Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2009-05-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-200-113-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-05-14
Bylos Nr.
1A-200-113-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Violeta Miliuvienė (pirm.), Zigmas Pocius, Valentinas Janonis
Nuteistasis
V. Š.
Advokatai
Henrikas Mackevičius
Kategorijos

Pranešėjas Valentinas Janonis Baudžiamoji byla Nr. 1A-200-113/2009

Teisėjas Eugenijus Antanauskas Procesinio sprendimo kategorija 1.2.18.8.;

1.2.18.10. (S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. gegužės 14 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teisėjų Valentino Janonio, Zigmo Pociaus,sekretoriaujant Jūratei Dužinskienei,dalyvaujant prokurorei Virginijai Tilvikienei,gynėjui advokatui Henrikui Mackevičiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. Š. ir jos gynėjo advokato Henriko Mackevičiaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-02-04 nuosprendžio, kuriuo V. Š. nuteista pagal LR BK 222 str. 1 d. 30 MGL (3750 Lt) dydžio bauda, pagal LR BK 220 str. 1 d. 15 MGL (1875 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., šios bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 35 MGL (4375 Lt) dydžio bauda, nustatant ją sumokėti per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

V. Š. nuteista už tai, kad ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), įregistruotos 2005-05-23, (duomenys neskelbtini), vienintele akcininke, nuo 2005-05-16 iki 2005-06-02 bei nuo 2006-08-10 iki 2006-12-31 direktore, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. atsakinga už įmonės ūkinę-finansinę veiklą, buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdama 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d., kurioje nurodyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 str. 1 d., kurioje nurodyta, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimo Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ 4 p. nuostatas, kad „pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį, kurį pasirašo įmonės vadovas ir finansininkas“, tyčia, veikdama per UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. finansininkę V. V., nesuvokusią jos nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikdama jai duomenų apie neatvaizduotą darbo užmokesčio žiniaraščiuose išmokėtą neoficialų darbo užmokestį darbuotojams, dėl ko vyr. finansininkė neįregistravo šių ūkinių operacijų UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registruose ir kasos išlaidose, iš viso 16198,71 Lt neoficialaus darbo užmokesčio priskaičiavimo bei 11336,22 Lt išmokėjimo 4 bendrovės darbuotojams nuo 2006-08-10 iki 2006-12-31, organizavo apgaulingą įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, t. y. nuo 2006-08-10 iki 2006-12-31 nepagrindė apskaitos dokumentais neoficialaus darbo užmokesčio priskaičiavimo, iš viso 16198,71 Lt, bei darbo užmokesčio išmokėjimo, iš viso 11336,22 Lt, šių duomenų neįtraukė į bendrovės buhalterinę apskaitą bei organizavo neoficialaus, neatvaizduoto darbo užmokesčio žiniaraščiuose darbo užmokesčio išmokėjimą 4 darbuotojams, su kuriais sudarytos darbo sutartys už atliktą darbą, 11336,22 Lt daugiau, negu nurodyta darbo užmokesčio žiniaraščiuose, išmokėdama pati ar padedant UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirbančiam P. Š., duodant pastarajam žodinius nurodymus:

