Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2025-07-02 · Administracinė byla Nr. I3-453-1161/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-07-02
Bylos Nr.
I3-453-1161/2025
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00411-2023-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Indrė Žvaigždinienė
Pareiškėjas
A. Č.
Atsakovas
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I3-453-1161/2025 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00411-2023-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 14.15; 55.1.3
(S)REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. liepos 2 d.VilniusRegionų administracinio teismo teisėja Indrė Žvaigždinienė
dalyvaujant pareiškėjui A. Č.,atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovei J. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Č. skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. Č. kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, ir prašo: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK, ir Komisija) 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimą adm. byloje Nr. 21R-671 (AG-635/06-2022) (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas, ir AAD) priimtą sprendimą – raštą 2022 m. spalio 14 d. reg. Nr.AD5-20006 „Dėl Jūsų 2022 m. rugsėjo 16 d. Pareiškimo - Prašymo“ (toliau – ir Raštas); 3) pavesti atsakovui, kad pareiškėjo Pareiškimas-Prašymas 2022 m. rugsėjo 16 d. reg. Nr. AD3-2817 būtų išnagrinėtas iš naujo Departamento Imuniteto tarnybos (tarpininkaujant); 4) įpareigoti atsakovą atsakyti į pareiškėjo prašyme 2022 m. rugpjūčio 11 d. reg. Nr. AD3-2322 pateiktus 8 klausimus.

Nurodo, kad pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 16 d. raštu reg. Nr. AD3-2817 „Pareiškimas- Prašymas“ (toliau – ir Prašymas) kreipėsi į Departamento direktorių ir Imuniteto skyrių. Šis raštas buvo skirtas Imuniteto tarnybai, dėl tebesitęsiančios veiklos sklype (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas) ir už jo ribų (duomenys neskelbtini), t. y. dėl tęstinų aplinkosaugos pažeidimų sklypo dalyje ir už jo ribų, kuri patenka į požeminio vandens vandenvietės apsauginės zonos antrą juostą. Teigia, kad dėl vykdytų aplinkosaugos galimų pažeidimų nuo 2020 m. birželio mėn. iki 2021 m. birželio 22 d. sklypo dalyje ir vandenvietės apsaugos juostoje ne kartą kreipėsi į AAD. Nesulaukus konkrečių atsakymų, daromi pažeidimai kartojosi.

Akcentuoja, jog daromi pažeidimai buvo fiksuojami pareigūnų, bet nesiimama jokių priemonių jų užkardymui, todėl jie tęsėsi toliau. Į kreipimąsi telefonu ar el. laiškais nebuvo atsiliepiama ir atsakoma. Paaiškina, jog dėl trečius metus skleidžiamo neaiškios kilmės grunto su statybinėmis atliekomis, nenukasus augalinio žemės sluoksnio, užpilamų lietaus drenavimo kanalų, kuriais nubėgdavo paviršinis vanduo, jau nudžiūvo didžioji dalis sklypo dalyje esančių medžių. Akcentuoja, jog atliekantys tyrimus aplinkosaugos pareigūnai pasikliauja asmeniu, kuris vykdė galimus pažeidimus ir kuris ne kartą baustas administracinėmis nuobaudomis. Pareiškėjas kelia klausimus, kaip nustatomi galimi pažeidimai, kadangi pradedamas žalos skaičiavimas ir toliau nelieka jokio pažeidimo. Kokiais teisės aktais remiantis leidžiama šiam asmeniui veikti vandenvietės apsaugos zonoje, pilti ir skleisti gruntą su aiškiu statybiniu laužu sklypo dalyje, per tris kartus trijų metų laikotarpyje užpilant gruntą po medžių lajomis, kodėl nėra fiksuojami patikrinimai, specialistų dalyvavimas vaizdo – garso įrašuose. Kodėl pareigūnai, vykdydami tyrimus, nesivadovauja VĮ Registrų centro duomenimis, Lietuvos Respublikos įstatymais, pateiktais faktais su nuotraukomis, nebendradarbiauja dėl kylančių veiksmų su kitomis institucijomis, kaip rajono savivaldybė, Nacionalinė žemės tarnyba (toliau – ir NŽT). Pareigūnai bando reikšti nepasitenkinimą pareiškėjo rašomais pareiškimais, o tai kelia klausimą pareiškėjui, kodėl negalima buvo išspręsti kylančių problemų pirmo tyrimo metu taip, kaip numato įstatymai, kodėl dėl to pačio keliamo klausimo reikia kreiptis ir atlikti tyrimus dar 2-3 kartus. Lyginant ir judinant iš kanalo iškastą gruntą, vėl paviršiuje atsivers daug jame esančio statybinio laužo. Pareiškėjas teiravosi, kaip vertinami priimti sprendimai, kai tuo pačiu klausimu reikia kreiptis 3-4 kartus ir jis neišsprendžiamas.

Teigia, jog pareiškėjui kyla klausimai: ar buvo atlikti kokie nors grunto tyrimai prieš teigiant, kad gruntas turintis nepavojingų statybinių atliekų?; ar buvo pasidomėta iš kur tai suvežta, iš kokios teritorijos, statinių, atlikta tų statybinių atliekų ekspertizė; jei tai nebuvo išsiaiškinta – kuo remiantis teigiama, kad išvardintos statybinės atliekos nepavojingos?; ar gali būti duotas žodinis nurodymas surinkti visas grunte esančias atliekas, kai jos storu sluoksniu supiltos ir sulygintos sklypo dalyje, buvusiuose kanaluose-grioviuose?; kodėl nėra fiksuojami galimi pažeidimai pranešimo metu?; kodėl paliekama terpė galimai gauti informaciją asmeniui, įtariamam galimo pažeidimo padarymu, ir galimą pažeidimą pašalinti?; kodėl nebuvo taikytas Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas (106 str.); kodėl neskaičiuojama žala pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 247 str.; kur išvežtas sandėliuojamas gruntas su aiškiomis statybinio laužo atliekomis (apie 10 savivarčių); ar pateikti išvežimo dokumentai visam sandėliuojamam kiekiui? Pažymi, kad buvo pateiktos nuotraukos su grunto turiniu ir kiekiu. Sandėliuojamas gruntas suvežtas į sklypo dalį. Pareiškėjas taip pat kelia klausimą, kokiais teisės aktais remiantis tokie veiksmai toleruojami.

Pažymi, jog pateikiamas 2021 m. rugpjūčio 12 d. NŽT atlikto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudojimo patikrinimas. AAD prašė NŽT tarnybinės pagalbos dėl sklypo dalyje ir už jo vykdomos veiklos. Atlikus patikrinimą visa patikrinimo metu nustatyta pažeidimų medžiaga pateikta ir AAD. Kodėl ja nebuvo vadovaujamasi, nors buvo patvirtinta veikla vandenvietės apsaugos zonos juostoje. Pateikiamas nurodymas A. P. iki 2021 m. lapkričio 1 d. sutvarkyti naudojamos žemės sklypo dalies vandens nubėgimo kanalus – griovius iki žemės sklypo dalies paviršiaus lyginimo darbų buvusios būklės (atstatyti buvusius lietaus nuotėkų kanalus, jų funkcionalumą). Jie neatstatyti ir tai turėjo įtakos medžių būklės pablogėjimui dėl besikaupiančio vandens. Pareiškėjas akcentuoja, jog 2022 m. rugpjūčio 11 d. buvo pateikęs Inspekcijai raštą „Dėl negaunamų išsamių atsakymų“, kuriame nurodė, jog praėjo daugiau kaip mėnuo ir jis nėra sulaukęs jokio atsakymo, kaip numato Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau – ir VAĮ). Pareiškėjas prašė tarpininkauti dėl išsamaus atsakymo pateikimo, išsiaiškinti atsakymo negavimo klausimą. Taip pat pareiškėjas prašė išnagrinėti pareiškėjo nurodomą medžiagą ir pateikti atsakymus, paaiškinimus, kokiais teisės aktais vadovaujamasi buvo iki šiol, ar galioja paminėti įstatymai, kodėl asmuo nebuvo sudrausmintas už savo veiklą laiku, ko pasėkoje pažeidimai vėl kartojosi. Pažymėjo, jog tikisi priimto sprendimo.

Nurodo, kad AAD 2022 m. spalio 14 d. rašte „Dėl Jūsų 2022 m. rugsėjo 16 d. Pareiškimo-Prašymo“ nepateikė išsamių atsakymų ir paaiškinimų, kaip numato įstatymai ir kaip buvo pasisakyta 2021 m. rugpjūčio 20 d. Imuniteto tarnybos rašte. Pareiškėjas į atsakovą kreipėsi įgyvendindamas jam suteiktas teises gauti informaciją, norėdamas būti apšviestas apie aplinkosaugą reglamentuojančius teisės aktus, reikalaudamas nutraukti kenksmingą ūkinės veiklos poveikį gamtai, reikalaudamas imtis veiksmų užkardyti aplinkosauginius pažeidimus, sumažinti žalą, atkurti pradinę padėtį, patraukti kaltus asmenis, veikdamas ne tik savo, bet ir visuomenės interesais, o nesulaukęs iš atsakovės tinkamų atsakymų įgyvendino savo teisę kreiptis į teismą. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – ir AAĮ) 7 straipsnio 8 punktą, teisę kreiptis į teismą pareiškėjas turi ir kai mano, jog atsakovė iš dalies ar visiškai netinkamai atsakė į jo prašymą arba į prašymą deramai neatsižvelgta pagal teisės aktus, reglamentuojančius teisę gauti informaciją apie aplinką. Iš to seka, kad atsakovė privalo visapusiškai, detaliai ir tinkamai atsakyti pareiškėjui į visus užduotus klausimus ir pateikti visą jo prašomą informaciją, kitaip atsakovės atsakymas laikytinas neatitinkančiu įstatymų reikalavimų ir suteikiantis teisę pareiškėjui kreiptis į teismą dėl įpareigojimo atsakovę pateikti prašomą informacija.

