- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-03
- Bylos Nr.
- eA-768-575/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00665-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Veslava Ruskan, Arūnas Dirvonas
- Pareiškėjas
- G. B.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pareiškėjo G. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas G. B. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2019 m. vasario 15 d. raštą Nr. A51-15849/19(3.3.2.26E-UK) (toliau – ir Raštas); 2) įpareigoti Administraciją išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. sausio 20 d. prašymą (toliau – ir Prašymas) iš naujo.
2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:
Šalies argumentai
2.1. Į pareiškėjo Prašymą buvo atsakyta neišsamiai, neargumentuotai. Prašyme pareiškėjas nurodė, kad paukščių lesyklos gamybai panaudotos netinkamos sąlyčiui su maistu medžiagos ir paprašė atsakovo nurodyti, kokia chemine medžiaga buvo apdorotas lesyklos paviršius, nurodyti sudėtį ir sudėtinių dalių nuodingumą; informuoti lesyklai panaudotos OSB plokštės leistinumą sąlyčiui su maistu.
2.2. Atsakovas pateikė neaktualią informaciją, kurios pareiškėjas neprašė, o pareiškėjo prašomos informacijos nepateikė. Atsakovas nurodė, iš ko pagaminta lesykla, tačiau atsakymo dėl probleminių medžiagų (OSB plokštės) nepateikė. Iš Rašto matyti, kad atsakovui yra žinoma medžiaga, kuria lesykla buvo apdorota, tačiau tikslaus atsakymo apie medžiagos sudėtį pateikta nebuvo.
2.3. Atsakovui nėra tiksliai žinoma, kuo gaminys buvo apdorotas, ir dėl to atsakovas teikė abstrakčią ir išgalvotą informaciją arba žinojo, jog medžiaga nuodinga, ir vengė tai pasakyti.
2.4. Lesyklos stabilumas nepatenkinamas, nes lesykla virsta į šoną ir tai pavojinga žmonių sveikatai. Faktinio duomenų patikrinimo atsakovas neatliko, pareiškėjas apie faktinį duomenų patikrinimą nebuvo informuotas ir šios aplinkybės Rašte nėra minimos.
Atsiliepimas
2.5. Atsakovo paaiškinimas, kad vielinio tinklo dalis pašalinta, yra melagingas, nes pareiškėjas, gavęs Raštą, patikrino šias aplinkybes ir padarė nuotraukas, kurios paneigia atsakovo argumentus. Vielinis tinklas buvo nulenktas žemyn, tačiau nepašalintas.
Šalies argumentai
2.6. Pareiškėjas prašė perdaryti lesyklą ne tik todėl, kad ji kelia grėsmę, bet dar ir todėl, kad ji netinkama naudoti paukščiams lesinti. Paukščiai lesykloje visiškai nesilankė, nes lesykla apkalta tinklu, kurio akutės per mažos net mažiausiam paukščiui patekti. Iškirpti segmentai negelbėjo, paukščiai lesykloje nesilankė. Dėl lesyklų pastatymo kiekio pareiškėjas nesidomėjo, tačiau atsakovas buvo įsipareigojęs pastatyti lesyklą parke tarp Ozo ir Buivydiškių g., tačiau nutylėjo, kodėl lesykla minėtoje vietoje nebuvo pastatyta.
2.7. Atsakovas visiškai nepaisė pareiškėjo Prašymo 6 punkte išdėstyto prašymo dėl atsakomybės taikymo pareigas netinkamai atlikusiems asmenims ir į jį niekaip neatsakė.
2.8. Atsakovas pažeidė pareiškėjo teisę į orumą, melavo ir nepaisė Prašyme keliamų klausimų, pažeidė pareiškėjo teisę būti informuotam apie faktinių duomenų patikrinimą, teisę dalyvauti tikrinant faktinius duomenis ir teikti savo nuomonę kylančiais klausimais.
2.9. Atsakovo sprendimai pastatyti lesyklą paukščiams buvo priimti pareiškėjo iniciatyva, todėl jis turi teisėtą interesą siekti, kad priimti sprendimai būtų įgyvendinti iki galo. Raštas akivaizdžiai nėra administracinės procedūros sprendimas, kuris, atsisakant ginti ir pripažinti pareiškėjo Prašyme nurodytus pažeistus interesus, privalo atitikti individualaus administracinio akto bendruosius reikalavimus.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
4. Administraciją atsiliepimą į pareiškėjo skundą grindė šiais argumentais:
4.1. Administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 30-2001 patvirtintų Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių 9.2 punktas nustato, kad laukinius paukščius, išskyrus balandžius ir varninius paukščius, galima lesinti žiemą, jei tam tikslui įrengiamos ir prižiūrimos lesyklėlės.
