Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Reginos Gaudutienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro (toliau – ir prokuroras) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 24 d. nuosprendžio, kuriuo:

– V. M. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

– V. M. dėl kaltinimų pagal BK 225 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 3 ir 4 dalis, 25 straipsnio 3 dalį, 228 straipsnio 2 dalį išteisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

– A. R. dėl kaltinimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį išteisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį buvo kaltinamas tuo, kad jis, nuo 2009-04-01 iki 2011-12-31, (duomenys neskelbtini), dalyvaudamas kartu su organizuota grupe – su E. B., prieš kurį ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 25 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, padarymo vadovaujantis BK 39¹ straipsnio 1 dalimi buvo nutrauktas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-12-30 nutartimi, apgaule savo naudai įgijo didelės vertės – 58 000 Lt (16 797,96 Eur) – svetimą – Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini)“ turtą, t. y. sukčiavo:

– nuo 2009-04-01 iki 2011-12-31, (duomenys neskelbtini), keliems nusikaltimams daryti subūrė ir vadovavo organizuotai grupei, į kurią sukčiauti įgyjant didelės vertės svetimą turtą ir piktnaudžiauti tarnybine padėtimi įtraukė E. B. ir atskiram nusikaltimui – apgaulingai apskaitai tvarkyti – E. L., kuriai nebuvo žinoma apie kitus V. M. organizuotos grupės nusikalstamų veikų planus, prieš kurią ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymo vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 40 straipsniu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-10-10 nutartimi buvo nutrauktas. Tiesioginių susitikimų su E. B. metu (duomenys neskelbtini), taip pat VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bei naudojamame automobilyje „Audi A6 Avant“, kurio valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) kitose (duomenys neskelbtini) nenustatytose vietose, bei pasiskambinęs telefonu, iš abonentų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), susitarė su E. B. steigti E. B. vardu fondą, kuriam vadovaus jis, sudarė planą ir pasiskirstė vaidmenimis. Iš anksto suplanavęs įsteigti Labdaros ir paramos fondą, į kurį iš rėmėjų gautą paramos lėšų dalį suplanavo panaudoti savo reikmėm, jis sau pasiskyrė nusikalstamą vaidmenį: pasinaudojant (duomenys neskelbtini) tarnybine padėtimi, pasirūpinti labdaros ir paramos fondui surasti paramos davėjus (rėmėjus), jiems perduoti iš labdaros ir paramos fondo direktoriaus E. B. gautus prašymus dėl paramos, įtikinti paramos davėjus (rėmėjus), kad jie paaukotų paramą į labdaros ir paramos fondą pagyvenusių žmonių ir žmonių su negalia asociacijoms paremti. Paskyrė E. B. įgyvendinti nusikalstamą vaidmenį: E. B. turėjo savo vardu įregistruoti labdaros ir paramos fondą, oficialiai vadovauti tokio labdaros ir paramos fondo veiklai ir organizuoti fondo buhalterinę apskaitą, parašyti fondo direktoriaus vardu prašymus dėl paramos skyrimo ir juos perduoti V. M., o paskui, kai į fondą bus pervestos paramos davėjų (rėmėjų) paramai skirtos lėšos, suklastoti labdaros ir paramos fondo apskaitos dokumentus ir iš labdaros ir paramos fondo sąskaitos bei kasos išimti paramos lėšas ir šį apgaulės būdu įgytą didelės vertės svetimą – labdaros ir paramos fondo – turtą perduoti V. M.;

E. B., įgyvendindamas V. M. parengtą nusikalstamos veikos planą ir atlikdamas jam paskirtą vaidmenį, V. M. nurodymu 2009-04-24 įsteigė Labdaros ir paramos fondą „(duomenys neskelbtini)“, kodas(duomenys neskelbtini), buveinės adresas(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurį 2009-05-05 įregistravo juridinių asmenų registre ir nuo 2009-05-05 iki 2011-12-31 oficialiai ėjo šio Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini)“, kuriam faktiškai vadovavo V. M., pirmininko ir direktoriaus pareigas;

po to, kai E. B. savo vardu (duomenys neskelbtini) įregistravo Labdaros ir paramos fondą „(duomenys neskelbtini)“, V. M., nesirengdamas jo faktiškai valdomo Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini)“ didžiosios dalies lėšų, surinktų iš rėmėjų paramos, panaudoti pagal jų tiesioginę paskirtį – neplanuodamas jų visų paskirti fondo veiklai, nuo 2009-05-05 iki 2011-12-31 (duomenys neskelbtini), davė žodinius nurodymus E. B. surašyti Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus vardu prašymus skirti paramą pagyvenusių žmonių ir žmonių su negalia asociacijų veiklai paremti ir pateikti jam kartu su šio fondo registracijos pažymėjimo, įstatų ir pranešimo juridinių asmenų registrui apie paramos gavėjo statuso suteikimą kopijomis. E. B. surašius Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini)“ prašymus dėl paramos skyrimo, juos ne mažiau kaip per 5 kartus (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) viešbutyje, (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), bei automobilyje „Audi A6 Avant“, kurio valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) bei Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), bei kitose (duomenys neskelbtini) nenustatytose vietose iš E. B. priėmė tokius fondo prašymus dėl paramos skyrimo pagyvenusių žmonių ir žmonių su negalia asociacijoms ir parapijai paremti. Šiuos prašymus jis asmeniškai ir per savo pažįstamus: piktnaudžiaujantį tarnyba lobistą A. R. ir M. J. – jungtinės partijos „(duomenys neskelbtini)“ sekretoriato vykdomojo sekretoriaus 1-ąjį pavaduotoją, kuriems apie V. M. tikslus užvaldyti savo naudai dalį gaunamos paramos į paramos fondą „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo žinoma, pateikė paramos davėjams (rėmėjams) – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (iki 2011-04-26 vadinosi UAB „(duomenys neskelbtini)“) korporatyvinių reikalų vadovui R. M., AB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniam direktoriui ir valdybos pirmininkui D. Z., (duomenys neskelbtini)asociacijos prezidentui S. G., nenustatytam asmeniui, dirbančiam AB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos nariui V. M. bei jo žmonai I. M. (mirusiai 2013-03-15), prašydamas per minėtą fondą paremti pagyvenusių žmonių ir žmonių su negalia visuomenines asociacijas ir organizacijas, turinčias paramos gavėjo statusą;

paramos davėjai (rėmėjai): AB „(duomenys neskelbtini)“ 2010-07-07 pervedė 10 000 Lt (2 896,20 Eur) paramą į Labdaros ir paramos fondą „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2011-10-12 iki 2011-12-22 per 2 kartus – 20 000 Lt (5 792,40 Eur) paramą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011-09-30 – 10 000 Lt (2 896,20 Eur) paramą, AB „(duomenys neskelbtini)“ 2010-07-02 – 12 000 Lt (3 475,44 Eur) už neva nupirktas iš fondo „(duomenys neskelbtini) reklamos paslaugas, bei A. R. įtikintas rėmėjas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (iki 2011-04-26 vadinosi UAB „(duomenys neskelbtini)“) nuo 2009-09-07 iki 2011-02-22 per 2 kartus – 35 000 Lt (10 136,70 Eur);

po to, kai paminėti paramos davėjai (rėmėjai) pervedė į Labdaros ir paramos fondą „(duomenys neskelbtini)“ lėšas, kurios turėjo būti skirtos pagyvenusių žmonių ir žmonių su negalia asociacijoms ir organizacijoms, turinčioms paramos gavėjo statusą, paremti, V. M., įgyvendindamas parengtą nusikalstamų veikų planą, davė žodinius nurodymus E. B. – apgaule iš Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos ir kasos išimti bei jam perduoti svetimą didelės vertės minėto fondo turtą – 58 000 Lt (16 797,96 Eur);

E. B., vykdydamas organizuotos grupės susitarimą V. M. naudai perduoti apgaulės būdu į fondą pervestus didelės vertės svetimus pinigus ir įgyvendindamas savo vaidmenį, Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini)“ buhalterei E. L., kuri tiesiogiai buvo jam pavaldi ir kuriai apie V. M. organizuotos grupės nusikalstamų veikų planus nebuvo žinoma, davė žodinius nurodymus pagal avanso apyskaitą pervesti į E. B. vardu atidarytas sąskaitas Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini)“ pinigus – 45 780 Lt (13 258,80 Eur). E. L., vykdydama jo, kaip tiesioginio viršininko, nurodymus, nuo 2009-09-09 iki 2011-10-26 iš Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos (duomenys neskelbtini), pagal avanso apyskaitą 45 780 Lt (13 258,80 Eur) pervedė į E. B. asmenines sąskaitas (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), o E. B. šiuos pinigus išgrynino (duomenys neskelbtini) esančiuose bankomatuose ir dalį pinigų – 19 380 Lt (5 612,84 Eur) nuo 2009-12-30 iki 2011-11-30 sugrąžinęs į fondo „(duomenys neskelbtini)“ kasą, kitą jų dalį – 26 400 Lt (7 645,97 Eur) – nuo 2009-09-09 iki 2011-12-31(duomenys neskelbtini), tiksliau nenustatytose vietose, pagal išankstinį susitarimą išsigryninęs perdavė V. M.. Be to, siekdamas nuslėpti apgaule užvaldytų pinigų paėmimą iš fondo kartu su fondo buhaltere E. L. apgaulingai tvarkė Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, fondo administracinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini): E. B. suplanavo, kad didžioji dalis pinigų, kuri bus perduota organizuotos grupės nariui – V. M., buhalterinėje apskaitoje bus įvardinta kaip parama į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir bus pervedama iš Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini)“ į kitą jo vadovaujamos VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. E. B. Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini)“ buhalterei ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterei E. L. davė žodinius nurodymus remiantis paramos sutartimis ir paramos prašymais pervesti iš Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą fondo „(duomenys neskelbtini)“ pinigus – 38 700 Lt (11 208,29 Eur), kurie melagingai apskaitoje buvo įvardinti kaip parama. E. L., vykdydama E. B., kaip tiesioginio viršininko, nurodymus, nuo 2009-07-14 iki 2011-11-28 iš Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) pervedė 38 700 Lt (11 208,29 Eur) į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), ir šias ūkines operacijas įtraukė į apskaitą kaip suteiktą paramą VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Po to, didžiąją dalį šių pinigų, įforminus kaip tariamą paramą – ne mažiau kaip 31 600 Lt (9 151,99 Eur) atvaizdavus kaip gautą paramą ir panaudotą VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ tiesioginiai veiklai vykdyti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentuose ir įforminus buhalterinius fiktyvius dokumentus, pateisinančius šių pinigų panaudojimą, pagal išankstinį susitarimą E. B. iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos išėmė (duomenys neskelbtini) ir 31 600 Lt (9 151,99 Eur) perdavė V. M. (duomenys neskelbtini).

Tokiu būdu nuo 2009-04-01 iki 2011-12-31 Vilniuje, V. M. apgaule savo naudai įgijo didelės 58 000 Lt (16 797,96 Eur) vertės svetimą Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini)“ turtą, kuris turėjo būti skirtas pagyvenusių žmonių ir žmonių su negalia asociacijos ir organizacijos, turinčioms paramos gavėjo statusą, paremti.

