- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-20
- Bylos Nr.
- e2A-471-212/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Zina Mickevičiūtė
- Ieškovas
- UAB „Gelvora“
- Atsakovas
- L. Č.
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. e2A-471-212/2016
Virginija Svirplienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05822-2015-8
2016 m. birželio 20 d.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Gelvora“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-596-452/2016 pagal ieškovės UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovei L. Č. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės pagal EGO kortelės su kredito limitu sutartį Nr. 08-055634-EG: 263 Eur skolą, 277,81 Eur palūkanas, 50,02 Eur palūkanų delspinigius, viso – 590,83 Eur. Pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. 08-055635-GV: 1‘847,72 Eur skolos, 1‘838,15 Eur palūkanas, 268,30 Eur delspinigius, 333,13 Eur – palūkanų delspinigius. Priteisti 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 15 proc. palūkanas nuo pagrindinės skolos (263 Eur), 13,75 proc. nuo pagrindinės sumos (1‘847,72 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti iš atsakovės ieškovės naudai visas patirtas bylinėjimo išlaidas bei grąžinti 28 Eur žyminio mokesčio permoką. Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovė nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. sausio 26 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės L. Č. ieškovės UAB „Gelvora“ naudai 2‘110,72 Eur skolą, 15 proc. palūkanas nuo negrąžintos skolos (263 Eur) ir 13,75 proc. nuo negrąžintos skolos (1‘847,72 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015-12-15) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 705,32 Eur palūkanų, 89,43 Eur delspinigių, 127,72 Eur palūkanų delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2015-12-15 (bylos iškėlimo teisme dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 68,20 Eur žyminį mokestį -. Nustatė, kad 2008-05-29 AB „Swedbank“ ir atsakovė L. Č. sudarė EGO kortelės su kredito limitu sutartį Nr. 08-055634-EG ir 2008-05-22 vartojimo kredito sutartį Nr. 08-055635-GV, pagal kurias AB „Swedbank“ atsakovei suteikė 263 Eur ir 1‘847,72 Eur kreditus, o atsakovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis kreditus grąžinti, sumokėti palūkanas ir įvykdyti kitas sutartyje nustatytas prievoles. Atsakovė tinkamai nevykdė sutarties, nesilaikė nustatyto kredito grąžinimo, palūkanų ir delspinigių mokėjimo grafiko, todėl AB „Swedbank“ nutraukė sutartis. 2010-06-11 Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 10-20-22 AB „Swedbank“ atlygintinai perleido ieškovei visus reikalavimus atsakovės atžvilgiu. Ieškovė 2009-02-03 pranešė atsakovei apie reikalavimo perleidimą ir pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus. Atsakovė neįvykdė sutartinių įsipareigojimų, todėl iš jos ieškovės naudai priteisė 263 Eur ir 1 847,72 skolos. Pagal atsakovės su AB „Swedbank“ sudarytą sutartį Nr. 08-055634-EG atsakovė įsipareigojo mokėti 15 procentų dydžio metines palūkanas. Ieškovė pagal sutartį Nr. 08-055634-EG už laikotarpį nuo 2009-01-26 iki 2015-12-09 atsakovei paskaičiavo 274,84 Eur palūkanas (pagrindinė skola – 263,00 Eur), o reikalavimo perleidimu ieškovė įgijo teisę į AB „Swedbank“ iki 2010-06-11 paskaičiuotas palūkanas – 2,97 Eur. Taip pat pagal atsakovės pagal sutartį Nr. 08-055635-GV su AB „Swedbank“ sudarytą sutartį atsakovė įsipareigojo mokėti 13,75 procentų dydžio metines palūkanas. Iš teismui pateikto palūkanų paskaičiavimo akto matyti, kad ieškovė pagal sutartį Nr. 08-055635-GV už laikotarpį nuo 2009-01-26 iki 2015-12-09 atsakovei paskaičiavo 1769,96 Eur palūkanas (pagrindinė skola – 1847,72 Eur), o reikalavimo perleidimu ieškovė įgijo teisę į AB „Swedbank“ iki 2010-06-11 paskaičiuotas palūkanas – 68,19 Eur.
