Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. K. ieškinį atsakovui Ž. K. dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. S..

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo išlaikymą po 350 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki ieškovas mokysis (duomenys neskelbtini) ir bus ne vyresnis nei 24 metų, ir 2 869 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini). iki ieškinio pateikimo teismui dienos.

1.1. Nurodė, kad jo tėvai yra atsakovas Ž. K. ir trečiasis asmuo R. S.. Ieškovas mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje pagal vidurinio ugdymo programą. Ieškovas pažymėjo, jog jis yra pilnametis, tačiau šiuo metu vis dar mokosi bendrojo lavinimo mokykloje, todėl neturi galimybės savęs išlaikyti. Jis gyvena kartu su mama R. S., pastaroji jį išlaiko. Atsakovas išlaikymo nuo (duomenys neskelbtini)., t. y. pilnametystės, jam neteikia.

2. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu sutinka iš dalies – sutinka, kad ieškovui būtų priteistas išlaikymas po 100 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki ieškovas mokysis pagal vidurinio ugdymo programą, bet ne ilgiau kaip iki 2026 m. birželio 30 d., kitą ieškinio dalį prašo atmesti kaip nepagrįstą.

2.1. Nurodo, jog ieškovas nepateikė duomenų, pagrindžiančių jo reikalavimus, taip pat duomenų apie sunkią turtinę padėtį ir grėsmę savo turtiniams interesams. Ieškovo teigimu, jis gyvena kartu su motina R. S., todėl darytina išvada, kad ieškovas nepatiria išlaidų už nuomos ir komunalinių mokesčius. Taigi šiuo atveju nėra aišku, kodėl ir kokioms konkrečiai išlaidoms padengti ieškovas prašo priteisti išlaikymą po 350 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Vien tai, jog ieškovas mokosi gimnazijoje ir yra ne vyresnis negu 24 metų, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ieškovui būtina finansinė parama. Be to, ieškinį tenkinus, ieškovui sudaroma galimybė įgyti vidurinį išsilavinimą tik sulaukus 24 metų ir visą tą laiką būti išlaikomam atsakovo. Tokiu sprendimu ieškovas skatinamas nebūti pažangus. Tai neatitinka tiek Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo normų, reglamentuojančių švietimo, kaip prioritetiškai valstybės remiamos ir ginamos visuomenės raidos srities, tiek Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normų, reglamentuojančių išlaikymo santykius, esmės ir prasmės.

2.2. Atsižvelgus į tai, kad pagal ieškovo prašomą priteisti išlaikymo sumą, trečiasis asmuo ieškovo išlaikymui taip pat turėtų skirti po 350 Eur per mėn., darytina išvada, jog, ieškovo vertinimu, jo išlaidos sudaro po 700 Eur per mėn. Nagrinėjamu atveju ieškovas gyvena mažame mieste, todėl patiria mažesnes išlaidas nei asmenys, gyvenantys mieste, atsakovo žiniomis, nedalyvauja sportinėje ar kitoje užklasinėje veikloje, sąlygojančioje papildomas išlaidas, todėl ieškovo išlaidos apsiriboja įprastais kasdieniais poreikiais. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, į tai, kad Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu 2026 m. nustatytas 468 Eur minimalių poreikių dydis vienam asmeniui, į tai, kad abiejų tėvų ieškovui skiriamas išlaikymas (parama) sudarytų po 700 Eur per mėn., įvertinus tai, kad ieškovui gali būti skiriama valstybės pašalpa, ieškinyje nurodyta išlaikymo suma po 350 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį laikytina neproporcingai didele, ji neatitinka protingumo ir proporcingumo principų. Pažymėtina, jog, priteisus ieškovui didesnio dydžio išlaikymą nei jo pagrįsti poreikiai, būtų sudarytos prielaidos nepagrįstam ieškovo materialinės padėties pagerinimui, tai neatitiktų išlaikymo instituto paskirties. Nagrinėjamu atveju atsakovas ne kartą siūlė padėti ieškovui tiek finansiškai, tiek morališkai, rodė iniciatyvą bendrauti, susitikti, tačiau ieškovas nebuvo linkęs palaikyti ryšio su atsakovu. Atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), todėl jis neturi galimybės dažnai susitikti su ieškovu, tačiau atvykęs į Lietuvą nuolat siūlė ieškovui susitikti ir praleisti laiką kartu. Atsakovas 2022 m. vasario 27 d. prašė ieškovo nurodyti savo banko sąskaitos numerį, kad galėtų finansiškai padėti, tačiau ieškovas nebuvo nusiteikęs geranoriškai, į atsakovo žinutes neatrašė.

