- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-24
- Bylos Nr.
- 2A-477-555/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14208-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Erstema“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Interselas“
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Erstema“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-19505-584/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Interselas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Erstema“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Tarp ieškovės UAB „Interselas“ ir atsakovės UAB „Erstema“ 2015 m. vasario 26 d. sudaryta viešbučio paslaugų teikimo sutartis Nr. 2015/89 dėl UAB „Interselas“ viešbučio „Pervaža“ paslaugų teikimo UAB „Erstema“. Pagal sutarties 2.1 punktą UAB „Erstema“ už suteiktas paslaugas įsipareigojo apmokėti per 10 kalendorių dienų nuo sąskaitos išrašymo dienos. Atsakovė savo įsipareigojimų laiku neįvykdė ir liko skolinga 2 746,24 Eur. Jai taip pat buvo paskaičiuoti 21,45 Eur delspinigių.
Šalies argumentai
Ieškovė UAB „Interselas“ su ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Erstema“ 2 767,69 Eur skolos, 21,45 Eur delspinigių, 5 proentus dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. spalio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, ieškovei priteisė iš atsakovės 2 746,24 Eur skolos, 21,45 Eur delspinigių, 5 procentus dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (2 767,69 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. liepos 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 83 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Dėl likusios ieškinio sumos teismas sprendė, kad ieškovė suformuluodama reikalavimą priteisti iš atsakovės 2 767,69 Eur skolos, padarė rašymo apsirikimą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nurodytoje dalyje reikalavimas nepagrįstas, todėl atmestinas (CPK 178 str., 185 str.).
Pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų teismas, konstatavo, kad ieškinį patenkinus, iš atsakovės priteistinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos – žyminis mokestis, kurį sudaro 83 Eur.
Dėl atsakovės prašymo atidėti teismo sprendimo vykdymą iki civilinės bylos Nr. e2-660-368/2015 išnagrinėjimo, teismas sprendė, jog jis yra atmestinas, kadangi Šiaulių apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartimi išnagrinėjo nurodytą civilinę bylą, patvirtindamas šalių sudarytą taikos sutartį. Minėtai nutarčiai 2015 m. rugsėjo 11 d. įsiteisėjus, teismas panaikino Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartimi atsakovės UAB „Erstema“ atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Įvertinus tai, teismas sprendė, jog atsakovės prašymas dėl sprendimo atidėjimo atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 22 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, šioje dalyje ieškovės ieškinio netenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, jog atsižvelgus į tai, kad ieškovė UAB „Interselas“ kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl skolos priteisimo, nepaisydama atsakovės UAB „Erstema“ bendradarbiavimo, skolos pripažinimo bei siekio geranoriškai padengti įsiskolinimą, nesutiko sudaryti taikos sutarties bei tokiu būdu atgauti 75% jau sumokėto žyminio mokesčio, ar kitu būdu taikiai išspręsti ginčo, apeliantė mano, kad pati ieškovė išimtinai kalta dėl susidariusių proceso išlaidų. Atsakovė nurodo, jog ji nevengė skolos mokėjimo, tačiau negalėjo jos sumokėti dėl objektyvių priežasčių (pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių). Ji (atsakovė) visą laiką komunikavo su ieškove, bei siekė taikaus ginčo išsprendimo, todėl būtent ieškovė vengė bendradarbiauti bei inicijavo ginčą dėl skolos, kurią atsakovė visada pripažino ir siekė sumokėti atsiradus faktinėms galimybėms.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė prašo jį atmesti bei palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 22 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovei buvo suteiktos viešbučio paslaugos pagal 2015 m. vasario 26 d. sutartį. Tuo metu UAB „Erstema“ jau buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartimi (Klaipėdos apygardos teismo Nr. 2S-661-125/2014). Atsakovė paslaugų užsakymo metu žinojo, kad jos galimybės atsiskaityti yra apribotos. Apie tai, atsakovė jos neinformavo, todėl paslaugų užsakymo metu elgėsi nesąžiningai. Be to, atsakovė pripažindama susidariusią skolą, jokio pasiūlymo sudaryti taikos sutartį nepateikė. 2015 m. liepos 13 d. rašte apeliantė tik pripažįsta skolą, bet jokio konkretaus termino jai padengti nepasiūlė. Dėl apeliantės prašymo atidėti sprendimo vykdymą iki kitos civilinės bylos išnagrinėjimo ieškovė nurodė, kad tokie apeliantės veiksmai vertintini kaip proceso vilkinimas, kadangi minėta Šiaulių apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-660-368/2015, kurioje atsakovei buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, jau išnagrinėta 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartimi, patvirtinus taikos sutartį, tuo tarpu areštas atsakovės turtui panaikintas, o atsakovė su ieškove vis dar nėra atsiskaičiusi.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 d. ir 2 d.).
