Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-06-29 · Civilinė byla Nr. 2A-1333-450/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-06-29
Bylos Nr.
2A-1333-450/2012
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-00398-2010-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vilija Mikuckienė, Asta Radzevičienė, Andrius Ignotas
Ieškovas
D. Č.
Atsakovas
V. Č.
Kategorijos
  • 121.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1333-450/2012Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00398-2010-0Procesinio sprendimo kategorijos: 121.1.; 121.14.; 121.18.; 121.21; 75.4.; 75.8.; 77.4.2.; 78.2.1.(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. birželio 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Vilijos Mikuckienės ir Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. Č. ir atsakovės V. Č. apeliacinius skundus dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. Č. ieškinį atsakovei V. Č. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės ir pagal atsakovės V. Č. priešieškinį ieškovui D. Č. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas D. Č. prašė nutraukti šalių santuoką dėl atsakovės kaltės, nustatyti šalių nepilnamečio vaiko G. Č. gyvenamąją vietą su ieškovu, priteisti iš atsakovės šalių nepilnamečiui vaikui išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, priteisti jam natūra gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), taip pat pripažinti šalių solidarią prievolę kreditorei AB SEB bankas pagal 2008-10-16 kredito sutartį Nr. 1550818092383-23, kuri neįvykdyta ir sudaro 241387 Lt sumą, D. Č. asmenine prievole. Paaiškino, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės. Nuo 2009 metų vasaros šalims gyvenant skyrium, atsakovė nesirūpino jų vaiku, todėl nustačius šalių vaiko G. Č. gyvenamąją vietą su ieškovu, iš atsakovės vaikui priteistinas išlaikymas teismo sprendimu.

Atsakovė V. Č. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė šalių santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės, bendrą turtą padalinti lygiomis dalimis, t. y. kiekvienam po ½ dalį, šalių nepilnamečio vaiko G. Č. gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove ir priteisti iš ieškovo šalių vaikui išlaikymą po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Sutiko, kad šalių bendras gyvenamasis namas natūra būtų priteistas ieškovui, tačiau už ieškovui tenkančią jos namo dalį natūra prašė jai priteisti 60 000 Lt piniginės kompensacijos. Taip pat sutiko, kad automobilis VOLKSWAGEN GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būtų natūra priteistas atsakovei. Be to, neprieštaravo, kad šalių solidarias prievoles kreditorei perimtų ieškovas asmeniškai. Paaiškino, kad ieškovas atsakovės atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, todėl nuo 2009 m. liepos mėnesio jai teko išsikelti gyventi kitur. Kadangi ieškovas pažeidė sutuoktinio pareigas gerbti ir mylėti, būti lojaliu bei atsakovės atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, todėl santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Taip pat atsakovė pažymėjo, kad nors vaikas vienodai myli abu savo tėvus, bet ją ir dukrą G. Č. sieja labai artimas ryšys, todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su atsakove ir todėl iš ieškovo šalių nepilnamečiui vaikui priteistinas išlaikymas.

Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė kad su ieškiniu sutinka, o su priešieškiniu – ne. Teigė, kad tikslinga šalių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu ir priteisti iš atsakovės išlaikymą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Trakų rajono apylinkės teismas 2011 m. kovo 16 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: nutraukė šalių sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko G. Č. gyvenamąją vietą nustatė su atsakove; priteisė iš ieškovo išlaikymą nepilnametei duktai po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio pareiškimo teisme dienos; nustatė ieškovui 5/9 dalis, o atsakovei – 4/9 dalis turto jų bendrojoje jungtinėje nuosavybėje; priteisė natūra gyvenamąjį namą, kurio vidutinė rinkos vertė – 373 554 Lt ieškovo asmeninėn nuosavybėn; pripažino šalių solidarius kreditinius įsipareigojimus kreditoriui AB SEB bankas ieškovo asmenine prievole; priteisė natūra automobilį VOLKSWAGEN GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovės asmeninėn nuosavybėn; priteisė iš ieškovo 58 463,11 Lt kompensacijos atsakovei už natūra negauto turto dalį; pinigines lėšas, esančias šalių vardu registruotose atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose, teismas pripažino kiekvienos iš šalių asmenine nuosavybe.

Teismas remdamasis šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais sprendė, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pažeidus abipuses sutuoktinių pareigas gerbti ir mylėti bei remti vienas kitą, būti lojaliu ir pasitikėti vienas kitu. Atsižvelgdamas į motinos prigimtinę teisę auginti savo vaikus ir nesant atsakovės atžvilgiu nepalankios Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvados dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teismas šalių vaiko G. Č. gyvenamąją vietą nustatė su atsakove. Teismas nustatė, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti šiuo metu reikia 800 Lt per mėnesį.