V. M. taip pat buvo kaltinamas ir pagal BK 24 straipsnio 3 ir 4 dalis, 25 straipsnio 3 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį tuo, kad jis, būdamas valstybės tarnautoju (valstybės politiku) –(duomenys neskelbtini) nuo 2009-03-01 iki 2011-12-31 (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini) piktnaudžiavo (duomenys neskelbtini) tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės ir asmeninės neturtinės naudos, o būtent:

– nuo 2009-03-01 iki 2011-12-31(duomenys neskelbtini), būdamas (duomenys neskelbtini), 2008-11-17 davusiu priesaiką (duomenys neskelbtini) ir žinodamas, kad (duomenys neskelbtini) pareigos, išskyrus jo pareigas (duomenys neskelbtini), nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis ir darbu verslo, komercijos ir kitose privačiose įstaigose ar įmonėse, (duomenys neskelbtini) įgaliojimų laikotarpiu veikdamas organizuotoje grupėje kartu su E. B., prieš kurį ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 25 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, padarymo vadovaujantis BK 39¹ straipsnio 1 dalimi buvo nutrauktas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-12-30 nutartimi, nusikalstamai veikai atlikti pasitelkdamas piktnaudžiaujantį tarnyba A. R., kuriam apie V. M. tikslus užvaldyti savo naudai dalį gaunamos paramos į paramos fondą „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo žinoma, parengė nusikalstamos piktnaudžiavimo veikos planą ir jam vadovavo, siekdamas turtinės naudos – siekdamas apgaule įgyti Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini)“ didelės 58 000 Lt (16 797,96 Eur) vertės turtą ir siekdamas neturtinės naudos – kaip (duomenys neskelbtini) ir politikas pasireklamuoti prieš potencialius rinkėjus per Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini)“ teikiamą paramą pagyvenusių žmonių ir žmonių su negalia asociacijoms ir parapijoms (duomenys neskelbtini). Įgyvendindamas paties parengtą nusikalstamų veikų planą, dėl kurio su E. B. buvo iš anksto susitaręs ir atlikdamas su E. B. pasidalintus nusikalstamų veikų vaidmenis, tiesioginių susitikimų su E. B. metu (duomenys neskelbtini) ir pasiskambinęs jam telefonu, kurių abonentai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), paskyrė E. B. atlikti užduotis – įsteigti ir juridinių asmenų registre įregistruoti labdaros ir paramos fondą ir oficialiai vadovauti tokio labdaros ir paramos fondo veiklai, o sau pasiskyrė šio fondo faktinio vadovo vaidmenį, tuo šiurkščiai pažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 60 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą draudimą Seimo nariui įgaliojimų laikotarpiui eiti bet kokias pareigas ir užsiimti darbu verslu, komercijos bei kitose privačiose įstaigose ar įmonėse. Šiukščiai pažeisdamas Konstituciją, jis dėl labdaros ir paramos fondo įsteigimo procedūrų ir steigimo dokumentų 2009 m. pavasarį (duomenys neskelbtini) konsultavosi su lobistu A. R., kuriam apie V. M. tikslus užvaldyti savo naudai dalį gaunamos paramos į paramos fondą „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo žinoma, ir (duomenys neskelbtini) V. M. padėjėju – sekretoriumi T. J., kuriam apie V. M. organizuotos grupės nusikalstamų veikų planus nebuvo žinoma, ir iš A. R. elektroniniu paštu: (duomenys neskelbtini) 2009-04-23 per T. J. gavęs labdaros ir paramos fondo steigimo akto, įstatų ir steigėjo sprendimo dėl įstatų ir fondo pirmininko patvirtinimo pavyzdžius, davė nurodymus E. B. įsteigti Labdaros ir paramos fondą „(duomenys neskelbtini)“.

E. B., vykdydamas V. M. nurodymus, 2009-04-24 įsteigė Labdaros ir paramos fondą „(duomenys neskelbtini)“, pasirašė steigėjo sprendimą patvirtinti šio fondo įstatus bei paskirti fondo pirmininku E. B., paskui 2009-05-05 juridinių asmenų registre įregistravo Labdaros ir paramos fondą „(duomenys neskelbtini)“, kurio kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), ir nuo 2009-05-05 iki 2011-12-31 oficialiai ėjo šio Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini)“ pirmininko ir direktoriaus pareigas, paklusdamas faktiško fondo vadovo V. M. nurodymams.

V. M., tęsdamas suplanuotą nusikalstamą veiką, 2009 m. gegužę–birželį (duomenys neskelbtini) susitiko su lobistu A. R. ir jo nurodytu paramos davėjo (rėmėjo) – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (UAB „(duomenys neskelbtini)“) korporatyvinių reikalų vadovu R. M. dėl paramos skyrimo labdaros ir paramos fondui. A. R., siekdamas, kad lobistinės veiklos užsakovų naudai (duomenys neskelbtini) būtų įregistruoti Lietuvos Respublikos įstatymų pakeitimo įstatymų projektai ir (duomenys neskelbtini) būtų balsuojama „už“ šių įstatymų projektų priėmimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (UAB „(duomenys neskelbtini)“) korporatyvinių reikalų vadovą R. M. įkalbėjo paremti pagyvenusių žmonių veiklą per faktiškai V. M. vadovaujamą Labdaros ir paramos fondą „(duomenys neskelbtini)“. Dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ (UAB „(duomenys neskelbtini)“) per 3 kartus suteikė 35 000 Lt paramą Labdaros ir paramos fondui „(duomenys neskelbtini)“: 2009-09-07 – 10 000 Lt (2 896,20 Eur), 2010-01-21 – 10 000 Lt (2 896,20 Eur) ir 2011-02-22 – 15 000 Lt (4 344,30 Eur) paramą pagyvenusių žmonių iniciatyvoms paremti.

V. M., tęsdamas suplanuotą nusikalstamą veiką, nuo 2010 m. balandžio pradžios iki 2011-12-31, (duomenys neskelbtini), būdamas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Biudžeto ir finansų kontrolės komiteto pirmininko pavaduotoju, turėdamas Tautos atstovų jam patikėtą laisvą (duomenys neskelbtini) nario mandatą ir pareigą teisinėmis priemonėmis deramai atstovauti Tautai jos demokratiškai išrinktoje atstovybėje (duomenys neskelbtini) ir veikti tik Tautos ir Lietuvos valstybės interesais Tautos atstovybėje (duomenys neskelbtini), susitikimų su lobistu A. R. metu ir po pokalbių su A. R. telefonu, (duomenys neskelbtini) veikė priešingai ne Tautos ir Lietuvos valstybės interesams, bet lobisto A. R., veikusio neteisėtomis lobistinės veiklos priemonėmis, ir jo siauram ratui lobistinės veiklos užsakovų naudai, pasikliaudamas ne teisiniais argumentais dėl teisės aktų įregistravimo, balsavimo „už“ jų priėmimą (duomenys neskelbtini), bet atsižvelgdamas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ (UAB „(duomenys neskelbtini)“) teikiamą paramą faktiškai jo valdomam Labdaros ir paramos fondui „(duomenys neskelbtini)“, neįsigilinęs į lobisto A. R. jam pateiktus teisės aktus ir teisinius argumentus, piktnaudžiaudamas (duomenys neskelbtini) nario tarnybine padėtimi (duomenys neskelbtini) įregistravo teisės aktus ir balsavo „už“ jų priėmimą (duomenys neskelbtini): 1) 2010-05-13 (duomenys neskelbtini) įregistravo Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2, 4 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-2070 ir Aiškinamąjį raštą „Dėl Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2, 4 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto“ bei 2011-04-21 (duomenys neskelbtini) balsavo „už“ priėmimą 2010-12-01 (duomenys neskelbtini) Biudžeto ir finansų komiteto patobulintą Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2, 4, 9 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto 2010-12-06 Nr. XIP-2070 (2); 2) 2010-05-25 (duomenys neskelbtini) įregistravo (duomenys neskelbtini) nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programos papildymo“ projektą Nr. XIP-2142, siekdamas (duomenys neskelbtini) IV (pavasario) sesijos darbų programą papildyti Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2, 4 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIP-2070 ir 2010-06-03 balsavo „už“ šio (duomenys neskelbtini) nutarimo priėmimą; 3) 2011-05-10 (duomenys neskelbtini) įregistravo Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18, 29 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo ir 4 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą Nr. XIP-3188 ir Aiškinamąjį raštą „Dėl Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18, 29 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo ir 4 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto“, 2011-12-06 (duomenys neskelbtini) balsavo „už“ priėmimą (duomenys neskelbtini) Ekonomikos komitete 2011-09-28 patobulintą Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18, 29 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo ir 4 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą 2011-09-30 Nr. XIP-3188 (2); 4) 2011-05-19 (duomenys neskelbtini) įregistravo Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-3233 ir Aiškinamąjį raštą „Dėl Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto“, 2011-12-15 (duomenys neskelbtini) balsavo „už“ priėmimą (duomenys neskelbtini) Biudžeto ir finansų komitete 2011-12-14 patobulintą Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą 2011-12-14 Nr. XIP-3233 (2);

bei 2010 m. balandį–gegužę, (duomenys neskelbtini), neteisėtai leido lobistui A. R. už save (duomenys neskelbtini) rinkti (duomenys neskelbtini) narių parašus ant jo paties inicijuoto 2010-05-13 Teikimo dėl įstatymo projekto, kad vadovaujantis Seimo statuto 135 straipsnio 7 dalimi (duomenys neskelbtini) būtų pateiktas svarstyti Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2, 4 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2070 ir ant 2010-05-20 Teikimo dėl šio įstatymo projekto, jog vadovaujantis Seimo statuto 92 straipsnio 1 dalimi Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2, 4 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2070 būtų įrašytas į 2010-06-03 (duomenys neskelbtini) posėdžio darbotvarkę, tokiais neteisėtais veiksmais šiurkščiai pažeisdamas Konstitucijos 59 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą konstitucinį Seimo nario laisvo mandato principą ir nesilaikydamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 69 straipsnio 1 dalyje nustatyto konstitucinio reikalavimo, jog įstatymai Seime priimami laikantis įstatymo nustatytos procedūros, bei pažeisdamas Seimo statuto 135 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reikalavimą, kad įstatymų ir kitų teisės aktų projektus ir pasiūlymus dėl jų leidybos Seimui pateikia institucijos bei asmenys, kurie pagal Konstituciją turi įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, ir 7 dalyje įtvirtintą reikalavimą, jog įstatymo papildymo ar pakeitimo įstatymo projektas gali būti pateikiamas Seimo plenariniame posėdyje ne anksčiau kaip 6 mėnesiai po to įstatymo priėmimo, jeigu įstatymo projektą teikia Vyriausybė ar ne mažiau kaip 1/5 visų Seimo narių, ir Seimo statuto 92 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kad ne mažesnės kaip 1/3 Seimo narių grupės raštišku reikalavimu klausimas į sesijos darbų programą, savaitės ar kitos dienos darbotvarkę įrašomas privalomai, jeigu jis yra parengtas ir svarstyti pasirengta statuto numatyta tvarka;

nuo 2009-05-05 iki 2011-12-31 (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini) piktnaudžiavo (duomenys neskelbtini) nario padėtimi faktiškai vadovaudamas Labdaros ir paramos fondui „(duomenys neskelbtini)“ ir siekdamas per minėto fondo teikiamą paramą pagyvenusių žmonių ir žmonių su negalia asociacijoms pareklamuoti save, kaip (duomenys neskelbtini) narį ir politiką: susitikimų su E. B. metu (duomenys neskelbtini) ir paskambinęs jam telefonu, iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini), davė neteisėtus nurodymus E. B. iš Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini)“ pervesti dalį – 25 850 Lt (7 486,68 Eur) pagyvenusių žmonių ir žmonių su negalia paramai skirtas lėšas paramos gavėjams (duomenys neskelbtini), t. y.: 1) 2010-11-29 telefonu nurodė iš Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini)“ pervesti 2 000 Lt (579,24 Eur) paramą asociacijai „(duomenys neskelbtini)“; 2) 2011-02-22 telefonu nurodė iš Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini)“ pervesti 4 000 Lt (1 158,48 Eur) paramą asociacijai „(duomenys neskelbtini)“; 3) 2011-02-25 telefonu nurodė iš Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini)“ pervesti apie 2 000 Lt (579,24 Eur) paramą asociacijai „(duomenys neskelbtini)“; 4) 2011-05-18 telefonu davė žodinį nurodymą iš Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini)“ pervesti 3 000 Lt (868,86 Eur) paramą (duomenys neskelbtini) ir 1 000 Lt (289,62 Eur) paramą pervesti asociacijai „(duomenys neskelbtini)“, bei 2 000 Lt (579,24 Eur) paramą pervesti asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialui; 5) 2011-11-08 ir 2011-11-22 telefonu nurodė iš Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini)“ pervesti paramą asociacijai „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini);

