- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-12-17
- Bylos Nr.
- 1A-526-497/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-20633-2023-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gintaras Dzedulionis, Audrius Cininas, Daiva Kazlauskienė
- Nuteistasis
- L. M.
- Nukentėjusysis
- E. S.
- Civilinis ieškovas
- E. S., UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Advokatai
- Daiva Vaškelienė
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Audriaus Cinino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Dzedulionio ir Daivos Kazlauskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Juliaus Gelumbausko (toliau ir – prokuroras) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžio, kuriuo L. M. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 90 parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir L. M. paskirta 60 parų arešto bausmė.
Civilinio ieškovo E. S. civilinis ieškinys tenkintas ir priteista iš L. M. E. S. naudai 1 725 eurų turtinės žalos atlyginimui.
Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintas ir priteista iš L. M. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 500 eurų turtinės žalos atlyginimui.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
1. L. M. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2023 m. birželio 6 d. 19.04 val., būdamas šalia prekybos centro „CUP“, esančio Upės g. 9, Vilniuje, pagrindinio įėjimo, paėmė stovintį, į sieną atremtą, E. S. priklausantį 13 700 Eur vertės dviratį „Z bike“ ir juo išvažiavo, t. y. pagrobė svetimą turtą, padarydamas nukentėjusiajam E. S. 13 700 Eur turtinę žalą. Šiais savo veiksmais L. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras Julius Gelumbauskas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-1614-1057/2024 pakeisti: L. M., pripažintam kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, skirti 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
2.1. Prokuroro teigimu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 straipsnio 1 ir 2 punktai).
2.2. Pirmosios instancijos teisme nepagrįstai, vadovaujantis BPK 273 straipsnio nuostatomis, atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kadangi tam nebuvo visų būtinų sąlygų. Kartu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pripažindamas nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Be to, teismas netinkamai parinko BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį, dėl ko L. M. paskirta neteisinga, akivaizdžiai per švelni bausmė.
2.3. Teismų praktikoje išaiškinta, kad sutrumpintas įrodymų tyrimas, kurį reglamentuoja BPK 273 straipsnis, įmanomas esant šioms sąlygoms: 1) jei kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkaus nusikaltimo; 2) jei kaltinamasis visiškai prisipažįsta kaltas, pageidauja tuoj pat duoti parodymus, sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami; 3) jei sutinka proceso šalys - prokuroras ir gynėjas; 4) sutrumpintas įrodymų tyrimas atliekamas teismo sprendimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-222-511/2021).
2.4. Visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 685/2012, 2K-137/2015, 2K-176-303/2018, 2K-249-1073/2020 ir kt.).
2.5. Nors visi proceso dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad L. M. teisiamojo posėdžio metu visiškai pakeitė savo parodymus dėl įvykio.
2.6. Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas L. M. nurodė, kad kaltę pripažįsta visiškai. 2023 m. birželio 6 d., apie 19.00 vai., buvo šalia prekybos centro „CUP“, kuris randasi Vilniuje, Upės gatvėje. Prie pagrindinio įėjimo pamatė stovintį juodos spalvos dviratį, kuris stovėjo tiesiog atremtas į sieną ir net neprirakintas. Šalia dviračio nieko nebuvo. Jis pastovėjo šalia šio dviračio apie minutę ir nusprendė šį dviratį pavogti bei parduoti. Jis tiesiog priėjo, paėmė už rankenų ir nutempė dviratį iki gatvės, po to atsisėdo ant dviračio ir nuvažiavo juo. Gi teisiamojo posėdžio metu L. M. nurodė, kad kaltę pripažįsta. Išėjo iš baro, gėrė trečiame aukšte. Buvo labai neblaivus. Galimai iš kitos pusės buvo palikęs savo dviratį. Pas jį taip pat buvo kalnų dviratis, kurį jam draugelis iš Olandijos atsiuntė. Išėjo, atsisėdo ir nuvažiavo. Nuvažiavęs pastebėjo, kad tai nėjo dviratis, elektrinis. Pasivažinėjo ir pagalvojo, kad reikia pinigėlių, todėl jį pardavė. Pardavė už 500 eurų lombarde. Už parduotus pinigus nuvažiavo į Vokietiją. Civilinis ieškinys per didelis. Jis nepastebėjo, kad dviratis elektrinis.
