- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-28
- Bylos Nr.
- e2-16404-1070/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09704-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Svetlana Panina
- Ieškovas
- K. S.
- Atsakovas
- R. M.
- Advokatai
- Dalius Mecelica
- Kategorijos
- 2.1.5.1.1Bendrasis ieškinio senaties terminas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. S. ieškinį atsakovui R. M. dėl sutarties modifikavimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, notarė R. S..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. I. K. S. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo pakeisti 1996 m. rugpjūčio 23 d. sutarties, sudarytos tarp žemės ūkio bendrovės (toliau – ŽŪB) „(duomenys neskelbtini)“ ir K. S. bei atsakovo R. M., 3 punktą, papildant jį 3.1. punktu ir išdėstant šiuos punktus taip: „3. Parduodamas Pastatas Respublikiniame Inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro įkainotas 320 512 (trimis šimtais dvidešimt tūkstančių penkiais šimtais dvylika) litų. Pastatas parduodamas už 80 000 Lt. Iki šios Sutarties sudarymo bet kuris iš pirkėjų įsipareigoja sumokėti 50 000 (penkiasdešimt tūkstančių) litų į pardavėjo sąskaitą, o likusius 30 000 (trisdešimt tūkstančių) litų įsipareigoja sumokėti iki 1996 m. gruodžio 31 d.; 3.1 Pirkėjai už perkamą Pastatą įsipareigoja sumokėti lygiomis dalimis, t. y. 40 000 (keturiasdešimt tūkstančių) litų įsipareigoja sumokėti pirkėjas K. S. ir 40 000 (keturiasdešimt tūkstančių) litų įsipareigoja sumokėti pirkėjas R. M.. Sumokėjus visą Pastato kainą vienam iš Pirkėjų, antras Pirkėjas jam įsipareigoja sumokėti ½ pardavimo Kainos už nupirktą Pastatą iki 1996 m. gruodžio 31 d. Iki nurodytos datos antrajam Pirkėjui nesumokėjus ½ sandorio kainos, vieninteliu Pirkėju pripažintinas visą Pastato kainą sumokėjęs Pirkėjas“ (el. b. l. 1-8).
2. Ieškinyje nurodyta, kad 1996 m. rugpjūčio 23 d. ieškovas pirko iš ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ 940,15 kv. m. mūrinę bulvių saugyklą, esančią „(duomenys neskelbtini)“ 80 000 Lt (23 169,60 Eur). Tuo metu kartu su ieškovu ūkininkavo ir atsakovas, jie abu vertėsi panašia ūkininkavimo veikla (augino svogūnus), ieškovas draugiškai pasiūlė atsakovui kartu įsigyti nuimtam derliui sandėliuoti tinkamą saugyklą, esančią „(duomenys neskelbtini)“ ir kartu sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį. 1996 m. rugpjūčio 23 d. šalys sudarė Kauno rajono 1-ojo notarų biure sandorį, kuriuo iš ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pirko 940,15 kv. m. mūrinę bulvių saugyklą. Pagal šią sutartį ½ (t. y. 470,075 kv. m.) pirkėjo teisių perėjo ieškovui, o kita ½ (t. y. 470,075 kv. m.) pirkėjo teisių pagal šią sutartį, tinkamai įvykdžius sutarties sąlygas, turėjo pereiti atsakovui. Prieš sutarties sudarymą notaro biure ieškovas vienas sumokėjo visą nekilnojamojo daikto kainą: 1996 m. rugpjūčio 22 d. pavedimu Nr. 38 ir 1996 m. rugpjūčio 23 d. pavedimu Nr. 39 ieškovas sumokėjo 50 000 litų į pardavėjo nurodytą sąskaitą. Likusius 30 000 litų ieškovas sumokėjo 1996 m. lapkričio 20 d. pavedimu Nr. 45. Nors atsakovas žinojo, kad visą sandėliavimo pastato kainą sumokėjo ieškovas, minėtos Sutarties pagrindu Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų centre (dabartinis VĮ Registrų centras) buvo atlikta abiems šalims nuosavybės teisės registracija į bulvių saugyklos dalis, nors atsakovas nebuvo sumokėjęs ieškovui. Visą laiką šalys naudojosi sandėliavimo pastatu (po ½ dalį) bendrai, jokių reikalavimų vienas kitam nei dėl naudojimosi tvarkos, nei dėl apmokėjimo nekėlė; jokių susitarimų nebuvo sudarę dėl to. 2019 m. lapkričio 22 d. ieškovas gavo Kauno m. 1-ojo notaro biuro notarės R. L. pranešimą apie nekilnojamo turto, t. y. ½ dalies bulvių saugyklos, priklausančios atsakovui, pardavimą už 60 