E. B., vykdydamas V. M. nurodymus, pervedė 25 850 Lt (7 486,68 Eur) paramą V. M. parinktoms paramos gavėjo statusą turinčioms asociacijoms ir parapijai: iš Labdaros ir paramos fondas „(duomenys neskelbtini)“ 2010-01-21 pervedė 5 000 Lt (1 448,10 Eur) ir 2010-12-30 – 2 000 Lt (579,24 Eur) asociacijai „(duomenys neskelbtini)“; 2011-02-22 – 4 000 Lt (1 158,48 Eur) asociacijai „(duomenys neskelbtini)“; 2011-02-28 – 2 850 Lt (825,42 Eur) asociacijai „(duomenys neskelbtini)“, 2011-03-18 – 1 000 Lt (289,62 Eur) asociacijai(duomenys neskelbtini)“; 2011-05-25 – 3 000 Lt (868,86 Eur) (duomenys neskelbtini); 2011-05-25 – 1 000 Lt (289,62 Eur) asociacijai „(duomenys neskelbtini)“; 2011-05-31 – 2 000 Lt (579,24 Eur) asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialui; 2011-12-01 pervedė 3 000 Lt (868,86 Eur) asociacijai „(duomenys neskelbtini)“ ir 2011-12-01 pervedė 2 000 Lt (579,24 Eur) asociacijai „(duomenys neskelbtini)“ ir tokiu būdu pareklamavo jį kaip (duomenys neskelbtini) narį bei politiką per Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini)“ teikiamą paramą (duomenys neskelbtini) kraštuose pagyvenusių žmonių ir žmonių su negalia asociacijos ir parapijai bei jo nurodymu, naudodamas neleistinas priemones, padidino V. M. politinį autoritetą potencialių rinkėjų gretose (duomenys neskelbtini).

Bei tęsdamas nusikalstamą veiką nuo 2010 m. lapkričio iki 2011 m. kovo 26 d. (įskaitytinai), (duomenys neskelbtini), eidamas (duomenys neskelbtini) nario pareigas ir nebūdamas Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini)“ pirmininku ar direktoriumi, asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkei V. V. pažadėjo iš Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini)“ pervesti 4 000 Lt (1 158,48 Eur) paramą (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės projektui „Tradicinis bėgimas kraštiečio V. M. įsteigtiems prizams ir taurei laimėti“, jeigu V. V. dalį per fondą gautų paramai skirtų lėšų – 2 000 Lt (579,24 Eur) jam sugrąžins. Paskui 2011-02-22 paskambinęs telefonu iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini) davė nurodymus E. B. iš Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini)“ pervesti 4 000 Lt (1 158,48 Eur) paramą asociacijai „(duomenys neskelbtini)“. Po to, kai E. B., įvykdė jo nurodymus ir 2011-02-22 iš Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 4 000 Lt (1 158,48 Eur) paramą asociacijai „(duomenys neskelbtini)“, 2011-03-25 paskambinęs mobiliuoju telefonu, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nario V. M. padėjėjai – sekretorei R. Š., kuriai apie jo organizuotos grupės nusikalstamų veikų planus nebuvo žinoma, davė nurodymą dėl pinigų perdavimo tą pačią dieną susitikti su (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės pirmininke V. V.. 2011-03-25, tarp 16–17 val., prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), automobilyje „Mazda 121“, kurio valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nario V. M. padėjėja – sekretorė R. Š., vykdydama tiesioginio savo vadovo –(duomenys neskelbtini) nario V. M. nurodymą, susitiko su V. V., iš kurios priėmė 2 000 Lt (579,24 Eur) V. M. ir šiuos pinigus jo nurodymu pasiliko sau, kaip atlyginimą už (duomenys neskelbtini) nario V. M. reikalais išvažinėtą kurą.

Tokiais nusikalstamais veiksmais V. M. tyčia sulaužė (duomenys neskelbtini) nario 2008-11-17 duotą priesaiką, šiukščiai pažeidė: Konstitucijos 59 straipsnyje įtvirtintą normą, kad „pareigas eidami Seimo nariai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, valstybės interesais, savo sąžine“; Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalies nuostatą, draudžiančią Seimo nariui užsiimti bet kokia forma užsiimti verslu, komercija ar kitokia privačia veikla ar dirbti verslo, komercijos bei kitose privačiose įstaigose ar įmonėse; Konstitucijos 69 straipsnyje įtvirtintą nuostatą, kad įstatymai Seime priimami laikantis įstatyme nustatytos procedūros, pažeidė Seimo statuto V dalies 19 skirsnyje „Įstatymų ir kitų aktų projektų registravimas“ numatytų įstatymų ir kitų teisės aktų registravimo procedūras, Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnyje įtvirtintus valstybės politiko elgesio teisingumo, sąžiningumo, nesavanaudiškumo, skaidrumo ir nešališkumo principus; Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo 3 straipsnyje nustatytus labdaros ir paramos numatytus tikslus bei 10 straipsnyje įtvirtintą paramos panaudojimą.

Dėl tokių neteisėtų V. M. veiksmų didelę turtinę žalą – 58 000 Lt (16 797,96 Eur) patyrė Labdaros ir paramos fondas „(duomenys neskelbtini)“ ir didelę neturtinę žalą patyrė Lietuvos valstybė ir Lietuvos Respublikos Seimas, nes buvo sulaužyta Seimo nario priesaika ir šiurkščiai pažeista Konstitucija, diskredituotas Seimo nario vardas, pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, lygiateisiškumo ir skaidrumo principai, sukurta savivalės, įstatymų nepaisymo ir nebaudžiamumo sistema politinės reklamos ir paramos teikimo srityse bei iškreipti labdaros ir paramos gavimo ir teikimo principai.

Be kita ko, V. M. buvo kaltinamas taip pat ir pagal BK 225 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis, būdamas valstybės tarnautoju (valstybės politiku) – Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) nariu, 2008-11-17 davusiu priesaiką (duomenys neskelbtini), 2011 m. rudenį, tiksliau tyrimu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) viešbutyje, esančiame (duomenys neskelbtini) ir kitose tiksliau nenustatytose (duomenys neskelbtini) vietose, susitikimų su E. B. metu ir paskambinęs jam iš mobiliųjų telefonų, kurių abonentų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), tiesiogiai E. B. išprovokavo duoti jam kyšį – neatlygintinai nupirkti ir jam perduoti fotoaparatą „Leica“ už jo teisėtą veikimą vykdant (duomenys neskelbtini) nario įgaliojimus, t. y. už rėmėjų suradimą E. B. vadovaujamos VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ veiklai plėtoti, ir 2011-11-10, apie 12 val., (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), tiesiogiai iš E. B. savo naudai priėmė 2 100 Lt (608,20 Eur) vertės kyšį – fotoaparatą „Leica“, kurio modelis „D-Lux 5“, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį E. B. (BK 227 straipsnio 5 dalyje numatytu pagrindu atleistas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-10-21 nutartimi nuo baudžiamosios atsakomybės) nupirko 2011-11-10 vienos iš vadovaujamų įmonių – UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu ir neatlygintinai perdavė V. M. už teisėtą jo veikimą vykdant (duomenys neskelbtini) nario įgaliojimus, t. y. siekdamas, kad (duomenys neskelbtini) narys V. M. padės surasti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ rėmėjų ir plėtoti jos veiklą.

A. R. buvo kaltinamas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį tuo, kad jis, piktnaudžiaudamas tarnybine lobisto padėtimi:

– nuo 2009-03-01 iki 2011-12-31 Vilniuje, būdamas valstybės tarnautojui prilyginamu asmeniu – Vyriausios tarnybinės etikos komisijoje (toliau – ir VTEK) 2005-02-18 sprendimu Nr. KS–4L įregistruotu lobistu, įtrauktu į lobistų sąrašą, teikiančiu viešąsias lobistinės veiklos paslaugas, siekdamas asmeninės ir turtinės naudos už lobistinės veiklos paslaugas: siekdamas pagarsinti savo vardą tarpe kitų lobistų ir įgyti lobistinės veiklos užsakovų palankumą bei iš jų gauti turtinės naudos už lobistinės veiklos paslaugas ir dėl to siekdamas, jog jo lobistinės veiklos užsakovų naudai (duomenys neskelbtini) būtų įregistruoti Lietuvos Respublikos įstatymų pakeitimo įstatymų projektai ir (duomenys neskelbtini) būtų balsuojama „už“ šių įstatymų projektų priėmimą, piktnaudžiavo tarnybine lobisto padėtimi, atlikdamas nesuderinamus su teisėta lobistine veikla veiksmus, kurie suvaržė Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) nario V. M. laisvą mandatą, kuris yra viena iš teisinių priemonių, užtikrinančių, kad Tautai bus deramai atstovaujama jos demokratiškai išrinktoje atstovybėje (duomenys neskelbtini) ir, jog Tautos atstovybėje (duomenys neskelbtini) veiks tik Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, sukliudė (duomenys neskelbtini) nariui V. M. laikytis įstatymų priėmimo Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) nustatytos procedūros ir dėl to didelę neturtinę žalą patyrė Lietuvos valstybė ir Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini), nes buvo šiukščiai pažeistas Konstitucijos 59 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas konstitucinis Seimo nario laisvo mandato principas ir pažeistas Konstitucijos 69 straipsnio 1 dalyje nustatytas konstitucinis reikalavimas, kad įstatymai Seime priimami laikantis įstatyme nustatytos procedūros, diskreditavo lobisto vardą, suformavo neigiamą visuomenės požiūrį į teisėtą atstovavimą Tautos ir Lietuvos valstybės interesams bei sugriautas pasitikėjimas lobistine veikla, pažeidus Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo 2000-06-27 Nr. VIII-1749 (toliau – ir Lobistinės veiklos įstatymas) 1 straipsnyje ir Lobistų etikos kodekso, patvirtinto 2005-03-31 VTEK sprendimu Nr. KS-10 (L), 1.2 punkte įtvirtintą lobistinės veiklos skaidrumo principą, nesilaikė Lobistinės veiklos įstatymo 6 straipsnio 7 punkte įtvirtintos normos, draudžiančios lobistui tiesiogiai ar netiesiogiai skelbti, jog galįs turėti įtakos teisės aktų leidybai, valstybės politikui, bei Lobistų etikos kodekso 2.1.2 punkte įtvirtinto draudimo lobistui skatinti valstybės politikus pažeidinėti veikiančius teisės aktus, Lobistinės veiklos įstatymo 6 straipsnio 6 punkto normą, draudžiančią veikti nesamo lobistinės veiklos užsakovo vardu, bei tyčia šiurkščiai sulaužė VTEK 2005-01-19 duotą lobisto priesaiką ir tokiu būdu piktnaudžiavo tarnybine lobisto padėtimi, t. y.:

– nuo 2009-03-01 iki 2011-12-31, (duomenys neskelbtini), lobistinės veiklos viešąsias paslaugas teikiantis A. R., siekdamas, kad jo atstovaujamų – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (nuo 2011-04-26 UAB „(duomenys neskelbtini)“), kurios kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) asociacijos, kurios kodas (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) asociacijos, kurios kodas(duomenys neskelbtini), naudai Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) V. M. įregistruotų Lietuvos Respublikos įstatymų pakeitimo įstatymų projektus ir (duomenys neskelbtini) narys V. M. balsuotų „už“ šių įstatymų projektų priėmimą, atliko nesuderinamus su teisėta lobistine veikla veiksmus, kurie suvaržė Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) nario V. M. laisvą mandatą:

– lobistas A. R., žinodamas, kad Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) nario pareigos nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis ir darbu verslo, komercijos ir kitose privačiose įstaigose ar įmonėse (Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalis) ir žinodamas, jog Lobistų etikos kodekso 2.1.2 punktas draudžia lobistui skatinti valstybės politikus pažeidinėti veikiančius teisės aktus, 2009 m. pavasarį, (duomenys neskelbtini), susitikimų metu savo elgesiu ir žodžiais paskatino (duomenys neskelbtini) narį V. M. pažeisti Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą konstitucinį principą bei įsteigti Labdaros ir paramos fondą ir jam faktiškai vadovauti: 2009 m. pavasarį konsultavo (duomenys neskelbtini) narį V. M., (duomenys neskelbtini) nario V. M. padėjėją – sekretorių T. J. dėl labdaros ir paramos fondo įsteigimo procedūrų ir steigimo dokumentų susitikimų su (duomenys neskelbtini) nariu V. M. ir jo padėjėju T. J. metu (duomenys neskelbtini) ir turėdamas šį tikslą, į T. J. elektroninį paštą: (duomenys neskelbtini) iš savo elektroninio pašto: (duomenys neskelbtini) 2009-04-23 persiuntė labdaros ir paramos fondo steigimo akto, įstatų ir steigėjo sprendimo dėl įstatų ir fondo pirmininko patvirtinimo pavyzdžius, dėl to, 2009-04-24 V. M. nurodymu buvo įsteigtas Labdaros ir paramos fondas „(duomenys neskelbtini)“ ir priimtas steigėjo sprendimas patvirtinti fondo įstatus bei paskirti fondo pirmininką, 2009-05-05 Labdaros ir paramos fondas „(duomenys neskelbtini)“, kurio kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), įregistruotas juridinių asmenų registre;

Po to, lobistas A. R. užtikrino paramos teikimą faktiškai V. M. vadovaujamam Labdaros ir paramos fondui „(duomenys neskelbtini)“, 2009 m. gegužę–birželį suorganizavęs (duomenys neskelbtini) nario V. M. ir (duomenys neskelbtini) nario padėjėjo – sekretoriaus T. J. susitikimą su paramos davėjo – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (UAB „(duomenys neskelbtini)“) korporatyvinių reikalų vadovu R. M., kuriame pristatė (duomenys neskelbtini) nario V. M. faktiškai valdomą Labdaros ir paramos fondą „(duomenys neskelbtini)“. Susitikimų metu A. R. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (UAB „(duomenys neskelbtini)“) korporatyvinių reikalų vadovui R. M. netiesiogiai paskelbė galįs turėti įtakos teisės aktų leidybai ir valstybės politikui – Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) nariui V. M., įtikino UAB „(duomenys neskelbtini)“ (UAB „(duomenys neskelbtini)“) korporatyvinių reikalų vadovą R. M. teikti paramą Labdaros ir paramos fondui „(duomenys neskelbtini)“, pažeisdamas Lobistinės veiklos įstatymo 6 straipsnio 7 punkto normą, draudžiančią lobistui tiesiogiai ar netiesiogiai skelbti, jog gali turėti įtakos teisės aktų leidybai, valstybės politikui. Po to, A. R., atlikdamas nesuderinamus su teisėta lobistine veikla veiksmus, 2009-06-04 per savo asistentę I. R. iš elektroninio pašto: (duomenys neskelbtini) UAB „JTI(duomenys neskelbtini)“ (UAB „(duomenys neskelbtini)“) korporatyvinių reikalų vadovui R. M. išsiuntė nuskenuotus Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini)“ prašymą paremti, Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini)“ registravimo pažymėjimą, įstatus ir Juridinių asmenų registro tvarkytojo pranešimą, paramos sutarties tarp fondo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektą ir įtikino paremti Labdaros ir paramos fondą „(duomenys neskelbtini)“. Dėl lobisto A. R. įtikinėjimų paremti V. M. Labdaros ir paramos fondą „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ (UAB „(duomenys neskelbtini)“) per 3 kartus suteikė 35 000 Lt (10 136,70 Eur) paramą Labdaros ir paramos fondui „(duomenys neskelbtini)“: 2009-09-07 suteikė 10 000 Lt (2 896,20 Eur), 2010-01-21 – 10 000 Lt (2 896,20 Eur) ir 2011-02-22 – 15 000 Lt (4 344,30 Eur) paramą;

Be to, jis nuo 2010 m. balandžio pradžios iki 2011-04-21, (duomenys neskelbtini), piktnaudžiavo tarnybine lobisto padėtimi, neteisėtai teikdamas viešąsias lobistinės veiklos paslaugas nesamo lobistinės veiklos užsakovo vardu, pažeisdamas Lobistinės veiklos įstatymo 6 straipsnio 6 punkto normą, t. y. būdamas (duomenys neskelbtini) asociacijos, kurios kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi (paskirtu 2007-08-01), vengdamas lobistinės veiklos viešumo ir pažeisdamas lobistinės veiklos skaidrumo principus, įtvirtintus Lobistų etikos kodekso 1.2 punkte, 2010–2011 m., nesudaręs lobistinės veiklos paslaugų sutarties, neteisėtai atstovavo lobistinės veiklos užsakovus – (duomenys neskelbtini) asociaciją, (duomenys neskelbtini) asociaciją, kurios kodas (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) asociaciją, kurios kodas (duomenys neskelbtini), kurioms suteikė lobistinės veiklos paslaugas dėl Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2, 4 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-2070 ir Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2, 4, 9 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-2070 (2), ir apie tokią savo lobistinę veiklą nepranešė VTEK, kuriai pateiktose lobistinės veiklos ataskaitose už 2010-2011 m. nenurodė, kad dėl minėtų įstatymų atliko lobistinę veiklą ir tokiu būdu pažeidė Lobistinės veiklos įstatymo 2 straipsnio 5 punkto ir 11 straipsnio reikalavimus – lobistinės veiklos ataskaitoje privalomai nurodyti teisės akto projekto, dėl kurio jis veikė kaip lobistas, pavadinimą ir kiekvieno lobistinės veiklos užsakovo pavadinimą, registro kodą ir buveinės adresą;

neteisėtai teikdamas viešąsias lobistinės veiklos paslaugas užsakovams (duomenys neskelbtini) asociacijai, (duomenys neskelbtini) asociacijai ir (duomenys neskelbtini) asociacijai dėl Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2, 4 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-2070 ir Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2, 4, 9 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-2070 (2), piktnaudžiavo tarnybine lobisto padėtimi, nes vykdydamas neteisėtą lobistinę veiklą (duomenys neskelbtini) nariui V. M. neatskleidė visų galimų interesų konfliktų situacijų ir ne teisiniais argumentais, bet neleistinomis lobistinės veiklos priemonėmis – pasinaudodamas užtikrinta parama, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (UAB „(duomenys neskelbtini)“) teikiama faktiškai valdomam (duomenys neskelbtini) nario V. M. Labdaros ir paramos fondui „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) narį V. M. įtikino (duomenys neskelbtini) įregistruoti minėtų įstatymų pakeitimo įstatymų projektus, pagal kuriuos draudimo prevencines priemones buvo įpareigotos taikyti ne visos draudimo įmonės ir draudimo brokerių įmonės, bet tik draudimo įmonės, vykdančios gyvybės draudimo veiklą, ir draudimo brokerių įmonės, vykdančios su gyvybės draudimu susijusią draudimo tarpininkavimo veiklą, kurie tiesiogiai buvo naudingi A. R. vadovaujamai (duomenys neskelbtini) asociacijai, tokiu būdu pažeisdamas Lobistinės veiklos įstatymo 6 straipsnio 6 punkte įtvirtintą draudimą veikti nesamo lobistinės veiklos užsakovo vardu, bei Lobistų etikos kodekso 1.2 punkte įtvirtintus lobistinės veiklos viešumo ir skaidrumo principus, bei pažeisdamas Lobistų etikos kodekso 2.6.3 punkte įtvirtintą reikalavimą lobistui iš karto atskleisti visas galimas interesų konfliktų situacijas, t. y.

– 2010 m. balandį–gegužę, (duomenys neskelbtini), toliau naudodamasis jo užtikrinta parama, gaunama iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (UAB „(duomenys neskelbtini)“) faktiškai valdomam (duomenys neskelbtini) nario V. M. Labdaros ir paramos fondui „(duomenys neskelbtini)“, įtikino (duomenys neskelbtini) narį V. M., neįsigilinusį į Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2, 4 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-2070 esmę, pasirašyti ir Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) įregistruoti minėtą įstatymo projektą Nr. XIP-2070 ir Aiškinamąjį raštą „Dėl Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2, 4 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto“, kurių rengime pats dalyvavo nuo (duomenys neskelbtini) asociacijos, ir kuriuos V. M., pasidavęs lobisto A. R. neteisėtais būdais daromai įtakai, įregistravo 2010-05-13 (duomenys neskelbtini);

– be to, 2010 m. balandį, gegužę ir birželį, (duomenys neskelbtini) susitikimų metu ir paskambinęs mobiliuoju telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) netiesiogiai per (duomenys neskelbtini) nario V. M. padėjėją – sekretorių T. J., ir tiesioginių susitikimų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nario V. M. paprašė pasirašyti ir pateikti įregistruoti Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programos papildymo“ projektą Nr. XIP-2142, kad Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programa būtų papildyta Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2, 4 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIP-2070, ir paprašė leisti jam už (duomenys neskelbtini) narį V. M. surinkti (duomenys neskelbtini) narių parašus (ne mažiau 29 (duomenys neskelbtini) narių parašų) ant (duomenys neskelbtini) narių rašytinio kreipimosi dėl Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2, 4 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-2070 įtraukimo į Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programą ir Seimo nutarimo projekto Nr. XIP-2142 dėl Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programos papildymo, kurį (duomenys neskelbtini) narys V. M. 2010-05-25 įregistravo (duomenys neskelbtini) ir už kurio priėmimą V. M. balsavo „už“ 2010-06-03 (duomenys neskelbtini), tokiais veiksmais suvaržė (duomenys neskelbtini) nario V. M. laisvą mandatą, pažeisdamas Konstitucijos 59 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą konstitucinį Seimo nario laisvo mandato principą ir Konstitucijos 69 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą konstitucinį reikalavimą, kad įstatymai Seime priimami laikantis įstatyme nustatytos procedūros, bei Lietuvos Respublikos Seimo statuto V dalies 19 skirsnyje „Įstatymų ir kitų aktų projektų registravimas“ nustatytas įstatymų ir kitų teisės aktų registravimo procedūras;

