- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-04-11
- Bylos Nr.
- 1-184-917/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Meškauskienė
- Kaltinamasis
- A. Ž.
- Nukentėjusysis
- S. B.
- Advokatai
- Laima Razvickienė
- Kategorijos
- 1.2.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 10 klasių išsilavinimo, dirbantis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), anksčiau teismo teistas, teistumai išnykę;
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Ž. 2016 m. liepos 24 d., apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini), kieme esančioje pavėsinėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 1,54 promilių girtumas), tarpusavio konflikto metu, tyčia su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu smogė S. B. į galvos sritį, po to jį nustūmė nuo suolo, tokiu būdu ne mažiau kaip septynių trauminių poveikių pasekoje padarydamas S. B. minkštųjų audinių kraujosruvas akių vokuose, poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, pereinant į nosį, dešinį žandą, kairės akies viršutiniame voke, dešiniame žande, pereinant į pažandę, dešiniame smilkinyje, dešinėje speninėje srityje, kraujosruvą po dešinės akies obuolio jungine, muštines dešinės akies vokų žaizdas, juosmens kairės pusės sumušimą, odos nubrozdinimą kairėje blauzdoje, dešinės apatinės dalies nosies kriauklės pamato skeveldrinį lūžį, nosies kaulų skeveldrinius, dešinio žandinio ančio, dešinės akiduobės apatinės ir medialinės sienelių lūžius, kas dėl dešinės apatinės dalies nosies kriauklės pamato skeveldrinio lūžio, nosies kaulų skeveldrinių bei dešinio žandinio ančio ir dešinės akiduobės apatinės ir medialinės sienelių lūžių, S. B. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis A. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog kaltę pripažįsta iš dalies. Nepripažįsta tos dalies, kad iš kažkokio daikto ar lazdos nukentėjusiajam trenkė. Neigia, kad naudojo kažkokį daiktą smūgiams suduoti. Su kitomis aplinkybėmis sutinka. Kiek smūgių tiksliai sudavė, negali pasakyti, galbūt galėjo būti apie penki smūgiai suduoti ranka B.. Vietos, laiko, aplinkybių neginčija. Ginčija specialisto išvadą. Nebuvo nustūmimo nuo suolo. Kaltinamojo suduoti smūgiai tokių sužalojimų negalėjo nukentėjusiajam sąlygoti. Prieš įvykį, maždaug 1,5 mėn. ar daugiau, apsigyveno pas R. S., tai buvo 2016 m. gegužės mėnesio galas. Su draugu atvažiavo adresu (duomenys neskelbtini) ir bendravo. Susipažino su R. S. per draugą. Sėdėjo, kalbėjo su R. S. dvi, tris dienas ir buvo beveik kartu pasiruošę gyventi. Ji išnuomojo butą. Sakė atvažiuoti ir gyventi pas ją. Jis apie S. B. nežinojo iki paskutinės dienos, jam paskambino, norėjo susitikti, sakė, kad žino, kad jis gyvena su Roberta ir laukia jo. Išgėrė tris alaus. Atvažiavo S. B. su nugertu viskio buteliu, iš pradžių šnekėjosi, bet jis pats pirmas R. įžeidinėti pradėjo ir dėl to jam sudavė į veidą. R. viską girdėjo, ji buvo tuo metu šalia. Viskas buvo per ją, galėjo to išvengti. Su nukentėjusiuoju neturi jokių pykčių. Su R. S. irgi neturi pykčių. Konfliktas dėl moters vyko, abu buvo išgėrę, nukentėjęs negražiai pasakė, o kaltinamasis nenutylėjo ir gynė ją, įvyko muštynės. Ant suolo sėdėjo. S. sakė, kad jis Vokietijoje pinigus užsidirbinėja, o apie jį nieko daugiau nežinojo. Nukentėjusiojo telefono numerio neturėjo. Kad R. S. turi vyrą, tai pasakė 23 dieną. Sakė, kad važiuos į Marijampolę tvarkyti reikalų, o 24 dieną grįš. 24 dieną S. B. paskambino. Jeigu būtų buvęs blaivus, tai būtų išėjęs, tik daiktus būtų grįžęs pasiimti. Jie buvo pavėsinėje, B. pradėjo ją įžeidinėti ir jie su B. susimušė. Sėdėjo vienas šalia kito. Butelis buvo ir trys „skarbonkės“ alaus, butelis - pusę viskio nugertas buvo. Pavėsinėje buvo nepilnametės mergaitės. R. S. buvo ne viso konflikto metu. Pirmą smūgį sudavė jis, į veidą, bet B. nei nugriuvo, nei nieko. Jokio daikto neturėjo. Be žiedo buvo. Kad buvo sužalotas, niekur nesikreipė, nes negalvojo, kad iki to nuėjo. Juos išskyrė R.. S. B. bėgo kraujas iš lūpos ar nosies. Jis galvojo, kad krisdamas su R. galėjo susižeisti. Sudavė 4-5 smūgius, dėl to pripažįsta kaltę. Buvo išgėręs alaus įvykio metu, po to su S. gėrė. Kai grįžo R. ir S., tada jis nebuvo sužalotas. Kodėl liudytoja A. pasakė, kad užmuš S. B., nežino, nes jis net nebuvo įėjęs į namus. Kodėl liudytoja A. taip sakė, tai dėl to, kad buvo nukentėjusiojo įtaka, kad gauti pinigų, nes sakė duoti 2 000 Eur. Dėl smūgių skaičiaus keičiasi parodymai, nes dabar sako, kad ne daugiau kaip 5 smūgiai, anksčiau, kodėl sakė, kad 7 smūgiai, tai nepagalvodamas taip pasakė. Su pareigūnais bendravo, jie aiškino, kodėl sulaikė, sakė jiems, kad viskas įvyko dėl moters, pripažino kaltę, kad sužalojo S. B.. Apytiksliai iki 5 smūgių buvo, pasekmės galėjo būti po 5 smūgių. Tai – „fanaras“, nubrozdinimas, lūžiai tikrai negalėjo būti. Nukentėjęs jokios sąmonės nebuvo praradęs. Įžeidinėjimai iš nukentėjusiojo R. S. buvo tokie: ,,kurva“, visokia, anokia. Nukentėjęs jautė neapykantą, kad ji gyveno su kaltinamuoju, nes nukentėjęs pinigus jai siuntė. Nukentėjusįjį pilnai supranta, kad jis piktas buvo. Jis buvo sužalotas, jam gal 4-5 smūgiai buvo suduoti į veido sritį. S. B. buvo su sąmone, kiek sudavė smūgių, tiek pasakė, nei daugiau, nei mažiau nesudavė, neskaičiavo kiekio. Vienas kitam trenkė, ir R. S. lindo į tą vidurį tarp jų, ji buvo nugara į jį, mergaitės buvo šalia. Jie virto, jis pasitraukė iš pavėsinės, nes mergaitė jau buvo paskambinusi į policiją. Jam atrodo, kad kita mergaitė, ne R. dukra, skambino į policiją. Tas nugriuvimas, tai R. S. įsimaišiusi tarp jų buvo, S. B. buvo agresyvus, norėjo pulti kaltinamąjį. R. norėjo S. B. sutramdyti, daugiau smūgių nebuvo. R. S. ir S. B. nugriuvę atsitrenkė į suolo kampą, A. tai matė. Kai jie trenkėsi į suolo kampą, bėgo daug kraujo iš akies, nosies, lūpų. R. S. buvo išsitepusi krauju. Jis iš karto atsitraukė. Jie nugriuvo ir policija atvažiavo po 5 min. Jie atsistojo ir viskas buvo gerai. Jis buvo sąmojingas, pats nuėjo į greitosios pagalbos automobilį. Išėjo iš pavėsinės ir laukė netoli vartų. Kai atvažiavo policija, jie tarpusavyje aiškinosi santykius, nukentėjęs sakė ant R. S.: ,,tu tokia, anokia“, keikė ją vis dar, kad ji bloga. Dėl civilinių ieškinių, tai per didelė suma.
Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 str., 253 str., teismas balsu perskaitė kaltinamojo A. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur jis parodė, kad kaltu prisipažino iš dalies, kad 2016-07-24, galėjo būti apie 16.00 val., su S. B. įvyko tarpusavio konfliktas dėl moters - R. S.. Viskas vyko (duomenys neskelbtini), kieme esančioje pavėsinėje. Iš pradžių abu vartojo alkoholį, prieš tai pats buvo išgėręs alaus. Konflikto metu S. B. ranka ne mažiau kaip penkis kartus sudavė į veido sritį, kito daikto nenaudojo. Viskas vyko abiem stovint ir sėdint pavėsinėje. Kada jam S. B. paėmė už „maikės“, tai jis S. B. trenkė ranka vieną kartą į veido sritį. Tada S. B. trenkė jam į veidą, pataikė į lūpą, nuskėlė priekinį dantį, pas medikus nesikreipė. Po to iš karto sudavė S. B. kitus smūgius į veido sritį. Juos išskyrė R. S.. Ji S. B. apkabino ir greitai atvažiavo policijos automobilis. Prisimena, kad dar buvo nukritę abu su S. ant žolės. Pripažįsta, kad tokius sužalojimus, kaip nurodyta įtarime, galėjo padaryti S. B.. Žino, kad dar atvyko greitoji pagalba, o jis pats buvo sulaikytas dviem valandom. Su S. B. kalbėjo apie S.. P. S. gyveno 1,5 mėnesio laiko, S. B. galima sakyti jį varė, nes jis R. S. sugyventinis ir buvo išvykęs į Vokietiją. Prieš įvykį, R. buvo išvažiavusi iš oro uosto pasiimti S. B., tai jis paskambino Robertai ir paklausė, kur ji, kada grįš? Iš jos paėmė ragelį Svajūnas ir pasakė, kad „atvažiuoju su tavim pasikalbėti“, pasakė „atvažiuok“. S. B. paklausė ar turi butelį? Atsakė, kad ne, tai S. B. atsivežė nugertą viskio butelį. R. žadėjo S. nuvežti į Marijampolę, bet abu grįžo į (duomenys neskelbtini), į R. namus ir įvyko minėtas konfliktas (1 t., b.l. 117-118).