Teismas sprendė, kad atsižvelgiant į tai, kad ieškovas jam tėvų dovanotą 45 000 Lt sumą panaudojo gyvenamojo namo statybai, todėl yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, dėl ko teismas nustatė, kad ieškovui tenka 5/9 dalys, o atsakovei – 4/9 dalys turto jų bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Teismas nustatė, kad atsižvelgiant į dalintino turto vidutinę rinkos vertę bei šalių įsipareigojimus AB SEB bankas pagal 2008 m. spalio 16 d. kredito sutartį – 241 387 Lt, tarp šalių dalintino turto vertė laikytina – 132 667 Lt. Teismas darė išvadą, kad ieškovui turi atitekti 73703,89 Lt, o atsakovei – už 58963,11 Lt vertės šalių bendro turto. Kadangi atsakovei natūra atiteko automobilis, o gyvenamasis namas – ieškovui, todėl atsakovei teismas priteisė 58 463,11 Lt piniginės kompensacijos už ieškovui natūra tenkančią atsakovės turto dalį. Šalių kreditorė AB SEB bankas patvirtino, kad sutinka, jog prievoles pagal šalių sudarytą kredito sutartį vykdytų ieškovas, šią aplinkybę šalys taip pat pripažino ir jos neginčijo, todėl solidari šalių prievolė pagal kredito sutartį teismo buvo pripažinta ieškovo asmenine prievole.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas D. Č. prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 16 d. sprendimą iš dalies pakeisti: nepilnametės dukters G. Č. gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu D. Č.; priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnametei dukrai po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki dukters pilnametystės; dalinant santuokoje įgytą turtą, nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių bendrame turte principo ir nustatyti ieškovui 2/3 dalis, o atsakovei – 1/3 dalį turto jų bendrojoje nuosavybėje; atsakovės dalį bendrajame turte sumažinti šeimos negautų pajamų suma (14 120 Lt) už 2009 m. liepos – 2011 m. kovo laikotarpį; priteisti iš ieškovo 1 769 Lt kompensacijos atsakovei už natūra negauto turto dalį; įsipareigojimų kreditoriui AB SEB bankas pagal 2008 m. spalio 16 d. kredito sutartį Nr. 1550818092383, kurie neįvykdyti sudaro 241 387 Lt sumą, pripažinti ieškovo ir atsakovės solidariąja prievole. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1.Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą teismas nesivadovavo teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009). Ieškovas turi didesnes galimybes užtikrinti šalių dukrai geresnes gyvenimo sąlygas nei atsakovė. Atsakovė gyvena nuomojamame bute ir kiekvieną dieną kyla pavojus, kad gali būti su vaiku iš būsto išprašyta. Ieškovui priklausančiame gyvenamajame name yra vaikui skirtas atskiras kambarys, šalia gyvena ieškovo tėvai, kurie dalyvauja dukros ugdyme, padeda ją materialiai išlaikyti. Gyventi su tėvu dukrai būtų geriau dar ir dėl to, kad atsakovės darbas susijęs su vėlyvu grįžimu namo. Ieškovas naktimis niekada nedirba ir visada turi galimybę pasirūpinti vaiku. Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada yra palanki išimtinai ieškovui. Nėra jokių duomenų, jog dukra būtų labiau prisirišusi prie motinos, atvirkščiai byloje esanti Elektrėnų mokyklos – darželio „Pasaka“ pateikta šalių dukros charakteristika patvirtina, kad abu tėvai jos gyvenime užima vienodą vietą.

Žemesnės instancijos teismas

2.Teismas nenustatė aplinkybės, kad ieškovas nevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti vaiką nuo 2010 m. lapkričio mėn., todėl akivaizdu, kad teisė į išlaikymą šiuo atveju priešieškinio padavimo dieną neatsirado, nes duktė buvo išlaikoma vienodai abiejų tėvų.

3.Teismas nepagrįstai paskirstė tarp šalių turtą, kadangi ieškovas prie gyvenamojo namo statybos prisidėjo ne tik materialiai, bet ir fiziškai ženkliai didesne apimtimi nei atsakovė. Be to namas pastatytas ant ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančios žemės. Neaišku, kokiu pagrindu teismas nustatė 5/9 ir 4/9 turto padalinimo proporcijas. Atsižvelgiant į dalintino turto vertę (132 667 Lt) ieškovo dalis turėtų sudaryti 88 444 Lt, o atsakovės – 44 222 Lt. Kadangi atsakovė nuo 2009 m. liepos mėn. visiškai neprisidėjo prie šalių bendrai paimtos paskolos grąžinimo, todėl nuo 2009 m. liepos mėn. iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos ieškovas su tėvu pagalba sumokėjo bankui 28 240 Lt. Tokiu būdu atsakovei iš ieškovo priteistinos kompensacijos dydis galėtų būti sumažintas iki 30 102 Lt (44 222 Lt – 28 240 Lt/2).

4. Kadangi atsakovė gauna turto dalį, tai ji privalo mokėti ir skolą AB SEB bankui. Pagal teismo sprendimą atsakovė liko ne tik pilnai atleista nuo jai priklausančios skolų naštos, bet jai iš ieškovo priteista 58 463,11 Lt dydžio piniginė kompensacija už natūra negautą turto dalį. Toks pirmosios instancijos teismo sprendimas akivaizdžiai pažeidžia ieškovo teises, leidžia atsakovei ieškovo sąskaita užtikrinti savo poreikius.

5. Nustatant dalijamo gyvenamojo namo vertę reikėtų vadovautis UAB „Lituka“ ir Ko atlikta Turto vertės nustatymo ataskaita Nr. VRB-10333, pagal kurią namo ir sklypo vertė 2011 m. kovo 22 d. yra 295 000 Lt, kuri yra išsami bei sudaryta vadovaujantis Lietuvos Respublikos turto vertinimą reglamentuojančiais norminiais aktais. Atsižvelgiant į turto ataskaitą bendro turto balansas atėmus iš jo neįvykdytų prievolių sumą būtų 47 667 Lt. Pritaikius nukrypimo nuo sutuoktinių lygiųjų dalių bendrame turte principą ieškovo naudai (ieškovui 2/3 ir atsakovei 1/3), ieškovui priteistino turto vertė sudarytų 31 778 Lt, o atsakovei – 15 889 Lt. Atsakovės dalį sumažinus šeimos negautų pajamų suma (14 120 Lt), atsakovei liktų 1 769 Lt dydžio kompensacija.

6. Teismo posėdžio metu nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, ieškovas nurodė, kad neįvykdytų prievolių pagal 2008-10-16 kredito sutartį suma, skaičiuojant nuo 2009-07-01, kai šalys pradėjo gyventi atskirai sudaro: kasmėnesinė įmoka bankui su palūkanomis 1311,62 Lt; kasmėnesinės gyvybės draudimo įmokos suma 100 Lt.; viso ieškovas asmeniškai sumokėjo prievolių bankui nuo 2009-07-01 iki 2012-06-15 yra 50 112,51 Lt. Ieškovas papildomai paaiškino, kad nustačius dalis bendrame turte [apeliaciniame skunde jis prašė nustatyti jam 2/3 dalis bendrame turte, atsakovei 1/3 dalį], ginčo namą palikti ieškovo asmeninėje nuosavybėje, nepriteisiant atsakovei jokios kompensacijos, tokiu atveju ieškovas sutinka prisiimti asmeniškai prievoles SEB bankui pagal 2008-10-16 kredito sutartį. Kadangi ieškovas nuo 2009-07-01 iki šiol tris metus vienas rūpinasi kredito grąžinimu, todėl vien tik už atsakovę įvykdytų prievolių suma dvigubai viršija atsakovės dalį bendrame turte. Pažymėjo, kad šiuo laikotarpiu ieškovas vienas rūpinosi nekilnojamojo turto išlaikymu, komunaliniais mokesčiais, namo tinkamos būklės palaikymu, statybos užbaigimu. Mano, kad priteisiant namą natūra ieškovui, atsakovei jokia kompensacija nepriteistina.