000 Eur, sumokant visą daikto kainą sandorio patvirtinimo dieną. Ieškovas apsvarstė atsakovo pasiūlymą ir norėdamas įvertinti siūlomą pirkti nekilnojamąjį turtą, nuvyko į Nekilnojamojo turto vertinimo agentūrą, kur, pradėjus gilintis į dokumentus, paaiškėjo, kad ieškovas jau yra sumokėjęs visą kainą už bulvių saugyklą, o atsakovas dar kartą siūlo ieškovui nusipirkti ½ dalį tos pačios bulvių saugyklos, nors už minėtą pastatą ieškovas jau yra sumokėjęs. Todėl atsakovo ketinimas parduoti ieškovui turtą, už kurį ieškovas yra sumokėjęs, yra ieškovo teisių pažeidimas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.223 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, atsižvelgiant į susidariusią situaciją, 2020 m. balandžio 2 d. atsakovui buvo išsiųstas pasiūlymas pakeisti Sutartį, sudarytą tarp ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ K. S. bei R. M., pakeičiant Sutarties 3 punktą bei papildant Sutartį 3.1. punktu bei 3.2 punktu. Pakeitus Sutartį ieškovo nurodytu būdu ieškovas sutiktų geranoriškai atlyginti atsakovui iki 5000 Eur sumos už padarytus esminius turto pagerinimus. Atsakovas atsisakė keisti Sutarties sąlygas, tačiau vien tai nesuteikia atsakovui nuosavybės teisių į šiuo sandoriu įgytą turtą, nes jis neįvykdė pagrindinės sutartinės prievolės: nesumokėjo pardavėjui Sutartyje sulygtos kainos, bei vėliau iki sandorio užbaigimo nekompensavo ½ perkamo pastato kainos ieškovui, kuris vienas įvykdė visas pirkimo-pardavimo sutarties prievoles. Ginčo šalys nebuvo sutarusios atsiskaityti už Sutartimi įgytą turtą kitokiu būdu, ginčas kilo tik tuomet, kai atsakovas sumanė parduoti ½ dalį pastato. Sutarties sudarymo metu galiojusios teisės normos nenustatė notarui pareigos tvirtinant pirkimo-pardavimo sandorį pareikalauti kainos sumokėjimą patvirtinančių dokumentų bei įpareigojimo, šių dokumentų nepateikus, atsisakyti tvirtinti sandorį, todėl sandoris buvo patvirtintas. Tačiau tokia Sutartis yra negaliojanti kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir neteisėta, nes atsakovas nėra įgijęs bendrosios nuosavybės teisės į minėtą pastatą, o ketina jį parduoti ieškovui, taip pažeisdamas ieškovo teises ir teisėtus interesus. Ieškovo dublike (el. b. l. 55-58) nurodyta, kad atsakovas niekada neperdavė ieškovui jokių grynųjų pinigų ir neįgaliojo ieškovo atlikti pavedimus už atsakovą. Pagal bylos įrodymus neaišku, kokiu teisiniu pagrindu atsakovas galėtų įsigyti nuosavybės į ginčo pastato dalį. Ieškovas ir atsakovas vertėsi veikla atskirai, jokių projektų ar bendrų veiklų, kuriose šalys dalijosi bendru ūkinės-komercinės veiklos rezultatu, nebuvo. Ieškovas surado sandėlį žiemos ūkio produkcijai sandėliuoti, prieš Sutarties sudarymą ieškovas vienas sumokėjo visą nekilnojamojo daikto kainą. Šalys niekada nebuvo kalbėjusios, kad vienas už kitą mokės kažkokiu būdu. Atsakovas neįrodė, kad jis turėjo pinigų tuo metu, kai buvo įgytas sandėlis, bei kad perdavė tuos pinigus ieškovui. Notarė, tvirtinusi sandorį, neišsiaiškino, kokias prievoles prisiima Sutartimi šalys. Sutarties sudarymo metu nei ieškovas, nei atsakovas nesuvokė prisiimamų įsipareigojimų esmės. Iš sandorio esmės akivaizdu, kad atsakovas R. M. neatlygintinai gavo dovaną. Tai buvo esminis pažeidimas, kuris turėjo įtakos šalių teisėms ir pareigoms, dėl to Sutartis turi būti pakeista. Ieškovas nesutinka su atsakovo prašymu taikyti ieškinio senatį, nes ieškovas sužinojo apie savo teisių pažeidimą tik 2019 m. lapkričio 22 d., kai gavo Kauno m. 1-ojo notaro biuro notarės R. L. pranešimą apie nekilnojamo turto, t. y. ½ dalies bulvių saugyklos pardavimą. Ieškovas, norėdamas įvertinti siūlomą pirkti nekilnojamąjį turtą, nuvyko į nekilnojamojo turto vertinimo agentūrą, ir tik tada pradėjęs gilintis į dokumentus, nustatė, kad jis jau yra sumokėjęs visą kainą už bulvių saugyklą.