Papildomai ikiteisminio tyrimo metu A. Ž. parodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies. Tvirtai teigia, kad S. B. sudavė ranka į veido sritį penkis kartus. Su jokiu daiktu S. B. tikrai į veido sritį netrenkė. Klausimas: „Ar S. B. sudavei į veido sritį su buteliu, kuris imituoja kalašnikovo automatą?“ Atsakymas: „Tikrai ne“. Klausimas: „Ar tokį butelį buvai atsivežęs pas R. S.?“ Atsakymas: „Tikrai ne. Apie jokį butelį nieko daugiau pasakyti negali. Daugiau papildymų neturi.“ (1 t., b.l. 121-122).
Nukentėjusysis S. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamojo iki tos dienos nepažinojo, giminystės ryšio, pykčių, noro apkalbėti nėra. Parodė, kad 2016-06-23 grįžo iš Vokietijos atostogų, jį pasiėmė R. S.. Paskui 24 dieną A. Ž., būdamas (duomenys neskelbtini), dažnai skambindavo, prašydamas pasikalbėti. Norėjo pasikalbėti. Su R. S. gyvena kartu 1,5 metų. Kartu veda bendrą ūkį, bendrų vaikų neturi. Ar A. Ž. buvo susijęs su R. S., nežino. Ji aiškino, kad jis buvo guodėjas, kadangi jos motina buvo mirties patale. Buvo išvažiavę į Marijampolę, o kai grįžo, A. Ž. jau sėdėjo pavėsinėje (duomenys neskelbtini). Šnekėjo, pasakojo, kad viską suprato, kad jis - ne kliūtis, kad tuoj išvyks. Sakė jam, kad nesilankytų. Nežino, kokie buvo jo tikslai. Namas priklauso R. S.. Medicinos tyrimas buvo atliktas vėliau, kadangi jos mama 2016-08-31 mirė. Kaltinamasis sėdėjo vienas, pavėsinėje su stalu, kadangi labai norėjo palaikyti pokalbį, tada atsivežė viskio butelį. A. Ž. neturėjo alkoholio, jis jau buvo neblaivus. Du vyrai sėdėjo prie stalo, vartojo alkoholį. Pokalbis vyko apie tai, kad jis greičiau paliktų namus ir leistų ramiai ir gražiai gyventi su R. S.. Jis sakė, kad tuoj susirinks daiktus. Roberta prisijungė vėliau, kiek butelio buvo nugerta, nežino, nes niekas daug jo neišgėrė. Butelis buvo 0,7 l, o jo išgerta buvo nedaug. Paties konflikto nebuvo, jis buvo nusisukęs, ir atsisuko, jie sėdėjo ant vieno suolo, po to merginos atnešė valgyti, po to K. ir R. atėjo. A. Ž. sėdėjo jam iš dešinės. Atsisukęs, pajuto smūgį. Nei pykčio, nei kivirčo, nieko nebuvo. Dėl ko buvo suduotas smūgis, nežino. Konflikto pats nekėlė. Vienintelis prašymas buvo, kad jis apleistų namus. Smūgį pajuto į veido dešinę pusę. Tai A. Ž. pirmas jam sudavė smūgį. O daugiau, kaip advokatė vardino, tai tiesiog smūgių nejuto, kai gauni daugiau, jau tiesiog nebejauti. Ir kitų sužalojimų buvo, bet per jų vidurį stojo R., ji buvo tuo metu pavėsinėje, ir K. dar stovėjo. R. laikė A., paskui buvo dar keli smūgiai ir jis su R. su suolu nugriuvo, nes ir R. jį laikė. Ji laikė jį, nes jam pyktis sukilo ir R. neleido kažkokių veiksmų daryti, taip jie su suolu, kai stūmė A., ir nugriuvo. Kelis smūgius ir kur sudavė, negali įvardinti. Kiek smūgių buvo, negali įvardinti. Prarado sąmonę, kai atsipeikėjo, tai buvo ligoninėje ir pajuto, kaip jam siuvo dešinės pusės akies voką. A. tvirtina, kad ranka trenkė, bet tas daiktas yra surastas, ten butelis, kaip „kalašnikovo“ butelis, daiktas buvo užmestas krūmuose, jo draugai dar buvo atvažiavę. Kaltinamasis šaipėsi. Tie krūmai nuo suolo yra 15 metrų, jis jau buvo pasidėjęs tą daiktą prieš tai, nes jis stovėjo antrame aukšte ant baro. Po įvykio, rado krūmuose, vaikai neseniai jį rado. Pats negalėjo susižaloti. Ikiteisminio tyrimo metu, davė teisingus parodymus. Ar pokalbio metu kalba ėjo apie kitus reikalus, nesusijusius su R. S., tai jam nėra apie ką kalbėti su juo, tik apie R. S. ir šnekėjo. Kai grįžo į namus, namie tuo metu buvo K., ta mergaitė ir jis sėdėjo lauke. Daugiau nieko nebuvo ir jie grįžo su R.. Pavėsinėje iš pradžių aplinka nebuvo paruošta vaišėms, buvo peleninė, jis sėdėjo ir daugiau nieko nematė, sėdėjo su A. ir vartojo alkoholį, apie valandą laiko, šnekėjosi. R. buvo namuose, ji vengė šio pokalbio. K. buvo kambaryje. Ar K. ėjo prie pavėsinės, nefiksavo, gal vaikščiojo kieme. Kai sudavė smūgį, kažkuri mergaitė buvo pavėsinėje. R. su K. atnešė valgyti, prieš tai nuėjo į namą ir pasakė R., kad ir ji ateitų, nes jam atsibodo su juo šnekėti. A. būsena visada agresyvi, balsą kėlė, nebuvo draugiškai nusitekęs. Dėl daikto keitėsi parodymai, buvo nurodyta molinė vaza, nes tai buvo stiprus ir kietas smūgis, atrodė, kad kokia ,,kovalda“ gavo, kažkokiu daiktu ir neįsivaizdavo, kad toje pavėsinėje dar kažkas buvo. Paskui tik iš kalbos su R. sužinojo, kad tuo pačiu daiktu. Jeigu būtų smūgis ranka duotas, tai būtų atskyręs, kadangi statybose dirba. Buvo suduota daiktu, o ne ranka. Po konflikto, smūgio atgal nesudavė, į rūbus nebuvo įsikibęs, kontakto iš jo pusės nebuvo. Po smūgio, ar sekė kiti smūgiai, tai iš tikrųjų daug riksmo buvo, ir K., ir R. rėkė. Tai jo tėvų namai. Jis neįsivaizduoja, kaip įvardinti jo sumušimą konflikto metu. Ir jis pats, ir R. atsimena, kad nugriuvo. Kojos skausmas buvo nurodytas. Neturtinę žalą grindžia tuo, jog buvo nedarbingas, negalėjo išvažiuoti, jo darbo vietą užėmė kiti. R. S. motina buvo mirties patale, žino, kad tai buvo liepos 31 d. A. Ž. pavėsinėje jau laukė jo, nes jis skambino prieš tai. Jis žinojo, kad jie grįžta į adresą (duomenys neskelbtini). R. S. sakė, kad pažįstamas, daugiau nieko neaiškino. Ne dėl namo statybų norėjo pakalbėti. A. Ž. – R. S. pažįstamas. Prieš įvykį, kelios dienos iki grįžimo, sužinojo apie A. Ž., telefoniniu pokalbiu buvo pasakyta, kad yra žmogus, kuris laikinai išnuomavęs butą ir neturi kur gyventi. Kad jis išnuomavęs butą, ir kad jis nori pabūti kelias dienas. R. S. nesutiko, kad jis ten gyventų, jis grąsino jai, matydavo jo žinutes. A. Ž. grasino ir jam, ir jai. Išvyko dirbti į Vokietiją palikęs savo daiktus, automobilį. Jis sakė, kad paliktų automobilį jam. Kad R. S. paliktų, neprašė. R. S. leido naudotis savo daiktais, ji neprašė jo, kad galėtų perleisti kažkam kitam automobilį. A. Ž. nereikalavo išsikraustyti, prašė, nes jie kartu gyveno. R. S. taip pat prašė, kad jis išsikraustytų. R. S. mato, ką girdi pavėsinėje. Iki atvažiavimo, jis buvo blaivus. R. S. vairavo, nes ji norėjo. Butelis buvo pilnas. Nežino, kodėl A. Ž. jam trenkė. R. S. kada atsirado įvykyje, negali pasakyti. Nepilnametės mergaitės nebūdavo, kai jie gėrė, jos ateidavo ir išeidavo. Buvo praradęs sąmonę, kaip vežė greitoji, neprisimena. Nežino, kodėl greitosios medicinos kortelėje nurodyta sąmoningas ir kalbantis. Greitosios pagalbos personalui, neprisimena, kad būtų aiškinęs aplinkybes. Greitosios medicinos kvietimo kortelėje 2 punkte nurodyta: muštynės ir pradurta akis, kodėl taip nurodyta, nežino. Kokią medicininę pagalbą atliko jai, tai jis tik atsimena, kad jam siuvo ir tada prabudo, kad daro kažką akyje. Klinikose kiek laiko užtruko, nežino. Jį iš klinikų paėmė Roberta, važiavo tiesiai į Marijampolę. Tą pačią dieną 19:05 val. duoda parydomus, tai jei buvo apklausa, tai buvo gydymo įstaigoje, ir jai sako pasirašyti čia, nežino, ar čia apklausa. Apklausoje nurodyta - nežymus sveikatos sutrikdymas, negali atsakyti, jis ne medikas. Jo skundo pagrindu buvo atnaujintas tyrimas. Apžiūrai pirmą kartą važiavo 26 d., važiavo į akių kliniką. Abdukciją išsiėmė liepos 31 d. Dar kartą į kliniką kreipėsi 26 d. dėl užpūliavusios dešinės akies. 26 d. klinikose nebuvo paguldytas į stacionarą, pabėgęs nebuvo. Narkotikų nevartoja. Ikiteisminio tyrimo metu geriau atsiminė įvykio aplinkybes.
Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 str., 253 str., teismas balsu perskaitė nukentėjusiojo S. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur jis parodė, kad S. B. parodė, kad gyvena kartu su savo sugyventine R. S. jai priklausančiame name. Trims mėnesiams buvo išvykęs į Vokietiją, o tuo metu, t.y. paskutines dvi savaites R. S. namuose apsigyveno jai pažįstamas A. Ž., gim. 1988 m., apie tai jam pasakė pati R. S.. 2016-07-23 paskambino į Lietuvą ir iš oro uosto jį pasiėmė sugyventinė, su kuria kartu vyko pas jo tėvus į Marijampolę. Ten R. S. paaiškino, kad namuose dar yra A. Ž., kuris nenori iš ten išsikelti. 2016-07-24 kartu su R. S. nuvyko į namus, adresu (duomenys neskelbtini), kur jis susipažino su A. Ž.. Kartu 2016-07-24 nuo 15.00 val. lauko pavėsinėje vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 16.00 val. įvyko žodinis konfliktas dėl sugyventinės. Konflikto metu A. Ž. paėmė ant stalo stovėjusią molinę vazą ir su ja trenkė jam (S.) į veidą, taip sukeldamas fizinį skausmą (1 t., b.l. 23).
Papildomai ikiteisminio tyrimo metu S. B. parodė, kad 2016-05- 22 iki 2016-07-23 buvo išvykęs į užsienį iš savo sugyventinės R. S. namų, esančių adresu, (duomenys neskelbtini). 2016-07-24 po pietų, tikslaus laiko neprisimena, grįžęs į namus adresu, (duomenys neskelbtini), pavėsinėje rado sėdintį A. Ž., su kuriuo anksčiau pažįstami nebuvo. Pats atsivežė viskio butelį ir su A. Ž. gurkšnojo. A. Ž., kaip suprato, alkoholio buvo vartojęs prieš tai. 2016-07-24, apie 13.37 val. A. Ž. paskambino pasakė, „atvažiuok mes normaliai pašnekėsim kaip civilizuoti žmonės, aš susirenku savo daiktus ir viskas.“ 2016-07-24 valandos gerai neprisimena būnant pavėsinėje ir su Aurimu kalbantis apie R., įvyko žodinis konfliktas. A. Ž. paprašė, kad jis susirinktų daiktus ir paliktų šią šeimą ramybėje, nes jis, kaip suprato, iš pradžių atvažiuodavo pas R. S. dukters draugę, vardo neprisimena, kuri vasarą gyveno pas R. S., o vėliau pas ką lankydavosi, nenori sakyti. Tuo metu pavėsinėje buvo ir R. S.. 2016-07-24 kelintą valandą neprisimena, sėdint pavėsinėje su A. Ž. ant to paties suolo (jam pačiam būnant kairėje pusėje, o A. Ž. dešinėje) ir pasisukus į kairį šoną, pajautė stiprų smūgį į dešinę veido sritį. Smūgį A. Ž. sudavė tyčia, suprato, dėl to, nes jis taip norėjo jį įbauginti, kad negyventų kartu su R. S., nes ginčas dėl jos ir kilo. Po suduoto smūgio prarado sąmonę ir daugiau nieko neprisimena iki to laiko, kada Klinikose siuvo akies voką. Viską matė R. ir galėtų papasakoti smulkiau. Po įvykio R. sakė, kad A. Ž. jam smūgį į veido sritį sudavė su moline pelenine. A. Ž. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, pateikė su 2016-08-04 pareiškimu ir specialisto išvadą Nr. G1959/2016(02). Po apžiūros medikai jį paleido ir abu su R. S. išvyko nakvoti į Marijampolę į jam priklausantį butą, nes nei aš, nei R. grįžti į jos namus nenorėjo. Po įvykio 2016-07-26, apie 00.22 val. pablogėjus sveikatai, po to sumušimo, vėl kvietė greitąją medicinos pagalbą bei gydosi Kuršių klinikoje ambulatoriškai. Dar bus atliekama ir operacija. Tikrai prieš A. Ž. jokio smurto nenaudojo, nekėlė net prieš jį balso (1 t., b.l. 60-61).
Papildomai nukentėjusysis S. B. parodė, kad prisimena tik tiek, jog A. Ž., būdamas pavėsinėje pasisuko į kairę, pajautė stiprų smūgį į dešinę veido sritį. Smūgį A. Ž. sudavė tyčia, norėdamas įbauginti, kad negyventų kartu su R. S., nes ginčas dėl jos ir kilo. Po suduoto smūgio prarado sąmonę ir daugiau nieko neprisimena iki to laiko, kada Kauno klinikose siuvo akies voką. Ar daugiau A. Ž. sudavė po to smūgio, tiksliai pasakyti negali. Iki šio smūgio, A. Ž. nebuvo jam nei karto niekur sudavęs, nei jis A. Ž.. Apie nusivertimą ar nustūmimą nuo suolo, nieko neprisimena. Po įvykio ir atgavęs sąmonę pajautė ir pamatė, kad nubrozdinta kairė blauzda, jautė fizinį skausmą. Jam ta koja nerūpėjo, buvo svarbiausiai akis, veidas. Nori patikslinti, kad jam ne su pelenine sudavė tą smūgį A. Ž., tiesiog tik taip spėja. Su kokiu daiktu A. Ž. sudavė, nematė. R. sakė, kad matė, kad A. Ž. smūgį sudavė su buteliu, ilgu, kuris imituoja kalašnikovo automatą. Jis pats A. Ž. neturėjo jokių galimybių suduoti jokio smūgio, nes nuo jo to suduoto smūgio prarado sąmonę, o iki tol nebuvo jokių muštynių, tik žodinis pokalbis, kad jis išsikrausto, palieka ramybėje tuos namus. 2016-07-24 nežiūrėjo A. Ž. į dantis, todėl pasakyti nieko negali, bet matė nuotraukoje pas R. telefone 2016-07-09, kad jo nuskeltas priekinis dantis. Įvykio metu 2016-07-24 A. Ž. už „maikės“ neėmė, jo netampė, jokio su juo kontakto nebuvo, A. neprovokavo. Iš A. Ž. jokių pinigų neprašė, jis nesiūlė, apie jokius finansinius reikalus jokių kalbų nebuvo (1 t., b.l. 62-63).
