- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-04-12
- Bylos Nr.
- eI3-2233-386/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-03981-2022-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Jokubauskaitė
- Pareiškėjas
- A. Č.
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos
2023 m. kovo 15 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriu būdu (teisme ir Zoom vaizdo konferencijos būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Č. skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl 2022 m. rugsėjo 15 d. rašto Nr. AD5-17663 „Dėl informacijos pateikimo“ ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. Č. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas:
1. Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. AG2-156/16-2022;
Šalies argumentai
2. Panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) Klaipėdos valdybos 2022 m. rugsėjo 15 d. raštą „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. AD5-17663 (toliau – ir skundžiamas raštas) ir įpareigoti atsakovą:
2.1. Pateikti atsakymą pareiškėjui dėl kitų medžių nudžiūvimo pagal pareiškėjo 2022 m. liepos 19 d. prašymą;
2.2. Priimti procesinį sprendimą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - ir BPK) nustatyta tvarka dėl galimai padarytų pažeidimų pagal pareiškėjo 2022 m. liepos 19 d. prašymą;
2.3. Įpareigoti tinkamai, detaliai ir išsamiai atsakyti pareiškėjui į visus aštuonis jo 2022 m. rugpjūčio 11 d. prašyme nurodytus klausimus, suteikiant informaciją ir konsultacijas.
3. Priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai visas bylinėjimosi išlaidas.
Skunde paaiškina, kad pareiškėjas 2022 m. liepos 19 d. raštu (toliau – ir Prašymas Nr. 1) kreipėsi į atsakovą nurodydamas apie galimus pažeidimus dėl medžių pažeidimų ir prašydamas: 1) atvykti į vietą; 2) įvertinti medžių būseną; 3) nustatyti, ar daromi pažeidimai. 2022 m. rugpjūčio 11 d. raštu (toliau – ir Prašymas Nr. 2) pareiškėjas papildomai kreipėsi į atsakovą prašydamas pateikti atsakymus į jam rūpimus ir aktualius 8 klausimus. Atsakovas 2022 m. rugpjūčio 11 d. raštu Nr. (13.2)-AD5-15341 informavo, kad jos darbuotojai buvo atvykę į vietą, atliko vietos apžiūrą ir rado nudžiūvusį saugotiną beržą bei nurodė, kad kreipsis į atestuotą specialistą ekspertiniam medžio įvertinimui atlikti. Tokiu būdu buvo atsakyta į Prašymo Nr. 1 pirmąjį prašymą ir jis buvo įvykdytas. Atsakovas skundžiamu raštu atsakė, kad atestuotas specialistas 2022 m. rugsėjo 5 d. įvertino beržo sužalojimus ir trumpai aprašė nustatytus beržo sužalojimus, galimas jų atsiradimo priežastis ir būklę, tai reiškia, kad buvo atsakyta į Prašymo Nr. 1 antrąjį prašymą. Tačiau nei ginčijamu raštu, nei vėliau nebuvo pateikti duomenys apie tai, ar nustatyti pažeidimai, ar ne, kaip ir nepateikti duomenys apie tai, kokie sprendimai dėl to pateik, taip ir nebuvo pateiktas atsakymas į Prašymo Nr. 1 trečiąjį prašymą, todėl toje dalyje pareiškėjas atsakovo raštą apskundė Komisijai išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismine tvarka. Komisija toje dalyje skundą atmetė, motyvuodama, kad į Prašymą Nr. 1 atsakovas atsakė visapusiškai ir pilnai, į tai jau buvo atsakyta 2021 m. rugpjūčio 20 d. raštu. Pareiškėjas nurodo, kad tokia Komisijos išvada yra nepagrįsta. Prašymas Nr. 1 buvo pateiktas dėl saugojamo beržo sunaikinimo, to priežasčių nustatymo ir kaltų dėl jo sunaikinimo asmenų patraukimo atsakomybėn, o ne dėl patraukimo atsakomybėn už nulaužtą medžio šaką ar grunto užpylimą ant žemės sklype. Beržo sunykimo priežastys buvo nustatytos tik 2022 m. rugsėjo 5 d., po papildomai atlikto tyrimo, todėl į šiuos klausimus nebuvo įmanoma atsakyti 2021 m. rugpjūčio 20 d. Skundžiamame rašte atsakovas nepateikė jokių duomenų apie tai, ar priimtas koks nors procesinis sprendimas dėl saugomo beržo sunaikinimo, kurį pareiškėjas galėtų apskųsti bendrosios kompetencijos teismui administracinių nusižengimų teisenos (toliau – ir ANT) nustatyta tvarka. Anksčiau nebuvo sprendžiamas ir negalėjo būti sprendžiamas klausimas dėl ko nors patraukimo atsakomybėn už beržo sunaikinimą, nes nebuvo nustatytas pats beržo sunaikinimo faktas ir to priežastys. Sklypo naudotojos patraukimas atsakomybėn už savavališką kasinėjimą ir sprendimas nepradėti ANT dėl nulaužtos beržo šakos yra visiškai kiti dalykai, nei saugotino beržo sunaikinimas. Atsakovas neatsakė pareiškėjui dėl daromo pažeidimo sunaikinant saugomą beržą, todėl nebuvo visapusiškai atsakyta į jo Prašymą Nr. 1. Komisijos teiginiai, kad pareiškėjas nėra suinteresuotas asmuo dėl daromų aplinkosauginių pažeidimų taip pat yra nepagrįsti ir prieštarauja pačiai aplinkosauginei politikai. Pareiškėjas mano, kad atsakovas privalėjo pareiškėjui atsakyti dėl daromo pažeidimo sunaikinant saugomą beržą bei pateikti informaciją apie tai, ar pradeda ANT dėl šio pažeidimo, ar ne, nurodant motyvus ir priežastis, kad pareiškėjas galėtų pasinaudoti jam suteikta teise apskųsti tokį atsakovo sprendimą dėl ANT pradėjimo ar nepradėjimo.
Nurodo, kad atsakovas, ginčijamu raštu atsakydamas dėl pareiškėjo Prašymo Nr. 2, neatsakė nei į vieną iš 8 pareiškėjo užduotų klausimų, o tiesiog paaiškino, kad asmuo, atlikęs savavališkus kasinėjimus sklype, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, todėl antrą kartą dėl to paties negali būti traukiama atsakomybėn, o dėl nulaužtos beržo šakos administracinė teisena nutraukta. Atsakovas neatsakė į pareiškėjo Prašymą Nr. 2. 2021 m. rugpjūčio 20 d. raštu Nr. (13.2)-AD5-15598 atsakovas konkrečiai išskyrė kiekvieną klausimą, į kurį jis atsakė. Prašyme Nr. 2 buvo užduoti klausimai:
1) Kokiais teisės aktais remiantis galimas neaiškios kilmės grunto su statybiniu laužu sandėliavimas požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonoje? Nei ginčijamame atsakovo rašte, nei 2021-08-20 rašte nėra užsiminta nei apie jokį teisės aktą, kuris reglamentuotų kokio tai grunto ir/ar statybinio laužo sandėliavimą požeminio vandens apsaugos zonoje, kas akivaizdžiai patvirtina, kad į šitą klausimą pareiškėjui nebuvo atsakyta ir apie tai informacija pareiškėjui nebuvo suteikta.
