Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono Aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros atstovui S. T.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. II-2-269/2013 (toliau-byla)

pagal A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus regiono Aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros nutarimo (duomenys neskelbtini) (toliau-nutarimas) 2012-10-02 administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau-byla) panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

LR Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono Aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūra (toliau-Institucija) 2012-08-29 A. G., (duomenys neskelbtini), surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau-protokolas) už tai, jog 2012-06-29 nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ir A. M. g., yra nugenėti 157 vnt. medžių (saugotinų želdinių) pažeidžiant jų gyvybinės funkcijos (sužaloti), iš jų 3 vnt. kaštonų nugenėti neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo jų genėjimui. Atsakingas už šių darbų atlikimą UAB „Irgita“ (duomenys neskelbtini) A. G. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45 patvirtintų „Dėl medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklių patvirtinimo 39., 40. p. reikalavimus, LR aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymu Nr. D1-87 patvirtinto aprašo „Dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos“ 9 punkto reikalavimus (b.l. 44-45).

Motyvuojamoji dalis

Nutarimu A. G. už padarytą ATPK 78 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą paskirta 650 Lt bauda (b.l. 18).

A. G. kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą su skundu, prašydamas panaikinti nutarimą ir administracinę bylą nutraukti. Nurodė, jog administracinio teisės pažeidimo byla buvo išnagrinėta 2012-10 02 jam nedalyvaujant. Be to nesutinka su tuo, kad jis yra kaltas dėl pažeidimo. Kaip matyti iš 2012-04-06 rangos sutarties, medžių genėjimą organizavo (duomenys neskelbtini) seniūnas. Nei UAB „Irgita", nei jis neturėjo jokio privataus intereso genėti seniūnijos, esančios per 100 km nuo jo gyvenamosios, medžius. Tokį interesą turėjo (duomenys neskelbtini) seniūnas, todėl jo manymu jis yra asmuo, kuris organizavo medžių genėjimą. Be to nei ATPK 78 str. 1 d., nei kuris nors kitas straipsnis nenumato atsakomybės už genėjimo medžių organizavimą. Institucija painioja administracinę ir baudžiamąją atsakomybę. Baudžiamojoje atsakomybėje yra galima atsakomybe už nusikaltimo organizavimą, bet tai nebūdinga administracinei atsakomybei. Nėra tokios teisės normos, kuri numatytų atsakomybę administracinio teises pažeidimo organizatoriui. Faktiškai medžius genėjo UAB „Irgita" darbuotojai, kurie šioje byloje buvo apklausti liudytojais. Tai R. G. ir G. C.. Jo pareigos (duomenys neskelbtini). Į (duomenys neskelbtini) pareigas nepatenka pareiga lipti į medi ir jį genėti, tam yra kvalifikuoti darbuotojai, kurie faktiškai ir atlieka šį darbą, turi tam reikiamus įgūdžius ir į kurių pareigas patenka medžių genėjimas. Sutinka su tuo, kad UAB „Irgita" vardu perdavė atliktus darbus seniūnui, pasirašydamas aktą. Taigi, atliko darbų perdavimą, bet jokiu būdu nei vykdė, nei organizavo medžiu genėjimą. Be to, jo manymu UAB „Irgita" ar bet kuris jos darbuotojas nėra atsakingas už leidimų genėti medžius gavimą, todėl nė vienas UAB „Irgita" darbuotojas negali būti atsakingas už leidimo genėti medžius neturėjimą, kadangi seniūnas nesupažindino jų su leidimo turiniu, todėl jie negalėjo žinoti, kuriam medžiui išduotas leidimas, o kuriam ne. Todėl bet kokie kaltinimai susiję su leidimo genėti vienus ar kitus medžius neturėjimu, yra visiškai nepagrįsti. Nutarime nurodoma, kad buvo nugenėti medžiai, kurie nebuvo išduotas leidimas genėti tai 3 kaštonai (duomenys neskelbtini), klevų uosialapiai klevai (duomenys neskelbtini), 5 liepos (duomenys neskelbtini) ir 1 klevas (duomenys neskelbtini) Su šiais kaltinimais nesutinka. Vilniaus rajono savivaldybė neturi teises išduoti UAB ,,Irgita“ leidimo genėti medžius. Leidimas gali būti išduotas tik seniūnijai. Pagal sutartį pareiga gauti leidimą želdinių priežiūros darbams tenka seniūnijai, tokiu būdu seniūnija atsako už tai, kad būtų genėjami tie želdiniai, kurie numatyti leidime. Dėl šios priežasties nei jis, nei kuris nors kitas UAB „Irgita" darbuotojas nebuvo supažindinti su leidimo turiniu ir nežinojo, kurių medžių genėjimas, numatytas leidime. Leidimo turinys buvo žinomas tik seniūnui, kuris betarpiškai dalyvavo genėjant medžius. Seniūnas, turėdamas leidimą, žinojo, kuriems medžiams išduotas leidimas genėti ir tai žinodamas jis davė žodinius nurodymus UAB „Irgita" darbuotojams. Kuriems medžiams buvo duotas seniūno nurodymas genėti, tie medžiai ir buvo nugenėti. Aplinkybę, jog UAB „Irgita" darbuotojai nugenėjo būtent tuos medžius, kuriuos nurodė seniūnas, patvirtina šalių pasirašytas 2012-04 24 atliktų darbų atlikimo-perdavimo aktas, kuriuo šalys patvirtino, kad: „darbai atlikti kokybiškai ir pilna apimtimi“. Vadinasi, kuriuos medžius seniūnas prašė nugenėti, tuos UAB „Irvita“ darbuotojas ir nugenėjo. Taip pat mano, kad buvo nubaustas ne pagal tą pažeidimą, kuris suformuluotas protokole. Nutarime nurodoma, kad kaltinamas LR aplinkos ministro 2008-01 18 įsakymu Nr. D1-45 patvirtintų „Medžių ir krūmų priežiūros taisyklių reikalavimų“ nesilaikymu. Atsakomybė pagal šį pažeidimą yra numatyta ne A'I'PK 78 straipsnio 1 dalyje, o 78 straipsnio 3 dalyje „[...] medžių ir krūmų priežiūros, vandens reikimų, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklių pažeidimas [...]. Akivaizdu, kad medžiai nebuvo žalojami, naikinami ar persodinami taip, kaip nurodoma ATPK 78 str. 1 d. Todėl pareigūnas netinkamai kvalifikavo veiką, pagal kurią jis kaltinamas. Be to skundžiamame nutarime nepagrįstai nurodoma, kad buvo pažeista medžių genėjimo tvarka. (duomenys neskelbtini) seniūnas liepė nugenėti medžius, kurie jau anksčiau buvo neteisingai nugenėti, todėl genėjimas buvo atliekamas taisant iš anksčiau padarytas genėjimo klaidas ir laikantis LR Aplinkos ministro 2008-01-18 įsakymu N r. D1-45 patvirtintų Medžių ir krūmų priežiūros taisyklių 34. punkto reikalavimų. Prašo nutarimą panaikinti (b.l. 2-5).

