprendime liudytojų V. S. ir B. Š. rašytiniais paaiškinimais (b. l. 30, 33), laikydamas šiuos įrodymais nepatikimais, nes byloje nėra įrodymų, kad liudytojai nuosavybės teise valdė ginčo turtą, kurį tariamai dovanojo asmeninės nuosavybės teise ieškovui. Teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų nekartoja, nes su jais sutinka ir dėl to atmeta apelianto motyvus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, neteisingai išsprendė šalių ginčą, nes remiantis bylos medžiaga tokiai išvadai padaryti pagrindo nėra (CPK 185 str., 178str., 328 str.).
Esant tokioms aplinkybėms apelianto skundas netenkintinas, skundžiamas teismo sprendimas nekeistinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p., 328 str.).
Abi šalys yra atstovaujamos byloje Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatų. Apeliantui byloje atstovavo G. M., remdamasi Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012-05-11 sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. TP-2(2.2)-12-T-1533-1868 (2 t., b. l. 4), atsakovei A. T. atstovavo advokatas R. L., remdamasis Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012-06-13 sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. TP-2(2.2)-12-t-1817-2147 (2 t., b. l. 15). Valstybė byloje turėjo atstovavimo išlaidų dėl teisinių paslaugų suteikimo ginčo šalims, šios išlaidos atlyginamos iš valstybės biudžeto remiantis CPK 96 str. 4 d., 99 str. 2 d., nes abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 23 d. sprendimo nekeisti.