Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2021-12-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3120-1034/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-12-16
Bylos Nr.
1-3120-1034/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-35993-2021-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ramūnas Keidūnas
Kaltinamasis
I. J.
Advokatai
Vidmantas Baumila
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-3120-1034/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35993-2021-7Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.2.6 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 16 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas,sekretoriaujant Gretai Krukauskaitei, Eglei Gurskajai,dalyvaujant prokurorui Valentinai Strokinienei,kaltinamajai I. J., jos gynėjui advokatui Vidmantui Baumilai,laiduotojai D. R.,vertėjoms Erikai Vencevičienei, Svetlanai Minakovai,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbanti, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

I. J. vairavo motorinę transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: ji 2021 m. spalio 16 d. apie 16.30 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. 1, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Ford Focus C-Max“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 1,66 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Šiais savo veiksmais I. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamoji I. J. apklausiama teisiamajame posėdyje kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir parodė, kad iš penktadienio į šeštadienio buvo svečiuose, gėrė degtinę, brendį. Pagulėjo, nieko nebuvo, pagalvojo nuvažiuoti į degalinę. Vairavo automobilį „Ford“ ir užkabino kito automobilio veidrodėlį. Vairuodama jautėsi neblogai. Prašo ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant dukros D. R. atsakomybei. Su dukra telefonu bendrauja labai dažnai, ši duoda patarimų ir visada padeda. Administracine tvarka ne kartą bausta už greičio viršijimą, tačiau tai žento padaryti nusižengimai jos vardu registruotu automobiliu. Jos motina gyvena (duomenys neskelbtini), be automobilio mamos negalės aplankyti.

Teisiamajame posėdyje laiduotoja D. R. paaiškino, kad mama padarė nusikalstamą veiką pirmą kartą, apgailestauja. Susiskambina su mama kiekvieną dieną, motina kartais prižiūri jos sūnų. Blogai vertina veiką, kurios padarymu yra kaltinama jos motina. Primins mamai kiekvieną dieną, tai bus jai pamoka visam gyvenimui.

Kadangi kaltinamoji savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, nebuvo kaltinama sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamoji sutiko duoti parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebūti tiriami, prokuroras neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip įtariamoji I. J. parodė, kad kaltę dėl nusikaltimo padarymo pripažįsta visiškai. Ji 2021 m. spalio 15 d. vakare šventė savo draugų jubiliejų (duomenys neskelbtini), visą vakarą vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė degtinę ir brendį, kiek tiksliai jo suvartojo, neatsimena, tačiau į namus grįžo tik 2021 m. spalio 16 d. apie 4.00 val. ryte. 2021 m. spalio 16 d. stengėsi išsimiegoti, kiek įmanoma ilgiau, tačiau pabudusi nusprendė važiuoti įsipilti kuro, nes 2021 m. spalio 17 d. buvo suplanavusi važiuoti pas savo mamą į (duomenys neskelbtini). Prieš sėsdama už vairo jautėsi gerai, nemanė, jog yra dar neblaivi, todėl ir nesibaimino, jog daro neleistiną dalyką – vairuoja neblaivi. Kuro užsipilti važiavo į (duomenys neskelbtini) esančią „(duomenys neskelbtini)“ degalinę, tačiau pakeliui, (duomenys neskelbtini), siaurame pravažiavime kliudė kito automobilio veidrodėlį. Dėl šio įvykio buvo iškviesta policija, o patikrinus jos blaivumą alkotesteriu, buvo nustatyta, jog ji yra neblaivi. Eismo įvykį sukėlė su jai priklausančiu automobiliu „Ford Focus C-Max“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kokį automobilį kliudė, jau neatsimina. Žino, jog jai buvo nustatytas daugiau nei 1,5 promilių neblaivumas, t. y. apie 1,66 promilių. Po kurio laiko buvo pristatyta į policijos įstaigą. Nori pasakyti, kad anksčiau nesėdo prie vairo išgėrusi, tai buvo pirmas kartas, labai gailisi dėl to, ką padarė. Daugiau apie įvykį nieko pasakyti neturi (b. l. 48–50).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. Z. parodė, kad 2021 m. spalio 16 d. apie 16.25 val. važiavo automobiliu CITROEN C5 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Jam važiuojant (duomenys neskelbtini) ir sukant į (duomenys neskelbtini) prieš save pamatė link jo atvažiuojantį „Ford C-Max“, kurio valstybinių numerių neatsiminė. Jam tik įsukus į (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad atvažiuojančio automobilio vairuotoja yra nulenkusi galvą žemyn, susuko automobilio ratus į vieną pusę ir pradėjo važiuoti link jo. Pastebėjęs šiuos vairuotojos veiksmus, pasuko savo vairuojamo automobilio vairą į dešinę pusę, tam kad išvengtų susidūrimo, tačiau nepavyko, ir atvažiuojančio automobilio Ford kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlis palietė jo automobilio Citroen kairės pusės veidrodėlį. Po susidūrimo iš karto išlipo iš savo automobilio, o Ford automobilio vairuotoja dar truputį pavažiavo į priekį, apie 20 metrų ir sustojo. Iš automobilio Ford išlipo vairuotoja ir jie pradėjo aiškintis įvykio aplinkybes. Aiškinantis įvykio aplinkybes, įtarė, kad moteris gali būti neblaivi arba su sveikatos sutrikimais, kadangi jos kalba buvo labai vangi. Dėl šių įtarimų nusprendė iškviesti policijos pareigūnus. Tai supratusi automobilio „Ford“ vairuotoja bandė su juo susitarti gražiuoju, nurodė, kad atlygins jam padarytą žalą. Po šių žodžių ji nuėjo prie savo automobilio, pasiėmė iš jo rankinę ir jam pasakė, kad turi kažkur skubiai išeiti, nurodė, kad grįš kažkur už 5 minučių ir išėjo. Praėjus apie 10 minučių į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai, pradėjo su juo aiškintis įvykio aplinkybes ir kažkur už 15 minučių sugrįžo automobilio „Ford“ vairuotoja, kurią iš karto pas save pasikvietė policijos pareigūnai, nustatė jos neblaivumą ir paėmę jos automobilio raktelius pasodino ją į Ford automobilį (b. l. 35-37).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai.