4.2. Įrengiant lesyklėles atkreipiamas dėmesys į tai, jog lesyklėlė ir lesinimo vieta būtų saugi tiek paukščiams, tiek aplinkai bei savo konstrukciniu pobūdžiu nekeltų pavojaus. Lesyklėlės yra įrengiamos tokiose vietose, kur besimaitinantys paukščiai būtų apsaugoti nuo plėšrūnų ir stipraus vėjo, yra įrengiamas patvarus stogelis, kuris galėtų apsaugoti lesalą nuo drėgmės, gamybai nenaudojamos medžiagos, kurios savo cheminėmis savybėmis galėtų paveikti lesalą (sėklas ar grūdus). Lesyklėlėse naudojamas vielinis tinklelis skirtas tam, kad paukščiai galėtų įsikibti, pačios lesyklėlės yra gaminamos iš medienos, iš šios medžiagos pagamintos lesyklėlės yra pakankamai tvirtos bei saugios naudoti.
4.3. Administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento miesto skyriaus tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus specialistai Rašte nurodė, kad šiuo metu nėra reglamentuojama, iš kokių medžiagų turi būti montuojamos paukščių lesyklėlės, taip pat buvo akcentuota, kad lesyklėlė yra pagaminta iš medienos gaminių, kurių perdirbimui panaudotas impregnantas vandens pagrindu su pigmentu. Rašte buvo pažymėta, kad šiuo metu lesyklėlės stabilumas yra patenkinamas, nuplėšta vielinio tinklo dalis pašalinta, lesyklėlė pavojaus aplinkiniams nekelia ir yra tinkama naudoti, kadangi vykdomi jos patikrinimai, nustačius galimus kokybinius nukrypimus, yra imamasi veiksmų.
Šalies argumentai
5. Pareiškėjas pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad atsakovas kartu su papildomais rašytiniais įrodymais pateikė niekinį Vingio girininkijos 2019 m. lapkričio 14 d. apžiūros aktą Nr. A32-4377/19(21.1.15-ŽEL), kuris liudija duomenų patikrinimą po 9 mėnesių. Rašte ir apžiūros akte nurodytos aplinkybės nesutampa, yra prieštaringos, t. y. Rašte nurodyta, kad medienos apdirbimui naudotas neagresyvus impregnantas vandens pagrindu su pigmentu, o apžiūros akte – linų sėmenų aliejus.
6. Pareiškėjas nurodė, kad uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Stebulė“ paaiškinimą apie linų sėmenų aliejaus naudojimą laikė netikėtinu, nes pastatytos lesyklos mediena buvo apdorota tamsia, lipnia ir aitriai dvokiančia medžiaga, o argumentus dėl lesyklos stabilumo pareiškėjas vertino kaip samprotavimus, kurie niekuo nepagrįsti.
II.
7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
8. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Rašto teisėtumo bei pagrįstumo ir įpareigojimo atsakovą iš naujo išnagrinėti Prašymą.
9. Teismas, atsižvelgęs į bylos medžiagą, nustatė, kad:
Šalies argumentai
9.1. Pareiškėjas 2019 m. sausio 20 d. pateikė Prašymą, kuriame nurodė, kad paskubomis įrengta lesykla tarp Siesikų g. ir Miglos g. yra pagaminta ir įrengta nekokybiškai. Pareiškėjas paprašė atsakovo informuoti, kokia chemine medžiaga buvo apdorotas lesyklos paviršius, nurodant sudėtį ir sudėtinių dalių nuodingumą; informuoti apie lesyklai panaudotos OSB plokštės leistinumą sąlyčiui su maistu; perdaryti lesyklą; tinkamai įtvirtinti lesyklą; įrengti visas lesyklas, kurias melagingai žadėjo pastatyti; „debilams, atsakingiems už nurodytas ydas ir pareigų netinkamą atlikimą, taikyti atsakomybę ir išsamiai informuoti pareiškėją“.
9.2. Administracija Raštu informavo pareiškėją, kad: nėra reglamentuota, iš kokių medžiagų turi būti montuojamos paukščių lesyklos; lesykla pagaminta iš medienos gaminių; medienos apdirbimui naudotas neagresyvus impregnantas vandens pagrindu su pigmentu; dėl įšalo lesyklos stabilumas patenkinamas, o pavasarį bus atliktas patikrinimas dėl stabilumo; nuplėšta vielinio tinklo dalis pašalinta.
