- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-25
- Bylos Nr.
- eA2-924-675/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-00254-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Pareiškėjas
- T. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- G. S., VĮ „Turto bankas“
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo T. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo su savarankiškais reikalavimais B. L. (S), suinteresuoti asmenys G. S., VĮ „Turto bankas“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas T. Š. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po motinos I. B. mirties, mirusios (duomenys neskelbtini), per šešis mėnesius priėmė palikimą faktiškai pradėjęs valdyti jos turtą.
Pareiškėjas nurodė, kad jis ir suinteresuotas asmuo G. S. yra brolis ir sesuo. Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jų motina I. B., kad motinos mirties dieną jam buvo 20 metų, o seseriai 9 metų. Po motinos mirties liko nekilnojamasis turtas- žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad motina, įsigijusi sklypą pradėjo ūkininkauti, o jis jai padėdavo, kad su mama kartu gyveno iki jos mirties, po motinos mirties ir toliau naudojosi jai priklausiusiais kilnojamaisiais daiktais, namų apyvokos reikmenimis bei žemės sklypu, t.y. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti. Pareiškėjas nurodė, kad pradėjo valdyti nekilnojamąjį turtą, samdė matininkus, kurie matavo žemės sklypą, nuolat jį prižiūrėjo, kad sklypas nebūtų apleistas. Pareiškėjas nurodė, kad neturi išsaugojęs jokių mokėjimo kvitų, kadangi yra praėjęs didelis laiko tarpas. Nurodė, kad visą žemės sklypą dirbdavo- sodindavo bulves, grūdines kultūras, šiuo metu šienaujamos pievos. Pareiškėjas nurodė, kad paveldėjimo byla notarų biure nėra užvesta, niekas pareiškimo dėl palikimo priėmimo nepateikė. Prašo pareiškimą tenkinti.
Suinteresuotas asmuo su savarankiškais reikalavimais B. L. (S) pateikė teismui patikslintą pareiškimą, kuriuo prašo: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog po I. B., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) visą atsiradusį palikimą priėmė jos sutuoktinis A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėjęs jį valdyti; 2) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog po A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini). visą atsiradusi palikimą priėmė pareiškėja B. L. (S), a.k. (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėjusi jį valdyti.
Patikslintame pareiškime nurodė, kad dėl I. B. palikimo T. Š. buvo kreipęsis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, tačiau A. B. įpėdinės pareiškėjos B. L. (S) nebuvo įtraukęs, ir tik sužinojęs notarų biure, kad nebus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, kadangi A. B. taip pat priklausė 1/2 dalis ir šis turtas taip pat nėra priimtas, susisiekė su B. L. (S), tad tik 2017 m. lapkričio mėn. tapo žinoma, kad A. B. su sutuoktine turėjo bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe įsigiję turtą. Tėvas A. B. po sutuoktinės I. B. mirties taip pat palikimą priėmė faktiškai jį valdydamas, kadangi po sutuoktinės mirties tėvas gyveno bendruose namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Priėmė turtą faktiškai jį valdydamas, priimdamas visą užgyventą bendrą turtą, prižiūrėdamas bendrus namus. Tačiau I. B. vaikams netiko tėvo tvarka ir apie 1995 metus išvarė A. B. iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), kadangi šių namų nuosavybė nepriklausė tėvui, tad tėvas A. B. neturėdamas, kur eiti gyventi grįžo gyventi pas savo motiną V. B.. Tad iki išeinant gyventi pas V. B., A. B. su I. B. užgyventą turtą faktiškai jį valdė. (duomenys neskelbtini) mirė A. B.. (duomenys neskelbtini). buvo nustatyta, kad A. B. yra tik 40 proc. darbingas, tad A. B. sveikata buvo labai sudėtinga, kadangi V. B. sveikatos būklė taip pat nebuvo itin gera, kad galėtų pasirūpinti A. B., todėl visi rūpesčiai ir priežiūra teko pareiškėjai. Mirus A. B. jį palaidojo, taip rūpinosi ir iki šios dienos rūpinasi kapų priežiūra. Po A. B. mirties liko nekilnojamasis turtas ½ dalis žemės sklypo, esantis (duomenys neskelbtini)., apie kurį pareiškėja sužinojo tik 2017 m. lapkričio mėn. Kito nekilnojamojo turto A. B. neturėjo. Tad pareiškėja po tėvo A. B. mirties priėmė tik tėvo asmeninio naudojimo daiktus, kai kuriuos yra išsaugojusi iki šios dienos (turėtus tėvo darbo įrankius), taip pat kitus asmeninio naudojimo daiktus. Kadangi nieko nežinojo apie nekilnojamąjį turtą, todėl ir pas notarą nesikreipė, kadangi kito turto, kurį būtų galėjusi priimti pareiškėja nebuvo. Norint tinkamai priimti A. B. paliktą palikimo dalį pareiškėja yra priversta kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, jog po A. B. mirties palikimą priėmė faktiškai jį valdydama, taip pat nustatyti juridinį faktą, kad A. B. po sutuoktinės I. B. mirties priėmė palikimą faktiškai jį valdydamas.