Teismo vertinimu, kaltinamosios I. J. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Kaltinamoji I. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji I. J. parodė, kad iš penktadienio į šeštadienio buvo svečiuose, gėrė degtinę, brendį. Pagulėjo, nieko nebuvo, pagalvojo nuvažiuoti į degalinę. Vairavo automobilį „Ford“ ir užkabino kito automobilio veidrodėlį. Tokie jos parodymai esminėse detalėse yra nuoseklūs ir atitinka ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 48-50). Kaltinamajai pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik jos prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, bet ir ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo R. Z. parodymai, neblaivumo nustatymo aktas, policijos registro išrašas, alkotesterio duomenys, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai.

Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog I. J. 2021 m. spalio 16 d. apie 16.30 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. 1, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Ford Focus C-Max“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 1,66 promilių etilo alkoholio koncentracija. Pagal šias nustatytas bylos faktines aplinkybes kaltinamosios veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Kaltinamoji I. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad vairuodama jautėsi neblogai. Tai sudaro pagrindo spręsti, kad kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis). Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji pripažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Kaltinamoji I. J. ir laiduotoja D. R. prašo teismo atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį D. R. atsakomybei pagal laidavimą be užstato.

BK 40 straipsnio 1 dalies pagrindu asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Pagal šio straipsnio 2 dalį asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (1 punktas), ir visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (2 punktas), ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta (3 punktas), ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (4 punktas). Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Pažymėtina, kad BK 40 straipsnio nuostatos taikomos tik esant visų šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse išvardytų sąlygų ir aplinkybių visumai. Teismas pažymi, kad šioje byloje yra visi formalūs pagrindai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti Š. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Pirmiausia pastebėtina, kad I. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 40 straipsnio 1 dalis).

Antra, nusikalstamą veiką I. J. padarė pirmą kartą, būdamas anksčiau neteistas (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Trečia, kaltinamoji I. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Ketvirta, šia nusikalstama veika žala nepadaryta (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Penkta pažymėtina, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos dar dvi aplinkybės, kurias turi atitikti kaltinamasis tam, kad jį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamą veikų. Teismo vertinimu, šios aplinkybės nagrinėjamoje byloje taip pat egzistuoja.

Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad I. J. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, anksčiau neteista, veikos padarymo metu bausta administracine tvarka, nebausta už vairavimą neblaiviai, dirbanti. Byloje nustatyta viena I. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Apklausiama teisiamojo posėdžio metu I. J. savo elgesį vertino kritiškai.

Teismo vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės rodo, jog I. J. savo elgesį vertina neigiamai, todėl yra pagrindas manyti, jog ateityje ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji padarė nesunkų nusikaltimą, konstatuotina, kad bendrame bylos aplinkybių kontekste, šios nusikalstamos veikos pavojingumas nėra toks didelis, kad teismas negalėtų pasinaudoti jam suteikta diskrecijos teise taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, tam teisiamojo posėdžio metu neprieštaravo ir valstybinis kaltintojas.

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010 ir kt.). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).

Šiuo atveju atleisti I. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą prašo jos dukra D. R. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad D. R. yra neteista, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog administracine tvarka nebausta, charakterizuojama teigiamai. D. R. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad mama padarė nusikalstamą veiką pirmą kartą, apgailestauja. Susiskambina su mama kiekvieną dieną, motina kartais prižiūri jos sūnų. Blogai vertina veiką, kurios padarymu yra kaltinama jos motina. Primins mamai kiekvieną dieną, tai bus jai pamoka visam gyvenimui. Tai leidžia spręsti, jog laiduotoją D. R. su I. J. sieja glaudūs, artimi ryšiai, todėl galima tikėtis, kad ateityje ji kaltinamosios elgesiui galės daryti teigiamą įtaką.