Liudytoja R. S. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta. Iki įvykio jį pažinojo. Su juo buvo daugiau nei bičiuliai. Tris savaites buvo sugyventiniai. Liepos pradžioje, t.y. 2016 m. liepos 2 d. – liepos 24 d. pradžioje Aurimas gyveno pas ją adresu (duomenys neskelbtini). Bendrų vaikų neturi. Įvykis įvyko 2016-07-24 sekmadienį, apie pietus. A. Ž. buvo Romainiuose, o ji išvažiavo S. parsivežti. Su S. gyveno kartu ilgai. Buvo klaida, kad įsileido A. Ž.. Jie skambinėjosi, vienas apie kitą žinojo. S.pasakė, kad yra A. Ž.. Jis ramiai reagavo. Jie abu vienas kitam skambino. Nežino, kuris pirmas skambino. Jie abu norėjo pakalbėti. Taip A. Ž. davė S. B. ir S. B. A. Ž. numerį. Koks buvo pokalbio turinys, nežino. Girdėjo pokalbį, kad jie labai nori susitikti pakalbėti. Kai A. Ž. atsikraustė, nutraukė su S. B. telefoninius santykius. Likus 1 – 1,5 sav. iki įvykio nutraukė bendravimą. Pasakė, kad atsirado kitas žmogus, kad būtų geriau išsiskirti, S. nusiminė, bet priekaištų nebuvo. S. grįžta iš Vokietijos į Vilnių. Jo pirmas pasakymas buvo, kad nori važiuoti pakalbėti su A. Ž. į Romainius. Nenorėjo, kad jie susitiktų. S. B. yra ramaus būdo. A. Ž. yra karštesnio temperamento. Su S. iš oro uosto važiavo į Marijampolę, ten buvo iki kito ryto, S. labai norėjo pakalbėti. Bandė juos atkalbėti, bandė prašyti, kad išeitų, kad išvengti konflikto, abu labai norėjo susitikti. Po Marijampolės važiavo į Šilainius pasiimti K. - dukros ir jos draugės – S.. Dukrai - 15 m., o draugei - 16 m. Į Marijampolę važiavo S. automobiliu. Kol jo nebuvo, jis leido naudotis jos automobiliu. A. Ž. naudojosi S. automobiliu. Iš Šilainių važiavo į Romainius, tai jau po pietų po 13 val. Kas kam skambino, nežino, nes jie ištisai vienas kitam skambinėjo. Atsimena tik tą vieną skambutį, kai buvo netoli Romainių. Agresijos jų pokalbio metu nebuvo. Jie susitarė susitikti pas jį namuose Romainiuose. Ji žinojo, kad A. pas ją buvo tol, kol važiavo S., A. buvo vienas. Automobilį vairavo ji, nes S. buvo išgėręs. Oro uoste pasakė, vizualiai neatrodė, jog išgėręs, bet kvapas buvo. Iš Marijampolės į Kauną irgi ji vairavo. Vakare pavalgė ir ėjo miegoti, konflikto dėl A. nebuvo. S. pats pasakė, kad jis nori susitikti. Atvažiavę į (duomenys neskelbtini), rado A.. Įvažiavo į kiemą, sustojo, ant stalo 3-4 skardinės alaus buvo, tada su mergaitėmis ji ėjo į kambarį. Mano, jog A. buvo pavartojęs alkoholio. S. dirbo Vokietijoje apdailininku, jo atlyginimas buvo 2240 Eur per mėnesį. Paskui pagal individualią veiklą dirbo Vokietijos įmonėje, K. V. įmonėje. Ta įmonė yra ne Lietuvoje. Dėl turtinės žalos, tai susidarė 6720 Eur suma per tris mėnesius. Neturtinę žalą sudaro operacijos, smūgis, paskui pooperacinis laikotarpis. Operacijos nesibaigė, yra pusės veido nejautra, pastovi įtampa, be vaistų negali miegoti, migdomieji vaistai yra išrašyti, reikalinga akies voko plastinė operacija, koja atsilikinėja, viską įkainoja 4000 Eur. Jie nuėjo į kambarį, S. atsisėdo pavėsinėje, jai buvo neramu, todėl su mergaitėmis viską stebėjo pro virtuvės langą. A. atėjo į viršų paimti stikliukų degtinei, pasiėmė ir pasakė: ,,nu dabar prisidirbai, nu dabar tai bus“. Pasakė su ironija. Kilo nerimas, kad kažkas nutiks negero. Kai kartu pradėjo gyventi, jam sakė, kad yra S.. Ir vis tiek jis su ja apsigyveno. A. išėjo į lauką, tada ji vėl virtuvėje stebėjo situaciją. S. atsinešė stipraus alkoholinio gėrimo. Jie sėdėjo vienas šalia kito. S. - iš dešinės, A. – iš kairės. Kalbėjosi. Ant stalo buvo alus ir kažkoks rudos spalvos alkoholinis gėrimas, taurelės, molinė peleninė. Tada mergaitėms pasakė, kad nueitų ir paklaustų, ar jie nori valgyti, papjaustė agurkėlių, mėsytės. Yra baigusi psichologijos bakalaurą, todėl matė, kad iš verbalinės kalbos kyla įtampa. Dukra atsisėdo tarp S. ir stebėjo, kad viskas gerai, Tada S. įėjo į kambarį ir pasakė, kad negali susitvarkyti. A. kažką išsitraukė, tai buvo kaip alkoholinio gėrimo butelis, kažkas panašaus į „kalašnikovą“, ir trenkė, tai buvo toks vienintelis smūgis. Trenkė dešine ranka, iš po lapų pasėmė tą daiktą, pasilenkė ir trenkė. Atrodo, kad A. laukė to momento, kol ji ateis, jis su tuo daiktu trenkė S., trenkė į dešinę pusę, buvo stiprus kraujavimas, mergaitė dar tarp jų stovėjo tuo metu. S. nukrito, jis krito ant kairės pusės, dukra puolė Aurimą laikyti, ji – S. kelti. A. buvo išgėręs, provokavo S., Pasakė: ,,kelkis, užmušiu, primušiu, būk vyras“. Tuo metu dukra bandė laikyti A.. Ji laikė S., bet S. bandė A. pulti, tuo momentu ji krito su S. kartu. Jie krito, nes A. juos pastūmė, pastūmė S.. Daugiau smūgių nebuvo. Mano, kad S. buvo praradęs sąmonę. Po pirmo smūgio, bet labai trumpai, tai vyko labai greitai, jam buvo šokas. S. elgesys buvo nesąmoningas. S. - dukters draugė, stovėjo, o ji bėgo į viršų paimti telefono ir kviesti greitąją, nes baisiai kraujavo S. akis. Kol atvyko greitoji, ji visą laiką laikė užspaudus S. kraujavimą, nes matė, kad aptemsta sąmonė, o A. atitraukė toliau. Meldėsi, kad vienas liktų gyvas, jautėsi kalta, kad paliko abu kartu. Greitoji atvažiavo pirma. S. iškarto paėmė. S. muistėsi, nesiorientavo. Jį medikai paėmė su neštuvais, pats nematė, tada greit policija atvažiavo, ten po kelių minučių policija pasodino A., jis bėgo persirengti, nusiprausti ir paskui greitąją medicinos pagalbą kviesti. Policijos pareigūnai jam liepė papūsti. Ar vyrai pūtė, nematė. Medikai klausė, ar vienas sužalotas, ar ji nesužalota, ir jie nedelsdami greituoju būdu išvežė jį. Policija atvyko į klinikas, vėliau bandė su S. kalbėtis, bet jis atsisakė. Tada nuėjo į palatą, ten pasakė, kad jam sulaužyta akiduobė, nosis, smegenų sutrenkimas ir užsiūta. Pasakė, kad reikia stebėti, nes buvo akies kirtimai, sužalojimai. Medikų klausė, ar jis matys, sakė, kad matys. Buvo išrašas apie tai. Kai S. išlipo iš lėktuvo Lietuvoje, jis buvo apsirengęs, taip, kad matytųsi nuogo kūno, sužalojimų ant jo nebuvo. Iki to įvykio, ar S. vežė į gydymo įstaigą, tai jis nesikreipė į medikus, nes visada buvo su ja. Sužalojimų ar ligos požymių nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Kalašnikovo daiktą ji pati jį atvežė, kai A. atsikraustė, tai ji pati juos atvežė ir padėjo antrame aukšte. Po ligoninės matė, kad vieno trūksta, nes buvo du. Yra tikra, kad davė tuo „kalašnikovo“ buteliu. Abu stovėjo smūgio metu. Tik neprisimena, kuris pirmas atsistojo. Tai buvo greita ir netikėta, nesitikėjo, kad kažką A. išsitrauks. Prieš smūgį užteko ateiti ir pamatyti, kad abu stovi. A. pasilenkė ir iš karto buvo smūgis. Jie stovėjo šonais, o jis priešais juos. S. matė jį. S. kvietė policiją. Ką ji sakė policijai, nežino. Parodymai medicinos įstaigoje surašyti iš jo žodžių. S. negalėjo būti pagriebęs A., kadangi jį laikė. A. rūbo irgi nepagriebė. Tik ji paėmė A. rūbą, laikė užspaustą žaizdą. Neįmanoma, kad suplėšytų rūbą. Buvo tvarkingais rūbais. S. nesudavė jokio smūgio 100 proc. A. Ž. apsigyveno be nuomos sutarties. 450 Eur skola buvo pervesta į jos sąskaitą, tai apklausos metu buvo užduodami klausimai ir ji atsakė. Kadangi šiuo metu su S. B. gyvena kartu, naudojasi jo automobiliu. Jis šiuo metu Lietuvoje, po muštynių buvo išvykęs į Vokietiją, nežino, kiek kartų buvo išvykęs. Nežino, kiek buvo nedarbingas. Ar liepos 24 d. kreipėsi į medikus, nežino. Po muštynių toliau gyvena kartu. Liepos 26 d. ar gyveno kartu, neprisimena, buvo momentų, kai būdavo išsiskyrę. Jo mama gyvena Dauguose ir jis pas ją būdavo. Rugpjūčio 1 d. palaidojo mamą, per laidotuves gyveno kartu su S. B.. Pareigūnas apie šeimyninę padėtį su šiais vyrais neaiškino. Kokie pareigūnai apžiūrėjo įvykio vietą, nežino. A. Ž. sudavė vieną smūgį. Buvo apsikabinusi nukentėjusįjį S. B. ir abu nukrito ant žolės.