Po to, pasinaudodamas minėta parama, o ne teisinėmis priemonėmis, įtikino (duomenys neskelbtini) Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotoją V. M. 2010 m. birželį ir gruodį (duomenys neskelbtini) Biudžeto ir finansų komitete svarstant Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2, 4 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-2070 balsuoti „už“ šį įstatymo projektą ir 2011-04-21 (duomenys neskelbtini) balsuoti „už“ (duomenys neskelbtini) Biudžeto ir finansų komiteto 2010 m. gruodžio 1 d. patobulintą Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2, 4, 9 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą 2010-12-06 Nr. XIP-2070 (2), pažeisdamas Konstitucijos 59 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą konstitucinį Seimo nario laisvo mandato principą, Lobistinės veiklos įstatymo 6 straipsnio 6 punkte įtvirtintą draudimą veikti nesamo lobistinės veiklos užsakovo vardu, bei Lobistų etikos kodekso 1.2 punkte įtvirtintus lobistinės veiklos viešumo ir skaidrumo principus, bei pažeisdamas Lobistų etikos kodekso 2.6.3 punkte įtvirtintą reikalavimą lobistui iš karto atskleisti visas galimas interesų konfliktų situacijas;

bei nuo 2011 m. kovo pradžios iki 2011-12-06, (duomenys neskelbtini), teikdamas viešąsias lobistinės veiklos paslaugas ir siekdamas, kad jo lobistinės veiklos užsakovo –(duomenys neskelbtini) asociacijos naudai (duomenys neskelbtini) būtų įregistruoti Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18, 29 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo ir 4 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas 2011-05-10 Nr. XIP-3188 ir (duomenys neskelbtini) Ekonomikos komitete 2011-09-28 patobulintas Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18, 29 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo ir 4 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas 2011-09-30 Nr. XIP-3188 (2), ir 2011-12-06 (duomenys neskelbtini) būtų balsuojama „už“ šių įstatymų projektų priėmimą, piktnaudžiavo tarnybine lobisto padėtimi, t. y. lobistas A. R. įtikino (duomenys neskelbtini) narį V. M. ne teisiniais argumentais, bet neleistinomis lobistinės veiklos priemonėmis, – pasinaudodamas užtikrinta parama, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (UAB „(duomenys neskelbtini)“) teikiama faktiškai valdomam (duomenys neskelbtini) nario V. M. Labdaros ir paramos fondui „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) 2011-05-10 įregistruoti Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18, 29 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo ir 4 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą Nr. XIP-3188, Aiškinamąjį raštą „Dėl Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18, 29 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo ir 4 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto“ ir 2011-12-06 (duomenys neskelbtini) balsuoti „už“ (duomenys neskelbtini) Ekonomikos komitete 2011-09-28 patobulintą Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18, 29 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo ir 4 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą 2011-09-30 Nr. XIP-3188 (2), pažeisdamas Konstitucijos 59 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą konstitucinį Seimo nario laisvo mandato principą, Lobistinės veiklos įstatymo 1 straipsnyje ir Lobistų etikos kodekso 1.2 punkte numatytą lobistinės veiklos skaidrumo principą, bei Lobistinės veiklos įstatymo 6 straipsnio 7 punkto normoje nustatytą draudimą lobistui tiesiogiai ar netiesiogiai skelbti, kad lobistas galįs turėti įtakos teisės aktų leidybai, valstybės politikui, bei Lobistų etikos kodekso 2.1.2 punkte įtvirtintą draudimą lobistui skatinti valstybės politikus pažeidinėti veikiančius teisės aktus ir tyčia šiurkščiai sulaužydamas 2005-01-19 duotą lobisto priesaiką;

taip pat, nuo 2011 m. kovo pradžios iki 2011-12-15, (duomenys neskelbtini), teikdamas viešąsias lobistinės veiklos paslaugas ir siekdamas, kad jo lobistinės veiklos užsakovo – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (nuo 2011-04-26 UAB „(duomenys neskelbtini)“) naudai (duomenys neskelbtini) būtų įregistruoti Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas 2011-05-19 Nr. XIP-3233 ir (duomenys neskelbtini) Biudžeto ir finansų komitete 2011-12-14 patobulintas Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas 2011-12-14 Nr. XIP-3233 (2) ir 2011-12-15 (duomenys neskelbtini) būtų balsuojama „už“ šių įstatymų projektų priėmimą, piktnaudžiavo tarnybine lobisto padėtimi, t. y. lobistas A. R. įtikino (duomenys neskelbtini) narį V. M. ne teisiniais argumentais, bet neleistinomis lobistinės veiklos priemonėmis, – pasinaudodamas užtikrinta parama, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (UAB „(duomenys neskelbtini)“) teikiama faktiškai valdomam (duomenys neskelbtini) nario V. M. Labdaros ir paramos fondui „(duomenys neskelbtini)“, Seime 2011-05-19 įregistruoti Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-3233, Aiškinamąjį raštą „Dėl Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto“ ir 2011-12-15 (duomenys neskelbtini) balsuoti „už“ (duomenys neskelbtini) Biudžeto ir finansų komitete 2011-12-14 patobulintą Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą 2011-12-14 Nr. XIP-3233 (2), pažeisdamas Konstitucijos 59 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą konstitucinį Seimo nario laisvo mandato principą, Lobistinės veiklos įstatymo 1 straipsnyje ir Lobistų etikos kodekso 1.2 punkte įtvirtintą lobistinės veiklos skaidrumo principą, Lobistinės veiklos įstatymo 6 straipsnio 7 punkto normoje įtvirtintą draudimą lobistui tiesiogiai ar netiesiogiai skelbti, jog lobistas galįs turėti įtakos teisės aktų leidybai, valstybės politikui, Lobistų etikos kodekso 2.1.2 punkte įtvirtintą draudimą lobistui skatinti valstybės politikus pažeidinėti veikiančius teisės aktus ir tyčia šiukščiai sulaužydamas lobisto priesaiką.

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 24 d. nuosprendžiu V. M. dėl kaltinimo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį išteisino neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas), dėl kaltinimų pagal BK 225 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 3 ir 4 dalis, 25 straipsnio 3 dalį, 228 straipsnio 2 dalį išteisino jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Teismas tuo pačiu nuosprendžiu A. R. dėl kaltinimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį taip pat išteisino jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Prokuroras apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 24 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį: 1) V. M. pripažinti kaltu dėl sukčiavimo dalyvaujant kartu su organizuota grupe, t. y. padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, ir už šią veiką paskirti jam 5 metus laisvės atėmimo; V. M. pripažinti kaltu dėl piktnaudžiavimo (duomenys neskelbtini) nario padėtimi dalyvaujant kartu su organizuota su organizuota grupe, t. y. padarius nusikalstamą veiką, įtvirtintą BK 24 straipsnio 3–4 dalyse, 25 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, ir už šią veiką paskirti jam 4 metus laisvės atėmimo; V. M. pripažinti kaltu dėl kyšininkavimo, t. y. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 1 dalyje, ir už šią veiką paskirti jam 200 MGL (7 532 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 3 ir 6 dalimis paskirtas laisvės atėmimo bausmes subendrinti ir V. M. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 5 metams su 200 MGL (7 532 Eur) dydžio bauda, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose; 2) A. R. pripažinti kaltu dėl piktnaudžiavimo lobisto tarnybine padėtimi, t. y. padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje, ir už šią veiką paskirti jam 750 MGL (28 245 Eur) dydžio baudą; 3) Vadovaujantis BK 72 straipsniu, iš V. M. konfiskuoti valstybės naudai (iš nusikalstamos veikos gautų pajamų) – 16 797,96 Eur (58 000 Lt) vertės turtą; 4) Vadovaujantis BK 72 straipsniu iš V. M. konfiskuoti, kaip kyšį gautą, fotoaparatą „Leica D-Lux 5“ Nr. 4084105 su jame esančia kortele „Kingston SD4/4GB“ Nr. 31107-008-AOOLF P982977, fotoaparato „Leica“ akumuliatoriaus pakrovėju, fotoaparato dėklu ir fotoaparato „Leica D-Lux 5” Nr. 4084105 garantine kortele (knygele).

Apeliantas teigia, kad apskųstasis teismo nuosprendis neteisėtas bei nepagrįstas, todėl naikintinas. Anot prokuroro, kitaip nei konstatavo teismas, tai, kad V. M. ir A. R. padarė jiems inkriminuotus nusikaltimus, įrodo byloje surinktų, tarpusavyje neprieštaraujančių ir vienas kitą papildančių, įrodymų visuma. Tuo tarpu, teismo nuosprendis pagrįstas vien tik V. M. ir A. R. teisinančiais įrodymais, neišanalizavus ir neįvertinus visų byloje nustatytų aplinkybių. Teismas, priimdamas nuosprendį, į jį perkėlė dalį duomenų, tačiau, apelianto įsitikinimu, juos įvertino šališkai.

Apelianto nuomone, apygardos teismas netinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, todėl nepagrįstai išteisino V. M. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje. Teismas turėjo įvertinti ne tik tiesioginius, bet ir netiesioginius byloje esančius įrodymus.

Teismas be pagrindo išvadą dėl lėšų perdavimo V. M. grindė tik V. M. teisme duotais parodymais, kuriuose jis neigė dalyvavęs kartu su organizuota grupe, ją organizavęs ir sukčiavimo būdu pasisavinęs Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini)“ turtą, kartu nepagrįstai atmesdamas E. B. parodymus dėl pinigų perdavimo V. M., nevertindamas tokių parodymų kitų byloje esančių įrodymų, patvirtinančių E. B. parodymus, kontekste. V. M. buvo žinomos visos pinigų įskaitymo į fondo sąskaitą ir pervedimo iš fondo sąskaitos aplinkybės. Tai, kad V. M. rūpinosi rėmėjais, patvirtina E. B. parodymai, telefoniniai pokalbiai tarp V. M. ir E. B.. Apeliantas pažymi, kad specialistas, pateikdamas išvadą Nr. 5-5/11, tyrė nuo 2009-05-05 iki 2012-06-01 ūkinę finansinę VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, tačiau pažeidimai, būtent, dokumentų klastojimas neleistinai išgryninant pinigus iš šios įstaigos, nustatyti tik nuo 2010-04-09. Pirmieji „tariami“ pinigai iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ Ž. D. už neatliktas paslaugas pagal 2010-04-09 rangos sutartį Nr. 2010/04/09-1 buvo pradėti mokėti nuo 2010-04-26. Labdaros ir paramos fondas „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo rašyti tikrovės neatitinkančius grynųjų pinigų orderius apie pinigų pervedimą VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ tik nuo 2010-05-28, o remiantis specialisto išvada Nr. 5-5/11, dalis pinigų, iš jų 8 000 Lt (2 316,96 Eur) buvo atvaizduoti kaip per 2 kartus išmokėti Ž. D. už dekoracijų gamybą pagal sutartį Nr. 2010/04/09-1. Ši rašytinė medžiaga visiškai patvirtina teismui 2015-02-18 E. B. duotus parodymus apie tai, kad siekiant užmaskuoti pinigų trūkumą fonde, buvo sugalvota schema, pagal kurią fondo pinigai būdavo atvaizduojami kaip „patekę“ į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, o iš jos pinigai „iškeliaudavo“ juos apskaitant kaip sumokėtus už realiai nesuteiktas paslaugas. Vėliau ši schema buvo tobulinama įtraukiant ir kitus asmenis. Tai rodo, kad neleistinais būdais gryninti pinigus E. B. iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo tik tada, kai orderiais atvaizdavo pinigų „patekimą“ iš fondo į įstaigą. Toks poreikis atsirado tik tuomet, kai buvo įsteigtas Labdaros ir paramos fondas „(duomenys neskelbtini)“ ir atsirado poreikis išgryninti lėšas bei jas perduoti V. M.. Apeliantas pastebi, kad E. B. parodymai viso proceso metu iš esmės buvo nuoseklūs, tyrimo metu nenustatyta, jog jis būtų davęs melagingus parodymus, ar būtų klaidinęs tyrimą ar teismą, jo duotus parodymus patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Pasak apelianto, pinigų perdavimo–priėmimo fakto techninėmis priemonėmis nebuvo galimybės užfiksuoti, nes V. M. laikėsi konspiracijos: pavyzdžiui, pokalbis Nr. ZK_768 (2012-05-29 protokolas, pokalbis 2009-09-08 07:54:21) V. M. neklausė, ar parama gauta į fondą, jis klausė E. B., „kaip ten reikalai, nieko negirdėt?“, E. B. atsakė, kad „girdėti ir gerai girdėti“, o remiantis jo teisme 2015-03-25 pagarsinta 2013-08-29 apklausa, jis „turėjo omenyje, kad į fondą „įkrito“ rėmėjų lėšos“. Tai, kad V. M. laikėsi konspiracijos, patvirtina ir E. B. parodymai pagarsinti teisme „...iš V. M. buvau gavęs tokius nurodymus, kad nieko konkretaus per telefoną su juo nekalbėčiau. V. M. bijojo, kad jo gali klausytis specialios tarnybos ir bijojo atvirai kalbėtis telefonu apie reikalus, kurie būtų galėję sudominti teisėsaugą, todėl maskavo savo pokalbių esmę per jo sugalvotas sąvokas ir stengėsi tikrųjų savo tikslų tiesiai neatskleisti...“. Tokias E. B. nurodytas aplinkybes dėl konspiracijos laikymosi patvirtina ir liudytojos E. L. parodymai, kad E. B. išeidavo su paketais paramai, tačiau nesakydavo, kur eina. E. B. parodymus apie tai, kad jis, išgryninęs ne mažiau kaip 58 000 Lt (16 797,96 Eur), perdavė juos V. M., patvirtina VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinių apskaitos dokumentų analizė, telefoniniai pokalbiai, E. L. parodymai, E. B. parodymai, kurių teismas iš esmės nevertino.