Šalies argumentai

7. Ieškovas teismo posėdžio apeliacine tvarka metu prašė nustatyti jo bendravimo tvarką su nepilnamete dukra, jei teismas vaiko gyvenamąją vietą nustatytų su motina: ieškovas kiekvieną trečiadienį pasiima dukrą iš mokyklos ir nuveda ją į mokyklą ketvirtadienį ryte; kas antrą penktadienį tėvas pasiima dukterį iš mokyklos, praleidžia su ja visą savaitgalį ir grąžina dukrą sekmadienį iki 18 va. arba susitaręs su motina nuveda pirmadienį ryte. Ieškovas praleidžia su dukra pusę kiekvienų dukters mokyklinių, tame tarpe ir vasaros atostogų, bendravimo laikotarpius derindamas su motina; Šv. Kalėdų bei Šv. Velykų šventes duktė praleidžia su tėvais pakaitomis, pradedant nuo 2012 metų. Šv. Kalėdas, kurias duktė praleidžia su tėvu D. Č. Duktė grąžinama namo paskutinę šventės dieną iki 18 val. Motinos dieną [pirmą gegužės sekmadienį] duktė praleidžia su motina, tėvo dieną [pirmą birželio sekmadienį] - su tėvu. Duktė praleidžia su tėvu jo gimtadienį, taip pat senelių iš tėvo pusės gimtadienius. Savo gimtadienius lyginiais metais duktė praleidžia su tėvu, nelyginiais metais- su motina.

Apeliaciniu skundu atsakovė V. Č. prašo pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 16 d. sprendimą toje apimtyje, kurioje atsakovei sumažinta piniginė kompensacija už natūra negauto turto dalį, nustatant, kad šalių dalys bendrojoje nuosavybėje yra lygios bei priteisti atsakovei iš ieškovo 65 833,50 Lt kompensaciją už natūra negauto turto dalį; priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas. Paaiškina, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 270 str., nes neatsižvelgė į atsakovės argumentus, kad ieškovas nėra minėjęs apie tėvų dovanotas lėšas namo statybai, jeigu ieškovas būtų gavęs dovanojamą sumą nebūtų reikėję kreiptis į banką dėl 150 000 Lt kredito. Bylą nagrinėjęs teismas, įvertinęs atsakovės argumentus, turėjo nesiremti ginčijamomis įrodinėjimo priemonėmis, t.y. 2003 m. gruodžio 11 d. ir 2004 m. rugpjūčio 9 d. pinigų dovanojimo sutartimis, 2004 m. statybos rangos sutartimi Nr. 2004/04/12, 2004 m. liepos 14 d. atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktu Nr. 1, 2004 m. liepos 14 d. prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitu, kadangi ginčijami įrodymai nesudaro pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo. Pirmosios instancijos teismas turėjo priteisti atsakovei 65 833,50 Lt kompensaciją už natūra negauto turto dalį.

Žemesnės instancijos teismas

Atsiliepdama į ieškovo prašymą pateiktą apeliacinėje instancijoje dėl bendravimo su nepilnamete dukra nustatymo, atsakovė nurodė, kad iš esmės tarp nepilnametės dukros tėvų ginčo dėl ieškovo bendravimo su dukra nebuvo ir nėra. Ji neprieštarauja, kad ieškovas D. Č. paimtų dukrą trečiadieniais po pamokų ir ketvirtadienio rytą nuvestų į mokyklą. Taip pat neprieštarauja dėl dukros paėmimo Tėvo dieną, tėvo gimimo dieną, senelių gimimo dienomis, dėl pusės mergaitės atostogų laiko praleidimo su tėvu, tačiau vasaros atostogų metu metu, kurios trunka tris mėnesius, pageidauja, kad dukrą tėvas per vasarą paimtų kelis kartus, po savaitę laiko, nes ilgas [1,5 mėnesio] išsiskyrimas netenkina nei jos, nei dukros, ji be mamos tokį ilgą laiką neišbūtų, nes yra labai prisirišusi prie jos. Taip pat atsakovė nurodė, kad ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai, jog jis pirko drabužius dukrai, patvirtina tik faktą, kad tokius drabužius 2012 metais pirko ieškovas, tačiau iš šių drabužių tik striukę dukra nešioja. Mano, kad jei tokius drabužius dukrai ieškovas nupirko, galimai ji juos nešioja pasimatymų juo metu, tačiau jie atsakovei nebuvo perduoti. Pažymėjo, kad dukra pasakojo, kad tėvas buvo nuvedęs ją pas odontologą kartu su savo draugės dukromis, pateikti duomenys apie apmokėjimą už paslaugas neįrodo, kad buvo apmokėtos tik G. teiktos paslaugos, taip pat nurodė, kad dukrai paslaugos nebuvo būtinos, nes sugedęs buvo pieninis dantukas, kuris turi iškristi.