Liudytoja D. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, matytas, bet su įvykiu susieti negali. Nukentėjusiojo neatsimena. Kokiomis aplinkybėmis vyko apklausa, nieko neatsimena. Pirminę medžiagą surinko, o kokį veiksmą atliko, neprisimena. Apklausas vykdo taip, kad gavus pirminę informaciją, važiuoja į įvykio vietą. Tikėtina, kad šiuo atveju gavo iš klinikų informaciją. Šiuo atveju neprisimena kaip buvo, kartais būna atskiroje patalpoje apklausa, kartais būna atvira aplinkos atmosfera apklausai. Ar kiti galėjo matyti, tai negali atsakyti į šį klausimą. Apklausiant atsižvelgia į sveikatos būklę, jeigu apklausiamasis yra neblaivus ar negera sveikatos būklė, tai neapklausia tą dieną, atvyksta vėliau arba asmuo atvyksta pats. Surašė iš gydytojo paaiškinimo, negali pasakyti ar prieš, ar po paaiškinimo, bet dažnai medikų klausia paciento vardo, pavardės ir sveikatos būklę aptaria. Įvairiai būna, kad pirmiau pas mediką ar pas apklausiamąjį einame. Gydytojai dažnai atsisako būti apklausiami dėl užimtumo. Tai, kokią informaciją jie suteikia, jie fiksuoja tarnybiniame pranešime, užfiksavo tą, ką pasakė gydytojas.
Liudytojas M. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, jokių giminystės ryšių, pykčių, noro apkalbėti nėra. Parodė, kad nieko nepamena. Dirba Kauno AVPK kelių policijos valdybos Kelių patrulių antroje kuopos pareigūnu. Buvo gautas iškvietimas, dėl įvykio nuosavo namo kieme. Atvykus, priėjo žmogus ir pasakė, kad buvo konfliktas dėl moters, buvusios, ar esamos, nežino. Jie susimušė, nukentėjusysis buvo išvežtas greitosios. Priemonių naudoti nereikėjo, asmuo ramiai stovėjo. Daugiau aplinkybių pasakyti negali. Atvyko su kolega V. R.. Nukentėjusiojo neatsimena, jo nematė, jis buvo greitojoje. Įvykio vietos neapžiūrėjo, sulaikė asmenį ir jį pristatė į VPK. 100 procentų negali sakyti ar jau nebuvo nukentėjusiojo jiems atvykus. Buvę asmenys, tai - moteris ir vyras. Jis to vyro neprisimena. Kaip atrodė moteris irgi neprisimena. Nepilnamečių neprisimena. Sulaikė asmenį dėl galimai sudarytų muštynių, jis pats pasakė dėl galimų muštynių. Paaiškino, kad jis buvo moters sugyventinis ar senas draugas, pasakojo tas asmuo, kurį sulaikė. Ar ta moteris jų kažko prašė, nieko negali pakomentuoti. Rašydamas tarnybinį pranešimą geriau atsiminė aplinkybes. Kas parašyta tarnybiniame pranešime, neatsimena. Jie atvyko, tada medikai sutvarkė nukentėjusįjį, o jie išvažiavo. Ar įvykio vietą apžiūrėjo, tai vyko muštynės pavėsinėje. Jų toje vietoje pavėsinėje nebuvo, įvykis buvo kieme. Jie sulaikė asmenį, pristatė jį į VPK, po to atvykę tyrėjai tyrė įvykio vietą.
Liudytojas V. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba Kauno AVPK kelių policijos valdybos Kelių patrulių valdyboje. Nukentėjusiojo nepažįsta. Su kolega patruliu M. G. nuvyko į gautą iškvietimą. Gavo pranešimą, kad vyksta konfliktas, muštynės. Atvažiavo, grietoji jau buvo, ji sodino vyrą ir išvažinėjo. Kaltinamasis pasakė, kad buvo konfliktas, kad trenkė su buteliu. Su budėtoju susisiekė. Įvykio metu buvo moteris, gal dvi moterys buvo. Normaliai paaiškinti įvykio negalėjo. Paties nukentėjusiojo pakalbinti nepavyko. Nukentėjusiojo nematė, bintavo galvą jam ir sodino į greitosios automobilį. Kiek moterų buvo, tiksliai nepasakys. Ar moterys kažką aiškino, nepasakys. Įvykio vietos neapžiūrėjo, nekonstatavo. Su budėtoju susisiekė, sakė, sulaikyti asmenį. Įvykio vietą matė, kad ten buvo pavėsinėje sudaužytas butelis. Tarnybiniai pranešimai analogiški.
Ekspertė M. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad išvadą, kurią teikė, pilnai tvirtina. Toks ir yra sveikatos sutrikdymas. Pagal tokius sužalojimus pats susižaloti negalėjo. Koks įvykis turėjo būti, tai smūgiai į veidą, ranka, koja ar dar kokiu daiktu, tai - ne griuvimo trauma. Kategoriškai neigia, kad galvą pats susižalojo. Sužalojimams reikia įrankio, galima ir su ranka tai padaryti, viskas nuo jėgos priklauso, jeigu didelė smūgio jėga, tai daug ką galima sulaužyti. Papildyti nori dėl sužalojimo apimties, dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Tyrimo metu buvo tik išrašai, o ne visi dokumentai, be tų veido lūžių dar prie nesunkaus sveikatos sutrikdymo prisideda dešinės apatinės kriauklės skeveldrinis lūžis, minkštųjų audinių kraujosruva akių vokuose, dar šiais sužalojimais pasipildo išvada. Iš gydymo istorijos, kad jis pats išvažiavo, gydymo eigai tai neturėjo įtakos. Jis buvo operuotas, deponuoti tie lūžiai, veido operacijos dėl veido tinimo tokio mąsto paprastai nėra atliekamos, jeigu nėra indikacijų, kad būtent greitai atslūgus tinimui, išryškėja komplikacijos, tokios kaip nervų užspaudimas. Šiuo atveju buvo nervų komplikacijos, dėl veido tirpimo, dėl to buvo operuotas pernai metų rugpjūčio 18 d. Buvo deponuoti dešinys skruostikaulis ir išorinė akiduobės siena, gydymas truko iki pernai metų rugsėjo 27 d., įrašai su trauma nesiejami. Tos komplikacijos yra realios, susijusios su šiuo įvykiu. Paskutinis įvykis neurologo rugsėjo 27 d. pagal dešinio vidinio nervo šaką, vadinasi, buvo lūžio spaudimas su dislokacijomis. Prognozuoti niekas negali kaip bus, gali būti, kad visiškai atsistato, gali būti, kad tik dalinai atsistato, bet dažniausiai būna taip, kad pilnai atsistato. 2016-08-01 išvada, tai asmeniniu nukentėjusiojo prašymu teikta išvada, duomenis jis pats pateikė. Antra, 2016-08-31 išvada, tai teikiant išvadą jam buvo papildoma užduotis dėl gydymo, kai nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, ir tiesiog atėjo užduotis atsakyti į klausimus ir viskas. 2016-08-01 baudžiamosios bylos medžiagos jie niekada nematė. Tai buvo tik užduotis atlikti tyrimą. Bylos medžiagos jiems niekas neduoda. Pagal pirminę išvadą, tai atsakyta į papildomus klausimus, detalizavo pirminę išvadą. Iš pirminės išvados atsakė į klausimus antrinėje išvadoje. Pats tiriamasis pasakė aplinkybes. Kokiu daiktu trenkė, nesakė, galbūt ir kumštį galima jausti, kaip kietą daiktą. Nukentėjusysis nesakė aplinkybių, kur griuvo, kas buvo. Ne pagal jos aplinkybes buvo nurodyta užduotyje iš policijos. Įvykio aplinkybės jau buvo konstatuotos policijos. Ką jie gavo, tą nusirašė. Atėjo nukentėjusysis ir viską klausė, kada, kur vyko, kas mušė. Žmogus dešimt kartų įvykio metu griūti negali, nebent jį mėto kažkas, tai apie visumą, kad griuvimui nebūdinga, nustato iš apžiūros objektyviai. Apie savigyną taip pat, tai vietos sužalojamas besiginant, jeigu tokių sužalojimų nėra, tai galima teigti, kad jis nesigynė. Nors gali būti, kad mušėsi, o ant kūno nieko nebūna, organizmas toks. Nesunkų sveikatos sutrikdymą konstatuoja, nosies lūžiai, tas, ką papildė, viskas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Operacija buvo atlikta 2016 m. rugpjūčio 18 d. Kauno klinikose buvo stacionarizuotas. 2016-08-01 pateikus išvadą, kodėl operacija buvo daroma po trijų savaičių, tai ne jo reikia klausti. Jeigu pristatomas žmogus su nosikaulio skeveldriniu lūžiu, tai nemano, kad galėjo padaryta iki 2016-07-24. Lūžiai aprašomi švieži. Čia abejotina, kad iki tol buvo lūžis padarytas. Kraujuoja tą dieną, kai būna sužalotas, lūžiai aprašomi, kaip švieži. Ji neturi pagrindo teigti, kad tas lūžis buvo prieš įvykį. Gali būti lūžiai ir be išorinių lūžių, bet jeigu kraujas neištekėjo iš nosies, tada atsiranda mėlynės. Dažnai būna, kad nėra mėlynių po akimis, tai kai išbėga kraujas iš nosies. Matė mėlynę prie nosies, kas rodo, kad buvo smūgis, aiškiai rodo mėlynės iš dešinės pusės ir dar giliau nosies struktūra iš dešinės pusės. Kriauklę matė tik dabar iš medicininių dokumentų. Tikėtina, kad visi sužalojimai iš vieno įvykio buvo padaryti. Jeigu į kietą smailų buką daiktą, tai turėjo būti labai smarkiai sužalota akis, akies sužalojimo nėra, jeigu būtų bukas daiktas apie akį ir nesužalojant akies, tai būtų utopija, tai gali būti spyris koja, smūgis ranka. Ne jo kompetencijoje lyginti kas, ką galėjo mušti. Griuvimui neprisikuria tokio sužalojimo. To daikto nežino. Pagrinde sužalimų sunkumas ir apimtis priklauso nuo traumuojančios jėgos, su ta pačia lenta gali vos tik prisiliesti ir galima labai sužaloti. Septynis trauminius poveikius pagal matomus sužalojimus skaičiuojama, kas buvo apžiūros metu užfiksuota, tai kas išvardinta, visų sužalojimų suma galėjo būti padaryt septynių ar daugiau smūgių pasėkoje, tai gali būti daugiau, kiek daugiau, nežino. Ar tas pats yra nosies apatines dalies skeveldrinis lūžis, tai ar tas pats yra. Yra išskirstyta, kaip aprašoma kompiuterinė tomograma, tai buvo to paties smūgio pasėkoje, tai yra rašoma. Nebuvo to sužalojimo specialisto išvadoje. Koks buvo neblaivumas nukentėjusiojo, tokių duomenų neturėjo, bet gali pažiūrėti. Girtumo nėra, klinikinė diagnozė. Bendras kraujo ir šlapimo tyrimas - tai buvo klinikiniai tyrimai, o ne dėl alkoholio, tai visai kitas tyrimas. Iš to, kas paimta ar galima nustatyti girtumą, tai jeigu pakankamas kiekis yra paimtas, kurio turi būti 9 ml, tai jeigu jisai neapdorotas kažkuo, krešėjimą mažinti ir asmuo nemiręs, bet abejoja.