Teigia, jog kaip nurodo Komisija ginčijamame Sprendime, pagal VAĮ 11 straipsnio 1 dalies nuostatą, asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. Tačiau Komisija ne visiškai teisingai nustatė pareiškėjo prašymų esmę. Komisija nurodo, kad Komisija sprendžia, jog buvo prašoma atlikti tyrimą dėl žemės sklype vykdomos veiklos, pilant statybinį gruntą. Prašoma atvykti į vietą ir nustatyti, ar daromi pažeidimai, įvertinti medžių būklę. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nenurodė savo pažeidžiamų teisių apimties, darytina išvada, jog pareiškėjas kaip pranešėjas pateikė informaciją apie daromą teisės pažeidimą ir prašė atsakovės imtis priemonių pašalinti teisės pažeidimą, ką posėdžio metu patvirtino tiek pareiškėjas, tiek ir atsakovės atstovė. Iš esmės buvo siekiama, jog reaguojant į Prašymą, būtų pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena žemės sklypo dalies naudotojos atžvilgiu ir atlikti įvairūs atsakovės procesiniai veiksmai. Tačiau Prašymu pareiškėjas prašė atvykti į vietą, įvertinti medžių būklę, nustatyti, ar yra padaryti pažeidimai, ir priimti dėl padarytų ar nepadarytų pažeidimų procesinį sprendimą, tačiau neprašė atlikti tyrimo dėl žemės sklype vykdomos veiklos pilant statybinį gruntą. Kaip galimus pažeidimus pareiškėjas nurodė medžių būklę ir jų sunykimo faktą, ir ne vieno saugojamo beržo, o keleto medžių, apie kuriuos atsakovė nieko nepasisakė, jų nefiksavo, o Komisija irgi apie juos „užmiršo“. Šiuo prašymu pareiškėjas neprašė priimti administracinio sprendimo VAĮ nustatyta tvarka, o prašė priimti procesinį sprendimą dėl galimai padarytų pažeidimų ANK ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nustatyta tvarka ir apie tai informuoti pareiškėją, ko atsakovas nepadarė.

Atkreipia dėmesį, jog Komisija taip pat nurodo, kad įvertinus Prašymo turinį spręstina, jog nors jame pateikti 8 klausimai, tačiau šių klausimų formuluotėse atsispindi pareiškėjo pretenzijos dėl atsakovo netinkamo aplinkybių vertinimo, todėl spręstina, jog juo pareiškėjas nerealizavo teisės gauti informaciją, o pateikė savo nuomonę, tuo pačiu pakartotinai pranešė apie galimai daromą administracinį nusižengimą, plačiau pateikdamas savo situacijos vertinimą per formuluojamus klausimus. Mano, kad Komisija neteisingai nustatė Prašymo Nr. 2 turinį, nes juo prašoma buvo suteikti paaiškinimus į jo iškeltus klausimus bei pateikti prašomą informaciją, t. y. prašė informacijos ir konsultacijos, kurių taip ir negavo. Todėl pareiškėjas ir kreipėsi į Komisiją, o vėliau - į teismą, skųsdamas atsakovo veiksmus, nes buvo iš dalies ar visiškai netinkamai atsakyta į jo prašymą bei į prašymą deramai neatsižvelgta pagal teisės aktus, reglamentuojančius teisę gauti informaciją apie aplinką.

Nurodo, kad pareiškėjo skundo Komisijoje pagrindinis reikalavimas ir buvo: pavesti atsakovui, kad jo 2022 m. rugsėjo 16 d. ir 2022 m. rugpjūčio 11 d. prašymai būtų išnagrinėti iš naujo, atsižvelgiant į vykdomą veiklą vandenvietės apsaugos zonoje, sklypo dalyje ir dėl nudžiūvusių medžių; įpareigoti atsakovę atsakyti į pareiškėjo prašyme 2022 m. rugpjūčio 11 d. reg. Nr. AD3-2322 pateiktus 8 klausimus; teisiškai įvertinti Departamento Klaipėdos valdybos galimą neveikimą ir vilkinimą sprendžiant pagal jų kompetenciją kylančius klausimus, visišką ignoravimą vykdomos veiklos vandenvietės apsaugos zonoje, vykdomą veiklą, medžių žalojimą nurodomo sklypo dalies ribose; tuo pačiu prašydamas ir panaikinti ginčijamą atsakovės raštą, kuris iš esmės yra laisvos formos atsakymas į jo pateiktus prašymus. Todėl pareiškėjo skundo esmė yra atsakovės neveikimas ir netinkamas veikimas nagrinėjant jo prašymus, kas sudaro pagrindą įpareigoti atsakovę tinkamai atsakyti į pareiškėjo prašymus, priimti procesinius sprendimus dėl galimai padarytų pažeidimų ir informuoti apie tai pareiškėją. Mano, kad ginčijamas atsakovo raštas yra pareiškėjo atžvilgiu individualus administracinis sprendimas, kuris yra neteisėtas, nes juo atsakovė iš dalies netinkamai, o iš dalies visiškai neatliko savo pareigų dėl procesinių sprendimų priėmimo bei informacijos ir konsultacijos suteikimo pareiškėjui, nors ir neatsisakė to padaryti, todėl jis yra naikintinas. Komisija kelia klausimą dėl Specialiųjų žemės sąlygų įstatymo taikymo, žemės sklype, bet nepasisako, kad sklypo dalyje vykdoma veikla, neaiškios kilmės gruntas su statybiniu laužu, jo skleidimas neatkasus augalinio sluoksnio, drenavimo kanalų užstūmimas, medžių žalojimas patenka į Departamento kompetenciją. Tai aiškiai nurodo įstatymai. Komisija pasisako dėl Klaipėdos ginčų komisijos priimto sprendimo, bet šis sprendimas nėra įsiteisėjęs ir įstatymo numatyta tvarka yra apskųstas teismui. Komisijos Sprendimas yra naikintinas kaip ikiteisminio ginčo sprendimo procesinis sprendimas, kadangi dėl nurodytų motyvų yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Atsiliepimas

Pareiškėjas pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose (atsiliepime į atsakovės atsiliepimą) nurodo, kad visa medžiaga buvo pateikta teismui. Sklypo dalyje ir už jo ribų buvo vykdoma tęstinė veikla po 2021 m. liepos mėn. datos ir fiksuojami pažeidimai, pateikti įrodymai, kad veikla vykdoma buvo ir už sklypo ribų, tai yra miesto vandenvietės apsaugos zonos antroje juostoje ir kita. Pažymi, jog tyrėjai buvo pateikęs prašomus duomenis, o atlikus džiūstančių medžių ekspertizę, jam nebuvo pateiktas originalus ekspertės ekspertizės aktas. Ekspertės aktas buvo pateiktas aplinkosaugininkų savame traktavime, tai yra prieštaraujantis ekspertės ekspertizės akto originalui. Klaipėdos rajono savivaldybėje 2022 m. gruodžio 16 d. vyko susirinkimas-posėdis dėl minimo sklypo ir jame vykdomos veiklos, kuriame pasisakyta, kad 80 proc. medžių sklypo dalyje nudžiūvę dėl vykdytos ūkinės veiklos. Pareiškėjas akcentuoja ekspertės R. N. ekspertizės aktą. AAD, kaip ir minėjo savo raštuose, kreipėsi į NŽT tarnybinės pagalbos, o 2021 m. rugpjūčio 26 d. sulaukė žemės sklypo naudojimo patikrinimo akto su nustatytais pažeidimais, tačiau atsakovas apie tai nepasisako. Pareiškėjas nurodo NŽT patikrinimo akte nustatytus duomenis. Akcentuoja, jog asmeniškai pateikė NŽT duotą nurodymą asmeniui A. P. iki 2021 m. lapkričio 1 d. atkasti paviršinio vandens nuotėkų kanalus-griovius iki buvusios būklės iki skleidžiant gruntą, tačiau nurodymas neįvykdytas. Dėl nustatytų pažeidimų sklypo ribose ir už sklypo ribų jokių veiksmų AAD nesiėmė, atsakymo nepateikė.

Šalies argumentai

Pareiškėjas rašytiniuose paaiškinimuose taip pat pažymi, kad atsakovas nepaaiškina, kaip galima 2021 m. rugpjūčio 20 d. raštu, kuriame atsakyta į pareiškėjo prašymą 2021 m. birželio 14 d. ir užsiminta apie 2021 m. birželio 22 d. atvykimą į sklypą, atsakyti į pareiškėjo prašymus rašytus vėlesnėmis datomis, tai yra dėl vykdomų pažeidimų tęstinumo, kurie fiksuoti 2021 m. rugsėjo mėn., 2021 m. spalio mėn. ir vėliau. Atsakovas nepaaiškina, kaip savivaldybės 2020 m. birželio 30 d. skirta nuobauda suteikia teisę daryti pažeidimus po šios nuobaudos skyrimo iki pat 2022 ir nedrausminti asmens, teigiant, kad asmuo jau baustas ir antrą kartą bausti negalima. Savivaldybė asmenį sudrausmino 2020 m. birželio 30 d. pagal savo kompetenciją, tai yra už savavališką žemės kasinėjimą ir šiukšlinimą, tačiau aplinkosaugos pažeidimai ir Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas yra aplinkosaugos kompetencija. Nurodo, kad dėl viso to ir kreipėsi savo Pareiškimu-Prašymu 2021 m. rugsėjo 16 d. į AAD direktorių ir Imuniteto tarnybą. Tik Imuniteto tarnybos dėka sulaukė išsamesnių atsakymų į pareiškėjo 2021 m. birželio 14 d. prašymą. Pažymi, jog Imuniteto tarnyba jau buvo tarpininkavusi sprendžiant kylančius klausimus ir dėl negaunamų atsakymų.

