- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-26
- Bylos Nr.
- ATP-59-309/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-31-3-00788-2015-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Zigmas Kavaliauskas
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato (toliau – ir Šiaulių AVPK Pakruojo rajono PK) apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla G. G. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 181 straipsnio 1 dalį nutraukta, nesant jos veikoje šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šiaulių AVPK (duomenys neskelbtini) rajono PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjas 2015 m. gruodžio 3 d. surašė tris administracinio teisės pažeidimo protokolus G. G. pagal ATPK 181 straipsnio 1 dalį už tai, kad:
ji netinkamai vykdė savo, kaip motinos, pareigą dorai auklėti, mokyti ir prižiūrėti savo nepilnametį sūnų G. J., gim. (duomenys neskelbtini), kuris 2015 m. spalio 23 d., apie 15.30 val., (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos aktų salėje ant žemės parvertė nepilnametį A. U., gim. (duomenys neskelbtini), ir jį smaugė. Šiais savo veiksmais G. G. pažeidė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalis ir padarė pažeidimą, numatytą ATPK 181 straipsnio 1 dalyje;
be to, G. G. netinkamai vykdė savo, kaip motinos, pareigą dorai auklėti, mokyti ir prižiūrėti savo nepilnametį sūnų G. J., gim. (duomenys neskelbtini), kuris 2015 m. lapkričio 3 d., apie 12.00 val., (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos kieme stumdė nepilnametį H. I., gim. (duomenys neskelbtini), ir kelis kartus sudavė jam į galvą. Šiais savo veiksmais G. G. pažeidė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalis ir padarė pažeidimą, numatytą ATPK 181 straipsnio 1 dalyje;
be to, G. G. netinkamai vykdė savo, kaip motinos, pareigą dorai auklėti, mokyti ir prižiūrėti savo nepilnametį sūnų G. J., gim. (duomenys neskelbtini), kuris 2015 m. lapkričio 6 d., apie 13.00 val., (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos kieme nepilnametei D. J., gim. (duomenys neskelbtini), spyrė į galvą. Šiais savo veiksmais G. G. pažeidė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalis ir padarė pažeidimą, numatytą ATPK 181 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Pakruojo rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 18 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą G. G. atžvilgiu pagal ATPK 181 straipsnio 1 dalį nutraukė nesant jos veikoje šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Šiaulių AVPK Pakruojo rajono PK prašo panaikinti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutarimą kaip nepagrįstą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti Pakruojo rajono apylinkės teismui.
Skunde nurodoma, kad ATPK 181 straipsnio 1 dalies norma yra blanketinė, t. y. pati nenurodo aplinkybių, su kurių buvimu siejamos teisės normos nustatytos teisės ir pareigos. Siekiant įrodyti minėtame straipsnyje numatytą teisės pažeidimą, reikia nustatyti teisės aktą, kuriame nurodytos teisės ir pareigos, šiuo atveju – susijusios su tėvų valdžia ir jos panaudojimu. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis skelbia: „Tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti“. Taigi pagrindinis Lietuvos Respublikos teisės aktas nenustato mokymo ar auklėjimo įstaigai prievolės auklėti vaikus.
Apeliantas skunde cituoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnio 2 dalies, 3.160 straipsnio, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 47 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 5 punkto, 49 straipsnio 2 dalies 7 punkto, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 1 dalies, 37 straipsnio, 48 straipsnio, 57 straipsnio 2 dalies nuostatas ir teigia, kad nei viename iš paminėtų teisės aktų nėra numatyta ugdymo įstaigos atsakomybė už mokymo proceso metu nepilnamečių padarytus teisės pažeidimus. Tik Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas numato, kad mokymo įstaigos atstovai atsako už jų prižiūrimų vaikų auklėjimą. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.160 straipsnyje nurodyta, jog tėvų teisės ir pareigos baigiasi vaikui sulaukus pilnametystės ar tapus veiksniam. Tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į vaiko interesus, tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota arba vaikas gali būti atskirtas nuo tėvų šios knygos nustatyta tvarka. Atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju nepilnamečio tėvams jų teisės ir pareigos dorai auklėti ir ugdyti nepilnametį vaiką teismo nėra apribotos, o Civilinis kodeksas nenumato tokios sąlygos, kaip tėvų teisių ir pareigų pasibaigimas, kai jų nepilnametis vaikas perduodamas ugdymo įstaigai. Nepilnametis ugdymo įstaigoje mokomas įvairių disciplinų, tačiau padorumo, mandagumo, pagarbos kitiems skiepijimui didžiausią įtaką ir poveikį turi tėvų, globėjų veikimas arba neveikimas. Etikos pagrindus turi ir privalo diegti tėvai, globėjai kiekvienos dienos bendravime, o mokykla tik padeda teisingai auklėti ir integruoti vaiką ir visuomenę. Pasak apelianto, teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 metų, 2010 metų priimtomis nutartimis, kurios priimtos atsižvelgiant į to meto aktualijas, tačiau šiuo metu yra nebeaktualios.