Iš 2016-08-31 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. P G2222/2016(02) matyti, kad S. B. konstatuota poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, pereinant į nosį, dešinį žandą, kairės akies viršutiniame voke, dešiniame žande, pereinant į pažandę, dešiniame smilkinyje, dešinėje speninėje srityje, kraujosruva po dešinės akies obuolio jungine, muštinės dešinės akies vokų žaizdos, juosmens kairės pusės sumušimas, odos nubrozdinimas kairėje blauzdoje, nosies kaulų skeveldriniai, dešinio žandinio ančio, dešinės akiduobės apatinės ir medialinės sienelių lūžiai. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, ne mažiau septynių trauminių poveikių pasėkoje, galimai užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis. Dėl nosies kaulų skeveldrinių bei dešinio žandinio ančio ir dešinės akiduobės apatinės ir medialinės sienelių lūžių S. B. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nėra medicininių dokumentų sužalojimų eiliškumui nustatyti. S. B. sužalojimai konstatuoti 2016-07-24, kada kreipėsi į LSMUL Kauno klinikų SPS bei 2016-08-01 VTMT Kauno skyriuje teismo medicininės apžiūros metu. Sužalojimų pobūdis neprieštarauja, kad jie galėjo būti padaryti 2016-07-24. Sužalojimų visuma griuvimui nebūdinga. Sužalojimų, būdingų savigynai nekonstatuota (1 t., b.l. 30).
Iš garso įrašo, gauto iš Klaipėdos bendrojo pagalbos centro. Apžiūros protokole užfiksuota, jog paleidus garso įrašą girdima: Vyriškas balsas ( V) -112 klauso. Moteriškas balsas (M)- Prašau kuo greičiau atvažiuokite, čia susimušė du, nežinau kas čia darosi. Vyriškas balsas (V) -Sakykite iš kur skambinate? M-iš Kauno. V- kokia gatvė? M- (duomenys neskelbtini), nežinau, palaukite pasitikslinsiu adresą. (duomenys neskelbtini). V-Ar butas yra? M- Ne čia namas, privatus. V - Privačiame name, namuose mušasi? M-Taip, taip gatvėj kraujas, akis pradurta, kraujas bėga. V – Pradurta akis, o kuo pradūrė? M-Nežinau, greičiau, čia jie mušasi, negalima čia jų sustabdyti, o dieve (girdisi verkia) V- Palaukite tuoj sujungsiu su policija. Nedėkit ragelio. Klauso policija ( P Garso įrašas gautas iš Kauno m. greitosios pagalbos centro. Apžiūros protokole užfiksuota: paleidus garso įrašą "20160724162819 4791315 mp3" girdima: Moteriškas balsas (M)- Greitoji pagalba. Vyriškas balsas (V)- Pagalbos centras. Pranešu, kad kompleksinis įvykis (duomenys neskelbtini), ten muštynės kieme, nurodytu adresu ir vienam iš jų pradurta akis, muštynės vyksta toliau. M- kokio amžiaus? V- Ne, nepaklausiau nežinau. Įraše "20160724162954 4791333 m.p.3" girdima: Moteriškas balsas ( 1) - Klausau. Kitas moteriškas balsas (2) - Greitoji pagalba. Sakykite koks įvykio vietos adresas? Koks adresas, kokiame mieste? 1- (duomenys neskelbtini)–Čia bus kieme, taip? 1- Taip. 2- Sakykite kas būtent atsitiko? 1- Nežinau, vyras nežinau iš kažkokio daikto dėjo kitam vyrui į galvą ir tiesiog iš akies pasipylė kraujas ir kraujo pilna. 2- Ar jūs esate su pacientu? 1- Taip. 2- Kiek pacientui metų? 1- Net nežinau, apie 40 kokių. 2-Nepadėkite ragelio. Sakykite ar jis sąmoningas? 1- Jis alkoholio išgėręs. 2 - Bet ar jis reaguoja? 1- Taip. 2 - Ar jis visiškai sąmoningas? 1 - Taip. 2- Dabar sakykite kada tai atsitiko? 1 - Prieš 10 minučių. 2 - Ar užpuolikas vis dar netoliese? 1 - Taip. 2 - Ar yra stiprus kraujavimas? 1- Taip, kraujas nesustoja bėgti. 2 – Jis visiškai sąmoningas? 1- Taip pakolkas. 2 - Dabar sakykite kuri kūno vieta buvo sužalota? 1 – Kairė akis. 2- Ar yra daugiau nei viena žaizda? 1- Ne. 2 -Aš, siunčiu medikus jums padėti. Nepadėkite ragelio ir pasakysiu ką daryti toliau. Paaiškinsiu kaip sustabdyti kraujavimą. Paklausykite, kad atliktumėte teisingai. Paimkite švarią medžiagos skiautę ir uždėkite ją ant žaizdos, gerai. 1 - Gerai. 2 - Stipriai nespauskite, gerai. Stabdykite kraujavimą. Nieko neduokite valgyti ir gerti, gali pasidaryti bloga, gali sukelti sunkumų gydytojui. Palikite tokioje padėtyje kokioje patogiausia. 1- Gerai. 2- Norėčiau, kad atidžiai jį stebėtumėte. Jei vangus, pradės vemti, greičiau paverskite ant šono. 1 - Gerai. 2 – Pasitikite medikus, jei jo būklė pablogės skambinkite pateiksim daugiau instrukcijų. Laukite. 1 – Gerai, dėkui (1 t., b.l. 36-37).
Iš 2016-09-09 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad R. S. savo iniciatyva pateikė A. Ž. nuotrauką, kuri daryta 2016-07-09 (1 t., b.l. 93-95).
Iš pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 2261 matyti, jog 2016-07-24, 17:18:38 A. Ž. nustatyta 1,54 % (promilių) neblaivumas (1 t., b.l. 21).
Motyvuojamoji dalis
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo
Šioje baudžiamojoje byloje ypač aktualus įrodymų analizės ir vertinimo klausimas. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą ir tik po to daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios, neprieštaringos, logiškos.
Šioje baudžiamojoje byloje neutralūs liudytojai yra iš esmės policijos pareigūnai (D. M., M. G., V. R.) ir ekspertė (M. K.), o visi kiti - tiek kaltinamasis, tiek nukentėjęs, tiek pagrindinė liudytoja R. S. – tarpusavyje susiję buvusiais arba dar esančiais itin artimais santykiais, dėl ko ir kilo šis konfliktas, todėl teismas apklaustų kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymus vertina visumoje su kitais baudžiamosios bylos duomenimis, ištirtais įrodymais, kurie patvirtina arba paneigia apklaustųjų versijas. Be to, teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis ir liudytoja R. S. turėjo artimus santykius, tiek į tai, kad nukentėjęs ir ta pati liudytoja R. S. taip pat tarpusavyje beveik tuo pačiu metu turėjo artimus santykius.
