Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. spalio 7 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas vienuolikos metų laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose.

Apygardos teismo nuosprendžiu iš A. J. V. K. priteista 40 000 Lt neturtinės žalos ir 2960 Lt turtinės žalos, V. U. priteista 40 000 Lt neturtinės žalos ir A. U. priteista 100 000 Lt neturtinės žalos. V. K. civilinio ieškinio dalis dėl paminklo pastatymo palikta nenagrinėta, pripažįstant civilinei ieškovei teisę į ieškinio patenkinimą, ieškinio dydžio klausimą perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Taip pat iš A. J. valstybei priteista 232 litai ir 48 ct proceso išlaidų liudytojų kelionės išlaidoms apmokėti.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

A. J. nuteistas už tai, kad 2008 m. rugsėjo 6 d., apie 21 val. 30 min., Šilutės rajone, Balčių kaime, namo kieme, prie įėjimo į namo laiptinę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių paskatų nužudė kitą žmogų – kilus konfliktui tarp nukentėjusiojo L. U. ir nuteistojo dėl pastarojo sugyventinės L. K. įžeidimo jos bute ir nukentėjusiajam išėjus kartu su A. J. iš L. K. buto į namo kiemą, dėl to paties konflikto tarp A. J. ir nukentėjusiojo kilo muštynės. A. J. atsilenkė sulenkiamą peilį ir juo tyčia dūrė nukentėjusiajam L. U. vieną kartą į dešinę kirkšnį, tuo padarydamas nukentėjusiajam akliną durtinį – pjautinį dešinės kirkšnies sužalojimą ir šlaunies arterijos pažeidimą bei kiaurinį durtinį – pjautinį lytinės varpos sužalojimą, vieną kartą dūrė į nugarą, padarydamas durtinį – pjautinį sužalojimą nugaroje, ir vieną kartą dūrė į kairę šlaunį, padarydamas durtinį – pjautinį sužalojimą kairėje šlaunyje, tokiu būdu padarydamas L. U. sunkų sveikatos sutrikdymą, ir šis dėl ūmaus nukraujavimo į išorę dėl padarytų pjautinių – durtinių sužalojimų mirė, tokiu būdu A. J. tyčia nužudė L. U. , t. y. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. J. apeliacinis skundas atmetamas.

Klaipėdos apygardos teismas visapusiškai ištyrė nuteistajam A. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos sudėties, jo kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, pagrįstos išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Taip pat apygardos teismas, nuteistajam A. J. už kito žmogaus nužudymą paskirdamas vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgė į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir tyčios rūšį, kaltininko asmenybę, kitas aplinkybes, reikšmingas bausmės rūšies bei dydžio parinkimui ir nepažeidė BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų.

Iš nuteistojo A. J. apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis pripažįsta atlikęs jam inkriminuotus veiksmus, tačiau nuteistojo teigimu, šiuos veiksmus jis atliko gindamasis nuo pavojingo nukentėjusiojo L. U. kėsinimosi.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija įvertinusi byloje surinktus įrodymus konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išsamiai aptarė faktines baudžiamosios bylos aplinkybes, kurios patvirtina, kad pavojingo kėsinimosi į nuteistojo A. J. sveikatą ar gyvybę nebuvo ir teisingai nustatė, jog nėra teisinio pagrindo vertinti nuteistojo veiksmus kaip būtinosios ginties situaciją ar būtinosios ginties ribų peržengimą.

Atsižvelgdama į aukščiau aptartas aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad nuteistojo ir nukentėjusiojo konfliktas vertintinas ne kaip pavojingas kėsinimasis, o kaip muštynės. Muštynės yra vienas iš konflikto sprendimo būdų – situacija, kurioje nėra besiginančių, nes abi pusės veikia puolamaisiais interesais. Todėl, muštynių metu nei vienam jų dalyviui nekyla teisė į būtinąją gintį (kasacinės nutartys Nr. 2K-684/1999, 2K-394/2007, 2K-472/2009).