Prokuroras tvirtina ir tai, kad teismas iš esmės neįvertino kaltinime nurodytų aplinkybių, susijusių su V. M. veiksmais steigiant ir realiai vadovaujant Labdaros ir paramos fondui, tuo laikotarpiu, kuriuo jis ėjo Paramos iniciatyvos nario pareigas ir tai prieštaravo Konstitucijos 60 straipsnio nuostatoms.

Aplinkybę, kad nusikalstamos veikos organizatorius yra V. M., t. y. jis parengė nusikalstamos veikos (piktnaudžiavimo) planą ir jam vadovavo, patvirtina liudytojo E. B. parodymai „jog telefonu į jį kreipėsi pažįstamas V. M., kuris paprašė būti jo labdaros ir paramos fondo steigėju ir vadovu, paaiškindamas, kad jis pats, kaip Seimo narys, negali savo vardu įregistruoti labdaros ir paramos fondo ir todėl jam reikalingos jo paslaugos“. Apelianto nuomone, šiuos E. B. parodymus patvirtina ir protokolai dėl operatyvinių veiksmų atlikimo, iš kurių matyti, jog V. M. prašė E. B. tapti V. M. labdaros ir paramos fondo steigėju ir vadovu (2012-05-29 protokolas ZK_1712 2009-04-01 14:54:15), bei kiti operatyvinių veiksmų atlikimo protokolai, iš kurių matyti, kad V. M. asmeniškai rūpinosi fondo veikla ir faktiškai jam vadovavo, rūpinosi fondo rėmėjų suradimu, davė nurodymus dėl į fondą gautų lėšų skirstymo. Aplinkybę, kad faktinis fondo steigėjas ir vadovas buvo V. M. patvirtino ir liudytojai E. L., T. J.. Iš liudytojų R. Š., K. V. Š., A. P., A. B., P. B., teisme perskaitytų parodymų, kurie buvo paramos gavėjai, matyti, kad paramos gavimo klausimus jie aptarinėjo ir derino su V. M.. Tai, kad E. B. turėjo savo vardu įregistruoti Labdaros ir paramos fondą „(duomenys neskelbtini)“, dėl to E. B., įgyvendindamas V. M. parengtą nusikalstamos veikos planą ir atlikdamas jam paskirtą vaidmenį, įsteigė Labdaros ir paramos fondą „(duomenys neskelbtini)“, kurį įregistravo juridinių asmenų registre ir nuo 2009-05-05 iki 2011-12-31 oficialiai ėjo šio Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini)“, patvirtina E. B., E. L. parodymai, operatyvinių veiksmų atlikimo protokolai, iš kurių taip pat matyti, jog fondo vadovo funkcijas E. B. vykdė tik formaliai, nes visus esminius, su fondo veikla susijusius, klausimus derino su V. M.. Teismas konstatavo, kad labdaros ir paramos fondas buvo įsteigtas nepažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymų, steigiant fondą V. M. nei Konstitucijos, nei Seimo statuto, nei kitų įstatymų nepažeidė. Tačiau teismas nuosprendyje neargumentavo, kodėl padarė tokią išvadą, neišdėstė motyvų, kuriais grindžiamos tokios teismo išvados ir kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kaltinime nurodytas aplinkybes dėl Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalies nuostatos, draudžiančią Seimo nariui užsiimti bet kokia forma verslu, komercija ar kitokia privačia veikla ar dirbti verslo, komercijos bei kitose privačiose įstaigose ar įmonėse, pažeidimo. Byloje neginčytinai nustatyta, kad V. M., būdamas (duomenys neskelbtini) nariu ne tik skirstė paramą, bet ieškojo ir fondo rėmėjų, o vėliau, veikdamas ne Tautos ir valstybės interesams, bet lobisto A. R., veikusio neteisėtomis lobistinės veiklos priemonėmis ir jo siauram ratui lobistinės veiklos užsakovų naudai, pasikliaudamas ne teisiniais argumentais dėl teisės aktų įregistravimo ir priėmimo (duomenys neskelbtini), bet atsižvelgdamas į teikiamą paramą faktiškai jo valdomam Labdaros ir paramos fondui „(duomenys neskelbtini)“, įregistravo teisės aktus, kurių įregistravimu ir priėmimu buvo suinteresuoti paramos davėjai. Tokiu būdu buvo suvaržytas laisvas (duomenys neskelbtini) nario, kaip Tautos atstovo, mandatas. V. M. turėjo tikslą neteisėtai pasipelnyti, t. y. sukčiaujant užvaldyti fondo lėšas. V. M., būdamas (duomenys neskelbtini) nariu, asmeniškai ieškojo ir surado visus rėmėjus, o ne padėjo įsteigti fondą ir gauti paramą. Byloje nustatyta, kad V. M. pats surado paramos davėjus AB „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“, AB „(duomenys neskelbtini)“ bei A. R. įtikintą rėmėją – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (iki 2011-04-26 vadinosi UAB „(duomenys neskelbtini)“). Be to, konkrečiu atveju, apelianto vertinimu, svarbu ir tai, kad tik „per“ V. M. buvo skirstoma visa parama (kurios tik dalis atiteko paramos prašantiesiems). Byloje nustatyta, kad paramą iš Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini)“ pervesti asociacijai „(duomenys neskelbtini)“, asociacijai „(duomenys neskelbtini)“, asociacijai „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), asociacijai „(duomenys neskelbtini)“, asociacijai „(duomenys neskelbtini)“, asociacijai „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) nurodė V. M.. Ši aplinkybė patvirtina E. B. parodymus ir parodo, kokia buvo V. M. veikla fonde, t. y. „nuo lėšų suradimo iki jų paskirstymo“. Prokuroras akcentuoja ir tai, kad Labdaros ir paramos fondas „(duomenys neskelbtini)“ niekada nesireklamavo, nesiskelbė viešai (tai apklausoje nurodė E. B., E. L.), apie šį fondą paramos gavėjai sužinodavo iš paties V. M. ar jo aplinkos (padėjėjos R. Š.). Tokios aplinkybės rodo, kad fondą ir galimybę paremti V. M. siejo tik su savimi. Tai, kad į (duomenys neskelbtini) narį V. M. dėl paramos gavimo 2010–2011 m. kreipėsi visuomeninės organizacijos: „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), galėjo kreiptis (duomenys neskelbtini) diabeto draugija „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini), kurioms ji su V. M. nurodymu pasiūliusi arba pats V. M. yra nurodęs parašyti prašymus Labdaros ir paramos fondui „(duomenys neskelbtini)“ dėl paramos skyrimo, patvirtino ir liudytoja R. Š..

Apeliantas nesutinka ir su teismo išvada, kad byloje nenustatyta, jog V. M., pateikdamas įstatymų projektus, pasisakydamas dėl jų, veikė prieš valstybės interesus, prieš savo sąžinę, pažeidė Konstituciją, visi įstatymų projektai, dėl kurių kaltinamas V. M., praėjo griežtai reglamentuotą Seimo įstatymų registravimo kontrolę, įtraukimo į dienotvarkę tvarką, balsavimo Seime procedūrą. V. M. turi būti pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 3 ir 4 dalis, 25 straipsnio 3 dalį ir 228 straipsnio2 dalį.

Anot prokuroro, teismas visiškai nepasisakė dėl esminio kaltinimo dalyko – įstatymų projektų pateikimo (duomenys neskelbtini) aplinkybių, t. y. dėl V. M., kaip (duomenys neskelbtini) nario veiklos įstatymų leidybos srityje kartu su gauta parama į jo faktiškai valdomą Labdaros ir paramos fondą „(duomenys neskelbtini)“ iš subjektų, kurie buvo suinteresuoti įstatymų greitu pateikimu ir priėmimu (duomenys neskelbtini). Byloje liko neįvertinta tai, kad V. M., tęsdamas suplanuotą nusikalstamą veiką, 2009 m. gegužę–birželį, (duomenys neskelbtini), kaip (duomenys neskelbtini) narys, susitiko su lobistu A. R. ir jo nurodytu paramos davėjo (rėmėjo) – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (UAB „(duomenys neskelbtini)“) korporatyvinių reikalų vadovu R. M. dėl paramos skyrimo labdaros ir paramos fondui, o A. R., siekdamas, jog lobistinės veiklos užsakovų naudai (duomenys neskelbtini) būtų įregistruoti Lietuvos Respublikos įstatymų pakeitimo įstatymų projektai ir (duomenys neskelbtini) būtų balsuojama „už“ šių įstatymų projektų priėmimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (UAB „(duomenys neskelbtini)“), korporatyvinių reikalų vadovą R. M. įkalbėjo paremti faktiškai V. M. vadovaujamą Labdaros ir paramos fondą „(duomenys neskelbtini)“, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ (UAB „(duomenys neskelbtini)“) per 3 kartus suteikė 35 000 Lt (10 136,70 Eur) paramą Labdaros ir paramos fondui „(duomenys neskelbtini)“. Prokuroras pažymi, kad remiantis R. M. parodymais, apie Labdaros ir paramos fondą „(duomenys neskelbtini)“ jis sužinojo iš A. R., jog A. R. pasiūlė paremti šį fondą ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (UAB „(duomenys neskelbtini)“). Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo iš esmės įvertinti tai, kad kalbant apie įstatymų priėmimą, buvo kalbama ir apie fondo rėmimą. Kai susitikimo metu kalbant apie teisės aktus, kalbama ir apie paramą – toks susitikimo tikslas parodo ne ką kitą, o V. M., kaip (duomenys neskelbtini) nario, piktnaudžiavimą – turint mandatą atstovauti Tautą, tokiu būdu įgyvendinti savo interesus, prašant paramos į jo įsteigtą ir valdomą fondą.

