- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-22
- Bylos Nr.
- ATP-149-282/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-31-3-00063-2016-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginija Žindulienė
- Kategorijos
- 2.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė teismo posėdyje rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Šiaulių AVPK) Pakruojo rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla S. J. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 181 straipsnio 1 dalį nutraukta, nesant jo veikoje šio administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šiaulių AVPK Pakruojo rajono policijos komisariato tyrėjas 2016 m. vasario 1 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą S. J. pagal ATPK 181 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis netinkamai vykdė savo, kaip tėvo, pareigą tinkamai auklėti savo mažametį sūnų G. J., gim. (duomenys neskelbtini), kuris 2016-01-11, apie 11.50 val. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinės mokyklos foje, tyčia įžeidžiamai kibo prie M. D., gim. (duomenys neskelbtini), vieną kartą ranka trenkė į galvos sritį. S. J., auklėdamas savo sūnų G. J., neišaiškino tinkamo ir teisėto elgesio taisyklių, netinkamo ir priešingo teisei elgesio pasekmių, kas ir turėjo įtakos mažamečio G. J. netinkamam ir priešingam teisei elgesiui. Tokiais veiksmais S. J. pažeidė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalis ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 181 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Pakruojo rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 12 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą S. J. atžvilgiu pagal ATPK 181 straipsnio 1 dalį nutraukė, nesant jo veikoje šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Šiaulių AVPK Pakruojo rajono policijos komisariatas prašo panaikinti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016-02-12 nutarimą kaip nepagrįstą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti Pakruojo rajono apylinkės teismui. Nurodo, kad ATPK 181 straipsnio 1 dalies norma yra blanketinė, t. y. pati nenurodo aplinkybių, su kurių buvimu siejamos teisės normos nustatytos teisės ir pareigos, todėl siekiant įrodyti minėtame straipsnyje numatytą teisės pažeidimą, reikia nustatyti teisės aktą, kuriame nurodytos teisės ir pareigos, šiuo atveju – susijusios su tėvų valdžia ir jos panaudojimu. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis skelbia, kad tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Taigi pagrindinis Lietuvos Respublikos teisės aktas nenustato mokymo ar auklėjimo įstaigai prievolės auklėti vaikus. Apeliantas skunde cituoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnio 2 dalies, 3.160 straipsnio, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 47 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 5 punkto, 49 straipsnio 2 dalies 7 punkto, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 1 dalies, 37 straipsnio, 48 straipsnio, 57 straipsnio 2 dalies nuostatas ir teigia, kad nei viename iš paminėtų teisės aktų nėra numatyta ugdymo įstaigos atsakomybė už mokymo proceso metu nepilnamečių padarytus teisės pažeidimus. Tik Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas numato, kad mokymo įstaigos atstovai atsako už jų prižiūrimų vaikų auklėjimą. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.160 straipsnyje nurodyta, jog tėvų teisės ir pareigos baigiasi vaikui sulaukus pilnametystės ar tapus veiksniam. Tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į vaiko interesus, tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota arba vaikas gali būti atskirtas nuo tėvų šios knygos nustatyta tvarka. Atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju nepilnamečio tėvams jų teisės ir pareigos dorai auklėti ir ugdyti nepilnametį vaiką teismo nėra apribotos, o Civilinis kodeksas nenumato tokios sąlygos, kaip tėvų teisių ir pareigų pasibaigimas, kai jų nepilnametis vaikas perduodamas ugdymo įstaigai. Nepilnametis ugdymo įstaigoje mokomas įvairių disciplinų, tačiau padorumo, mandagumo, pagarbos kitiems skiepijimui didžiausią įtaką ir poveikį turi tėvų, globėjų veikimas arba neveikimas. Etikos pagrindus turi ir privalo diegti tėvai, globėjai kiekvienos dienos bendravime, o mokykla tik padeda teisingai auklėti ir integruoti vaiką ir visuomenę. Apeliantas nurodo, kad teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 metų, 2010 metų priimtomis nutartimis, kurios priimtos atsižvelgiant į to meto aktualijas, tačiau šiuo metu yra nebeaktualios. Pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo teismas 2015-12-15 nutartimi byloje Nr. 2AT-98-677/2015 išnagrinėjęs analogišką situaciją, nesutiko su apelianto argumentais, kad už vaiko padarytus pažeidimus mokykloje atsakomybėn traukiamos ugdymo įstaigos. Be to, Šiaulių apygardos teismas nagrinėdamas analogišką įvykį 2016-01-26 administracinėje byloje Nr. ATP-59-309/2016 nutartyje sutiko su Šiaulių AVPK Pakruojo rajono policijos komisariato išdėstytomis norminiuose teisės aktuose įvardintomis vaikų ir tėvų teisėmis bei pareigomis. Dėl to apeliantas teigia, kad atsižvelgiant į aukštesnės instancijos teismų priimtus sprendimus, teismų formuojama praktika keistina ir už vaikų padarytus pažeidimus atsakomybė tenka jų tėvams, o ne įstaigai, kurioje teisės pažeidimo padarymo metu buvo vaikas.
Apeliantas teigia, kad S. J. sūnus G. J. 2016 m. sausio mėnesį, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje pasielgė netinkamai, rodydamas nepagarbą aplinkiniams, pažeisdamas kitų teises į saugią aplinką. Dėl to tėvas, kaip teisėtas atstovas nesiėmė priemonių dorai auklėti savo sūnaus, nes G. J. daromi teisės pažeidimai nėra vienkartiniai. S. J. nedaro išvadų ir nevykdo savo pareigos. Matyti, kad nepilnametis linkęs daryti teisės pažeidimus, nesitaiso, todėl akivaizdu, kad tėvai netinkamai vykdo jiems pavestą pareigą dorai auklėti nepilnametį. Nepilnamečio tėvams teisės ir pareigos įstatymų nustatytais pagrindai nėra pasibaigę, todėl apeliantas mano, kad S. J. veiksmuose yra požymiai administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 181 straipsnio 1 dalyje.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą S. J. prašo apeliacinį skundą atmesti, nes teismas visapusiškai ir pilnai ištyrė visas bylos aplinkybes ir priėmė teisingą sprendimą.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Šalies argumentai
Pastebėtina, kad skunde prašoma panaikinti teismo nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti teisme, tačiau jokių argumentų, kodėl byla turi būti grąžinta nagrinėti iš naujo teisme, koks padarytas esminis procesinis pažeidimas, apeliantas nenurodo. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su teismo argumentais S. J. atžvilgiu nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 181 straipsnio 1 dalį nesant jo veikoje šio teisės pažeidimo sudėties ir įvykio, o tai nėra pagrindas skundžiamą nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti teisme.
ATPK 181 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė tėvams už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams.
Sprendžiant klausimą dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 181 straipsnį, būtina įvertinti sąvokos „tėvų valdžia“ turinį. Tėvų valdžios, patenkančios į šeimos teisinių santykių kategoriją, samprata aiškintina remiantis šeimos teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis. Apeliaciniame skunde teisingai pažymėta, kad CK 3.155 straipsnio, apibrėžiančio tėvų valdžios turinį, 2 dalyje nustatyta, jog tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.