Institucija, surašiusi ir priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepimu prašė skundo netenkinti ir palikti galioti nutarimą. Nurodė, jog skiriant nuobaudą buvo pritaikyta tinkama ATPK 78 straipsnio 1 dalies redakcija (b.l. 74).

Teismo posėdžio metu atstovas S. T. parodė, kad 2012 m. pavasarį buvo gautas pranešimas, kad yra išgenėti medžiai. Pasirinko datą, kadangi nelaiko savęs specialistu, pasitelkė į pagalbą iš departamento specialistą ir dar vieną darbuotoją. Dalyvaujant seniūnijos atstovui nuvyko pažiūrėti. 2012-06-15 nuvyko į vietą, pamatavo medžius, apžiūrėjo, konstatavo kaip jie nugenėti, jų rūšis. Berašant aktą patikrino, kokie dokumentai buvo gauti. Iš dokumentų buvo matyti, kad seniūnija sudarė rangos su UAB „Irgita“, tačiau ne paslaugų teikimo, sutartį. UAB „Irgita“ apsiėmė įvykdyti tam tikrą darbą ne paslaugas. Už atliktų darbų kokybę ir atsiradusius pažeidimus atsakomybė tenka UAB ,,Irgita“. Sutartis buvo pasirašyta A. G., kaip (duomenys neskelbtini). Jis kaip paminėjo yra jo padalinio tie darbuotojai, jie užsiima genėjimu ir jis jiems vadovauja. Darbuotojai nebuvo nei su leidimu supažindinti, nei apžiūrėjo medžius. Jie gavo nurodymą nuvykti į (duomenys neskelbtini) ir nugenėti medžius, kuriuos nurodė seniūnas. Medžiai nebuvo apženklinti. UAB „Irgita“ turėjo susipažinti su leidimu, apžiūrėti medžius, kuriuos galima genėti, kuriuos ne. Pats A. G. paaiškino, kad jis vadovavo darbams. Jis nemano, kad darbuotojai, ar (duomenys neskelbtini) turėjo atsakyti, nes jie nieko bendro neturėto. Darbininkai atliko tik savo funkcijas. Dėl (duomenys neskelbtini) seniūno kaltės ar UAB „Irgitos“, tai atsakomybė yra tam, kuris vadovavo darbais. Seniūnas pasirašė sutartį ir darbų priėmimo aktą, todėl turėtų atsakyti A. G.. Akivaizdu, kad medžiai yra sužaloti, nes pagal aplinkos ministro įsakymo Nr. 198, punktas 14.5. akivaizdu, kad buvo daugiau nei pusė lajos nugenėta. Iš vaizdo nuotraukų matyti, kad palikti vien kamienai, stiebai, paliktos tik viršūnės, paliekant išsišokusius stagarus. Akivaizdu, kad buvo padaryta žala. Tris iš šitų medžių, kaštonai, buvo nugenėti iš vis neturint leidimo. Už tai yra numatyta atsakomybė. Protokolas ir nutarimas surašyti tinkamai. Dėl bylos išnagrinėjimo nedalyvaujant A. G., buvo surašytas protokolas, buvo informuotas apie bylos nagrinėjimą, yra A. G. parašas ant protokolo, tačiau buvo gautas prašymas ir jo paaiškinimas nutraukti bylą arba atidėti, kadangi jis susirgo (b.l. 49). Prašymas irgi yra byloje (b.l. 51). Prašyme buvo parašyta, kad jo „nedalyvavimas yra būtinas“. Jis suprato, kad dalyvavimas nebūtinas. Bet kadangi buvo pareikštas prašymas apklausti liudytojus, atvyko darbuotojai ir seniūnas, jie buvo apklausti, telefonu paaiškino A. G., kad prašyme yra įvelta klaida, kad nedalyvavimas yra būtinas. Tačiau 2012-09-19 buvo gautas dar vienas prašymas, kurioje taip pat parašyta, kad „nedalyvavimas yra būtinas“ (b.l. 57). Tuo tarpu artėja senatis asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn. Buvo pridėtas pažymėjimas, jog A. G. yra nedarbingas. (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnas iš pirmo karto irgi neatvyko. Pagal ATP kodeksą jis gali pratęsti administracinės nuobaudos asmeniui taikymo terminą ne ilgiau negu metams. Šis terminas buvo pratęstas. Senatis taikyti tokį terminą prasideda nuo balandžio 6 d., o baigiasi spalio 6 d. Senaties terminas pratęstas iki 2013 m. balandžio 1 d. Jis pratęsė šį terminą iki metų, atsižvelgus į jo prašymą (b.l. 53). Rizikavo, kadangi vėl parašyta buvo, kad „nedalyvavimas yra būtinas“. Jo manymu dalyvavimas A. G. yra reikalingas, nes reikia užtikrinti galimybę pateikti įrodymus. Bet spalio 2 d., kada buvo paskirtas bylos nagrinėjimas, jis buvo informuotas ir apie tai dokumentas yra. Nutarimas buvo priimtas 2012-10-02 jam nedalyvaujant. Spalio 2 d. 10 val. išnagrinėjo, o po pietų gavo prašymą atidėti bylos nagrinėjimą. Raštas buvo spalio 1 d. jam nebuvo pateiktas pažymėjimas, kad jis yra nedarbingas iki spalio 2 d. To prašymo kopija yra byloje (b.l. 17). Iš to prašymo suprantama, kad jis žinojo apie posėdžio laiką ir vietą. Jam tikslinga buvo išnagrinėti, kad negaišti laiko. Prašymą gavo vieną, apie tai, kad jis nedarbingumo pažymėjimą nežinojo (b.l. 112-114).

