Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Ernestos Montvidienės ir Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. G. (I. G.) ir jo gynėjo advokato Aleksandro Gončarko apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 26 d. nuosprendžio, kuriuo I. G. pripažintas kaltu ir nuteistas:

‑ pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 4 dalį 300 (trijų šimtų) MGL (15 000 (penkiolikos tūkstančių) eurų) dydžio bauda;

‑ pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (2019 m. lapkričio 14 d. epizodas) 100 (šimto) MGL (5 000 (penkių tūkstančių) eurų) dydžio bauda;

‑ pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (2019 metų gruodžio mėnesio epizodas) 100 (šimto) MGL (5 000 (penkių tūkstančių) eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 6 dalimi, paskirtas bausmes subendrinus, I. G. paskirta 350 (trijų šimtų penkiasdešimties) MGL (17 500 (septyniolikos tūkstančių penkių šimtų) eurų) dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. I. G. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, t. y. 2019 m. lapkričio 14 d. iš tamsiajame internete esančios internetinės parduotuvės „tocka“, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens Nyderlandų Karalystėje, neturėdamas tikslo platinti, užsisakė ir 2019 m. lapkričio 15 d. apmokėjo virtualia bitkoino valiuta 0,00010124 BTC (atitinka 30 eurų) už psichotropinę medžiagą – 5,1953 g MDMA (3,4-metilendioksi-N-metilamfetamino) kristalinės medžiagos, kurioje yra 3,9900 g gryno MDMA (skaičiuojant bazės pavidalu), kuri yra įrašyta į 2000 m. sausio 06 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 5 patvirtintą „Narkotikų ir psichotropinių medžiagų sąrašų“ I-ąjį sąrašą, bei šią psichotropinę medžiagą siuntėsi, nurodydamas pardavėjui ją atsiųsti pašto siunta jo vardu ir jo nurodytos gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), adresu.

2. I. G. taip pat nuteistas už tai, kad padarė psichotropinių medžiagų kontrabandą, t. y. 2019 m. lapkričio 14 d. iš tamsiajame internete esančios internetinės parduotuvės „tocka“, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens Nyderlandų Karalystėje įsigijo psichotropinę medžiagą, įrašytą į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 (su paskutiniais pakeitimais, galiojusiais šios veikos padarymo metu) patvirtintą „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų“, I-ąjį sąrašą – 5,1953 g MDMA (3,4-metilendioksi-N-metilamfetamino) kristalinės medžiagos, kurioje yra 3,9900 g gryno MDMA (skaičiuojant bazės pavidalu), nurodydamas pardavėjui šias psichotropines medžiagas atsiųsti jo nurodytos gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), adresu, ir, pardavėjui vykdant jo nurodymą, o pašto (kurjerių) tarnybų darbuotojams gabenant siuntą Nr. (duomenys neskelbtini) su minimomis psichotropinėmis medžiagomis nurodytu adresu, jis tokiu būdu nepateikė muitinės kontrolei ir, neturėdamas leidimo bei pažeisdamas Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo (1998 m. sausio 8 d. Nr. VIII-602) 8 straipsnio 2 punkto nuostatą, kad be Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotos licencijos (leidimo) į I sąrašą įtrauktas medžiagas draudžiama įsigyti, laikyti, gabenti valstybės teritorijoje, gaminti, perdirbti, importuoti, eksportuoti, naudoti moksliniams tyrimams, 2019 m. lapkričio 23 d., iš Nyderlandų Karalystės į Lietuvos Respubliką, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Vilniaus teritorinės muitinės Pašto postą, esantį (duomenys neskelbtini), gabeno psichotropinę medžiagą – 5,1953 g MDMA (3,4-metilendioksi-N-metilamfetamino) kristalinės medžiagos, kurioje yra 3,9900 g gryno MDMA (skaičiuojant bazės pavidalu). Ši siunta su psichotropinėmis medžiagomis patikrinimo metu buvo sulaikyta Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnų.

