Panevėžio apygardos teismo sprendimas

2015-03-16 · Civilinė byla Nr. 2A-114-278/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-03-16
Bylos Nr.
2A-114-278/2015
Teisminio proceso Nr.
2-15-3-01061-2013-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Birutė Valiulienė (pran.), Birutė Jonaitienė, Eigirdas Činka
Ieškovas
L. Č.
Atsakovas
A. Č.
Advokatai
Darius Staškevičius, Nona Pulokienė

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-114-278/2015

Teisėjas Dainius Strautininkas Teisminio proceso Nr. 2-15-3-01061-2013-5

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 35.5; 42.10; 63.1; 114.4; 114.11; 116.4;121.14; 121.18; 121.21
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 16 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Valiulienės,

kolegijos teisėjų: Eigirdo Činkos, Birutės Jonaitienės,sekretoriaujant Rimutei Markelevičienei,dalyvaujant ieškovei L. Č., jos atstovui advokatui Dariui Staškevičiui,atsakovui A. Č., jo atstovei advokatei Nonai Pulokienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. Č. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-67-857/2014 pagal ieškovės L. Č. ieškinį atsakovui A. Č. dėl skolos grąžinimo.

Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė L. Č. prašė teismą priteisti iš atsakovo A. Č. 32 000 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki visiško sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009-02-20 paskolino atsakovui 32 000 Lt, surašant paskolos raštelį. Teigė, jog pareikalavus grąžinti skolą, atsakovas iki šiol paskolos negrąžino.

Žemesnės instancijos teismas

Biržų rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 27 d. sprendimu ieškinį patenkino. Nustatė, kad šalių santuoka yra nutraukta Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-02-06 sprendimu, kuriuo patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis ir išspręstas šalių turto pasidalijimo klausimas. Teismas darė išvadą, kad atsakovas sutiko su 2009-02-06 sprendimu, turtines pretenzijas ieškovei pradėjo reikšti tik po to, kai L. Č. padavė ieškinį teismui dėl skolos priteisimo. Konstatavo, jog ieškovė paskolos suteikimo metu turėjo skolinamą sumą ir tai patvirtina byloje esantys įrodymai. Kritiškai vertino liudytojos P. P. parodymus apie tai, kad jai buvo žinoma, jog atsakovas gavo kažkokią pinigų sumą iš ieškovės, nutraukus santuoką, nes atsakovas A. Č. parengiamajame teismo posėdyje teigė, kad apie jo susitarimą su ieškove niekas nežinojo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog viso proceso metu atsakovo paaiškinimai apie gautų pinigų pagrindą yra skirtingi. Darė išvadą, kad tarp šalių, pinigų perdavimo dienai – 2009-02-20, jų bendro turto padalijimo klausimai buvo išspręsti, todėl nėra pagrindo netikėti ieškovės logišku paaiškinimu, kad 2009-02-20 atsakovui perduotų pinigų pagrindas yra paskola atsakovui sodybos įsigijimui.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas A. Č. prašo panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas neteisingai nustatė teisiškai reikšmingas faktines bylos aplinkybes. Teigia, jog raštelis dėl pinigų gavimo neatitinka paskolos sutarties turinio, raštelyje nebuvo aptartos būtinos paskolos sutarties sąlygos, tai, jog jis lėšas skolinasi ir įsipareigoja skolą grąžinti. Nurodo, jog su ieškove buvo geranoriškai sutarta, kad jam išsikėlus iš L. Č. priklausančios gyvenamo namo, ieškovė išmokės jam dalį banko sąskaitoje buvusių lėšų, nepadalintų santuokos nutraukimo procese. Mano, kad ieškovė nori nesąžiningai pasipelnyti, o teismas neišsiaiškino bylai svarbių aplinkybių. Nurodo, kad tarp jo ir ieškovės buvo susiklostę tarpusavio turtiniai santykiai, neišspręsti santuokos nutraukimo byloje. Tvirtina turėjęs asmeninių lėšų įsigyti sodybą, nes paveldėjus ir pardavus tėvams priklausiusį turtą, su giminaičiais buvo pasidalintos gautos lėšos.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė L. Č. prašo skundą atmesti ir sprendimą palikti nepakeistą. Teigia, kad teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Nurodo, jog 2009-02-20 paskolos raštelis atitinka paskolos sutarties rašytinę formą. Tai, kad nebuvo duomenų apie įsipareigojimą grąžinti paskolą, paskolos grąžinimo terminą, neatleidžia paskolos gavėjo nuo pareigos grąžinti skolą. Nurodo, jog teismas pagrįstai atmetė atsakovo A. Č. teiginius, jog 32 000 Lt yra kompensacija pagal santuokos nutraukimo pasekmių sutartį bei įvertino, jog A. Č. paaiškinimo apie gautų pinigų paskirtį buvo nenuoseklūs. Teigia, jog nesutikdamas su 2009-01-06 sprendimu, kuriuo patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, atsakovas turėjo teisę kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija konstatuoja, jog CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Iš bylos duomenų matyti, kad 2009-02-20 A. Č. pasirašė raštelį, jog iš L. Č. gavo 32 000 Lt (b. l. 5). Ieškovė L. Č. nurodo, jog minėta suma atsakovui buvo suteikta, kaip paskola sodybos įsigijimui, o atsakovas nurodo, jog 2009-02-20 buvo galutinai išspręsti tarpusavio turtiniai santykiai, nutraukiant santuoką, kurie nebuvo įtraukti į sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, o raštelis tik patvirtina, jog ieškovė su juo atsiskaitė.