Teismo posėdžio metu A. G. palaikė savo skundą, papildomai nurodė, kad 2012 m. vasario galą pasiskambino (duomenys neskelbtini) seniūnas ir informavo, jog nori genėti medžius. Jis buvo įgaliotas UAB „Irgita“ (duomenys neskelbtini) R. M.. (duomenys neskelbtini) žodžiu įgaliojo apžiūrėti darbų apimtis ir įvertinti už kiek jie tuos darbus galės atlikti. Šituose darbuose jis yra atsakingas už genėjimą. Pagal savo funkcijas jis atlieka šituos darbus, vadovauja padaliniui, kuris pjauna avarinius medžius ir atlieka specifinius genėjimus, ieško užsakymų, tai ir buvo vienas iš užsakymų. Gavus pasiūlymą, jis važiuoja, apžiūri ir įvertina už kiek tai gali atlikti. Po savaitės jie apžiūrėjo medžius, po kelių dienų pateikė (duomenys neskelbtini) seniūnijai komercinį pasiūlymą. Po kurio laiko jis informavo, kad jo kaina yra mažiausia ir kad jie gali atlikti darbus. Seniūnijoje paskelbė mini konkursą. Po kiek laiko pasirašė sutartį, kuomet seniūnas paskambino, kad gautas finansavimas ir nori kuo greičiau atlikti darbus. Jis pasirašė sutartį. Ne už ilgo atlydėjo savo darbuotojus į (duomenys neskelbtini), supažindino su seniūnu. Kaip atsakingas liko R. G., jis brigadininkas. Jie apie dvi savaites atlikinėjo darbus. Negali pasakyti, ar medžiai buvo žymėti. Jis gavo užsakymą tiksliam skaičiui ir juos pravažiavo, pražiūrėjo. Ten buvo įvairus medžiai: uosiai, liepos. Darbai buvo atlikti, paskambino seniūnas. Teisingai nurodytas skaičius, kiek buvo nugebėta. Kontroliavo (duomenys neskelbtini) miesto seniūnas, jis pasirašė sutartį. Jis asmeniškai nedalyvavo medžių genėjime. Jis gavo tik medžių skaičių, leidimo nematė. Dalys medžių buvo nupjaustyta seniau ir jau buvo palikti kelmeliai iki jo. Neleistinas būdas buvo pritaikytas prieš 6, ar daugiau metų. Šiuo atveju buvo taisomas tik pirminis medžių sužalojimas. Pabrėžė, kad ne vienas medis, kuris buvo sveikas, nebuvo pjautas ir iš jo nebuvo formuota forma. Buvo formuojami tik sužaloti medžiai. Apie kaštonų nugenėjimą sužinojo tik iš gamtos apsaugos agentūros. Teigia, kad nugenėjo UAB „Irgita“ darbuotojai, bet jie to nepatvirtino. Medžiai, kuriuos užsakė seniūnijas nugenėti, jų šakos jau buvo nukirstos, buvo netaisyklingos šakos išaugę į visas puses. Medžių genėjimą organizavo seniūnas, jis tik pasirašė sutartį ir darbuotojai atliko nugenėjimo darbus. Darbus perdavė pasirašydamas aktą. Pareiga gauti genėti medžius tenka (duomenys neskelbtini) seniūnijai. Mano, kad seniūnas negalėjo skelbti tokių darbų, jei jis neturi leidimo. Pradžioje buvo sutarta, jis gaus leidimus, po to tik kreipsis dėl darbų. Jis garantavo, kad turi leidimą. Jis jam vizualiai leidimo neparodė. Jo

žmonės taikė taisyklių 34.2 punktą. Paskutinis medžių genėjimas pagal vaizdą turėjo būti apie 4-5 metus. Jis asmeniškai neturi genėjimo atestato. Darbuotojai tokio tikslaus, kaip reikalauja taisyklės neturi. Jis darbuotojus nesupažindino su reikalavimais. Darbuotojams niekada nerodomas leidimas. Jis davė nurodymą klausyti seniūno nurodymo (b.l. 43, 110-112).

Liudytojas R. G. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). Atvyko A. G. į (duomenys neskelbtini), jų supažindino su (duomenys neskelbtini) seniūnu. A. G. išvažiavo, o jie liko dirbti darbus, kuriuos jiems nurodė (duomenys neskelbtini) seniūnas. Jie atliko medžių genėjimą (duomenys neskelbtini) miestelyje. Medžių viršūnių nebuvo, tik reikėjo atžalas genėti. Seniūnas lauke prie seniūnijos nurodė ką daryti reikės. Suvokė kaip reikia daryti, jei kas būdavo neaišku, iškarto skambindavo seniūnui ir su juo pasitardavo. Jie leidimų genėti nereikalauja, jie klauso seniūno nurodymų. Seniūnas atsakingas už tuos darbus. Tą kartą jie genėjo klevus, liepas, gal tuopų buvo, jau tiksliai neatsimena. A. G. tik tuo metu jų darbams vadovavo, kai supažindino su seniūnu. Genėjo medžius, kurie lapų neturėjo. Mano, kad dėl visų leidimų atlikti darbus turėjo rūpintis seniūnas. Leidimo genėti medžius jam niekas nerodė. Bendravo tik su seniūnu, jis pasakė konkrečias gatves, kuriose reikia genėti visus medžius. Baigus darbus pranešė seniūnui, jis priėmė darbus, pasakė, kad viskas gerai ir jie išvažiavo. Jis neturi pažymėjimo, kuriuo būtų suteiktas medžių genėjimo darbams leidimas. Nebuvo (duomenys neskelbtini) specialisto, kuris nurodytų kaip genėti medžius. Jie jau dešimt metų medžių genėjimo darbus atlieka, nors nebuvo asmenų su leidimais genėti medžius. Nepamena kokio storio buvo medžiai, medžiai buvo be viršūnių. Kaip jiems seniūnas nurodė, taip ir genėjo. Kai darbai buvo pabaigti, jie pranešė seniūnui, darbų priėmimo aktą pasirašė jis (b.l. 14, 92, 94).