3. I. G. taip pat nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, t. y. 2019 metų gruodžio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų užsisakė ir apmokėjo 130-150 eurų virtualia bitkoino valiuta už psichotropines medžiagas, įrašytas į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintą „Narkotikų ir psichotropinių medžiagų sąrašų“ I-ąjį sąrašą (su paskutiniais pakeitimais, galiojusiais šios veikos padarymo metu) – 15,5572 g MDMA kristalinių miltelių, kuriuose yra 11,6890 g gryno MDMA (skaičiuojant bazės pavidalu), po to Ozo parke nenustatytoje vietoje pasiėmė šias psichotropines medžiagas, kurias nuo įsigijimo momento neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kol 2020 m. sausio 9 d. kratos metu jas savanoriškai pateikė Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnams.

II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai

4.10. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad nėra I. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nes nuteistasis pilnai prisipažino dėl savo nusikalstamų veiksmų, sudarančių BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį, ir nuoširdžiai dėl jų gailėjosi. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad pagal BK Bendrosios dalies nuostatas prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką laikoma, kai asmuo pats savanoriškai pripažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, pats ikiteisminio tyrimo institucijai ir teismui duoda teisingus parodymus apie padarytos veikos aplinkybes bei pripažįsta savo kaltę. Teismų praktikoje prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką laikoma ir kai kaltininkas pripažįsta esmines nusikalstamos veikos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-291/2011). Šiuo atveju būtent paties I. G. prisipažinimo ir duotų parodymų pagrindu yra suformuota bylos medžiaga, kaltinimas remiasi paties nuteistojo duotais parodymais. Pažymėtina ir tai, kad psichotropines medžiagas kratos metu pareigūnams pateikė pats I. G. (t. 1, b. l. 105). Taigi nuteistasis nuo pat pradžių bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo pareigūnais, pats savanoriškai atidavė psichotropines medžiagas, pateikė banko sąskaitos išrašus, apmokėjimų patvirtinimus. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino ir į jas neatsižvelgė, nors jos aiškiai parodo nuteistojo nuoširdumą, visišką prisipažinimą. Taigi teismas turėjo vertinti, kad yra nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad tiek įtariamojo ikiteisminio tyrimo metu, tiek kaltinamojo bylos nagrinėjimo teisme metu padėjimas išaiškinti nusikalstamą veiką leidžia išsamiau ištirti nusikalstamas veikas, išnagrinėti bylas per trumpesnį laiką, taip pat tokių duomenų atskleidimas padeda sužinoti aplinkybes, apie kurias teisėsaugos institucijos savo ruožtu galbūt nebūtų susižinojusios, todėl skiriant bausmę į tai turi būti atsižvelgiama.

4.11. Pirmosios instancijos teismas I. G. paskyrė subendrintą bausmę 350 MGL dydžio baudą. Tokia bausmė yra per griežta, neproporcinga šioje situacijoje, yra nepakeliama našta nuteistajam apeliantui (turi būsto paskolą, bute dar tik vyksta remonto darbai). Paskirta bausmė turi įgyvendinti bausmės tikslus ir, jeigu juos galima pasiekti netaikant itin griežtos bausmės, turėtų būti taikoma švelnesnė bausmė. Turėtų būti atsižvelgiama ir į tai, kad asmuo nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, todėl jo pavojingumas yra mažesnis už tų, kurie nusikalstamas veikas daro ne pirmą sykį. Atkreiptinas dėmesys, kad ne bausmės griežtumas, o jos neišvengiamumas padeda pasiekti bausmės keliamus tikslus. Reikia įvertinti, kad I. G. nusikalto pirmą kartą, todėl galima tikėtis jo elgesio pasikeitimo ir turi būti užtikrinta, kad paskirtoji bausmė bus adekvati ir teisinga bei tinkamai individualizuota. Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas neįvertino, kaip ji paveiks apelianto padėtį, ar pastarasis iš viso turi galimybę tokią bausmę įvykdyti, taip pat kitus svarbius socialinius interesus, kurie baudžiamajame įstatyme nėra tiesiogiai įtvirtinti. Tai daugiau gyvenimiškos aplinkybės, kurias teismas kiekvienoje byloje nustato ir ieško tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, konkrečių veiksmų balansavimo ties nustatytomis gyvenimiškomis aplinkybėmis ir padaryta nusikalstama veika. Byloje nustatyta, kad I. G. yra nevedęs, charakterizuojamas išimtinai teigiamai, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Psichotropinės medžiagos buvo įgytos pirmą kartą ir ne platinimui ar pan., o tik siekiant patenkinti asmeninį smalsumą, koks yra jų poveikis. Šios aplinkybės iš dalies sumažina nuteistojo pavojingumą. Svarbu ir tai, kad nuteistasis nėra susijęs su kriminalinėmis struktūromis, nėra narkotinių medžiagų platintojas. Jis davė nuoširdžius ir išsamius parodymus apie savo veiksmus, kritiškai juos vertina, atlikti veiksmai nesukėlė jokių sunkių padarinių. Dėl šių priežasčių prašoma paskirtą baudą sumažinti arba paskirti laisvės apribojimo bausmę.