Kaltinamasis savo kaltę iš dalies pripažino, tačiau nesutiko su suduotų smūgių skaičiumi ir tuo, kad jis nenustatytu daiktu sudavė smūgius nukentėjusiajam. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek apklausiamas teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis nurodė sudavęs skirtingą smūgių skaičių, tas pats pasakytina ir apie nukentėjusiojo nustūmimą nuo suolo, kur vienu atveju kaltinamasis teigė, jog jie abu buvo nukritę su nukentėjusiuoju ant žolės (ikiteisminio tyrimo metu), o teisme jau nurodė, kad nukentėjęs nuo suolo nukrito su R. S.. Tai, kad šio įvykio metu nukentėjęs patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, patvirtina byloje esančios dvi specialisto išvados – 2016-08-01 Nr.G1959/2016(02)(1 t., b.l. 9) ir 2016-08-25 Nr. pG222/2016(02)(1 t., b.l. 30), pastarojoje būtent ir nurodyta, jog sužalojimai nukentėjusiajam padaryti ne mažiau septynių trauminių poveikių pasekoje. Teisiamojo posėdžio metu apklausta ekspertė M. K. patvirtino abi ekspertizes bei nurodė, jog tai vieno ir to paties įvykio sužalojimai, kurie nebūdingi nei savęs žalojimui, nei savigynai. Ekspertės teigimu, smūgiai į veidą galėjo būti suduoti ranka, koja ar dar kokiu daiktu, viskas priklausė nuo smūgio jėgos, tai ne griuvimo trauma. Be to, ekspertė patvirtino, kad po šios traumos, nukentėjusiojo sveikata komplikavosi, o jo ilgas gydymas bei pasekmės susiję būtent su įvykio metu patirtais sužalojimais.
Kaip seka iš tiesiogiai įvykį mačiusių liudytojų R. S. bei K. A., viskas įvyko pavėsinėje, kur kaltinamasis su nukentėjusiuoju vartojo alkoholį. Kaltinamasis iš šalia pavėsinės esančių krūmų ištraukė butelį, imituojantį „kalašnikovo“ automatą, ir juo trenkė S. B. į veidą, matė bėgantį kraują. Tuomet R. S. greitai apsikabino nukentėjusįjį, kad šio daugiau nemuštų, ir A. Ž. juos abu nustūmė nuo suolo. Kadangi R. S. ir K. A. yra motina ir dukra, tad teismas jų parodymus vertina tiek, kiek juos patvirtina ir kiti bylos duomenys. Pastebėtina, kad liudytoja R. S. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje (1 t., b.l. 85-89), o jos teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai iš esmės sutapo. Taip R. S. parodymai sutapo ir su nukentėjusiojo S. B. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuos jis taip pat patvirtino parodymų patikrinimo vietoje (1 t., b.l. 65-68). Kadangi R. S. ir S. B. buvo siejami artimais ryšiais, tad teismas nukentėjusiojo parodymus vertina taip pat tiek, kiek juos patvirtina ir kiti bylos duomenys. O liudytojų R. S., K. A. bei nukentėjusiojo parodymus iš dalies patvirtina į įvykio vietą iškviesti pareigūnai M. G. ir V. R. bei nukentėjusiojo pirmąją apklausą gydymo įstaigoje atlikusi pareigūnė D. M., byloje esantys garso įrašai iš BPC ir Kauno miesto greitosios medicininės pagalbos stoties ( 1 t., b.l. 42-41, 93-95). Teismas pastarųjų trijų liudytojų parodymais netikėti neturi priežasties, kadangi jie yra policijos pareigūnai, taigi – visiškai nesuinteresuoti bylos baigtimi.
Teismas atkreipia dėmesį, kad liko nepašalintų prieštaravimų tarp kaltinamo ir nukentėjusiojo išsakytas įvykio versijas patvirtinančių tiek jų pačių, tiek liudytojų teiktų parodymų dėl suduotų smūgių skaičiaus ir kaltinamajam inkriminuojamo nenustatyto daikto, kuriuo jis sužalojo nukentėjusiajam veidą. Dėl galimo atitinkamai kaltinamojo, nukentėjusiojo ir pagrindinės liudytojos šališkumo teikiant parodymus, teismas, nepasirėmęs kita bešališka bylos medžiaga, – pirmiausiai specialisto išvadomis, ekspertės ir policijos pareigūnų parodymais,- negalėtų išskirti ir vertinti nei vienų iš jų parodymų kaip absoliučiai patikimų. Todėl tik visus reikšmingus byloje nustatytus faktus, įrodymus sujungęs į loginę visumą, teismas daro jais pagrįstą išvadą, jog A. Ž. 2016 m. liepos 24 d., apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini), kieme esančioje pavėsinėje, Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu, panaudojo fizinį smurtą prieš S. B., t. y. tyčia su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu smogė S. B. į galvos sritį, po to jį nustūmė nuo suolo, tokiu būdu ne mažiau kaip septynių trauminių poveikių pasekoje padarydamas S. B. įvairius kaltinime nurodytus sužalojimus, kurie sukėlė pastarajam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Iš ištirtų įrodymų akivaizdu, kad S. B. patirti sužalojimai negalėjo atsirasti vien tik jam nugriūvant, nes nėra būdingi gynybai ar kritimui (veido, galvos srityje), o ekspertė, kurios teiktais paaiškinimais teismas netikėti neturi pagrindo, teisme detaliai paaiškino smūgių skaičiavimo tvarką ir dėl kokių priežasčių specialisto išvadoje nurodoma būtent septyni trauminiai poveikiai. Be to, pareigūnas V. R. teisme nurodė, kad atvykus į įvykio vietą ten buvo kalba apie tai, jog nukentėjusiajam smūgiuota buteliu. Taigi, A. Ž. suduotų smūgių bei daikto neigimas tėra mėginimas sušvelninti situaciją. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad ši išnagrinėta byla – tipiška „meilės trikampio“ situacija, kurioje tiek kaltinamasis, tiek nukentėjęs pripažino, kad tarp jų konfliktas kilo būtent dėl šiltų jausmų tai pačiai moteriai, o pati šio įvykio priežastimi tapusi liudytoja R. S. teisme labai apgailestavo dėl susiklosčiusios dviprasmiškos situacijos.
Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių.
Taigi nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaip ir bet kuris kitas sveikatos sutrikdymas, objektyviai gali pasireikšti ir žmogaus sužalojimu, t. y. žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimu dėl mechaninio, fizinio ar cheminio poveikio. Šiuo atveju itin svarbu nustatyti priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių. Būtent kaltininko veika – atitinkamas poveikis nukentėjusiajam turi būti jam atsiradusio nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastimi. BK 138 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nusikaltimas yra tyčinis – jis gali būti padaromas arba apibrėžta, arba neapibrėžta tyčia. Nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padarytas apibrėžta tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė, kad gali kitam žmogui nesunkiai sutrikdyti sveikatą, ir norėjo jam tokį sveikatos sutrikdymą padaryti. Esant neapibrėžtai tyčiai kaltininkas irgi suvokia, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą. Tačiau šiuo atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo skirtingo masto sveikatos sutrikdymams – sunkiems, nesunkiems ar nežymiems) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja. Kai sveikatos sutrikdymas padaromas neapibrėžta tyčia, kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius: kaip sunkus, nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu ir kt.
Nagrinėjamoje byloje išanalizavus ir įvertinus įrodymus, nustatyta, kad nesunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam S. B. kaltinamasis A. Ž. padarė konflikto metu suduodamas būtent smūgį į veidą, todėl dėl dešinės apatinės dalies nosies kriauklės pamato skeveldrinio lūžio, nosies kaulų skeveldrinių bei dešinio žandinio ančio ir dešinės akiduobės apatinės ir medialinės sienelių lūžių, taip S. B. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. A. Ž. veikė tyčia, nes jis bendrai numatė galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (sunkiam, nesunkiam ar nežymiam sveikatos sutrikdymui) ir tų padarinių savo sąmonėje nedetalizavo, t.y. jam nukentėjusiojo sužalojimo mastas nebuvo svarbus. Kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius – kaip tyčinis sunkus, nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas. Būtent šioje byloje ištyrus ir įvertinus įrodymus, teismas daro išvadą, kad nors A. Ž. nesiekė nukentėjusiajam padaryti konkretų sužalojimą, tačiau jis suprato, jog savo veiksmais (tyčia suduodamas smūgį į veido sritį S. B.), gali šį sužaloti. Teismo pripažintos įrodytomis BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės nustatytos įvertinus bylos įrodymų visetą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai. Dėl baudžiamojoje byloje ištirtų ir aukščiau aptartų įrodymų visumos kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį bei įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.
Dėl civilinių ieškinių
BPK 109 str. numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltininkui ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
2016-10-06 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius pareiškė civilinį ieškinį byloje 228,51 Eur turtinei žalai atlyginti už ligos pašalpos išmokėjimą (b.l. 50-58). Teisme civilinis ieškinys buvo patikslintas nurodant 290,27 eurų sumą (1 t., 176-182). Ieškinio dydis pagrindžiamas byloje esančiais duomenimis, todėl dėl ieškinio dydžio ir pagrįstumo teismas neturi pagrindo abejoti. A. Ž. pripažinus kaltu dėl nusikalstamos veikos įvykdymo, ikiteisminio tyrimo metu nurodyta žala ir teisme palaikytas šis civilinis ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas pilnai (BPK 109 str., 112 str., 113 str., 115 str. 1 d., CK 6.279 str. 1 d.).
