Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB LESTO atskirąjį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovo AB LESTO ieškinį atsakovei J. K. dėl žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas AB Lesto kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovės J. K. priteisti 45051,89 Lt žalos atlyginimo, 5 procentus dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Rokiškio rajono apylinkės teisme 2014 m. spalio 31 d. ieškovo ieškinys buvo priimtas, o atsakovei nustatytas terminas atsiliepimams į ieškinį pateikti.

Rokiškio rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 2 d. nutartimi nustatė ieškovui 10 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti, t. y. ieškovui pasiūlė išspręsti klausimą dėl tinkamų šalių įtraukimo į bylą (atsakovais ar trečiaisiais asmenimis). Teismas nustatė, kad namas su priklausiniais, esantis Pandėlio g. 34, Rokiškio m., priklauso ne tik atsakovei J. K., bet ir po 1/8 dalį jis priklauso A. K. bei V. N., todėl byla susijusi su minėtų asmenų teisėmis ir pareigomis (CK 45, 47 str.).

Ieškovas AB LESTO atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Nurodo, kad ieškinyje yra keliamas klausimas dėl 2004 m. rugsėjo 6 d. atsakovės ir ieškovo sudarytos elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties nevykdymo ir/ar netinkamo vykdymo. Teigia, kad neturi jokių duomenų, jog Rokiškio rajono apylinkės teismo siūlomi į bylą įtraukti asmenys būtų materialinio teisinio santykio dėl elektros energijos pirkimo-pardavimo dalyviai. Todėl visiškai neaišku, kokiais pagrindais vadovaudamasis Rokiškio rajono apylinkės teismas sprendė, kad siūlomi įtraukti asmenys turi suinteresuotumą byloje ir kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeis jų teisinę padėtį, teises bei pareigas. Akcentavo, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva. Teismas pažeidė dispozytivumo principą (CPK 13 str.) ir ieškovo teisę rinktis savo elgesio variantą, nes pakeisti netinkamą atsakovą arba įtraukti papildomą atsakovą galima tik pradinio ieškovo sutikimu.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

Byloje nustatyta, kad Rokiškio rajono apylinkės teisme 2014 m. spalio 31 d. buvo priimtas ieškovo AB LESTO ieškinys dėl 45051,89 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo pagal elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį iš atsakovės J. K. CK 6.63, 6.245, 6.256, 6.263, 6.281 straipsnių pagrindais. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 45, 47, 115 straipsniais, nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti ir pasiūlė ieškovui į bylą atsakovais ar trečiaisiais asmenimis įtraukti A. K. ir V. N., nes byla susijusi su jų teisėmis ir pareigomis, taip pat pateikti tiek procesinių dokumentų ir jų priedų, kad po vieną tektų byloje dalyvaujantiems asmenims.

Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, garantuojantis kiekvienam suinteresuotam asmeniui teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą. Šią savo teisę asmuo turi įgyvendinti laikydamasis įstatymuose nustatytos tvarkos. Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai visiems asmenims užtikrinti teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą ir nustatęs, kad procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, priima nutartį trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnis). Tačiau pažymėtina, kad ne visi procesinio dokumento trūkumai yra pagrindas taikyti procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutą. Trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, nes tuomet įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami.

Ieškinys yra vienas iš dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų (CPK 110 straipsnis), todėl ieškinio formai ir turiniui keliami tie patys bendrieji reikalavimai, kurie įstatyme nustatyti visiems dalyvaujančių byloje asmenų procesiniams dokumentams. Bendrieji procesinio dokumento turiniui keliami reikalavimai nurodyti CPK 111 straipsnyje, papildomi – CPK 135 straipsnyje. CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, jog procesiniame dokumente, taigi ir ieškinyje, be kitų duomenų, ieškovui tenka pareiga nurodyti ne tik atsakovą, bet ir išvardyti visus kitus asmenis, su kurių teisėmis ir pareigomis yra susijusi byla, taip pat nurodyti šių asmenų procesinę padėtį.

Pažymėtina, kad teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, gali ieškovo motyvuotu prašymu, pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu (CPK 45 straipsnio 1 dalis), o jeigu nagrinėjant bylą paaiškėja, kad ieškinio reikalavimas gali būti nukreiptas dar kitiems byloje nedalyvaujantiems asmenims, teismas ieškovo prašymu gali patraukti šiuos asmenis dalyvauti byloje atsakovais (CPK 43 straipsnio 2 dalis). Jeigu ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės (CPK 45 straipsnio 3 dalis). Be to teismas, nusprendęs, kad bylos išsprendimas gali turėti įtakos trečiųjų asmenų teisėms ir pareigoms, iki baigiamųjų kalbų savo iniciatyva gali juos įtraukti dalyvauti byloje (CPK 47 straipsnio 1 dalis).

Nurodytų teisės normų analizė suponuoja išvadą, kad nagrinėjamu atveju teismas, savo iniciatyva iki baigiamųjų kalbų nustatęs, kad bylos išsprendimas gali turėti įtakos A. K. ir V. N. materialiosioms teisėms ir pareigoms, gali juos įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų (CPK 47 straipsnio 1 dalis), ir tik esant ieškovo prašymui (sutikimui) arba pačių A. K. bei V. N. prašymui iki baigiamųjų kalbų gali juos patraukti dalyvauti byloje atsakovais arba bendraatsakovais (CPK 43 straipsnio 2 dalis, 45 straipsnio 1 dalis, 3 dalis). Šiuos veiksmus teismas turi galimybę atlikti pasirengimo nagrinėti bylą metu nepriimdamas atskiros nutarties ieškinio trūkumams šalinti.

Kadangi nagrinėjamu atveju nebuvo pakankamo pagrindo taikyti ieškinio trūkumų ištaisymo instituto nuostatų, Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nutartis, kuria ieškovui AB Lesto pasiūlyta į bylą atsakovais ar trečiaisiais asmenimis įtraukti A. K. ir V. N., naikintina ir byla perduodama toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.