Teigia, kad LAGK ir atsakovo teiginiai, kad pareiškėjas nėra suinteresuotas asmuo dėl daromų aplinkosauginių pažeidimų taip pat yra nepagrįsti ir prieštarauja pačiai aplinkosauginei politikai. Pareiškėjui yra svarbu, kas vyksta vandenvietės apsaugos juostoje, o sklypo dalyje daromi aplinkosaugos pažeidimai tiesiogiai pažeidžia ir trečiųjų asmenų teises, tai yra pareiškėjo valdomos sklypo dalies: užstumti lietaus drenavimo kanalai, besikaupiantis vanduo, montažinėmis putomis užsandarinti vamzdžiai, panaikinti lietaus kanalizacijos šuliniai, neaiškios kilmės gruntas prie pareiškėjo sklypo dalies.

Nurodo, kad atsakovas teigia, kad minimame sklype pagal NTR duomenis nėra taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos – požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonos. Šio fakto neginčija, nes žemės sklypo dalyje daromi pažeidimai yra aplinkosaugos kompetencijos klausimas, o vykdyta veikla už sklypo ribų, kas patvirtinta NŽT patikrinimo akte, patenka į specialiųjų žemės naudojimo sąlygų – požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonos antrą juostą.

Pareiškėjas rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad lig šiol nėra priimti jokie sprendimai dėl padarytų ir fiksuotų pažeidimų ir tuoj baigsis 2 metų terminas administracinei baudai skirti. Nors ne kartą pareiškėjas prašė AAD pateikti grunto ekspertizės aktą, jis taip ir nebuvo pateiktas, tai neaišku, kuo remiantis aplinkosauga teigia, kad gruntas neužterštas. AAD nepateikia jokių tai patvirtinančių dokumentų, teisės aktų. Buvo fiksuojami pažeidimai, fiksuojamas tik vienas nudžiūvęs medis, savaip traktuotas ekspertės ekspertizės aktas, bet nesiimta jokių veiksmų, kad tai nebesitęstų. Asmuo, vykdantis savo neteisėtą veiklą (fiksuoti pažeidimai) nuo 2020 m., ją toliau nedrausminamas tęsia ir 2021, ir 2022 m. Ko pasėkoje, kaip teigė ekspertė vykusio 2022 m. gruodžio 16 d. administracijos direktoriaus organizuoto posėdžio metu, jau dėl vykdytos ūkinės veiklos nudžiūvę apie 80 procentų medžių šioje sklypo dalyje. Pažymi, jog jokio atsakymo į 2022 m. rugpjūčio 11 d. prašymo 8 klausimus ir vėliau pateiktus AAD klausimus nėra lig šiol sulaukęs.

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

Atsakovas pažymėjo, kad 2022 m. liepos 19 d. Departamente buvo gautas pareiškėjo pranešimas (reg. Nr. AD3-2013) dėl žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas), nudžiūvusių medžių. Pareiškėjas savo pranešime nurodė, kad jis ne kartą kreipėsi į Departamentą dėl Sklype atliekamų darbų, kurių metu į šį žemės sklypą buvo vežamas neaiškios kilmės gruntas su statybinėmis atliekomis (asfalto gabalais, šiferiu ir pan.) bei kertami medžiai. Pareiškėjo teigimu, minėtas gruntas buvo užstumdytas ant lietaus nubėgimo kanalų, medžių lajų, kas paveikė pačius medžius. Pareiškėjas pažymėjo, kad visa tai vyksta žemės dalyje, kuri priskiriama (duomenys neskelbtini) miesto požeminės vandenvietės antrai apsauginei zonai. Pareiškėjas prašė atvykti į įvykio vietą ir nustatyti pažeidimus bei įvertinti medžių būklę. Pareiškėjas 2022 m. rugpjūčio 7 d. pateikė nuo 2020 m. gegužės 16 d. iki 2021 m. spalio 3 d. darytas fotonuotraukas, kurios, pareiškėjo tvirtinimu, pagrindžia jo 2022 m. liepos 19 d. pareiškime nurodytas aplinkybes. Be to, 2022 m. rugpjūčio 11 d. pareiškėjas pateikė prašymą (reg. Nr. AD3-2322) teisiškai įvertinti 2022 m. liepos 19 d. nurodytą situaciją dėl nuo 2020 m. birželio mėnesio daromų aplinkosauginių pažeidimų V. M. valdomame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), ir už jo ribų.

Paaiškina, jog Departamento pareigūnai, reaguodami į 2022 m. liepos 19 d. pareiškėjo pranešimą, 2022 m. rugpjūčio 5 d. patikrino pranešime pateiktą informaciją, atlikdami apžiūrą vietoje. 2022 m. rugpjūčio 9 d. apžiūros akte Nr. (13.2)-TVR-5414 užfiksuota, kad nuvykus į pranešime nurodytą vietą, adresu (duomenys neskelbtini), buvo užfiksuotas nudžiūvęs beržas. Apžiūros protokole nurodyta, kad atsižvelgiant į nustatytus medžio parametrus bei vadovaujantis 2008 m. kovo 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 206 „Dėl kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems želdiniams, patvirtinimo“ (aktuali redakcija patikrinimo dienai) 6 punktu, minėtas medis priskirtinas saugotiniems medžiams. Dėl nudžiūvusio medžio buvo apklaustas sklypo naudotojas, kuris negalėjo nurodyti aplinkybių, dėl ko šis beržas galėjo nudžiūti. Pareiškėjui į 2022 m. liepos 19 d. pranešimą buvo atsakyta 2022 m. rugpjūčio 11 d. Nr. (13.2)-AD5-15341 raštu, informuojant jį, kad Klaipėdos valdybos pareigūnai patikrino pareiškėjo 2022 m. liepos 19 d. pranešime pateiktą informaciją. Pareiškėjas informuotas apie tai, kad apžiūros metu buvo užfiksuotas nudžiūvęs beržas, kuris vadovaujantis 2008 m. kovo 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 206 „Dėl kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems želdiniams, patvirtinimo“ priskiriamas saugotiniems medžiams. Pareiškėjas taip pat informuotas, kad Klaipėdos valdyba kreipsis į atestuotą nepriklausomą želdynų ir želdinių specialistą ekspertiniam medžio būklės vertinimui atlikti. Rašte nurodyta, kad apie atliktus vertinimo rezultatus pareiškėjas bus informuotas papildomai.

Nurodo, kad siekiant išsiaiškinti minėto medžio nudžiūvimo priežastis, Departamento Klaipėdos valdyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 12 straipsnio 4 dalimi, 2022 m. rugpjūčio 18 d. raštu Nr. (13.2)-AD5-15632 kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyrių, prašydama pagal kompetenciją atlikti ekspertinį medžio (beržo) būklės įvertinimą. Pažymi, jog 2022 m. rugsėjo 5 d. Ekologijos ir aplinkotyros mokslų daktarė, nepriklausoma želdynų ir želdinių ekspertė R. N., Klaipėdos valdybai pateikė ekspertizės aktą Nr. 1 dėl karpotojo beržo, augančio adresu (duomenys neskelbtini), būklės. Ekspertizės akte konstatuota, kad beržo šaknyne yra grybinė progresuojanti liga – puvinys. Taip pat karpotojo beržo būklės blogėjimui įtakos galėjo turėti nepalankios meteorologinės sąlygos, tokios kaip neįprastai aukšta oro temperatūra vasaros laikotarpiu ir mažas kritulių kiekis, taip pat buvęs dirvožemio užmirkimas pavasarį. Sklype vykdyta veikla ir nestorai užpiltas dirvožemio sluoksnis galėjo tik pagreitinti beržo būklės blogėjimą, tačiau pagrindinės medžio nykimo priežastys išskiriamos tokios kaip stresas dėl dirvožemio drėgmės režimo pokyčių (pavasarį – ilgai dirvožemio paviršiuje besilaikantis vanduo, vasarą – išdžiūvęs ir įkaitęs paviršinis dirvožemio sluoksnis), beržo nusilpimas dėl esančio šaknyno puvinio.

Departamento Klaipėdos valdyba, atsižvelgiant į šį gautą ekspertizės aktą, 2022 m. rugsėjo 15 d. pareiškėjui papildomai pateikė atsakymą Nr. AD5-17663, kuriuo informavo, kad pagal jo gautą pranešimą jokių pažeidimų nustatyta nebuvo. Tuo pačiu pareiškėjas informuotas, kad dėl 2022 m. liepos 19 d. ir 2022 m. rugpjūčio 11 d. pranešimuose nurodytų aplinkybių dėl dar nuo 2020 m. birželio mėnesio daromų aplinkosauginių pažeidimų V. M. valdomame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), ir už jo ribų Departamentas pagal kompetenciją yra pateikęs išsamų atsakymą 2021 m. rugpjūčio 20 d. raštu Nr. (13.2)-AD5-15598. Atsižvelgiant į tai, šias jo pareiškime nurodytas aplinkybes buvo atsisakyta nagrinėti iš naujo, jos paliktos nenagrinėtos. Pareiškėjas nesutikdamas su jam pateiktu atsakymu, 2022 m. rugsėjo 16 d. vėl kreipėsi į Departamentą su prašymu-pareiškimu, tik jau adresuotu Departamento direktoriui ir Imuniteto skyriui, kuriame pareiškėjas nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, tuo pačiu pakartotinai pranešė apie galimai daromą administracinį nusižengimą, plačiau pateikdamas savo situacijos vertinimą per formuluojamus klausimus.