4.12. Pirmosios instancijos teismas neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis (BK 259 straipsnio 1 dalis) ir narkotinių medžiagų kontrabandą (BK 199 straipsnio 4 dalis) turėjo vertinti kaip idealią nusikaltimų sutaptį, nes šie nusikaltimai buvo padaryti tais pačiais nusikalstamais veiksmais.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo I. G. ir jo gynėjo A. Gončarko skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl I. G. nuteisimo pagal BK 199 straipsnio 4 dalį

10. Iš pirmosios instancijos teisme paskelbtų nuteistojo I. G. parodymų ikiteisminio tyrimo metu (BPK 276 straipsnio 4 dalis), matyti, kad psichotropinės medžiagos užsakymas buvo padarytas anglų kalba. I. G. parodė, kad kai jis nesulaukė siuntos iš užsienio, tamsiajame internete pradėjo ieškoti informacijos, kaip MDMA įsigyti Lietuvoje, ir 2018 m. gruodžio mėnesį, Vilniuje, Ozo parke, ją įgijo (t. 2, b. l. 30-31, 50-51, 53-55). Iš šių I. G. parodymų galima spręsti, kad I. G. veikė tiesiogine tyčia, nes tamsiajame internete anglų kalba užsakytos psichotropinės medžiagos laukė atsiunčiant paštu iš užsienio valstybės. Teisėjų kolegija kaip gynybinę versiją atmeta I. G. vėliau ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotus parodymus, kad jis „Google“ paieškos principu internetinėje parduotuvėje išsirinko šalį „Lietuva“, nes tikėjosi gauti Lietuvoje prieinamas psichotropines medžiagas. „Google“ surado, kad prekę galima įsigyti per tamsųjį internetą. Tamsusis internetas, pasak nuteistojo I. G., yra virtuali parduotuvė. „Google“ taip pat rado, kaip susitarti dėl pristatymo (t. 2, b. l. 53-55, 110-111). Šie nuteistojo parodymai, kad jis pasirinko šalį „Lietuva“, savaime nesuponuoja išvados, kad I. G. veiksmai buvo atlikti tikintis susirasti būtent Lietuvoje esantį tiekėją: užsakymas buvo pateiktas anglų kalba, o prekes reikėjo atsisiųsti būtent į Lietuvą. Be to, savo pirminiuose parodymuose ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis I. G. šių aplinkybių dar neminėjo, o nurodė, kad tamsiajame internete lankėsi specialios naršyklės „Tor“ pagalba, kur naršė atitinkamuose tinklalapiuose, kol susirado internetinę parduotuvę „Tocka“, ten susikūrė paskyrą ir savo vardu bei gyvenamosios vietos adresu užsisakė psichotropinės medžiagos (t. 2, b. l. 30-31), kurios, kaip minėta, laukė atvykstant iš užsienio (t. 2, b. l. 50-51). Kadangi tik šie nuteistojo I. G. parodymai yra nuoseklūs, teisėjų kolegija jais vadovaujasi. Todėl I. G. veiksmai pagal BK 199 straipsnio 4 dalį buvo pagrįstai kvalifikuoti kaip tyčiniai. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad ikiteisminio tyrimo metu psichotropinių medžiagų pardavėjas liko nenustatytas, kaip ir tai, kad atsiskaitymo operacija bitkoinais vyko anonimiškai, atsižvelgiant į aukščiau aptartus bylos duomenis, nesuteikia pagrindo priešingai išvadai. Pagal nustatytas bylos aplinkybes baudžiamasis įstatymas (BK 199 straipsnio 4 dalis) nuteistajam I. G. pritaikytas tinkamai, jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota kaip psichotropinių medžiagų kontrabanda.

