Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijos Tamošiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų R. S. ir E. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal bankroto administratoriaus prašymą leisti nukreipti išieškojimą į savininko ir jo sutuoktinės turtą R. S. individualios įmonės bankroto byloje ir atsakovų R. S. ir E. S. pareiškimą tretiesiems asmenims (kreditoriams) akcinei bendrovei „Swedbank“, Valstybinei mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui, P. P. (P. P.), uždarajai akcinei bendrovei „Mokilizingas“, „Plus Plus Capital“ AS dėl santuokoje įgyto turto padalinimo, prievolių kreditoriams pobūdžio nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Bankrutavusios R. S. individualios įmonės (toliau – ir R. S. IĮ) administratorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 28 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kreipėsi į teismą su prašymu nukreipti išieškojimą į individualios įmonės savininkų turtą. Nurodė, kad siūlė įmonės savininkui R. S. sudaryti taikos sutartį, tačiau savininkas į siūlymą neatsakė, o bankrutuojanti įmonė neturi turto iš kurio galėtų būti vykdomi kreditoriniai įsipareigojimai.Atsakovai E. S. ir R. S. kreipėsi į teismą su prašymu nutraukti santuoką bendru sutarimu ir patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Be kita ko nurodė, kad turi prievolių tretiesiems asmenims, kurias prašė padalinti sekančiai: 1) įsipareigojimus trečiajam asmeniui AB „Swedbank“ pripažinti solidaria abiejų šalių prievole; 2) įsipareigojimus kreditoriams Valstybinei mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui (toliau – ir VSDFV Mažeikių skyrius), P. P., UAB „Mokilizingas“, „Plus Plus Capital“ AS, pripažinti asmeninėmis atsakovo R. S. prievolėmis, atlyginamom iš asmeninio R. S. turto.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. kovo 6 d. sprendimu tenkino bankroto administratoriaus prašymą leisti nukreipti išieškojimą į savininkų – atsakovo R. S. ir atsakovės E. S. turtą ir leido parduoti jiems priklausantį nekilnojamąjį turtą adresu Krantinės g. 24, Skuodas; atsakovų R. S. ir E. S. prašymą padalinti santuokoje įgytą turtą tenkino iš dalies, be kita ko pripažindamas solidariomis atsakovų E. S. ir R. S. prievolėmis 1 510,50 Eur skolą VMI ir 22 776,12 Eur skolą bei 5 procentų metines palūkanas P. P.. Spręsdamas dėl prievolių priskyrimo asmeninėms R. S. arba solidarioms sutuoktinių prievolėms teismas nustatė, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą individualios įmonės savininko sutuoktinio prievolė kartu su kitu sutuoktiniu, kuris yra individualios įmonės savininkas, atsakyti už šios įmonės prievoles, kai joms įvykdyti neužtenka įmonės turto, gali atsirasti tuo atveju, kai individuali įmonė yra šeimos verslas, t. y. verslui naudojamas ne tik bendras sutuoktinių turtas, bet ir jų abiejų fizinis bei intelektinis darbas, abu sutuoktiniai aktyviai dalyvauja įmonės veikloje. Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad R. S. ir E. S. santuoka sudaryta 1985 m. rugpjūčio 24 d., R. S. IĮ įregistruota pareiškėjų santuokos metu – 2004 m. gruodžio 21 d., atsakovė E. S. nuo 2008 m. sausio 7 d. iki 2009 m. kovo 31 d. dirbo R. S. IĮ, o nuo 2009 m. gegužės 5 d. iki 2010 m. liepos 19 d. dirbo buhaltere UAB „Pinolė“, kurios akcininkas yra R. S.. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta prezumpcija, teismas padarė išvadą, kad R. S. IĮ buvo bendras sutuoktinių turtas, verslui buvo naudojamas bendras sutuoktinių turtas, nes turto, kuriam būtų nustatytas kitoks turto teisinis režimas sutuoktiniai neturėjo. E. S. savo darbu prisidėjo prie įmonės veiklos vystymo, o iš gautų pajamų tenkino šeimos poreikius. Todėl teismas pripažino, jog iš įmonės atsiradusios prievolės buvo skirtos šeimos poreikių tenkinimui. Atsižvelgęs į tai teismas konstatavo, prievolės P. P., VMI, VSDFV Mažeikių skyriui, antstolei E. M. pripažintinos solidariomis (CK 3.109 str. 2 d.), o prievolės UAB „Mokilizingas“ ir „Plus Plus Capital“ AS pripažintinos R. S. asmeninėmis prievolėmis.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atsakovai R. S. ir E. S. apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 6 d. sprendimą dalyje dėl prievolių P. P. ir VMI pripažinimo solidariomis sutuoktinių prievolėmis panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – pripažinti minėtas prievoles asmeninėmis R. S. prievolėmis. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Prievolės P. P. ir VMI atsirado iš R. S., kaip UAB „Pinolė“ dalyvio ir vadovo netinkamo pareigų vykdymo (CK 2.50 str. 3 d., 6.245 str. 5 d.), todėl E. S. pareiga atsiskaityti pagal jas neegzistuoja.Asmenine prievole pripažįstama žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais. Šiuo atveju žala kilo iš R. S. veiksmų ir jis asmeniškai turi už ją atsakyti. O aplinkybė, jog E. S. laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 5 d. iki 2010 m. liepos 19 d. dirbo buhaltere UAB „Pinolė“, šios išvados nepaneigia. P. P. atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos pagrindinius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog R. S. IĮ yra šeimos verslas ir tenkino bankroto administratoriaus prašymą nukreipti išieškojimą į bendrą šeimos turtą. Visi bankroto procedūros metu patvirtinti kreditoriniai reikalavimai tenkinami pagal įstatyme nustatytą eilę, bet nėra skirstomi pagal jų kilmę. Net ir vertinant kreditoriaus reikalavimo kilmę reikia atsižvelgti į tai, kad E. S. ne tik dirbo bankrutavusioje individualioje įmonėje, bet ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pagrindu buvo jos akcininkė. Po reikalavimo teisės P. P. atsiradimo bendru sutuoktinių sutarimu nustatytas turto teisinis rėžimas negali turėti įtakos anksčiau atsiradusių prievolių vykdymui. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius atsiliepime su skundžiamame sprendime padarytomis išvadomis sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovų apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.). Taigi teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde išdėstytus faktinius bei teisinius aspektus.

