Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Gintaro Pečiulio ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Irgita“ apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1066-221/2014 pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Irgita“ dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl civilinės atsakomybės už gamtai padarytą žalą, nugenėjus saugotinus želdinius – medžius.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų argumentai

J. B. inventorizacijos apyrašo išvados nėra objektyvios, padarytos nepilnai susipažinus su realia situacija ir pateiktas netinkamas įvertinimas. Apyraše nenurodyta, kad buvo naudojami matavimo prietaisai, nenurodyta, kokia buvo medžių būklė pareigūnų patikrinimo metu, neaišku, kas apyraše pateikiama - ar specialisto išvados, ar tik subjektyvi atsakovo pasamdyto asmens nuomonė. Neaišku, koks tai yra dokumentas ir ar tai yra dokumentas, kuriuo galima būtų vadovautis ir jo pagrindu daryti išvadas. Apyraše nenurodyta, kokiu tikslu buvo atlikta inventorizacija, nenurodyta į kokius klausimus siekiama atsakyti. Nepasisakyta apie taikytą atsakovo darbuotojų medžių genėjimo būdą, t. y. ar medžiai buvo nugenėti leidžiamais būdais, ar medžiai nugenėti nepažeidžiant medžių gyvybinių funkcijų. 2014 m. liepos 29 d. teismo posėdžio metu J. B. visiškai neatsakė į pateiktus klausimus ir pastebėjimus dėl atliktos inventorizacijos bei parengto apyrašo, atsakymai buvo paviršutiniai, neišsamūs ir be argumentų. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos sudaryta komisija, kuri apžiūrėjo medžius prieš atsakovo atliktą genėjimą, nenustatė jų blogos būklės ir nurodė, kad leidžiama tik genėti, bet ne medžius pjauti. Atsakomybė už aplinkai padarytą žalą siejama su neteisėta atsakovo veikla (kuri yra įrodyta), dėl kurios atsirado žala aplinkai, todėl turi būti atlyginama.

Ieškovas nepagrįstai teigia, kad J. B. inventorizacijos apyrašas yra tik subjektyvi specialisto nuomonė. Apyrašas parengtas laikantis teisės aktų reikalavimų, jį atlikęs specialistas turi tinkamą kvalifikaciją tokį darbą atlikti. Jame pateiktos išvados yra pagrįstos ir objektyvios, o jų pagrindu apskaičiuotas žalos dydis yra teisingas. Nepagrįstai ieškovas teigia, kad atsakovas sužalojo želdinius, nes atsakovas savo veiksmais medžių būklės nepablogino. Visų medžių bloga ar patenkinama būklė buvo susiformavusi iki atsakovo atlikto genėjimo. Medžių gyvybinės funkcijos buvo pažeistos ankstesnių netinkamų genėjimų metu, todėl aplinkai padaryta žala negali būti priskirta vien tik atsakovui. Žalos dydis turi būti skirstomas proporcingai į tris dalis ir atsakovui tenkanti atsakomybės dalis yra 53 399 Lt (160 198 Lt / 3). Nustačius, kad žalos dydis sąlygotas trijų priežasčių – atsakovo genėjimo, medienos puvinių ir kamieno žaizdų, todėl atlygintinos žalos dydis sudaro 17 800 Lt (53 399 Lt / 3). Todėl teismui nustačius visas deliktinės atsakomybės sąlygas, turėtų būti priteisiama ne didesnė nei 17 800 Lt žala. Teismas iš dalies tenkindamas ieškovo ieškinį, pagrįstai priteisė iš jo bylinėjimosi išlaidas atsakovui (CPK 93 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, jų nenurodė ir apeliantai, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas paduotų apeliacinių skundų ribose (CPK 320 str. 2 d.).