Teigia, kad Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento direktorė, atliekanti direktoriaus pavaduotojo funkcijas, įvertino visas aplinkybes, nurodytas pareiškėjo prašyme-pareiškime, jas išanalizavo ir atsižvelgiant į jas, 2022 m. spalio 14 d. pateikė išsamų ir motyvuotą atsakymą dėl atlikto tyrimo pagal Departamente 2022 m. liepos 19 d. ir 2022 m. rugpjūčio 11 d. gautus pranešimus, taip pat motyvuotai nurodė, dėl kokių priežasčių minėtuose jo pranešimuose nurodytos aplinkybės dėl, pasak pareiškėjo, dar nuo 2020 m. birželio mėnesio daromų aplinkosauginių pažeidimų V. M. valdomame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), ir už jo ribų paliktinos nenagrinėtomis. Pareiškėjas kreipėsi į LAGK su skundu, prašydamas panaikinti Departamento 2022 m. spalio 14 d. raštą Nr. AD5-20006 „Dėl Jūsų 2022-09-16 pareiškimo-prašymo“ ir įpareigoti Departamentą, tarpininkaujant Imuniteto tarnybai, iš naujo išnagrinėti jo 2022 m. rugsėjo 16 d. pareiškimą-prašymą Nr. AD3-281, atsakant į pareiškėjo 2022 m. rugpjūčio 11 d. prašyme Nr. AD3-2322, pateiktus klausimus. LAGK, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, Sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pabrėžia, kad, kaip matyti iš pareiškėjo skundo, pastarasis nesutinka su skundžiamu Departamento Raštu dėl to, kad pateikdamas Prašymą, tikėjosi, jog jį išnagrinės Departamento Imuniteto tarnyba, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėtas pareiškimas buvo adresuotas Departamento direktoriui ir Imuniteto skyriui. Kaip teisingai LAGK skundžiamame Sprendime pažymėjo, pareiškėjas neišreiškė atskiro pageidavimo, kad šį jo prašymą išnagrinėtų išskirtinai Imuniteto skyrius. Taigi teigti, jog tuo pagrindu Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento direktorės, atliekančios direktoriaus pavaduotojo funkcijos, pateiktas atsakymas yra neteisėtas, nėra jokio pagrindo.

Šalies argumentai

Pažymi, jog pareiškėjas nesutinka su skundžiamais sprendimais iš esmės ir dėl to, nes jo manymu, tiek Departamentas, tiek LAGK netinkamai įvertino jo pateiktų prašymų turinį. Nurodo, jog jis, priešingai nei LAGK sprendime nurodoma, savo prašymu neprašė priimti administracinio sprendimo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka, o prašė priimti procesinį sprendimą dėl galimai padarytų pažeidimų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka ir apie tai informuoti jį, ko, pasak pareiškėjo, Departamentas nepadarė. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo prašymuose nenurodė tokio pobūdžio aplinkybių (jų nenurodė ir savo vėlesniuose skunduose LAGK, teismui), todėl ir buvo laikoma, kad jis pateikė prašymą, kuris buvo išnagrinėtas laikantis VAĮ 11 straipsnio 1 dalyje nurodytų taisyklių.

Teigia, kad nagrinėjamu atveju Pareiškėjas į Departamentą 2022 m. rugsėjo 16 d. raštu kreipėsi su prašymu, kuriame pateikė ne vieną klausimą, prašymą, teiginį, nuomonę ir abejones dėl (duomenys neskelbtini) džiūstančių medžių, šiame žemės sklype ir už jo ribų taikomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, kitų institucijų veiksmų, netaikytos atsakomybės, negauto atsakymo ir pan. Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento direktorė, atliekanti direktoriaus pavaduotojo funkcijas, įvertindama visas aplinkybes, nurodytas pareiškėjo prašyme-pareiškime, išnagrinėjo Departamente turimą informaciją (kuri buvo pateikta LAGK) ir nustatė, kad dėl dalies pareiškėjo nurodytų aplinkybių, egzistavusių 2020–2021 m., Departamento Imuniteto tarnyboje jau buvo atliktas 2022 m. liepos 11 d. ir 2022 m. rugpjūčio 11 d. prašyme-pareiškime nurodytų aplinkybių vertinimas / informacijos patikslinimas ir kad Departamento 2021 m. rugpjūčio 20 d. raštu Nr. (13.2)-AD5-15958 „Dėl Jūsų 2021-07-17 pareiškimo“ pareiškėjui jau buvo pateiktas išsamus atsakymas į keliamus klausimus. Atkreipia dėmesį į tai, kad 2021 m. rugpjūčio 20 d. rašte pareiškėjui buvo pateiktas atsakymas į pareiškėjo 2021 m. liepos 17 d. pareiškimą, kuriuo buvo prašoma atlikti tyrimą dėl galimų aplinkosauginių pažeidimų, pilant statybinį gruntą, (duomenys neskelbtini) mieste požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonoje šalinant medžius, prašoma paaiškinti, ar tai saugotini medžiai, ar pažeidimo metu buvo naudojamos cheminės medžiagos, prašoma pateikti grunto ekspertizės duomenis, nurodoma, jog į sklypą toliau vežamas gruntas, užpilti lietaus drenažo kanalai-grioviai, prašoma paaiškinti, kokiu sluoksniu galimas medžių lajų užpylimas, kiek teisėtas statybinio grunto pylimas vandenvietės apsaugos zonoje ir t. t. 2021 m. rugpjūčio 20 d. rašte pareiškėjui buvo pateiktas išsamus atsakymas dėl valstybinėje žemėje sandėliuojamo neaiškios kilmės grunto su statybiniu laužu, šalinamų medžių, cheminių preparatų. Pažymi ir tai, kad minėtame rašte pareiškėjui buvo nurodyta ir išaiškinta, jog ginčo žemės sklype pagal NTR duomenis nėra taikomos specialios žemės naudojimo sąlygos – požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonos. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėjas visuose raštuose, tiek vėlesniuose skunduose tvirtina, kad jam nepateikiami atsakymai dėl neteisėtos veiklos už šio žemės sklypo ribų vandenvietės apsaugos zonoje, tačiau šie jo teiginiai taip pat niekuo nepagrįsti. Aplinkiniams sklypams vandenvietės apsaugos zonos Nekilnojamojo turto registre taip pat nenustatytos. Apie tai Pareiškėjas puikiai žino, nes šios aplinkybės buvo nagrinėjamos 2020 m. rugsėjo 3 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos pasitarimo dėl pareiškėjo skundų metu, kuriame pareiškėjas dalyvavo ir pats.

Pažymi ir tai, jog kartu su 2022 m. rugpjūčio 7 d. prašymu pateiktose 20 vnt. fotonuotraukose užfiksuota ne Prašymų teikimo metu aktuali faktinė situacija, bet 2020, 2021 m. užfiksuota situacija. Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kada konkrečiai po visų prašymų išnagrinėjimų vėl buvo pilamas statybinis gruntas. To nenustatė ir pagal 2022 m. liepos 19 d. gautą pareiškėjo pareiškimą į įvykio vietą nuvykę pareigūnai. Įvertinus visa tai, taip pat, kad nuo šių 2020–2021 m. skunde nurodytų galimų pažeidimų paaiškėjimo asmeniui dienos iki skundo padavimo dienos yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai, vadovaujantis VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 ir 5 punktais bei Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių 4 29, 47 punktais, pareiškėjo prašymo-pareiškimo dalis dėl šių nurodomų aplinkybių ir buvo palikta nenagrinėta.

Teigia, kad pareiškėjas nesutinka ir su tuo, kad buvo tinkamai įvertinta jo pateikta informacija apie galimai daromus pažeidimus, dėl kurių, pasak pareiškėjo, minėtame žemės sklype džiūsta medžiai. Tačiau reaguojant į šią jo prašymo dalį, Departamento Klaipėdos valdyba atliko administracinę procedūrą, reglamentuojamą VAĮ III skyriuje. Departamento pareigūnai 2022 m. rugpjūčio 5 d. atliko vietos apžiūrą ir surašė 2022 m. rugpjūčio 9 d. apžiūros aktą Nr. (13.2)-TVR-5414, kuriame užfiksuota, jog žemės sklypo teritorijoje yra blogos būklės (nudžiūvęs) beržas, kuris pagal Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 „Dėl Kriterijų, kuriuos atitinkantys medžiai ir krūmai, priskiriami saugotiniems želdiniams, patvirtinimo“ patvirtintus kriterijus priskirtinas prie saugotinų medžių (6 punktas). Atsakovas dėl šių aplinkybių apklausė šio žemės sklypo naudotoją, kuri priežasties, kodėl beržas nudžiūvęs, nežinojo. Dėl karpotojo beržo Ekologijos ir aplinkotyros mokslų daktarė, Nepriklausoma želdynų ir želdinių ekspertė R. N., surašė Ekspertizės aktą, kuriame aiškiai nurodyta beržo būklės priežastis – liga – šaknyno puvinys. Departamentas neturi pagrindo abejoti Ekspertizės akte pateiktomis išvadomis, kadangi ir pats pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, paneigiančių ekspertizės akte padarytų išvadų pagrįstumą. Vien tik subjektyvus skirtingas faktinių aplinkybių suvokimas negali paneigti Ekspertizės akte užfiksuotų išvadų teisingumo. Jokių objektyvių įrodymų, jog beržo būklė galėjo pablogėti dėl tiesioginio ar netiesioginio mechaninio ar cheminio poveikio nustatyta nebuvo. Duomenų, kad patikrinimo metu buvo kitų saugotinų nudžiūvusių medžių, Departamento pareigūnai neužfiksavo.