Šiaulių AVPK Pakruojo rajono PK manymu, G. G. sūnus G. J. 2015 metų spalio–lapkričio mėnesiais P. Ž. pagrindinėje mokykloje, rodydamas nepagarbą aplinkiniams, pažeisdamas kitų teises į saugią aplinką, pasielgė netinkamai. Motina, kaip teisėta atstovė, nesiima priemonių dorai auklėti savo sūnų, nes G. J. daromi teisės pažeidimai nėra vienkartiniai. G. G. nedaro išvadų ir nevykdo savo pareigos. Matyti, kad nepilnametis yra linkęs daryti teisės pažeidimus, jis nesitaiso, taigi akivaizdu, kad tėvai netinkamai vykdo jiems pavestą pareigą dorai auklėti nepilnametį. Kadangi nepilnamečio G. J. tėvams teisės ir pareigos įstatymų nustatytais pagrindais nėra pasibaigę, manytina, kad G. G. veiksmuose yra požymiai administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 181 straipsnio 1 dalyje.
Atsiliepimu į Šiaulių AVPK Pakruojo rajono PK apeliacinį skundą G. G. prašo apeliacinį skundą atmesti, Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ji reaguoja į kiekvieną pranešimą apie netinkamą sūnaus elgesį, bendradarbiauja su mokykla sprendžiant iškilusias problemas, nuolat su sūnumi kalbasi, jie kartu aptaria jo elgesį, su sūnumi lankosi pas vaikų psichiatrą, sūnus lanko psichologo konsultacijas. Taigi ji, kaip motina, daro viską, kad padėtų sūnui valdyti emocijas, prašo specialistų pagalbos, todėl negalima teigti, kad ji nevykdo savo pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti savo sūnų. Taip pat nurodo, kad ribas naudojant tėvų valdžią nustato įstatyminiai aktai, o atsakomybę už jų panaudojimą ar ne, formuoja teismų praktika, kuri aiškina ribas, nuo kurių ir prasideda atsakomybė, o tai ir yra nurodyta Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutarime.
Šiaulių AVPK Pakruojo rajono PK apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 181 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė tėvams už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams.
Kaip teisingai skundžiamame nutarime pažymėjo pirmosios instancijos teismas, sprendžiant klausimą, ar asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 181 straipsnio 1 ar 2 dalį, veikoje yra šio administracinio teisės pažeidimo požymių visuma, būtina įvertinti sąvokos „tėvų valdžia“ turinį, kadangi su tėvų valdžios panaudojimo tinkamumu siejama administracinė atsakomybė. Tėvų valdžios, patenkančios į šeimos teisinių santykių kategoriją, samprata aiškintina remiantis šeimos teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis. Apeliaciniame skunde teisingai pažymėta, kad CK 3.155 straipsnio, apibrėžiančio tėvų valdžios turinį, 2 dalyje nustatyta, jog tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad vertinant tai, ar asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 181 straipsnio 1 dalį, būtina įvertinti teismų formuojamą ATPK 181 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktiką, pagal kurią tėvų patraukimui administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 181 straipsnį nepakanka tik fakto, kad nepilnametis atliko priešingą teisei veiką. Galimi atvejai, kai tokių nepilnamečių veikų padarymas negali būti siejamas su tėvų pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti vaiką netinkamu atlikimu, jei priešingą teisei veiką nepilnametis atliko tokioje vietoje ir tokiu metu, kai tėvai negali realizuoti savo teisės ir pareigos į tėvų valdžią (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N438-128/2010). Tokios situacijos galimos, kai vaikas yra ne tiesioginėje tėvų, o įstatymais įgaliotos vykdyti vaikų auklėjimą įstaigos priežiūroje: ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, mokykloje ir pan. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad mokymo, auklėjimo, gydymo ir kitų įstaigų vadovai, auklėtojai ar jiems prilygstantys asmenys, šių įstaigų administracija atsako už jų prižiūrimų vaikų auklėjimą. Taigi tuo metu, kai vaikas nustatyta tvarka yra mokymo įstaigoje (vaikas, kuris yra atitinkamos mokyklos mokinių sąraše, yra atvykęs į pamokas ar organizuotą užklasinę veiklą), už jo priežiūrą atsako atitinkama įstaiga.
Kadangi iš bylos duomenų matyti, kad G. G. mažametis sūnus G. J., 2015 m. spalio 23 d., apie 15.30 val., nepilnametį A. U. ant žemės parvertė (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos aktų salėje, 2015 m. lapkričio 3 d., apie 12.00 val., nepilnametį H. I. stumdė ir kelis kartus sudavė jam į galvą (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos kieme, 2015 m. lapkričio 6 d., apie 13.00 val., nepilnametei D. J. spyrė į galvą (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos kieme, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog tėvų valdžia buvo nepanaudota ar panaudota netinkamai, ir pagrįstai administracinio teisės pažeidimo bylą G. G. atžvilgiu nutraukė, nesant jos veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 181 straipsnio 1 dalyje, įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).
Dėl to, kas paminėta, apeliacinės instancijos teismas, net ir sutikdamas su apeliaciniame skunde išdėstytomis norminiuose teisės aktuose įtvirtintomis vaikų ir tėvų teisėmis bei pareigomis, neturi pagrindo tenkinti skundą ir naikinti skundžiamą nutarimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutarimą nepakeistą ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.