9.3. Rašte išaiškinta, kad lesykla pati savaime grėsmės nekelia, todėl neplanuojama jos perdaryti, o dėl naujų lesyklų įrengimo Administracija svarstys ateityje.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) numato dvi kreipimosi į viešojo administravimo subjektus formas – prašymą ir skundą. Teismas apžvelgė VAĮ nuostatas (2 str. 14 d., 2 str. 15 d., 14 str. 1 d., 14 str. 3 d.), Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – Prašymų nagrinėjimo taisyklės) nuostatas (35 p., 35.2 p.) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl VAĮ 8 straipsnio nuostatų aiškinimo.
11. Teismas iš Prašymo turinio nustatė, kad, nors jame pareiškėjas dėstė informaciją apie galimai nekokybiškai įrengtą paukščių lesyklą ir reikalavo apginti viešąjį interesą, tačiau, įvertinus jo reikalavimus (informuoti, kokia chemine medžiaga buvo apdorota lesykla; informuoti lesyklai panaudotos OSB plokštės leistinumą sąlyčiui su maistu; perdaryti lesyklą; tinkamai pritvirtinti lesyklą; įrengti visas lesyklas; taikyti atsakomybę), pastarasis nelaikytinas skundu VAĮ 2 straipsnio 15 dalies prasme, nors pareiškėjas jį įvardijo būtent taip.
Šalies argumentai
12. Įvertinęs Prašymo turinį, teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė Administracijai skundo, kuriuo būtų prašęs apginti šioje administracinėje byloje nurodomas jo teises ir teisėtus interesus. Pareiškėjas nurodytame Prašyme iš esmės prašė suteikti informaciją apie paukščių lesyklos įrengimo kokybiškumą, reikalavo perdaryti paukščių lesyklą, įrengti visas paukščių lesyklas, kurias atsakovas buvo žadėjęs įrengti, tinkamai pritvirtinti lesyklą. Pareiškėjas neindividualizavo ir nenurodė atvejų, kaip paukščių lesyklos galimai nekokybiškas įrengimas daro žalą pareiškėjui ir kokiais konkrečiais būdais pareiškėjas siekia apginti savo galbūt pažeistas teises. Teismas pabrėžė, kad Prašyme pareiškėjas išreiškė abstraktaus pobūdžio suinteresuotumą.
Žemesnės instancijos teismas
13. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad Prašymas iš esmės atitinka VAĮ 2 straipsnio 14 dalyje pateiktą prašymo sąvoką, todėl turėjo būti išnagrinėtas laikantis VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų taisyklių.
14. Teismas, atsižvelgęs į Rašto turinį, nustatė, kad atsakovas iš esmės į pareiškėjo prašymą atsakė nurodydamas, kad nėra reglamentuota, iš kokių medžiagų turi būti montuojamos paukščių lesyklos; kad lesykla pagaminta iš medienos gaminių; kad medienos apdirbimui naudotas neagresyvus impregnantas vandens pagrindu su pigmentu; kad dėl įšalo lesyklos stabilumas patenkinamas, o pavasarį bus atliktas patikrinimas dėl stabilumo; kad nuplėšta vielinio tinklo dalis pašalinta, atsakovas taip pat paaiškino, jog lesykla pati savaime grėsmės nekelia, todėl neplanuojama jos perdaryti, o dėl naujų lesyklų įrengimo svarstys ateityje. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad Administracija atsakė į visus pareiškėjo prašymus suteikti informaciją.
15. Teismas kritiškai vertino atsakovo elgesį, kad į bylą pateikiami 2019 m. lapkričio 14 d. surinkti įrodymai (Vingio girininkijos Apžiūros aktas Nr. A32-4377/19(2.1.15-ŽEL), nes šie įrodymai surinkti jau po ginčo įvykių ir Rašto priėmimo. Tačiau teismas šiais įrodymais vadovavosi, nes juose užfiksuota objektyvi informacija apie lesyklą. Taip pat teismas pabrėžė, kad pareiškėjas nuolat kreipėsi šiuo klausimu į atsakovą (tą įrodo byloje esantys pareiškėjo kreipimaisi) ir atsakovas teikia atsakymus (2018 m. rugpjūčio 18 d. raštas, skundžiamas Raštas, 2019 m. balandžio 16 d. raštas), t. y. pareiškėjas išsamiai ir nuolat atnaujinant informaciją informuojamas jo keliamais klausimais – dėl paukščių lesinimo Vilniaus mieste.