Byloje nustatyta, kad pagal tarp bylos šalių sudarytą 2015 m. vasario 26 d. viešbučio paslaugų teikimo sutartį, atsakovė įsipareigojo apmokėti už jai suteiktas paslaugas. Ieškovė suteikė atsakovei viešbučio paslaugas, už kurias atsakovei kilo pareiga apmokėti. Atsakovė savo įsipareigojimų laiku neįvykdė ir liko skolinga 2 746,24 Eur sumą bei 21,45 Eur delspinigių. Apeliaciniu skundu yra ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš atsakovės ieškovei priteistos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 83 Eur žyminis mokestis. Apeliantė nurodo, kad ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo, nepaisydama, atsakovės UAB „Erstema“ bendradarbiavimo, skolos pripažinimo bei siekio geranoriškai padengti įsiskolinimą, nesutiko sudaryti taikos sutarties, ar kitu būdu taikiai išspręsti ginčą, todėl išimtinai pati ieškovė yra kalta dėl susidariusių bylinėjimosi išlaidų.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo atmestas atsakovės UAB „Erstema“ prašymas netenkinti ieškovės UAB „Interselas“ ieškinio dalies dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo. Iš bylos medžiagos matyti, kad byloje yra pateiktas ieškovės 2015 m. birželio 30 d. sumokėto 83 Eur žyminio mokesčio mokėjimą patvirtinantis dokumentas (b. l. 14).
Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal CPK nustatytas taisykles. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 str. 1 d.). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje taip pat svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).
Pažymėtina, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.). Teismų praktikoje įprasta, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų klausimą, remtis priežasties, arba atlyginimo teorija. Pagal atlyginimo teoriją, bylinėjimosi išlaidų našta turi būti paskirstoma atsižvelgiant tik į proceso materialinį teisinį rezultatą – sprendimo palankumą arba nepalankumą šalims. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, tokiu atveju suprantamas kaip materialinės teisinės atsakomybės tąsa procesiniuose santykiuose. Pagal priežasties teoriją, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, lemiamą reikšmę turi ne galutinis proceso rezultatas, o procesinis šalių elgesys, t. y. įvertinamas bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumas, kiek apdairiai ir rūpestingai elgėsi šalys, atlikdamos procesinius veiksmus, įskaitant ieškinio padavimų ir ieškovo reikalavimų užginčijimą, iki jam kreipiantis į teismą. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų klausimą sprendė, atsižvelgus į proceso materialinį teisinį rezultatą – ieškinys buvo tenkintas iš dalies, dėl to, kad teismas konstatavo rašymo apsirikimą, kuris teismo sprendimu buvo eliminuotas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas ieškovės naudai, todėl iš atsakovės buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos ieškovei. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija. Be to, apeliacinės instancijos teismas neįžvelgė ieškovės piktnaudžiavimo procesu požymių. Ieškovė, negaudama atsiskaitymo už suteiktas paslaugas turėjo teisę kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo.
Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad apeliantės geranoriškumas ginčą spręsti taikiai buvo grindžiamas tik skolos pripažinimu. Jokio pasiūlymo sudaryti taikos sutartį apeliantė ieškovei nepateikė. Tokie atsakovės veiksmai vertintini kaip nepakankamai aktyvūs, kad būtų sudarę ieškovei pagrindą atsisakyti ieškinio, ar sudaryti taikos sutartį. Būtent atsakovės pasyvus elgesys tiek ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje (kai buvo gauta pretenzija), tiek bylą nagrinėjant teisme, t. y. nebendradarbiavimas su ieškove, jos neveikimas lėmė tai, kad ieškovė ne tik pareiškė ieškinį atsakovei UAB „Erstema“, dėl ko ieškovė patyrė bylinėjimosi išlaidas, bet ir neturėjo pakankamo pagrindo sudaryti taikos sutartį, ar atsiimti ieškinį, dėl ko patirtos bylinėjimosi išlaidos galėjo būti ieškovei teismo grąžinamos. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, jog CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatos buvo taikytos tinkamai.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, į bylą pateikti UAB „Erstema“ raštai, adresuoti UAB „Interselas“, nepatvirtina kreditorės nesąžiningo elgesio siekiant prievolės įvykdymo teismine tvarka. Minėtuose raštuose tik nurodomos neatsiskaitymo su ieškove priežastys (civilinė byla su kitu UAB „Erstema“ kreditoriumi) ir informacija, kad skola bus sumokėta, kai nurodyta problema bus išspręsta. Civiliniame kodekse yra įvardintos šalių pareigos, sudarius sutartį. Minėtame teisės akte yra nustatyta, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 str. 1 d.), vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 6.200 str. 2 d.), praleidęs prievolės įvykdymo terminą skolininkas atsako kreditoriui už dėl termino praleidimo padarytus nuostolius ir už atsitiktinai atsiradusį po termino praleidimo negalimumą įvykdyti prievolę (CK 6.260 str.). Pažymėtina, kad tiek iki pareiškiant ieškovei UAB „Interselas“ ieškinį teisme, tiek iniciavus teisminį procesą dėl skolos išieškojimo teisme, būtent atsakovė UAB „Erstema“ buvo neįvykdžiusi savo prievolių ieškovei UAB „Interselas“, todėl spręstina, kad jai kilo didesnė pareiga rodyti iniciatyvą spręsti ginčą taikiai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo taikomas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas. Taigi ieškovė, pagal tarp šalių sudarytą sutartį, turėdama teisę reikalauti ir delspinigių, turėjo gana ribotą terminą, per kurį galėjo atidėti ginčo sprendimą teismine tvarka ir tęsti derybas dėl skolos apmokėjimo. Ieškovės sąskaita už atliktas paslaugas buvo išrašyta 2015 m. balandžio 15 d., ieškinys dėl skolos priteisimo teismui buvo pateiktas 2015 m. birželio 30 d. Taigi, po to, kai suėjo terminas atsakovei įvykdyti atsiskaitymo už suteiktas paslaugas prievolę, ji turėjo laiko įvykdyti prievolę ir vėliau, nei šalių sutartas terminas, bet to nepadarė. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovė elgėsi sąžiningai pateikdama ieškinį per protingą terminą ir turi teisę tikėtis, kad jos pažeista teisė gauti atlyginimą už suteiktas paslaugas, bus apginta teismo.
Atmetus apeliacinį skundą, ieškovei iš apeliantės priteistinos apeliacinės instancijos teisme jos turėtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė prašo iš apeliantės jos naudai priteisti 120 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimas, pateikė tai pagrindžiančius įrodymus (b. l. 69-70). Esant nustatytoms aplinkybėms, įvertinus, kad prašomos priteisti išlaidos yra pagrįstos, neviršija Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, ieškovei iš apeliantės priteistina 120 Eur apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymą Nr. 1R-298/1K-290, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Erstema“ (į. k. 302674118) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Interselas“ (į. k. 148430728) naudai 120 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.