Atsakovė bylą nagrinėjant apeliacine tvarka pateikė prašymą, vaiko interesais nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, padalijant turtą ieškovui priteisiant 1/3, o atsakovei 2/3 dalis turto. Savo prašymą grindžia tuo, kad ieškovui natūra atitenka gyvenamas namas, tuo tarpu atsakovė neturi nekilnojamo turto, ieškovas vengia reguliariai teikti išlaikymą vaikui. Dėl nestabilios finansinės padėties atsakovė paėmusi vartojimo kreditą, kurio grąžinimas gali paliesti vaiko interesus.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovo D. Č. apeliacinį skundą atsakovė V. Č. prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 16 d. sprendimą toje apimtyje, kurioje atsakovei sumažinta piniginė kompensacija už natūra negauto turto dalį; priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas. Paaiškina, kad teismas nustatydamas dukros gyvenamąją vietą su motina priėmė pagrįstą sprendimą, nes ikimokyklinio amžiaus vaikui daugiau reikia motinos globos. Atsakovė būdama moteris geriau supranta dukros poreikius. Atsakovė turi stabilias pajamas, kurios leidžia užtikrinti dukros priežiūrą. Taip pat turi gerai įrengtą gyvenamąjį plotą. Ieškovui sumokėjus pirmosios instancijos teismo priteistą kompensaciją atsakovė galės įsigyti nuosavą būstą. Ieškovas neįrodė, kad tinkamai vykdė pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką nuo šalių bendro gyvenimo skyrium pradžios. Dėl to teismas pagrįstai priteisė dukrai išlaikymą nuo priešieškinio padavimo momento. Atsakovė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu toje dalyje, kurioje teismas nukrypo nuo sutuoktinių lygių dalių principo, pateikė apeliacinį skundą, kurį patenkinus ieškovo reikalavimai dėl turto padalinimo turėtų būti atmesti. Ieškovas neginčija teismo sprendimo toje dalyje, kurioje santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, taigi dėl santuokos iširimo ir pradėjimo gyventi skyrium kaltas ir ieškovas. Atsakovė nebegalėdama gyventi kartu su ieškovu kartu su dukrele pradėjo nuomotis gyvenamąjį plotą, ieškovui neteikiant išlaikymo dukrai, atsakovė objektyviai negalėjo prisidėti prie paskolos grąžinimo. Kadangi ieškovui priteistas visas gyvenamasis namas, todėl jam ieškinyje išreiškus norą laikyti banko paskolą asmenine prievole, teismas šį ieškovo sutikimą pagrįstai tenkino. Apeliacinės instancijos teismas turėtų atsisakyti priimti 2011 m. kovo 22 d. UAB „Lituka“ ir Ko turto apžiūros ir turto vertės nustatymo ataskaitą Nr. VRB-10333, kadangi nustatytos turto vertės pirmosios instancijos teisme ieškovas neginčijo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).

Dėl ieškovo D. Č. apeliacinio skundo pagrįstumo.

Ieškovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas šalių dukters gyvenamąją vietą su atsakove, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kadangi ieškovas dukrai gali sudaryti geresnes gyvenimo sąlygas nei atsakovė.

Pagal susiformavusią teisminę praktiką teismas, priimdamas byloje sprendimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, taip pat tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko ir tėvo bei motinos ryšį, vaiko norus ir kt. Tai, kad Trakų rajono apylinkės teismas, spręsdamas šalių dukters G. Č., gimusios 2005 m. gruodžio 25 d., gyvenamosios vietos klausimą, nustatė, kad mergaitė gyvens kartu su atsakove, t.y. jos motina, parodo visapusišką ir objektyvų bylos aplinkybių ištyrimą, siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus. Teisėjų kolegija pažymi, kad G. Č. nėra sukakusi 10 metų amžiaus, todėl ji pati šiuo metu dar negali įvertinti vaiko sampratos požiūriu jai saugios aplinkos ir galimybės augti be moralinių traumų ir įtampos, bei tobulėti. Sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tėvų materialinė padėtis nėra lemiamas kriterijus. Iš bylos medžiagos aišku, kad atsakovė dirba, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, šalių dukra gyveno būtent su ja, todėl aišku, kad atsakovė geba ir turi reikiamas finansines galimybes sudaryti dukrai būtinas, reikalingas gyvenimo sąlygas, maksimaliai tenkinančias vaiko poreikius. Ta aplinkybė, kad G. Č. yra vienodai prisirišusi prie abiejų tėvų, nagrinėjamu atveju nėra svarbi, kadangi tėvų ir vaiko bendravimo bei ryšių pobūdis, nesuteikia ieškovui, kaip tėvui, jokių teisinių privilegijų, nes dukros ir atsakovės, kaip jos motinos prigimtinis ryšys sudaro pagrindą nustatyti G. Č. gyvenamąją vietą kartu su motina, kadangi tai geriau atitiks vaiko interesus. Atkreiptinas šalių dėmesys, kad pasikeitus šalių faktinei situacijai ir mergaitei sukakus 10 metų amžiaus, neužkertamas kelias įstatymų nustatyta tvarka spręsti jos gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą.

Aplinkybė, kad atsakovė neturi nuosavo gyvenamojo būsto, savaime nepatvirtinta, kad ji negalės sudaryti reikiamų gyvenimo sąlygų šalių dukrai. Tai, kad ieškovui atitenka gyvenamasis namas, kuriame išskirtas kambarys G. Č., patvirtina, kad ieškovas turi sąlygas tinkamai pasirūpinti dukra jos bendravimo su tėvu laiku, bet negali turėti esminės reikšmės, sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad nepaisant fakto, jog šalių dukros gyvenamoji vieta nustatoma su atsakove, pareiga rūpintis dukra išlieka ir ieškovui, kurią jis galės įgyvendinti teikdamas teismo priteistą išlaikymą bei bendraudamas su dukra, padėdamas ją prižiūrėti bei rūpintis atsakovei.

Ieškovas mano, kad teismas išlaikymą G. Č. iš ieškovo galėjo priteisti tik nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, bet ne nuo atsakovės priešieškinio padavimo. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra ne tik teisinė, bet ir prigimtinė. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovo dukra G. Č. su atsakove gyveno atskirai nuo ieškovo nuo pat teisminių ginčų pradžios, vieninteliai į bylą pateikti neginčijami įrodymai apie ieškovo minėtu momentu dukrai teiktą išlaikymą yra banko sąskaitos išrašai, patvirtinantys, kad ieškovas apmokėdavo šalių dukros lankomo darželio išlaidas. Bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu ieškovo pateikti duomenys apie pasak ieškovo G. Č. pirktus rūbus, bei sumokėtas paslaugas odontologui, esmingai nieko nekeičia. Pateikti kvitai, patvirtinantys prekių-drabužių pirkimo faktą viena vertus tik 2012 metų kovo ir gegužės mėnesiais, t.y. du kartus per vienerius metus, kita vertus, nors ir galima tikėti, kad pirkti būtent vaikiški rūbai, tačiau, atsakovei neigiant tokių rūbų jai perdavimo faktą [išskyrus striukę], neįrodyta aplinkybė, kad tokie rūbai buvo nupirkti būtent G. Č.. Kaip teisingai nurodė atsakovė, pateikti mokėjimo dokumentai už odontologo paslaugas, jokiu būdu nepatvirtina, kad tokia suma buvo mokėta būtent už dukrai teiktas tokio pobūdžio paslaugas. Kita vertus bet kokiu atveju, net ir esant priteistam išlaikymui, tėvai turi teisę ir pareigą papildomai rūpintis savo nepilnamečiu vaiku. Pateikti duomenys nekeičia išlaikymo situacijos iš esmės. Tokia faktinė situacija leidžia daryti išvadą, kad dukros išlaikymo pareiga didžiąja dalimi gulė ant atsakovės pečių, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai išlaikymą priteisė nuo priešieškinio padavimo momento. Toks sprendimas visiškai atitinka vaiko interesų prioriteto reikalavimus.