Teismo vertinimu, pirmiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad laiduotoja D. R. yra verta teismo pasitikėjimo, jos asmenybė teigiama, ji kritiška kaltinamosios elgesiui, jos vertybinė orientacija pozityvi, ji tiesiogiai gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajai (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys). Įvertinus pirmiau nustatytas aplinkybes, apibūdinančias D. R., nustatytinas minimalus vienerių metų laidavimo terminas be užstato (BK 40 straipsnio 1 dalis).

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių, kitų klausimų

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. I. J. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones.

Teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodama transporto priemonę kaltinamoji pažeidė KET 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis – 1,66 promilės. Taigi kaltinamoji padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Todėl įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą, ypač tai, kad kaltinamoji vairavo, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, viršijantis minimalią vidutinio girtumo ribą, kita vertus – ji prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos veikos, spręstina, kad kaltinamajai skirtinas uždraudimas naudotis minėta teise 1 metams 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo dokumentų paėmimo ir specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo momento, kai jam realiai buvo užkirsta galimybė naudotis šia teise – nuo 2021 m. spalio 17 d. (b. l. 51-52).

Papildomai pažymėtina, kad transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui nustatomas ne didesnis nei 1,5 promilių neblaivumas, užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 422 straipsnį. Už šio administracinio nusižengimo padarymą be piniginės baudos asmeniui privalomai skiriamas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių (ANK 422 straipsnio 6 dalis) (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-256-898/2020). Taigi, pagrindo dar labiau sutrumpinti specialios teisės atėmimo terminą nėra jokio pagrindo.

Baudžiamajame įstatyme numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju I. J. nėra nuteisiama ir jai nėra skiriama bausmė, nes ji yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tai yra svarbi aplinkybė sprendžiant aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad automobilis „Ford Focus C-Max“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso I. J. Teismas atkreipia dėmesį į itin neatsakingą I. J. poelgį vertinamo įvykio metu. Ji ne tik vairavo automobilį būdamas neblaivi (nustatytas 1,66 promilių neblaivumas), bet ir, būdama tokios būklės, važiavo gan didelį atstumą – nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), prieš tai vartojusi stiprų alkoholį, t. y. brendį ir degtinę.

Neblaivumo nustatymo akte nurodyti šie nustatyti neblaivumo požymiai I. J. atžvilgiu: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, taigi jos neblaivumas buvo išoriškai akivaizdžiai išreikštas. Be to, I. J. neblaivumą lėmė stiprių alkoholinių gėrimų (degtinės, brendžio) vartojimas. Sprendžiant iš nustatyto neblaivumo laipsnio ir jo išorinės išraiškos, alkoholio vartojimas buvo pakankamai gausus. Šios aplinkybės neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad automobilio palikimas I. J. valdyti iš tikrųjų nekeltų jokio pavojaus ir atitiktų prevencinius baudžiamųjų įstatymų taikymo tikslus.

Nors kaltinamosios gynėjas prašė automobilio nekonfiskuoti motyvuodamas tuo, kad automobilis reikalingas ir jo šeimos nariams, šios aplinkybės negali būti pripažintinos ypatingomis ar išskirtinėmis, patvirtinančiomis taikomos baudžiamojo poveikio priemonės akivaizdų neproporcingumą. Nėra pagrindo teigti, kad kaltinamajam nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimas šiuo atveju būtų neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė suvaržo nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir/ar jo šeimos narius ar neatitinka jo interesų, savaime neprieštarauja teisingumo bei proporcingumo principams. Atsižvelgiant į tai, kad automobilis „Ford Focus C-Max“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas, paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas šiam turtui, turi būti taikomas iki šio teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje, dienos.

Ikiteisminio tyrimo metu I. J. skirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui, naikintinos, o vairuotojo pažymėjimas, saugomas prie bylos viršelio, perduotinas VĮ Regitra.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad yra pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti iš kaltinamosios I. J. 107,73 Eur išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo. BPK 106 straipsnyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Kaltinamajai I. J. gynėjas paskirtas vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Teismas nustatė, kad I. J. yra dirbanti, tačiau jos pajamos nėra didelės, taigi jos finansinė padėtis nėra itin gera. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš I. J. netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendžia:

I. J., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos D. R. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti I. J. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jai naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. spalio 17 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti I. J. priklausantį automobilį „Ford Focus C-Max“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Ford Focus C-Max“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje, dienos.

I. J. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti, o vairuotojo pažymėjimą, saugomą prie bylos viršelio, perduoti VĮ Regitra.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo atmesti.

Išaiškinti I. J., kad:

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti D. R., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ramūnas Keidūnas