Byloje nustatyta, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2012 m. kovo 29 d. išdavė leidimą žemės sklype Nemenčinėje, Švenčionių g., Vilniaus g., A. Mickevičiaus g. medžių genėjimui Nemenčinės seniūnijai, kuri 2012 m. balandžio 6 d. sudarė rangos sutartį dėl medžių genėjimo su atsakovu UAB „Irgita“ (t. 1, b.l. 10, 12). Atsakovas, atlikęs rangos sutartyje numatytus darbus, 2012 m. balandžio 24 d. juos perdavė, o Nemenčinės seniūnijos seniūnas priėmė nurodydamas, kad darbai atlikti kokybiškai ir pilna apimtimi (t. 1, b.l. 11). Ieškovas, patikrinęs Nemenčinės miesto seniūnijos teritoriją, 2012 m. birželio 29 d. patikrinimo aktu nustatė, kad vykdant genėjimo darbus 157 vnt. medžių (saugotinų želdinių) yra sužaloti pažeidžiant jų gyvybines funkcijas t. y. medžiai nugenėti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus (t. 1, b. l. 27). Ieškovo apskaičiavimu dėl atliktų genėjimo darbų gamtai padaryta žala sudaro 273 344 Lt (t. 1, b. l. 53-56). Pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškovo atliktu atlygintinos žalos dydžio apskaičiavimu, tačiau sprendė, kad tikslinga jį sumažinti iki 110 000 Lt. Nei ieškovas, nei atsakovas nesutinka su teismo sprendimu.

Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Atsakovo apeliacinis skundas netenkintinas.

Tai, kad nagrinėjamoje byloje atsakovo atžvilgiu taikytina civilinė atsakomybė, iš esmės pripažįsta ir pats atsakovas, nes kvestionuoja tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, susijusią su priteistos žalos dydžiu. Kitaip tariant yra nustatytos ir nekvestionuojamos visos reikšmingos civilinei atsakomybei sąlygos inter alia žalos faktas, todėl dėl jų išsamiau nebepasisakytina. Apeliacinių skundų argumentai yra susiję su žalos dydžio nustatymu ir (ne)galimumu nagrinėjamu atveju mažinti nustatytą žalos dydį.

Dėl žalos dydžio

Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 2 dalį padariusieji žalos ūkio subjektai privalo atkurti aplinkos būklę, esant galimybei, iki pirminės būklės, buvusios iki žalos aplinkai atsiradimo, ir atlyginti visus nuostolius. Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad žala aplinkai vertinama ir apskaičiuojama pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką, įvertinant pirminę būklę (sąlygas), neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumą, natūralaus aplinkos atsikūrimo galimybes ir laiką, tačiau nevertinamas anksčiau, tai yra iki žalos aplinkai atsiradimo, nustatytas neigiamas poveikis, atsiradęs dėl konkrečios ūkinės veiklos, kurią nustatyta tvarka leidžia vykdyti įgaliotos institucijos ir kuri vykdoma nepažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimų. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog žalos dydis turi būti įrodytas, tačiau kai kurių deliktų atveju, kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams, tarp jų ir aplinkai, žalos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios taikytinos atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2010; 2014 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2014).