Apeliacinės instancijos teisme metu ieškovas prašė nustatyti jo bendravimo su dukra tvarką, jei teismas nustatys dukros gyvenamąją vietą su motina. Nors byloje nėra duomenų apie tai, kad tarp šalių buvo nesutarimų dėl tėvo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos, tačiau įvertinus aplinkybę, kad visgi toks prašymas pareikštas, ir atsižvelgiant į vaiko interesus bendrauti su abiems tėvais, teisėjų kolegija mano esant pagrįstą prašymą nustatyti tėvo bendravimo tvarką su dukra [CK 3.175 str.]. Pažymėtina, kad iš esmės šalys sutarė dėl tokios bendravimo tvarkos, kokią ieškovas pateikė raštu. Todėl nustatytina tėvo D. Č. bendravimo tvarka su dukra G. Č., gim. 2005-12-25: ieškovas kiekvieną trečiadienį pasiima dukrą iš mokyklos ir nuveda ją į mokyklą ketvirtadienį ryte [mokslo metų eigoje]; kas antrą penktadienį tėvas pasiima dukterį iš mokyklos, praleidžia su ja visą savaitgalį ir grąžina dukrą sekmadienį iki 18 val. arba susitaręs su motina, nuveda į mokyklą pirmadienio ryte [mokslo metų eigoje]. Ieškovas praleidžia su dukra pusę kiekvienų dukters mokyklinių, tame tarpe ir vasaros atostogų, bendravimo laikotarpius derindamas su motina [pasimatymų su tėvu laikas atostogų metu vienu kartu negali būti ilgesnis nei viena savaitė]; Šv. Kalėdų bei Šv. Velykų šventes duktė praleidžia su tėvais pakaitomis, pradedant nuo 2012 metų. Šv. Kalėdas, kurias duktė praleidžia su tėvu D. Č. Duktė grąžinama namo paskutinę šventės dieną iki 18 val. Motinos dieną [pirmą gegužės sekmadienį] duktė praleidžia su motina, tėvo dieną [pirmą birželio sekmadienį] - su tėvu. Duktė praleidžia su tėvu jo gimtadienį, taip pat senelių iš tėvo pusės gimtadienius. Savo gimtadienius lyginiais metais duktė praleidžia su tėvu, nelyginiais metais - su motina.

Apeliaciniame skunde ieškovas teigia, kad teismas netinkamai tarp šalių padalino bendrą turtą, kadangi turtas turi būti padalintas taip, kad ieškovui tektų 2/3, o atsakovei 1/3 dalis bendro turto. Nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galimybė, prašant priteisti ieškovui 2/3 dalis turto, apeliaciniame skunde iš esmės motyvuojama aplinkybėmis, kad ieškovas prie gyvenamojo namo statybos prisidėjo ne tik materialiai, bet ir fiziškai ženkliai didesne apimtimi nei atsakovė. Be to namas pastatytas ant ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančios žemės, jis daugiau prisidėjo prie bendro turto išlaikymo ir didinimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas įtvirtina sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją [CK 3.117 str. 1 d.]. Todėl bendroji taisyklė yra tokia, kad bendras turtas sutuoktiniams padalijamas lygiomis dalimis [CK 3.118 str. 4 d.], t.y. kiekvienam sutuoktiniui skiriama po ½ bendro turto. Nuo turto lygių dalių principo leidžiama nukrypti tik konkrečiai įstatyme įvardytais atvejais (CK 3.117 str. 2 d., 3.123 str.). Įstatymas numato, kad nukrypimą nuo lygių dalių principo gali pateisinti nepilnamečių vaikų interesai. Šiuo gi atveju, ieškovas, prašydamas nukrypti nuo lygių dalių principo, nurodo tik materialinius pagrindus. Teisėjų kolegijai pritarus, kad nepilnametės dukros gyvenamoji vieta paliktina nustatyta su motina, toks santuokinio turto dalybų nukrypimas nuo lygių dalių principo iš esmės pažeistų vaiko interesus, kadangi atsakovė nekilnojamojo turto savo vardu neturi, šiuo metu gyvena su tėvais, tačiau, kaip teisingai nurodė, planuoja ateityje jį įsigyti. Teisėjų kolegija pažymi, kad ir nuomojant gyvenamąją patalpą, tam reikalingos lėšos. Šiuo gi atveju, atsakovei neprieštaraujant, o ieškovui sutinkant, gyvenamas namas paliktas natūra ieškovui su visais ten esančiais baldais, buitine technika ir kita įranga, todėl būtų nepateisinama nepilnamečio vaiko atžvilgiu nukrypti nuo lygių dalių principo ieškovo atžvilgiu dalijant turtą, tuo labiau, kad šalys, imdamos kreditą, turėjo įvertinti ir įsigyjamo nekilnojamojo turto nuvertėjimo galimybę, kas praktiškai ir įvyko, o dalijant turtą, smarkiai sumažėjus jo vertei, iš esmės atsakovei tenka itin menka kompensacijos suma. Bet kokiu atveju ji ateityje turės spręsti savo gyvenamos vietos klausimą. Sprendžiant bendro turto sutuoktiniams padalijamą lygiomis dalimis, tokio principo pasirinkimui neturi reikšmės aplinkybė, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kadangi pastarasis lieka ieškovo asmenine nuosavybe. Teisėjų kolegija sprendžia, kad labiau tikėtina atsakovės paaiškinimais, jog rašytinės formos paskolos rašteliai apie ieškovui pinigų paskolinimą iš tėvų atsirado tik bylos eigoje. Tokie paskolos rašteliai nėra patvirtinti notarine tvarka, duomenų, kad būtent pinigai būtų naudoti bendro gyvenamojo namo statybai nepateikta. Įrodymų, kad pagal pateiktą rangos sutartį ieškovas būtų pervedęs pinigus rangovui taip pat nėra. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; kt.). Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Todėl šioje dalyje teismo sprendimas keistinas, nustatant lygių dalių bendro sutuoktinių turto padalijimo principą.