16. Vertindamas pareiškėjo argumentą, kad pareiškėjas prašė „debilams“, atsakingiems už nurodytas ydas ir pareigų netinkamą atlikimą, taikyti atsakomybę ir išsamiai informuoti pareiškėją, teismas pabrėžė, kad asmenų kreipimasis į institucijas turi atitikti ne tik teisės aktų nuostatuose įtvirtintus reikalavimus, tačiau, teismo vertinimu, besikreipiantysis turi laikytis ir etikos normų reikalavimų, nežeminti ir neįžeidinėti institucijų darbuotojų. Pareiškėjas institucijos darbuotojus vadindamas „debilais“ elgėsi nekorektiškai ir nemandagiai, todėl teismas padarė išvadą, kad Administracija, nevertindama šio pareiškėjo prašymo dalies, teisės aktų nuostatų nepažeidė.
Šalies argumentai
17. Pareiškėjas Prašyme nurodė, kad prašymu gina viešąjį interesą, tačiau teismas pažymėjo, jog pareiškėjas nėra nurodęs jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kuriais remiantis turėtų būti konstatuota, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis teisę ginti viešąjį interesą. Viešuosius interesus gali ginti tik įstatymų numatyti subjektai ir tik įstatymų numatytais atvejais. Subjektas, reikšdamas skundą viešajam interesui ginti, privalo pagrįsti, kad jis patenka į subjektų, turinčių teisę ginti viešąjį interesą, sąrašą, ir kad tokios teisės įgyvendinimas (reikalaujant taikyti konkretų teisių gynimo būdą) yra priskirtas jo kompetencijai pagal įstatymą, skunde turi būti nurodoma konkreti įstatymo norma, suteikianti pareiškėjui teisę skundu dėl viešojo intereso gynimo reikalauti taikyti konkretų teisių gynimo būdą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas tokio pobūdžio aplinkybių nenurodė, jų nenustatė ir teismas.
Žemesnės instancijos teismas
18. Teismas konstatavo, kad Administracija įvykdė VAĮ 14 straipsnyje nustatytą pareigą, išnagrinėjo Prašymą ir pateikė į jį atsakymą (Raštą), todėl pareiškėjo skundą atmetė. Nustatęs, kad Raštas yra teisėtas ir pagrįstas, teismas atmetė išvestinį pareiškėjo reikalavimą įpareigoti Administraciją išnagrinėti Prašymą.
III.
19. Pareiškėjas G. B. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jam bylinėjimosi išlaidas.
20. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
20.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino Prašymą, nes šis pareiškėjo kreipimasis atitinka visas VAĮ 2 straipsnio 15 dalies nuostatas, t. y. turėjo būti vertinamas kaip skundas. Pareiškėjas taip pat nurodė faktines aplinkybes, kuriomis grindė savo teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, be kita ko, paaiškino, kad atsakovas, reaguodamas į ankstesnį pareiškėjo skundą: paskubomis pastatė paukščių lesyklą prie tako tarp Siesikų ir Milgos g., ją pagaminusi ir įrengusi nekokybiškai; ir visiškai nepastatė žadėtos paukščių lesyklos parke tarp Ozo ir Buivydiškių g.; konkrečiai įvardino vienos pastatytos lesyklos ydas ir prašė jas ištaisyti.
20.2. Pareiškėjo skundas yra susijęs su atsakovo sprendimų dėl ankstesnių pareiškėjo kreipimųsi vykdymu, įgyvendinimu. Atsakovas, išnagrinėjęs ankstesnius pareiškėjo prašymus, buvo priėmęs sprendimus įrengti dvi paukščių lesyklas, kurių neįrengė planuotu terminu, tačiau po pareiškėjo skundo įrengė vieną su trūkumais, o kitos neįrengė visai. Pareiškėjas, kaip paukščių stebėjimo entuziastas, inicijavęs šių lesyklų įrengimą, turi teisėtą interesą siekti, kad atsakovo sprendimai būtų įvykdyti ir įvykdyti tinkamai; turi teisę gauti aiškią ir suprantamą informaciją apie tai kas ir kodėl daroma (ar nedaroma), vadovaujantis vietos savivaldos veiklos skaidrumo principu, kuriuo atsakovas privalo vadovautis.