Departamento įsitikinimu, pareiškėjo 2022 m. liepos 19 d. ir 2022 m. rugpjūčio 11 d. prašymai buvo tinkamai ištirti, o atlikus tyrimą, pareiškėjui pateikti išsamūs atsakymai, todėl jam ir buvo pateikta skundžiamame Rašte išdėstyta informacija, papildomai paaiškinant, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis buvo priimti tokio turinio Departamento Klaipėdos valdybos 2022 m. rugpjūčio 12 d. ir 2022 m. rugsėjo 15 d. raštai. Pareiškėjas skundu prašo panaikinti skundžiamus Departamento Raštą ir LAGK Sprendimą, motyvuodamas tuo, kad jam nebuvo atsakyta į 2022 m. rugpjūčio 11 d. (reg. AD3-2322) jo pateiktą prašymą atsakyti į 8 užduotus klausimus. Pažymi, kad ginčas dėl pareiškėjo 2022 m. rugpjūčio 11 d. prašyme užduotų 8 klausimų, į kuriuos pasak pareiškėjo, jam nebuvo atsakyta, yra sprendžiamas kitoje byloje. Į šį minėtą pareiškėjo kreipimąsi buvo atsakyta 2022 m. rugsėjo 15 d. raštu (kuriuo pareiškėjui taip pat pateiktas atsakymas ir į jo 2022 m. liepos 19 d. pranešimą). LAGK Klaipėdos skyrius pagal atitinkamą pareiškėjo skundą išnagrinėjo bylą dėl Departamento 2022 m. rugsėjo 15 d. rašto teisėtumo ir 2022 m. lapkričio 28 d. priėmė sprendimą, kuris buvo apskųstas Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 3 dalyje aiškiai numatyta, kad byla nutrauktina, kai paaiškėja, jog yra priimtas Lietuvos administracinių ginčų komisijos, jos teritorinio padalinio sprendimas, kuriuo išspręstas ginčas tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu <...>. LAGK nustatęs šias aplinkybes, skundžiamu 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimu bylą pareiškėjo skundo reikalavimo dalyje dėl Departamento įpareigojimo atsakyti į pareiškėjo 2022 m. rugpjūčio 11 d. prašyme (reg. Nr. AD3-2322) pateiktus 8 klausimus nutraukė. Atsižvelgiant į tai, Departamento nuomone, ši skundo dalis šioje byloje neturėtų būti nagrinėjama.

Departamento įsitikinimu, pareiškėjo skundas dėl LAGK Sprendimo ir Departamento Rašto visiškai nepagrįstas. LAGK įvertinusi visas šias byloje nustatytas faktines aplinkybes, išanalizavusi skundžiamo sprendimo turinį, pagrįstai sprendė, kad Departamentas tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo 2022 m. rugsėjo 16 d. prašymą, nurodė faktinius bei teisinius sprendimo priėmimo pagrindus, ir priėmė teisėtą sprendimą, atitinkantį VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus ir kurio keisti ar naikinti skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pagrįstai Pareiškėjo skundą atmetė.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento Rašto ir Komisijos Sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo. Taip pat pagrindo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Prašymą tarpininkaujant Imuniteto tarnybai bei pagrindo įpareigoti atsakovą atsakyti į pareiškėjo 2022 m. rugpjūčio 11 d. prašyme pateiktus 8 klausimus.

Bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas ne kartą kreipėsi į Departamentą dėl Sklype atliekamų darbų, kurių metu į šį žemės sklypą neva buvo vežamas neaiškios kilmės gruntas su statybinėmis atliekomis (asfalto gabalais, šiferiu ir pan.) bei kertami medžiai. Pareiškėjo teigimu, minėtas gruntas buvo užstumdytas ant lietaus nubėgimo kanalų, medžių lajų, kas paveikė pačius medžius. Pareiškėjas pažymėjo, kad visa tai vyksta ir žemės dalyje, kuri priskiriama (duomenys neskelbtini) miesto požeminės vandenvietės antrai apsauginei zonai.

Pareiškėjas 2022 m. rugpjūčio 11 d. pateikė Departamentui prašymą el. paštu keldamas aštuonis klausimus, susijusius su situacija Sklype.

Departamentas 2022 m. rugpjūčio 11 d. raštu Nr. (13.2)-AD5-15341 informavo pareiškėją, kad Klaipėdos valdybos pareigūnai patikrino pareiškėjo 2022 m. liepos 19 d. pranešime pateiktą informaciją – atliko vietos apžiūrą. Apžiūros metu buvo užfiksuotas nudžiūvęs beržas, kuris vadovaujantis 2008 m. kovo 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 206 „Dėl kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems želdiniams, patvirtinimo“ priskiriamas saugotiniems medžiams. Pareiškėjui išaiškinta, kad Klaipėdos valdyba kreipsis į atestuotą nepriklausomą želdynų ir želdinių specialistą ekspertiniam medžio būklės vertinimui atlikti. Pažymėta, kad apie atliktus vertinimo rezultatus pareiškėjas bus informuotas papildomai.

Departamentas 2022 m. rugsėjo 15 d. raštu Nr. AD5-17663 informavo pareiškėją, kad atliekant ekspertizę buvo nustatyta, kad pagrindinės medžio nykimo priežastys – stresas dėl dirvožemio drėgmės rėžimo pokyčių, beržo nusilpimas dėl esančio šaknyno puvinio. Pareiškėjas taip pat informuotas, kad Departamentas pagal kompetenciją yra pateikęs išsamų atsakymą pareiškėjui 2021 m. rugpjūčio 20 d. raštu Nr. (13.2)-AD5-15598, o 2022 m. liepos 19 d. ir 2022 m. rugpjūčio 11 d. pranešimuose nepateikti nauji duomenys, leidžiantys abejoti ankstesnio Departamento atsakymo pagrįstumu. Rašte pateikta informacija apie sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudotojai taikytą administracinę atsakomybę už savavališką kasinėjimą bendroje teritorijoje ir teritorijos nesutvarkymą, baigus darbus. Rašte nurodyta ir tai, kad 2022 m. liepos 21 d. pradėta administracinė teisena dėl nulaužtos beržo šakos, nenustačius, kad buvo padaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių, nutraukta.

Pareiškėjas su Prašymu kreipėsi į Departamento direktorių ir Imuniteto skyrių, kuriame pareiškėjas pakartotinai pranešė apie galimai daromą administracinį nusižengimą, bei prašė pateikti atsakymus, atlikti džiūstančių medžių ekspertizę.

Departamentas Rašte nurodė, kad dėl dalies pareiškėjo nurodytų aplinkybių, egzistavusių 2020–2021 m., Departamento Imuniteto tarnyboje jau buvo atliktas Prašyme nurodytų aplinkybių vertinimas / informacijos patikslinimas ir raštu pareiškėjui buvo pateiktas išsamus atsakymas į keliamus klausimus. Kadangi dėl tų pačių klausimų sprendimas Departamente jau buvo priimtas ir pareiškėjas papildomai nepateikė naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio sprendimo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą, taip pat, kad nuo šių 2020–2021 m. skunde nurodytų galimų pažeidimų paaiškėjimo asmeniui dienos iki skundo padavimo dienos yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3 ir 5 punktais bei Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių 29, 47 punktais, pareiškėjo Prašymo dalis dėl šių aukščiau nurodomų aplinkybių nebuvo nagrinėjama. Departamentas paaiškino, jog pareiškėjui jau buvo teikta informacija Departamento 2022 m. rugpjūčio 11 d. ir 2022 m. rugsėjo 15 d. raštais. Taip pat Departamentas atsakė į pareiškėjo klausimus.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Departamento Raštu, 2022 m. lapkričio 13 d. su skundu kreipėsi į Komisiją, prašydamas panaikinti Raštą ir įpareigoti Departamentą, tarpininkaujant Imuniteto tarnybai, iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Prašymą, atsakant į pareiškėjo 2022 m. rugpjūčio 11 d. prašyme reg. Nr. AD3-2322, pateiktus 8 klausimus.