A. P. – už 2006 m. rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio mėnesius, iš viso 1791,45 Lt;

K. B. – už 2006 m. rugsėjo mėnesį, iš viso 821,70 Lt;

D. D. – už 2006 m. rugsėjo mėnesį, iš viso 301,70 Lt;

Z. D. – už 2006 m. rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesius, iš viso 8421,37 Lt.

Dėl nustatytų Lietuvos Respublikos įstatymų ir norminių teisės aktų pažeidimų nuo 2006-08-10 iki 2006-12-31 nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės- finansinės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Be to, V. Š. nuteista už tai, kad ji, siekdama išvengti mokesčių, įrašė į deklaraciją ir nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą duomenis, žinodama, kad jie neteisingi, apie įmonės pajamas, turtą, jų panaudojimą ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai, t. y., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintele akcininke, nuo 2005-05-16 iki 2005-06-02 bei nuo 2006-08-10 iki 2006-12-31 direktore, atsakinga už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, ataskaitų pateikimą bei įmonės ūkinę-finansinę veiklą, pažeisdama 2004-04-13 Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40 str. – „teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaujantis mokesčių įstatymais“, 2002-07-02 Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 24 str. 1 d., kurioje nurodoma, kad „mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėtojo tvarką priskiriamas A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas“, 23 str. 1 d. – „nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį, jeigu šios išmokos pagal šio Įstatymo nuostatas nėra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms...“, 2000-09-12 Lietuvos Respublikos garantinio fondo įstatymą Nr. VIII-1926, nuo 2006-08-10 iki 2006-12-31, veikdama per UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. finansininkę V. V., nesuvokusią jos nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikdama jai visų buhalterinės apskaitos dokumentų apie įvykusias ūkines operacijas, nurodė užpildyti ir pateikti Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai Metines A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijas už 2006 m. ir Mėnesines pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijas už 2006 m. rugpjūčio–gruodžio mėnesius, jose įrašyti tik jai žinomi neteisingi duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, turtą, jų panaudojimą, t. y. nurodant 16198,71 Lt mažesnę išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų ir pajamų mokesčio, sumą bei 4376,52 Lt mažesnę išmokėtoms išmokoms tenkančią pajamų mokesčio sumą, tuo siekiant išvengti sumokėti valstybės biudžetui gyventojų pajamų mokesčio, iš viso 4376,52 Lt, bei įmokų į Garantinį fondą, iš viso 32,41 Lt.

V. Š., pažeisdama 2004-11-04 Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. IX–2535 9 str. 1 d. – „draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą apskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti“, 10 str. – „draudėjai privalo pateikti finansines ataskaitas apie apdraustiesiems asmenims apskaičiuotas sumas ir socialinio draudimo įmokas“ bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-06-14 nutarimo Nr. 647 „Dėl Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“ 20.1. p. - „draudėjai socialinio draudimo įmokas skaičiuoja nuo kiekvienam apdraustam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos, ne mažesnės kaip minimali mėnesinė alga“, nuo 2006-08-10 iki 2006-12-31 tyčia, veikdama per buhalterę V. V., nesuvokusią jos nusikalstamų veiksmų pobūdžio, siekdama išvengti sumokėti 5504,33 Lt socialinio draudimo įmokų, susidariusių dėl neįtrauktos į apskaitą 16198,71 Lt darbo užmokesčio sumos (neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų ir pajamų mokesčio sumos) bei 11336,22 Lt išmokėtos darbo užmokesčio sumos, nepateikdama buhalterei V. V. duomenų apie visas įvykusias ūkines operacijas, nurodė jai užpildyti ir pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2006 metų III, IV ketvirčių Valstybinio socialinio draudimo ir Sveikatos draudimo fondo lėšų finansines ataskaitas, įrašant tik jai žinomus neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, turtą, jų panaudojimą, t. y. nurodant 16198,71 Lt mažesnę darbo apmokėjimo sumą bei 5504,33 Lt mažesnę Valstybinio socialinio draudimo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondų įmokų sumą. Buhalterei V. V. užpildžius nurodytas ataskaitas ir pateikus jas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, buvo pateikti neteisingi duomenys apie UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pajamas, turtą, jų panaudojimą. Dėl nustatytų Lietuvos Respublikos įstatymų ir norminių teisės aktų pažeidimų nuo 2006-08-10 iki 2006-12-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepriskaičiavo ir nesumokėjo į Valstybės biudžetą ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą iš viso 9913,26 Lt.