Ieškovas padarytos žalos dydį (273 344 Lt) apskaičiavo vadovaudamasis Metodika ir Įkainiais. Su tokiu paskaičiavimu atsakovas nesutiko, todėl pateikė dr. J. B. 2014 m. gegužės 23 d. inventorizacijos apyrašą, kuriame žalos dydis nustatytas mažesnis - 160 198 Lt (t. 1, b.l. 140-155). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kuris nuostolių, padarytų sunaikinus ar sužalojus želdinius, augančius ne miškų ūkio paskirties žemėje, pagrįstai vadovavosi kompetentingų institucijų parengtos žalos apskaičiavimo Metodikos 14 punktu bei Įkainiais, nes toks žalos apskaičiavimo būdas atitinka paminėtas Aplinkos apsaugos įstatymo nuostatas ir kasacinės instancijos teismo praktiką. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai žalos dydžiui nustatyti nesivadovavo atsakovo teiktu dr. J. B. inventorizacijos apyrašu, nors jį ir pripažino kaip vertinimui priimtiną rašytinį įrodymą, ir nesutinka su atsakovo argumentais, kad žalos dydžio nustatymui reikia vadovautis būtent šiuo apyrašu. Visų pirma, šis inventorizacijos apyrašas atliktas po dviejų metų nuo atliktų medžio genėjimo darbų, dr. J. B. nenustatinėjo medžių būklės, buvusios atsakovo genėjimo laikotarpiu. Todėl šis apyrašas negali būti visiškai objektyvus, nes, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, per tą laiką medžių būklė galėjo pasikeisti dėl įvairių priežasčių, o ne tik dėl aptariamo genėjimo. Tuo tarpu iš ieškovo pateikto nuostolių apskaičiavimo matyti, kad žalos dydis buvo skaičiuojamas atsižvelgiant į tuometinę medžių būklę, t. y. vadovaujantis Įkainių 13 punktu patenkinamos būklės medžiams įkainiai mažinti 25 proc., o nepatenkinamos – 50 proc. (t. 1, b.l. 53-56). Padarytos žalos gamtai dydis turi būti apskaičiuojamas neteisėtų veiksmų padarymo metu, o atliktų veiksmų padariniai (pvz., medžių būklė po dvejų metų), teisėjų kolegijos nuomone, gali būti reikšmingi tik sprendžiant priteistinos žalos sumažinimo klausimą. Antra, nugenėtų medžių inventorizacija, nors ir atlikta kompetentingo asmens dr. J. B., tačiau ji atlikta atsakovo prašymu, o ne paskirta teismo. Todėl ji negali būti laikoma kaip ekspertizės aktas, kuris paneigtų kompetentingų institucijų Metodika ir Įkainiais apskaičiuotą padarytos žalos dydį ir kuris, nors ir nėra išskirtinis kitų rašytinių įrodymų kontekste, tačiau teismų praktikoje vertinamas kaip labiau patikimas įrodymas. Beje, šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad netgi vadovaujantis dr. J. B. sudarytu apyrašu žalos dydis yra nustatytas didesnis nei priteista žalos atlyginimo suma.

Remiantis išdėstytu, spręstina, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas atsakovo neteisėtais veiksmais padarytos žalos dydis 273 344 Lt (79 165,89 Eur) yra pagrįstas, atliktas vadovaujantis pirmiau išdėstytomis Aplinkos apsaugos įstatymo ir įgyvendinamųjų teisės aktų, reglamentuojančių žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo tvarką, nuostatomis.

Dėl atlygintinos žalos dydžio sumažinimo

Aplinkos apsaugos įstatymo 4, 9, 34 straipsniuose įtvirtinti visuotinos aplinkos apsaugos ir atsakomybės už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus principai. Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 2 dalį ūkio subjektams taikoma civilinė atsakomybė, neatsižvelgiant į jų kaltę, už bet kokią žalą aplinkai arba realią jos grėsmę, atsiradusią dėl jų ūkinės veiklos, išskyrus šiame įstatyme nurodytus atvejus. Remiantis tuo, kasacinio teismo išaiškinta, kad nurodytu įstatymu nustatyta griežtoji atsakomybė (atsakomybė be kaltės) už žalą, padarytą bet kokia ūkine veikla, aplinkai, atsižvelgiant į įstatyme nurodytas išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2010, 2012 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2012 ir kt.). Todėl šio reglamentavimo ir kasacinio teismo išaiškinimo kontekste teisėjų kolegija atmeta atsakovo argumentus dėl atlygintinos žalos dydžio mažinimo kaltės formos (neatsargumo) pagrindu.

Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, nustatęs padarytos žalos dydį, jį sumažino iki 110 000 Lt vadovaudamasis CK 6.251 straipsnio 2 dalimi, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei atsižvelgęs į medžių būklei įtakos turinčius veiksnius – senas medžių žaizdas, puvinius, ankstesnių genėjimų įtaką, taip pat į tai, kad užsakovas (Nemenčinės seniūnas) priėmė darbus kaip atliktus kokybiškai, medžiai atžėlę ir tebeauga. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas sumažinti priteistinos žalos dydį, tačiau iš dalies nesutinka su teismo nurodytais mažinimo pagrindais.

Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, be kita ko, vadovavosi CK 6.251 straipsnio 2 dalimi. Šioje normoje yra numatyta visiško nuostolių atlyginimo principo išimtis, suteikianti teismui teisę, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog šioje byloje atsakovas ne tik neteikė/ia jokių įrodymų, bet net ir nenurodė jokių argumentų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie nepriimtinas bei sunkias pasekmes. Todėl šios normos taikymas mažinant atlygintinos žalos dydį šioje byloje nepripažintinas pagrįstu. Kita vertus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju vis dėlto yra pagrindas sumažinti priteistinos žalos dydį CK 1.5 straipsnio, kuriuo pirmosios instancijos teismas taip pat rėmėsi, pagrindu.

Visų pirma, iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų bei liudytojų R. G., A. G. parodymų matyti, kad daugelis atsakovo nugenėtų medžių yra atžėlę nors ir buvo pažeistos jų gyvybinės funkcijos. Šias aplinkybes patvirtina ieškovo pateiktas 2014 m. rugpjūčio 11 d. patikrinimo aktas, kuriame nustatyta, kad dėl atsakovo atlikto neteisėto medžių genėjimo yra išdžiūvę trys medžiai, du medžiai džiūstantys, dalis medžių turi akivaizdžių džiūvimo požymių, dalis medžių nupjauti, jų vietoje paklotas naujas trinkelių šaligatvis (t. 1, b.l. 170). Sulyginus byloje esančias fotonuotraukas darytas iš karto po atlikto genėjimo (t. 1, b.l. 13-26) ir po dviejų metų (t. 1, b.l. 171-173) taip pat matyti, kad dalis medžių yra atžėlę, jie gyvybingi, šias aplinkybes, kaip minėta, patvirtina ir byloje apklausti liudytojai, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, tai teikia pagrindą nustatytos žalos dydžio mažinimui. Antra, atsižvelgtina ir į užsakovo veiksmus. Atsakovo viena iš veiklų yra ir želdinių priežiūra, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovas turėtų specialistus, kuriems būtų suteikta teisė vykdyti želdinių veisimo, augančių medžių ir krūmų genėjimo, želdinių apsaugos nuo ligų ir kenkėjų, vėjų ir gėlynų įrengimo darbus (Želdynų įstatymo 12 str. 1 d., 13 str. 1 d.). Taisyklių 41 punkte taip pat numatyta, kad įmonės, vykdančios medžių ir krūmų genėjimo darbus, privalo turėti specialistų, kuriems pagal Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2003 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. V(9)-84 patvirtintą „Augančių medžių ir krūmų genėjimo technologijų mokymo programą“ būtų suteikta teisė vykdyti medžių ir krūmų genėjimo darbus. Pagal Taisyklių 42 punktą medžių ir krūmų genėjimo darbams vadovauja pagal 41 punkte nurodytus reikalavimus turintis tokią teisę specialistas. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovo darbuotojai, kurie vykdė medžių genėjimo darbus, būtų pasirašytinai supažindinti su medžių ir krūmų genėjimą reglamentuojančiais Taisyklių punktais. Liudytojas R. G. 2014 m. balandžio 7 d. teismo posėdyje patvirtino, kad leidimo užsiimti želdinių genėjimo darbais jis neturėjo. Taigi, šiais aspektais atsakovo darbuotojai keliamų reikalavimų tokiems darbams atlikti neatitiko. Tačiau kita vertus, teisėjų kolegijos nuomone, reikšminga ir tai, kad, pirma, užsakovas, parinkdamas rangovą, taip pat privalėjo įsitikinti, ar įmonė, su kuria planuojama sudaryti sutartį, turi atitinkamus specialistus šių darbų atlikimui, o ne pasirinkti bet kokį rangovą, sutinkantį atlikti darbus; antra, genėjimas nebuvo atliktas per 1-2 dienas, jis tęsėsi apie dvi savaites, tačiau per visą medžių genėjimo darbų laikotarpį pretenzijų atsakovui ne tik nereikšta, darbai nestabdyti, bet po to jie priimti kaip kokybiški bei atlikti pilna apimtimi (t. 1, b.l. 11). Tokia užsakovo pozicija rodo, kad jis kokybiškais ir laikė būtent tokius darbus, juo labiau, kad tiek liudytojas R. G., tiek liudytojas A. G. patvirtino, jog darbai buvo vykdomi būtent pagal užsakovo nurodymus. Todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika, kad žalos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios taikytinos kartu atsižvelgiant ir į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, mano, kad yra pagrindas sumažinti atlygintinos žalos dydį. Teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo mažinti jį remiantis atsakovo nurodoma, bet neįrodoma kitų žalos atsiradimui veiksnių įtaka, beje, kurią atsakovas ir padalija proporcingumo principu tik vien subjektyviai.