2) Kokiais teisės aktais remiantis pateisinamas neaiškios kilmės grunto su statybinėmis atliekomis suvežimas į sklypo (duomenys neskelbtini), dalį, ir jo paskleidimas (sklypo sukėlimas) naudojant statybines atliekas? Kaip ir dėl pirmo klausimo, nei ginčijamame atsakovės rašte, nei 2021- 08-20 rašte nėra užsiminta nei apie jokį teisės aktą, kuris pateisintų kokio tai grunto ir/ar statybinio laužo suvežimą sklypo (duomenys neskelbtini), dalį, ir jo paskleidimą (sklypo sukėlimas) naudojant statybines atliekas, kas akivaizdžiai patvirtina, kad į šitą klausimą pareiškėjui nebuvo atsakyta ir apie tai informacija pareiškėjui nebuvo suteikta. Kad gruntas su statybinėmis atliekomis buvo suvežtas į šią sklypo dalį ir taip sukeltas sklypo aukštis, byloje nėra, nes tokias aplinkybes nustatė ir atsakovas, ir Klaipėdos savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius, patraukdamas kaltą asmenį atsakomybėn, ir 2022 m. rugsėjo 5 d. ekspertinę išvadą dėl saugomo beržo sunaikinimo surašiusi specialistė. Tokių aplinkybių egzistavimą patvirtino ir pati Komisija.
3) Kokiais teisės aktais pateisinami veiksmai, kai nurodoma surinkti tik paviršiuje matomo
statybinio laužo dalį, nors atvežta apie 40 m³ grunto, bet judinant sukeltą gruntą aiškiai matosi likusi statybinio laužo dalis žemės paviršiuje. Ar tai yra esamo klausimo sprendimas, kai pajudinus paviršiaus gruntą, vėl atsiveria statybinis laužas? Į ši klausimą taip pat nei ginčijamame atsakovo rašte, nei 2021 m. rugpjūčio 20 d. rašte nėra užsiminta nei apie jokį teisės aktą, kuris pateisintų nurodytus veiksmus, kas akivaizdžiai patvirtina, kad į šitą klausimą pareiškėjui nebuvo atsakyta ir apie tai informacija pareiškėjui nebuvo suteikta.
5) Kodėl nėra jokio atsakymo dėl šių veiksmų, ištirtas tik pavienis medis, nors sklypo dalyje daugiau vystančių medžių, galimai saugotinų? Pareiškėjui taip pat nebuvo atsakyta, kodėl fiksuotas tik vienas nudžiūvęs beržas, kuris yra saugojamas, tačiau nefiksuoti kiti nudžiūvę medžiai, ir ar jie saugotini ar ne, nei ginčijamu raštu, nei 2021 m. rugpjūčio 20 d. raštu, nes 2021 m. rugpjūčio 20 d. rašte buvo pasisakyta tik apie iškirstus baltalksnius, kurie nepriskiriami prie saugotinų, todėl juos kirsti ir genėti nėra reikalingas leidimas ir todėl dėl jų iškirtimo administracinė teisena nepradėta. Tačiau apie nudžiūvusius medžius ir jų priskyrimą saugotiniems nepasisakyta nieko, kas reiškia, kad ir į šį klausimą pareiškėjui atsakyta nebuvo, bei nebuvo suteikta jam rūpima informacija.
6) Į ankstesnius prašymus - pareiškimus, kai buvo fiksuota nulaužta beržo šaka virš 50 mm, šiferio likučiai, statybinio laužo gabalai, nėra sulaukta jokios informacijos. Ar buvo priimti sprendimai? Į tai taip pat nebuvo atsakyta, nes ginčijamame rašte yra tik nuoroda, kad kaltas asmuo patrauktas atsakomybėn už savavališkus kasinėjimus, o dėl nulaužtos beržo šakos teisena nutraukta, kuri buvo pradėta 2022 m. liepos 21 d., pagal pareiškėjo Prašymu Nr. 2 pateiktą informaciją, tačiau nebuvo atsakyta, kokie sprendimai buvo priimti, nes dalyje dėl statybinio laužo atsakovas 2021 m. rugpjūčio 20 d. rašte nurodė, kad dar nėra gavusi atsakymo iš NŽT, o dalyje dėl nulaužtos beržo šakos A. P. atžvilgiu yra pradėta ANT. Iš šio rašto tokio turinio akivaizdu, kad jo surašymo metu atsakovas neturėjo atsakymų į šį pareiškėjo užduotą klausimą, todėl juo ir negalėjo į šiuo pareiškėjo klausimus atsakyti. Todėl pareiškėjas atsakovui ir uždavė šį klausimą, tačiau ginčijamu raštu atsakymo į jį nesulaukė, kas akivaizdžiai parodo, kad atsakovas ir į šį pareiškėjo klausimą nepateikė atsakymo.
7) Paaiškinkite, ar galima teisiškai vykdyti visa tai, kas išdėstyta? T. y. sandėliuoti be jokio suderinimo - leidimo neaiškios kilmės gruntą su statybiniu laužu miesto vandenvietės apsaugos antrojoje juostoje, skleisti šį gruntą su statybiniu laužu nenuėmus augalinio grunto, iškirsti medžius ne Žemės sklypo dalyje be leidimo, užpilti medžių lajas neaiškiu gruntu keletą kartų, į šį klausimą taip pat nebuvo pateiktas joks atsakymas ir paaiškinimas, nei ginčijamu raštu, nei 2021 m. rugpjūčio 20 d. raštu, todėl akivaizdu, kad iš šiuo klausimu atsakovė savo pareigos neįvykdė.
8) Ar šių veiksmų atlikimas yra priskirtas aplinkosaugos kompetencijai? Į šį klausimą atsakovas taip pat neatsakė, tačiau į tai atsakė Komisija ginčijamu sprendimu, nurodydama, kad visi šie klausimai yra priskirti atsakovo kompetencijai.
Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovas privalo visapusiškai, detaliai ir tinkamai atsakyti pareiškėjui į visus užduotus klausimus ir pateikti visą jo prašomą informaciją, kitaip atsakovo atsakymas laikytinas kaip neatitinkantis įstatymu. Nurodo, kad skundo nagrinėjimo ribas nustato pats pareiškėjas savo Prašymų turiniu, kurių institucija, nagrinėjanti skundą ar prašymą, privalo laikytis. Tačiau Komisija ne visiškai teisingai nustatė pareiškėjo prašymų esmę.
Šalies argumentai
Teigia, kad Prašymu Nr. 1 pareiškėjas prašė atvykti į vietą, įvertinti medžių būklę, nustatyti ar yra padaryti pažeidimai ir priimti dėl padarytų ar nepadarytų pažeidimų procesinį sprendimą, tačiau neprašė atlikti tyrimo dėl žemės sklype vykdomos veiklos pilant statybinį gruntą. Kaip galimus pažeidimus pareiškėjas nurodė medžių būklę ir jų sunykimo faktą, ir ne vieno saugojamo beržo, o keleto medžių, apie kuriuos atsakovas bei Komisija nieko nepasisakė. Šiuo prašymu pareiškėjas neprašė priimti administracinio sprendimo VAĮ nustatyta tvarka, o prašė priimti procesinį sprendimą dėl galimai padarytų pažeidimų ANK ar BPK nustatyta tvarka ir apie tai informuoti pareiškėją, ko atsakovas nepadarė. Komisija neteisingai nustatė Prašymo Nr. 2 turinį, nes juo prašoma buvo suteikti paaiškinimus į jo iškeltus klausimus bei pateikti prašomą informaciją, t. y. prašė informacijos ir konsultacijos, kurių taip ir negavo. Į pareiškėjo prašymą buvo iš dalies ar visiškai netinkamai atsakyta, neatsižvelgta pagal teisės aktus, reglamentuojančius teisę gauti informaciją apie aplinką. Pareiškėjo skundo esmė yra atsakovo neveikimas ir netinkamas veikimas nagrinėjant jo prašymus, kas sudaro pagrindą įpareigoti atsakovą tinkamai atsakyti į pareiškėjo prašymus, priimti procesinius sprendimus dėl galimai padarytų pažeidimų ir informuoti apie tai pareiškėją. Mano, kad skundžiamas raštas yra pareiškėjo atžvilgiu individualus administracinis sprendimas, kuris neteisėtas, nes juo atsakovas iš dalies netinkamai, o iš dalies visiškai neatliko savo pareigų dėl procesinių sprendimų priėmimo bei informacijos ir konsultacijos suteikimo pareiškėjui, nors ir neatsisakė to padaryti.
Atsiliepimas
Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos apsaugos ministerijos pateiktame teismui atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo faktines administracinės bylos aplinkybes, teisinį reguliavimą ir teismų praktiką. Paaiškina, kad asmuo, kreipdamasis dėl kitų asmenų pažeistų teisių ir teisėtų interesų, turi nurodyti, kad jam suteikta teisė reikalauti ginti tų asmenų teises ir teisėtus interesus. Kadangi pareiškėjas nebuvo nurodęs tokio pobūdžio aplinkybių, todėl atsakovas laikė, kad pareiškėjas pateikė prašymą, kuris buvo išnagrinėtas laikantis VAĮ 11 straipsnio 1 dalyje nurodytų taisyklių. Pareiškėjas į Departamentą 2022 m. liepos 19 d. kreipėsi su prašymu dėl žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., vykdomos veiklos, pilant statybinį gruntą, dėl ko, pareiškėjo manymu, galėjo nudžiūti medžiai, buvo prašoma atvykti į vietą ir nustatyti, ar daromi pažeidimai, taip pat įvertinti ir ten esančių medžių būklę. 2022 m. rugpjūčio 7 d. pareiškėjas pateikė nuo 2020 m. gegužės 16 d. iki 2021 m. spalio 3 d. darytas fotonuotraukas, kurios, pareiškėjo tvirtinimu, pagrindžia jo 2022 m. liepos 19 d. pareiškime nurodytas aplinkybes. Be to, 2022 m. rugpjūčio 11 d. pareiškėjas pateikė prašymą teisiškai įvertinti 2022 m. liepos 19 d. nurodytą situaciją dėl nuo 2020 m. birželio mėnesio daromų aplinkosauginių pažeidimų V. M. valdomame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), ir už jo ribų.
Departamento Klaipėdos valdybos pareigūnai įvertinę gautų prašymų turinį dėl nudžiūvusių medžių, atliko reglamentuojamą VAĮ III skyriuje administracinę procedūrą. Pareigūnai 2022 m. rugpjūčio 5 d. atliko vietos apžiūrą ir surašė apžiūros aktą, kuriame užfiksavo, jog minėto žemės sklypo teritorijoje yra blogos būklės (nudžiūvęs) beržas, kuris pagal Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 „Dėl Kriterijų, kuriuos atitinkantys medžiai ir krūmai, priskiriami saugotiniems želdiniams, patvirtinimo“ patvirtintus kriterijus priskirtinas prie saugotinų medžių. Dėl karpotojo beržo nepriklausoma želdynų ir želdinių ekspertė R. N. surašė ekspertizės aktą, kuriame aiškiai nurodyta beržo būklės priežastis – liga – šaknyno puvinys. Duomenų, kad patikrinimo metu būtų užfiksuoti ir kiti saugotini nudžiūvę medžiai, pareigūnai neužfiksavo. Nenustačius pažeidimų pagal gautą pareiškėjo skundą dėl nudžiūvusių medžių, Departamento Klaipėdos valdyba ir pateikė pareiškėjui 2022 m. rugpjūčio 11 d. Nr. (13.2)-AD5-15341 bei papildomą 2022 m. rugsėjo 15 d. atsakymą Nr. AD5-17663, informuojant pareiškėją apie apžiūros metu nustatytas aplinkybes.
Nurodo, kad pareiškėjas nepatenka į subjektų ratą, galinčių ginti viešąjį interesą, todėl jam į prašymus ir buvo atsakyta laisva forma, pateikiant kaip pranešėjui tinkamą ir pakankamą informaciją apie atliktus veiksmus dėl jo prašyme nurodytų aplinkybių, susijusių su nudžiūvusiais medžiais.
Šalies argumentai
Pareiškėjas, 2022 m. rugpjūčio 11 d. prašymu atsakovui pateikdamas 8 klausimus, išreiškė tik savo nuomonę, tuo pačiu pakartotinai pranešė apie galimai daromą administracinį nusižengimą, plačiau pateikdamas savo situacijos vertinimą per formuluojamus klausimus.