Komisija Sprendimu nutraukė bylą dalyje dėl pareiškėjo skundo reikalavimo įpareigoti Departamentą atsakyti į pareiškėjo 2022 m. rugpjūčio 11 d. prašyme reg. Nr. AD3-2322 pateiktus 8 klausimus, kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Komisija nurodė, kad pareiškėjas Komisijai pateiktame skunde nenurodė, į kokius konkrečiai klausimus atsakovas Raštu nepateikė atsakymų. Be to, skundu pareiškėjas neginčija Raštu priimto sprendimo atsisakyti nagrinėti Prašymą dalyje, kurioje pareiškėjas nurodė 2020-2021 m. aplinkybes ir dėl kurių jam atsakymas jau buvo pateiktas 2021 m. rugpjūčio 20 d. raštu. Pareiškėjas, taip pat prie Prašymo pridėjo ir Administracijos pateiktą nuotrauką, kurioje matyti 2021 m. Sklype, aplink beržą, supiltas gruntas. Tačiau tiek minėta nuotrauka, tiek Situacijos schema nepagrindžia aplinkybių, jog Sklype ar už jo ribų daromi nauji pažeidimai. Pareiškėjas nei atsakovui, nei Komisijai nepateikė objektyvių duomenų, kada konkrečiai, iki jo Prašymo pateikimo Departamentui (2022 m. rugsėjo 16 d.), Sklype ar už jo ribų vėl buvo pilamas neaiškios kilmės gruntas, dėl ko Departamentas turėtų imtis atitinkamų veiksmų. Komisija pažymėjo, jog jei pareiškėjo vertinimu atsakovas nepagrįstai nepradėjo administracinio nusižengimo teisenos žemės sklypo valdytojos atžvilgiu, jis turi teisę su tokiu skundu kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 12 straipsnio 3 dalis). Komisijos Klaipėdos apygardos skyrius pagal atitinkamą pareiškėjo skundą išnagrinėjo bylą dėl Departamento 2022 m. rugsėjo 15 d. rašto teisėtumo, iš esmės išsprendė ginčą dėl atsakymų į pareiškėjo 2022 m. rugpjūčio 11 d. prašymu pateiktus 8 klausimus ir dėl to 2022 m. lapkričio 28 d. priėmė sprendimą Nr. 21R2-180 (AG2-156/16-2022). Atsižvelgiant į tai, byla pareiškėjo skundo reikalavimų dalyje, dėl atsakovo įpareigojimų atsakyti į pareiškėjo 2022 m. rugpjūčio 11 d. prašyme reg. Nr. AD3-2322 pateiktus 8 klausimus, nutrauktina. Rašte atsakovas taip pat pateikė atsakymus ir į kitus pareiškėjo Prašyme pateiktus klausimus, tačiau pats pareiškėjas dėl šių atsakymų pagrįstumo nepateikė argumentų Komisijai pateiktame skunde, todėl dėl jų Komisija nepasisakė. Komisija darė išvadą, jog Departamentas tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo Prašymą ir Raštu pateikė pagrįstus atsakymus į Prašyme nurodytus klausimus.

Pareiškėjas nesutikdamas su Departamento Raštu ir Komisijos Sprendimu, kreipėsi į teismą.

Pagal VAĮ 2 straipsnio 10 dalį, prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus. Pagal VAĮ 2 straipsnio 12 dalį, skundas – asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame tas asmuo nurodo, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašo juos apginti.

Pagal VAĮ 11 straipsnio 1 dalį asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles.

Pagal Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – ir Taisyklės) (redakcija, galiojusi ginčo Rašto priėmimo metu), 45 punktą, į prašymą institucija atsako atsižvelgdama į jo turinį: į prašymą suteikti administracinę paslaugą atsakoma suteikiant prašomą vieną iš VAĮ 19 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių paslaugų (ar prašomas kelias administracines paslaugas) arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti (45.1 papunktis); į prašymą pakonsultuoti asmenį jam aktualiu klausimu atsakoma suteikiant konsultaciją pagal institucijai nustatytą kompetenciją arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti (45.2 papunktis); į prašymą priimti administracinį sprendimą atsakoma VAĮ 13 straipsnyje nustatyta tvarka (45.3 papunktis); į prašymą, nenurodytą Taisyklių 45.1-45.3 papunkčiuose, atsakoma laisva forma (45.4 papunktis).

Žemesnės instancijos teismas

Asmens kreipimosi į viešojo administravimo subjektą forma nustatoma, atsižvelgiant (vertinant) į tokio kreipimosi turinį, o ne jo pavadinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1252/2012; 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2918/2012; 2012 m. spalio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-2452/2012; 2014 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-494/2014 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog asmuo, teikdamas skundą turi nurodyti kokios konkrečios jo teisės ir teisėti interesai yra pažeisti, ir kaip institucija, į kurią kreipiasi galėtų apginti jo pažeistas teises. Asmuo, kreipdamasis dėl kitų asmenų pažeistų teisių ir teisėtų interesų, turi nurodyti, kad jam suteikta teisė reikalauti ginti tų asmenų teises ir teisėtus interesus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4529-520/2020).

Pareiškėjas skunde teigė, kad dėl galimai daromų pažeidimų, pareiškėjas su Prašymu kreipėsi į Departamento direktorių ir Imuniteto skyrių, tačiau Prašymo Imuniteto skyrius nenagrinėjo. Pareiškėjas nurodė, jog siuntė Departamentui raštą su 20 nuotraukų, tačiau nėra aišku, ar šia pareiškėjo medžiaga buvo vadovaujamasi. Be to, pareiškėjas akcentuoja tai, jog Sklype medžiai nudžiūvę dėl vykdytos ūkinės veiklos (grunto ir statybinio laužo liekanų), todėl mano, jog turėjo būti pradėta administracinių nusižengimų teisena. Pareiškėjas 2022 m. rugpjūčio 11 d. kreipėsi į Departamentą, tačiau Rašte nebuvo pateikti išsamūs atsakymai. Taip pat į 2022 m. rugpjūčio 11 d. prašymo 8 klausimus ir vėliau pateiktus AAD klausimus nebuvo atsakyta.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas visų pirma atkreipia dėmesį ir į tai, jog nors nagrinėjamoje byloje ginčo objektas yra Departamento Raštas, kuris pateiktas atsakant į Prašymą, bei Komisijos Sprendimas, tačiau pareiškėjas skunde reiškia argumentus, kurie susiję su pareiškėjo ankstesniais pranešimais, pvz. pateiktomis fotonuotraukomis, kurios buvo pateiktos Departamentui vertinti 2022 m. rugpjūčio 7 d., prašymu iš naujo įvertinti 2022 m. rugpjūčio 11 d. prašyme suformuluotus klausimus ir pan. Akcentuotina, jog teismas šias pareiškėjo nurodomas aplinkybes vertina tik tose ribose, kiek tai susiję su ginčijamu Raštu ir Komisijos Sprendimu, neperžengiant Prašymo ribų, nevertinant ankstesnių prašymų pagrįstumo ir atsakymų į juos pateikimo.

Nagrinėjamoje byloje pateikti duomenys patvirtina, jog pareiškėjas 2022 m. liepos 19 d. pateikė pranešimą Departamentui dėl Sklype nudžiūvusių medžių. Departamentas 2022 m. rugpjūčio 5 d. atliko apžiūrą vietoje ir 2022 m. rugpjūčio 9 d. apžiūros akte Nr. (13.2)-TVR-5414 (toliau – ir Apžiūros aktas) užfiksavo, kad Sklype yra nudžiūvęs beržas, kuris priskirtinas saugotiniems medžiams. Dėl nudžiūvusio beržo buvo apklaustas žemės sklypo naudotojas, kuris negalėjo nurodyti aplinkybių, dėl ko šis beržas galėjo nudžiūti. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjas informuotas Departamento 2022 m. rugpjūčio 11 d. raštu. Papildomai pareiškėjas minėtu raštu buvo informuotas apie tai, jog Klaipėdos valdyba kreipsis į atestuotą nepriklausomą želdynų ir želdinių specialistą ekspertiniam medžio būklės vertinimui atlikti ir apie rezultatus informuos pareiškėją. Departamentas kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyrių, prašydamas atlikti ekspertinį medžio (beržo) būklės įvertinimą. Ekologijos ir aplinkotyros mokslų daktarė, nepriklausoma želdynų ir želdinių ekspertė R. N. 2022 m. rugsėjo 5 d. pateikė ekspertizės aktą Nr. 1 (toliau – ir Ekspertizės aktas), kuriame nurodė, jog beržo būklės blogėjimui įtakos galėjo turėti nepalankios meteorologinės sąlygos – neįprastai aukšta oro temperatūra vasaros laikotarpiu ir mažas kritulių kiekis, dirvožemio užmirkimas pavasarį ir sklype vykdyta ūkinė veikla. Galima teigti, kad stresas dėl dirvožemio drėgmės režimo pokyčių (pavasarį – ilgai dirvožemio paviršiuje besilaikantis vanduo, vasarą – išdžiūvęs ir įkaitęs paviršinis dirvožemio sluoksnis), net nestorai papildomai užpiltas dirvožemio sluoksnis galėjo pagreitinti dėl šaknyno puvinio nusilpusio beržo būklės pablogėjimą. Pagerinti beržo būklę galimybių nėra, rekomenduojama karpotąjį beržą pašalinti. Kaip minėta, Departamentas 2022 m. rugsėjo 15 d. raštu Nr. AD5-17663 informavo pareiškėją, kad atliekant ekspertizę buvo nustatyta, kad pagrindinės medžio nykimo priežastys – stresas dėl dirvožemio drėgmės rėžimo pokyčių, beržo nusilpimas dėl esančio šaknyno puvinio. Pareiškėjas taip pat informuotas, kad Departamentas pagal kompetenciją yra pateikęs išsamų atsakymą pareiškėjui 2021 m. rugpjūčio 20 d. raštu Nr. (13.2)-AD5-15598, o 2022 m. liepos 19 d. ir 2022 m. rugpjūčio 11 d. pranešimuose nepateikti nauji duomenys, leidžiantys abejoti ankstesnio Departamento atsakymo pagrįstumu. Rašte pateikta informacija apie sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudotojai taikytą administracinę atsakomybę už savavališką kasinėjimą bendroje teritorijoje ir teritorijos nesutvarkymą, baigus darbus. Rašte nurodyta ir tai, kad 2022 m. liepos 21 d. pradėta administracinė teisena dėl nulaužtos beržo šakos, nenustačius, kad buvo padaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių, nutraukta.

Pareiškėjas kreipėsi į Departamentą su Prašymu, kuriame nurodė aplinkybes su nudžiūvusiu medžiu (beržu) ir pilamu statybiniu gruntu Sklype, į kurį Departamentas atsakė ginčo Raštu.