Civilinio kodekso (toliau- CK) 6.871 straipsnio nuostatos (teisės akto redakcija, galiojusi 2009-02-20) numatė, jog fizinių asmenų paskolų sutartys turi būti rašytinės formos, jei paskolos dydis viršija 2 000 Lt. Minėto straipsnio 3 dalis reglamentuoja paskolos raštelio ar kitokio skolos dokumento prilyginimą paskolos sutarčiai, jei raštelis ar kitoks dokumentas atitinka rašytinės formos reikalavimus. Paskolos gavėjas gali ginčyti paskolos sutartį, jei jis pinigų faktiškai negavo ar gavo mažiau nei nurodyta (CK 6.875 str. 1 d.), o įrodžius, kad pinigai iš tikrųjų nebuvo perduoti paskolos gavėjui, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 str. 3 d.). Sprendžiant apie paskolos sutarties sudarymą, jos dalyko perdavimą reikšmingas sutarties lingvistinis aiškinimas, pavartoti terminai, gramatinės išraiškos formos, taip pat sutarties sąlygos dėl skolos grąžinimo užtikrinimo priemonių taikymo, įsipareigojimo grąžinti pinigus ar daiktą, aplinkybės dėl sutarties originalo buvimo pas kreditorių ar skolininką, įrašai ar kiti įrodymai apie sutarties vykdymą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs turinio reikalavimai, t.y., kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pavyzdžiui, „ <...> pinigus gavau <...>“, „ <...> ši sutartis yra pinigų perdavimo-priėmimo aktas“), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje, tačiau net jeigu toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas (patvirtinamas) vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant panaudotą terminologiją, gramatinės išraiškos formas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-7-430/2013, Nr. 3K-3-102/2013, Nr. 3K-3-37/2014). Ieškovės L. Č. teismui pateiktame 2009-02-20 raštelyje nurodoma, kad „A. Č. A. <...> gavo iš Č. L. 2009-02-20 32 000 Lt <...>“ (tekstas netaisytas; b. l. 5). Atsakovas neneigia, jog raštelyje yra jo parašas, jog nurodytą sumą jis yra gavęs, tačiau teigia, jog ieškovės jam perduotos lėšos yra kompensacija už L. Č. asmeninio turto pagerinimą, dėl kurios buvo susitarta iki santuokos nutraukimo ir šis susitarimas nebuvo įtrauktas į sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. 2009-02-20 raštelyje nenurodoma, jog atsakovui perduotos lėšos yra skolinamos, todėl gramatiškai aiškinant raštelio turinį, konstatuoti, jog L. Č. paskolino atsakovui nurodytą 32 000 Lt sumą, nepakanka duomenų. Be to, raštelyje nenurodomas lėšų grąžinimo terminas, skolos grąžinimo užtikrinimo priemonės, todėl neginčijamai konstatuoti, jog 2009-02-20 šalys sudarė paskolos sutartį nėra pakankamo pagrindo.