20.3. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šį ginčą, turėjo konstatuoti, kad atsakovas nevertino pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų pažeidimo galimybės, t. y. nei pradėjo administracinę procedūrą, nei Rašte nurodė reikšmingą, esminę aplinkybę, kad pareiškėjo skundas nesuponuoja pareiškėjo pažeistų teisių ar teisėtų interesų galimybės. Atsakovui šios aplinkybės nenurodžius, pareiškėjas iš esmės negali ginti savo pažeistos teisės į įstatymais pagrįstą prašymų ir skundų nagrinėjimą ir tinkamai pagrįsti savo reikalavimo, kai jam nežinoma, kad jo skundas buvo nagrinėtas kaip prašymas, vadovaujantis kitomis procedūromis ir taisyklėmis, negu pareiškėjas pagrįstai tikėjosi teikdamas skundą. Kadangi pareiškėjo skundas akivaizdžiai atitiko formalų skundo apibrėžimą, o taip pat buvo dėl paties atsakovo veiksmų, teismas turėjo konstatuoti, kad atsakovas išnagrinėjo pareiškėjo skundą, pažeisdamas įstatymą – pareiškėjo pažeistų teisių ir teisėtų interesų netyrė, neatliko administracinės procedūros.
20.4. Pirmosios instancijos teismas, iškreipęs pareiškėjo skundo esmę, aiškino, kad „jame pareiškėjas dėstė informaciją apie galimai nekokybiškai įrengtą paukščių lesyklą ir reikalavo apginti viešąjį interesą“. Pareiškėjas ne „dėstė informaciją“ ir iš esmės reikalavo ne „apginti viešąjį interesą“, bet ir aiškiai siekė apginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, nurodydamas atsakovui jo nevykdomus sprendimus dėl ankstesnių pareiškėjo kreipimųsi, kai atsakovas tik po pakartotinio pareiškėjo skundo įrengė vieną iš pažadėtų paukščių lesyklų ir neįrengė antros.
20.5. Administracija 2018 m. rugpjūčio 18 d. raštu Nr. A51-70320/18(3.3.2.26E-SM), be kita ko, nusprendė įrengti lesyklą trikampyje tarp Ozo g. ir Buivydiškių g., tačiau to nepadarė.
20.6. Būtent pareiškėjas, o ne kas kitas, turi teisėtą interesą siekti, kad atsakovo sprendimai dėl pareiškėjo ankstesnių kreipimųsi būtų įvykdyti arba būtų pateiktas aiškus ir suprantamas paaiškinimas, kodėl priimti sprendimai nebuvo įvykdyti ir jų yra atsisakyta kaip reikalauja šalies įstatymai, be kita ko, veiklos savivaldos skaidrumo principas, viešojo administravimo skaidrumo ir išsamumo principai. Atmestinis atsakymas, nurodytas Rašte („Dėl daugiau lesyklų pastatymo - svarstysime ateityje.“), yra neišsamus ir nepakankamas, pareiškėjui reikalaujant įrengti konkrečias lesyklas, kurias atsakovas jau buvo nusprendęs įrengti, bet suplanuotais terminais neįrengė. Pirmosios instancijos teismas turėjo konstatuoti, kad toks atsakovo atsakymas dėl neįrengtos lesyklos neatitinka aiškumo ir pakankamumo reikalavimų, nes niekaip nepaaiškintos priežastys, kodėl planuota įrengti lesykla nebuvo įrengta nustatytu terminu, ar bus įrengiama, ar Raštas apima ir šią lesyklą, t. y. numatytoje vietoje lesykla nebus įrengta.
20.7. Atsakovo įrengta paukščių lesykla Siesikų ir Miglos g. teritorijoje visiškai neatitiko daikto paskirties – į ją negalėjo patekti jokie paukščiai, ji buvo apdorota nuodinga, gyvūnams kenksminga dvokiančia medžiaga; ji buvo vandalų sugadinta ar gyvūnų mylėtojų savavališkai pakeista nevisiškai atplėšus vielinį tinklą, kad į lesyklą galėtų patekti paukščiai ir ją galėtų naudoti žmonės pagal paskirtį. Atsakovas ne tik nepripažino šių akivaizdžių lesyklos ydų, bet ir melavo, kad nuplėštą vielinį tinklą pašalino. Pareiškėjo iniciatyva buvo įrengta lesykla ir jis asmeniškai naudoja ją paukščiams lesinti, todėl pareiškėjas turi teisėtą interesą reikalauti, kad valstybės (savivaldos) lėšomis įrengta lesykla būtų tinkama naudoti – būtų pasiekiama ir nekenksminga paukščiams, saugi naudotojams ir kitiems žmonėms (vaikams).
