- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-03-01
- Bylos Nr.
- e2-460-647/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03689-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alfredas Juknevičius
- Ieškovas
- D. B.
- Atsakovas
- D. G., K. G.
- Advokatai
- Agnija Frejerė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. B. – K. ieškinį atsakovams D. G., K. G. dėl nekilnojamojo turto dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir piniginės kompensacijos priteisimo, išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė: 1) nutraukti bendrąją dalinę nuosavybę tarp ieškovės D. B. – K. ir atsakovų K. G. ir D. G., ir atidalyti ieškovei priklausančias 3/8 dalis bendrosios dalinės nuosavybės, esančios (duomenys neskelbtini), pripažįstant ieškovei D. B. – K. nuosavybės teise priklausančias 3/8 nekilojamojo turto dalis, esančias (duomenys neskelbtini), atsakovams K. G. 3/16 dalis asmenine nuosavybe ir D. G. 3/16 dalis asmenine nuosavybe; 2) priteisti ieškovei D. B. – K. 43 125 Eur kompensaciją iš atsakovų K. G. ir D. G. už atsakovams tenkančią turto dalį, iš kiekvieno po 21 562,50 Eur; 3) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad ieškovei ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini): pastatas-gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas-tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas-garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas-lauko virtuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas). Ieškovei priklauso sudaro 3/8 dalys Turto, atsakovams lygiomis dalimis po 5/16 dalis Turto. Ieškovė nurodo, kad ilgą laiką gyvena Turkijoje, ten sukūrė šeimą, jau treji metai nesinaudoja paveldėtu Turtu, ten negyvena, mokesčių nemoka (išskyrus žemės mokestį). Name šiuo metu gyvena atsakovai K. G. ir D. G. su savo įstatyminiais atstovais – tėvais – E. G. ir A. V.. Akivaizdu, jog ieškovei turėti tik formalias tokio turto 3/8 dalis labai neapsimoka ir nenaudinga. Juolab, jog turto naudojimosi tvarkos nustatyta nėra, vadinasi kiti nekilnojamojo turto bendrasavininkai K. G. ir D. G., taip pat jų tėvai, naudojasi visu nekilnojamuoju turtu, o ne tik jiems priklausančia 5/16 turto dalimi. Šalių turimas namas, esantis (duomenys neskelbtini), nėra dalus ir jo negalima atidalinti natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai, todėl kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Nesant naudojimosi turtu tvarkos nustatymo, ieškovei D. B. – K. teoriškai grįžus atostogauti į Lietuvą arba persikėlus gyventi į jai priklausančią turto dalį, adresu (duomenys neskelbtini), ji realiai net nežinotų, kuriuos kambarius priskirti sau, o kuriuos atsakovams K. G. ir D. G.. Ieškovė net raktų neturi nuo namo ir paprasčiausiai būtų ten neįleista. Tarp šalių ir nepilnamečių vaikų tėvų vėl kiltų dideli ginčai, kurie pasiektų teismą. Net ir nustatyta naudojimosi tvarka nekilnojamuoju turtu neišspręstų visų ginčų, nes norint namą remontuoti, statyti naują tvorą ar atlikti kitus svarbesnius kapitalinio remonto darbus, būtų reikalingas kito bendraturčio sutikimas. Jau nekalbant apie tai, kad D. B. – K. ilgą laiką gyvena kitoje užsienio valstybėje. Taigi toks nekilnojamojo turto objektas, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena keturių asmenų šeima ir kurio tik maža dalis priklauso ieškovei, yra nesibaigiančių ginčų objektas. 2022 m. vasario 22 d. buvo atliktas Nekilnojamojo turto vertinimas, kurio išvadoje nurodyta bendra viso turto vertė 115 000 Eur, todėl ieškovei tenkanti kompensacija yra 43 125 Eur (115 000Eur/8*3).