Liudytojas G. Č. parodė, kad 2012-06-29 jie (duomenys neskelbtini) genėjo medžius. Jų nusiuntė A. G. į komandiruotę genėti medžių. A. G. jų supažindino pirmą dieną su objektu. Seniūnas jiems parodė medžius, kuriuos genėti. Genėjo atžalas, jis pjovė medžius. Jiems pasakė seniūnas, kad reikia palikti po pusantro metro atžalas. Seniūnas atvažiuodavo po kelis kartus pažiūrėti kaip darbai atliekami. Nematė jokio leidimo, kuris leistų genėti medžius. Jokio pažymėjimo, leidžiančio genėti medžius jis neturėjo. Nežino ar reikia leidimo medžiams genėti ir kokia institucija jį išduoda. Jie dirbo virš savaitės, gal apie dvi. Genėjo liepas, klevus, kaštonus, kelis beržus. Jis turėjo pažymėjimą pjauti medžius. Iš jų bedrovės niekas nebuvo atvažiavęs pažiūrėti kaip jie dirbo. Nugenėtų šakų jie dažais neuždažė, jiems to nenurodė seniūnas. A. G. nurodė kokius medžius genėti, kuris pasakė, kad kilus klausimams reikia kreiptis į seniūną. Paaiškinimą savo jis palaiko. Medžių su viršūnėmis nebuvo, buvo tik atžalos. Nebuvo vertikaliai augančių medžio dalių. Uosiai ir jų atžalos buvo nugenėti, kaštonai taip pat buvo nugenėti. Negali pasakyti skaičiaus kiek buvo kaštonų nugenėta. Visi trys kartu genėjo kaštonus, juos nugenėti nurodė seniūnas. Iki jiems pradedant genėti visi medžiai jau buvo anksčiau genėti. Su jo dirbo J. J. ir R. G.. J. J. dirbo bokštelyje su kranu. A. G. neprisidėjo prie medžių genėjimo, tik pirmą dieną parodė darbus (b.l. 16, 92, 94-95).

Liudytojas J. J. parodė, kad atvyko į objektą į (duomenys neskelbtini) darbdavio nurodymu. Darbdavys buvo A. G.. Važiavo vienas, darbo vietoje kilnojo medžio pjovėjus. Su jo dirbo G. ir Č.. Jis dirbo vairuotoju. Keltuvas, kuriuo kėlė žmones priklausė UAB „Irgita“, įrankiai irgi įmonės. Medžiai iki jiems pradedant dirbti buvo jau anksčiau genėti. Visi praktiškai medžiai jau buvo pažeisti. Trise jie atliko darbus (duomenys neskelbtini). A. G. nė vieno medžio negenėjo. Jis nekontroliavo jų, tik seniūnas atvažiuodavo pažiūrėti kaip jie dirbo, ryšį su juo telefonu palaikydavo (b.l. 15, 92, 95).

L. M. B. (M. B.) parodė, kad A. G. buvo rangovo atstovu. Nuo tada, kai pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) medžiai buvo genėti trečią kartą, nes toje gatvėje iš vienos ir kitos pusės yra įrengta elektros tinklų oro linija. Oro linija ant tinklų pakabinta, yra taip pat seniūnijai priklausantys šviestuvai, toje gatvėje augantiems medžiams apie 60 metų. Pagrinde ten auga liepos ir tuopos, yra keli klevai. Jie privalo vykdyti elektros tinklų nurodymus, nes trumpinama elektros linija, dėl to privalo genėti medžius. 2011 metais dalis oro linijos buvo panaikintos, bet ne visos, kai kurios medžių šakos išaugo. Taip pat ir ne vienodai medžių šakos augo, reikėjo ir estetiško vaizdo. (duomenys neskelbtini) gatvėje būna tradiciniai renginiai, praėjusiais metais buvo ir tarptautiniai renginiai. Nė vieno skundo seniūnija iš gyventojų negavo, dėl to jis kaip seniūnas mano, kad jie padarė gerą darbą genėdami medžius. Visi medžiai auga, nebuvo pažeisti. Buvo sudaryta sutartis su rangovu UAB „Irgita“. Prieš tai jie rašė prašymą į savivaldybę, buvo mieste komisija, jie apžiūrėjo medžius ir surašė aktą, davė leidimą genėjimui. Medžiai, kuriuos leista genėti buvo pažymėti raudonos spalvos dažais. Medžius ženklino specialistas iš savivaldybės G. J.. Visi medžiai, kurie buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje buvo genėjami, jų ženklinimas labai reikšmės ir neturėjo. Kaštonai buvo nugenėti, jie buvo prie privačių namų, tai gal namų savininkai paprašė juos nugenėti. Nebuvo leista kaštonų genėti. Rangovo atliekamus genėjimo darbus kontroliuojančio žmogaus seniūnijoje nėra. Atliktą darbą patikrino jis ir viena jo darbuotoja, jie suskaičiavo ar tikrai visi medžiai pagal sutartį nugenėti. Jis nėra genėjimo specialistas, bet jis patikrino faktą ar atitinkamas medžių skaičius nugenėtas sutartyje numatytam skaičiui. Su S. T. jie bendradarbiauja nuo senų laikų, juo pasitiki, mano jis geriau gali parašyti paaiškinimą nei jis specialistas, todėl jo duotą paaiškinimą surašė S. T.. Iki UAB „Irgita“ paskutinį kartą medžiai buvo genėti ar 2002 m. ar kada. Tik žino, kad jau per 20 m. trečią kartą jie genėjo medžius. Ir prieš tai medžiai buvo lygiai taip pat nugenėti. Prieš tai medžius genėjo lyg „Elektros tinklai“, jie irgi viršūnes pjovė. Šakas genėjo, nes jis prašė jų, kad būtų simetrija. Jis negali pasakyti, kad ir prieš tai buvo nugenėti medžiai pažeidžiant jų genėjimo taisykles. Jam nesuprantama, kodėl ne dėl visų medžių pažeidimai yra. Juk nugenėta buvo daug daugiau medžių nei rašoma protokole ir nutarime. Jei būtų pirmą kartą genėjami medžiai, tai gal būtų specialistą pakvietęs, bet jau trečią kartą medžiai buvo nupjauti taip pat. Todėl galvojo, kad patikrinimo nereikia daryti ir vertinti genėtųjų darbo. Negali pasakyti ar Vilniaus regiono agentūros nutarimas pagrįstas. Medžiai buvo pažymėti, bet pavasarį kalkinant medžius galėjo būti uždažyti kai kurie medžiai. UAB „Irgita” žinojo kokie medžiai turi būti genėjami. Kai jie gavo leidimą medžių genėjimui su UAB „Irgita“ bendravo, nes jie laimėjo konkursą. Pagal sutartį seniūnija buvo atsakinga už leidimo gavimą iš savivaldybės. Jie su A. G. prieš darbus apžiūrėjo medžius, jis žinojo kokius medžius galima genėti. Darbuotojai, kurie genėjo medžius, buvo UAB „Irgita“. Jie gavo leidimą genėti, dėl to ir genėjo. Matė, kad kaštonai buvo nugenėti. Kaštonas vienas buvo privačioje žemėje, o kiti du bendro naudojimo žemėje. Jie neprašė genėti tų medžių, bet matyt žmonės prašė ir niekas nesiskundė dėl nugenėjimo. UAB „Irgita“ laimėjo konkursą ir jo manymu yra kompetentinga atlikti tokius darbus. Su jų įstatais nesusipažino, bet žinojo, kad jie atsako už tai, kad turėtų leidimus numatytiems darbams (b.l. 13, 105-107).