2.3. Atsakovas taip pat nesutinka su ieškovo prašymu priteisti 2 869 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini). iki ieškinio padavimo teismui dienos. Atsakovo žiniomis, vasaros metu ieškovas dirbo ir gavo pajamas. Tai reiškia, kad tuo metu ieškovo finansinė padėtis buvo geresnė, o jo būtinieji poreikiai buvo bent iš dalies tenkinami ieškovo asmeninėmis lėšomis, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovas patyrė finansinį nepriteklių, sudarantį pagrindą priteisti išlaikymo įsiskolinimą. Ieškovas neatskleidė ir nepagrindė visų savo faktiškai gautų pajamų laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini). iki ieškinio padavimo teismui dienos, nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad minėtu laikotarpiu jo finansinė padėtis buvo sunki, jog be atsakovo paramos jis negalėjo patenkinti būtinųjų poreikių. Taigi nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovui buvo būtina parama.

3. Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Ieškovas paaiškino, kad (duomenys neskelbtini). jis sulaukė pilnametystės, šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini), mokslo metų pabaiga numatyta (duomenys neskelbtini). Jis gyvena kartu su mama R. S., pastaroji jį išlaiko. Atsakovas išlaikymo jam neteikia, su juo nebendrauja. Pažymėjo, kad jo tėvai išsiskyrė ir kartu negyvena, kai jam sukako apie 2,5 metų. Iki 2017 m. atsakovas su juo visiškai nebendravo, o 2017 m. keletą kartų bendravo telefonu, tačiau po kurio laiko jų ryšys vėl nutrūko. Apie 2020 m. jie vėl pradėjo bendrauti, tačiau po kurio laiko jų ryšys vėl nutrūko ir bendrauti jie pradėjo 2025 m. vasarą. Sulaukęs pilnametystės, jis prašė atsakovo padėti finansiškai, atsakovas žadėjo padėti, bet iki šiol išlaikymo jam neteikė. Pažymėjo, kad jis savo vardu registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi, dėl užimtumo mokantis jo galimybės įsidarbinti ir gauti pajamas yra ribotos.

4. Teismo posėdžio metu atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies – sutiko, kad ieškovui būtų priteistas išlaikymas po 100 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki ieškovas mokysis pagal vidurinio ugdymo programą, bet ne ilgiau kaip iki 2026 m. birželio 30 d., kitą ieškinio dalį prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas paaiškino, kad tarp jo ir ieškovo nėra tarpusavio ryšio, jie nebendrauja, jis taip pat yra sulaukęs įžeidžiančio pobūdžio žinučių iš ieškovo. Pažymėjo, kad 2017 m. jie buvo susitikę, jis padovanojo ieškovui dviratį, jie kurį laiką bendravo, tačiau po to jų santykiai nutrūko. Jis buvo prašęs ieškovo nurodyti savo banko sąskaitos numerį, kad galėtų pervesti jam lėšų, tačiau ieškovas to nepadarė. Jo vertinu, ieškovo prašoma priteisti išlaikymo suma po 350 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį yra pernelyg didelė. Jis tai pat turi nepilnametį sūnų G. K., jam teikia išlaikymą po 350 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Atsakovas gyvena Vokietijoje, dirba, jo pajamas sudaro 2800 Eur – 3 000 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestis per mėn. Sveikatos sutrikimų neturi, savo vardu registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi, skolinių įsipareigojimų taip pat neturi.

5. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. S. su ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad ji yra ieškovo mama. Ji su atsakovu išsiskyrė, kai ieškovas buvo 1,5 metų amžiaus, nuo to laiko ji rūpinasi ieškovu. Ieškovas šiuo metu gyvena kartu su ja, jai nuosavybės teise priklausančiame būste. Ji dirba (duomenys neskelbtini), jos pajamas sudaro 1 280 Eur(atskaičius mokesčius) darbo užmokestis per mėn. Ji taip pat išlaiko nepilnametį sūnų N. N., įsipareigojimų kreditoriams neturi.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo

6. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą po 350 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki ieškovas mokysis (duomenys neskelbtini) pagal vidurinio ugdymo programą, tačiau ne ilgiau nei ieškovui sueis 24 metai, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

7. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovo D. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra Ž. K. ir R. S.. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5110-615/2009 nutraukta pareiškėjų R. K. (dabar – S.) ir Ž. K. santuoka, ir patvirtinta jų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, ja D. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su motina R. K., Ž. K. įsipareigojo teikti išlaikymą nepilnamečiam sūnui D. K., gim. (duomenys neskelbtini), po 115,85 Eur (400 Lt) periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės po santuokos nutraukimo įsiteisėjimo dienos. (duomenys neskelbtini). ieškovas D. K. sulaukė pilnametystės. Ieškovas mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje.

8. CK 3.192¹ straipsnio 1 dalis numato, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes; tėvai neprivalo išlaikyti vaikų, sulaukusių pilnametystės, kurie siekia ne pirmojo aukštojo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos. CK 3.192¹ straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu vaiko, sulaukusio pilnametystės, tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką, vaikas turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo. CK 3.192¹ straipsnio 4 dalyje tiesiogiai nurodyta, kad vaikų, sulaukusių pilnametystės, išlaikymo tvarkai mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikomas ir CK 3.200 straipsnis. Minėtas CK 3.200 straipsnis numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Taigi šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti.

9. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto; išlaikymo priteisimas pilnamečiams asmenims negali būti grindžiamas tokiais pat principais kaip nepilnamečiams. Priešingu atveju, būtų paneigta pilnametystės samprata, įtvirtinta Konstitucijoje ir visoje teisės sistemoje. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad visame CK trečiosios knygos „Šeimos teisė“ XII skyriaus „Turtinės vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos“ antrajame skirsnyje „Vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigos“ (ar kitose Civilinio kodekso normose) nėra aiškiai reglamentuojama, į ką turi atsižvelgti teismas, spręsdamas, ar priteisti tėvų išlaikymą paramos reikalingam pilnamečiam asmeniui, besimokančiam vidurinės, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje, taip pat iš kokių pajamų, kurias gauna tėvai (ar vienas iš jų), toks išlaikymas gali būti priteisiamas ir pan. Tai reiškia, kad nėra nustatytų esminių paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo instituto elementai.

10. Minėtame nutarime Konstitucinis Teismas pateikė skirtingą pareigos teikti išlaikymą pilnamečiams vaikams, besimokantiems vidurinėse mokyklose, ir pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, vertinimą. Nutarime pažymėta, jog, atsižvelgiant į tai, jog Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu. Tokia tėvų pareiga kildintina ne tik iš įstatymų, bet ir iš Konstitucijos nuostatų visumos, inter alia iš tėvų ir vaikų ryšių vertingumo konstitucinio įtvirtinimo, atviros, teisingos darnios ir pilietinės visuomenės siekio, valstybės socialinės orientacijos.