Dėl tęstinės nusikalstamos veikos

11. Anot apeliantų, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino I. G. kaltu padarius dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje. Apeliantų manymu, nagrinėjamoje byloje vėlesnis narkotinių medžiagų įsigijimas 2019 m. gruodžio mėn. Vilniuje, Ozo parke, turėjo būti vertinamas kaip vienos tęstinės nusikalstamos veikos dalis.

12. Tęstine yra pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (bendros tyčios). Tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007; 2K-7-109/2013; Nr. 2A-7-6/2013; 2K-51-648/2019). Tęstinės nusikalstamos veikos epizodus jungiančiai bendrai tyčiai paprastai būdinga tai, kad kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiką, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kitos nusikalstamos veikos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-232/2010; 2K-7-96/2012; 2K-258-677/2016; 2K-178-699/2018), tačiau dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių šis sumanymas įgyvendinamas ne iš karto, keliais etapais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-649/2006, 2K-258-677/2016). Tais atvejais, kai tyčia padaryti kitą nusikalstamą veiką kyla jau po pirmosios veikos, šios veikos paprastai kvalifikuojamos kaip pakartotinės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-148/2010; 2K-7-109/2013; Nr. 2A-7-6/2013; 2K-51-648/2019).

13. Taigi, pagrindinis kriterijus, leidžiantis konstatuoti tęstinį nusikalstamos veikos pobūdį, yra bendra tyčia ir jos susiformavimo laikas. Vadinasi, jei tyčia padaryti kitą neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis veiką susiformuoja po pirmos veikos padarymo, šios veikos paprastai laikomos savarankiškomis nusikalstamomis veikomis ir kvalifikuojamos atskirai. Kartu pažymėtina, kad, sprendžiant apie bendros tyčios buvimą šios kategorijos bylose, be objektyvių duomenų, tokių kaip laiko tarpai tarp atskirų disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis epizodų; ar medžiagos platinamos tam pačiam asmeniui; ar platinama ta pati medžiagų rūšis, svarbu yra subjektyvūs požymiai – kaip savo veiksmus suvokia kaltininkas, ar jo tyčia kiekvienąkart platinant narkotines ar psichotropines medžiagas formuojasi savarankiškai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-51-648/2019).

14. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad nuteistasis I. G. kelių savaičių laikotarpyje (2019 m. lapkričio 14 d. ir 2019 m. gruodžio mėn.) du kartus įsigijo analogiškas psichotropines medžiagas – MDMA, už jas apmokėdamas bitkoino valiuta. Iš baudžiamosios bylos taip pat matyti, kad I. G. šias psichotropines medžiagas įsigijo iš skirtingų pardavėjų (pirmu atveju ‑ iš tamsiajame internete esančios internetinės parduotuvės „tocka“, antru atveju – per programą „Telegram“), kurie buvo skirtingose šalyse, bei turėjo psichotropines medžiagas gauti skirtingais būdais. Tęstinės veikos subjektyviajai pusei reikalautina, kad asmuo atlieka tapačius veiksmus esant vieningai tyčiai; asmuo turi suvokti darantis vientisą nusikalstamą veiką pagal pradinį sumanymą. Skunde nurodoma, kad I. G., negavęs 2019 m. lapkričio 14 d. užsakytos siuntos su psichotropine medžiaga, pamanė esąs apgautas, tad vėliau ‑ 2019 m. gruodžio mėn., analogišką psichotropinę medžiagą įsigijo Ozo parke, Vilniuje. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis I. G. neturėjo vientiso pradinio sumanymo: kai nuteistasis (klaidingai) pamanė, kad užsienio siuntėjas jį apgavo, jo tyčia įsigyti psichotropines medžiagas Lietuvoje susiformavo iš naujo. Tad byloje nėra duomenų, kurie pagrįstų teiginį, kad nuteistasis I. G. veikė bendra tyčia įgyvendindamas vieną bendrą sumanymą iš anksto numatytais atskirais etapais dėl to paties dalyko. Taigi, atsižvelgiant į aptartą nuteistojo tyčios susiformavimo laiką, kryptingumą, bei nuteistojo objektyviai atliktus jau aptartus jo veiksmus, darytina išvada, kad nuteistojo I. G. tyčia įsigyjant per du atskirus kartus analogiškas psichotropines medžiagas iš skirtingų šaltinių (pardavėjų), kurie buvo skirtingose šalyse (vienas – Nyderlandų Karalystėje, o kitas – Lietuvoje, kiekvienu atveju susiformavo savarankiškai. Nuteistasis I. G. neturėjo vieningo pradinio sumanymo, todėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje (2019 m. lapkričio 14 d. ir 2019 m. gruodžio mėn.), pirmosios instancijos teismo skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai inkriminuotos kaip dvi atskiros nusikalstamos veikos ir teisingai kvalifikuotos kaip atskiri nusikaltimai esant jų realiai sutapčiai.