Suinteresuotam asmeniui G. S. pareiškimas ir jo priedų kopijos įteiktos tinkamai, teismui atsiliepimo nepateikė. Pateikė prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į B. L. (S) pareiškimą, kuriame nurodė, kad prašo nagrinėti bylą teisės aktų nustatyta tvarka ir teismo nuožiūra. Pateikė prašymą nagrinėti bylą jų atstovui nedalyvaujant.
Pareiškėjas T. Š pateikė atsiliepimą į suinteresuoto asmens B. L. (S.) patikslintą pareiškimą, kuriame nurodė, kad B. L. (S) siekia paveldėti visą pareiškėjo mamos nekilnojamąjį turtą, kurį sudaro žemės sklypas 3,06 ha unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Nei A. B., nei pati B. L. (S) nieko neįdėjo į žemės sklypo priežiūrą, tvarkymą ir faktiškai sklypo nevaldė. Palikimą sudaro tik šis žemės sklypas. B. L. (S) nurodo, kad jos tėvas A. B. priėmė palikimą visa apimtimi po pareiškėjo T. Š. motinos I. B. mirties (duomenys neskelbtini). pradėjęs faktiškai valdyti jos turtą. Pareiškėja nenurodo konkrečiai kokį turtą A. B. pradėjo valdyti, kada tą turtą pradėjo valdyti, kaip tą turtą valdė. Tuo atveju, jei A. B. pradėjo valdyti I. B. turtą, tiek pats A. B. būtų žinojęs kokį turtą valdo, tiek tai žinotų ir pareiškėja, nes ir ji pradėjo valdyti po tėvo A. B. mirties jo turtą. 1964 m. CK 587 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti; neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis; laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Po I. B. mirties A. B. palikimo nepriėmė nei pateikdamas pareiškimą notarų biurui, nei pradėdamas faktiškai valdyti 3,06 ha žemės sklypą. Duomenų, jog jis būtų reiškęs pretenzijas į žemės sklypą nėra. I. B. mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties palikimą priėmė, pradėdamas faktiškai valdyti 3,06 ha žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Kitų asmenų, kurie priimtų palikimą nebuvo. A. B. nepriėmė palikimo ir nevaldė žemės sklypo, net faktiškai savo veiksmais rodė, kad jis nereiškia jokių pretenzijų į šį žemės sklypą nuo 1993 m. rugpjūčio mėn. Po motinos mirties A. B. nepriėmė jokio turto - nei iš buto, kuriame palikėja gyveno iki mirties, nei pradėjo valdyti minėto ginčo žemės sklypo, nei mokėjo už jį mokesčių, nereiškė jokių pretenzijų apie tai. Tai pripažinta ir pareiškėjos B. L. (S), kuri nurodė, kad tik 2017 m. lapkričio mėn. tapo jai žinoma apie žemės sklypą 3,06 ha žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) jeigu A. B. būtų pripažinęs sklypo dalį savo nuosavybe, pareiškėjai B. S. būtų pranešęs. Sklypu reikėjo rūpintis, o kaip nurodoma šios pareiškėjos pareiškime jis buvo nedarbingas, dukros būtų prašęs pagalbos. Pareiškėjos B. S. argumentas, kad A. B. priėmė palikimą pradėdamas faktiškai valdyti žemės sklypą yra visiškai nepagrįstas jokiais įrodymais. Jis faktiškai net nesirūpino nei dėl žemės sklypo ribų nustatymo, pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, pinigų sumokėjimo, žemės sklypo dirbimu. Argumentas, kad A. B. gyveno bendruose namuose (duomenys neskelbtini)po pareiškėjo motinos I. B. mirties visiškai nepagrįstas. Pareiškėjo motinai I. B. susirgus sunkia ir nepagydoma liga jos sutuoktinis A. B. išėjo ir paliko ją be priežiūros, nesirūpino ir jos neslaugė. Taip pat neprisidėjo prie laidotuvių išlaidų ir jose nedalyvavo. Neprisidėjo ir prie kapų priežiūros. Jis butą (duomenys neskelbtini) paliko maždaug puse metų iki mamos mirties. Nuo to laiko niekada nesilankė ir negrįžo. P. T. Š. šiuose namuose liko gyventi po mamos mirties ir gyvena ligi šiolei. Nėra pagrindo vertinti, kad A. B. priėmė pareiškėjo mamos palikimą, pradėdamas valdyti jos turtą