Ieškovas teigia, kad atsakovei priteistina kompensacija turėtų būti sumažinta ieškovo nuo 2009 m. liepos mėn. iki teismo sprendimo priėmimo dienos sumokėtų paskolos grąžinimo įnašų dydžiu, kadangi jo nuomone, atsakovei neskiriant lėšų bendros paskolos grąžinimui, šeima negavo pajamų. Šalys kartu negyvena nuo 2009 m. liepos mėn., pradėjus gyventi atskirai, nustojus vesti bendrą ūkinį gyvenimą, visiškai sutiktina, kad ieškovo sumokėti bankui nuo 2009-07-01 iki 2012-06-15, viso 50 112,51 Lt [1311,62 Lt kasmėnesinės įmokos bankui kartu su palūkanomis bei 100 Lt gyvybės draudimo įmokos] yra jo asmeniniai pinigai.

Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 str.). Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ginčo gyvenamojo namo vertę, rėmėsi į bylą pateiktu UAB „Fevis“ atliktu turto vertinimo aktu (t. 1, b. l. 145-147). Šalys nesutikimo su minėtame akte nustatyta gyvenamojo namo vidutine rinkos verte nereiškė, todėl teismas, nustatydamas ieškovo atsakovei mokėtinos kompensacijos dydį, pagrįstai vadovavosi UAB „Fevis“ atliktu turto vertinimo aktu. Skundžiamas Trakų rajono apylinkės teismo sprendimas, priimtas 2011 m. kovo 16 d., ieškovas su apeliaciniu skundu pateikė UAB „Lituka“ ir Ko atliktą Turto vertės nustatymo ataskaitą Nr. VRB-10333, atliktą 2011 m. kovo 23 d., t.y. jau po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme. Kadangi Ataskaitoje nustatyta vertė skyrėsi nuo tos, kuria vadovavosi pirmos instancijos teismas, o pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, todėl siekiant objektyviai ir neginčijamai nustatyti nekilnojamojo turto vertę, teisėjų kolegija sprendė, kad reikalingos specialios žinios ir skyrė ekspertizę, kurios metu galėtų būti nustatyta turto vertė vertinimo dienai. Todėl apeliacinio skundo argumentas dėl sutuoktiniams priklausiusio gyvenamojo namo vertinimo šiuo metu nėra svarbus, kadangi ekspertizės išvadoje nustatyta nekilnojamojo turto: gyvenamojo namo ir žemės sklypo vertė vertinimo dienai, t.y. 2012-03-29. Nustatyta, kad gyvenamojo namo vertė yra 236 300 Lt. Su tokiu įvertinimu iš esmės šalys sutiko. Tiek įstatyme, tiek teismų praktikoje dominuojančiu pripažįstamas turto padalijimas natūra, jeigu taip galima padalyti (CK 3.127 str. 3 d.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas prašė priteisti natūrą gyvenamą namą jo asmeninėn nuosavybėn, tam atsakovė neprieštaravo, bei abi šalys sutiko, kad ir prievolė AB SEB bankui tokiu atveju turi būti D. Č. asmenine prievole, su tuo sutiko ir kreditorius - Bankas, todėl šioje dalyje pirmos instancijos teismas sprendė teisingai. Turtą natūra priteisiant vienam sutuoktiniui bei pripažįstant D. Č. ir V. Č. solidarius kreditinius įsipareigojimus AB SEB bankui pagal 2008-10-16 kredito sutartį, kurie iš dalies neįvykdyti, D. Č. asmenine prievole, iškyla kompensavimo pareiga už natūra negauto turto dalį. Turto balansas susideda iš gyvenamojo namo, kurio vertė 236 300 Lt, a/m, kuris paskirtas atsakovei nuosavybės teise ir kurio vertė 500 Lt. Ieškovas, gyvenant skyrium nuo 2009-07-01 iki 2012-06-15 sumokėjo Bankui pagal kredito prievoles, viso 50 112,51 Lt asmeninių lėšų. Prievolių suma Bankui nuo 2012-06-15 iki kredito grąžinimo pabaigos 2023-10-15 sudarytų 191 980 Lt. Pagal CK 3.118 str. 2d. pirmiausia iš bendro sutuoktinių turto turi būti sumokama iš šio turto mokėtinos skolos. Atsižvelgiant į tai, kad nekilnojamojo turto vertė sudaro 236 300 Lt, bendra neįvykdytų prievolių suma 2012-06-15 datai iki visiško kredito grąžinimo 2023-10-15, ieškovo paskaičiavimu sudarys 191 980 Lt, tuo tarpu teisėjų kolegijos nuomone, kasmėnesinės gyvybės draudimo įmokos į šią sumą įskaičiuotos negali būti, kadangi nuo gyvenimo skyrium pradžios, gyvybės draudimo įmoka yra išimtinai asmeninė ieškovo prievolė, darytina analogija su CK 3.89 str. 6 d.], todėl negali būti įskaičiuojama į bendrą neįvykdytų prievolių Bankui sumą, todėl būsima prievolių suma yra 178 380,32 Lt. Įvertinus aplinkybę, kad ieškovas laikotarpiu nuo gyvenimo skyrium pradžios 2009-07-01 iki 2012-06-15 sumokėjo 46562,51Lt [kasmėnesinės gyvybės draudimo įmokos neskaičiuojamos], bankui prievolių asmeninėmis lėšomis, todėl ši suma minusuojama ir dalintino turto. Tokiu būdu dalintino turto dalis sudaro 11 357,17 Lt. Teismui nustačius lygių dalių santuokinio turto dalybų principą, atsakovės naudai iš ieškovo priteistina ½ dalis, t.y. 5678,58 Lt kompensacijos.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nuo kredito paėmimo, 2008-10-16 per visą laikotarpį iki 2009-07-01, iki kada šalys pradėjo gyventi skyrium ir atsakovė nevykdė prisiimtų solidarių prievolių Bankui, abu sutuoktiniai, kaip solidarieji skolininkai, tinkamai vykdė prievoles pagal Kredito sutartį ir mokėjo tiek kredito įmokas ir palūkanas, tiek ir iš bendrų santuokinių lėšų kasmėnesines gyvybės draudimo įmokas, tokiu būdu už šį laikotarpį buvo sumokėta Bankui 11 951,71 Lt. Kadangi ieškovui atitenka gyvenamas namas natūra, todėl ½ dalis sumokėtų prievolių Bankui, kurios sudaro 5975,85 Lt, priteistina ieškovei, kaip kompensacija iš atsakovo. Viso atsakovės naudai iš ieškovo turėtų būti priteistina 11 654,43 Lt kompensacijos už natūra negauto turto dalį. Atsižvelgiant į tai, kad automobilis Volkswagen Golf, kurio vidutinė vertė 500 Lt, priteistas natūra atsakovės V. Č. asmeninėn nuosavybėn, todėl kompensacija mažintina šio turto verte [10 129,43 Lt – 500 Lt = 9629,43 Lt], priteisiant atsakovės naudai 11 154,43 Lt kompensacijos už natūra negauto turto dalį.