Kartu kolegija konstatuoja, kad byloje nustatytos faktinės įvykio aplinkybės nepatvirtina nuteistojo A. J. versijos apie tai, kad nukentėjusysis jį užgulęs smaugė ir dėl šios aplinkybės jam atsidūrus būtinosios ginties situacijoje, besiginant teko panaudoti peilį. Iš 2008 m. rugsėjo 6 d. įvykio vietos apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 4 - 15) bei iš 2008 m. spalio 28 d. daiktų apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 17 - 20) matyti, kad nužudytojo L. U. rūbai yra kruvini, ypatingai priekinė jų dalis. Nukentėjusiojo kelnės, kelnaitės, kojinės ir batai permirkę krauju. Be to nustatyta, kad nužudytojo batų padai taip pat kruvini (t. 1. b. l. 33 - 37). Taigi, tiek iš kraujo pėdsakų ant nukentėjusiojo drabužių, tiek iš tos aplinkybės, jog rasta kraujo ant nukentėjusiojo batų padų, darytina išvada, jog kraujas tekėjo į apačią ir pats žuvusysis buvo įlipęs į kraujo klaną. Dėl šių aplinkybių kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog A. J. peiliu į kirkšnį nukentėjusiajam smogė stovinčiam. Taip pat šios aplinkybės paneigia nuteistojo A. J. versiją, kad smūgius peiliu jis sudavė nukentėjusiajam gulinčiam ant jo ir jį smaugiančiam, po to nukentėjusįjį nuo savęs nustūmė. Pastarąją nuteistojo A. J. versiją paneigia ir eksperto R. P. parodymai, kuris apklausiamas pirmosios instancijos teisme parodė, jog įvertinus A. J. nurodytą jo ir L. U. tarpusavio padėtį grumtynių metu, t. y. kai nukentėjusysis buvo apžergęs nuteistąjį ir link jo pasilenkęs, atitiko kūno lygiagrečią padėtį ir tuo pat metu savo kūnu buvo pridengęs savo lytinius organus ir kirkšnį, tokioje padėtyje į šiuos organus jam nebuvo įmanoma įdurti. Be to, mažai tikėtina, jog tokioje padėtyje galima padaryti sužalojimą nugaroje (t. 2, b. l. 65). Pastebėtina ir tai, kad apžiūrėjus nuteistojo A. J. rūbus nustatyta, jog jie labai mažai ištepti krauju (t. 2. b. l. 83 - 94), tuo tarpu nukentėjusiojo rūbai buvo permirkę krauju. Kolegijos nuomone, tokiu atveju jei nukentėjusysis L. U. būtų užgulęs nuteistąjį A. J. , pastarojo rūbai būtų taip pat labai kruvini. Juolab, kad ekspertas R. P. parodė, kad pažeidus arteriją kraujavimas buvo labai intensyvus, nukentėjusiajam kraujas galėjo netgi švirkšti (t. 2, b. l. 66). Taigi, atsižvelgus į aukščiau aptartas faktines aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, jog smūgis peiliu į nugarą nukentėjusiajam L. U. suduotas stovinčiam, o prasidėjus grumtynėms, kai nukentėjusysis bandydamas gintis mėgino nuteistojo kaklą spausti rankomis jau gulint ant žemės, buvo smogta į koją. Smūgis į kirkšnį taip pat buvo suduotas nukentėjusiajam stovint, o ne nuteistojo A. J. nurodomoje padėtyje. Byloje nėra duomenų, leidžiančių padaryti objektyvias išvadas dėl suduotų smūgių eiliškumo, tačiau kolegijos nuomone, suduotų smūgių eiliškumas šiuo atveju neturi esminės įtakos kvalifikuojant nuteistojo A. J. padarytą nusikalstamą veiką. Nuteistojo teiginiai apie jo ir nukentėjusiojo L. U. tarpusavio padėtį nukentėjusiojo sužalojimo metu bei apie būtinosios ginties situaciją, vertintini kaip jo gynybinė versija, siekiant švelninti savo teisinę padėtį. Juolab, kad iš bylos medžiagos matyti, jog nuteistasis panašioje situacijoje atsidūrė ne pirmą kartą. Iš byloje esančios 2004 m. spalio 26 d. Šilutės rajono apylinkės teismo nutarties matyti, kad jo atžvilgiu kitoje byloje buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, nustačius, kad A. J. nusikalstamą veiką padarė būdamas būtinosios ginties situacijoje (t. 1. b. l. 142 - 143).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad aukščiau aptartos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog nuteistasis A. J. smurtaudamas prieš nukentėjusįjį L. U. nebuvo būtinosios ginties situacijoje, todėl jo padaryta nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, kad nužudyti L. U. jis neturėjo tikslo, nes jie buvo draugai, kaimynai ir visada normaliai bendravo, kad gailisi dėl šio įvykio, tokių pasekmių nenumatė ir nesitikėjo, tuoj po įvykio iškvietė greitąją medicininę pagalbą ir paskambino policijai, šiuo atveju negali būti vertinami kaip pagrindas pripažinti jį buvus būtinosios ginties situacijoje.