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. kovo 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-734-723/2022 ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, tačiau ieškovė sprendimą skundė, o Šiaulių apygardos teismas 2022 m. spalio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-392-856/2022, minėtą Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimą panaikino ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo. Teismas konstatavo, jog priteisdamas iš atsakovų ieškovei 30 905,25 Eur kompensaciją ir išdėstydamas atsakovų prievolę sumokėti ieškovei kompensaciją per 48 mėnesių terminą, pirmosios instancijos teismas neįvertino nei nepilnamečių atsakovų, nei jų įstatyminių atstovų finansinių galimybių – nereikalavo duomenų apie jų pajamas, nekilnojamąjį turtą, transporto priemones, todėl nepagrįstai padarė išvadą, kad atsakovai, atstovaujami įstatyminių atstovų, pagal savo turtinę padėtį turi galimybę sumokėti ieškovei 30 905,25 Eur už jiems tenkančias nekilnojamojo turto dalis, kompensacijos mokėjimą išdėstant per 48 mėnesių laikotarpiui.
4. Atsakovai savo atsiliepimo į patikslintą ieškinį teismui nepateikė, procesiniai dokumentai jiems įteikti įstatymų nustatyta tvarka.
Šalies argumentai
5. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė Agnija Frejerė paaiškino, kad pradžioje turtą paveldėjo E. G., D. B. – K. ir jų tėvo antroji žmona A. G.. E. G. savo dalį turto padovanojo savo nepilnamečiams vaikams. A. G. 2018 metų pabaigoje kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl atidalinimo iš bendrosios nuosavybės, tačiau buvo pasirašyta taikos sutartis ir A. G. turtas buvo išpirktas, o D. B. – K. liko nuošalyje su savo maža turto dalimi. Tuo metu ir prasidėjo šeimoje nesutarimai. Ieškovė taip pat turi du vaikus, tačiau savo turto ji nepadovanojo. Kadangi ginčas grįžęs iš apeliacinio teismo, neišspręstas klausimas liko dėl kompensacijos išmokėjimo termino. Ieškovės pozicija tokia, kad 48 mėn. terminas yra maksimalus, didesnis terminas pažeistų jos turtinius interesus. Turtu ieškovė nesinaudoja ir nesinaudos, atsakovai nori turtą išsipirkti, todėl kompensacijos išdėstymas turėtų būti kuo trumpesniam terminui, pvz., 24 mėn. Ankstesniuose bylos nagrinėjimuose atsakovai nurodė, kad galbūt būtų galimybė paimti paskolą. Kadangi pinigai per 15 m. labai nuvertės, tik atsakovai naudojasi turtu, ieškovė taip pat turi vaikų, kuriuos reikia išlaikyti. Turtas buvo paveldėtas vienodomis sąlygomis ir dalimis, E. G. savo dalį padovanojo vaikams, kad turtą būtų sunkiau realizuoti.
Atsiliepimas
6. Atsakovų atstovas A. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad santykiai tarp brolio ir sesers (E. G. ir D. B. – K.) yra nutrūkę, E. G. buvo išstumtas iš šeimos būdamas 14 m. Liko išspręsti vienintelį klausimą – dėl galimybės išmokėti kompensaciją ieškovei. Šiuo metu atsakovų atstovai neturi pakankamai lėšų kompensacijai išmokėti, todėl reikėtų remtis hipotekos taisyklėmis, t. y. kompensaciją išmokėti per 10-20 metų. Atsakovai domėjosi kredito paėmimo galimybe, tačiau buvo pasakyta, kad jie turi būti vieninteliai turto savininkai, turėti 15-20 proc. savų lėšų. Atsižvelgiant į nepilnamečių atsakovų ir jų tėvų padėtį, į tai, kad tėvai neturi darbo, A. V. prižiūri mažą vaiką, todėl terminas turėtų būti nustatytas 15 m., kad nekiltų problemų nepilnamečiams vaikams. Terminas turi būti nustatytas kuo ilgesnis, nes kompensacija siekia 30 905,25 Eur. Šiuo metu atsakovų tėvams finansiškai padeda pats atstovas. Vaikai yra 10 m. ir 5 m., dažnai serga. A. V. iki jaunesnio vaiko gimimo dirbo (duomenys neskelbtini).