Liudytojas G. J. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), saugomų medžių tikrinimo komisijos narys. 2012 m. kovo mėnesį (duomenys neskelbtini) seniūnija kreipėsi su prašymu dėl medžių genėjimo. Jų komisija nuvyko į seniūniją, apžiūrėjo medžius. Pagrinde buvo liepos, buvo tuopų ir klevų. Jie surašė apžiūros aktą, buvo nuspręsta, kad reikia genėti medžius ir jie davėme leidimą medžių genėjimui. Buvo sprendžiama kaip genėti medžius ar kaip anksčiau genėjo ar kažkaip kitaip. (duomenys neskelbtini) gatvėje buvo medžiai genėti nupjaunant viršūnes jau anksčiau. Komisija nedalyvavo tikrinant kaip medžiai nugenėti. Jie tik išdavė leidimą medžių genėjimui. Komisija turi įgaliojimus kontroliuoti genėjimo darbus, bet to ji nedarė, negali pasakyti kodėl komisija nekontroliavo darbo. Nebuvo nurodyta kokiu būdu reikia genėti, buvo parašyta, kad draudžiama nupjauti viršūnes. Jis nedalyvavo apžiūrint atliktus genėjimo darbus. Buvo liepos, klevai, tuopos. Leidimas buvo suderintas su Vilniaus rajono aplinkos apsaugos agentūra. Sausuolių medžių ten nebuvo, visi buvo gyvybingi. Genėjimui tinkami medžiai buvo paženklinti, bet ne visi. Buvo paženklinti (duomenys neskelbtini) medžiai, bet paskui baigėsi dažai ir oras blogas buvo. Ženklinant medžius nedalyvavo seniūnas. Seniūnas prašyme nurodė kokius medžius nori genėti. Po nugenėjimo (duomenys neskelbtini) buvo. Dalis medžių buvo be viršūnių, bet anksčiau tie medžiai buvo genėti dar žemiau. Ne visi medžiai augo po laidais. (duomenys neskelbtini) nebuvo laidų. Stiebo nebuvo leidžiama nupjauti. Kaštonų genėti nebuvo leidžiama. Medžius galima genėti buvo tik pagal leidimą. Vilniaus rajono saugotinų medžių želdinių ir priežiūros komisija turėjo tikrinti kaip medžiai nugenėti. Komisija negali leisti medžius genėti kitaip, nei leidžia teisės aktai. 2008 m. patvirtintos taisyklės yra, kurios nurodo kaip galima želdinius genėti. Darbai turėjo būti atlikti remiantis tomis taisyklėmis (b.l. 105, 107-108).

Liudytojas J. S. parodė, kad dalyvavo patikrinime, medžius matavo, įvertino kokie medžiai netinkamai genėti. Kaip darbai buvo vykdomi nežino. Jį į patikrinimą pakvietė kaip specialistą (duomenys neskelbtini) S. T.. Mano, kad medžiai buvo nugenėti neteisėtai, apie 2/3 medžių lajos buvo pašalinta, kas garantuoja, kad ateityje medžiai bus labai pažeisti ir prives tai prie medžių žūties. Gali genėti medžius tik specialistai, kuris išklausė genėjimo kursą ir turintys leidimą genėjimo darbams atlikti. Patikrinimo metu jokių sausuolių nebuvo matuota, buvo matuota tik žali medžiai. Buvo matuoti ir ne po elektros laidais augantys medžiai. Buvo atrinkti medžiai ir matuoti tie, kurie buvo neteisėtai nugenėti. Medžių žaizdos buvo, nupjauta buvo ir palikta, nebuvo nutepta dažais žaizdos, toks dažymas genėjimo taisyklėse numatytas, nes kitaip medžiai užsikrečia ir jie žūsta. Buvo nugenėtos liepos, kaštonai, klevai, pagrinde buvo liepos. Patikrinimo akte surašyti duomenys teisingi. Seniūnijos atstovas matuojant medžius prieštaravimų neturėjo. Medžiai, kuriuos reikėjo genėti, nesimatė, kad būtų paženklinti. Teisės aktuose nėra pažymėta kaip reikia ženklinti medžius, bet praktika tokia, kad genėjami medžiai žymimi tašku. Praktiškai visų medžių viršūnės buvo nupjautos, kai kurie medžiai beveik visai buvo nupjauti, palikti tik tokie 2 m. aukščio stagarai. Jis dirba su želdiniais visam regione. Toks būdas, kuris buvo parinktas medžių genėjimui (duomenys neskelbtini) , nenumatytas ministro įsakyme, todėl buvo pažeisti medžiai. Iki patikrinimo tų medžių nematė. Jis negali teigti, kad UAB „Irgita“ nupjovė medžių viršūnes, bet viršūnės buvo nupjautos. Medžių genėjimas buvo atliktas nesenai prieš patikrinimą, nes pjūviai gerai matėsi. Negali teigti ar galėjo būti viršūnės anksčiau nupjautos, nes jei ir buvo anksčiau genėjimo darbai atlikti, tai medis buvo jau šakas ar net kamieną naujai suformavęs, šiuo atveju buvo storų šakų ar kamieno nupjovimas iš esmės (b.l. 105, 108).