Be to, prokuroro teigimu, teismas tinkamai neįvertino ir aplinkybių visumos dėl (duomenys neskelbtini) paramos fondui. Iš liudytojo E. B. parodymų nustatyta, kad fondo rėmėją – (duomenys neskelbtini) (atstovaujamą S. G.), kuri buvo suinteresuota dėl Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo pataisų užregistravimo (duomenys neskelbtini), surado taip pat pats V. M.. Nors S. G. apklausiamas teisme nenurodė, kad paremti fondą būtų prašęs (duomenys neskelbtini) narys V. M., tačiau šias aplinkybes patvirtina kitų byloje surinktų įrodymų visetas: liudytojo E. B. parodymai, paties S. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuos nurodyta, kad tuo metu kai jis pradėjo bendrauti su E. B. dėl Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini)“ rėmimo, jis turėjo reikalų su V. M., o tai patvirtina E. B. duotus parodymus, jog V. M. surado rėmėją ir organizavo jų susitikimą. Tai, kad vėliau S. G. bendravo dėl paramos skyrimo su E. B. patvirtino ir pats S. G., be to, nustatyta, jog 2011-10-07 įvyko S. G. ir V. M. susitikimas, o iš S. G. parodymų matyti, kad jis šio susitikimo metu kalbėjosi su V. M. apie paramos reikalus, nors teisme S. G. ir nurodė, kad V. M. nesiūlė, ką konkrečiai remti. Apeliantas pastebi, kad praėjus keletui dienų po šio pokalbio, t. y. 2011-10-12, buvo padarytas pirmas 10 000 Lt (2 896,20 Eur) pervedimas iš (duomenys neskelbtini) į Labdaros ir paramos fondą „(duomenys neskelbtini)“, o dar po 2 mėnesių buvo atliktas antras 10 000 Lt (2 896,20 Eur) pervedimas. Aplinkybę, kad S. G. susitikimo su V. M. metu aptarė paramos pervedimą būtent į fondą, savo parodymuose, duotuose ikiteisminio tyrimo metu (juos patvirtino teisme), nurodė ir liudytojas E. B.. Taigi nustatytos aplinkybės dėl vykusio susitikimo, po to vykusio paramos gavimo (pervedimo) į fondą patvirtina E. B. duotus parodymus dėl šių aplinkybių. Prokuroro įsitikinimu, tai, kad liudytojas S. G. nurodė, jog jis parėmė fondą tik paprašytas E. B., o ne V. M., esant aptartoms nustatytoms aplinkybėms, yra mažai tikėtina, nes pats liudytojas S. G. nurodė, jog E. B. ir anksčiau yra prašęs paremti jo projektus, bet tai padaryta nebuvo. Visa tai patvirtina, kad ne kas kitas, o V. M. surado šį rėmėją ir tik V. M. paprašius buvo paremtas fondas. Kita vertus, aplinkybę, kad S. G. buvo žinoma, jog šis fondas susijęs su V. M., jis patvirtino duodamas parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, be to, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad remiant fondą buvo siekiama politikų palankumo, jo apklausos metu nurodyta sąvoka „politiniai dividendai“ patvirtina ir E. B. parodymus apie (duomenys neskelbtini) ne atsitiktinį, o tikslinį Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini)“ rėmimą. Iš S. G. parodymų taip pat matyti, kad tiek jis, tiek ir A. R., atstovaudami savo asociacijas, siekė, jog (duomenys neskelbtini) būtų užregistruotos Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo pataisos ir panaikintas visiškas alkoholio reklamos draudimas, kurį užregistravo V. M. ir (duomenys neskelbtini) balsavo „už“. Atsižvelgęs į tai, aks pasakyta, apeliantas daro išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) bei lobistas A. R. buvo suinteresuoti konkrečių įstatymų įregistravimu ir jų priėmimu (duomenys neskelbtini).

Prokuroro nurodymu, teismas nepasisakė ir dėl parašų rinkimo. V. M. 2010 m. balandį–gegužę, (duomenys neskelbtini), neteisėtai leido lobistui A. R. už save (duomenys neskelbtini) rinkti (duomenys neskelbtini) narių parašus ant jo paties inicijuoto 2010-05-13 teikimo dėl įstatymo projekto. Teikiant įstatymo projektą nebuvo laikytasi įprastos tvarkos – nei padėjėjas T. J., nei (duomenys neskelbtini) narys V. M. parašų nerinko, parašus surinko A. R.. Renkant parašus, reikia pakalbėti su kiekvienu (duomenys neskelbtini) nariu. Tai reiškia, kad (duomenys neskelbtini) narys turi būti įsigilinęs į teikiamą projektą ir dėl jo reikalingumo privalo įtikinti kitus Seimo narius, kurie pasirašo. Nagrinėjamu atveju, parašų rinkimas rodo, kad (duomenys neskelbtini) narys neatliko savo darbo ir ne tik leido rinkti parašus lobistui, bet buvo neįsigilinęs į teisės aktus, kuriuos teikė priimti.

Apeliantas nepritaria ir teismo išvadai dėl padarytos žalos nebuvimo. Prokuroras teigia, kad byloje surinkti neginčijami įrodymai, jog dėl V. M. nusikalstamų veiksmų padaryta tiek didelė turtinė, tiek ir didelė neturtinė žala. Piktnaudžiaujant tarnyba ir darant kitą sunkų nusikaltimą – sukčiavimą, dėl neteisėtų V. M. veiksmų didelę turtinę žalą – 58 000 Lt (16 797, 96 Eur) patyrė Labdaros ir paramos fondas „(duomenys neskelbtini)“. Piktnaudžiaujant tarnyba didelę neturtinę žalą patyrė Lietuvos valstybė ir (duomenys neskelbtini), nes buvo sulaužyta (duomenys neskelbtini) nario priesaika ir šiurkščiai pažeista Konstitucija, diskredituotas (duomenys neskelbtini) nario vardas, pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, lygiateisiškumo ir skaidrumo principai, sukurta savivalės, įstatymų nepaisymo ir nebaudžiamumo sistema politinės reklamos ir paramos teikimo srityse ir iškreipti labdaros ir paramos gavimo ir teikimo principai.

Prokuroro vertinimu, teismas taip pat nepagrįstai V. M. išteisino ir pagal BK 225 straipsnį. V. M. turėtų būti nuteistas pagal nurodytą baudžiamąjį įstatymą.

Tai, kad V. M. provokavo E. B. duoti kyšį, jog E. B. iš „UAB (duomenys neskelbtini)“ nupirko ir kaip kyšį neatligintinai perdavė 2 100 Lt (608,20 Eur) vertės fotoaparatą V. M., patvirtina paties E. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Apelianto įsitikinimu, tuo atveju, jei daiktą, iš ko nors pasiskolinti ar paimi pasinaudoti, nereikalauji, kad asmuo, iš kurio imsi laikinai pasinaudoti daiktą, įsigytų konkretų daiktą, juo labiau, nemaskuoji pokalbių. E. B. aiškiai įvardijo, kad fotoaparatas buvo nupirktas V. M. asmeniškai, fotoaparatas buvo rastas ir paimtas iš V. M. padėjėjos. Byloje nustatyta, kad fotoaparatas E. B. ar jo valdomai bendrovei nepriklausė, nors buvo užpajamuotas bendrovės, kuriai vadovavo E. B., balanse. E. B. pokalbyje su V. M. fotoaparatą įvardija „svetimu daiktu“. E. B. šio fotoaparato neturėjo ir neketino įsigyti naudoti sau, todėl ir faktiškai negalėjo paskolinti. Fotoaparatas buvo nupirktas (ne bet koks, o V. M. pageidaujamomis techninėmis charakteristikomis, kurias jis buvo jau iš anksto nusižiūrėjęs) ir iškarto perduotas V. M. (nupirktas 2011-11-10; perduotas 2011- 11-10). Aplinkybę, kad V. M. reikalavo (provokavo) nupirkti fotoaparatą, o E. B. jį nupirko ir neatlygintinai perdavė V. M., patvirtina ir liudytojos E. L. parodymai. Kyšio davimo realumas matyti iš to, kad duodamas kyšį E. B. pagrįstai manė, jog V. M., remdamasis savo turimais pažįstamais, pareigomis, padės surasti rėmėjų fondui „(duomenys neskelbtini)“, nes savo faktiškai valdomam Labdaros ir paramos fondui „(duomenys neskelbtini)“ juos jau buvo radęs. Iki kyšio perdavimo (2011-11-10) E. B. jau žinojo, kad V. M. yra radęs rėmėjų savo fondui, t. y. jog fondą jau buvo parėmę 4 rėmėjai. Tai, kad kyšio davimas buvo už rėmėjų E. B. fondui suradimą, patvirtina ir operatyvinių veiksmų protokolas Nr. ZK_5099, iš kurio matyti, jog V. M. buvo prašoma rasti rėmėjus fondui ir V. M. pažada pasišnekėti. Tokios aplinkybės patvirtina, kad kyšis duotas už tai, jog V. M. pasinaudodamas savo įtaka – (duomenys neskelbtini) nario padėtimi surastų rėmėjus ir į E. B. fondą, tą ir buvo nurodęs E. B.. Apeliantas mano, kad teismo nurodyti argumentai jog, jeigu fotoaparatas būtų pirktas iš labdaros ir paramos fondo lėšų turint tikslą fotografuoti renginius, V. M. nebūtų galima apkaltinti kyšio davimo provokavimu ir kyšio priėmimu, fotoaparatą galima buvo įtraukti į Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, nesuteikia pagrindo priimti išteisinamąjį nuosprendį. Aplinkybė, kad liudytojos R. Š. ir R. K. patvirtino, jog fotoaparatas joms buvo duotas naudotis laikinai, fotografuoti renginius, kol dirbs (duomenys neskelbtini) nario padėjėjomis, niekaip nepaneigia fakto, jog V. M. fotoaparatą gavo kaip kyšį.

Prokuroro nuomone, pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai pagal BK 228 straipsnio 2 dalį išteisino ir A. R.. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad lobistas nėra valstybės tarnautojui prilygintas asmuo BK 230 straipsnio 3 dalies taikymo kontekste, t. y. jis neturi nei administracinių įgaliojimų, nei nieko bendro su viešųjų interesų įgyvendinimu. Apeliantas, remdamasis kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais nutartyje Nr. 2K-P-89/2014, daro išvadą, kad lobistas prilygintinas valstybės tarnautojui asmuo pagal BK 230 straipsnio 3 dalį. Lobistas verčiasi profesine lobizmo veikla ir teikia viešąsias paslaugas. Lobistas turi įgaliojimus, kurie nustatyti Lobistinės veiklos įstatymo 4 straipsnyje. Lobisto vykdomos pareigos yra reikšmingos, nes jis yra asmuo, kuris gali daryti įtaką įstatymų leidybai, turinčiai įtakos ne tik atskiros asmenų (visuomenės) ar verslo grupės interesams, bet ir lemiančiai visos valstybės piliečių interesus, t. y. jo veikla gali turėti įtakos užtikrinant viešąjį interesą. A. R. – lobistas, kuris savo veikla daro įtaką, kad lobistinės veiklos užsakovo interesais būtų keičiami, papildomi ar pripažįstami netekusiais galios teisės aktai, priimami ar nepriimami nauji teisės aktai, kurių taikymo sritis apima platų adresatų (visuomenės narių) sąrašą. Lobistinė veikla kontroliuojama VTEK.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad buvo nesilaikoma įstatymų teikiant viešąsias lobistinės veiklos paslaugas, piktnaudžiaujama tarnybine lobisto padėtimi, atliekant nesuderinamus su teisėta lobistine veikla veiksmus, kurie suvaržė Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) nario V. M. laisvą mandatą, kuris yra viena iš teisinių priemonių, užtikrinančių, jog tautai bus deramai atstovaujama jos demokratiškai išrinktoje atstovybėje (duomenys neskelbtini), veikiama Lietuvos valstybės interesams, ir sukliudė (duomenys neskelbtini) nariui V. M. laikytis įstatymų priėmimo Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) nustatytos procedūros, dėl to didelę neturtinę žalą patyrė Lietuvos valstybė ir Lietuvos Respublikos Seimas, nes buvo šiukščiai pažeistas Konstitucijos 59 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas konstitucinis Seimo nario laisvo mandato principas, Konstitucijos 69 straipsnio 1 dalis, kad įstatymai Seime priimami laikantis įstatyme nustatytos procedūros. A. R., eidamas lobisto pareigas ir bendraudamas su V. M., kaip (duomenys neskelbtini) nariu, ir žinodamas, kad įstatymai draudžia Seimo nariui eiti kitas pareigas, V. M. padėjo įsteigti fondą. Be to, A. R. ne tik padėjo įsteigti Labdaros ir paramos fondą „(duomenys neskelbtini)“, tačiau vėliau pats turėdamas interesų dėl įstatymų priėmimo, ėmėsi iniciatyvos surasti rėmėją, kuris taip pat turėjo interesų dėl įstatymų registravimo bei priėmimo ir jį įkalbėjo paremti būtent (duomenys neskelbtini) nario V. M. faktiškai valdomą paramos ir labdaros fondą, t. y. būtent to (duomenys neskelbtini) nario faktiškai valdomą fondą, kuris ir iniciavo tam tikrų įstatymų pateikimą nagrinėti (duomenys neskelbtini).