Žemesnės instancijos teismas
20.8. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai akcentavo, kad pareiškėjas gina viešąjį interesą, todėl vertino pareiškėjo kreipimąsi kaip prašymą dėl viešojo intereso gynimo. Net jei buvo paminėtas viešasis interesas, ši aplinkybė nepaneigia, kad buvo pažeistos konkrečių asmenų (pareiškėjo) teisės, atvirkščiai, ji suponuoja, kad esama konkrečių asmenų, kurių interesai buvo pažeisti.
20.9. Priešingai, nei nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo reikalavimas yra visiškai aiškiai „individualizuotas“, kadangi pareiškėjas siekė būtent jo iniciatyva priimtų atsakovo sprendimų įvykdymo: neįrengtos lesyklos įrengimo ir įrengtos lesyklos ydų ištaisymo, o taip pat informacijos dėl įrengtos lesyklos nuodingumo, kenksmingumo gyvūnams, dėl kurio jos naudojimas yra negalimas. Atsakovui įvykdžius pareiškėjo reikalavimus, būtų apginti jo teisėti interesai (oficialiais atsakovo dokumentais pagrįsti lūkesčiai) – būtų įrengta žadėta, bet planuotu terminu neįrengta paukščių lesykla; būtų perdaryta, įtvirtinta ar įrengta nauja kokybiška lesykla (ištaisyti nekokybiškos lesyklos trūkumai), kad pareiškėjas galėtų ir viena, ir kita lesykla naudotis. Pareiškėjo skundas buvo visiškai aiškus atsakovui, turinčiam šalių susirašinėjimo dokumentus ir susijusią informaciją, į kurią pareiškėjas padarė nuorodas Prašyme.
20.10. Teismas neatsižvelgė į tai, kad Rašte nėra nurodyta aplinkybė, jog pareiškėjo kreipimasis buvo išnagrinėtas kaip prašymas, o ne kaip skundas, į kurį pagrįstai tikėjosi gauti atsakymą pareiškėjas. Ne tik pavadinimas, bet ir Prašymo turinys, kuriame pareiškėjas, apibendrindamas nurodomus pažeidimus ir prašydamas apginti nurodomas pažeistas teises ir teisėtus interesus, cituoja VAĮ 2 straipsnio 15 dalies nuostatas, aiškiai parodo pareiškėjo kreipimosi esmę –pareiškėjas teikė skundą. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą taip pat neginčijo, kad pareiškėjo kreipimasis buvo skundas, t. y. atsakovas pareiškėjo kreipimąsi nagrinėjo arba turėjo nagrinėti kaip skundą, bet pateikė atsakymą, kuris neatitinka atsakymo į skundą esmės – jame nėra sprendžiamas pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynimo klausimas, sprendimas (individualus administracinis aktas, administracinės procedūros sprendimas) nepagrindžiamas konkrečiomis teisės aktų normomis.
20.11. Pirmosios instancijos teismo išaiškinimas, kad kreipimesi į Administraciją pareiškėjas turėjo nurodyti šioje administracinėje byloje nurodomas prašomas apginti teises ir teisėtus interesus yra absurdiškas.
20.12. Nors pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo faktą, kad atsakovo įrodymai (Vingio girininkijos 2019 m. lapkričio 14 d. apžiūros aktas Nr. A32-4377/19(21.1.15-ŽEL)) buvo surinkti po ginčo įvykių ir Rašto priėmimo, jokios teisinės reikšmės turinčios išvados teismo nebuvo padarytos, todėl byla buvo išnagrinėta neteisingai, teismui nepaisius melagingų ir tikrovės neatitinkančių Rašto teiginių, kurių atsakovas neįrodė ir kurie lėmė pareiškėjo kreipimąsi į teismą, jam patiriant bylinėjimosi išlaidų.
20.13. Pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad Vingio girininkijos Apžiūros akte Nr. A32-4377/19(2.1.15-ŽEL) „užfiksuota objektyvi informacija apie ginčo lesyklą“, teismas turėjo konstatuoti, kad Raštas buvo melagingas, kadangi apžiūros akte nurodyta informacija, kad „Visos medinės detalės padengtos linų sėmenų aliejumi“ prieštarauja Rašte nurodytai informacijai, kad „Medienos apdirbimui naudotas neegresytus impregnantas vandens pagrindu su pigmentu“. Atsakovui aiškiai nenurodžius, daryti prielaidą, kad lesykla buvo kartotinai apdorota keliomis skirtingomis priemonėmis yra neprotinga, o taip pat reikštų, kad atsakovas nesivadovavo išsamumo principu, atsakydamas į pareiškėjo skundą abstrakčiai nurodžiusi tik vieną priemonę. Raštą būtina panaikinti, kad atsakovas turėtų pareigą suderinti jos pateiktos informacijos prieštaravimus – galbūt abi medžiagos chemiškai sureagavo ir todėl kelis mėnesius sklido nemalonus kvapas.