Tačiau iš esmės sutikus su galimybe sumažinti atlygintinos žalos dydį, teisėjų kolegijos nuomone, pats sumažinimo laipsnis nepripažintinas pagrįstu CK 1.5 straipsnyje nurodytų principų kontekste. Pirmosios instancijos teismas atlygintinos žalos dydį sumažino net 60 proc. Tokios išvados pagrindimui, turint omenyje griežtąją civilinę atsakomybę šios kategorijos bylose, turėtų būti nustatyta itin svarių aplinkybių visuma. Tuo tarpu pirmiau paminėtos aplinkybės, teisėjų kolegijos nuomone, vis tik nėra pakankamos mažinti žalos atlyginimą tokia didele apimtimi, dėl ko priteista suma didintina iki 52 131,60 Eur (180 000 Lt).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovas iš esmės nepagrįstai kvestionuoja skundžiamą sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nes pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 2 dalimi ir 98 straipsniu, iš ieškovo priteisė atsakovui dalį jo turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Ieškovas yra atleistas tik nuo žyminio mokesčio mokėjimo už pareikštą ieškinį (CPK 83 str. 1 d. 10 p.), tačiau ne nuo kitų bylinėjimosi išlaidų. Todėl nagrinėjamu atveju ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovui kyla pareiga atlyginti atsakovo patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta atsakovo 4 580 Lt išlaidų už advokato pagalba suma. Pakeitus priteisiamą sumą, atmesta ieškinio dalis yra 34 proc. Todėl atitinkamai atsakovui iš ieškovo priteistina 451 Eur (1 557 Lt) už advokato pagalbą. Iš atsakovo valstybei priteistinas žyminis mokestis 1 331 Eur pirmosios instancijos teisme bei, iš dalies tenkinus ieškovo apeliacinį skundą, 608 Eur apeliacinės instancijos teisme, t.y. viso 1 939 Eur (CPK 96 str. 1 d.).

Padarius žalą aplinkai žala yra padaroma visai visuomenei. Todėl materialųjį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi turi ne valstybės institucija - nagrinėjamu atveju ieškovas, o valstybė. Tai reiškia, jog šioje byloje ieškovu procesine prasme yra Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas, o ieškovu materialiąja prasme – Lietuvos valstybė, kuriai ir turi būti priteistas žalos atlyginimas iš atsakovo. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2010, 2014 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2014). Todėl šiuo aspektu skundžiamo sprendimo rezoliucinė dalis tikslintina, nurodant, kad žala yra priteisiama ieškovui, o valstybei.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, skundžiamas sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 329 str. 1 d.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti valstybei iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Irgita“ 52 131,60 Eur (180 000 Lt) žalos atlyginimo, 1 939 Eur (6 695 Lt) žyminio mokesčio.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Irgita“ iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 451 Eur (1 557 Lt) už advokato pagalbą.