- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-25
- Bylos Nr.
- e2-51-1148/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00994-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Michail Volčkov
- Ieškovas
- S. Y.
- Atsakovas
- M. Y.
teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. Y. ieškinį atsakovui M. Y. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) su atsakovu, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes Y. ir Y..
2. Ieškovė ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad santuoka tarp jos ir atsakovo įregistruota (duomenys neskelbtini) Šilutės rajono metrikacijos skyriuje. Santuokos metu vaikų nesusilaukė. Su atsakovu darnios šeimos sukurti nepavyko. Laikui bėgant, požiūriai bei tikslai išsiskyrė, išryškėjo skirtingas požiūris į šeimą, materialines ir dvasines vertybes. Santuokos pradžioje su atsakovu sutarė gerai, bet kartu gyveno neilgai. Planavo su atsakovu persikelti gyventi į Izraelį, bet tuo metu ieškovė susirgo sunkia liga, ko pasekoje ieškovė nusprendė likti gyventi Lietuvoje. Atsakovas praėjus savaitei ar dviem po santuokos sudarymo išvyko į Izraelį. Po to, kai atsakovas išvyko, jie dar bendravo apie 1,5 metų elektroniniais laiškais bei telefonu. Atsakovas ieškovei padėjo materialiai. Visgi, laikui bėgant, bendravimas su atsakovu sumažėjo ir, galiausiai, nutrūko. Atsakovas daugiau į Lietuvą nebeatvyko. Ieškovė jau virš 20 metų ryšių su atsakovu nepalaiko. Bandė susisiekti su atsakovu, ieškoti jo (kreipėsi į ambasadą elektroniniu paštu, bandė ieškoti socialiniuose tinkluose), tačiau jo rasti nepavyko. Kur šiuo metu yra atsakovas ieškovei nėra žinoma. Tarpusavio išlaikymo priteisti neprašo. Turto padalinti neprašo, kadangi nekilnojamojo turto bei transporto priemonių santuokos metu neįgijo. Pažymėjo, kad santuokinis gyvenimas ir šeimos išsaugojimas nebeįmanomas ir prašo teismo nenustatyti termino susitaikymui.
3. Atsakovas M. Y. teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė. Procesiniai dokumentai bei apie teismo posėdį atsakovui pranešta Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka – viešo paskelbimo būdu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas.
4. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė S. Y. ir atsakovas M. Y. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) Šilutės rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 163. Šalys bendrų vaikų neturi, santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo, taip pat kito privalomai registruotino turto neįgijo, santuokos metu bendrų bei asmeninių kreditorių neįgijo.
5. Teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.64 straipsnis). Įvertinus bylos aplinkybes, taip pat ieškovės prašymą netaikyti termino šalims susitaikyti, darytina išvada, kad termino susitaikymui skyrimas netikslingas, nes sutuoktiniai jau daugiau kaip 20 metų netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo yra tvirtai apsisprendę dėl santuokos nutraukimo ir nebegalima tikėtis, kad jie vėl pradės santuokinį gyvenimą. Konstatuotina, kad šalių santuoka faktiškai iširusi ir jos išsaugoti galimybės nėra, todėl nenustatytinas terminas sutuoktiniams susitaikyti.
6. Santuokos tikslas - šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Vyras ir moteris, sudarę santuoką, įgyja teisinį statusą - jie tampa sutuoktiniai ir įgyja tik jiems nustatytas turtines ir asmenines neturtines teises bei pareigas. Įstatymas numato, jog sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnis). Šeimos santykiai turi būti grindžiami abipusiu šeimos narių pasitikėjimu, meile, pagalba ir rūpinimusi vienas kitu. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu.
7. Teismas, spręsdamas klausimą, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsižvelgia į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas bei atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).
8. Ieškovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad santuoka tarp šalių iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės – dėl šalių nesuderinamumo, skirtingo požiūrio į šeimyninį gyvenimą, materialines ir dvasines vertybes. Nurodė, kad šalys santuokinio gyvenimo nebegyvena jau daugiau nei 20 metų, šalių artimi šeimyniniai ryšiai yra faktiškai nutrūkę, bendro ūkio neveda, išsaugoti santuoką vilčių nėra. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas savo nuomonės dėl santuokos nutraukimo neišsakė, atsiliepimo į ieškinį neteikė, paskirtame teismo posėdyje nedalyvavo, ieškovės pateiktų duomenų bei įrodymų neginčijo, todėl laikytina, kad atsakovas sutinka su pateiktu reikalavimu, kad tarp šalių ginčo dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės nėra.
9. Teismo vertinimu, abiem sutuoktiniams pristigo supratimo ir tolerancijos, jie kilusių problemų neketino spręsti abipusių nuolaidų būdu, t. y. šalys nedėjo pakankamai pastangų kurti ir išsaugoti bendrą santuokinį gyvenimą. Pažymėtina, jog sudarę santuoką sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. Iš ieškovės paaiškinimų, byloje pateiktų duomenų bei įrodymų matyti, kad sutuoktiniai bendro ūkio nebeveda ir kartu negyvena jau daugiau nei 20 metų. Teismo vertinimu, sutuoktiniai pažeidė lojalumo pareigą, numatytą CK 3.27 str. Minėtos pareigos pažeidimas sudaro pagrindą išvadai apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, kadangi abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs, lojalumo pareigą pažeidė iš esmės - dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo ieškoma bendravimo, ryšio palaikymo ir išsaugojimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius.
10. Įvertinus tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl faktinio santuokos iširimo, daroma išvada, kad abi šalys, gyvendamos santuokoje, pažeidė sutuoktinių pareigas, numatytas CK 3.27 straipsnyje, nedėjo pastangų puoselėti santuoką, todėl ieškinys tenkintinas ir šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.27 straipsnis, 3.61 straipsnis).
11. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo palikti jai santuokoje turėtą pavardę – „Y..“, o atsakovui – „Y.“. Dėl to ginčo tarp šalių nėra (CPK 3.69 straipsnis). Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į ieškovės prašymą, po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokos metu jos turėta pavardė „Y..“, atsakovui paliktina prigimtinė pavardė „Y.“.
12. Nagrinėjamu atveju byloje pateikti duomenys bei įrodymai patvirtina, kad šalys nepilnamečių vaikų, dėl kurių gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos ir išlaikymo reikėtų spręsti nutraukiant santuoką, neturi.
13. Šalys nereikalauja viena kitai priteisti išlaikymo, todėl jis nepriteistinas (CK 3.72 straipsnio 1 dalis).
14. Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovo priteisiamas 75 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
15. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2020-01-13 įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Nutraukti ieškovės S. Y., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo M. Y., gim. (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Šilutės rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 163, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei S. Y. palikti santuokos metu turėtą pavardę „Y.“, o atsakovui M. Y. – ,, Y.“.
Priteisti iš atsakovo M. Y., gim. (duomenys neskelbtini), ieškovei S. Y., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Per tris darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimo fakto įregistravimui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.