20.14. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pareiškėjo Prašyme nurodytą reikalavimą „debilams, atsakingiems už nurodytas ydas ir pareigų netinkamą atlikimą, taikyti atsakomybę ir išsamiai informuoti pareiškėją“ kaip Administracijos darbuotojų įžeidimą. Pareiškėjas, turėdamas saviraiškos laisvę, pasirinko šį žodį („debilai“) ne nurodydamas institucijos (atsakovo) darbuotojus, bet jam nežinomus asmenis, kurių darbas (netinkamos naudoti, nuodingos paukščiams ir pavojingos žmonėms lesyklos įrengimas,- pareiškėjo įsitikinimu, akivaizdžiai liudija apie tų asmenų negebėjimą adekvačiai protauti arba silpnaprotystę. Pareiškėjo siekis buvo nurodyti atsakovui pastatytos lesyklos ydas ir nubausti ją pagaminusius ir įrengusius asmenis, kurie faktiškai buvo ne atsakovo darbuotojai, bet, kaip ir spėta, jos samdytas rangovas (ar konkretūs juridinio asmens darbuotojai). Pareiškėjas pažymi, kad jokie teisės aktai nenustato, jog atsakovui gerai suprantamo žodžio vartojimas, net jeigu jis, teismo manymu, yra nekorektiškas ar nemandagus, yra teisėtas pagrindas pareiškėjo prašymo nenagrinėti, jį visiškai ignoruoti Rašte.
20.15. Pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo pareiškėjo prašymo dėl išlaidų atlyginimo įstatymo nustatyta tvarka ir sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodė teismo išlaidų paskirstymo.
20.16. Pirmosios instancijos teismas sprendimą grindė taip pat Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 5 punktu, tačiau tai prieštarauja sprendimo turiniui – pareiškėjo prašymas nebuvo nei tenkintas, nei pareiškėjui buvo priteistas atlyginimas žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų.
20.17. Pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegija buvo šališka, advokatavo atsakovui, siūlydama pateikti naujus įrodymus.
21. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia argumentais, nurodytais pirmosios instancijos teismo sprendime.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Rašto, kuriuo atsakyta į pareiškėjo Prašymą, teisėtumo ir pagrįstumo.
23. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Raštu tinkamai ir išsamiai atsakyta į pareiškėjo Prašymą, pareiškėjo skundą atmetė.
24. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad pareiškėjo Prašymas atitiko VAĮ 2 straipsnio 15 dalyje nurodytus skundo požymius, pareiškėjas tinkamai individualizavo savo pažeistas teises, be to, pirmosios instancijos teismas buvo šališkas.
25. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
26. Pareiškėjas Prašyme iš esmės prašė suteikti informaciją apie lesyklą ir jos įrengimą, taip pat prašė įrengti dar vieną lesyklą.
27. Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė VAĮ 2 straipsnio 14 ir 15 dalis, aiškindamas, kad pareiškėjo kreipimasis buvo ne skundas. VAĮ 2 straipsnio 14 dalyje įtvirtinta, kad prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant suteikti administracinę paslaugą, priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus. Pagal VAĮ 2 straipsnio 15 dalį skundas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti. Asmuo, teikdamas skundą turi nurodyti kokios konkrečios jo teisės ir teisėti interesai yra pažeisti, ir kaip institucija, į kurią kreipiasi galėtų apginti jo pažeistas teises. Asmuo, kreipdamasis dėl kitų asmenų pažeistų teisių ir teisėtų interesų, turi nurodyti, kad jam suteikta teisė reikalauti ginti tų asmenų teises ir teisėtus interesus. Asmens kreipimosi į viešojo administravimo subjektą forma nustatoma, atsižvelgiant (vertinant) į tokio kreipimosi turinį, o ne jo pavadinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1252/2012, 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2918/2012; 2012 m. spalio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-2452/2012; 2014 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-494/2014 ir kt.).