Skundas netenkinamas.

Iš LR ATPK 78 str. 1 d. įtvirtintų normų dispozicijos (neteisėtas saugotinų medžių žalojimas) analizės darytina išvada, jog nagrinėjamas administracinis tesės pažeidimas gali būti padarytas ne tik tais veiksmais, kai asmuo tiesiogiai atlieka pjovimo (kirtimo) darbus, tačiau gali būti padaromas ir tais organizaciniais ar vykdymo veiksmais, kai asmuo suorganizuoja ar vykdo, t.y. neteisėtai, paruošia bei duoda nurodymus ar paveda šiuos veiksmus atlikti tretiesiems asmenims.

LR Vyriausybės 2008-03-12 nutarime (blanketinė norma) nurodytas sąrašas medžių kurie yra saugotini.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymais 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45 ir 1995-12-14 Nr. 198 (blanketinė norma) konstatuojama, kad genint medžius jų žalojimas, pažeidžiant jų gyvybinės funkcijos yra neteisėtas (b.l. 100-104).

LR aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymu Nr.D1-87 (blanketinė norma) nustato, kad medžių nugenėjimas neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo jų genėjimui yra neteisėtas.

A. G. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 78 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, bendrovės vardu, kurios (duomenys neskelbtini) pažeidimo padarymo metu dirbo, rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)., 3. Skyriais pagrindu, įsipareigodamas išgenėti medžius, nesilaikė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45 patvirtintų „Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklių“ (Žin., 2008, Nr. 10-356) reikalavimų, numatytų 39.,40., 41., 42. p. ir todėl veikia neteisėtai, o būtent, aplaidžiai, nedalyvaujant specialistui kuriam būtų suteikta teisė medžių genėjimo darbams atlikti ir tokiais darbais vadovauti, t.y. nekokybiškai vykdė medžių gynėjimą, ko pasėkoje šios bendrovės jam pavaldus darbuotojai nekokybiškai nugenėjo 157 medžių (saugotinų želdinių) pažeidžiant jų gyvybinės funkcijas.

Patraukiant A. G. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 78 straipsnio 1 dalį, reikia atsižvelgti ir į subjektyvų veiksnį, t.y. į A. G. galimybę tinkamai, t.y. kokybiškai vykdyti medžių genėjimą bei į jo galimybę įsigyti pažymėjimą dėl medžių genėjimo mokymo programos išklausymo ir leidimą genėjimo darbams atlikti bei leisti atlikti medžių genėjimo darbus tiems, bendrovės kurioje jis yra (duomenys neskelbtini), darbuotojams kurie išklausė medžių genėjimo mokymo programą.

Kai, A. G., neturėdamas leidimo kaštonų genėjimo darbams atlikti ir pažymėjimo suteikiančio teisę teisėtai genėti medžius, lengvabūdiškai leidžiamas genėti medžius bendrovės darbuotojams kurie taip pat neturėjo tokio leidimo ir tokios teisės, tai tokiais veiksmai atliko neteisėtą medžių genėjimą, ko pasėkoje buvo sužaloti saugotini medžiai, t.y. buvo pažeistos jų gyvybinės funkcijos, todėl jam netaikyti ATPK 78 straipsnio 1 dalies nėra jokio pagrindo. A. G. aplaidus veiksmai padaryti dėl neatsargumo. Jis supranta, kad jo veiksmai kurie pasireiškė tuo, kad atlikti kaštonų genėjimą be leidimo genėjimo darbams ir medžių genėjimas kai pažeistos jų gyvybinės funkcijos yra neteisėti, sužaloja medžius, bet lengvabūdiškai tikisi, kad medžiai nebus sužaloti.

Pagal pažeidimo nustatymo bei administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu galiojusią ATPK 78 str. 1 d. redakciją, administracinė atsakomybė atsiranda už neteisėtą želdynų arba neteisėtą saugotinų medžių ir krūmų, augančių ne miškų ūkio paskirties žemėje, žalojimą, naikinimą arba persodinimą.

LR aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymu Nr.D1-87 buvo patvirtintas „Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašas“, kurio 9 p. nurodoma, jog saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbai turi būti vykdomi turint savivaldybės išduotą leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams, genėjimui.

LR Vyriausybės 2008-03-12 nutarimu buvo patvirtintas „Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems“, sąrašas. Vadovaujantis minėto sąrašo 3.7. p., medžiai, augantys miestų bendro naudojimo teritorijose priskiriami saugotiniems. Nagrinėjamu atveju nugenėti medžiai augo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo teritorijoje, todėl priskirtinas valstybės saugotinam ir jų nugenėjimui privalomai turėjo būti gautas Vilniaus rajono savivaldybės nustatyta tvarka išduodamas leidimas.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45 patvirtintų „Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklių“ (Žin., 2008, Nr. 10-356) reikalavimai, numatyti 39.,40 p. reikalauja, iškart po nupjovimo visos žaizdos, kurių diametras didesnis kaip 2 cm, užtepamos dažais, skirtais išorės dažymui su 0,5-3 % fungicido priemaiša. Genint medžius neleidžiama taikyti genėjimo būdą, kuomet nupjaustomos storosios šakos, paliekant nuo stiebo išsišovusius kelmelius-stagarus. 41. p. įsakyme numatyta, kad įmonės, vykdančios medžių genėjimo darbus, privalo turėti specialistų, kuriems pagal Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2003-07-23 įsakymu Nr. V(9)-84 patvirtintą „Augančių medžių ir krūmų genėjimo technologijų mokymo programą“ (skelbta interneto puslapyje http: (duomenys neskelbtini)) būtų suteikta teisė vykdyti medžių genėjimo darbus. 42. p. įsakyme pažymėta, kad medžių genėjimo darbams vadovauja pagal įsakymo 41. p. nurodytus reikalavimus turintis teisę specialistas. Jis darbus vykdančius asmenis pasirašytinai susipažindina su medžių genėjimą reglamentuojančiais šių taisyklių punktais.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1995-12-14 įsakymo Nr. 198 14.5. medžių nupjovimas, pažeidžiant gyvybines funkcijas yra medžių genėjimas nesilaikant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45 patvirtintų „Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklių“ (Žin., 2008, Nr. 10-356) ir medžio lajos nupjovimas.