11. Pagal CK 3.192¹ straipsnio dalį teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes. Kasacinėje praktikoje sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo pilnamečiams besimokantiems asmenims akcentuojama, kad esminės CK 3.192¹ straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos yra paramos pilnamečiui vaikui būtinumas ir tėvų galimybė teikti paramą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-664-916/2015; 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-229-421/2020), t. y. priteisiant išlaikymą (paramą) besimokančiam pilnamečiam vaikui turi būti įvertinta vaiko turtinė padėtis bei jo poreikiai, taip pat turi būti atsižvelgiama į jo tėvų turtinę padėtį bei galimybes teikti pilnamečiam vaikui reikalingo dydžio paramą, o taip pat teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus.

12. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių kriterijų ir jie vertinami atskirai, t. y. pirma, nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas; antra, įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Pažymėtina, kad svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas, nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui.

13. Pirma, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, įvertinami pirmajai grupei priskirtini kriterijai: sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. apžvalga „Aktualūs vaiko išlaikymo klausimai naujausioje Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje“ Nr. AC-53-1). Antra, sprendžiant dėl tėvų galimybių teikti paramą pilnamečiam vaikui, teismų praktikoje formuluojami tokie kriterijai: tėvai turi realių galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2012; 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015).

14. Tiek minėta įstatymo formuluotė, tiek formuojama teismų praktika nurodo, kad teismas, spręsdamas paramos priteisimo klausimą, vertina aplinkybes, susijusias su vaiko turtine padėtimi, aplinkybes, ar vaikas yra išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis (ar dirba, ar siekė susirasti darbą, ar kreipėsi dėl valstybės remiamos paskolos ir pan.), taip pat teismas vertina ir vaiko sąžiningą pareigos mokytis vykdymą (pažangumą, kitus akademinius pasiekimus).

15. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad ieškovas mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje. Teismo posėdžio metu ieškovas ir trečiasis asmuo paaiškino, kad ieškovo rezultatai yra geri, jis ruošiasi laikyti brandos egzaminus, vėliau – tęsti mokslą aukštojoje mokykloje. Remiantis bylos duomenimis, ieškovo 2025 m. – 2026 m. I pusmečio pažymių vidurkis sudaro (duomenys neskelbtini) balo. Esant šioms aplinkybėms, ieškovo mokymasis vertintinas kaip pažangus.

16. Teismas pažymi, jog lankomumas vidurinio lavinimo mokykloje yra privalomas, todėl, teismo vertinimu, ieškovas, nors ir yra įgijęs visišką civilinį veiksnumą, įprastinėmis užimtumo sąlygomis negali savęs visapusiškai išlaikyti, kadangi didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, pamokų lankymui, žinių tobulinimui, savarankiškų darbų atlikimui namuose, siekiant įgyti vidurinį išsilavinimą. Be to, pažymėtina, kad tikslas siekti išsilavinimo turi būti remiamas ir tokia pareiga, visų pirma, tenka tėvams, kurie turi sudaryti sąlygas jaunam žmogui įgyti išsilavinimą.

17. Sprendžiant klausimą dėl paramos pilnamečiam asmeniui būtinumo, taip pat pažymėtina, jog nereikia įrodinėti, kad asmenims yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, pramogos ir poilsis laisvalaikiu, tačiau išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Akivaizdu, kad ieškovui taip pat reikalingos mokymosi priemonės (knygos, sąsiuviniai užrašams ir t.t.), dėl to jis patiria papildomas išlaidas. Atitinkamai, teismas, vertindamas išlaikymui prašomas priteisti sumas, tai daro atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

18. Ieškovas nurodė, kad jo poreikiams patenkinti reikalinga suma sudaro apie 700 Eur per mėnesį. Teismas pažymi, jog priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, orientaciniu kriterijumi pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Teismo vertinimu, ir šiuo atveju, kai paramos reikalingas atsakovo sūnus yra pilnametis, nėra teisinio pagrindo kitaip vertinti orientacinio kriterijaus dydį ir išlaikymo reikalingos ieškovės, besimokančios vidurinėje mokykloje, poreikių dydį, kuris iš esmės atitinka šiuo metu valstybėje nustatytos minimalios mėnesinės algos dydį, kuris 2024 m. sudarė apie 708 Eur (atskaičius mokesčius), nuo 2025 m. sausio 1 d. – apie 777 Eur (atskaičius mokesčius; 1 038 Eur neatskaičius mokesčių), nuo 2026 m. sausio 1 d. – apie 846 Eur (atskaičius mokesčius; 1 153 Eur neatskaičius mokesčių).