2.7. Gretinant tarpusavyje L. M. ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus matyti, kad visiškai pasikeitė jo pozicija dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, elgesio motyvų, pinigų gautų už parduotą dviratį panaudojimo, požiūris į elgesį ir veikos padarinius. L. M. iš esmės pripažįsta tik faktą, kad paėmė dviratį, tačiau teigia padaręs tai netyčia. Tokiu būdu galimai siekiama, kad būtų priteista mažesnė suma padarytai žalai atlyginti. Prokuroro vertinimu, tokie nuteistojo parodymai negali būti vertinami kaip visiškas kaltės pripažinimas, numatytas BPK 273 straipsnyje . Tokie parodymai negali būti laikomi teisingais, patvirtinančiais jo padarytos veikos faktą, nuteistojo naujai nurodytos aplinkybės prieštarauja tiek jo ankstesniems parodymams, tiek kitiems byloje surinktiems duomenims. Be to, atsižvelgiant į tai, kad L. M. ne kartą teistas ir žino baudžiamojo proceso taisykles ir niuansus, yra pagrindas manyti, kad teisme jis prisipažino formaliai, siekdamas, jog byla būtų išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir paskirtoji bausmė jam būtų sumažinta vienu trečdaliu. Taigi, darytina išvada, kad L. M. pakeitus parodymus dėl esminių įvykio aplinkybių, išreiškus kitokį subjektyvų situacijos vertinimą ir esant jo prieštaravimams dėl civilinio ieškinio dydžio, nebuvo visų būtinų sąlygų sutrumpintam įrodymų tyrimui atlikti.
2.8. Pirmosios instancijos teismas nepateikė jokių motyvų, kodėl ir kokios konkrečiai aplinkybės leidžia spręsti, kad bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti parenkant švelnesnę bausmės rūšį, negu griežčiausia iš BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų bausmės rūšių. Priešingai, paties teismo nustatytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad arešto bausmė būtų veiksminga šiuo konkrečiu atveju.
2.9. Priešingai negu nurodė pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo teigti, kad šiuo atveju buvo nustatyta L. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Skunde nurodoma teismų praktika dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės požymių, jog kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (atlyginti žalą, teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.).
2.10. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl L. M. kaltės pripažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi iš esmės yra nemotyvuota, tik formaliai nurodyta, kad nuteistasis pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, visiškai nevertinant ir neanalizuojant nuteistojo pozicijos nuoseklumo proceso metu ir neatsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, reikšmingas šiai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei pripažinti. Iš bylos matyti, kad duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, L. M. nurodė, kad prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Tačiau teisiamojo posėdžio metu, kaip minėta, jis pakeitė savo parodymus, nurodė, kad iš esmės supainiojo dviratį su savo ir todėl jį paėmė, civilinį ieškinį vertina, kaip per didelį, nurodė, kad „kai ras savo užkastą „limoną“, atiduos. Stovi darbo biržoje. Eis legaliai dirbti, susitars, gal atsiskaitinės. Jis jau 10 kartų teistas, jo jau nepagydys“. Vertintina, kad tokia pozicija aiškiai rodo, kad nuteistasis nuoširdžiai dėl savo padarytos veikos nesigaili, nevertina savo elgesio kritiškai, be to, nebuvo nustatyti jokie jo veiksmai, kuriais jis būtų siekęs sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Tai, kad nuteistojo prisipažinimas yra deklaratyvaus pobūdžio, akivaizdžiai atspindi ta aplinkybė, jog savo noru jis ne tik neatlygino nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui padarytos žalos, bet dar ir teisme ginčijo jos dydį, pareikšdamas, kad civilinis ieškinys yra per didelis. Taigi, įžvelgtinas gana ciniškas požiūris į jo veiksmais sukeltus padarinius, jis bando savo veiksmus pateisinti ir tik formaliai nurodo, kad eis dirbti ir gal atsiskaitinės. Be to, nuteistasis prisipažįsta, kad linkęs nusikalsti, bet, remiantis jo parodymais, problemos spręsti neketina. Prokuroro vertinimu, tokioje situacijoje nėra jokio pagrindo taikyti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas.