Pareiškėjas pabrėžia, jog Prašymo neišnagrinėjo Departamento Imuniteto skyrius. Kaip matyti, Prašymas buvo pateiktas Departamento direktoriui ir Imuniteto skyriui. Pareiškėjo Prašymą išnagrinėjo ir atsakymą į jį pateikė ginčo Raštu Departamentas, Raštą pasirašė Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento direktorė, atliekanti direktoriaus pavaduotojo funkcijas. Teismas pažymi, kad vien tai, jog pareiškėjas Prašymą adresavo ne tik Departamento direktoriui, bet ir Imuniteto skyriui, nereiškia, jog pareiškėjui turėjo būti pateikti du atsakymai, arba nurodytos atskiros atsakymo dalys, kurias rengė skirtingi Departamento struktūriniai padaliniai. Pareiškėjo Prašymą nagrinėjo Departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas. Kaip asmenų prašymų ar skundų nagrinėjimas organizuojamas institucijos viduje, t. y. kokie konkretūs padaliniai, pareigūnai, valstybės tarnautojai ar darbuotojai nagrinėja prašymus/skundus, priklauso nuo vidinės institucijos darbo organizavimo tvarkos, padalinių ir konkrečių asmenų funkcijų. Departamento Raštą pasirašė tam tinkamus įgaliojimus turintis asmuo - Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento direktorė, atliekanti direktoriaus pavaduotojo funkcijas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad šiuo aspektu pažeidimų atsakant į pareiškėjo Prašymą nenustatyta. Be to, pareiškėjas pateiktame skunde nenurodė jokių esminių argumentų, dėl kokių priežasčių pareiškėjo Prašymas turėjo būti nagrinėjamas išimtinai Imuniteto skyriuje, todėl šis teiginys vertintinas kaip deklaratyvaus pobūdžio, nesudarantis pagrindo šiuo aspektu ginčo Raštą panaikinti.

Žemesnės instancijos teismas

Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas Departamentui 2022 m. rugpjūčio 7 d. pateikė elektroniniu paštu 20 fotonuotraukų. Pastebėtina, jog Apžiūros aktas yra surašytas 2022 m. rugpjūčio 9 d., t. y. jau po pareiškėjo pateiktų fotonuotraukų. Apžiūros akte užfiksuota reali situacija Sklype, ir nustatyta, jog Sklype yra nudžiūvęs beržas. Vadovaujantis Ekspertizės aktu, nustatyta, kad beržo būklės blogėjimui įtakos galėjo turėti nepalankios meteorologinės sąlygos, dirvožemio užmirkimas, Sklype vykdyta ūkinė veikla ir šaknyno puvinys. Tai rodo, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės buvo tinkamai analizuojamos, vertinamos. Teismas atkreipia dėmesį, kad Ekspertizės akte, kuris surašytas 2022 m. rugsėjo 5 d., pažymima, kad beržo laja vegetacijos pradžioje buvo gyvybinga, o jo būklė pablogėjo per pastaruosius 3-4 mėnesius (t. y. 2022 m. gegužės-rugsėjo mėn.). Tuo tarpu pareiškėjo pateiktos fotonuotraukos yra užfiksuotos 2021 m., o kai kurios net 2020 m., todėl jos nepatvirtina, jog statybinis gruntas buvo pilamas sklype po 2022 m. liepos 19 d. pranešimo dienos, ar po to, kai Departamentas atliko patikrinimą vietoje, kuris užfiksuotas Apžiūros aktu. Šios fotonuotraukos nagrinėjamu atveju yra neaktualios, nes užfiksuotos ne pranešimo pateikimo momentu, ar po to, kai pareiškėjas pateikė Prašymą, todėl jų vertinimas nėra tikslingas. Taigi Departamentas neprivalėjo atskirai pasisakyti dėl pareiškėjo pateiktų nuotraukų.

Byloje pateikti duomenys taip pat patvirtina, jog dėl tų pačių aplinkybių, t. y. nudžiūvusių medžių bei galimai pilamo statybinio grunto Sklype, pareiškėjas ne kartą kreipėsi į Departamentą, tačiau pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių naujų duomenų ar įrodymų, kurie patvirtintų, jog statybinis gruntas buvo pilamas Sklype Prašymo pateikimo metu ar būtų atliekama kita veikla 2022 m. vasarą, galėjusi nulemti medžių būklės pablogėjimą.

Pareiškėjas iš esmės siekia, jog dėl galimai padarytų pažeidimų būtų taikyta administracinė atsakomybė pagal ANK nuostatas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalimi, administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Bylos, priskirtinos administracinių teismų kompetencijai, yra išvardintos ABTĮ 17 straipsnyje, o ginčai, kurių administraciniai teismai nesprendžia, nurodyti ABTĮ 18 straipsnyje. Taigi, administraciniai teismai nagrinėja ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje ir vertina viešojo administravimo subjektų veiksmų ar sprendimų teisėtumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-101/2013). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 18 dalimi, viešasis administravimas – teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas.

Įvertinus minėtas ABTĮ nuostatas pažymėtina, jog administraciniai teismas nėra įgalioti vertinti, ar pagrįstai Departamentas netaikė administracinės atsakomybės nagrinėjamu atveju. Taip pat ir Komisija nėra įgaliota vertinti ANK nuostatų taikymo ir (ar) netaikymo, kas ir buvo nurodyta ginčo Sprendime. Šiuo atveju pareiškėjas, manydamas, jog jo teisės ir (ar) teisėti interesai yra pažeidžiami, šiuo aspektu turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą. Pastebėtina, jog ginčo Rašte pareiškėjui išaiškinta: ,,Pažymime, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo, savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų, be to, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje nustatyta, kad „civilines teises įstatymų numatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijas <...>“, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 1 dalyje numatyta tai, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.“ Taigi, pareiškėjui Rašte buvo išaiškinta teisė kreiptis į teismą, tuo atveju, jeigu pareiškėjas mano, kad Sklypo bendranaudotoja savo veiksmais pažeidžia pareiškėjo teises. Šiuo aspektu Departamentas ir Komisija pagrįstai nevertino pareiškėjo skundo teiginių, susijusių su administracinės teisenos pradėjimu.

Prašymas ar skundas gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad dėl to paties klausimo atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą (VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punktas). Analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir Taisyklių 29 punkte, kuris numato, jog prašymai ir skundai gali būti nenagrinėjami VAĮ 11 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais, taip pat kituose įstatymuose nustatytais pagrindais.

Nesutiktina su pareiškėjo skundo argumentais, jog Rašte nebuvo pateikti išsamūs atsakymai į 2022 m. rugpjūčio 11 d. prašymo 8 klausimus ir vėliau pateiktus klausimus. Pareiškėjui kreipusis į Departamentą 2022 m. liepos 19 d. su pranešimu, Departamentas atliko patikrą vietoje (Sklype), taip pat Departamentas kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyrių, prašydamas atlikti ekspertinį medžio (beržo) būklės įvertinimą (apie tai pareiškėjas buvo informuotas Departamento 2022 m. rugpjūčio 11 d. raštu), o ekspertė pateikė Ekspertizės aktą 2022 m. rugsėjo 5 d., todėl pareiškėjui 2022 m. rugsėjo 15 d. Departamento raštu buvo pateiktas atsakymas tiek į 2022 m. liepos 19 d. pranešimą, tiek į 2022 m. rugpjūčio 11 d. prašymą. Analogiškai nurodytas situacijos vertinimas ir Rašte. Be to, kaip teisingai nustatė Komisija Sprendime, dėl Departamento 2022 m. rugsėjo 15 d. rašto teisėtumo ir pagrįstumo yra pasisakęs Komisijos Klaipėdos apygardos skyrius 2022 m. lapkričio 28 d. sprendime Nr. 21R2-180 (AG2-156/16-2022) (toliau – ir Sprendimas Nr. 2), todėl šioje dalyje Komisija bylą nutraukė.

Pareiškėjas pakartotinai skunde reiškia nesutikimą su Departamento pateiktais atsakymais į pareiškėjo 2022 m. rugpjūčio 11 d. suformuluotus klausimus, tačiau, kaip nustatyta, į pareiškėjo 2022 m. rugpjūčio 11 d. prašyme suformuluotus klausimus Departamentas atsakė 2022 m. rugsėjo 15 d. raštu. Taip pat 2022 m. rugsėjo 15 d. raštu Departamentas atsakė ir į pareiškėjo 2022 m. liepos 19 d. pranešimą. Dėl Departamento 2022 m. rugsėjo 15 d. rašto yra priimtas Komisijos Sprendimas Nr. 2, todėl nagrinėjamoje byloje nėra tikslinga vertinti analogiškus pareiškėjo skundo teiginius, kurie jau yra įvertinti Komisijos Sprendimu Nr. 2. Pareiškėjas nurodė, jog Sprendimas Nr. 2 nėra įsiteisėjęs ir yra apskųstas teismui. Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ duomenimis nustatyta, jog Komisijos Sprendimo Nr. 2 ir Departamento 2022 m. rugsėjo 15 d. rašto teisėtumas ir pagrįstumas buvo vertintas Regionų administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI3-2233-386/2023. Regionų administracinis teismas 2023 m. balandžio 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2023 m. lapkričio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1857-624/2023 pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė ir pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Taigi, priešingai nei nurodo pareiškėjas, Sprendimas Nr. 2 yra teisėtas ir pagrįstas, taip pat ir Departamento 2022 m. rugsėjo 15 d. raštas, kuriame buvo atsakyta į pareiškėjo 2022 m. rugpjūčio 11 d. prašyme suformuluotus klausimus. Teismas sprendžia, jog Komisija neturėjo pagrindo vertinti pareiškėjo skundo reikalavimų, susijusių su prašymu įpareigoti Departamentą atsakyti į pareiškėjo 2022 m. rugpjūčio 11 d. prašyme pateiktus klausimus, kadangi pagrįstai nustatė, jog Komisija Sprendimu Nr. 2 išnagrinėjo analogišką pareiškėjo prašymą, kuriame buvo vertintas Departamento 2022 m. rugsėjo 15 d. rašto teisėtumas bei pagrįstumas. Šiuo aspektu VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punkto ir Taisyklių 29 punkto pažeidimas nenustatytas. Esant nurodytoms aplinkybėms, Komisija pagrįstai šioje Sprendimo dalyje nutraukė bylą dėl pareiškėjo skundo reikalavimo įpareigoti Departamentą atsakyti į pareiškėjo 2022 m. rugpjūčio 11 d. prašyme pateiktus 8 klausimus.