19. Įvertinus ieškovo amžių, poreikius, teismas pripažįsta, jog laikotarpiu nuo ieškinio pateikimo teismui dienos ieškovo poreikiams tenkinti reikalinga suma sudaro vidutiniškai po 700 Eur per mėnesį.

20. Teismas, spręsdamas dėl paramos dydžio, privalo atsižvelgti į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas savo vardu registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi. Laikotarpiu nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2026 kovo 2 d. ieškovas niekur nedirbo, draudžiamųjų pajamų neturėjo. Ieškovo pajamas laikotarpiu nuo 2025 m. balandžio 1 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d. sudarė po 122,50 Eur per mėn. valstybės skiriama išmoka vaikui. Teismo posėdžio metu ieškovas ir trečiasis asmuo paaiškino, kad ieškovas gyvena kartu su mama, pastaroji jį išlaiko.

21. Sprendžiant apie iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio ir „vaiko pinigų“ santykį pažymėtina, jog nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis įprastai mažinamas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Tačiau įvertintina ir tai, kad tokia praktika yra nevienareikšmė. Kasacinis teismas yra pažymėjęs ir aplinkybę, jog išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020). Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių privalomai turėtų būti mažinama ieškovui teiktinos paramos išmokų suma, o valstybės ieškovui naudai mokama išmoka, šiuo atveju galėtų būti skiriama papildomiems ieškovo poreikiams tenkinti.

22. Reglamentuojant nepilnamečių vaikų išlaikymą nurodyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vystytis vaikui, materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 2-3 dalys). Vaikų, sulaukusių pilnametystės, išlaikymo tvarkai mutatis mutandis taikomi šio kodekso 3.192, 3.193, 3.194, 3.196, 3.197, 3.198, 3.199, 3.200, 3.201, 3.208 straipsniai (CK 3.192¹ straipsnio 4 dalis). Taigi kad tiek nepilnamečiam, tiek pilnamečiam vaikui išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

23. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas Lietuvos Respublikoje savo vardu registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, atsakovas Lietuvos Respublikoje nedirba. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad jis faktiškai gyvena ir dirba Vokietijoje, jo pajamas sudaro 2800 Eur – 3 000 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestis per mėn. Atsakovas turi nepilnametį sūnų G. K., gim. (duomenys neskelbtini)

24. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad trečiojo asmens vardu registruota transporto priemonė – automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registro duomenimis, trečiojo asmens vardu registruotas nekilnojamasis turtas: 1) 1/2 dalis žemės sklypo, 1/2 dalis gyvenamojo namo, 1/2 dalis ūkinio pastato, adresu (duomenys neskelbtini); 2) 3/8 dalys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini); 3) 3/8 dalys, žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 4) 165/881 dalis žemės sklypo, 3/16 dalys gyvenamojo namo, 3/16 dalys ūkinio pastato, adresu (duomenys neskelbtini). Trečiasis asmuo dirba (duomenys neskelbtini), jos pajamas sudaro vidutiniškai 1 400 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestis per mėn. Trečiasis asmuo turi nepilnametį sūnų N. S., gim. (duomenys neskelbtini)

25. Pažymėtina, kad tėvai patys privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį bei savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Šios nuostatos taikytinos ir sprendžiant klausimą dėl CK 3.192¹ straipsnyje nustatytos paramos besimokantiems pilnamečiams vaikams teikimo.