Dėl bausmės

15. Apeliaciniame skunde prašoma pripažinti I. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

16. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad kaltininko atsakomybę lengvina jo prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą kaltininko prisipažinimas teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai jis savo noru, o ne dėl byloje surinktų įrodymų pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo. Tais atvejais, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus, arba prisipažįsta tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, toks prisipažinimas negali būti laikomas atsakomybę lengvinančia aplinkybe (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-189/2013, 2K-212/2013, 2K-352-511/2015).

17. Ikiteisminio tyrimo metu I. G. pirminiuose parodymuose pripažino, kad psichotropinę medžiagą užsisakė iš užsienio (t. 2, b. l. 50-51), tačiau vėliau ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme iškėlė versiją, kad nesuprato ir nežinojo, jog psichotropinę medžiagą užsako iš užsienio, manė, jog užsako Lietuvoje (t. 2, b. l. 53-55, 110-111). Taigi nuteistojo I. G. parodymai viso proceso metu nebuvo nuoseklūs, nuteistasis keitė savo parodymus, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės pagal BK 199 straipsnio 4 dalį. Be to, nuteistasis I. G. prisipažino įsigijęs psichotropines medžiagas tik dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą padarant šias nusikalstamas veikas (pirmu atveju – vokas su psichotropine medžiaga, atsiųstas iš Nyderlandų Karalystės ir adresuotas gavėjui I. G., buvo sulaikytas Pašto poste muitinio patikrinimo metu; antru atveju – I. G. buto kratos metu, Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnams pareikalavus atiduoti nutartyje nurodytus daiktus, I. G. pasakė, kad bute turi psichotropinių medžiagų ir jas savarankiškai pateikė (t. 1, b. l. 104-108)). Nagrinėjamu atveju toks nuteistojo I. G. prisipažinimas nelaikytinas atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir negali būti vertinamas kaip padėjimas išaiškinti nusikalstamą veiką. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė I. G. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Papildomai pastebėtina, kad apygardos teismas, skirdamas bausmę, bendrais pagrindais atsižvelgė į tai, kad nuteistasis I. G. kaltę pripažino iš dalies ir gailisi.

18. Apeliantai taip pat nurodo, kad nuteistajam I. G. paskirta per griežta bausmė, prašo sumažinti nuteistajam paskirtą baudą arba paskirti jam laisvės apribojimo bausmę, arba atleisti nuteistąjį I. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

19. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaip viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių, įtvirtintas BK 40 straipsnyje. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sprendžiama tik tuo atveju, jei yra padarytas baudžiamasis nusižengimas, neatsargus arba nesunkus ar apysunkis tyčinis nusikaltimas ir yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). I. G. nuteistas už du nesunkius nusikaltimus ir vieną sunkų nusikaltimą. Todėl nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo taikyti nuteistajam I. G. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis).

20. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Apygardos teismas, įvertinęs nuteistojo I. G. asmenybę, padarytų dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 259 straipsnio 1 dalyje, pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų padarymo motyvus ir tikslus, kad nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, pagrįstai už dvi nesunkias nusikalstamas veikas, numatytas 259 straipsnio 1 dalyje (2019 m. lapkričio 14 d. ir 2019 m. gruodžio mėn. epizodai), paskyrė artimas minimaliam dydžiui baudas (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo mažinti nuteistajam I. G. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (2019 m. lapkričio 14 d. ir 2019 m. gruodžio mėn. epizodai) paskirtų baudų. Už šias nusikalstamas veikas paskirtos baudos yra adekvačios padarytoms nusikalstamoms veikoms, jų pobūdžiui ir pavojingumui, yra tinkamai individualizuotos.

21. Apygardos teismas, skirdamas bausmę už sunkų nusikaltimą, numatytą BK 199 straipsnio 4 dalyje, pagrįstai taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, atsižvelgdamas į tai, kad I. G. anksčiau neteistas, dirba, neigiamai vertina savo veiksmus, charakterizuojamas teigiamai, iš dalies pripažino savo kaltę ir gailisi, kaip teigia, nusikaltimą padarė iš lengvabūdiškumo, siekdamas pats išbandyti medžiagos poveikį. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė – 300 MGL (15 000 eurų) bauda – yra aiškiai per griežta, neatitinka I. G. asmenybės bei padaryto nusikaltimo pavojingumo. Šiame kontekste svarbu atsižvelgti į tai, kad 2018 m. lapkričio 14 d. epizode greta kontrabandos nuteistasis I. G. tais pačiais neteisėtais veiksmais (idealiąja sutaptimi) realizavo nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, kuri yra priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Pirmosios instancijos teismas I. G. už paminėto nesunkaus nusikaltimo padarymą paskyrė 100 MGL (5 000 eurų) dydžio baudą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad BK 259 straipsnio 1 dalyje yra numatyta alternatyva „siuntė“, taigi abiejų veikų sudėčių – kontrabandos ir neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti – skirtumą konkrečioje byloje sudaro tik tai, kad I. G. veikė per valstybės sieną. Nors kasacinio teismo praktikoje analogiškais atvejais veikų apėmimas netaikomas (BK 259 straipsnis kaip privilegijuota sudėtis kontrabandai pagal BK 199 straipsnio 4 dalį), o kaltininko veiksmai kvalifikuojami (ir) kaip kontrabanda (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-71/2010, 2K-485/2014), į mažesnį įgyvendintos kontrabandos pavojingumą konkrečiu atveju atsižvelgtina paskiriant bausmę. Priešingu atveju būtų paneigtas teisingumo principas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat ir į aukščiau aptartus I. G. teigiamai charakterizuojančius duomenis, skundžiamas nuosprendis keistinas, dėl nuteistajam I. G. pagal BK 199 straipsnio 4 dalį paskirtos aiškiai per griežtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Skundžiamu nuosprendžiu I. G. paskirta bauda pagal BK 199 straipsnio 4 dalį mažintina iki jos minimalaus dydžio, numatyto už sunkius nusikaltimus (BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktas). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, ši bausmė iš naujo bendrinama su skundžiamu Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 26 d. nuosprendžiu I. G. paskirtomis bausmėmis už nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Nuteistojo I. G. (I. G.) ir jo gynėjo advokato Aleksandro Gončarko apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 26 d. nuosprendį:

I. G., pripažintam kaltu pagal BK 199 straipsnio 4 dalį, paskirti 150 MGL dydžio (7 500 (septynių tūkstančių penkių šimtų)) eurų baudą.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 26 d. nuosprendžio dalį dėl I. G. paskirtųjų bausmių subendrinimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, šiuo nuosprendžiu pagal BK 199 straipsnio 4 dalį paskirtą bausmę apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 26 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (2019 m. lapkričio 14 d. epizodas) ir BK 259 straipsnio 1 dalį (2019 metų gruodžio mėnesio epizodas), ir I. G. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 200 MGL (10 000 (dešimties tūkstančių) eurų) – baudą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.