Skunde A. G. teigia, jog jis nei vykdė, nei organizavo medžių genėjimo Vilniaus rajone. Faktiškai medžius genėjo UAB „Irgita" darbuotojai, kurie šioje byloje buvo apklausti liudytojais - R. G. ir G. C.. Jo pareigos (duomenys neskelbtini). Į (duomenys neskelbtini) pareigas nepatenka pareiga lipti į medį ir jį genėti, tam yra kvalifikuoti darbuotojai, kurie faktiškai ir atlieka šį darbą, turi tam reikiamus įgūdžius ir į kurių pareigas patenka medžių genėjimas. Sutinka su tuo, kad UAB „Irgita" vardu perdavė atliktus darbus seniūnui, pasirašydamas aktą. Taigi, jis tik atliko darbų perdavimą, bet jokiu būdu nei vykdė, nei organizavo medžiu genėjimą (b.l. 2-5).

Taigi, nagrinėjamu atveju tinkamu subjektu už padarytą pažeidimą yra neteisėtų veiksmų organizatorius (vykdytojas), o ne asmenys betarpiškai šiuos veiksmus atlikę. Dėl tokių atvejų ne kartą pasisakyta ir teismų praktikoje nagrinėjant analogiškas pažeidimo bylas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004-10-01 nutartis administracinė byla Nr. N3-1140-04, 2009-05-07 nutartis administracinėje byloje Nr. II-358-426/2009 ir kt.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2012-04-06 buvo pasirašyta rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) tarp (duomenys neskelbtini) seniūnijos (užsakovo) ir UAB „Irgita" (vykdytojo) dėl medžių genėjimo (duomenys neskelbtini), kuriai atstovavo ir pasirašė būtent A. G.. Akivaizdu, jog UAB „Irgita" darbuotojai nesavavališkai atvažiavo į (duomenys neskelbtini) atlikti medžių genėjimo darbus (b.l. 47, 65).

Tai pat ir liudytojai R. G., G. Č. ir J. J. paaiškino, kad iš UAB „Irgita" vadovybės jiems nurodymą genėti medžius (duomenys neskelbtini) davė A. G.. Šie liudytojai parodė, kad A. G. atvežė darbuotojus į vietą, nurodė kokius medžius genėti, jis pasakė, kad kilus klausimams reikia kreiptis į seniūną (b.l. 92-96). Atsižvelgus į tai, daroma išvada, kad A. G. būdamas (duomenys neskelbtini) pasirašė rangos sutartį, atvežė darbuotojus į vietą, nurodė, kur ir kokius medžius reikia genėti, davė nurodymą dėl iškilusių problemų kreiptis pas seniūną, pats, neturėdamas pažymėjimo, t.y. teisės dėl medžių genėjimo, nepasitelkė specialisto kuriam būtų suteikta tokia teisė vadovauti medžių genėjimo darbams, pasirašytinai nesusipažindino R. G., G. Č. ir J. J. su medžių genėjimą taisyklėmis, pasirašė atliktų darbų atlikimo-perdavimo aktą 2012-04-24 prie rangos sutarties, rangos sutartimi įsipareigojo UAB „Irgita" (vykdytojo) vardu įvykdyti medžių genėjimo darbus.

A. G. kaltė dėl jam inkriminuoto pažeidimo įrodyta nugenėtų medžių sąrašu 2012-06-15, Vilniaus r. savivaldybės administracijos leidimu saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitiems pašalinimo, genėjimo darbams 2012-03-29 Nr. (duomenys neskelbtini) patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) 2012-06-29 su neleistinai nugenėtų sąrašu ir foto nuotraukomis, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros atsiliepimu, Vilniaus r. savivaldybės administracijos apžiūros aktu Nr. (duomenys neskelbtini) įrodyta, kad buvo gautas leidimas 2012 m. balandžio 6-13 d., (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nugenėti medžius, išskyrus kaštonus, kokie medžiai minėtose gatvėse neleistinai nugenėti bei nugenėti kaštonai kurių genėjimui nebuvo gauta leidimo, patikrinimo metu dalyvavo (duomenys neskelbtini) J. S., liudytojų M.B., G. J. ir J. S. parodymais, kita bylos medžiaga (b.l. 20-21, 23, 25-42, 64, 68-70, 74,105-108).

Liudytojas M.B., parodė, kad jis kaip (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnas sudarė rangos sutartį su (duomenys neskelbtini) A. G.. UAB „Irgita" darbuotojai atliko (duomenys neskelbtini) ir A. M. gatvėse medžių genėjimo darbus. Genint medžius jokie specialistai pasitelkti nebuvo (b.l. 13, 105-107).

Liudytojas G. J. parodė, kad Vilniaus savivaldybės administracijos žemės ūkio skyriaus saugomų medžių tikrinimo komisija, kurios narys jis yra, išdavė leidimą medžių genėjimui. Medžių stebo nupjauti genėti kaštonų nebuvo leidžiama. Medžių genėjimo darbai turėjo būti atlikti reglamentuojančiomis taisyklėmis (b.l. 105, 107-108).

Liudytojas J. S. parodė, kad jis į patikrinimą buvo pakviestas kaip specialistas miškininkas. Jis mano, kad medžiai buvo nugenėti neteistai, nes apie 2/3 medžių lajos buvo pašalinta ir tai prives prie medžių žūties. Tik specialistai, išklausią genėjo kursą ir turintys leidimą genėjimo darbams atlikti gali genėti medžius. Patikrinime buvo atrinkti medžiai ir matuoti tie, kurie buvo žali ir neteisėtai nugenėti. Patikrinimo metu medžių nupjautos žaizdos nebuvo nuteptos dažais. Toks dažymas genėjimo taisyklėse yra numatytas, nes jeigu nedažyti tokias žaizdas medžiai užsikrės ir žūs. Tarp nugenėtų medžių buvo pagrinde liepos, o taip pat, buvo kaštonai, klevai. Genint medžius visų medžių viršūnės buvo nupjautos, kai kurie medžiai beveik visai buvo nupjauti, palikti tik 2 m. stagarai ir toks genėjimas yra neleistinas, t.y. nenumatytas ministro įsakyme, todėl buvo sužaloti medžiai. Neteisėti medžių sužalojimai buvo atlikti neseniai prieš patikrinimą, nes pjūviai matosi gerai (b.l. 105, 108).

