- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-24
- Bylos Nr.
- 1S-101-628/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Bieliauskienė
- Pareiškėjas
- A. Z.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, sekretoriaujant Dariui Kamandieriui, teismo posėdyje išnagrinėjusi pareiškėjos A. Z. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutarties, kuria pareiškėjos A. Z. skundas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus vyriausiojo prokuroro 2013 m. spalio 28 d. nutarimo, atmestas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2013 m. vasario 22 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl galimai padaryto nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 str. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus A. Z. pareiškimą, kuriame buvo nurodyta, kad A. Š. vengia mokėti priteistą išlaikymą savo mažametei dukrai.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras 2013 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą, motyvuodamas tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 164 str., požymių.
Nesutikdama su priimtu nutarimu, pareiškėja A. Z. pateikė skundą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus vyriausiajam prokurorui, kuris 2013 m. spalio 28 d. nutarimu atmetė pareiškėjos skundą, nurodydamas, kad, vertinant visą laikotarpį, matyti, jog A. Š. stengėsi mokėti vaikui išlaikymą pagal galimybes, 2011 metais buvo padengęs visą įsiskolinimą, vėlesniu laikotarpiu – mokėjo pagal galimybes, priklausomai nuo gaunamo atlyginimo, duomenų apie tai, kad A. Š. iš neteisėtos veiklos gauna pajamų, nėra.
Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą dėl minėto 2013 m. spalio 28 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus vyriausiojo prokuroro nutarimo, nutarė atmesti pareiškėjos skundą, sutikdamas su prokuroro nutarime išdėstytais motyvais, kad nėra jokio teisinio pagrindo, leidžiančio tvirtinti, jog A. Š. iš neteisėtos veiklos gauna ar gavo pajamų.
Šalies argumentai
Skundu apygardos teismui A. Z. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – atnaujinti ikiteisminį tyrimą.
Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas nors ir motyvavo savo išvadą, kad A. Š. baustumas tiek administracine, tiek baudžiamąja tvarka neturi reikšmės sprendžiant klausimą dėl jo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 164 str., tačiau nepaaiškino, kaip turėtų būti traktuojami A. Š. veiksmai, išleidžiant gaunamus pinigus administracinių pažeidimų ir baudžiamųjų nusikaltimų darymui. Pareiškėjos teigimu, apylinkės teismas, nurodydamas, kad nenustatyta, jog A. Š. iš neteisėtos veikos gauna ar gavo pajamų, turėjo objektyviai įvertinti A. Š. padarytų pažeidimų aplinkybes ir mąstą. Dėl A. Š. neteisėtų veiksmų šiuo metu yra susidariusi 9587 litų skola G. Š. išlaikymui.
Skunde pažymima, kad vien tos aplinkybės, jog A. Š. dirbo 0,25 etato bei registravosi Darbo biržoje, nepatikrinus šių duomenų pagrįstumo, negali būti laikomos pateisinančiomis aplinkybėmis dėl kurių nemokamas išlaikymas vaikui. Tyrimo metu būtina nustatyti, kaip intensyviai A. Š. ieškojo darbo, ar jis realiai dirbo oficialiai nurodytose darbo vietose.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos A. Z. skundas atmestinas.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro E. B. 2013 m. rugpjūčio 22 d. nutarimas, kuriuo ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtas A. Š. atžvilgiu pagal pareiškėjos A. Z. pareiškimą, nutrauktas, nustačius, jog nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, yra teisėtas ir pagrįstas. Tai yra viena iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 str. 1 d. įtvirtintų aplinkybių, kai baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas.
Tokią išvadą leidžia daryti ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagoje esančių dokumentų bei pareiškėjo skundo argumentų analizė. Priešingai nei teigia pareiškėja, A. Z. 2013 m. vasario 22 d. pareiškime, kurio pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), nurodytos aplinkybės buvo išsamiai ištirtos: apklausta pareiškėja, pagal pareiškėjos pareiškimą galimai nusikalstamą veiką padaręs asmuo, t.y. A. Š., išreikalauta, apžiūrėta, išanalizuota bei įvertinta ikiteisminiam tyrimui reikšminga medžiaga – duomenys apie A. Š. iš darbo užmokesčio gaunamas pajamas, apie išmokų iš vaikų išlaikymo fondo mokėjimą nuo 2009-08-11 iki 2012-11-30, antstolės J. B. patvarkymai dėl A. Š. priklausančio turto arešto, duomenys iš Darbo biržos apie A. Š. gaunamas nedarbo draudimo išmokas, pažyma apie A. Š. baustumus administracine tvarka, A. Š. medicininiai dokumentai, kiti dokumentai. Ikiteisminio tyrimo metu buvo atsakingai surinkti visi dokumentai bei kiti duomenys, turintys reikšmės galimai nusikalstamai veikai atkleisti, ir jie buvo tinkamai įvertinti. Vien tai, kad ikiteisminiame tyrime buvo priimtas pareiškėjos netenkinantis sprendimas, nereiškia, kad buvo pažeistos BPK 2 str. įtvirtintos nuostatos, juolab, kad ir pareiškėja nenurodo jokių naujų duomenų, kurie galėtų esmingai pakeisti priimtais sprendimais padarytas išvadas.
