Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-11-28 · Civilinė byla Nr. e2-36180-925/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-11-28
Bylos Nr.
e2-36180-925/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-29791-2019-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jorūnė Pukinskienė
Ieškovas
SIA B2Kapital
Atsakovas
A. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-36180-925/2019Proceso Nr. 2-68-3-29791-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.3.; 3.2.6.6.1.; 3.2.6.6.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLietuvos Respublikos vardu2019 m. lapkričio 28 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jorūnė Pukinskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo SIA B2Kapital ieškinį atsakovui A. M. dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas galutinai patikslinęs ieškinio reikalavimus, prašo priteisti iš atsakovo 500,00 Eur negrąžinto kredito, 499,43 Eur sutartinių palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2018-01-02 iki 2020-11-17, 89,95 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipnis). Kadangi atsakovas nepateikė tinkamai įforminto atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y., įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp pradinio kreditoriaus UAB „IPF Digital Lietuva“ ir atsakovo (duomenys neskelbtini) buvo sutaryta paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovui buvo suteikta 500,00 Eur paskola 1080 dienų laikotarpiui su 52,32 procentų metine vartojimo kredito palūkanų norma. Kadangi atsakovas sutarties sąlygų tinkamai nevykdė, sutartis su atsakovu buvo nutraukta 2018 m. balandžio 4 d. 2018 m. balandžio 5 d. pradinis kreditorius UAB „IPF Digital Lietuva“ reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu perleido reikalavimą į atsakovą ieškovui. Tokiu būdu ieškovas įgijo skolos reikalavimo teisę į atsakovą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 7 dalį, naujasis kreditorius, pateikdamas skolininkui reikalavimą, privalo pateikti reikalavimo perleidimo sutartį. Ieškovas siuntė atsakovui raginimą, bandydamas susigrąžinti skolą ikiteismine tvarka, tačiau atsakovas į raginimus nereagavo.

Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 str. 1 d.). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.38 straipsnis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Vadovaujantis CK 6.874 straipsnio 2 dalies nuostatomis, jeigu paskolos sutartis numato paskolos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų ginčijęs sutarties nutraukimą ar būtų atsiskaitęs su ieškovu dėl prašomos priteisti sumos (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nevykdė kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 500,00 Eur negrąžintą kreditą yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 499,43 Eur nesumokėtų pelno palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 01 d. iki 2020 m. lapkričio 17 d. (iki paskolos sutarties termino pabaigos).

Kasacinio teismo praktikoje pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai. Taigi, kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-275-248/2015). Toks aiškinimas atitinka ir mokėjimo palūkanų paskirtį – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi pinigais tol, kol toks naudojimasis tęsiasi.

Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti iš atsakovo visas iki sutarties termino pabaigos (2020 m. lapkričio 17 d.) priskaičiuotas palūkanas konkrečia pinigų suma (499,43 Eur), tačiau toks palūkanų priteisimas neatitiktų mokėjimo (pelno) palūkanų paskirties, t. y. kad jos mokamos už realų naudojimąsi svetimais pinigais. Pažymėtina, kad reikalavimas priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas negali būti suprantamas kaip taikymas skolininkui (atsakovui) civilinės atsakomybės už prievolės (sutarties) nevykdymą, nes civilinės atsakomybės taikymo funkciją atlieka kompensuojamosios palūkanos. Nagrinėjamu atveju, nutraukus vartojimo kredito sutartį, negalima nustatyti, kada atsakovas grąžins kreditą (jo dalį). Priteisus gautą kreditą (500,00 Eur), tampa nežinomas konkretaus kredito (jo dalių) grąžinimo terminas vykdymo procese. Tokios praktikos laikosi apygardos teismai ir kitose bylose (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-309-430/2019, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1570-275/2018, Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-231-555/2017). Atsakovui atsiskaičius anksčiau, susidarytų situacija, kad skolininkas sumoka už laikotarpį, kai pinigais jau nebesinaudoja.

Nagrinėjamu atveju sutartyje buvo numatyta 52,32 procentų metinė palūkanų norma, be to šalys susitarė, jog mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos bus mokamos iki kredito sutarties grąžinimo, t. y. iki tiksliai neapibrėžto, nuo ieškovo veiksmų visiškai nepriklausomo termino, todėl konstatuotina, jog ieškovas pagal šalių sulygtas sąlygas, nutraukęs sutartį anksčiau termino, neturi teisės reikalauti priteisti visas sutartimi sulygtas ir iki 2020 m. lapkričio 17 d. paskaičiuotas fiksuotas palūkanas (499,43 Eur), nes nėra žinomas konkretus jos pinigais naudojimosi terminas. Atsižvelgiant į tai, ieškovo prašymas priteisti pagal paskolos grafiką paskaičiuotas palūkanas tenkintinas iš dalies. Ieškovui iš atsakovo priteistina 464,43 Eur pelno palūkanų paskaičiuotų nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. spalio 11 d. (už 648 dienų), t. y. ieškinio pateikimo į teismą dienos, ir 52,32 procentų metines mokėjimo palūkanos už negrąžintą kredito sumą (500,00 Eur) nuo 2019 m. spalio 12 d. iki visiško kredito grąžinimo. Dėl tokio pelno palūkanų skaičiavimo ir priteisimo būdo kredito davėjų naudai yra pasisakyta apeliacinės instancijos teismo formuojamoje praktikoje (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1746-275/2018).

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 89,95 Eur delspinigius už 180 dienų laikotarpį pakaičiotus nuo 999,43 Eur sumos.

Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Vartojimo kredito sutartimi atsakovas įsipareigojo praleidęs mokėjimo terminus mokėti 0,05 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, ieškovo prašomų priteisti palūkanų dydį, ieškovui iš atsakovo priteistina delspinigių suma – 86,80 Eur (964,43 Eur x 0,05 proc. / 100 proc. x 180 d.).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (1051,23 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. spalio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 2 dalimi – jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal ieškovės ieškinį yra patenkinti 96 procentai reikalavimų, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos vadovaujantis šia proporcija. Iš atsakovo ieškovui priteistina 24,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis) (25,00 Eur x 96 / 100 proc.).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 3 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Kadangi atsakovui procesinių dokumentų įteikti jo gyvenamosios ir darbo vietų adresais nėra galimybės, ieškovas neprašo skirti kuratoriaus, tačiau prašo procesinius dokumentus atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu, teismo sprendimas už akių atsakovui įteiktinas viešo paskelbimo būdu, t. y. specialiame interneto tinklalapyje paskelbiant pranešimą (CPK 130 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500,00 Eur (penkis šimtus eurų 00 ct) skolos, 464,43 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt keturis eurus 43 ct) palūkanų, 86,80 Eur (aštuoniasdešimt eurų 80 ct) delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą (1051,23 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. spalio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 24,00 Eur (dvidešimt keturis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo SIA B2Kapital, juridinio asmens kodas 40103645131, naudai.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Atsakovas turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Paskelbti specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt tokio turinio pranešimą:

,,Vilniaus miesto apylinkės teisme 2019 m. lapkričio 28 d. priimtas sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-36180-925/2019 pagal SIA B2Kapital ieškinį atsakovui A. M. dėl skolos priteisimo. Atsakovo A. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, todėl sprendimas už akių jam yra įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Atsakovas informuojamas, kad sprendimas už akių laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dieną. Informacijos teirautis tel. Nr. (85) 262 2569“.

Teisėja Jorūnė Pukinskienė