Tokiu būdu, nekilo jokių abejonių, jog A. G., yra atsakingas už atliktų saugotinų medžių genėjimo darbų (duomenys neskelbtini) kokybę ir padarytus pažeidimus (b.l. 48), pareigą įvykdė aplaidžiai, todėl turi būti patrauktas administracinėn atsakomybėn LR ATPK 78 str. 1 d.

Iš bylos medžiagos suprantama, kad įvykis vyko 2012 m. balandžio 6-13 d., o nutarimas priimtas 2012-10-02, t.y. vadovaujantis ATPK 35 str. nesuėjo 6 mėnesių terminas asmeniui skirti administracinę nuobaudą. Be to, 6 terminas buvo Institucijos 2012-09-07 nutarimu pratęstas iki 2013-04-01 (b.l. 18, 53).

Atmestinas A. G. skundo argumentai, kad jeigu užsakovas ((duomenys neskelbtini) seniūnija) yra atsakingas už gamtosauginių želdinių priežiūros leidimų gavimą ir todėl už tai, kad būtų genėjami tik tie medžiai, kuriems išduotas leidimas, atsakomybė tenka seniūnijai. Užsakovas leidimą genėti medžius, išskyrus kaštonus, gavo iš Vilniaus r. savivaldybės administracijos. Vykdytojas (UAB „Irgita") rangos sutartimi turėjo įsipareigoti genėti tik tuos medžius kurie yra nurodyti leidime. Leidime genėti medžius nebuvo nurodyti kaštonai ir tai turėjo suvokti vykdytojas, todėl vykdytojo atstovas ir atsako pagal ATPK 78 str. 1 d..

Teismas nepritarė A. G. argumentui, kad medžiai buvo nugenėti neteisėtai dar ankščiau iki 2012-04-06 medžių genėjimo pradžios, o UAB „Irgita" darbuotojai pataisė neteisėtai pagenėtus medžius bei nežinojo kokius medžius reikia genėti, nes nevisi medžiai buvo pažymėti genėjimui, nes iš patikrinimo akto, liudytojo J. S. kaip specialisto miškininko parodymų įrodyta, kad medžių neteisėti sužalojimai buvo atlikti neseniai prieš patikrinimą, nes pjūviai matosi gerai. Tarp nugenėtų medžių buvo pagrinde liepos, o taip pat, buvo kaštonai, klevai. Genint medžius visų medžių viršūnės buvo nupjautos, kai kurie medžiai beveik visai buvo nupjauti, palikti tik 2 m. stagarai ir toks genėjimas yra neleistinas, t.y. nenumatytas minėto ministro įsakyme, todėl buvo sužaloti medžiai.

Negalima sutikti su A. G. nuomone, kad byla reikia nutraukti ir panaikinti nutarimą tuo pagrindu, kadangi byla buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant, nes institucija paskyrė posėdį ir išnagrinėjo bylą tą dieną, kada jis buvo nedarbingas.

A. G. institucijai kuri skyrė posėdžius prašymuose nurodė, kad „jo nedalyvavimas bylos nagrinėjime yra būtinas“ nesuprantamai ir pridėdavo nedarbingumo pažymėjimo kopijas. Apie tai, kad jis negalės dalyvauti 2012-10-02 posėdyje institucijai buvo žinoma iš prie 2012-09-19 prašymo atidėti bylos nagrinėjimą pridėto nedarbingumo pažymėjimo. Prie 2012-10-01 A. G. prašymo nedarbingumo pažymėjimas pridėtas nebuvo. Iš prie 2012-09-19 prašymo pridėto nedarbingumo nustatyta, kad pažymėjimo laikotarpio pabaiga yra 2012-09-25, todėl institucija, vadovaujantis ATPK 272 str., teismo manymu, teisingai 2012-10-02 išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. (duomenys neskelbtini) ir priėmė nutarimą be A. G. dalyvavimo, pripažinusi jo neatvykimą į bylos nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis (b.l. 17, 51-52, 54-61, 109 ).

Tačiau jei A. G. ir mano, kad jo atžvilgiu buvo padarytas procesinis pažeidimas, t.y. sprendimo priėmimas be jo dalyvavimo, jis gali būti ištaisytas nagrinėjant skundą teisme, sudarius galimybę administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus ir pasinaudoti kitomis procesinėmis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisėmis, tuo pašalinant visas klaidas, kurios galėjo būti padarytos užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises ikiteisminėje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje.

Apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinių teisės pažeidimų bylas, negali turėti siauresnės kompetencijos nei valstybės institucijos (Administracinių teismų praktika Nr. 7, 279-280 l.).

Tokiu būdu, teismo posėdyje išklausius administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, apklausus liudytojus, įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą ir atsižvelgus į skundo motyvus pripažintina, kad pažeidimo įvykis abejonių nekelia, protokole ir nutarime nurodyta veika įrodyta ir nuobauda paskyrusios institucijos pagal ATPK 78 str. 1 d. parinkta teisėtai.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog priimtas nutarimas A. G. atžvilgiu yra teisėtas ir pagrįstas, juo paskirta LR ATPK 78 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose numatyta nuobauda-bauda vidurkio ribose yra nepergrežta, nes A. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, dėl ko tenkinti A. G. skundą ir naikinti nutarimą nėra pagrindo (ATPK 302 str. 1 d. 1 p.)

Nutarčiai įsiteisėjus Vilniaus rajono agentūros kompaktinė laikmena su foto nuotraukomis (CD) saugoma byloje laikytina byloje iki bylos saugojimo pabaigos (b.l. 93).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 300 str., 302 str. 1 d. 1 p., 302 ⁴ str., teismas, -

nutarė:

A. G. skundo netenkinti.

Vilniaus regiono Aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros nutarimą (duomenys neskelbtini) 2012-10-02 administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo A. G. už administracinio teisės pažeidimą, numatytą ATPK 78 straipsnio 1 dalį nubaustas 650 litų bauda, palikti nepakeistą.

Nutarčiai įsiteisėjus Vilniaus regiono Aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros kompaktinę laikmeną su foto nuotraukomis (CD) saugomą byloje laikyti byloje iki bylos saugojimo pabaigos.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai ar per Vilniaus rajono apylinkės teismą.