2.11. Pirmosios instancijos teismas tik formaliai nurodė nustatytus L. M. charakterizuojančius duomenis, detaliau neanalizuodamas nuteistojo asmenybę apibūdinančių aplinkybių ir jų reikšmės skiriant bausmę. Nuteistasis, priešingai negu nurodė pirmosios instancijos teismas, ne kelis, o daug kartų baustas už įvairias nusikalstamas veikas, taip pat ir daug kartų už nusikalstamas veikas nuosavybei. Bylos duomenimis, jis 11 kartų teistas Lietuvoje, taip pat daug kartų teistas kitų ES valstybės narių priimtais apkaltinamaisiais nuosprendžiais, didžiąja dalimi už nusikalstamas veikas nuosavybei. Be to, L. M. daug kartų baustas administracine tvarka, ne kartą už smulkią vagystę pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 108 straipsnį, paskirtų administracinių baudų nemoka, pastovaus darbo neturi. Taigi, šioje byloje aktualaus įvykio metu nuteistojo atlikti veiksmai nėra atsitiktinio pobūdžio, jų pobūdis, dažnumas bei kryptingumas rodo, kad jis yra linkęs daryti turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas ir nesistengia keistis.
Šalies argumentai
2.12. Anksčiau skirtos švelnesnės bausmės – laisvės apribojimas, areštas ir kt. nepadarė jam teigiamos įtakos ir jis toliau daro analogiškus nusikalstimus. Tokiu būdu, spręstina, kad L. M. nusikalto ne atsitiktinai ir ne dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, o dėl savo paties nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo elgesio. Minėtos aplinkybės akivaizdžiai rodo didėjantį L. M. pavojingumo laipsnį, todėl šiuo atveju nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo paskyrimo. Šiuo konkrečiu atveju galutinė 60 parų arešto bausmė nebus veiksminga ir nepadės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Siekiant pusiausvyros tarp proporcingo nubaudimo, visuomenės intereso ir bausmės tikslų realizavimo, vadovaujantis BK 54 straipsnio nuostatomis, nuteistajam L. M. už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtinas realus laisvės atėmimas 2 metams.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdžio metu prokurorė ir nukentėjusysis prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis ir jo gynėja – atmesti. Atliktas dalinis įrodymų tyrimas ir apklausti nukentėjusysis E. S. bei nuteistasis L. M..
4.1. Nukentėjusysis E. S. parodė, kad 2023 m. birželio 6 d. vakare dirbo maisto išvežiotoju. Privažiavo prie CUP prekybos centro, Upės g. 9 ir atrėmęs dviratį prie įėjimo, prie stiklinės sienos, nuėjo paimti užsakymo. Kilo liftu į 5-tą aukštą. Grįžęs atgal pasigedo dviračio. Kažkokia moteris ar vyras klausė jo ar pasigedo dviračio ir pasakė, kad nuvažiavo plikas vyrukas su žalias marškinėliais. Bėgo į tą pusę ieškoti, bet jau nerado. Grįžo atgal, nuėjo į apsaugą paprašyti vaizdo medžiagos. Paskambino 112. Kitą dieną ar po kelių paskambino iš policijos ir pasakė atvažiuoti, dviratį rado lombarde. Dviratis pirktas už 6 500 Eur ir jis pastoviai buvo atnaujinamas, t. y. gaminama nauja baterija, vairai keičiami, šviesos. Dviratis brangus todėl, nes karboninis rėmas, labai brangūs komponentai.
4.2. L. M. parodė, kad turėjo sportinį dviratį. Jį paliko iš kitos pusės. Išėjo, pažiūrėjo, kad lyg jo dviratis, atsisėdo ir nuvažiavo. Tarp dviračių pasikeitimo nepajuto. Vėliau važiuojant paspaudė rankenėlę, jį nunešė ir nukrito. Tada suprato, kad tai ne jo dviratis. Vėliau suprato, kad turės problemų, bet neprisiminė kur jį paėmė. Nuvažiavo ir pardavė, nes reikėjo pinigų. Dėl kainos nesutinka, toks dviratis dabar kainuoja 1500 Eur
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies
Žemesnės instancijos teismas
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nenustatęs esminių šio kodekso pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju prokuroras ginčija nuosprendį trimis aspektais: pirmosios instancijos teismo nepagrįstai atliktu sutrumpintu įrodymų tyrimu ir konstatuota atsakomybę lengvinančia aplinkybe bei tuo, kad nuteistajam L. M. paskirta per švelni bausmė.
6. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, susipažinusi su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, išklausiusi apeliacinės instancijos teismo posėdyje išsakytus proceso dalyvių argumentus ir atlikusi dalinį įrodymų tyrimą – apklaususi nukentėjusįjį bei nuteistąjį, ir patikrinusi skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. nuosprendį, sprendžia, kad visi apeliaciniame skunde nurodomi nesutikimo su skundžiamu nuosprendžiu pagrindai – nepagrįstai atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas (ir jo pagrindu taikytas BK 64¹ straipsnis), nepagrįstai konstatuota atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir skirta per švelni bausmė, yra pagrįsti. Todėl skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės.
7. Pagal BK 64¹ straipsnio 1 dalį baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Pagal šio straipsnio 2 dalį šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Taigi, minėtas įstatymas taikomas esant dviem sąlygoms: 1) baudžiamoji byla išnagrinėjama pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą arba priėmus baudžiamąjį įsakymą; 2) asmuo prisipažįsta kaltas. Sutrumpintą įrodymų tyrimą reglamentuoja BPK 273 straipsnis. Toks įrodymų tyrimas įmanomas esant šioms sąlygoms: 1) jei kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkaus nusikaltimo; 2) jei kaltinamasis visiškai prisipažįsta kaltas, pageidauja tuoj pat duoti parodymus, sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami; 3) jei sutinka proceso šalys – prokuroras ir gynėjas; 4) sutrumpintas įrodymų tyrimas atliekamas teismo sprendimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-222-511/2021). Taigi, viena iš būtinųjų sąlygų, atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, yra visiškas kaltinamojo prisipažinimas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 685/2012, 2K-137/2015, 2K-176-303/2018, 2K-249-1073/2020 ir kt.).
8. Iš L. M. parodymų, kurie pacituoti ir apeliaciniame skunde, matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu, pripažinęs kaltę, L. M. nurodė, kad pamatęs neprirakintą dviratį nusprendė šį pavogti ir parduoti. Taigi, aiškiai pripažino, jog tyčia pavogė dviratį, siekdamas pasipelnyti. Gi iš teisme duotų parodymų visumos matyti, jog pasak nuteistojo, jis būdamas stipriai neblaivus sumaišė dviračius, taigi dviratį pavogė netyčia, kad pasivažinėjęs ir pastebėjęs, jog tai ne jo dviratis, pagalvojo, kad reikia pinigų, todėl pardavė. Kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde gretinant tarpusavyje L. M. ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus matyti, kad visiškai pasikeitė jo pozicija dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, elgesio motyvų. L. M. pirmosios instancijos teisme duodamas parodymus iš esmės pripažino tik faktą, kad paėmė dviratį, tačiau teigė padaręs tai netyčia. Tai ne tik prieštarauja ikiteisminio tyrimo metu duotiems L. M. parodymams, tačiau ir vaizdo įrašo duomenims. Remiantis 2023 m. birželio 7 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota vaizdo įrašo apžiūra, nuteistasis, prieš paimdamas dviratį, priėjęs prie nukentėjusiojo dviračio kurį laiką šį apžiūrinėjo, viso prie dviračio vaikščiojo ir jį apžiūrinėjo apie 2 minutes. Duodamas paaiškinimus apeliacinės instancijos teisme taip pat kaltę neigė, tvirtindamas, kad dviratį paėmė per klaidą, pateikdamas dar kitokią versiją, kad negrąžino dviračio, nes neprisiminė iš kur jį paėmė. Teisėjų sutinka su prokuroro vertinimu, jog tokie nuteistojo parodymai negali būti vertinami kaip visiškas kaltės pripažinimas, numatytas BPK 273 straipsnyje, todėl pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai atliko sutrumpintą įrodymų tyrimą. Atitinkamai – nebuvo pagrindo taikyti 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatas ir L. M. paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu.
9. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra įtvirtinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Sprendžiant dėl kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės, teismui nepakanka nustatyti, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Nuoširdus gailėjimasis nustatomas tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (stengiasi atlyginti žalą, atsiprašo nukentėjusiojo ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-259/2009, 2K-327/2010, 2K-123/2011, 2K-7-54-677/2015, 2K-145-139/2015 ir kt.). Taigi nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-78-648/2020). Ši aplinkybė iš esmės parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką ir yra apibūdinama kaip vienas iš svarbiausių žingsnių, rodančių, kad asmuo nori pasitaisyti. Nuoširdus gailėjimasis dažniausiai ir pasireiškia tuo, kad kaltininkas aiškiai pasmerkia savo nusikalstamus veiksmus, kremtasi dėl jų, pasižada pasitaisyti ir ateityje nenusikalsti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49/2014). Teismų praktikoje akcentuojama, kad tik deklaratyvus kaltės pripažinimas negali būti pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nurodyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-145-139/2015).
10. Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad L. M. atsakomybę lengvina aplinkybė, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, šios išvados motyvų nepateikė. Kaip minėta, nuteistojo pozicija ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme skyrėsi, nuteistasis pirmosios instancijos teisme pakeitė poziciją ir tvirtino dviratį paėmęs netyčia, šios pozicijos laikėsi ir apklaustas apeliacinės instancijos teisme. Toliau išvardyti nuteistojo paaiškinimai patvirtina nekritišką savo veiksmų vertinimą. Antai duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme jis parodė, kad nuvažiavęs pastebėjo, kad tai ne jo dviratis, o elektrinis. Pasivažinėjo ir pagalvojo, kad reikia pinigų, tai pardavė lombarde už 500 Eur. Dabar dirba nelegaliai, kai ras savo „limoną“ atiduos, eis dirbti legaliai, gal atsiskaitinės. Baigiamųjų kalbų metu tvirtino, kad jis jau 10 kartų teistas, jo jau nepagydys. Apeliacinės instancijos teisme parodė, kad supratęs, kad ne jo dviratis, neprisiminė kur jį paėmė, nuvažiavo ir pardavė, nes reikėjo pinigų. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokie nuteistojo paaiškinimai nelogiški ir patvirtina, kad jis nesigaili padaręs nusikaltimą ir neigia nusikaltimą padaręs tyčia. Be to, nuteistasis prisipažįsta, kad linkęs nusikalsti ir remiantis jo parodymais, savo asocialaus elgesio keisti neketina. Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo konstatuoti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nes nuteistojo prisipažinimas yra formalus.
11. Spręsdamas skirtinos bausmės klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas bausmę skiria įvertinęs šių aplinkybių visumą, kadangi pagal kasacinio teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-976/2020).
12. Iš skundžiamo nuosprendžio dalies, kurioje išdėstyti bausmės skyrimo motyvai, matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę atsižvelgė į tai, kad padarytas vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. L. M. atsakomybę lengvina aplinkybė jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taip pat teismas atsižvelgė į L. M. charakterizuojančius duomenis – teistas, trijų metų laikotarpyje baustas administracine tvarka, baudos nesumokėtos, nedirbantis.
13. Remiantis bausmių skyrimo taisyklėmis, konkrečią bausmę teismas skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 178 straipsnio 1 dalies sankcija numato alternatyvias bausmes – viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą, arba laisvės atėmimą iki trejų metų. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą parinko 90 parų arešto bausmę, kurią BK 64¹ straipsnio 1 dalies pagrindu mažino trečdaliu. Iš skundžiamo nuosprendžio motyvų matyti, jog pirmosios instancijos teismas parinkdamas bausmės rūšį ir dydį nurodė, kad bausmės tikslai bus pasiekti skyrus arešto bausmę, nes L. M. kelis kartus teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, nedirba, paskirtų administracinių baudų nemoka, taigi klausimo dėl baudos bausmės nėra pagrindo svarstyti, ankstesnė laisvės apribojimo bausmė įtakos L. M. neturėjo.
14. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir paskyrė aiškiai per švelnią bausmę L. M.. Kaip minėta, L. M. atžvilgiu, atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, konstatuota nepagrįstai, taigi jokių atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Iš byloje esančio Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų 2024 m. vasario 26 d. išrašo matyti, kad iki nusikaltimo šioje byloje padarymo, nuteistasis Lietuvoje trauktas baudžiamojon atsakomybėn šiais nuosprendžiais:
1) Alytaus apylinkės teismo 2009 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams; bausmės vykdymas buvo atidėtas, vėliau bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas ir jis atliko realią bausmę;
2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį 30 parų areštu;
3) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 213 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme, pritaikius BK 64¹ straipsnį laisvės atėmimu 8 mėnesiams. Apėmimo būdu bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 7 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme;
4) Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams, pritaikius BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 6 mėnesiams;
5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 63 parų areštu, pritaikius BK 64¹ straipsnį 42 parų areštu;
6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį 30 parų areštu, pritaikius BK 64¹ straipsnį 20 parų areštu;
7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį 3 mėn. laisvės atėmimo, pagal 286 straipsnį – 4 mėn. laisvės atėmimo ir bausmes subendrinus galutine 5 mėn. 18 d. laisvės atėmimo bausme;
8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį 60 parų areštu;
9) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį - nuteistas 4 mėn. laisvės atėmimo, BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį – 6 mėn. laisvės atėmimo, 302 straipsnio 1 dalį – 9 mėn. laisvės atėmimo ir galutinė bausme paskirtas laisvės atėmimas 1 metams ir 4 mėnesiams, ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir skirtas laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 4 d. nutartimi subendrinus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d. ir 2024 m. balandžio 26 d. nuosprendžiais skirtas bausmes, skirta galutinė 1 metų 8 mėn. 20 dienų bausmė, kurią L. M. atliko 2023 m. balandžio 27 d.
15. Taigi, L. M. iki šio nusikaltimo padarymo 9 kartus trauktas baudžiamojon atsakomybėn Lietuvoje. Iš minėtų aplinkybių matyti, kad nusikaltimą šioje byloje L. M. padarė praėjus mažiau nei 2 mėnesiams, po laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Už iš esmės analogiškas nusikalstamas veikas jam ne kartą buvo skirtos arešto bausmės, taip pat už atskiras veikas skirtos 4-9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, o prieš padarydamas nusikaltimą šioje byloje, jis atliko 1 metų 8 mėnesių ir 20 dienų subendrintą bausmę. Remiantis Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų 2024 m. vasario 26 d. išrašu, jis trauktas baudžiamojon atsakomybėn ir kitose Europos Sąjungos valstybėse, taip pat ir už nusikaltimų nuosavybei padarymą. Be to, remiantis Administracinių nusižengimų registro 2024 m. vasario 26 d išrašu apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 3 metus, jis daugybę kartų baustas administracine tvarka, ne kartą pagal ANK 108 straipsnį už smulkias vagystes, paskirtų baudų nemoka. Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad L. M. nusikalto ne atsitiktinai ir ne dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, o dėl susiformavusių savo paties asocialių nuostatų. Net skirtos realios laisvės atėmimo bausmės BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų tikslų nepasiekė, nes nuteistasis ir toliau daro nusikaltimus. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad bausmės tikslai nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti tik skyrus griežčiausią BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Spręsdama dėl laisvės atėmimo bausmės dydžio, teisėjų kolegija vertina tai, kad anksčiau nuteistajam už atskirų veikų padarymą buvo skirtos mažesnės nei 1 metų laisvės atėmimo bausmės, o už sunkesnio nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 1 dalyje padarymą, nebuvo skirta ilgesnė nei 1 metų laisvės atėmimo bausmė, todėl bausmės tikslai, tikėtina, bus pasiekti skiriant trumpesnę nei prokuroro prašomą skirti 2 metų laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant artimą sankcijos vidurkiui.
16. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktai).
17. 2024 m. lapkričio 29 d. Vilniaus apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. lapkričio 19 d. patikslinta pažyma Nr. APD-2024-11549 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 300 Eur, už L. M. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos procese. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui arba advokato padėjėjui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šios nuostatos galioja ir apeliacinės instancijos teisme.
18. BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punktas numato kad gynėjo dalyvavimas būtinas kitais šio kodekso numatytais atvejais. Remiantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi, nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, turi dalyvauti gynėjas. Atsižvelgdamas į tai, kad L. M. neturėjo gynėjo, Vilniaus apygardos teismas kreipėsi su prašymu į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus koordinatorių dėl gynėjo parinkimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo skyrius L. M. parinko gynėją Daivą Vaškelienę, kuri Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 29 d. nutartimi ir buvo paskirta jo gynėja advokate. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, iš L. M. nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais, 336 straipsnio 3 dalimi,
nusprendžia:
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Juliaus Gelumbausko apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. nuosprendį pakeisti:
L. M. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje padarymą skirti laisvės atėmimą 1 metams ir 6 mėnesiams.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų, kurias sudaro 300,00 Eur, iš nuteistojo L. M. nepriteisti.
Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.