Pareiškėjas apie nuo 2020 m. birželio mėnesio sandėliuojamo neaiškios kilmės grunto žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), ir už jo ribų, kuris yra Gargždų miesto požeminio vandens vandenvietės apsauginėje juostoje, į Departamentą kreipėsi su pareiškimais 2020 m. rugpjūčio 18 d., 2020 m. rugsėjo 28 d., 2021 m. birželio 14 d., pareiškimai buvo išnagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka, pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantys atsakymai. Departamentas buvo informuotas, kad gruntas iš valstybinės žemės buvo išvežtas, atsižvelgiant į tai, buvo nuspręsta administracinių poveikio priemonių netaikyti. Iš pareiškėjo 2022 m. liepos 19 d. ir 2022 m. rugpjūčio 11 d. pranešimų matyti, kad juose nėra nurodytų jokių naujų aplinkybių, dėl kurių turėtų būti pradėtas naujas tyrimas. Užduodamas klausimus pareiškėjas siekė inicijuoti naują procesą dėl tų pačių aplinkybių, kurios buvo tiriamos anksčiau. Departamentas nustatė, kad atsakymai pareiškėjui dėl jo keliamų klausimų buvo pateikti 2021 m. rugpjūčio 20 d. atsakymu, pareiškėjas jokių naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu, nepateikė, todėl Departamento Klaipėdos valdyba turėjo teisinį ir faktinį pagrindą prašymų dalis dėl pilamo statybinio grunto palikti nenagrinėtas.
Šalies argumentai
2023 m. vasario 7 d. Departamentas teismui pateikė papildomus dokumentus, iš kurių matyti, kad pareiškėjas su skundu dėl Departamento Klaipėdos valdybos 2022 m. rugsėjo 15 d. rašto kreipėsi ne tik į Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyrių, bet ir į Departamento direktorių bei Imuniteto skyrių, o vėliau ir į Lietuvos administracinių ginčų komisiją. Atsižvelgiant į tai, kad Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento direktorė, atliekanti direktoriaus pavaduotojos funkcijas, 2022 m. spalio 14 d. pareiškėjui pateikė atsakymą Nr. AD5-20006, kuriame buvo įvertintos pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės ir pateikti išsamūs atsakymai dėl 2022 m. rugpjūčio 11 d. ir 2022 m. rugsėjo 15 d. Klaipėdos valdybos raštuose nurodytų aplinkybių, kurio teisėtumas ir pagrįstumas buvo įvertintas Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2022 m. gruodžio 20 d. sprendime.
Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu palaikė skundą ir prašė jį tenkinti skunde išdėstytų motyvų pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimą ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (minėta, toliau – ir Departamentas) Klaipėdos valdybos 2022 m. rugsėjo 15 d. rašto „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. AD5-17663 bei Ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. AG2-156/16-2022 teisėtumo ir pagrįstumo. Taip pat pareiškėjas prašo pateikti atsakymą pareiškėjui dėl kitų medžių nudžiūvimo pagal pareiškėjo 2022 m. liepos 19 d. prašymą (minėta, toliau - ir Prašymas Nr. 1), įpareigoti tinkamai, detaliai ir išsamiai atsakyti pareiškėjui į visus aštuonis jo 2022 m. rugpjūčio 11 d. prašyme (minėta, toliau – ir Prašymas Nr. 2) nurodytus klausimus, suteikiant informaciją ir konsultacijas (toliau - ir Prašymai).
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą konstatuota, jog asmeniui kreipusis į teismą po to, kai ginčas buvo išnagrinėtas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, teisme yra sprendžiamas ginčas ne dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo, bet dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso. Pirmosios instancijos teismas neatlieka kvazi apeliacinės funkcijos tikrindamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o sprendžia ginčą dėl teisės iš esmės (žr., pvz., LVAT 2020 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-622-442/2020; 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020).
Iš Nekilnojamojo turto registro (toliau - ir NTR) duomenų banko išrašo nustatyta, kad 1,5974 ha Žemės sklypas, unikalus Nr. 5520-0009-0002, esantis (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis - kita, naudojimo būdas - komercinės paskirties objektų teritorijos, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai (14952/15974 dalis) ir P. B. (1022/15974). Jame stovintys pastatai, pastatas-sandėlis ir pastatas-garažas nuosavybės teise priklauso pareiškėjui. Kaip juridinis faktas įregistruotas subnuomos sutarties sudarymas su pareiškėju 0,2252 ha Žemės sklypo dalies atžvilgiu (išrašo 7.3 punktas) bei nuomos sutarties sudarymas su V. M., 0,8522 ha Žemės sklypo dalies atžvilgiu (išrašo 7.2 punktas). Duomenų apie Žemės sklypui taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas - požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonos, NTR duomenų bazės išraše nėra.
Nustatyta, jog dėl Žemės sklype pilamo grunto ir žalojamų medžių pareiškėjas į atsakovą kreipėsi 2020 m. rugsėjo 28 d. prašymu, 2021 m. birželio 13 d., 2021 m. liepos 17 d., 2021 m. spalio 4 d. pareiškimais (Komisijos byla Nr. AG2-156/16-2022, b. l. 77-79, 81-82, 93). Atsakovas, atsakydamas į nurodytus pareiškimus bei prašymus, pateikė ne vieną atsakymą, t. y. 2020 m. spalio mėn. raštą Nr. (13.1)-AD5-, 2021 m. rugpjūčio 20 d. raštą Nr. (13.2)-AD5-15958, 2021 m. spalio 7 d. raštą Nr. (13.2)-AD5-19555 (Komisijos byla Nr. AG2-156/16-2022, b. l. 75-76, 86-89, 98). Klausimas dėl Žemės sklype pilamo grunto buvo sprendžiamas ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijoje (Komisijos byla Nr. AG2-156/16-2022, b. l. 73-74), Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyrius, vykdydamas žemės naudojimo valstybinę kontrolę, atliko žemės naudojimo patikrinimą vietoje (Komisijos byla Nr. AG2-156/16-2022, b. l. 84-85).
2022 m. liepos 19 d. pareiškėjas elektroniniu paštu Departamento Klaipėdos valdybai pateikė informaciją dėl Žemės sklype vykdomos kito asmens veiklos - daugkartinio grunto kėlimo (užpylimo), nurodydamas, jog dėl šių veiksmų nudžiūvo medžiai. Pareiškėjas priminė daugkartinius prašymus spręsti problemą dėl Žemės sklypo dalyje pilamo grunto, prašė atvykti į vietą bei nustatyti, ar daromi pažeidimai, įvertinti sklype esančių medžių būklę (Komisijos byla Nr. AG2-156/16-2022, b. l. 37).