Atsiliepimas
3. Atsakovas R. M. pateikė atsiliepimą į ieškinį (el. b. l. 28-32), kuriame prašo taikyti ieškinio senatį ir atmesti ieškinį kaip nepagrįstą. Jo teigimu, ieškovas klaidingai nurodo, kad atsakovas nemokėjo už įsigytą nekilnojamąjį turtą. Atsakovas perdavė ieškovui grynus pinigus už minėtą turto dalį, tuo metu dėl itin draugiškų ginčo šalių santykių ir abipusio pasitikėjimo atsiskaitymas tarp šalių įvyko grynais pinigais. 1991 metais atsakovas gavo iš ieškovo pasiūlymą dirbti kartu žemės ūkio srityje, nuo tada šalys dirbo kartu, buvo pasiskirstę pareigomis, dalijosi bendru ūkinės-komercinės veiklos rezultatu. Dėl bendros veiklos ir gerų santykių šalys nusprendė kartu įsigyti 940,15 kv. m. mūrinę bulvių saugyklą lygiomis dalimis. Nuo pastato įsigijimo abi šalys naudojosi jo dalimis ir nereiškė pretenzijų viena kitai nei dėl pinigų mokėjimo, nei dėl naudojimosi tvarkos. Pastaruoju metu atsakovui tapo nereikalinga jam priklausanti pastato dalis, todėl jis nusprendė parduoti ją, bei pateikė ieškovui kaip bendraturčiui įstatymu reglamentuotą pasiūlymą įsigyti pastato dalį. Pinigai už atsakovo turto dalį buvo sumokėti pardavėjui per ieškovą, juos atiduodant ieškovui, kuris sumokėjo už saugyklą atsiskaitomojoje sąskaitoje turėtomis lėšomis. Pačioje Sutartyje nurodyta, jog pirkėjai sumokėjo į pardavėjo sąskaitą mokėjimo pavedimais (Sutarties 3 punktas). Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta dar 1996 m. rugpjūčio 23 d. Tuo metu galiojo trijų metų ieškinio senaties terminas, todėl bendrasis ieškinio senaties terminas baigėsi dar 1999 m. rugpjūčio 23 d. Ieškinys nepagrįstas, kadangi nėra pateikta jokių duomenų apie tai, jog kada nors ieškovas būtų reiškęs atsakovui pretenzijas dėl negautų už nekilnojamojo turto dalį pinigų. Ieškovas asmeniškai pasirašė Sutartį, todėl negalima išvada, kad jis nesuprato Sutarties sąlygų ar jų nežinojo. Sutartis buvo išviešinta Nekilnojamojo turto registre, todėl ieškinio senaties terminas prasidėjo nuo kitos dienos po Sutarties sudarymo. Sutartyje aiškiai nurodyta, kad kainą už nekilnojamąjį turtą sumokėjo abu pirkėjai. Triplike (el. b. l. 64-68) atsakovas nurodo, kad Sutarties sudarymo metu abi šalys disponavo grynaisiais ir lėšomis atsiskaitomojoje sąskaitoje. Ieškovas neginčija aplinkybės, kad jis pats asmeniškai dalyvavo pats notarą, pats skaitė pirkimo-pardavimo sutartį ir pats asmeniškai pasirašė ginčo Sutartį. Nėra duomenų apie tai, kad ieškovas nesuprato pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų ar jos būtų neaiškios, kad ieškovas prieštaravo tokios sutarties sudarymui. Sutarties turinys nėra sudėtingas, o sąlygos yra aiškios ir nedviprasmiškos, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas. Iki ieškovo kreipimosi į teismą dienos jis niekada nebuvo kreipęsis į teismą dėl to, kad jis nesuprato ar netinkamai suprato ginčo Sutartį. Ieškovas pripažintinas verslininku, tokiam asmeniui keliami aukštesni elgesio reikalavimai. Jis negali pasiteisinti aplinkybėmis, jog nesuprato pasirašomos sutarties turinio. Ieškovas klaidingai aiškina aplinkybes, susijusias su ieškinio senatimi ir materialinės teisės norma, reglamentuojančia ieškinio senatį. Ieškovas suvokdamas Sutarties sąlygas, įsigaliojusias iš karto po jos sudarymo, galėjo suvokti apie savo teisių pažeidimą, jeigu jis manė, kad Sutarties sąlygos neatitinka jo valios, ar kaip jis teigia, atsakovas neatsiskaitė su juo.