Nenustačius būtinosios ginties situacijos, nėra pagrindo nuteistojo A. J. veiksmus vertinti kaip būtinosios ginties ribų peržengimą.

Atmetamas nuteistojo A. J. apeliacinio skundo prašymas jo atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir sušvelninti jam paskirtą bausmę. Pagal BK 62 straipsnio 2 dalį teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali nuteistajam už padarytą nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir yra nustatyta bent viena šio straipsnio 1 - 6 punktuose numatytų sąlygų (kasacinė nutartis 2K-550/2008). Visų pirma kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nustačius, kad nebuvo būtinosios ginties situacijos bei jos ribų peržengimo, nėra teisinio pagrindo taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies 5 punktą. Antra, pastebėtina, kad net ir tokiu atveju, jei būtų nustatyta, jog buvo būtinosios ginties situacija bei jos ribų peržengimas, šiuo atveju nebūtų teisinio pagrindo taikyti BK 62 straipsnio 2 dalį ir šiuo pagrindu nuteistajam paskirti švelnesnę nei įstatymo numatyta bausmę, nes taikant šį BK straipsnį būtina nustatyti bent dvi nuteistojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Tačiau byloje nėra nustatyta nuteistojo A. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

Taip pat kolegija konstatuoja, kad nuosprendžio dalis dėl bausmės skyrimo nuteistajam A. J. teisėta ir pagrįsta. Klaipėdos apygardos teismas skirdamas nuteistajam bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, jo asmenybę, atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei kitas bausmės dydžiui reikšmingas aplinkybes ir vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais.

Už kito žmogaus nužudymą t. y. nusikaltimą, kuris numatytas BK 129 straipsnio 1 dalyje, yra nustatyta tik laisvės atėmimo bausmė. Jos dydis numatytas nuo septynerių iki penkiolikos metų. Nuteistajam A. J. vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmė paskirta atsižvelgus į tai, kad jis padarė labai sunkų nusikaltimą, taip pat į nuteistojo asmenybę, t. y. kad jis praeityje teistas (teistumas išnykęs), baustas administracine tvarka. Be to, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pastebi, jog iš byloje apklaustų liudytojų N. K. , S. Š. , V. K. , V. U. parodymų matyti, kad A. J. charakterizuojamas neigiamai, kaip agresyvus, keliantis baimę aplinkiniams. Byloje esanti charakteristika patvirtina, kad jis turi tris nepilnamečius vaikus, tačiau jais nesirūpina, dažnai smurtaudavo prieš sugyventinę ir tėvus, gauta nusiskundimų dėl jo netinkamo elgesio su tėvais (t. 1, b. l. 176). Byloje pagrįstai nustatyta nuteistojo A. J. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, t. y. veika padaryta apsvaigimo nuo alkoholio būsenoje ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Pastebėtina, kad apygardos teismas, įvertinęs bausmės dydžio parinkimui reikšmingas aplinkybes, nuosprendyje konstatavo, jog nuteistajam A. J. skirtina didesnė nei BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytas sankcijos vidurkis bausmė, bet realiai paskyrė bausmę lygią šiam vidurkiui. Visgi, kolegijos nuomone, šiuo atveju tai nelaikytina esminiu baudžiamojo įstatymo pažeidimu, nes atsižvelgus į nuteistajam palankias aplinkybes (t. y. jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, greitosios medicininės pagalbos bei policijos iškvietimą, bei į tai, kad veika padaryta netiesiogine tyčia) jam realiai paskirta vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmė, kuri yra lygi BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui, šiuo atveju yra teisinga ir iš esmės neprieštarauja baudžiamojo įstatymo reikalavimams, todėl nėra aiškiai per griežta. Aplinkybių bei teisinių pagrindų, kurie leistų švelninti nuteistajam bausmę, kolegija byloje nenustatė.

Apygardos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo A. J. apeliacinį skundą atmesti.