28. Atsižvelgiant į Prašymų nagrinėjimo taisyklių 35 punktą, prašymai gali būti skirstomi į kelias rūšis: 1) prašymai suteikti administracinę paslaugą – išduoti leidimą (licenciją), dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą; 2) prašymai pateikti institucijos turimą informaciją; 3) prašymai priimti administracinį sprendimą; 4) kiti prašymai. Prašymų nagrinėjimo taisyklių 35 punkte taip pat nurodoma, kad atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į prašymo turinį, tai yra: 1) į prašymą suteikti administracinę paslaugą – išduoti leidimą (licenciją), dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, – atsakoma suteikiant prašomą administracinę paslaugą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; 2) į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; 3) į prašymą priimti administracinį sprendimą – įsakymą, potvarkį ar nustatyta tvarka kitą nustatytos formos dokumentą, kuriame išreikšta institucijos valia, – atsakoma pateikiant atitinkamo priimto dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; 4) į kitus prašymus atsakoma laisva forma. Viešojo administravimo subjekto atsakymui į asmens kreipimąsi Prašymų nagrinėjimo taisyklių 35.4 punkto prasme nepagrįsta reikalauti taikyti VAĮ 8 straipsnio 1 punkto reikalavimus. Atsakymu į tokį kreipimąsi nėra sprendžiama dėl pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų (žr. pvz., 2012 m. spalio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-2452/2012).
29. Nors, pareiškėjo manymu, jis tinkamai individualizavo savo pažeistas teises ir jas nurodė, teisėjų kolegija su tokiu vertinimu nesutinka. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nėra nurodęs tokio pobūdžio aplinkybių (kokios konkrečiai teisės normos ir kokiu būdu buvo pažeistos), todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Prašymo turinį bei jame išreikštą abstraktaus pobūdžio suinteresuotumą, pagrįstai sprendė, kad jis laikytinas prašymu ir turi būti išnagrinėtas laikantis VAĮ 14 straipsnio 1 dalyje nurodytų taisyklių. Pareiškėjas neindividualizavo ir nenurodė atvejų, kaip, pareiškėjo nuomone, netinkamai įrengta lesykla ir neįrengta lesykla daro žalą pareiškėjui ir kokiais konkrečiais būdais pareiškėjas siekia apginti savo galbūt pažeistas teises, t. y. Prašyme pareiškėjas išreiškė abstraktaus pobūdžio suinteresuotumą. Iš Rašto turinio matyti, kad pareiškėjui buvo suteikta jo prašoma informaciją apie lesyklą, taip pat pareiškėjas buvo informuotas, kad dėl daugiau lesyklų įrengimu bus svarstoma ateityje, t. y. pareiškėjui buvo atsakyta ir į klausimą dėl antros lesyklos įrengimo.
30. Pasisakydama dėl pareiškėjo argumento, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 5 dalimi, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas iš tiesų nurodė šią įstatymo nuostatą, tačiau tai laikytina rašymo apsirikimu, nes tiek iš motyvuojamosios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, tiek iš ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies, kuria vadovavosi pirmosios instancijos teismas, matyti, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, kuris yra nurodytas ABTĮ 88 straipsnio 1 dalyje, t. y. sprendimą atmesti skundą (prašymą, pareiškimą) kaip nepagrįstą.
31. Vertindama pareiškėjo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo pareiškėjo prašymo dėl išlaidų atlyginimo įstatymo nustatyta tvarka ir sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodė teismo išlaidų paskirstymo, teisėjų kolegija nurodo, kad iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad pareiškėjo prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas, vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, buvo atmestas, todėl nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
32. Atsakydama į pareiškėjo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, teisėjų kolegija pažymi, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011 ir kt.). Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo šališkumą iš esmės grindžia teismo procesine veikla (teismas nutartimis įpareigojo atsakovą pateikti įrodymus), tačiau teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3072-520/2018). Be to, vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjui nepalankų sprendimą, savaime nereiškia, jog teismas buvo šališkas. Įvertinusi bylos medžiagą teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėjusio teismo suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą, išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog teismas buvo šališkas.
33. Kiti pareiškėjo argumentai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui, todėl dėl jų atskirai teisėjų kolegija nepasisako.
34. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs ginčui reikšmingas faktinės aplinkybes, tinkamai aiškinęs ir taikęs ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, priėmė procesinį sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
35. Dėl pareiškėjo prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidais teisėjų kolegija pažymi, jog, netenkinus pareiškėjo apeliacinio skundo, jis neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo G. B. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.