Iš bylos duomenų matyti, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-01-06 sprendimu buvo nutraukta A. Č. ir L. Č. santuoka bei patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią šalys pasidalino santuokoje įgytą turtą (b. l. 23, 28). Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, nutraukiant santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, turto padalijimo klausimai turi būti išsprendžiami sutartyje dėl santuokos nutraukimo padarinių (Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.51 str. 1 d. 2 p., 3.52 str. 2 d.). Pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-01-06 sprendimu patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, be kito, sutartyje nurodyto turto, L. Č. asmeninės nuosavybės teise buvo priteista 50/100 dalių gyvenamojo namo bei kiti statiniai, (duomenys neskelbtini) (b. l. 28). Iš 1988-04-27 sutarties dėl nuosavybės dalių perskaičiavimo matyti, kad L. Č., šalims gyvenant santuokoje, padidino 21,97 kv. m naudingą plotą gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini) (b. l. 23-24, 29-33). Kadangi minėta sutartimi namo dalis, priklausiusi ginčo šalims, paskirta ieškovei L. Č., todėl neatmestina tarp šalių buvus taikiam susitarimui dėl kompensacijos išmokėjimo atsakovui už ieškovės asmeninio turto pagerinimą ir šio susitarimo neįtraukus į sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (CK 3.117 str. 3 d.). Nors atsakovas A. Č. pirmosios instancijos teismui skirtingai nurodė gautų lėšų pagrindą – atsiliepime į ieškinį nurodė, jog tai yra ieškovės banko sąskaitoje buvusių piniginių lėšų pasidalijimo patvirtinimas, parengiamojo teismo posėdyje ir bylos nagrinėjimo iš esmės metu - jog ieškovė jam sumokėjo piniginę kompensaciją už jai priteisto turto pagerinimą, tačiau iš esmės teigia, jog gautos lėšos yra santuokos metu įgyto šalių turto pasidalijimo patvirtinimas (b. l. 18-21, 42, 48-49, 91-92). Apeliaciniame skunde ir bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu apeliantas A. Č. taip pat nurodo, jog jam perduotos lėšos yra žodinio susitarimo dėl santuokos metu pagerinto ieškovės asmeninio turto pasidalijimo patvirtinimas. L. Č. neigia buvus atsakovo nurodytą susitarimą bei teigia, kad 32 000 Lt atsakovui buvo paskolinti sodybos (duomenys neskelbtini) įsigijimui. Iš bylos duomenų matyti, kad pinigų atsakovui perdavimo dieną (2009-02-20) A. Č. iš A. T. už 23 000 Lt nusipirko sodybą (duomenys neskelbtini) (b. l. 55-63). Ieškovei perduodant A. Č. 32 000 Lt sumą, A. T. raštelyje pasirašė, kaip liudininkas, patvirtinantis minėtos sumos atsakovui perdavimą. Aiškindamas nekilnojamojo turto įsigijimo aplinkybes, A. Č. tvirtina, kad sodybos įsigijimo dieną L. Č. 32 000 Lt perdavė sodybos pardavėjui A. T., kuris grąžino jam 9 000 Lt ir perdavė įsigyto turto dokumentus, tačiau teigia, jog lėšų jam perdavimu ieškovė įvykdė žodinį susitarimą dėl jos turto pagerinimo, nes lėšų įsigyti sodybai jis turėjo pats (b. l. 91-92). Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-01-06 sprendimu patvirtinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių A. Č. buvo įsipareigojęs per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo išsikelti iš L. Č. priklausančios gyvenamojo namo dalies, (duomenys neskelbtini) (b. l. 28-1). Nustatyta, kad atsakovui pinigai buvo perduoti netrukus po 2009-01-06 sprendimo įsiteisėjimo. Apeliacinės instancijos teismui L. Č. nurodė, jog siekė, kad atsakovas kuo greičiau išsikeltų iš jai priklausančios namo dalies, todėl skolino jam lėšas sodybos įsigijimui, kurias ir perdavė namo pardavėjui. Atsižvelgus į minėtus paaiškinimus, aplinkybę, jog 2009-02-20 atsakovas sudarė žemės sklypo su statiniais, (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, neatmestina, kad L. Č. perdavė atsakovui 32 000 Lt, kaip jos asmeninio turto pagerinimo kompensaciją, kuri galėjo būti panaudota A. Č. nekilnojamojo turto įsigijimui. Ieškovės teiginys, jog perduota suma buvo suteikta atsakovui paskola, apmokėjimui už perkamą sodybą, vertintinas kritiškai, nes perduota suma buvo didesnė nei atsakovas A. Č. turėjo mokėti už įgyjamą turtą. Kad mokama už žemės sklypą bei statinius kaina ieškovei buvo nurodyta didesnė nei atsakovas susitarė su pardavėju, šalys nenurodė (CPK 178 str.). Įvertintina aplinkybė, jog byloje nepaneigta, kad ne tik ieškovė, bet ir atsakovas A. Č. turėjo piniginių lėšų sodybos įsigijimui. Šią aplinkybę patvirtino liudyt. P. P., K. P., nurodę, jog paveldėjus ir pardavus atsakovo tėvų sodybą, gautos lėšos tarp vaikų buvo pasidalintos ir A. Č. perduota 26 000 Lt. Be to, ir ieškovė L. Č. apeliacinės instancijos teismui nurodė, kad 2008 m. atsakovui yra perdavusi pusę, t.y. 26 000 Lt, gautos draudimo išmokos už gaisro metu sunaikintą pastatą ir namų turtą, buvusį (duomenys neskelbtini) (b. l. 22, 91-92, 111, 114-115). Tai, kad 32 000 Lt buvo perduoti tuo laiku kai A. Č. sudarė turto įsigijimo sandorį, savaime dar nereiškia, jog šios lėšos ir buvo perduotos būtent tuo tikslu. Byloje nustatyta, jog šalys 2013-09-19 pardavė jiems priklausiusį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ir kaip apeliacinės instancijos teismui nurodė ieškovė, kiekvienas jų gavo ženklią sumą, todėl jau minėtu metu, atsakovui esant skolingam, ieškovė L. Č. turėjo galimybę 32 000 Lt išreikalauti iš atsakovo, tačiau jokių teisėtų veiksmų tuo metu nesiėmė (b. l. 4, 83-88).