bute ir pasilikdamas po jos mirties gyventi tame bute. Tokie pareiškėjos B. S. argumentai yra visiškai nepagrįsti. Jis po to, kai išėjo paliko sutuoktinę I. B. niekada negrįžo, niekada nebuvo jos gyvenamoje vietoje ir po mirties. Tai, kad 1995 m. jis buvo išvarytas, kaip nurodo B. S. yra visiška netiesa. Nesuprantamas palikimo priėmimo būdas priimti palikimą visiškai nieko nedarant, neatliekant aktyvių veiksmų, kaip nurodoma pareiškėjos B. L. (S) pareiškime. Juo labiau nesuprantama situacija, kai A priėmė palikimą ir nepranešė dukrai B. L. (S) apie palikimo apimtį, tuo labiau žemės sklypą, kurį reikia kiekvienais metais įdirbti, rūpintis mokesčių mokėjimu ir pan., nes būdamas 40 procentų darbingumo, turėjo prašyti pagalbos tvarkant jo nuosavybę. Priešingai, jeigu asmuo, kuris vertina, kad žemės sklypas yra ne jo nuosavybė, jis ir nesirūpina šiuo turtu, neinformuoja savo įpėdinių ir dėl šio turto nededa jokių pastangų, veiksmų. Tokiais savo veiksmais pripažįsta, kad jis jokio turto neturi. Mirus A. B. (duomenys neskelbtini)pareiškėja B. S. nepriėmė minėto žemės sklypo, nemokėjo mokesčių, netvarkė ir jo nedirbo. Asmeninių daiktų, buvusių A. B. gyvenamoje vietoje priėmimas nevertinamas teisminėje praktikoje, kaip palikimo priėmimas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas T. Š ir jo atstovė advokatė V Bradulskienė teismo posėdžio metu prašė pareiškėjo pareiškimą patenkinti, papildomai paaiškino, kad motina mirė (duomenys neskelbtini). Kai motina mirė jis ir vėliau važiuodavo dirbti tos žemės į ūkį. Kai mama sirgo, jis išėjo ir jo namuose nebuvo, nei iki laidotuvių nei po jų nieko nebuvo. Mama paliko butą, kuris registruotas močiutės vardu, o žemės sklypas buvusi senelių žemė. Mokėjo mokesčius už žemę. Jis visą laiką gyveno bute, jis nebuvo išėjęs iš namų, žiūrėjo mamą, kuri sirgo. Tai, kad nepriėmė palikimo pateikdamas pareiškimo notarui buvo pareiškėjo pasirinkimas priimti palikimą faktiškai pradedant jį valdyti.
Suinteresuotas asmuo B. L. (S) su jos pateiktu patikslintu pareiškimu dėl savarankiškų reikalavimų sutiko visiškai, prašė jį patenkinti, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po I. B. mirties palikimą priėmė jos sutuoktinis A. B., o po jo mirties suinteresuotas asmuo su savarankiškais reikalavimais B. L. (S). Po I. B. mirties tėvas kreipėsi pas ją ir gyveno pas ją. Jis nieko neatsinešė, nes liko jo vaikai. Žemės sklypą kaip prižiūrėjo ji nežino, su tėvu niekada nebuvo nuvykusi prie to žemės sklypo. Yra girdėjusi apie tai, kad jie vežė blokus. Tačiau vėliau situacija pasikeitė, po I. B. mirties jis jau nelindo prie tos žemės. Kol buvo I. B. buvo gyva, A. B. važiavo su ja ir prižiūrėjo tą sklypą, o po jos mirties- ne. Prieš savo mirtį jis buvo visiškai degradavęs, pasiekęs dugną, neturėjo net dokumentų. B. L. (S) prieš mirtį slaugė savo tėvą, nes daugiau nebuvo kam, palaidojo jį. Kadangi žemės mokesčiai jų vardu neateidavo, tai žemės mokesčio ir nemokėjo nei ji nei tėvas. Be to žino, kad tėvas pirko blokus kai jie ruošėsi toje žemėje pasistatyti namus, ar rūpinosi pačia žeme nežino. Pažymėjo, kad neatliko Jokių aktyvių veiksmų.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo pareiškimas tenkintinas.
Suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais patikslintas pareiškimas atmestinas.
Palikimas – tai mirusiam fiziniam asmeniui priklausęs turtas. Pareiškėjo motina mirė(duomenys neskelbtini), todėl taikomos iki 2001-07-01 galiojusio Civilinio kodekso (1964 m. redakcija) normos. Šio kodekso CK 587 str. 1 d. buvo nustatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti.