Šalies argumentai

Nuteistoji V. Š. ir jos gynėjas advokatas H. Mackevičius apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-02-04 nuosprendį ir V. Š. išteisinti, neįrodžius jos dalyvavimo darant nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 222 str. 1 d., 220 str. 1 d. Apeliantai skunde nurodo, kad byloje nėra patikimų įrodymų, kad V. Š. padarė minėtas nusikalstamas veikas, teismas jos kaltę pagrindė tik prielaidomis, netinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nesilaikė rungimosi principo, todėl skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pasak apeliantų, teismas vadovavosi nepatikimais liudytojų parodymais. Palyginus pagal dokumentus A. P. išmokėtą atlyginimą ir specialisto išvadą, kyla klausimas, kaip galima buvo per V. Š. dirbtus 4 mėnesius ir 10 dienų priskaičiuoti tokią pinigų sumą – 5300,21 Lt, jei jo mėnesio darbo užmokestis 1000 Lt, be to, A. P. nuo 2006-08-28 iki 2006-09-08 bei nuo 2006-12-05 iki 2006-12-29 nedirbo ir už šiuos laikotarpius neturėjo gauti darbo užmokesčio. Teismo posėdžio metu A. P. nepatvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotų savo parodymų, todėl teismas privalėjo remtis teisminio bylos nagrinėjimo metu gautais duomenimis. Teisme apklausiamas kaip liudytojas D. D. nurodė, kad nepamena, kada ir kas jam išmokėjo 300 Lt. Kyla abejonė, ar šie pinigai buvo išmokėti iš viso, neaišku, kas išmokėjo ir kada, o šios aplinkybės labai svarbios, siekiant nustatyti, kas atsakingas už įstatymo reikalavimų pažeidimą – ar nuteistoji V. Š., ar kitas asmuo, kurio buvimo įmonės direktoriumi metu ši suma buvo išmokėta D. D. Be to, nei ikiteisminio tyrimo pareigūnai, nei prokuroras, nei teismas nekreipė dėmesio į tai, kad D. D. 2007-04-20 buvo sumokėtas deponuotas darbo užmokestis – 1538,04 Lt. Pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodyta, kad K. B., neįtraukus į buhalterinę apskaitą, už 2006 metų rugsėjo mėnesį buvo išmokėta 821,70 Lt. Kadangi teismas negali nagrinėti kaltinimų, nenurodytų kaltinamajame akte (šiuo atveju – pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu), reikia suprasti, jog V. Š. nuteista būtent už tai, kad K. B. neįtraukus į buhalterinę apskaitą už 2006 metų rugsėjo mėnesį sumokėjo 821,70 Lt. Nenustatyta, už kokį laikotarpį ir kas sumokėjo K. B. minėtą pinigų sumą. Jei tai mokėjimas ir už laikotarpį, kai V. Š. dar nebuvo įmonės vadove, jį negalėjo būti kaltinama ir tuo labiau pripažinta kalta už jai inkriminuotų veikų padarymą. Liudytojas K. B. teismo posėdžio metu nurodė pasirašęs už tokią pinigų sumą, kokią gavo, kitaip sakant, nepatvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotų savo parodymų. Pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodyta, kad Z. D. neįtraukiant į buhalterinę apskaitą už 2006 metų rugpjūčio–gruodžio mėnesius buvo išmokėta 8421,37 Lt. Kadangi teismas negali nagrinėti kaltinimų, nenurodytų kaltinamajame akte (šiuo atveju – pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu), reikia suprasti, jog V. Š. nuteista būtent už tai, kad Z. D. neįtraukiant į buhalterinę apskaitą už 2006 metų rugpjūčio–gruodžio mėnesius sumokėjo 8421,37 Lt, o 2007-06-29 specialisto išvadoje nurodyta, kad 2006-08-01–2006-10-31 laikotarpiu yra nepagrįstas 5097,97 Lt išmokėjimas Z. D. ir už tą patį laikotarpį nepriskaityta 7282,83 Lt darbo užmokesčio. Taigi yra akivaizdūs neatitikimai ir nesutapimai. Pirma, kalbama apie laikotarpį, kai nuteistoji V. Š. dar nebuvo įmonės vadove – 2006-08-01–2006-08-10, specialisto išvadoje kalbama apie laikotarpį nuo 2006-08-01 iki 2006-10-31, o pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu kalbama apie laikotarpį nuo 2006-08-10 iki 2006-12-31. Antra, neaišku, kokio dydžio mokesčių ir įmokų neįtraukė į apskaitą ir neišmokėjo nuteistoji V. Š., nes skiriasi sumos, nurodytos pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir specialisto išvadoje, o tai turi esminę reikšmę ateityje Valstybinei mokesčių inspekcijai ne ginčo tvarka išieškant tariamai nesumokėtus mokesčius ir įmokas. Visi liudytojai nurodė, kad įmonė laiku nemokėjo sutarto oficialaus darbo užmokesčio. Neįtikėtina, kad asmenims, kuriems dėl lėšų įmonėje stygiaus nebuvo mokamas net ir sutartas oficialus atlyginimas, buvo mokamas jų nurodytas neoficialus darbo užmokestis. Be to, apskaičiuojant tariamai neteisėtai, neįtraukiant į buhalterinę apskaitą, išmokėtą darbo užmokestį, nebuvo atsižvelgta į neapmokestinamą pajamų dalį, besikeitusį gyventojų pajamų mokesčio tarifą, todėl net ir ši nuosprendžio dalis, kuria ateityje gali remtis Valstybinė mokesčių inspekcija, ne ginčo tvarka išieškodama tariamai nesumokėtus mokesčius ir įmokas, yra nepagrįsta. Nors nesumokėtų mokesčių ir įmokų dydis veikos kvalifikacijai neturi reikšmės, ji turi reikšmę nustatant bausmės dydį bei, kaip jau minėta, piniginei sumai, kuri gali būti išieškota ne ginčo tvarka ateityje, mokesčių administratoriui remiantis teismo nuosprendžiu, kaip res judicata galią turinčiu dokumentu. Visi liudytojai, apklausti teismo