Pažymėtina, kad ikiteisminis tyrimas A. Š. atžvilgiu buvo pradėtas pagal nusikalstamos veikos, numatytos BK 164 str., požymius. Šiame straipsnyje baudžiamoji atsakomybė numatyta asmeniui, kuris vengia pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialinę paramą vaikui. Vengimas konstatuojamas nustačius, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma ne dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o sąmoningai sukuriant situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialios paramos išieškojimas. Šis straipsnis neinkriminuojamas, jeigu asmuo nevengia pareigos pagal teismo sprendimą, bet jos nevykdo dėl objektyvių priežasčių – nedarbo, ligos, ilgalaikės nelaimės ir pan., t. y. neturi pajamų dėl pateisinamų (svarbių) priežasčių. Kita vertus, jeigu asmuo vengia dirbti, dirba nelegaliai, simuliuoja ligą, slepia savo pajamas ar kitaip apgaulės būdu vengia mokėti alimentus, jis atsako už vengimą išlaikyti vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-491/2005, 2K-65/2007, 2K-695/2007, 2K-124/2008, 2K-291/2008).
Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. birželio 18 d. sprendimu iš A. Š. nepilnametei dukrai G. Š. buvo priteistas išlaikymas, mokant po 600 litų kas mėnesį iki duktė sulauks pilnametystės, nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. nuo 2008 m. sausio 11 d. Šis sprendimas nebuvo apskųstas. Remiantis ikiteisminio tyrimo medžiagoje pateiktais duomenimis, A. Š. iki 2008 m. gruodžio 31 d. dirbo S. Š. paslaugų įmonėje 0,25 etato, o jo darbo užmokestis tuo metu siekė 240-600 litų per mėnesį. Laikotarpiais nuo 2009 m. sausio 5 d. iki 2010 m. kovo 30 d. ir nuo 2012 m. kovo 2 d. iki 2012 m. birželio 19 d. A. Š. buvo užsiregistravęs Darbo biržoje, kaip asmuo, ieškantis darbo, o darbo paieška abiem atvejais buvo nutraukta jam įsidarbinus savarankiškai. Šiais laikotarpiais A. Š. buvo mokama nedarbo socialinio draudimo išmoka. Pažymėtina, kad 2010 m. kovo 31 d. A. Š. įsidarbinus UAB „IDW“, kur jo darbo užmokestis siekė 1500-2100 litų, jis buvo padengęs visą įsiskolinimą dėl išlaikymo G. Š. mokėjimo. Šioje įmonėje A. Š. dirbo iki 2011 m. rugsėjo 29 d. Vėliau, laikotarpiais nuo 2011 m. spalio 3 d. iki 2012 m. kovo 2 d. ir nuo 2012 m. birželio 20 d. iki 2012 m. gruodžio 27 d., A. Š. dirbo S. Š. paslaugų įmonėje 0,25 etato, gaudamas atlyginimą, neviršijantį 425 litų. Nuo 2012 m. gruodžio 28 d. A. Š. yra registruotas Darbo biržoje, kaip asmuo, ieškantis darbo, jokių pajamų, išmokų negauna. Šių aplinkybių visuma leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad A. Š. nevengė išlaikyti savo nepilnamečio vaiko, o jo galimybės teikti vaikui išlaikymą buvo veikiamos objektyvių aplinkybių – nedarbo bei sunkios materialinės padėties. Šios aplinkybės, vadovaujantis vieningai formuojama teismų praktika, negali būti laikomos pagrindu asmens patraukimui baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 164 str. nuostatas. Pažymėtina, kad A. Š. viso laikotarpio nuo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimo teikti savo nepilnametei dukrai G. Š. išlaikymą, pagal savo galimybes stengėsi tai daryti, net ir gaudamas labai mažas pajamas – 240-600 litų, o įsidarbinęs UAB „I.“, kur jo darbo užmokestis siekė 1500-2100 litų, sugebėjo netgi padengti visą įsiskolinimą, buvusį tuo metu.
Pareiškėja skundu apygardos teismui kelia ir A. Š. padarytų ekonominio pobūdžio administracinio teisės pažeidimo bei baudžiamojo nusikaltimo (ATPK 163² str. 4 d., BK 201 str. 2 d.) padarymo įtakos, kvalifikuojant veiką pagal BK 164 str., klausimą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą bei pareiškėjos skundo argumentus, sutinka su ikiteisminio tyrimo teisėjo išvada, kad ši aplinkybė neturi esminės reikšmės sprendžiant A. Š. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 164 str. klausimą. Teisės pažeidimų darymas negali būti vertinamas kaip siekis išvengti pareigos išlaikyti vaiką, kadangi minėtos pareigos vykdymą apsunkina ne pats šių pažeidimų darymas, bet dėl neteisėtų veiksmų kilusios pasekmės. Be to, būtina pabrėžti, kad A. Š. tiek darydamas ekonominio pobūdžio administracinį teisės pažeidimą, tiek nusikalstamą veiką buvo sulaikytas teisėsaugos pareigūnų, duomenų, kad iš neteisėtos veikos jis būtų gavęs pajamų, ikiteisminio tyrimo medžiagoje nenustatyta.
Visos šios aplinkybės patvirtina, kad A. Š. veiksmuose tyčinio vengimo išlaikyti savo nepilnametį vaiką, nėra, todėl pareiškėjos A. Z. skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
pareiškėjos A. Z. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.