Dėl atsakovės V. Č. apeliacinio skundo pagrįstumo.

Apeliaciniame skunde atsakovė paaiškina, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai vertino byloje surinktus įrodymus, o būtent turėjo nesiremti ginčijamomis įrodinėjimo priemonėmis, t.y. 2003 m. gruodžio 11 d. ir 2004 m. rugpjūčio 9 d. pinigų dovanojimo sutartimis, 2004 m. statybos rangos sutartimi Nr. 2004/04/12, 2004 m. liepos 14 d. atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktu Nr. 1, 2004 m. liepos 14 d. prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitu, kadangi ginčijami įrodymai nesudaro pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo. Dėl šio argumento teisėjų kolegija jau pasisakė aukščiau.

Atsakovė mano, kad teismas pažeidė CPK 270 str., kadangi atskirai nepasisakė dėl jos argumentų. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 str. 2 d. 4 p. Šis pagrindas taikytinas tik tuo atveju, kai sprendimas (nutartis) yra visiškai be motyvų. Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (CPK 328 str.). Teisėjų kolegijos nuomone nagrinėjamu atveju bylą apeliacine tvarka nagrinėjus žodinio proceso tvarka, teisėjų kolegija išklausiusi abiejų šalių argumentus [vėliau buvo pereita prie rašytinio proceso byloje], iš naujo vertino argumentus ir padarė savo išvadas dėl atsakovės nurodytų jos nuomone netinkamai vertintų įrodymų. Todėl teisėjų kolegija atmeta apeliantės skundo teiginius dėl sprendimo turinio trūkumų.

Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka pateikė prašymą dėl nukrypimo nuo sutuoktinių lygių dalių principo, tačiau pagal LR CPK 312 str. draudžiama apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, tuo tarpu tokio prašymo apeliantė V. Č. pirmos instancijos teisme nebuvo pareiškusi, todėl teisėjų kolegija tokio prašymo nenagrinėja.

Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės ir atsakovo apeliacinių skundų argumentus, bylos medžiagą, sprendžia, kad apeliaciniai skundai patenkinami iš dalies, pirmos instancijos teismo sprendimas keistinas dalyje dėl dalintino turto dalių nustatymo ir kompensacijos už natūrą negauto turto dalį priteisimo (CPK 326 str. 1 d. p.).

Iš dalies pakeitus pirmos instancijos teismo sprendimą bylinėjimosi išlaidos paskirstomos iš naujo. Iš ieškovo priteistina 144 Lt žyminio mokesčio už išlaikymą vaikui ir bylinėjimosi išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą tiek pirmos, tiek apeliacinės instancijos metu, viso 83,52 Lt [CPK 93, 88 str. 1 d. 3 p.]. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovei teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba: pirmoje instancijoje 100 procentų, antroje 50 procentų, bei atsižvelgiant į aplinkybę, jog jos gaunamos pajamos išties nėra didelės, ji augina mažametę dukrą, vadovaujantis teisingumo, protingumo principais atsakovė atleistina nuo bylinėjimosi išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą priteisimo valstybei.

Ieškovas yra sumokėjęs 2363,35 Lt žyminio mokesčio [b.l. 5, t.1], atsakovė 500 Lt žyminio mokesčio už priešieškinį [b.l. 165, t.1], šis sumokėtas žyminis mokestis atsakovei grąžintas, atsakovei atidėtas 5236 Lt žyminio mokesčio sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo byloje; ieškovas sumokėjęs 300 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą [b.l. 41, t.2] ir atidėtas jam 1454 Lt žyminio mokesčio sumokėjimas už apeliacinį skundą [b.l. 59, t.2], atsakovei atidėtas žyminis mokestis 221 Lt už apeliacinio skundo sumokėjimą [b.l. 58]. Atsižvelgiant į tai, kad pasikeitus dalintino nekilnojamojo turto vertei ir sumažėjus iki 236 300 Lt, atitinkamai sumažėjo žyminio mokesčio suma už šio nekilnojamo turto dalybas nuo 10 735,54 Lt iki 5726 Lt, bei įvertinus aplinkybes, kad tiek ieškovo, tiek atsakovės turtinė padėtis leido iš dalies juos atleisti nuo žyminio mokesčio pirmos instancijos teismui, ši padėtis nėra pakitus, bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais CPK 3 str. 7 d., bei įvertinus šalių procesinį elgesį [CPK 93 str. 4 d.], tiek iš ieškovo, tiek iš atsakovės tokios išlaidos atidėto žyminio mokesčio dalyje valstybei nepriteistinos. Taip pat nepriteistinos tokios išlaidos šalims viena iš kitos, kadangi pasikeitus nekilnojamojo turto vertei, iš esmės keitėsi dalintino turto vertė ir apeliaciniai skundai patenkinti iš dalies ir dėl šios priežasties.

Atsižvelgiant į aplinkybę, kad ieškovei pirmos instancijos teisme buvo 100 procentų teikta antrinė teisinė pagalba, tai patvirtina jos itin sunkią materialinę padėtį, todėl ieškovo prašomi 2000 Lt advokato pagalbai apmokėti [b.l. 138, t.1] mažintini iki 200 Lt sumos. Mažinant priteistiną bylinėjimosi išlaidų suma atsižvelgiama ir į tai, kad tik dalis reikalavimų yra patenkinta. Pažymėtina, kad teismo patenkintų reikalavimų dalis buvo tapatūs su atsakovės priešieškinyje reiškiamais reikalavimais. Apeliacinės instancijos teisme ieškovas taip pat pateikė 2000 Lt advokato pagalbai apmokėti, atsižvelgiant į tai, kad praktiškai jo apeliacinis skundas iš dalies tenkintas, tik pasikeitus dalintino turto vertei, todėl tokios išlaidos iš atsakovės nepriteistinos.