posėdyje, pareiškė neatsimeną aplinkybių, kuriomis jie gaudavę pinigus – kas, kada, kiek pinigų jiems sumokėjo. Teismo posėdyje liudytojams pareiškus, kad jie neatsimena aplinkybių, jiems buvo perskaitomi jų anksčiau ikiteisminio tyrimo pareigūnams duoti parodymai ir paklausiama, ar jie tvirtina šiuos parodymus. Taigi prarandama prasmė apklausinėti liudytojus, nes jie tik patvirtindavo, kad jų anksčiau duoti parodymai yra teisingi, ir negalėdavo atsakyti į gynybos užduodamus klausimus, kas pažeidžia rungimosi principą, nors šiuo atveju jis labai svarbus – kaltinimas privalo be pagrįstų abejonių įrodyti kaltinamojo kaltę, o ne kaltinamasis privalo įrodyti savo nekaltumą. Apeliantai skunde remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-234/2008. Apeliantų teigimu, šiuo atveju iš gynybos buvo atimta galimybė padėti nustatyti byloje tiesą, nes teismas nesiekė išsiaiškinti tam tikrų aplinkybių, o apsiribojo tik ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų pakartojimu, nors akivaizdu, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausiant liudytoją gynėjui nesuteikiama galimybė jam taipogi užduoti klausimus – tai galima padaryti tik teismo posėdžio metu. Apeliantų nuomone, teismas pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-592/2004 atskleistą rungimosi principą. Be to, jų teigimu, teismas nesilaikė ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-12-29 nutarime Nr. 55 įtvirtintų nuostatų. Teismas šiuo atveju net nesiaiškino, ar V. Š. veiksmai gali būti laikomi deklaracijų arba nustatyta tvarka patvirtintų ataskaitų ar kitų dokumentų, kuriuose įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą, siekiant išvengti mokesčių, pateikimu valstybės įgaliotai institucijai. Kalbant apie deklaracijų pateikimą, privalu nurodyti, kada pateikta deklaracija ir už kokį laikotarpį – akivaizdu, kad pateikti deklaraciją už tam tikrą mėnesį galima tik mėnesiui pasibaigus. Pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodoma, kad V. Š. pateikė deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai už 2006 metų gruodžio mėnesį, o VSDFV Klaipėdos skyriui – už 2006 metų IV ketvirtį, o tai neįtikėtina, nes jau 2006-12-12 įmonėje buvo atlikta krata, po to tariamai neteisingus duomenis turinčios deklaracijos nebuvo pateiktos. Tai įrodo, kad V. Š. neįvykdė jai inkriminuotos nusikalstamos veikos, todėl teismo nuosprendis bent jau ta dalimi, kuria ji nuteista už deklaracijų pateikimą Valstybinei mokesčių inspekcijai už 2006 metų gruodžio mėnesį, VSDFV Klaipėdos skyriui – už 2006 metų IV ketvirtį, yra nepagrįstas, neteisėtas. Kalbant apie baudžiamąją atsakomybę, teismas privalo nustatyti ir subjektyviąją nusikaltimo pusę, t. y. nustatyti asmens kaltę ir jos formą bei rūšį. Apeliantų teigimu, LR BK 220 str. 1 d. numato, kad ši veika laikoma nusikalstama ir baudžiama tik tuo atveju, kai ji padaroma siekiant išvengti mokesčių, o šiuo atveju teismas nuosprendyje nenurodė būtinosios sąlygos – veikos tikslo. Toks tikslas ir nenustatytas, todėl nesant visų būtinųjų atsakomybės sąlygų, apkaltinamasis nuosprendis naikintinas. LR BK 220 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia. Teismas, pripažindamas asmenį kaltu padarius LR BK 220 str. numatytą nusikalstamą veiką, nuosprendyje privalo atskleisti kaltininko tyčios turinį, be to, kaip jau minėta, turi būti ir nurodyta, ir įrodyta, kad veika padaryta siekiant išvengti mokesčių (nurodant, kokių mokesčių ar įmokų ir į kokius – valstybės, savivaldybės ar fondų – biudžetus). Apgaulingas apskaitos tvarkymas yra tyčinis nusikaltimas, kuris gali būti padaromas tiek veikiant tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia. Teismas šiuo atveju neatskleidė nuteistosios kaltės formos, neištyrė objektyviosios nusikalstamos veikos pusės. V. Š. nuteista už veiką, pasireiškusią apgaulingu teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymu. Baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 222 str. atsiranda tik tuo atveju, kai iš straipsnio dispozici­joje išvardytų veikų padarymo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingo ar aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, o kilus abejonėms dėl jų pagrįstumo gali būti skiriama ekspertizė. Apeliantai skunde remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-265/2006 ir nurodo, kad šiuo atveju nei 2007-06-29, nei 2008-05-21 FNTT prie LR VRM ūkinės finansinės veiklos tyrimo Klaipėdos apskrities skyriaus specialisto išvadose nenurodoma, kad buvo atliktas išsamus įmonės veiklos patikrinimas už 2006-08-10 – 2008-12-31 laikotarpį. Į klausimus dėl to, ar dėl teisės aktų pažeidimų nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, specialistė savo abiejose išvadose atsakė labai neapibrėžtai – ji tiesiog nurašė įstatymo nuostatas, nesukonkretindama, kokių įmonės veiklos rezultatų neįmanoma nustatyti ar įvertinti turto. Taigi nebuvo atskleista objektyvioji veikos pusė, neišsiaiškinta, ar iš viso yra padaryta veika ir ar atsirado įstatymo numatytos pasekmės.