Pagal teismų praktiką tėvų patraukimui administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 181 straipsnį nepakanka nustatyti tik faktą, kad nepilnametis atliko priešingą teisei veiką, nes galimi atvejai, kai tokių nepilnamečių veikų padarymas negali būti siejamas su tėvų pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti vaiką netinkamu atlikimu, jei priešingą teisei veiką nepilnametis atliko tokioje vietoje ir tokiu metu, kai tėvai negali realizuoti savo teisės ir pareigos į tėvų valdžią (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas byloje Nr. N438-128/2010). Tokios situacijos galimos, kai vaikas yra ne tiesioginėje tėvų, o įstatymais įgaliotos vykdyti vaikų auklėjimą įstaigos priežiūroje: ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, mokykloje ir pan. Pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 57 straipsnio 2 dalį mokymo, auklėjimo, gydymo ir kitų įstaigų vadovai, auklėtojai ar jiems prilygstantys asmenys, šių įstaigų administracija atsako už jų prižiūrimų vaikų auklėjimą. Taigi, tuo metu, kai vaikas nustatyta tvarka yra mokymo įstaigoje, už jo priežiūrą atsako atitinkama įstaiga (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-06-19 nutartis byloje Nr. N502-1163/2010, 2009-02-27 nutartis byloje Nr. N575-499/2009; 2007-07-19 nutartis Nr. N1-1379/2007).
Šalies argumentai
Apeliantas teigia, kad apylinkės teismas nepagrįstai rėmėsi nebeaktualia 2008-2010 metų teismų praktika tokio pobūdžio bylose, nes Lietuvos Aukščiausiojo teismas 2015-12-15 nutartimi, priimta byloje Nr. 2AT-98-677/2015, bei Šiaulių apygardos teismo 2016-01-26 nutartimi byloje Nr. ATP-59-309/2016, formuojama priešinga praktika bylose dėl ATPK 181 straipsnyje numatytų pažeidimų. Toks apelianto teiginys yra nepagrįstas, nes iš apelianto nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-15 nutarties byloje Nr. 2AT-98-677/2015 matyti, kad šioje byloje nagrinėtos faktinės aplinkybės nėra tapačios šioje S. J. atžvilgiu nagrinėjamoje byloje nustatytoms aplinkybėms, bei analizuojama visai ne ATPK 181 straipsnio sudėtis, bet ATPK 175 straipsnio sudėtis, o Šiaulių apygardos teismas byloje Nr. ATP-59-309/2016 laikėsi tokios pačios praktikos, kuria rėmėsi ir skundžiamą nutarimą byloje priėmęs apylinkės teismas, bei apeliacinės instancijos teismas šioje byloje konstatavo, kad tuo metu, kai vaikas nustatyta tvarka yra mokymo įstaigoje, už jo priežiūrą atsako atitinkama įstaiga, o ne vaiko tėvai. Taigi, remtis apelianto nurodytais teismų sprendimais, kaip 2008-2010 metų praktiką paneigiančiais, nėra pagrindo. Be to, iš skundžiamo nutarimo matyti, kad apylinkės teismas, priimdamas sprendimą nutraukti teiseną, rėmėsi ne tik 2008-2010 metų praktika, kurioje yra išaiškintas tėvų valdžios turinys bei atvejai, kai nepilnamečių veikų padarymas negali būti siejamas su tėvų pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti vaiką netinkamu atlikimu, bet ir 2013-2016 metų bendrosios kompetencijos teismų apeliacine tvarka išnagrinėtais sprendimais.
Iš bylos duomenų matyti, kad S. J. mažametis sūnus G. J., 2016-01-11 apie 11.50 val., tyčia įžeidžiamai kibo prie M. D., t. y. vieną kartą ranka jam trenkė į galvos sritį, būdamas (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinės mokyklos fojė. Įvertinus šią aplinkybę ir atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje numatytą nuostatą, pripažįstama, kad apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog tėvų valdžia buvo nepanaudota ar panaudota netinkamai. Dėl to, pagrįstai administracinio teisės pažeidimo byla S. J. atžvilgiu nutraukta, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 181 straipsnio 1 dalyje, įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).
Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad apylinkės teismo sprendimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą S. J. pagal ATPK 181 straipsnio 1 dalį, nesant jo veikoje šio administracinio teisės pažeidimo sudėties ir įvykio, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį ir bylą gražinti iš naujo nagrinėti apylinkės teismui nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nutarimą nepakeistą ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.