7. Teismo posėdžio metu atsakovų atstovas E. G. nurodė, kad su tėvu mažai bendravo, jam nereikėjo tėvo turto, tačiau kai gimė antras vaikas, pagalvojo turtą padovanoti vaikams, kad jie kažką turėtų. Namas statytas senelio, šalia miesto, todėl turėjo kur gyventi. Tuo metu buvo karantinas, prarado darbą ir šeimoje buvo sunki situacija. Nurodė, kad šiuo metu nedirba, išmetė iš darbo biržos, tačiau turi gerą specialybę – baldininkas. Įsidarbins, laukia skambučio, nes dažniausiai siūlo minimalų darbo užmokestį. Nedirba porą metų, nes ankstesnė darbovietė persikėlė kitur, todėl toli važinėti. Serga (duomenys neskelbtini), todėl niekas nenori priimti į darbą. A. G. (18 000 Eur) kompensaciją sumokėjo pusę sumos iš karto, paskui dalimis, pinigų pasiskolino. Sutiktų su 15 m. terminu.
8. Išvadą teikiančios institucijos atstovė Alicija Podmaskienė paaiškino, kad turto atidalijimas neprieštarauja vaikų interesams, tačiau kyla klausimas dėl išdėstymo termino. Vaikai dar maži, vėliau preziumuojama, kad norės studijuoti, todėl optimaliausias terminas yra 15 m. Ieškovės interesus pažeistų toks ilgas terminas, tačiau šiuo atveju vaikų interesai turi būti iškelti aukščiau.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
9. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei D. B. – K. (3/8 dalys) ir atsakovams K. G. ir D. G. (po 5/16 dalis) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šis nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini): pastatas-gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas-tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas-garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas-lauko virtuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal MB „BONADA“ Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. BN-N22061, Turto vertė yra 115 000 Eur. Valstybės įmonės „Registrų centras“ duomenimis E. G. ir A. V. nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikoje, neįregistruotos. Valstybės įmonės „Regitra“ 2022 m. gruodžio 28 d. pažymoje nurodyta, kad A. V. vardu registruota transporto priemonė Volvo V70, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), E. G. vardu nėra registruotų transporto priemonių. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2022 m. gruodžio 9 d. pažymoje Nr. KA-PZ1E-12750 nurodyta, kad E. G. laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 9 d. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių išmokų negavo, draustas valstybės lėšomis šiuo laikotarpiu nebuvo. A. V. laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių išmokų negavo, drausta valstybės lėšomis šiuo laikotarpiu nebuvo.
10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno bendraturčio teisė reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės.
11. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. Galimybė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės nustatyta tam, kad būtų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių į bendrą daiktą įgyvendinimą, kad ateityje būtų išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises. CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Visiško atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atveju pasibaigia bendraturčio su kitais bendraturčiais turėta bendrosios dalinės nuosavybės teisė, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis).
12. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Nurodytas teisinis reguliavimas suponuoja, kad bendraturčių nesutarimus dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės būdo sprendžiantis teismas yra apribotas juos išspręsti paprastai vienu iš dviejų būdų – padalydamas daiktą natūra arba priteisdamas kompensaciją pinigais. Daikto padalijimas natūra kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas pagrindiniu atidalijimo būdu, o kompensacijos priteisimas – subsidiariu (išimtiniu). Visų pirma turi būti sprendžiamas daikto atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais.
13. Byloje esančių duomenų pagrindu nustatyta, kad šalys bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir statiniais. Ieškovė pareikštu ieškiniu prašo nutraukti bendrąją dalinę nuosavybę pripažįstant ieškovei priklausančią 3/8 dalis Turto atsakovų nuosavybe iš atsakovų išmokant 30 905,25 Eur kompensaciją ieškovei. Tai, kad ieškovė jau ilgą laiką gyvena užsienyje ir nesinaudoja Turtu nepaneigia jos turimos teisės į nuosavybę. Ginčo tarp šalių dėl atidalijimo būdo nėra.
14. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad nagrinėjant kompensacijos pinigais priteisimo klausimą, taip pat svarbu ištirti, ar bendraturčiai išgali realiai sumokėti nustatyto dydžio kompensaciją, nes priešingu atveju teismo sprendimo vykdymas taptų komplikuotas – išieškojimą gali tekti nukreipti į atidalytą turtą ir taip bendro daikto netektų abu bendraturčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2011; 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2012, kt.).
15. Išanalizavęs byloje pateiktus įrodymus, remdamasis Šiaulių apygardos teismo 2022 m. spalio 5 d. nutartimi, kuria Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas buvo panaikintas ir byla grąžinta nagrinėti iš naujo, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pozicija, įvertinęs nepilnamečių atsakovų, bei jų įstatyminių atstovų finansines galimybes, bei vadovaudamasis CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovų 30 905,25 Eur kompensaciją ieškovei ir išdėstyti atsakovų prievolę sumokėti ieškovei kompensaciją per 10 metų terminą.
16. Atsižvelgiant į išdėstytą, atidalintina ieškovei D. B. – K., priklausančios 3/8 dalys bendrosios dalinės nuosavybės, esančios (duomenys neskelbtini), pripažįstant ieškovei D. B. – K. nuosavybės teise priklausančias 3/8 nekilojamojo turto dalis, esančias (duomenys neskelbtini), atsakovų K. G. ir D. G., asmenine nuosavybe, bei priteisiant ieškovei D. B. – K. iš atsakovų K. G. ir D. G. 30 905,25 Eur kompensaciją už ieškovės D. B. – K. 3/8 dalis turto, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 15 452,63 Eur, kompensaciją sumokant per 10 metų terminą.
Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė patyrė 2 847 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 1 250 Eur teisinės paslaugos pirmos ir apeliacinės instancijos teisme, 350 Eur ekspertizės išlaidos bei 1 147 Eur žyminis mokestis pirmos ir apeliacinės instancijos teisme. Ieškinį tenkinant iš dalies, ieškovei iš atsakovų priteistinos visos patirtos bylinėjimosi išlaidos, kadangi visi ieškininiai reikalavimai yra tenkintini, tik yra išdėstomas sprendimo vykdymo terminas.
17. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 17,16 Eur bei viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-355) „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5,00 Eur). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, 17,16 Eur išlaidos priteistinos iš atsakovų valstybės naudai, t. y. po 8,58 Eur iš kiekvieno atsakovo (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Atidalyti ieškovei D. B. – K., a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančias 3/8 dalis bendrosios dalinės nuosavybės, esančios (duomenys neskelbtini), pripažįstant ieškovei D. B. – K. nuosavybės teise priklausančias 3/8 nekilojamojo turto dalis, esančias (duomenys neskelbtini), atsakovams K. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 3/16 dalis asmenine nuosavybe ir D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 3/16 dalis asmenine nuosavybe.
Priteisti ieškovei D. B. – K., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovų K. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 30 905,25 Eur (trisdešimt tūkstančių devynis šimtus penkis eurus 25 ct) kompensaciją už ieškovės D. B. – K. 3/8 dalis turto, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 15 452,63 Eur (penkiolika tūkstančių keturis šimtus penkiasdešimt du eurus 63 ct), kompensaciją sumokant per 10 (dešimties) metų terminą nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.
Priteisti ieškovei D. B. – K., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovų K. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 1850 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovų K. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei po 8,58 Eur (aštuonis eurus 58 ct) bylinėjimosi išlaidų, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 5662. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams (raštinei).
Įsiteisėjusio sprendimo kopiją išsiųsti VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registrui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį sprendimą priėmusį teismą.