Teismo posėdžio metu nuteistosios gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Priešingai nei apeliaciniame skunde teigia apeliantai, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, nuteistosios V. Š. kaltė įvykdžius LR BK 222 str. 1 d., 220 str. 1 d. numatytus nusikaltimus nustatyta teisiamajame posėdyje ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais, kuriuos teismas įvertino nepažeisdamas LR BPK 20 str. nustatytų jų vertinimo taisyklių. V. Š. kaltę jai inkriminuotų nusikaltimų padarymu patvirtina liudytojų parodymai, specialistės išvados, jos paaiškinimai, teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, kuriais ji visiškai patvirtino savo išvadas, kiti byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti bylos duomenys. Visi šie įrodymai patvirtina, papildo vieni kitus, sudarydami vientisą įrodomąją medžiagą ir atskleisdami išsamų nusikalstamų veikų vaizdą. Apeliantai teigia, jog teismas vadovavosi nepatikimais liudytojų parodymais. Tačiau, kaip matyti iš apeliacinio skundo, nuteistoji ir jos gynėjas rėmėsi tik tam tikrais liudytojų parodymų fragmentais, savaip juos interpretavo, nepaisydami bendro jų konteksto, todėl jų teiginys dėl liudytojų parodymų nepatikimumo yra nepagrįstas. Atvirkščiai, liudytojų parodymai yra iš esmės nuoseklūs, aiškūs, atitinka faktines bylos aplinkybes, kaip jau minėta, kartu su kitais byloje surinktais ir teismo įvertintais įrodymais sudaro vientisą įrodomąją medžiagą. Tad jais netikėti ir nesiremti teismui nebuvo jokio pagrindo, skirtingai nei nuteistosios parodymais, kurie yra prieštaringi ir nenuoseklūs, paneigiami aptartais įrodymais. Apeliantai visiškai nepagrįstai nurodo, kad liudytojas A. P. teisiamojo posėdžio metu nepatvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotų savo parodymų, todėl teismas privalėjo remtis teisminio bylos nagrinėjimo metu gautais duomenimis, apeliantams neaišku, kodėl specialistės išvadoje nurodyta, kad per V. Š. dirbtus 4 mėnesius ir 10 dienų nepagrįstas dokumentais darbo užmokesčio išmokėjimas A. P. sudaro 5300,21 Lt, nors jo mėnesio darbo užmokestis buvo 1000 Lt. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu A. P. parodė, kad jam darbo užmokestis buvo mokamas už atliktą darbą objekte ir būdavo ne mažesnis nei 1000 Lt į rankas per mėnesį. Todėl specialistės yra nurodyta, kad per 2006 m. rugpjūčio– lapkričio mėnesius A. P. turėjo būti apskaičiuotas 4000 Lt darbo užmokestis, atskaičius mokesčius. Iš prie specialistės išvados pridėtos suvestinės apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje neatspindėtą išmokėtą darbo užmokestį nuo 2005-06-01 iki 2006-12-31 (t. 3, b. l. 26–27) matyti, kad A. P. už 2006 m. rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio mėnesius buhalterinėje apskaitoje buvo apskaičiuotas 2703,52 Lt darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių, o išmokėjimui apskaičiuota 2208,55 Lt. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad šiam liudytojui per minėtą laikotarpį buvo išmokėta 1791,45 Lt darbo užmokesčio, nepagrįsto buhalterinės apskaitos dokumentais (4000 Lt – 2208,55 Lt). Tai, kad, pasak apeliantų, A. P. nuo 2006-08-28 iki 2006-09-08 bei nuo 2006-12-05 iki 2006-12-29 nedirbo ir už šiuos laikotarpius neturėjo gauti darbo užmokesčio, neturi įtakos jo darbo užmokesčio apskaičiavimui, nes jo, kaip ir kitų darbuotojų, darbo užmokestis nepriklausė nuo faktiškai dirbto laiko. Be to, specialistės išvadoje nėra nurodyta, kad A. P. 2006 m. gruodžio mėnesį buvo išmokėtas dokumentais nepagrįstas darbo užmokestis, todėl tai, kad jis tam tikrą laikotarpį gruodžio mėnesį nedirbo, neturėjo įtakos A. P. išmokėto dokumentais nepagrįsto darbo užmokesčio dydžio nustatymui. Liudytojo A. P. teisminio bylos nagrinėjimo metu duoti parodymai nepaneigia jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, nepaneigia nustatytų ir anksčiau išdėstytų faktų.