2012-01-05 Vilniaus apygardos teismo nutartimi paskirta byloje ekspertizė, kurios išlaidas teismas paskirstė abiems šalims lygiomis dalimis. Ekspertė pateikė sąskaitą 3000 Lt sumai ekspertizės išlaidoms apmokėti [b.l. 134, t.2], atsižvelgiant į tai, kad atsakovė jai tenkančios išlaidų dalies 1500 Lt neįmokėjo į teismo depozitinę sąskaitą ir tokiu būdu ši išlaidų suma nebuvo apmokėta ekspertei, tuo tarpu tiek ieškovas, tiek atsakovė reiškė reikalavimus dėl santuokinio turto dalybų, todėl yra pagrindas tokias išlaidas 1500 Lt priteisti iš atsakovės ekspertės D. A. naudai [CPK 88 str. 1 d. 1 p.]. Tokios išlaidos turi būti sumokėtos D. A., a/k (duomenys neskelbtini) atsiskaitomoji sąskaita AB DnB bankas, banko kodas 40100, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) naudai.

Grąžinti ieškovei V. Č. iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 500 Lt sumokėto žyminio mokesčio. Kadangi reikalavimą dėl santuokos nutraukimo reiškė tiek ieškovas, tiek atsakovė CPK 83 str. 12 p. pagrindu yra atleisti nuo žyminio mokesčio, todėl ieškovo sumokėtas 129,80 Lt žyminis mokestis už šį reikalavimą grąžinamas iš valstybinės mokesčių inspekcijos. Taip pat ieškovui grąžinama 129,35 Lt žyminio mokesčio permokos. Ieškovas, teikdamas prašymą dėl ekspertizė apmokėjimo, jį apmokėjo 139 Lt žyminiu mokesčiu. Kadangi tokio pobūdžio prašymai nėra apmokestinami žyminiu mokesčio, toks sumokėtas žyminis mokestis jam grąžinamas [b.l. 112, t.2] CK 87 str. 1 d. 8 p.], viso grąžintina suma sudaro 398,15 Lt.

Iš ieškovo D. Č. priteistina 386,40 Lt ir 263,66 Lt, viso 650,06 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidos. VMI sąskaita Nr. LT247300010112394300, j/a kodas 188659752, bankas AB Swebank, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis –įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 16 d. sprendimą dalyje dėl turto dalių bendroje jungtinėje nuosavybėje nustatymo ir kompensacijos priteisimo ir šią dalį išdėstyti sekančiai „Nustatyti ieškovui D. Č. ½ dalį ir atsakovei V. Č. ½ dalį turto jų bendroje jungtinėje nuosavybėje.

Priteisti iš ieškovo D. Č. atsakovės V. Č. naudai 11 154,43 Lt [vienuolika tūkstančių vienas šimtas penkiasdešimt keturi litai 43 centai] kompensacijos už natūra negauto turto dalį“.

Nustatyti tėvo D. Č. bendravimo su dukra G. Č., gim. 2005-12-25 tvarką:

„Ieškovas D. Č. kiekvieną trečiadienį pasiima dukrą G. Č. iš mokyklos ir nuveda ją į mokyklą ketvirtadienį ryte [mokslo metų eigoje];

kas antrą penktadienį tėvas pasiima dukterį iš mokyklos, praleidžia su ja visą savaitgalį ir grąžina dukrą sekmadienį iki 18 val. arba susitaręs su motina, nuveda į mokyklą pirmadienio ryte [mokslo metų eigoje].

Ieškovas praleidžia su dukra pusę kiekvienų dukters mokyklinių, tame tarpe ir vasaros atostogų, bendravimo laikotarpius derindamas su motina [pasimatymų su tėvu laikas atostogų metu vienu kartu negali būti ilgesnis nei viena savaitė];

Šv. Kalėdų bei Šv. Velykų šventes duktė praleidžia su tėvais pakaitomis, pradedant nuo 2012 metų. Šv. Kalėdas, kurias duktė praleidžia su tėvu D. Č.. Duktė grąžinama namo paskutinę šventės dieną iki 18 val.

Motinos dieną [pirmą gegužės sekmadienį] duktė praleidžia su motina, tėvo dieną [pirmą birželio sekmadienį] - su tėvu.

Duktė praleidžia su tėvu jo gimtadienį, taip pat senelių iš tėvo pusės gimtadienius“.

Patikslinti 2011-03-16 Trakų rajono apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl priteisto natūra gyvenamo namo D. Č. vertės, nurodant, kad jo vidutinė rinkos vertė yra 236 300 Lt.

Patikslinti sprendimo dalį dėl asmeininės prievolės nustatymo ir išdėstyti sekančiai: „Pripažinti D. Č. ir V. Č. solidarius kreditinius įsipareigojimus kreditorei AB SEB bankui pagal 2008-10-16 kredito sutartį Nr. 155080809238323, kurie neįvykdyti D. Č. asmenine nuosavybe“.

Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui D. Č. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės V. Č. (duomenys neskelbtini) 200 Lt [du šimtus litų] bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo D. Č. 227,52 Lt [du šimtus dvidešimt septynis litus 52 centus] bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Priteisti iš ieškovo D. Č. 650,06 Lt [šešis šimtus penkiasdešimt litų] antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei.

Priteisti iš atsakovės V. Č. ekspertės D. A. naudai 1500 Lt [vieną tūkstantį penkis šimtus litų] ekspertizės išlaidų.

Grąžinti ieškovui D. Č. (duomenys neskelbtini) iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM 398,15 Lt [tris šimtus devyniasdešimt aštuonis litus 15 centų] sumokėto žyminio mokesčio.

Grąžinti atsakovei V. Č. (duomenys neskelbtini) iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM 500 Lt [penkis šimtus litų] sumokėto žyminio mokesčio.

Teisėjai Andrius IgnotasVilija MikuckienėAsta Radzevičienė