Palikimo priėmimas yra įpėdinio valios aktas, kuriuo sąmoningai siekiama tam tikro teisinio tikslo, todėl, kaip ir bet kurio kito sandorio atveju, įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreikšta tam tikra įstatyme nustatyta forma ir tvarka (1964 m. CK 40 str.). Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 587 str. 2 d., 1964 m. redakcija). Palikimas turėjo būti priimtas per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 587 str. 3 d. 1964 m. redakcija). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą (CK 587 str., 1964 m. redakcija), suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje, t. y., faktiniu turto valdymu paprastai juo naudojasi, jį tvarko ir savo aktyviais veiksmais parodo, kad išreiškė savo valią siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti ir juo naudotis. Faktinį palikimo priėmimą leidžiama įrodinėti visomis įrodinėjimo priemonėmis (LR CPK 177 str.).
10 Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką aiškinant įstatymo nuostatas dėl palikimo priėmimo pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, „faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus)“ (LAT 2007-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007, 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009, 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
Iš pateiktų giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų matyti, kad pareiškėjo T. Š. ir suinteresuoto asmens G. S. (B) mama I. B., kad motina mirė (duomenys neskelbtini), tėvas V. B. mirė (duomenys neskelbtini). Po I. B. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta, niekas į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad pareiškėjo motinos I. B. vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas- žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Iš Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų sprendimo, priimto 2018 m. gruodžio 27 d civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl turto pripažinimo asmeninės nuosavybės teise, matyti, kad teismas pripažino, kad 3,06 ha žemės sklypas , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra I. B. asmeninė nuosavybė. Iš Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-1542-933/2019 matyti, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 27 d. sprendimas paliktas nepakeistas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šalių paaiškinimų po I. B. mirties (duomenys neskelbtini)., priimant po jos mirties palikimą pareiškėjas T. Š. atliko aktyvius veiksmus, liko gyventi tame pačiame močiutei priklausančiame bute, kuriame gyveno su seserimi ir mama iki jos mirties, rūpinosi likusiu žemės sklypu, jį nuolat prižiūrėjo, samdė matininkus jam matuoti, nuolat rūpinosi, kad žemės plotas būti dirbamas, mokėjo mokesčius. Kai tuo tarpu I. B. sutuoktinis A. B., padėjęs jai iki mirties, jai mirus nebesirūpino likusiu žemės sklypu, jo neprižiūrėjo, žemės mokesčių nemokėjo, buvo visiškai nusišalinęs tiek nuo likusio turto, tiek I. B. vaikų. Be to B. L. (S) patvirtino, kad ji buvo girdėjusi, kad jos tėvas A. B. pirko blokus kai ruošėsi statyti namus tame sklype, tačiau ji pati niekada nebuvo nuvykusi prie to I. B. turimo žemės sklypo ir jo nematė. Todėl pripažintina, kad mirus I. B., jos sutuoktinis A. B. neatliko jokių aktyvių veiksmų palikimui po I. B. mirties ir jos palikimo nepriėmė. Be to nustatytina, kad jokio kito turto A. B. neturėjo, todėl po jo mirties (duomenys neskelbtini). jo dukra B. L. (S) palikimo nepriėmė.
Atsižvelgiant į visas byloje esamas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas T. Š. priėmė palikimą po savo motinos I. B. mirties (duomenys neskelbtini) per 6 mėn. faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą.
Kadangi palikimas atsirado iki įsigaliojant naujajam Lietuvos Respublikos Civiliniam kodeksui, t.y. iki 2001 m. liepos 1 d., todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str., pareiškimas esant tokioms aplinkybėms, kurios nėra paneigtos jokiais kitais byloje surinktais įrodymais, tenkintinas Lietuvos Respublikos CK, galiojusio iki 2001 m. liepos 1 d., 587 str. pagrindu.
Iš suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais B. L. (S) priteistinos teismo turėtos pašto išlaidos 12,08 Eur Valstybei (LR CPK 92 str.)
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 268 str., 270 str., 443 str. 5 d., 444 str. 2 d. 8 p., 448 str. teismas,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Pareiškėja T. Š pareiškimą patenkinti.
Suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais B. L. (S) patikslintą pareiškimą atmesti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad T. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) per 6 mėn. priėmė palikimą po savo motinos I. B., a.k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą.
Priteisti iš B. L. (S), a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 12,08 Eur (dvylika eurų 8 centus) pašto išlaidų Valstybei.
Informuoti B. L. (S), jog pašto išlaidos (bylinėjimosi išlaidos) valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, banko kodas 73000, nurodant įmokos kodą 5660.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.