Dėl liudytojo D. D. parodymų apeliantai nepagrįstai nurodo, kad nei ikiteisminio tyrimo pareigūnai, nei prokuroras, nei teismas nekreipė dėmesio į tai, kad D. D. 2007-04-20 buvo sumokėtas deponuotas darbo užmokestis – 1538,04 Lt. Pažymėtina, kad specialistės tyrimas apėmė laikotarpį nuo 2005-06-01 iki 2006-12-31, todėl D. D. išmokėta deponuota darbo užmokesčio suma neturi įtakos specialistės išvadoms, nesudaro jokio pagrindo abejoti jų teisingumu. Iš prie specialistės išvados pridėtos suvestinės apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje neatspindėtą išmokėtą darbo užmokestį nuo 2005-06-01 iki 2006-12-31 (t. 3, b. l. 26–27) matyti, kad D. D. už 2006 m. rugsėjo mėnesį buhalterinėje apskaitoje buvo apskaičiuotas 600 Lt darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių, nors turėjo būti priskaičiuota 1031 Lt, o išmokėjimui apskaičiuota 498,30 Lt, nors jis pats teigė, kad jam iš viso buvo išmokėta 800 Lt, todėl darytina išvada, kad šiam liudytojui per minėtą laikotarpį buvo išmokėta 301,70 Lt darbo užmokesčio, nepagrįsto buhalterinės apskaitos dokumentais (800 Lt – 498,30 Lt). Apeliantai nepagrįstai abejoja šio liudytojo parodymais, kad jam buvo sumokėti 300 Lt, už kuriuos jis niekur nepasirašė, nes jis tai nuosekliai tvirtino tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, be to, tai atitinka faktines bylos aplinkybes. Analogiška situacija yra ir kalbant apie liudytojų K. B. ir Z. D. parodymus. Apeliantams pastebimi pareiškimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir specialistės išvados neatitikimai ir nesutapimai, nes šiuose dokumentuose kalbama apie skirtingus laikotarpius, jiems yra neaišku, kokio dydžio mokesčių ir įmokų neįtraukė į apskaitą ir neišmokėjo nuteistoji, nes skiriasi minėtuose dokumentuose nurodytos sumos. Pažymėtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės-finansinės veiklos tyrimas apėmė laikotarpį nuo 2005-06-01 iki 2006-12-31, tačiau sprendžiant V. Š. baudžiamosios atsakomybės klausimą buvo išskirtas ir nagrinėjamas jos buvimo įmonės direktore laikotarpis, ji nuteista už apgaulingą įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą nuo 2006-08-10 iki 2006-12-31. Todėl to negalima vadinti kaltinimo ir specialistės išvados neatitikimais. Be to, V. Š. ir jos gynėjas nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodo, kad apskaičiuojant tariamai neteisėtai, neįtraukiant į buhalterinę apskaitą išmokėtą darbo užmokestį, nebuvo atsižvelgta į neapmokestinamą pajamų dalį, besikeitusį gyventojų pajamų mokesčio tarifą. Specialistė, atlikdama tyrimą, skaičiavimus, rėmėsi reikiamais teisės aktais, abejoti jos kompetencija ir išvadomis teismas neturėjo jokio pagrindo.