4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, notarė R. S. nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Procesiniai dokumentai jai įteikti 2020 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (popierinės bylos l. 18).
5. Teismo posėdžio metu ieškovas K. S. palakė ieškinio reikalavimus, patvirtino aplinkybes, nurodytas ieškinyje. Papildomai paaiškino, kad jis žinojo ir suprato, kad nuosavybės teisė į ½ dalį saugyklos įregistruota atsakovo vardu. Ieškovas ir atsakovas Sutarties pasirašymo metu negalvojo, kaip įforminti jų santykius. Atsakovas niekada nesirūpino saugykla. Ieškovas vykdė bendrą veiklą žemės ūkio srityje kartu su atsakovu iki 1998 m., jie disponavo pinigais ir bendrai, ir atskirai. Ieškovas parduodavo produkciją tiek užaugintą jo paties, tiek ir atsakovo. Atsakovas taip pat parduodavo ir savo, ir ieškovo produkciją. Iš bendros veiklos uždirbtų pinigų jie pirkdavo trąšas, chemiją. Sudarant saugyklos pirkimo pardavimo-sutartį ieškovas dalyvavo pas notarę asmeniškai, sutartį perskaitė, ji buvo aiški ir suprantama. Jis nereiškė jokių pretenzijų atsakovui nuo 1996 m. dėl saugyklos iki tol, kol nesužinojo, kad atsakovas ketina parduoti savo turto dalį.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas A. Č. palaikė ieškinio reikalavimus ieškinyje nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad ieškinio senatis nesuėjo, kadangi ieškovas sužinojo apie jo pažeistas teises tik tada, kai gavo iš atsakovo pasiūlymą pirkti dalį saugyklos.
7. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokatas Dalius Mecelica prašė atmesti ieškinį atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad šalims nustojus vykdyti bendrą veiklą 1998 m. atsakovui nebuvo reiškiamos jokios pretenzijos dėl nepagrįstai gauto turto. Sutartis po jos sudarymo buvo išviešinta, todėl atstovas prašė taikyti ieškinio senatį ir atmesti ieškinį kaip nepagrįstą.
8. Trečiasis asmuo notarė R. S. neatvyko į teismo posėdį, kuriame byla buvo išnagrinėta iš esmės. Apie bylos nagrinėjimą teismo posėdyje ji buvo informuota (CPK 123 straipsnio 3 dalis, el. b. l. 83). Šalių atstovai neprieštaravo tam, kad byla būtų išnagrinėta iš esmės, nedalyvaujant trečiajam asmeniui. Teismas išnagrinėjo bylą, nedalyvaujant trečiajam asmeniui R. S. (CPK 247 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmetamas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
9. Iš šalių paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 1996 m. rugpjūčio 23 d. tarp ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ (šiuo metu išregistruota iš Juridinių asmenų registro), ieškovo bei atsakovo buvo sudaryta sutartis, pagal kurią ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė, o ieškovas K. S. bei atsakovas R. M. lygiomis dalimis pirko mūrinę bulvių saugyklą, esančią „(duomenys neskelbtini)“ (Sutarties 1 punktas, popierinės bylos l. 11, 12). Sutartis buvo patvirtinta trečiojo asmens notarės R. S.. Minėtas pastatas parduotas šalims už 80 000 Lt (23 169,60 Eur). Sutarties 3 punkte nurodyta, kad pirkėjai sumokėjo į pardavėjo sąskaitą 50 000 Lt 1996 m. rugpjūčio 22 d. pavedimu Nr. 38 ir 1996 m. rugpjūčio 23 d. pavedimu Nr. 39, o likusius 30 000 Lt įsipareigoja sumokėti iki 1996 m. gruodžio 31 d.
10. Pardavėja ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ išrašė sąskaitas faktūras dėl 80 000 Lt sumokėjimo ir ieškovui, ir atsakovui (ieškinio priedai). Byloje pateikti įrodymai (mokamieji pavedimai) patvirtina, kad už ginčo pastatą su jo pardavėja ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atsiskaityta lėšomis, buvusiomis ieškovo K. S. sąskaitoje, 1996 m. rugpjūčio 22 d., 1996 m. rugpjūčio 23 d., 1996 m. lapkričio 20 d. (ieškinio priedai).