Pareiškėjas 2022 m. rugpjūčio 7 d. elektroniniu laišku pateikė atsakovui informaciją apie Žemės sklypo naudotojos A. P. nuo 2020 m. balandžio iki 2022 m. birželio mėnesių atliekamus veiksmus Žemės sklype, vežant gruntą ir jį skleidžiant jos valdomoje Žemės sklypo dalyje ir už jo ribų (Komisijos byla Nr. AG2-156/16-2022, b. l. 41). Taip pat pateikė fotonuotraukas su paaiškinimais (Komisijos byla Nr. AG2-156/16-2022, b. l. 42-50).
Departamento Klaipėdos valdyba, atsakydama į pareiškėjo Prašymą Nr. 1, 2022 m. rugpjūčio 11 d. raštu Nr. (13.2)-AD5-15341 (b. l. 101) informavo pareiškėją, jog Valdybos Klaipėdos rajono aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai 2022 m. rugpjūčio 5 d. pagal Prašymą Nr. 1 atliko vietos apžiūrą. Apžiūros metu užfiksuotas nudžiūvęs beržas, priskirtinas saugotiniems medžiams. Siekiant išsiaiškinti medžio nudžiūvimo priežastis, Valdyba informavo, jog kreipsis į atestuotą nepriklausomų želdynų ir želdinių specialistą ekspertiniam medžio būklės vertinimui atlikti ir gavus rezultatus, informuos pareiškėją papildomai.
Pareiškėjas 2022 m. rugpjūčio 11 d. elektroniniu paštu kreipėsi į atsakovą dėl galimų aplinkosauginių pažeidimų V. M. valdomoje Žemės sklypo dalyje ir už jo ribų, negaunamų išsamių atsakymų (Komisijos byla Nr. AG2-156/16-2022, b. l. 39). Nurodė, jog dėl A. P. veiksmų jos valdomo Žemės sklypo ribose ir už jo ribų pilant neaiškios kilmės gruntą į aplinkos apsaugos pareigūnus kreipiamasi nuo 2020 m. birželio mėn. Nors pripažinta, kad tokie veiksmai yra aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimas, tačiau jokių priemonių dėl asmens, darančio pažeidimą, nubaudimo nesiimta. Pareiškėjas pateikė atsakovui klausimus:
1. Kokiais teisės aktais remiantis galimas neaiškios kilmės grunto su statybiniu laužu sandėliavimas požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonoje?
2. Kokiais teisės aktais remiantis pateisinamas neaiškios kilmės grunto su statybinėmis atliekomis suvežimas į sklypo (duomenys neskelbtini), dalį, ir jo paskleidimas (sklypo sukėlimas) naudojant statybines atliekas;
3. Kokiais teisės aktais pateisinami veiksmai, kai nurodoma surinkti tik paviršiuje matomo statybinio laužo dalį, nors atvežta apie 40 m³ grunto, bet judinant sukeltą gruntą aiškiai matosi likusi statybinio laužo dalis žemės paviršiuje. Ar tai yra esamo klausimo sprendimas, kai pajudinus paviršiaus gruntą, vėl atsiveria statybinis laužas?
4. Kiek leidžiama sukelti sklypo grunto aukštį po medžiais, kad jie nenukentėtų?
5. Kodėl nėra jokio atsakymo dėl šių veiksmų, ištirtas tik pavienis medis, nors sklypo dalyje daugiau vystančių medžių, galimai saugotinų?
6. Į ankstesnius prašymus - pareiškimus, kai buvo fiksuota nulaužta beržo šaka virš 50 mm, šiferio likučiai, statybinio laužo gabalai, nėra sulaukta jokios informacijos. Ar buvo priimti sprendimai?
7. Paaiškinkite, ar galima teisiškai vykdyti visa tai, kas išdėstyta? T. y. sandėliuoti be jokio suderinimo - leidimo neaiškios kilmės gruntą su statybiniu laužu miesto vandenvietės apsaugos antrojoje juostoje, skleisti šį gruntą su statybiniu laužu nenuėmus augalinio grunto, iškirsti medžius ne Žemės sklypo dalyje be leidimo, užpilti medžių lajas neaiškiu gruntu keletą kartų.
8. Ar šių veiksmų atlikimas yra priskirtas aplinkosaugos kompetencijai?
Departamento Klaipėdos valdyba skundžiamu raštu pateikė atsakymą į Prašymus, nurodydama, kad papildo 2022 m. rugpjūčio 11 d. raštą ir informuoja, jog Klaipėdos valdyba gavo atestuoto nepriklausomo želdynų ir želdinių specialisto ekspertizės aktą dėl karpotojo beržo, augančio Žemės sklype, būklės. Atliekant ekspertizę nustatyta, jog beržo šaknyne yra progresuojanti liga - puvinys. Sklype vykdyta veikla ir nestorai užpiltas dirvožemio sluoksnis galėjo tik pagreitinti beržo būklės pablogėjimą, tačiau pagrindinės medžio nykimo priežastys: stresas dėl dirvožemio drėgmės režimo pokyčių, beržo nusilpimas dėl esančio šaknyno puvinio. Departamento Klaipėdos valdyba pažymėjo, kad Departamentas yra pateikęs išsamų atsakymą 2021 m. rugpjūčio 20 d. raštu, o Prašymuose nepateikti nauji duomenys leidžiantys abejoti ankstesnio Departamento atsakymo pagrįstumu. Nurodė, jog 2020 m. birželio 30 d. Žemės sklypo naudotoja Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus buvo patraukta administracinėn atsakomybėn už savavališką kasinėjimą bendroje teritorijoje ir teritorijos nesutvarkymą baigus darbus. Taip pat skundžiamu raštu pažymėjo, jog vadovaujantis ANK 2 straipsnio 5 dalimi, niekam negali būti skiriama administracinė nuobauda už tą pačią veiką. Papildomai pateikta informacija, jog Klaipėdos valdybos Klaipėdos rajono aplinkos apsaugos inspekcijoje 2022 m. liepos 21 d. pradėta administracinė teisena dėl nulaužtos beržo šakos nutraukta, kadangi nebuvo nustatyta, jog padaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių.
Pareiškėjas kreipėsi į Komisiją su skundu, prašydamas panaikinti Departamento Klaipėdos valdybos 2022 m. rugsėjo 15 d. raštą Nr. AD5-17663 „Dėl informacijos pateikimo“ ir įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti jo 2022 m. liepos 19 d. ir 2022 m. rugpjūčio 11 d. prašymus Nr. AD3-2013 ir Nr. AD3-2322.
Išnagrinėjusi pareiškėjo skundą Komisija 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. 21R2-180 (Nr. AG2-156/16-2022) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
VAĮ numato kreipimosi į viešojo administravimo subjektus formas, t. y., su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus yra vadinamas prašymu (VAĮ 2 straipsnio 10 dalis); skundu vadinamas asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame tas asmuo nurodo, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašo juos apginti (VAĮ 2 straipsnio 12 dalis).