Apeliantai neteisūs teigdami, jog minėti liudytojai teisiamojo posėdžio metu tvirtino, jog pasirašė už tokias sumas, kokias ir gavo, ir tuo paneigė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Tuo apeliantai parodo, jog remiasi tik tam tikrais liudytojų parodymų fragmentais, savaip juos interpretuoja, neatsižvelgdami į jų visumą. Visi teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai tvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes, tai, kad liudytojai teisiamojo posėdžio metu nebeprisiminė tam tikrų detalių, negali būti traktuojama kaip parodymų paneigimas, o tik kaip nuo ikiteisminio tyrimo iki teisiamojo posėdžio metu atliktų liudytojų apklausų praėjusio laiko pasekmė. Apeliantai taip pat nurodo, kad nagrinėjant šią bylą buvo pažeistas rungimosi principas, nes teismo posėdyje liudytojams pareiškus, kad jie neatsimena aplinkybių, jiems buvo perskaityti jų anksčiau ikiteisminio tyrimo pareigūnams duoti parodymai ir paklausiama, ar jie tvirtina šiuos parodymus, jie tik patvirtindavo, kad jų anksčiau duoti parodymai yra teisingi, ir negalėdavo atsakyti į gynybos užduodamus klausimus. LR BPK 276 str. 4 d. įtvirtinta norma, jog byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai. Apeliantai klaidingai interpretavo šią normą, teigdami, jog šiuo atveju iš gynybos buvo atimta galimybė padėti nustatyti byloje tiesą, nes teismas nesiekė išsiaiškinti tam tikrų aplinkybių, o apsiribojo tik ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų pakartojimu. Ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti parodymai yra duomenys, kurie gali būti reikšmingi teismui tikrinant ir vertinant teisiamajame posėdyje duotus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus bei kitus įrodymus, bendrame bylos duomenų kontekste turėti reikšmės teismo vidiniam įsitikinimui vertinant įrodymus laikantis LR BPK 20 str. 5 d. taisyklių. Šiuo atveju teisiamojo posėdžio metu liudytojai buvo apklausti, teismas pasinaudojo jam įstatymo suteikta teise ir, siekdamas nustatyti byloje tiesą, perskaitė ikiteisminio tyrimo pareigūnams duotus liudytojų parodymus. Tuo nebuvo pažeistas rungimosi principas, tiek nuteistajai V. Š. , tiek jos gynėjui buvo sudarytos visos galimybės aktyviai dalyvauti nustatant tikrąsias bylos galimybes, teisiamojo posėdžio metu užduodant klausimus liudytojams, reiškiant prašymus ir pan.