Tarp AB „Swedbank“ ir atsakovės sudarytų Sutarčių, atsakovai už kiekvieną uždelstą grąžinti kredito dalį įsipareigojo mokėti 0,10 proc. laiku nesumokėto kredito ar jo dalies delspinigius. Ieškovės paskaičiavimu pagal sutartį Nr. 08-055634-EG už laikotarpį nuo 2015-06-12 iki 2015-12-09 sudaro 50,01 Eur palūkanų delspinigių, o reikalavimo perleidimu ieškovė įgijo teisę į AB „Swedbank“ iki 2010-06-11 paskaičiuotus palūkanų delspinigius – 0,01 Eur, t. y. iš viso 50,02 Eur palūkanų delspinigių. Ieškovės paskaičiavimu pagal sutartį Nr. 08-055635-GV už laikotarpį nuo 2015-06-12 iki 2015-12-09 sudaro 268,30 Eur delspinigių, taip pat 330,87 Eur palūkanų delspinigių nuo 2015-06-12 iki 2015-12-09, o reikalavimo perleidimu ieškovė įgijo teisę į AB „Swedbank“ iki 2010-06-11 paskaičiuotus palūkanų delspinigius – 2,26 Eur, t. y. iš viso 333,13 Eur palūkanų delspinigių.
Teismas padarė išvadą, kad ieškovės prašomos priteisti 277,81 Eur palūkanos, 50,02 Eur palūkanų delspinigiai bei 1‘838,15 Eur palūkanos, 268,30 Eur delspinigiai ir 333,13 Eur palūkanų delspinigiai laikytini neprotingai dideliais. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad prašoma priteisti palūkanų ir delspinigių suma (277,81 Eur) viršija skolos sumą (263,00 Eur), kad prašoma priteisti palūkanų ir delspinigių suma (1‘838,15 Eur) beveik atitinka skolos sumą (1‘847,72 Eur), kad sutartys sudarytos juridinio asmens ir fizinio asmens – vartotojo, kuris turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, kad reikalavimo perleidimo sutartis sudaryta 2010-06-11, tačiau dėl skolos priteisimo į teismą kreiptasi tik 2015-12-15, kad didžioji dalis prašomų priteisti palūkanų ir delspinigių ieškovės paskaičiuota jau po reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo, sprendė, jog palūkanos sudarančios 2‘115,96 (277,81 Eur + 1‘838,15 Eur) mažintinos iki 705,32 Eur, delspinigiai sudarantys 268,30 Eur, mažintini iki 89,43 Eur, palūkanų delspinigiai sudarantys 383,15 Eur (50,02 Eur + 333,13 Eur mažintini iki 127,72 Eur. Tokią palūkanų, delspinigių ir palūkanų delspinigių sumą teismas laikė pakankama atlyginti dėl prievolės neįvykdymo ieškovo patirtus nuostolius ir užtikrinanti abiejų šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-01-26 sprendimo dalį, kurioje atmestas ieškovės reikalavimas priteisti 1‘410,64 Eur palūkanų, papildomai priteisti iš atsakovų 1‘410,64 Eur palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas. Mano, jog palūkanos nepriteistos neteisėtai ir nepagrįstai.
Pažymėjo, kad Lietuvos teismų jurisprudencijoje pripažįstama dvejopa palūkanų prigimtis: pirma, palūkanos kaip mokestis už pinigų skolinimą; antra, palūkanos kaip minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas. Pažeidus paskolos sutarties sąlygas, kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o mokėjimo (pelno) palūkanų už naudojimąsi paskolos pinigais kreditorius gali prašyti vadovaudamasis CK 6.37 str. 1 d. ir CK 6.213 str. 1 d. nuostatomis.