VAĮ 2 straipsnio 10 dalis teigia, kad prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimų nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus. Skundas – asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame tas asmuo nurodo, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašo juos apginti (VAĮ 2 straipsnio 12 dalis).
Asmens kreipimosi į viešojo administravimo subjektą forma nustatoma, atsižvelgiant (vertinant) į tokio kreipimosi turinį, o ne jo pavadinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1252/2012; 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2918/2012; 2012 m. spalio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-2452/2012; 2014 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-494/2014 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog asmuo, teikdamas skundą turi nurodyti kokios konkrečios jo teisės ir teisėti interesai yra pažeisti, ir kaip institucija, į kurią kreipiasi galėtų apginti jo pažeistas teises. Asmuo, kreipdamasis dėl kitų asmenų pažeistų teisių ir teisėtų interesų, turi nurodyti, kad jam suteikta teisė reikalauti ginti tų asmenų teises ir teisėtus interesus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4529-520/2020).
Pažymėtina, kad asmuo, teikdamas skundą turi nurodyti, kokios konkrečios jo teisės ir teisėti interesai yra pažeisti, ir kaip institucija, į kurią kreipiasi galėtų apginti jo pažeistas teises. Asmuo, kreipdamasis dėl kitų asmenų pažeistų teisių ir teisėtų interesų, turi nurodyti, kad jam suteikta teisė reikalauti ginti tų asmenų teises ir teisėtus interesus. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas nėra nurodęs tokio pobūdžio aplinkybių, todėl Departamentas pagrįstai laikė, kad jis pateikė prašymą, kuris buvo išnagrinėtas laikantis VAĮ 11 straipsnio 1 dalyje nurodytų taisyklių.
VAĮ 11 straipsnio 1 dalies nuostata, kad asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles, įgyvendinta Taisyklėmis. Pagal Taisyklių 45 punktą, į prašymą institucija atsako atsižvelgdama į jo turinį: 45.1. į prašymą suteikti administracinę paslaugą atsakoma suteikiant prašomą vieną iš Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių paslaugų (ar prašomas kelias administracines paslaugas) arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti; 45.2. į prašymą pakonsultuoti asmenį jam aktualiu klausimu atsakoma suteikiant konsultaciją pagal institucijai nustatytą kompetenciją arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti; 45.3. į prašymą priimti administracinį sprendimą atsakoma Viešojo administravimo įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka; 45.4. į prašymą, nenurodytą Taisyklių 45.1-45.3 papunkčiuose, atsakoma laisva forma. Pažymėtina, kad visais atvejais viešojo administravimo subjektas, rengdamas atsakymą į asmens prašymą, privalo atsižvelgti į jo turinį. Tai reiškia, kad skundo nagrinėjimo ribas nustato pats pareiškėjas savo prašymo (Prašymų) turiniu, kurių institucija, nagrinėjanti skundą ar prašymą, privalo laikytis.
Prašymas ar skundas gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad dėl to paties klausimo atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą (VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punktas). Analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir Taisyklių 29 punkte, kuris numato, jog prašymai ir skundai gali būti nenagrinėjami VAĮ 11 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais, taip pat kituose įstatymuose nustatytais pagrindais.
Iš skundžiamo rašto turinio matyti, jog pareiškėjo Prašymų dalys dėl Žemės sklype pilamo grunto paliktos nenagrinėtomis, o Prašymo Nr. 1 dalis dėl nudžiūvusių medžių išnagrinėta, pateikiant pareiškėjui atsakymą, tačiau atsakymas pareiškėjo netenkino. Atsakovas skundžiamame rašte pažymėjo, kad Departamentas pagal kompetenciją yra pateikęs Pareiškėjui išsamų atsakymą 2021 m. rugpjūčio 20 d. raštu Nr. (13.2)-AD5-15598. Taip pat nurodė, kad pareiškėjo 2022 m. liepos 19 d. bei 2022 m. rugpjūčio 12 d. pranešimuose nepateikti nauji duomenys, leidžiantys abejoti ankstesnio Departamento atsakymo pagrįstumu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Komisija, nagrinėdama bylą, įvertino ir 2021 m. rugpjūčio 20 d. rašto turinį, nepasisakydama dėl šio rašto teisėtumo, tačiau raštą vertino išsamumo aspektu, spręsdama, ar juo buvo išspręsti tie patys klausimai, kaip ir nurodyti Prašymuose.
Įvertinusi 2021 m. liepos 17 d. pareiškimo, 2021 m. rugpjūčio 20 d. rašto turinį bei Prašymų turinį, Komisija nusprendė, jog atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, padarė pagrįstą išvadą Prašymą Nr. 2 ir Prašymo Nr. 1 dalį palikti nenagrinėtus. Komisija pritarė šių išvadų pagrįstumui, kadangi atsakovas ne kartą nurodė ir išaiškino pareiškėjui, jog ginčo Žemės sklype pagal NTR duomenis nėra taikomos specialios žemės naudojimo sąlygos - požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonos. Komisija sprendime teisingai pažymėjo, kad pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Teisinio vertinimo negali keisti pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog Aplinkos ministerijos viceministrė raštu buvo pateikusi išaiškinimą, kad Žemės sklypas patenka į vandenvietės apsaugos zoną. Komisija atkreipė dėmesį į tai, jog kartu su 2022 m. rugpjūčio 7 d. prašymu pateiktose 20 vnt. fotonuotraukose užfiksuota ne Prašymų teikimo metu aktuali faktinė situacija, bet 2020 bei 2021 metais užfiksuota situacija. Pareiškėjas nepateikė objektyvių duomenų, kada konkrečiai po visų prašymų išnagrinėjimų vėl buvo pilamas statybinis gruntas. Nagrinėjant bylą komisijoje, pareiškėjas į bylą pateikė naujas fotonuotraukas (Komisijos byla Nr. AG2-156/16-2022, b. l. 121-123), tačiau šios fotonuotraukos atsakovui kartu su Prašymu nebuvo teiktos. Todėl teisėjų kolegija sutinka su komisijos padaryta išvada, jog fotonuotraukos negali objektyviai patvirtinti pakartotinai 2022 metais pilto statybinio grunto faktų, jose nėra užfiksuotos nuotraukų datos. Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamo ginčo atveju atsakovas neprivalėjo dar kartą (pakartotinai) išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl tų pačių nurodytų faktinių aplinkybių, atsakovas turėjo teisinį ir faktinį pagrindą Prašymų dalis dėl pilamo statybinio grunto palikti nenagrinėtas.