Kadangi dėl Departamento 2022 m. rugsėjo 15 d. rašto ir Komisijos Sprendimo Nr. 2 yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas (LVAT 2023 m. lapkričio 22 d. nutartis), taip pat įvertinus tai, jog Departamento 2022 m. rugsėjo 15 d. raštu ir Komisijos Sprendimu Nr. 2 buvo įvertinti pareiškėjo 2022 m. rugpjūčio 11 d. prašymo klausimai, todėl šioje dalyje pareiškėjo skundo teiginiai dėl atsakymų pateikimo į 2022 m. rugpjūčio 11 d. prašyme suformuluotus klausimus atmestini kaip nepagrįsti.

Pažymėtina, jog dėl pareiškėjo rašytiniuose paaiškinimuose nurodytų teiginių, susijusių su 2021 m. birželio 14 d. atsakovo pateiktu atsakymu ir kitais 2021 m. teiktais prašymais atsakovui, teismas nepasisakys, nes tai nėra nagrinėjamos administracinės bylos dalykas, šie prašymai ir atsakymai buvo teikti 2021 m., o byloje įvertintas Prašymas ir į jį pateiktas atsakymas (Raštas), bei dėl to priimtas Komisijos Sprendimas. Taigi, rašytiniuose paaiškinimuose nurodytos aplinkybės dėl 2021 m. ir tuo laikotarpiu teiktų prašymų bei gautų atsakymų, nagrinėjamoje byloje nėra aktualios, galimai įvykusios ne ginčo laikotarpiu, todėl nevertintinos.

Dėl Komisijos Sprendimo pareiškėjas pažymėjo, jog Komisija ne visiškai teisingai nustatė pareiškėjo prašymų esmę, kadangi pareiškėjas neprašė priimti administracinio sprendimo VAĮ nustatyta tvarka, o prašė priimti procesinį sprendimą dėl galimai padarytų pažeidimų ANK ar BPK nustatyta tvarka ir apie tai informuoti pareiškėją.

Pagal ABTĮ 18 straipsnio 1 dalį, administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams. ANK ir BK numatytos atsakomybės taikymas, kaip minėta, nepatenka į administracinių teismų kompetenciją, nes tai nėra ginčai viešojo administravimo srityje. Atsižvelgiant į tai, su tuo susiję pareiškėjo argumentai atmestini.

Vertindamas ginčo Raštą atitikties VAĮ nustatytiems reikalavimams kontekste, teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies nuostatas, administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.

Aiškindamas VAĮ (įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2020 m. lapkričio 1 d.) 8 straipsnį (šiuo metu galiojančios įstatymo redakcijos 10 straipsnio 5 dalies atitiktis), LVAT yra pažymėjęs, kad individualių administracinių aktų priėmimas yra teisės taikymas, sukeliantis konkrečių teisinių padarinių asmenų teisiniam statusui (žr., pvz., 2015 m. vasario 18 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-398-442/2015; 2012 m. liepos 20 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje A-520–2294/2012; 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-444-2366/2012). Individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės aktų reikalavimus, taip pat su gero administravimo principu, kurių viešojo administravimo subjektas privalo laikytis (žr., pvz., 2011 m. birželio 27 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011; 2014 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-662-839/14; 2014 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-756-997/2014; 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-2760-492/2015; ir kt.). Esminiais pažeidimais pripažįstami viešojo administravimo subjekto veiksmai, kai priimtame akte tinkamai neindividualizuojamos teisės normos, apsiribojama vien tik nuorodomis į bendro pobūdžio teisės akto nuostatas pateikimu ir pan. (žr., pvz., 2012 m. birželio 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-1750/2012; 2012 m. gruodžio 11 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-552-3114/2012; ir kt.).

Nagrinėjamu atveju Departamento Raštas yra pakankamai argumentuotas, pagrįstas teisės aktų nuostatomis, pateiktas išsamus pareiškėjo situacijos vertinimas, kas ir buvo patvirtinta Komisijos Sprendimu. Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog pareiškėjas skirtingais raštais/pranešimais/prašymais siekia inicijuoti Departamento tyrimus dėl Sklype nudžiūvusių medžių, nurodydamas aplinkybes, susijusias su statybinio grunto atliekų šalinimu, bei siekdamas, jog Departamentas administracine tvarka nubaustų atsakingus asmenis. Kadangi pareiškėjas kreipėsi į Departamentą su raštais/pranešimais/prašymais, nurodydamas aplinkybes, susijusias su, pareiškėjo manymu, atliekamais aplinkosauginiais pažeidimais, todėl pareiškėjas inicijavo administracinę procedūrą, kuri nagrinėtina pagal VAĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Šiuo atveju Departamentas atliko tiek patikrinimą vietoje (Apžiūros aktas), tiek kreipėsi dėl ekspertizės atlikimo (Ekspertizės aktas), o šiuos duomenis gavęs, pateikė atsakymą pareiškėjui 2022 m. rugsėjo 15 d. raštu, pakartotinai ginčo Raštu.

Pažymėtina, jog pareiškėjas nenurodė ir nepateikė duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų suteikta teisė ginti kitų asmenų teises ir teisėtus interesus, jis nėra tinkamas subjektas, turintis teisę ginti viešąjį interesą, todėl šios aplinkybės patvirtina tai, jog Departamentas pagrįstai nagrinėjo pareiškėjo Prašymą vadovaudamasis VAĮ ir Taisyklių nuostatomis. Be to, vien tai, jog pareiškėjas pateikė Departamentui pranešimą ar Prašymą, nereiškia, jog turi būti taikyta atsakomybė, kadangi turi būti įvertinamos visos pranešimo ar Prašymo aplinkybės ir sprendžiama, ar yra pagrindas administracinei atsakomybei taikyti. Vien pranešimo ar Prašymo pateikimas neįpareigoja Departamento taikyti administracinę atsakomybę, turi būti atliekamas faktinių aplinkybių patikrinimas, nustatyta administracinio nusižengimo sudėtis. Akcentuotina, jog šios aplinkybės buvo išaiškintos pareiškėjui Departamento Raštu. Teismas akcentuoja, jog kaip išaiškinta aukščiau šiame sprendime, teismas nevertina administracinės ar baudžiamosios atsakomybės taikymo/netaikymo pagrįstumo, todėl nustačius, jog Departamentas pagrįstai atsakė į pareiškėjo Prašymą VAĮ nustatyta tvarka, šių skundo teiginių papildomas vertinimas nėra tikslingas.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad Departamentas pagrįstai pareiškėjo Prašymą vertino pagal VAĮ 11 straipsnio 1 dalį, pateikė išsamų, motyvuotą ir pagrįstą atsakymą (Raštą), kaip tai nustatyta VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje.

Teismas papildomai pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios savo praktikos, kad tuo atveju, kai institucijoms yra suteikta gana plati veikimo laisvė (diskrecija), įgyvendinant tam tikras teisės normas arba vykdant politiką tam tikroje srityje, teismai nagrinėja tik, ar viešojo administravimo subjektas, įgyvendindamas savo diskreciją, nepadarė aiškios (aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo) klaidos, nepiktnaudžiavo įgaliojimais (valdžia), akivaizdžiai neperžengė diskrecijos ribų, ar laikėsi procedūrinių taisyklių, ar tikslios faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ginčytinas pasirinkimas, ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (šiais aspektais žr., pvz., 2006 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A415-2203/2006, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 10, 2006; 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-2286/2012; 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2952/2012; 2014 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-435/2014).

Teismas, įvertinęs Departamento Raštą atitikties nurodytiems LVAT praktikoje suformuotiems reikalavimams aspektu, pažeidimų nenustatė.

Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir remdamasis anksčiau teismo sprendime išdėstytais motyvais bei vadovaudamasis paminėtomis teisės aktų nuostatomis teismas daro išvadą, kad Departamento Raštas ir Komisijos Sprendimas yra tinkamai pagrįsti visapusiškai ir objektyviai įvertintomis faktinėmis aplinkybėmis, išsamiais duomenimis, priimti vadovaujantis aktualiais teisės aktais, yra aiškiai ir nedviprasmiškai motyvuoti, todėl laikyti teisėtais ir pagrįstais, o pareiškėjo reikalavimas juos panaikinti atmestinas. Netenkinus šio pareiškėjo skundo reikalavimo, netenkintini ir išvestiniai skundo reikalavimai pavesti atsakovui, kad pareiškėjo Pareiškimas-Prašymas 2022 m. rugsėjo 16 d. reg. Nr. AD3-2817 būtų išnagrinėtas iš naujo Departamento Imuniteto tarnybos (tarpininkaujant), bei įpareigoti atsakovą atsakyti į pareiškėjo prašyme 2022 m. rugpjūčio 11 d. reg. Nr. AD3-2322 pateiktus 8 klausimus, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą V. d. H. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą H. prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 ? 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo A. Č. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėja Indrė Žvaigždinienė