Mano, kad reikalavimas sumokėti palūkanas traktuotinas kaip prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti mokestį už naudojimąsi pinigais. EGO kortelės su kredito limitu sutartyje numatytos 15 proc. palūkanos ir vartojimo sutartyje numatytos 13,75 proc. palūkanos neprieštarauja nei įstatymams, nei protingumo bei sąžiningumo principams. Kredito grąžinimo norma sudaro 24,39 proc. per metus, t. y. daug mažesnis dydis už numatytame įstatyme, todėl neesant kitų argumentų, patvirtinančių jo nepagrįstumą, teismas neturėjo teisinio pagrindo laikyti palūkanas neprotingai didelėmis ir pažeidžiančiomis sąžiningumo bei teisingumo principus.
Tai, kad atsakovė yra vartotoja ir silpnesnioji sandorio šalis, nėra pagrindas mažinti sutartyje numatytas palūkanas. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad apeliantas nesiėmė priemonių išieškoti skolą, kadangi apeliantė siuntė skolininkams laiškus, skambino, todėl nėra pagrindo mažinti palūkanas.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad AB bankas „Hansabankas“ (šiuo metu „Swedbank“, AB) ir atsakovė L. Č. 2008-05-22 sudarė Vartojimo kredito sutartį, pagal kurią suteikė atsakovei 1‘847,72 Eur kreditą iki 2012-04-27, o 2008-05-29 šalys sudarė EGO kortelės su kredito limitu sutartį, pagal kurią „Swedbank“, AB atsakovei suteikė 263 Eur kredito limitą iki 2010-05-31. Pagal šias sutartis atsakovė įsipareigojo sutartyse nustatyta tvarka ir sąlygomis kreditus grąžinti, sumokėti palūkanas ir įvykdyti kitas sutartyse nustatytas prievoles (b. l. 27-28, 30-31).
Atsakovei nevykdant sutartinių įsipareigojimų, „Swedbank“, AB 2009-01-05 pranešė, kad neįvykdžius įsipareigojimų iki 2009-01-20, bankas vienašališkai nutrauks vartojimo kredito ir EGO kortelės su kredito limitu sutartis (b. l. 29, 32).
„Swedbank“, AB 2009-06-11 Reikalavimo perleidimo sutartimi perleido UAB „Gelvora“ reikalavimo teisę į atsakovės L. Č. įsipareigojimus pagal vartojimo kredito ir EGO kortelės su kredito limitu sutartis (b. l. 6-17, 21). UAB „Gelvora“ 2009-02-03 informavo L. Č. apie Reikalavimo perleidimo sutarties su „Swedbank“, AB sudarymą ir paragino per tris dienas nuo pranešimo gavimo dienos sumokėti į UAB „Gelvora“ sąskaitą 975,61 Lt (282,56 Eur) ir 6‘760,73 Lt (1‘958,04 Eur) įsiskolinimus (b. l. 33, 34).
Apeliantė UAB „Gelvora“ nesutinka su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 26 d. sprendimo dalimi dėl 1‘410,64 Eur palūkanų priteisimo ir mano, kad teismas nepagrįstas sumažino palūkanų sumą.
Kaip žinia, palūkanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalys susitarimu (CK 6.37 str.). Vartojimo kredito sutartyje pirminis kreditorius AB bankas „Hansabankas“ ir atsakovė L. Č. susitarė dėl 13,75 proc. metinių palūkanų normos, o EGO kortelės su kredito limitu sutartimi – 15 proc. Pagrindinė palūkanų paskirtis – mokėjimas kreditoriui už naudojimąsi pinigais. Palūkanų, kaip ir netesybų, mažinimo pagrindai įtvirtinti įstatyme. Tai reiškia, kad: teismas gali mažinti tik susitarimu nustatytas didesnes negu įstatymines palūkanas; sutartinės palūkanos mažinamos tik esant dviem pagrindams: susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja įstatymams arba kai susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja sąžiningumo, protingumo principams (CK 6.37 str. 3 d., 1.5 str.). Spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti palūkanas, teismas turi atsižvelgti į sutarties pobūdį, jos trukmę, paskolos paskirtį, skolininko riziką, taip pat į tai, ar palūkanos prieštarauja viešajai tvarkai ir ar jos neperauga į lupikavimą, į sutarties sudarymo metu buvusias bankų palūkanų normas ir kitas aplinkybes.
Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką, išaiškino, kad paskolų teisiniuose santykiuose netesybos neturi būti pernelyg didelės, o sutarties dalyviai tarpusavio santykius privalo grįsti protingumu, sąžiningumu ir teisingumu, o šaliai prašant priteisti netesybas, teismui pavesta kontroliuoti šalių elgesį ir tikrinti netesybų dydį, kad viena šalis nepagrįstai nepraturtėtų kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-02 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-7-409/2010, 2010-11-23 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-460/2010, 2012-04-11 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-116/2012, kt.).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į skolos sumą (2‘110,72 Eur) ir prašomų priteisti palūkanų sumą (2‘115,96 Eur), palūkanas laikė neprotingai didelėmis, todėl, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, atsakovės, kaip vartotojos ribotas galimybes derėtis, palūkanų sumą sumažino.
Apeliantės nuomone, nei EGO kortelės su kredito limitu sutartyje numatytos 15 proc. palūkanos, nei Vartojimo kredito sutartyje numatytos 13,75 proc. palūkanos neprieštarauja nei įstatymams, nei protingumo bei sąžiningumo principams, todėl teismas, mažindamas palūkanų dydį, turėjo nustatyti, kad egzistavo esminė šalių nelygybė, sudaranti pagrindą modifikuoti sutarčių sąlygas.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, esminė šalių nelyginė egzistavo, nes iš viešoje erdvėje skelbiamos informacijos matyti, kad sutarties sudarymo metu (2008-05-29) vidutinė komercinių bankų taikyta palūkanų norma buvo 6,47 proc., o minėtose šalių sutartyje palūkanos nustatytos gerokai didesnės – 13,75 proc. ir 15 proc. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad atsakovė, kaip vartotoja, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, todėl šios sąlygos vertinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai.
Pažymėtina, kad abi sutartys su atsakove buvo nutrauktos 2009 m. pradžioje, UAB „Gelvora“ 2009-02-03 pranešė atsakovei apie įsiskolinimą, paragino per tris dienas sumokėti skolas ir įspėjo, kad bus imamasi įstatymais nustatytų priemonių įsiskolinimui išieškoti (b. l. 33-34). Iš šių pranešimų matyti, kad palūkanos siekė tik 268,23 Lt (77,68 Eur), tačiau ieškovė įstatymais nustatytų priemonių įsiskolinimui išieškoti ėmėsi beveik po 7 metų ir pareikalavo jau 2‘115,96 Eur palūkanų.
Kuo paremtas toks delsimas, ieškovė nenurodė, į bylą pateikta skolos išieškojimo išlaidų išklotinė (b. l. 25) nepatvirtina, kad ieškovė pagrįstai delsė kreiptis į teismą, tuo labiau, kad jokių įrodymų, patvirtinančių pranešimų atsakovei siuntimą, skambučius ir kt., nepateikta.
Yra žinoma, kad UAB „Gelvora“ užsiima ir skolų išieškojimo veikla, todėl perėmusi skolą iš „Swedbank“, AB, būdama šios srities profesionalė ir sąžininga verslininkė, turėjo ir galėjo imtis operatyvių veiksmų skolai išieškoti. Teismo nuomone, toks ieškovės elgesys negali būti laikomas sąžiningu.
Įvertinęs faktines bylos aplinkybes, apeliacinio skundo argumentus, byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais ir išvadomis, kurių pagrindu prašomos priteisti palūkanos sumažintos, kaip neprotingai dideles ir prieštaraujančias sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams.
Pagrindo naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais teisėtą ir pagrįstą sprendimą, nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 26 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.