Faktinės aplinkybės ir apeliacijos ribos

Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartimi R. S. IĮ iškelta bankroto byla. 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi patvirtinti įmonės kreditoriniai reikalavimai, o 2016 m. spalio 26 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Bankroto administratoriaus duomenimis įmonė turto neturi, R. S. atsisakė sudaryti taikos sutartį su kreditoriais, todėl bankroto administratorius kreipėsi į teismą dėl leidimo nukreipti kreditorinių reikalavimų išieškojimą bei administravimo išlaidų padengimą į savininkų turtą. Iškėlus bankroto bylą, R. S. ir jo sutuoktinė E. S. kreipėsi į Skuodo rajono apylinkės teismą, prašydami nutraukti santuoką, bendru sutuoktinių sutikimu bei patvirtinti jų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Skuodo rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 18 d. nutartimi bei ją patikslinusia 2016 m. gruodžio 1 d. nutartimi klausimą dėl pareiškėjų santuokoje įgyto turto padalijimo bei prievolinių įsipareigojimų kreditoriams vykdymo išskyrė į atskirą bylą bei perdavė R. S. IĮ bankroto bylą nagrinėjančiam Klaipėdos apygardos teismui. Skundžiamu sprendimu Klaipėdos apygardos teismas išnagrinėjo bankroto administratoriaus prašymą leisti nukreipti išieškojimą į R. S. IĮ savininko bei jo sutuoktinės turtą bei pareiškėjų E. S. ir R. S. prašymą dėl turto padalinimo. Apeliantai su skundžiamu sprendimu nesutinka dalyje dėl prievolių P. P. ir VMI pripažinimo solidariomis sutuoktinių prievolėmis. Todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik šioje dalyje.