26. Įvertinęs byloje esančius duomenis teismas konstatuoja, jog šalys nepateikė jokių įrodymų, kad dėl sveikatos būklės ar kitų svarbių priežasčių negalėtų dirbti ir gauti didesnių pajamų ir tokiu būdu užtikrinti paramos pilnamečiam vaikui pagal CK 3.192¹ straipsnį teikimą. Taigi, objektyviai vertinant byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad nei viena iš šalių negali būti pripažinta kaip silpnesnioji. Ir atsakovas, ir trečiasis asmuo, būdami sveiki ir darbingi žmonės, turi imtis priemonių, jog būtų užtikrintas jų gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų jų ir jų pilnamečio vaiko, atitinkančio CK 3.192¹ straipsnyje įtvirtintas sąlygas, poreikius.

27. Teismas taip pat pažymi, jog nors, atsakovo teigimu, ieškovas nesiekia su juo bendrauti, jo siunčiamos žinutės atsakovui yra kartais įžeidžiančio pobūdžio, tačiau šalių paaiškinimais teismo posėdžio metu nustatyta, kad atsakovas kartu su ieškovu negyvena daugiau nei 15 m. – 16 m., t. y. nuo to laiko, kai ieškovas sulaukė 2 – 3 metų amžiaus, visu šiuo laikotarpiu šalys bendravo ir matėsi itin mažai, neturėjo reguliarių susitikimų ar pokalbių telefonu, atsakovo ryšys su sūnumi buvo iš esmės nutrūkęs ir tik kartais trumpam laikotarpiui atsinaujindavo. Kaip matyti, iš atsakovo pateikto šalių susirašinėjimo, pateiktomis žinutėmis ieškovas siekė atnaujinti šalių tarpusavio santykius, išreiškė nusivylimą atsakovo vaidmeniu jo gyvenime. Vis dėlto, byloje nenustatyta, kad minėtos žinutės būtų žeminančios atsakovo garbę, orumą, prieštaraujančios visuomenėje vyraujančiam elgesio standartui ir pan. Vien ta aplinkybė, jog ieškovas išreiškia nusivylimą atsakovu, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog, esant teisės aktuose numatytoms sąlygoms, atsakovas neturi prievolės išlaikyti sūnaus.

28. Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgus į tai, kad ir atsakovas, ir trečiasis asmuo prie ieškovo išlaikymo turi prisidėti lygiomis dalimis, į šalių turtinę padėtį, įvertinus tai, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu Nr. 709 nuo 2025 m. sausio 1 d. patvirtinta 1 038 Eur (neatskaičius mokesčių) minimali mėnesinė alga, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2025 m. spalio 15 d. nutarimu Nr. 700 nuo 2026 m. sausio 1 d. patvirtinta 1 153 Eur (neatskaičius mokesčių) minimali mėnesinė alga, ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas, iš atsakovo priteistinas išlaikymas ieškovui po 350 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos ((duomenys neskelbtini)) iki ieškovas mokysis (duomenys neskelbtini) pagal vidurinio ugdymo programą, tačiau ne ilgiau nei ieškovui sueis 24 metai, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

29. Šalims išaiškinta, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (šalies turtinės padėties pasikeitimas, papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir kt.), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

30. Sprendimo dalis dėl išlaikymo (paramos) priteisimo periodinėmis išmokomis vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2012).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

31. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 2 869 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini). iki ieškinio pateikimo teismui dienos.

32. Vaikų, sulaukusių pilnametystės, išlaikymo tvarkai mutatis mutandis taikomi šio kodekso 3.192, 3.193, 3.194, 3.196, 3.197, 3.198, 3.199, 3.200, 3.201, 3.208 straipsniai (CK 3.192¹ straipsnio 4 dalis). CK 3.200 straipsnis numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

33. Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-329-916/2018).

34. Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad su atsakovu bendravo epizodiškai, tačiau šis išlaikymo jam neteikia. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad ieškovas 2025 m. vasaros laikotarpiu dirbo, todėl minėtu laikotarpiu išlaikymas jam nebuvo reikalingas. Vertindamas nurodytas aplinkybes, teismas pažymi, jog teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad 2025 m. vasaros laikotarpiu jis dirbo pavienius darbus, jo gautas užmokestis buvo nedidelis. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2026 kovo 2 d. ieškovas niekur nedirbo, draudžiamųjų pajamų neturėjo. Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog šiuo atveju nėra pagrindo mažinti ieškovui priteistino išlaikymo įsiskolinimo. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad 2025 m. vasaros laikotarpiu ieškovas gavo pajamas, kurių pakako jo būtiniesiems poreikiams tenkinti, o vien ta aplinkybė, jog ieškovas dirbo pavienius darbus ir gavo tam tikras pajamas, įvertinus jam teiktino išlaikymo dydį, kuris nesiekia 1 MMA, nesudaro pagrindo mažinti ieškovui priteistino išlaikymo įsiskolinimo dydį ar jį mažinti.

35. Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgus į tai, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini). ir atsakovas, ir trečiasis asmuo buvo darbingo amžiaus ir prie savo pilnamečio vaiko, atitinkančio CK 3.192¹ straipsnyje įtvirtintas sąlygas, išlaikymo turėjo prisidėti lygiomis dalimis, į šalių turtinę padėtį, įvertinus tai, jog minimalioji mėnesinė alga 2025 m. sudarė apie 777 Eur (atskaičius mokesčius), ieškovo reikalavimas tenkintinas, iš atsakovo priteistinas 2 869 Eur išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini). iki ieškinio pateikimo teismui dienos ((duomenys neskelbtini)).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

36. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis).

37. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Už ieškinio reikalavimus mokėtinas 160 Eur žyminis mokestis (95 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (350 Eur x 12 mėn. x 3 proc. 75 proc.); 65 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (2 869 Eur x 3 proc. 75 proc.)). Ieškinį patenkinus, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 160 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 7 dalis, 82 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai, 96 straipsnio 1 dalis).

38. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2025 m. gruodžio 1 d. sprendimu Nr. (8.28Mr)ATP-C-2025-10560 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovas 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2026 m. vasario 27 d. pažymą Nr. APD-2026-02441 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 361,27 Eur. Ieškinį patenkinus, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 361,27 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

39. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymą Nr. 1R-386/1K-411 minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 8 Eur. Nustatyta, kad byloje patirta 11,18 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį patenkinus, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 11,18 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo Ž. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą ieškovui D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos ((duomenys neskelbtini)) iki ieškovas D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokysis (duomenys neskelbtini) pagal vidurinio ugdymo programą, tačiau ne ilgiau nei ieškovui D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sueis 24 metai, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo Ž. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 869 Eur (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų šešiasdešimt devynių eurų) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini). iki ieškinio pateikimo teismui dienos ((duomenys neskelbtini)) ieškovui D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo Ž. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 160 Eur (vieno šimto šešiasdešimt eurų) žyminį mokestį ir 11,18 Eur (vienuolikos eurų 18 ct) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.

Išaiškinti, kad bylinėjimosi išlaidos valstybei turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (įmokos kodas 5661).

Priteisti iš atsakovo Ž. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 361,27 Eur (trijų šimtų šešiasdešimt vieno euro 27 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidas į valstybės biudžetą.

Išaiškinti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė „Swedbank“; Nr. (duomenys neskelbtini), AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas; Nr. (duomenys neskelbtini), „Luminor bank“ AS Lietuvos skyrius; Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė SEB bankas; Nr. (duomenys neskelbtini); akcinė bendrovė Šiaulių bankas; Nr. (duomenys neskelbtini), uždaroji akcinė bendrovė Urbo bankas, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.