11. 2018 m. birželio 5 d. Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis abi šio ginčo šalys buvo nurodytos kaip ginčo bulvių saugyklos bendrasavininkai, kuriems priklauso po ½ dalį ginčo pastato (dubliko priedas). Šis įrašas Nekilnojamojo turto registre galiojo nuo 1996 m. rugsėjo 3 d. Nekilnojamojo turto registre nuo 1996 m. rugsėjo 3 d. taip pat buvo žymos, kad už minėtą nekilnojamąjį turtą yra įsiskolinimas. Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis, sužinojęs apie šias žymas 2018 m., atliko veiksmus, dėl kurių minėtos žymos apie įsiskolinimą už turtą buvo pašalintos. Ieškovas paaiškino, kad jis papildomai nemokėjo už ginčo nekilnojamąjį turtą tam, kad būtų pašalintos žymos apie įsiskolinimą. Tai, kad faktiškai nebuvo įsiskolinimo pardavėjai už ginčo turtą, patvirtina ir 2019 m. gruodžio 17 d. Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenys (ieškinio priedas) bei ieškovo į bylą pateikti mokamieji pavedimai.
12. 2019 m. lapkričio 15 d. pranešimu atsakovas informavo ieškovą apie tai, kad ketina parduoti jam priklausančią ½ dalį bulvių saugyklos už 60 000 Eur, kad ieškovas kaip bendraturtis gali pasinaudoti pirmenybės teise pirkti šį turtą bei prašė ieškovo pranešti, ar šis ketina pasinaudoti jam suteikta įstatymo teise (ieškinio priedas).
13. 2020 m. balandžio 2 d. pasiūlymu (ieškinio priedas) ieškovas pasiūlė atsakovui pakeisti Sutartį tuo pagrindu, kad sudarant šią Sutartį tarp šalių nebuvo susitarimo dėl apmokėjimo už atsakovui tenkančią turto dalį sąlygų, šalys nekėlė jokių reikalavimų viena kitai dėl naudojimosi pastatu tvarkos, o visą pastato kainą sumokėjo ieškovas. Ieškovas, nurodęs, kad atsakovas realiai neatsiskaitęs su juo už nekilnojamojo turto dalį, pasiūlė papildyti Sutartį 3.1 punktu, kuriame būtų numatyta, kad jeigu R. M. šioje Sutartyje nustatyta tvarka nesumokės ieškovui K. S. ½ dalies pardavimo kainos iki 1997 m. sausio 31 d., Sutartimi pardavėjo įsigytas ir jo nuosavybėn atitekęs nekilnojamasis turtas lieka Pardavėjo nuosavybėje kaip bauda už neįvykdytus sutartinius įsipareigojimus. Ieškovas minėtame rašte taip pat nurodė, kad pakeitus Sutartį nurodytu būdu, jis sutinka atlyginti atsakovui geranoriškai 5000 Eur už minėto turto pagerinimą.
14. 2020 m. balandžio 7 d. atsakovas pateikė ieškovui pareiškimą į 2020 m. balandžio 2 d. siūlymą dėl sutarties keitimo, nurodydamas, kad su ieškovu įgijo mūrinę bulvių saugyklą lygiomis dalimis (ieškinio priedas). Pareiškime buvo nurodyta, kad atsakovas atsiskaitė su ieškovu už jam atitekusią nekilnojamojo turto dalį, todėl jis nepriima pasiūlymo keisti Sutartį.
15. Teismas, susipažinęs su šalių procesinių dokumentų argumentais, konstatuoja, kad ieškovas siekia pakeisti (papildyti) Sutartį tuo pagrindu, jog tarp jo ir atsakovo nebuvo susitarimo dėl atsiskaitymo už atsakovui tenkančią nekilnojamojo turto dalį; atsakovas nebuvo sumokėjęs jam už perduotą nuosavybėn bulvių saugyklos dalį, taip pažeisdamas Sutartį, todėl Sutartis turi būti pakeista ieškinyje nurodytu būdu, papildant ją sąlyga dėl pirkėjų tarpusavio atsiskaitymo už ginčo turtą. Atsakovas nesutinka su šiais ieškinio reikalavimais, nurodydamas, kad jis atsiskaitė su ieškovu už nekilnojamojo turto dalį grynais, be to, suėjo ieškinio senatis pareikštam reikalavimui.
16. Šioje byloje turi būti nustatyta, ar egzistuoja teisinis ir faktinis pagrindas pakeisti Sutartį ieškovo nurodytu būdu; ar, esant atsakovo prašymui, yra pagrindas taikyti ieškinio senatį ieškovo reikalavimui bei atmesti ieškinį dėl to.
Dėl Sutarties pakeitimo sąlygų
17. CK 6.223 straipsnio 2 dalie 1 punkte nustatyta, kad vienos iš šalių reikalavimu sutartis gali būti pakeista teismo sprendimu, jeigu kita sutarties šalis iš esmės pažeidė sutartį. Pagal CK 6.195 straipsnį, jeigu šalys neaptarė tam tikrų sutarties sąlygų, reikalingų sutarčiai vykdyti, tai šias sutarties spragas vienos iš šalių reikalavimu gali pašalinti teismas, nustatydamas atitinkamas sąlygas, atsižvelgdamas į dispozityviąsias teisės normas, šalių ketinimus, sutarties tikslą ir esmę, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus.