Nagrinėdamas pareiškėjo Prašymą Nr. 1, atsakovas atliko administracinę procedūrą, reglamentuojamą VAĮ III skyriuje. Departamento pareigūnai 2022 m. rugpjūčio 5 d. atliko vietos apžiūrą ir surašė Apžiūros aktą (Komisijos byla Nr. AG2-156/16-2022, b. l. 99-100). Apžiūros akte užfiksuota, jog Žemės sklypo teritorijoje yra blogos būklės (nudžiūvęs) beržas, kuris pagal Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 „Dėl Kriterijų, kuriuos atitinkantys medžiai ir krūmai, priskiriami saugotiniems želdiniams, patvirtinimo“ patvirtintus kriterijus priskirtinas prie saugotinų medžių. Atsakovas dėl šių aplinkybių apklausė Žemės sklypo naudotoją A. P. (Komisijos byla Nr. AG2-156/16-2022, b. l. 102), kuri 2022 m. rugpjūčio 12 d. paaiškino, jog priežasties, kodėl beržas nudžiūvęs, nežino, jokie darbai vykdomi nebuvo (Komisijos byla Nr. AG2-156/16-2022, b. l. 102). Dėl karpotojo beržo Ekologijos ir aplinkotyros mokslų daktarė, Nepriklausoma želdynų ir želdinių ekspertė R. N. surašė karpotojo beržo, auganči adresu – (duomenys neskelbtini), būklės ekspertizės aktą (Komisijos byla Nr. AG2-156/16-2022, b. l. 103), kuriame nurodyta beržo būklės priežastis - liga - šaknyno puvinys. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti Ekspertizės akte pateiktomis išvadomis, be to, ir pats pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, paneigiančių ekspertizės akte padarytų išvadų pagrįstumą. Duomenų, kad patikrinimo metu buvo kitų saugotinų nudžiūvusių medžių ir atsakovas jų neužfiksavo, byloje taip pat nėra. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas tinkamai išnagrinėjo Prašyme Nr. 1 nurodytas aplinkybes dėl nudžiūvusių medžių. Tai, kad apžiūros metu Departamento pareigūnų dėmesys buvo nukreiptas ne tik į pareiškėjo pranešime nurodytą nudžiūvusį medį, bet ir į kitą pareiškėjo nurodytame žemės sklype augančią augmeniją, patvirtina tai, kad minėtoje teritorijoje buvo rasta nulaužta kito beržo šaka. Dėl šio medžio sužalojimo Klaipėdos valdybos Klaipėdos rajono aplinkos apsaugos inspekcijoje 2022 m. liepos 21 d. buvo pradėta administracinė teisena, tačiau ji 2022 m. rugsėjo 12 d. nutarimu buvo nutraukta, nenustačius, kad buvo padaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių (Komisijos byla Nr. AG2-156/16-2022, b. l. 104).
Pareiškėjas skunde nurodo, kad Departamento Klaipėdos valdyba pareiškėjui privalėjo atsakyti dėl daromo pažeidimo sunaikinant saugomą medį bei pateikti informaciją apie tai, ar pradeda administracinio nusižengimo teiseną dėl šio pažeidimo, ar ne, nurodant motyvus ir priežastis, kad pareiškėjas galėtų pasinaudoti jam suteikta teise apskųsti tokį atsakovo sprendimą dėl administracinio nusižengimo pradėjimo ar nepradėjimo.
VAĮ 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visi viešojo administravimo subjektai: 1) teikia asmenims įstatymų nustatytą viešojo administravimo subjekto turimą informaciją; 2) konsultuoja asmenis viešojo administravimo subjekto kompetencijos klausimais; 3) vykdo administracinę procedūrą; 4) atlieka viešojo administravimo subjekto vidaus administravimą (kai viešojo administravimo subjektas yra viešasis juridinis asmuo). Atsakovas, be kita ko, būdamas viešojo administravimo subjektu ir vykdydamas savo funkcijas, privalo vadovautis ir VAĮ nuostatomis. Todėl nagrinėjamu atveju viešojo administravimo subjekto atsakymui į asmens kreipimąsi Taisyklių 45 punkto prasme nepagrįsta reikalauti taikyti VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Atsakymu į tokį kreipimąsi nėra sprendžiama dėl pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų (žr., pvz., 2012 m. spalio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-2452/2012, 2021 m. kovo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-768-575/2021).
Pareiškėjo teigimu, Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad aplinkos apsauga Lietuvos Respublikoje yra visos valstybės bei kiekvieno jos gyventojo rūpestis ir pareiga. Tai reiškia, kad kiekvienas Lietuvos gyventojas yra suinteresuotas asmuo aplinkos apsaugos srityje ir turi teisę ir pareigą ginti viešąjį interesą saugant aplinką, todėl Komisijos teiginiai, kad pareiškėjas nėra suinteresuotas asmuo dėl daromų aplinkosauginių pažeidimų, yra nepagrįsti ir prieštarauja aplinkosauginei politikai.
Teismas pažymi, jog pareiškėjas nepateikia jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kuriais remiantis turėtų būti konstatuota, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis teisę ginti viešąjį interesą. Pažymėtina, kad viešuosius interesus gali ginti tik įstatymų numatyti subjektai ir tik įstatymų numatytais atvejais. Subjektas, reikšdamas skundą viešajam interesui ginti, privalo pagrįsti, kad jis patenka į subjektų, turinčių teisę ginti viešąjį interesą, sąrašą, ir kad tokios teisės įgyvendinimas (reikalaujant taikyti konkretų teisių gynimo būdą) yra priskirtas jo kompetencijai pagal įstatymą, skunde turi būti nurodoma konkreti įstatymo norma, suteikianti pareiškėjui teisę skundu dėl viešojo intereso gynimo reikalauti taikyti konkretų teisių gynimo būdą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas tokio pobūdžio aplinkybių nenurodė, jų nenustatė ir teismas. Pareiškėjas prašymuose nurodė pažeidžiamas teises dėl nudžiūvusių medžių, tačiau toks pareiškėjo suinteresuotumas yra abstraktus, susietas ne su konkrečiais pareiškėjo teisių ir įstatymo saugomų interesų pažeidimais, o su viešosios teisės normų vykdymu, to vykdymo užtikrinimu, pareiškėjas neįrodė reikalavimų pagrindu nurodomo viešosios teisės pažeidimo įtakos jo teisėms ir teisėtiems interesams. Todėl Komisija savo sprendime padarė teisingą išvadą, kad vien ta aplinkybė, jog pareiškėjo valdoma Žemės sklypo dalis ribojasi su Žemės sklypo dalimi, kurioje užfiksuotas pažeistas medis, ir jo deklaratyvaus pobūdžio teiginiai, jog pareiškėjas vartoja vandenvietės vandenį, kuris dėl statybinio grunto yra užterštas, nesudaro pagrindo teigti, kad jo teisės ar teisėti interesai pažeisti. Pareiškėjas nepatenka į subjektų ratą, galinčių ginti viešąjį interesą, todėl atsakovas pagrįstai į Prašymus atsakė laisva forma, taip pat pateikė tinkamą ir pakankamą informaciją apie atliktus veiksmus pareiškėjui, kaip pranešėjui apie padarytą pažeidimą.