Teismai, vertindami įrodymus, vadovaujasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-155/2010; Nr. 3K-3-403/2011; kt.). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus. Ieškovė L. Č. nurodė, jog 2009-02-20 raštelis yra paskolos raštelis, kuris patvirtina 32 000 Lt paskolos suteikimą A. Č. (b. l. 4-5). Tačiau įvertinus, jog pateiktame 2009-02-20 raštelyje nenurodoma, jog tai paskolos sutartis, nenurodomas skolos grąžinimo terminas ir atsakovo įsipareigojimas gautas lėšas grąžinti bei įvertinus aukščiau atsakovo nurodytas lėšų gavimo aplinkybes, nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog 2009-02-20 šalys sudarė paskolos sutartį. Dėl paminėtų motyvų, teisėjų kolegija daro išvadą, jog ieškovė neįrodė paskolinusi A. Č. prašomą priteisti sumą, nepaneigė atsakovo teiginių buvus žodiniam šalių susitarimui dėl kompensacijos išmokėjimo, santuokos metu pagerinus ieškovės asmeninį turtą, todėl yra pagrindas naikinti skundžiamą sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti (CPK 178 str. 185 str., 326 str. 1 d. 2 p.).

Iš bylos duomenų matyti, kad nagrinėjant bylą A. Č. patyrė 984,71 € (3 400 Lt) atstovavimo išlaidų ir už apeliacinį skundą yra sumokėjęs 278 € (960 Lt) žyminio mokesčio, viso patyrė 1 262,71 € bylinėjimosi išlaidų (b. l. 38-40,109-110, 135-136). Be to, valstybės biudžetui 2014-11-26 A. Č. sumokėjo pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistas 61,67 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (b. l. 133). Kadangi byloje priimamas naujas sprendimas, atsakovo patirtos atstovavimo išlaidos bei sumokėtas žyminis mokestis už apeliacinį skundą, viso 1 262,71 €, A. Č. priteistini iš ieškovės, o valstybei sumokėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, jam grąžintinos, šias išlaidas valstybei priteisiant iš ieškovės L. Č. (CPK 87 str. 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d., ,3 d., 5 d. 96 str. 2 d., 98 str., b. l. 2, 38, 109-110, 133-136)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija,

nusprendžia:

Biržų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir L. Č. ieškinį A. Č. dėl paskolos priteisimo atmesti.

Priteisti iš L. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) A. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1 262,71 € (vieną tūkstantį du šimtus šešiasdešimt du eurus 71 euro centą) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės L. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) 17,86 € (septyniolika eurų 86 euro centus; 61,67 Lt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai (įmokos kodas 5660).

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos grąžinti A. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2014 m. lapkričio 26 d. sumokėtas 17,86 € (septyniolika eurų, 86 euro centus; 61,67 Lt) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Teisėjų kolegija Eigirdas ČinkaBirutė JonaitienėBirutė Valiulienė