18. Pagal CK 6.223 straipsnį sutartis gali būti pakeista šalių susitarimu, o joms nepavykus susitarti, – teismo tvarka vienos iš šalių reikalavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2013). Viena galimybių keisti sutartį – reikalauti teismo užpildyti sutarties spragą (CK 6.195 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2012).
19. Siekiant užtikrinti sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą sutarties pakeitimas teismo sprendimu yra pateisinamas tik įstatyme ar sutartyje nurodytais atvejais, nes sutarties pakeitimas teismo sprendimu reiškia priverstinį įsikišimą į šalių nustatytą tarpusavio teisių ir pareigų pusiausvyrą. Taigi sutarties pakeitimas teismo sprendimu yra išimtinė priemonė. Priešingas sutarties pakeitimo sąlygų aiškinimas verstų nepasitikėti sudarytomis sutartimis ir tai kenktų civilinių teisinių santykių stabilumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2014).
20. Prieš sprendžiant dėl sutarties spragos užpildymo, turi būti nustatyta, ar prašomos nustatyti sutarties sąlygos nebuvimas iš tikrųjų yra jos spraga, t. y. ar ta sąlyga reikalinga sutarčiai vykdyti. Teismas gali nustatyti antraeiles sutarties sąlygas, jei šalys dėl jų nesusitarė, bet jos reikalingos sutarčiai vykdyti, tačiau svarbu tai, kad sutarties spragų užpildymas nepažeistų teisės normų reikalavimų ir neiškreiptų šalių ketinimų, sudarytos sutarties esmės ir tikslų; teismas negali nustatyti tokių sutarties sąlygų, kurios prieštarautų faktiniam šalių susitarimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2012).
21. CK 6.305 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Ši ir kitos CK normos, reglamentuojančios pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymą, nereguliuoja bendraturčių tarpusavio atsiskaitymo teisinių santykių, sudarant pirkimo–pardavimo sutartis. Kai ginčas kilęs ne tarp pirkėjų ir pardavėjų, o tarp dviejų pirkėjų, jų tarpusavio santykiams (atgręžtiniams reikalavimams) taikytinos dalinės prievolės taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2013).
22. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant šalių ginčą reikšminga tai, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu pripažino, jog Sutarties sudarymo metu ir jis, ir atsakovas buvo išreiškę valią įsigyti ginčo turtą kiekvieno iš jų nuosavybėn lygiomis dalimis; kad tarp ginčo šalių kaip turto pirkėjų Sutarties sudarymo dieną nebuvo jokio susitarimo dėl tarpusavio atsiskaitymo už ginčo pastatą (CPK 182 straipsnio 5 dalis).
23. Byloje nustatyta, kad ginčo Sutartis buvo dvišalis sandoris, kuriame iš vienos pusės kaip pardavėja dalyvavo ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ o iš kitos pusės kaip pirkėjai – ieškovas K. S. ir atsakovas R. M.. Sutartyje dėl pastato pirkimo-pardavimo buvo susitarta dėl jos esminių sąlygų (pirkimo objekto, kainos, mokėjimo tvarkos), kurios buvo įvykdytos abiejų Sutarties šalių (pardavėjos ir pirkėjų) tinkamai. Už ginčo pastatą buvo sumokėta Sutartyje nustatyta kaina, ginčo pastatas buvo perduotas pirkėjų nuosavybėn (?K 6.305 straipsnio 1 dalis).
24. Teismas, nustatęs pirmiau nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad atsakovas R. M. nepažeidė Sutarties esminių sąlygų, kadangi už įgyjamą turtą buvo atsiskaityta tinkamai, sumokant pardavėjai lėšomis, buvusiomis ieškovo sąskaitoje. Sutartyje nebuvo įtvirtintas šio ginčo šalių susitarimas dėl tarpusavio atsiskaitymo už ginčo pastatą. Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad Sutarties sudarymo dieną jie konkrečiai ir nesitarė su atsakovu dėl atsiskaitymo už turto dalį tvarkos. Todėl laikytina, kad Sutarties sudarymo metu tarp šalių apskritai nebuvo aiškaus susitarimo dėl tarpusavio atsiskaitymo už ginčo pastatą.