Dėl ginčo esmės

Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas išsamiai argumentavo savo sprendimą R. S. IĮ laikyti šeimos verslu ir sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomu turtu. Dėl šios aplinkybės ginčo byloje nėra. Tačiau apeliaciniame skunde atsakovai nesutinka su individualios įmonės bankroto byloje patvirtintų dviejų kreditorių kreditorinių reikalavimų priskyrimu solidarioms sutuoktinių prievolėms. Pažymi, jog skolos P. P. ir VMI atsirado iš R. S., kaip UAB „Pinolė“ dalyvio ir vadovo netinkamo pareigų vykdymo ir niekaip nėra susijusios su R. S. IĮ, todėl už jas turi būti vienasmeniškai atsakingas tik R. S., o ne solidariai atsakinga ir jos sutuoktinė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes bei šiam ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, dalį atsakovų argumentų laiko pagrįstais bei sudarančiais pagrindą teismo sprendimą pakeisti.Kai bankroto byla iškeliama individualiai (personalinei) įmonei, kuri yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, tai visi kreditoriai savo finansinius reikalavimus turi pareikšti Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka nepriklausomai nuo to, su kuo – įmone ar jos savininku (savininkais), kaip privačiu fiziniu asmeniu (privačiais fiziniais asmenimis) – buvo sudarytas sandoris, iš kurio kyla kreditoriaus reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2006; 2011 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2011; kt.). Tokia kreditorinių reikalavimų tvirtinimo tvarka reškia, jog individualios įmonės bankroto byloje patvirtinami kreditoriniai reikalavimai ne būtinai turi būti kilę iš pačios įmonės neįvykdytų prievolių, bet taip pat gali būti kilę ir iš jos savininko asmeninių įsipareigojimų, nesusijusių su tokia įmone ar jos veikla. Šia tvarka siekiama apsaugoti asmeninių įmonės savininko kreditorių interesus, tačiau tai nereiškia, kad tokie įsipareigojimai, patvirtinti įmonės bankroto byloje, automatiškai laikomi įmonės prievolėmis. CK 2.50 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Teismų praktikoje, vadovaujantis juridinių asmenų bei šeimos teisės normomis, taip pat išaiškinta, kada individualios įmonės savininko sutuoktinis subsidiariai su kitu sutuoktiniu (įmonės savininku) atsako už įmonės prievoles, kai joms įvykdyti neužtenka įmonės turto, jei ta individuali įmonė yra šeimos verslas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-400/2012). Dėl šių priežasčių laikytina, kad nors šioje byloje bankrutuojanti R. S. IĮ ir pripažinta šeimos verslu, esminė aplinkybė šiuo atveju yra ta ar prievolės, prašomos pripažinti solidariomis sutuoktinių prievolėmis, priskirtinos prie įmonės prievolių. Byloje esantys duomenys patvirtinta, kad R. S. IĮ bankroto byloje patvirtintas P. P. kreditorinis reikalavimas yra kilęs iš Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2278-560/2014 ir jį pakeitusios Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-694-178/2015. Minėta Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi kreditoriui P. P. iš R. S. priteistas 16 802,031 Eur žalos atlyginimas, 5 proc. dydžio procesinės palūkanos, 825,85 Eur išlaidos advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme bei 440 Eur išlaidos advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme. Kaip matyti iš Vilniaus apygardos teismo sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo nutarties, žala iš atsakovo R. S. buvo priteista konstatavus jo, kaip UAB „Pinolė“, vienintelio akcininko ir vadovo nesąžiningus bei neteisėtus veiksmus. UAB „Pinolė“ nėra susijusi su R. S. IĮ, o dėl savininko neteisėtų veiksmų, atliktų kitoje nuosavybės teise priklausančioje įmonėje ir einant jos vadovo pareigas, R. S. atsiradusi prievolė negali būti laikoma R. S. IĮ prievole. Dėl šios priežasties skundžiamas teismo sprendimas šioje dalyje pakeičiamas nustatant, kad aukščiau aptarta 22 776,12 Eur skola ir 5 proc. dydžio procesinės palūkanos P. P. pripažįstamos atsakovo R. S. asmenine prievole. Tuo tarpu kitas apeliantų nurodytas įsiskolinimas VMI, kaip matyti iš bankroto byloje pateikto prašymo patvirtinti kreditorinį reikalavimą ir šio reikalavimo patvirtinimo Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi, yra kilęs ne iš aukščiau minėtoje byloje (pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose) priteistų išlaidų valstybei, o iš nesumokėtų gyventojų pajamų, pelno, pridėtinės vertės, nekilnojamojo turto ir žemės mokesčių bei priskaičiuotų delspinigių. Prievolė sumokėti šį įsiskolinimą, priešingai nei aukščiau aptartas įsiskolinimas, laikytina būtent R. S. IĮ prievole, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ši prievolė yra solidari sutuoktinių E. S. ir R. S. prievolė.

Dėl procesinės bylos baigties

Aukščiau išdėstytų aplinkybių ir argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju egzistuoja pagrindas skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti nurodant, kad prievolė P. P. pripažįstama atsakovo R. S. asmenine prievole.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šalys nepateikė teismui prašymų priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas bei jas pagrindžiančių rašytinių įrodymų, todėl bylinėjimosi išlaidos joms neatlyginamos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 6 d. sprendimą pakeisti nurodant, kad 22 776,12 Eur skola ir 5 proc. metinės palūkanos P. P. pagal Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2278-560/2014 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-694-178/2015 laikytinos asmeninėmis atsakovo R. S. prievolėmis.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.