Pareiškėjas nesutinka su skundžiamu raštu ir dėl to, kad jo įsitikinimu, Departamento Klaipėdos valdyba nepagrįstai atsisakė atsakyti į pareiškėjo 2022 m. rugpjūčio 11 d. prašymu pateiktus 8 klausimus, taip jam buvo užkirstas kelias gauti informaciją ir konsultacijas apie aplinką.
Iš Prašymo Nr. 2 turinio matyti, jog jame pateikti 8 klausimai, tačiau šių klausimų formuluotėse atsispindi pareiškėjo pretenzijos dėl atsakovo netinkamo aplinkybių vertinimo, todėl spręstina, jog pareiškėjas pateikė savo nuomonę, taip pat pakartotinai pranešė apie galimai daromą administracinį nusižengimą.
Nustatyta, kad dėl 2022 m. liepos 19 d. pranešime ir 2022 m. rugpjūčio 11 d. prašyme nurodytų aplinkybių apie dar nuo 2020 m. birželio mėnesio sandėliuojamo neaiškios kilmės grunto žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) ir už jo ribų, kuris, pasak pareiškėjo, yra Gargždų miesto požeminio vandens vandenvietės apsauginėje juostoje, taip pat šio grunto paskleidimo sklypo ribose pažymėtina, kad pareiškėjas dėl šių aplinkybių į Departamentą kreipėsi su pareiškimais dar 2020 m. rugpjūčio 18 d., 2020 m. rugsėjo 28 d., 2021 m. birželio 14 d., prašydamas atlikti tyrimą dėl galimų aplinkosauginių pažeidimų, pilant statybinį gruntą, taip pat Gargždų mieste požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonoje šalinant medžius, pateikti grunto ekspertizės duomenis, paaiškinti ar tai saugotini medžiai, ar pažeidimo metu buvo naudojamos cheminės medžiagos, kokiu sluoksniu galimas medžių lajų užpylimas ir kt. Šie pareiškėjo pareiškimai buvo išnagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka, pareiškėjui pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantys atsakymai, juose buvo nurodyta visa ir išsami pagal teisės aktus teiktina pareiškimo turinį atitinkanti informacija. Pareiškėjui taip pat išaiškinta ir šių atsakymų apskundimo tvarka, kuria pareiškėjas nepasinaudojo. Atliekant 2020 m. rugpjūčio 18 d., 2020 m. rugsėjo 28 d., 2021 m. birželio 14 d., pranešimuose pateiktos informacijos patikrinimą, buvo tiriama tiek dėl grunto atvežimo, tiek ir jo paskleidimo pareiškėjo nurodytoje teritorijoje. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad dėl statybinių atliekų ir grunto sandėliavimo tyrimą jau buvo atlikęs Klaipėdos rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius, priimtas sprendimas teisės aktų nuostatas pažeidusiam asmeniui surašyti administracinio nusižengimo protokolą. Departamentas informuotas, kad gruntas iš valstybinės žemės buvo išvežtas. Atsižvelgiant į tai nuspręsta administracinių poveikio priemonių netaikyti. Be to, reaguojant į pareiškėjo 2021 m. birželio 14 d. pareiškimą, 2021 m. birželio 22 d. Departamento pareigūnai nuvyko į pareiškėjo nurodytą žemės sklypą, kur nustatė, kad į sklypo nuomininkės V. M. nuomojamą valstybinės žemės sklypą buvo suvežtas gruntas, turintis nepavojingų statybinių atliekų. Šis gruntas buvo paskleistas visame sklypo plote ir galimai pateko į V. M. nepriklausančią valstybinio sklypo teritoriją. Dėl tikslių sklypo ribų nustatymo ir sklypo naudojimo teisėtumo Departamentas kreipėsi tarnybinės pagalbos į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, o sklypo naudotojai buvo duotas žodinis nurodymas surinkti visas grunte esančias atliekas ir perduoti atliekų tvarkytojams. 2021m. spalio 4 d. Departamento pareigūnams pakartotinai patikrinus nurodytą teritoriją, ji buvo sutvarkyta, pateikti dokumentai, patvirtinantys atliekų perdavimą atliekų tvarkytojams. Šios aptartos aplinkybės pagrįstai leidžia teigti, kad pareiškėjas siekia inicijuoti naują procesą dėl tų pačių aplinkybių, kurios buvo tiriamos anksčiau.
Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose detalizuojama, kad administracinis sprendimas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, jame turi būti nurodomi motyvai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad anksčiau galiojusio VAĮ 8 straipsnio nuostatos (analogiškos dabartinės redakcijos 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų nuostatoms) reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. A-3061-858/2015, Nr. eA-3706-756/2016).
Analizuojant skundžiamo rašto turinį, konstatuotina, kad jis atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 ir 6 dalių reikalavimus, nes yra aiškus ir suprantamas, motyvuotas ir pagrįstas objektyviais duomenimis bei teisės aktų normomis, nurodyta jo apskundimo tvarka. Jo panaikinti nėra teisinio pagrindo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnis).
Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą ir įvertinusi atsakovo 2022 m. rugsėjo 15 d. raštą „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. AD5-17663, bylos faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą pagrįstai nusprendė, kad skundžiamas raštas yra išsamus ir motyvuotas, nesukliudęs pareiškėjui, atsižvelgiant į jam žinomas aplinkybes, žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis buvo priimtas būtent tokio turinio raštas. Komisijos 2022 m. lapkričio 28 d. sprendime administracinėje byloje Nr. AG2-156/16-2022 išdėstytas aktualus teisinis reguliavimas, pateiktas jo vertinimas, taip pat įvertinta situacija teisės aktų kontekste. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta Komisijos sprendimo neteisėtumo pagrindų.
Taigi Komisijos sprendimo pareiškėjo skunde nurodytais pagrindais nėra pagrindo naikinti. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta Komisijos sprendimo neteisėtumo pagrindų (Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnis), todėl tenkinti pareiškėjo skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Konstatavus, kad skundžiamas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2022 m. gegužės 20 d. raštas Nr. (21.21)-SL2-74 yra teisėtas ir pagrįstas, netenkintinas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą išnagrinėti iš naujo pareiškėjo skundą arba spręsti dėl jo persiuntimo pagal kompetenciją. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo A. Č. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.