Nukentėjęs S. B. teisme pareiškė civilinį ieškinį, kurio jis prašo iš kaltinamojo priteisti 4000 eurų neturtinės žalos ir 6720 eurų turtinės žalos (1 t., 172-175, 2 t. 4-6). Nurodo, kad turtinė žalą sudaro jo prarastos pajamos, nes dėl patirtų sužalojimų negalėjo dirbti 3 mėnesius, o kas mėnesį gaudavo 2240 eurų mėnesinį darbo užmokestį. Moralinę žalą sudaro įvykio metu patirtas šokas, ilgalaikis stresas, emocinė depresija. Dar ir šiuo metu jaučia nepilnavertiškumą bendraamžių tarpe dėl likusių randų, matomoje vietoje esančio tinimo, negali iki galo sulenkti ir ištiesti koją, skauda judant.
Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnyje. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą. CK normos taip pat nenustato maksimalios ir minimalios neturtinės žalos dydžio ribos. Tai palikta teismo diskrecijai. Tačiau neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi. Kartu pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas, dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d., neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Byloje nustatyta, kad A. Ž. nusikalstamais veiksmais buvo sutrikdyta S. B. sveikata, taigi tarp šių veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Esant tokiai situacijai svarbią reikšmę, nustatant neturtinės žalos dydį, įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiojo interesai gauti teisingą kompensaciją už patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, antra vertus – kaltinamojo kaltės forma ir laipsnis, jo interesai, kad iš kaltinamojo priteisiamas žalos atlyginimo dydis būtų teisingas (t. y. adekvatus jo kaltės laipsniui) bei realus. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Kiekvienoje byloje, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, žalos dydis nustatomas individualiai, kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios.
Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus dvasiniams išgyvenimams, emocinei būsenai. Iš 2016-08-31 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. P G2222/2016(02) matyti, kad S. B. konstatuota poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, pereinant į nosį, dešinį žandą, kairės akies viršutiniame voke, dešiniame žande, pereinant į pažandę, dešiniame smilkinyje, dešinėje speninėje srityje, kraujosruva po dešinės akies obuolio jungine, muštinės dešinės akies vokų žaizdos, juosmens kairės pusės sumušimas, odos nubrozdinimas kairėje blauzdoje, nosies kaulų skeveldriniai, dešinio žandinio ančio, dešinės akiduobės apatinės ir medialinės sienelių lūžiai. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, ne mažiau septynių trauminių poveikių pasėkoje, galimai užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis. Dėl nosies kaulų skeveldrinių bei dešinio žandinio ančio ir dešinės akiduobės apatinės ir medialinės sienelių lūžių S. B. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nėra medicininių dokumentų sužalojimų eiliškumui nustatyti. S. B. sužalojimai konstatuoti 2016-07-24, kada kreipėsi į LSMUL Kauno klinikų SPS bei 2016-08-01 VTMT Kauno skyriuje teismo medicininės apžiūros metu. Sužalojimų pobūdis neprieštarauja, kad jie galėjo būti padaryti 2016-07-24. Sužalojimų visuma griuvimui nebūdinga. Sužalojimų, būdingų savigynai nekonstatuota (1 t., b.l. 30). Taigi, teismui nekyla jokių abejonių, kad dėl A. Ž. kaltų veiksmų S. B. patyrė didelius dvasinius išgyvenimus.
Iš kitos pusės teismas taip pat turi įvertinti ir šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje dalyje pažymėtina, jog ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-89/2010, 2K-280/2014), esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje kaip vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų yra šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai (kasacinė nutartis civilinėje byloje 3K-3-263/2007), todėl nukentėjusiajam priteistinas neturtinės žalos dydis turi atitikti protingumo kriterijų, būti adekvatus padaryto nusikaltimo pasekmėms. Atkreiptinas dėmesys ir į bendrą teismų formuojamą praktiką dėl žalos atlyginimo šios kategorijos baudžiamosiose bylose.
Bylos duomenimis, kaltinamasis nuo pat tyrimo pradžios kaltę pripažino iš dalies. Jis yra darbingas, gana jauno amžiaus, turi pastovią gyvenamąją vietą, dirbantis, turi nepilnametį vaiką, kurio išlaikymu rūpinasi. Atsižvelgiant į virš išdėstytų aplinkybių visumą, bei vertinat kaltinamojo amžių, šeiminę padėtį, turtinę padėtį, sveikatą, darbo turėjimą, nusikalstama veika pažeistų socialinių vertybių reikšmingumą, nusikalstamų veiksmų padarinius nukentėjusios sveikatai, į susiformavusią teismų praktiką, priteisiant analogiškus ieškinius, kai priteisiamos neturtinės žalos dydis pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. tiesiogiai nukentėjusiems asmenims priteisiamas nuo 145 Eur iki 7240 Eur (kasacinės nutartys Nr. 2K-68/2014, 2K-586/2012, 2K-482/2012, 2K-443/2012, 2K-300-2014, 2K-36-895/2017, 2K-24-895/2017), ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, neturtinė žala mažintina iki 900 eur. Teismo manymu, toks neturtinės žalos dydis atitinka padarytos veikos pavojingumą, nuteistojo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas.
Dalyje dėl turtinės žalos nukentėjusiojo civilinis ieškinys taip pat mažintinas, ir štai dėl ko. Kaip matyti iš nukentėjusiojo pateikiamų dokumentų, jis prie civilinio ieškinio pateikia tik pažymą apie darbo užmokestį iš A. L. individualią veiklą vykdančios įmonės, jog S. B. buvo komandiruotas dirbti Vokietijoje nuo 2016-04-27 iki 2016-07-19, mėnesinis atlyginimas pagal sutartį buvo 2240 eurų (1 t., b.l. 174). Tačiau pats įvykio laikas yra 2017-07-24, t.y. jau po nurodomos komandiruotės laikotarpio. Teismo išreikalautoje informacijoje iš SODROS matyti, jog S. B. yra A. L. individualios įmonės darbuotojas (2 t., b.l. 2). O kaip matyti iš SODROS išreikalautuose dokumentuose dėl S. B. priskaičiuotas pašalpas, jis buvo nedarbingas nuo 2016-07-29 iki 2016-10-20. Kokį darbo užmokestį būtent šiuo laikotarpiu turėjo gauti S. B., jis jokių duomenų nepateikė, o teismas taip pat jokios kitos informacjos apie tai neturi. Teismas atsižvelgia į SODROS viešai skelbiamus duomenis apie tai, kad vidutinis darbo užmokestis šalies ūkyje (įskaitant ir individualias įmones) 2016 m. buvo 812,8 eurų, todėl esant iš SODROS duomenimis apie S. B. nedarbingumo laikotarpius, nukentėjusiojo pagrįstą nurodymą dėl trijų mėnesių negalėjimo darbuotis, dėl ko jis prarado pajamas, bei neesant jokių kitų įrodymų, kad aptariamu laikotarpiu nukentėjęs būtų gavęs lig tol jo nurodomą atlyginimą, teismo manymu, nukentėjusiajam yra priteistina trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydis, t.y. 2438,4 eurų, iš kurio išskaičiuotina SODROS išmokėta ligos pašalpa (2438,4 eur - 290,27 eur = 2148,13 eur). Kitoje dalyje nukentėjusiojo civilinis ieškinys atmestinas.
Dėl bausmės skyrimo
Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padaryta viena tyčinė nesunki nusikalstama veika), kaltės formą (nusikaltimas padaryti veikiant tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (nusikaltimas padarytas siekiant savanaudiškų tikslų), nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstama veika baigta), kaltinamojo asmenybę.
A. Ž. nebaustas administracine tvarka (1 t., b. l. 128-130), neteistas, nėra registruotas nei psichiatro, nei narkologo įskaitose (1 t., b.l.131-134). Jis yra gana jauno amžiaus, turi pastovią gyvenamąją vietą, dirba. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių aplinkybių nenustatyta. Sunkinančia aplinkybe laikytinas apsvaigimas nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Aptartos aplinkybės rodo, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam taikant straipsnio sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – laisvės apribojimą (BK 48 str.), kurio laikotarpis parinktinas atsižvelgus į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, šiuo laikotarpiu taikant įpareigojimus.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – trys CD su garso įrašais – paliktini saugoti byloje (1 t., b.l.35, 40, 104).
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str., 115 str., 272 str., 276 str., 298 str., 301- 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 – 305 str., 307 str.-308 str., 313 str. 3 d.,
nusprendžia:
A. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šiuo laikotarpiu A. Ž. įpareigojant tęsti darbą arba dirbti arba registruotis darbo biržoje; būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., išskyrus atvejus, kai tai susiję su darbu.
Nukentėjusiojo S. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jo naudai iš A. Ž. priteisti 900 eur (devynis šimtus eurų) neturtinės žalos ir 2148,13 eur (du tūkstančius vieną šimtą keturiasdešimt aštuonis eurus 13 cnt.) turtinės žalos atlyginti. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Civilinio ieškovo VSDFV Marijampolės skyrius pareikštą civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir iš A. Ž. priteisti 290,27 eur (du šimtus devyniasdešimt eurų 27 cnt.) civilinio ieškovo naudai.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: tris CD su garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.