25. Pirmiau nurodyta aplinkybė, kad tarp ginčo šalių nebuvo susitarimo dėl atsiskaitymo už ginčo pastatą Sutarties su ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ sudarymo dieną, galėtų būtų vertinama kaip ieškovo ir atsakovo susitarimo įsigyti ginčo pastatą abiejų šalių nuosavybėn lygiomis dalimis spraga (CK 6.195 straipsnis). Tačiau ši ginčo šalių susitarimo spraga negali būti pripažinta pastato pirkimo-pardavimo sutarties spraga, sudarančia sąlygas keisti tinkamai įvykdytą Sutartį CK 6.223 straipsnio pagrindu. Tinkamam pastato pirkimo-pardavimo sutarties įvykdymui nebuvo būtinas pirkėjų tarpusavio susitarimas dėl to, kaip vienas atsiskaitys su kitu už perkamą turtą. Todėl šio ginčo šalių aiškaus susitarimo dėl tarpusavio atsiskaitymo už pastatą tvarkos nebuvimas negali būti pagrindu keisti Sutartį.
26. Teismas pažymi, kad Sutarties papildymas ieškovo nurodoma papildoma sąlyga iškreiptų šioje Sutartyje įtvirtintą pardavėjos valią parduoti ginčo nekilnojamąjį turtą abiems pirkėjams lygiomis dalimis, bei pirkėjų valią įsigyti nuosavybėn ginčo pastatą po ½ dalį. Todėl Sutartis negali būti papildoma ieškovo nurodytu punktu ir dėl šio sprendimo 20 punkte nurodytų priežasčių.
27. Teismas, nustatęs, kad už ginčo pastatą buvo atsiskaityta su jo pardavėja Sutartyje nustatyta tvarka, sprendžia, jog byloje neįrodyta, kad atsakovas R. M. pažeidė Sutartį. Tai, kad atsakovas galbūt pažeidė jo ir ieškovo susitarimą dėl tarpusavio atsiskaitymo už perkamo turto dalį, nėra išimtinė situacija, kuriai esant, tinkamai įvykdyta Sutartis turi būti pakeista. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokiu atveju nekilnojamojo turto pirkėjai gali išspręsti tarp jų kalančius ginčus, taikydami jų santykiams dalinės prievolės taisykles (CK 6.9 straipsnis, sprendimo 21 punktas). Todėl teismas atmeta ieškinį, nenustatęs išimtinių aplinkybių, kurioms esant tinkamai įvykdyta pastato pirkimo-pardavimo sutartis turėtų būti pakeista teismo sprendimu (CK 6.223 straipsnio 2 dalis).
28. Esant atsakovo prašymui atmesti ieškinį ir dėl to, kad suėjo ieškinio senaties terminas, toliau pasisakoma ir dėl ieškinio atmetimo šiuo atsakovo nurodytu pagrindu.
Dėl ieškinio senaties taikymo reikalavimui pakeisti pastato pirkimo-pardavimo sutartį
29. G. S. sudarymo metu galiojusio 1964 m. CK 84 straipsnyje buvo numatyta, kad nustatomas bendras trejų metų ieškininės senaties terminas. Ieškininės senaties termino eiga prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (1964 m. CK 86 straipsnis).
30. Ieškininės senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškiniui atmesti. Jeigu teismas pripažįsta, kad ieškininės senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama (1964 m. CK 90 straipsnis).
31. 2000 m. Civilinio kodekso nustatyti ieškinio senaties terminai taikomi, jeigu ieškinio senaties terminas prasidėjo įsigaliojus šiam kodeksui, taip pat jei reikalavimams pareikšti ieškinio senaties terminai, numatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki šio kodekso įsigaliojimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis).
32. Šiuo atveju atsakovas nurodo, kad ieškinys turi būti atmestas dėl to, jog ieškovas žinojo apie Sutarties sąlygas nuo pat jos sudarymo notarų kontoroje dienos, t. y. nuo 1996 m. rugpjūčio 23 d., jis daugiau kaip 20 metų nereiškė jokių pretenzijų dėl Sutarties sąlygų aiškumo, todėl ieškinys turi būti atmestas ir tuo pagrindu, kad suėjo 1964 m. CK įtvirtinta bendra trijų metų ieškinio senatis. Ieškovas nesutinka su šiuo atsakovo reikalavimu, nurodydamas, kad jis apie savo teisių pažeidimą suprato tik 2018 m., kai sužinojo, jog atsakovas ketina parduoti savo turto dalį.
33. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes, kad jis pats dalyvavo pasirašant Sutartį notarų kontoroje, kad Sutartis jam buvo aiški, kad Sutartis buvo įregistruota viešame registre, kad jis suvokė, jog ½ dalis yra atsakovo nuosavybė, kad nustojęs vykdyti bendrą veiklą su atsakovu, jis (ieškovas) nereiškė atsakovui jokių pretenzijų dėl neatsiskaitymo už saugyklos dalį. Šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovas suprato / turėjo suprasti, jog pasirašius ginčo Sutartį bei įregistravus ½ dalį pastato kaip atsakovo R. M. nuosavybę, atsakovas turės teisę disponuoti (parduoti, dovanoti, išnuomoti ir kt.) tuo turtu pagal Sutartį, nepriklausomai nuo to, ar jis faktiškai atsiskaitęs su ieškovu už šio turto dalį. Todėl tai, kad ieškovas sužinojo apie atsakovo ketinimą parduoti turtą 2018 m., nesudaro pagrindo išvadai, jog ieškovas suprato apie galimą savo teisių pažeidimą tik 2018 m. Teismas sprendžia, kad ieškovo paaiškinimai bei bylos rašytiniai įrodymai (VĮ Registrų centras duomenys) leidžia daryti išvadą, jog ieškovas žinojo (turėjo žinoti) apie Sutarties turinį ir jo galimą (nurodomą) teisių pažeidimą nuo pat 1996 m. rugpjūčio 23 d. Tuo metu galiojant 1964 m. CK, nustatančiam bendrą 3 metų ieškinio senaties terminą, laikytina, kad ieškinio senatis suėjo 1999 m. rugpjūčio 23 d. (1964 m. CK 84, 86 straipsniai; CK 1.7 straipsnio 2 dalis).
34. Ieškovas nurodo, kad jis nereiškė ieškinio atsakovui daugiau kaip 20 metų po sužinojimo apie Sutarties turtinį, dėl to, jog atsakovas iki tol nesikreipė į jį dėl turto dalies pardavimo. Tai, teismo nuomone, nesudaro pagrindo išvadai, jog ieškinio senatis buvo praleista dėl svarbių priežasčių, todėl turi būti atnaujinta 1964 m. 90 straipsnio ar šiuo metu galiojančio CK 1.131 straipsnio 2 dalies pagrindu. Ieškovas yra ūkininkas, t. y. asmuo prilygintinas verslininkui, kuris turėjo suprasti apie turto dalies perleidimo atsakovui pasekmes (tarp jų – tai, kad atsakovas vieną dieną gali ir turi teisę parduoti pastato dalį). Tai, kad VĮ Registrų centre ilgą laiką buvo nurodytos žymos (įsiskolinimas už nekilnojamąjį turtą), nepagrindžia ieškovo pagrįsto manymo apie atsakovo neatsiskaitymą už jam parduotą turto dalį iki pat 2018 m. Juo labiau, kad šios žymos buvo siejamos su nepilnu atsiskaitymu pagal Sutartį su turto pardavėja 1996 m. rugpjūčio mėn., bet ne su turto pirkėjų tarpusavio neatsiskaitymu. Be to, ieškovas nurodė, kad jis ir nežinojo apie šias žymas Nekilnojamojo turto registre. Todėl darytina išvada, kad šios žymos neturėjo įtakos ieškovo suvokimui apie jo teisių tariamą pažeidimą.
35. Esant nustatytoms pirmiau nurodytoms aplinkybėms, ieškovo ieškinys negali būti tenkinamas ir dėl to, kad suėjo ieškinio senatis jo pareikštam reikalavimui pakeisti Sutartį dėl atsakovo prievolių tariamo pažeidimo. Ieškovas nenurodė ir teismas nenustatė svarbių priežasčių, dėl kurių šis ieškinio senaties terminas buvo praleistas. Todėl, pritaikius ieškinio senatį, ieškovo reikalavimai taip pat yra atmetami (1964 m. CK 90 straipsnis, CK 1.7 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
36. Atmetus ieškinį, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos šioje byloje. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1, 2 dalimis, iš ieškovo turi būti priteistas atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
37. Šioje byloje atsakovas turėjo tokias bylinėjimosi išlaidas: 500 Eur dėl atsiliepimo į ieškinį, 200 Eur dėl tripliko parengimo, 200 Eur dėl pasirengimo bylos nagrinėjimui ir susipažinimo su byla, 100 Eur dėl atsakovo atstovavimo bylą nagrinėjant teismo posėdyje (el. b. l. 97, 2020-12-07 prašymo priedai). Nurodytos atsakovo išlaidos buvo būtinos, protingos, atitiko Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos) nustatytus dydžius (Rekomendacijų 7, 8.2, 8.3, 8.19 punktai). Atmetus ieškinį, iš ieškovo atsakovo naudai priteisiama 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
38. Valstybė šioje byloje turėjo 15,94 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, 92 straipsniu, šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas valstybei iš ieškovo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 279 straipsniais, 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
atmesti ieškovo K. S. ieškinį atsakovui R. M..
Priteisti iš ieškovo K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1000 (vieną tūkstantį) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti iš ieškovo K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 15,94 Eur (penkiolika Eur 94 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuris turi būti sumokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660). Mokėjimą patvirtinantis dokumentas turi būti pateiktas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.