V. Š. ir jos gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodoma, kad V. Š. pateikė deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai už 2006 metų gruodžio mėnesį, o VSDFV Klaipėdos skyriui - už 2006 metų IV ketvirtį, o tai neįtikėtina, nes jau 2006-12-12 įmonėje buvo atlikta krata, po to tariamai neteisingus duomenis turinčios deklaracijos nebuvo pateiktos. Tai, apeliantų nuomone, įrodo, kad V. Š. neįvykdė jai inkriminuotos nusikalstamos veikos, todėl teismo nuosprendis bent jau ta dalimi, kuria ji nuteista už deklaracijų pateikimą Valstybinei mokesčių inspekcijai už 2006 metų gruodžio mėnesį, VSDFV Klaipėdos skyriui – už 2006 metų IV ketvirtį, yra nepagrįstas, neteisėtas. Vėlgi atkreiptinas dėmesys į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės-finansinės veiklos tyrimas apėmė laikotarpį nuo 2005-06-01 iki 2006-12-31, kiekvienos ataskaitos pateikimo laikotarpis ir terminas yra apibrėžtas norminiais teisės aktais. Todėl jokios įtakos šių ataskaitų, deklaracijų pateikimui įmonėje atlikta krata neturėjo. Po kratos atlikimo įmonė toliau vykdė veiklą ir pateikė deklaracijas įstatymų nustatytais terminais elektroniniu būdu.

Apeliantai skunde nurodo, kad šiuo atveju nei 2007-06-29, nei 2008-05-21 FNTT prie LR VRM ūkinės finansinės veiklos tyrimo Klaipėdos apskrities skyriaus specialisto išvadose nenurodoma, kad buvo atliktas išsamus įmonės veiklos patikrinimas už 2006-08-10– 2008-12-31 laikotarpį. Pažymėtina, jog išsamus įmonės veiklos patikrinimas nėra atliekamas, yra atliekamas tik išsamus mokesčių mokėtojo mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo patikrinimas. Specialistės išvados surašytos remiantis jų surašymą tvarką reglamentuojančiais teisės aktais, jomis buvo atsakyta į užduotyje atlikti objektų tyrimą pateiktus klausimus.

Teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį V. Š., pagrįstai vadovavosi liudytojų parodymais, pateiktais įmonės buhalterinės apskaitos dokumentais, jų analizės pagrindu padarytomis specialistės išvadomis, paaiškinimais, teisiamojo posėdžio metu duotais specialistės parodymais. Šių įrodymų pagrindu atskleisti visi būtinieji V. Š. inkriminuotų nusikalstamų veikų požymiai, jos kaltė visiškai įrodyta anksčiau aptartais ir teismo įvertintais įrodymais, todėl nėra jokio teisinio pagrindo naikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-02-04 nuosprendį ir nuteistajai priimti išteisinamąjį nuosprendį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistosios V. Š. ir jos gynėjo advokato Henriko Mackevičiaus apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Violeta MiliuvienėTeisėjai Valentinas JanonisZigmas Pocius