Teismas neįvertino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedus paramą V. M. įsteigtam Labdaros ir paramos fondui „(duomenys neskelbtini)“, A. R. „per“ (duomenys neskelbtini) narį V. M. lobavo 3 kaltinime nurodytus įstatymus. Teismas pasisakė tik dėl Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2, 4 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-2070 ir projekto Nr. XIP-2070 (2), A. R. vaidmens registruojant projektą, jį svarstant ir priimant. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atstovaudamas (duomenys neskelbtini) asociacijai A. R. veikė ne kaip lobistas, o kaip (duomenys neskelbtini) asociacijos vadovas. Apygardos teismas neįvertino, dėl kokių priežasčių susiklostė situacija, kai (duomenys neskelbtini) narys V. M. leido jam priskirtas funkcijas atlikti lobistui A. R. ir, ar V. M., kaip (duomenys neskelbtini) narys, priimdamas sprendimus, buvo nevaržomas aplinkinių. Bylos duomenimis 2010 m. gegužę iš JTI „(duomenys neskelbtini)“ į Labdaros ir paramos fondą „(duomenys neskelbtini)“ jau buvo pervesta 20 000 Lt (5 792,40 Eur) dydžio parama. Taigi V. M. laisvas mandatas buvo suvaržytas ir tai buvo padaryta būtent A. R. suorganizavus „(duomenys neskelbtini)“ paramą jo Labdaros ir paramos fondui „(duomenys neskelbtini)“. Laisvo mandato principas buvo pažeistas ir 2010 m. birželį bei gruodį, kai Seimo Biudžeto ir finansų komitete vyko Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2, 4 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-2070 svarstymas, ir 2011-04-21, kai V. M. (duomenys neskelbtini) balsavo „už“ (duomenys neskelbtini) Biudžeto ir finansų komiteto 2010-12-01 patobulintą Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2, 4, 9 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą 2010-12-06 Nr. XIP-2070 (2). Laisvo mandato dėl A. R. veiksmų V. M. neturėjo ir 2011-05-10 jam (duomenys neskelbtini) registruojant Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18, 29 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo ir 4 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą Nr. XIP-3188 ir aiškinamąjį raštą ir 2011-12-06 (duomenys neskelbtini) balsavo „už“ (duomenys neskelbtini) Ekonomikos komitete šio 2011-09-28 patobulinto įstatymo projekto 2011-09-30 Nr. XIP-3188 (2) priėmimą. Laisvo mandato nebuvo ir 2011-05-19 (duomenys neskelbtini) V. M. registruojant Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-3233 ir Aiškinamąjį raštą „Dėl šio įstatymo projekto“ ir 2011-12-15 (duomenys neskelbtini) balsuojant „už“ priėmimą (duomenys neskelbtini) Biudžeto ir finansų komitete 2011-12-14 patobulintą Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą 2011-12-14 Nr. XIP-3233 (2); šio įstatymo projekto svarstymo datai, paprašytas A. R., įtaką turėjo V. M.: iš A. R. ir T. J. susirašinėjimo matyti, kad į A. R. elektroninį paštą: (duomenys neskelbtini) 2011-09-08, 15.28 val. iš elektroninio pašto: (duomenys neskelbtini) gautas laiškas: „Taigi, sudaryta jau sesijos programa. Pageltoninau mums aktualius klausimus. Tačiau – neįtraukta akcizų 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Gali būti, kad dar nespėjo, arba gali būti, kad reikia pajudinti M. T.“. Šio susirašinėjimo pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino, nors jis ir iliustruoja laisvo mandato suvaržymą, (duomenys neskelbtini) nario nesavarankiškumą atstovaujant Tautai (duomenys neskelbtini), nes jis gali asmenų, turinčių interesų dėl įstatymų priėmimo, būti „judinamas“. A. R. ir V. M. 2011-12-07 elektroniniu paštu susirašinėjo dėl Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 34 straipsnio projekto pakeitimo ir A. R. prašė V. M. įtraukti tai į rytojaus darbotvarkę. Įstatymo projektas skubos tvarka (duomenys neskelbtini) pirmininkės pasiūlymu ir visų (duomenys neskelbtini) narių bendru susitarimu 2011-12-15 svarstytas.

Apeliantas, be kita ko, pabrėžia, kad lobizmas yra vienas iš demokratiją šalyje apibūdinančių procesų. Lobistai, vykdydami savo veiklą, turi ypatingai griežtai laikytis įstatymų, įskaitant ir Lobistinės veiklos įstatymo, Lobistų etikos kodekso reikalavimų. Sprendimus priimantys Seimo nariai turi laikytis aukštų skaidrumo, sąžiningumo principų, užtikrinti, kad į sprendimų priėmimą vienodai galėtų įsitraukti visos interesų grupės, o sprendimus priimti juos aiškiai argumentuodami. Sąžiningai ir skaidriai vykdomas lobizmas yra teisėtas būdas interesų grupėms dalyvauti sprendimų. Byloje surinkti įrodymai pagrindžia esminių lobizmo principų sulaužymą vykdant pareigas ir pasekmes – pažeistą Konstituciją, o tai yra didelė žala – būtinas piktnaudžiavimo požymis. A. R., kaip lobistas, priesaiką sulaužė siekdamas asmeninės naudos: įgyti lobistinės veiklos užsakovų palankumą bei iš jų gauti turtinės naudos. Įstatymų leidyba yra procesas, turintis įtakos visiems piliečiams. Seimo nariai yra Tautos atstovai, per kuriuos tauta vykdo aukščiausią suverenią galią (Konstitucijos 55 straipsnio 1 dalis, 4 straipsnis). Konstitucijos pažeidimas – laisvo Seimo nario mandato suvaržymas yra didelės neturtinės žalos požymis. Kita vertus, pasak prokuroro, kad dėl A. R. veiksmų buvo padaryta didelė neturtinė žala rodo ir tai, jog jo neteisėti veiksmai tęsėsi virš 2 metų, dėl šios nusikalstamos veikos kilo didelis rezonansas, įvykis paviešintas ne per vieną visuomenės informavimo priemonę (įskaitant televiziją, spaudą, internetinius puslapius), o tai sumenkino institucijos – Seimo autoritetą, pasitikėjimą ja, Seimo nariais, o taip pat ir valstybe, nes tokiu būdu buvo sudarytos prielaidos abejoti priimamų įstatymų teisėtumu, skaidrumu, valstybės deklaruojamais įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, lygiateisiškumo ir skaidrumo principais.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras M. Rimkus prašė apeliacinį skundą patenkinti, išteisintasis A. R., jo gynėjas ir išteisintojo V. M. gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Prokuroro apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas bylą tikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Apeliaciniame skunde prokuroras nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis vertinant surinktus įrodymus, darant išvadas dėl V. M. nekaltumo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, pagal BK 24 straipsnio 3–4 dalis, 25 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, pagal BK 225 straipsnio 1 dalį, dėl A. R. nekaltumo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, baudžiamojo įstatymo taikymo ir prašo V. M. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, pagal BK 24 straipsnio 3–4 dalis, 25 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, pagal BK 225 straipsnio 1 dalį pripažinti kaltu už sukčiavimą, piktnaudžiavimą ir kyšininkavimą bei jį nuteisti galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 5 metams su 200 MGL (7 532 Eur) dydžio bauda, A. R. pripažinti kaltu pagal BK 228 straipsnio 2 dalį už piktnaudžiavimą ir nuteisti jį 750 MGL (28 245 Eur) dydžio bauda.

Toks prokuroro prašymas nepagrįstas, todėl netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje surinktus, teisme ištirtus ir patikrintus įrodymus, atlikusi dalinį įrodymų tyrimą, iš naujo įvertinusi kiekvieną bylos įrodymą atskirai ir jų visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išteisindamas V. M. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, pagal BK 24 straipsnio 3–4 dalis, 25 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, pagal BK 225 straipsnio 1 dalį, A. R. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, padarė išvadas atitinkančias faktines bylos aplinkybes ir tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Teismas įrodymus vertino pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Apygardos teismas pagrįstai prieš V. M. priėmė išteisinamąjį nuosprendį dėl jam pareikštų kaltinimų pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, pagal BK 24 straipsnio 3–4 dalis, 25 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, pagal BK 225 straipsnio 1 dalį (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1–2 punktai), taip pat pagrįstai ir prieš A. R. priėmė išteisinamąjį nuosprendį dėl jam pareikštų kaltinimų pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad tiek pagal nacionalinių (kasacinė nutartis Nr. 2K-42-942/2016), tiek tarptautinių teismų praktiką (Van de Huk v. Neatherlands judgement of 19 April 1994, Series An. 288, p 20 par. 61), teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, sprendimo motyvuojamojoje dalyje turi būti atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, nagrinėdama apelianto prokuroro apeliacinį skundą iš naujo nedėsto bylos įrodymų, kuriais remiantis buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis, tik atsako į esminius apeliacinio skundo argumentus.

Dėl įrodymų vertinimo ir pirmosios instancijos teismo šališkumo

Kaip matyti iš apeliacinio teismo turinio, esminis apelianto prokuroro nesutikimo su išteisinamuoju teismo nuosprendžiu argumentas yra tas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, dėl to padarė neteisingas, bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas dėl V. M. ir A. R. kaltumo, t. y. jog teismas, vertindamas nuosprendyje aptartus įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus.

Tokie apelianto teiginiai prieštarauja bylos duomenims.

Įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Įrodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 dalies ir 4 dalies nuostatose įtvirtintų sąsajumo ir leistinumo principų, o juos vertinti pagal 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Teismo proceso dalyviai turi teisę teikti pasiūlymus ir reikšti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi. Proceso dalyvių teismui pateiktų siūlymų dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

Pirmosios instancijos teismo teisiamųjų posėdžių protokolų ir nuosprendžio turinys rodo, kad šioje byloje teismas nuodugniai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, tiesiogiai ištyrė bylos įrodymus (apklausė kaltinamuosius, liudytojus, ištyrė specialistų išvadas ir kitus rašytinius bylos įrodymus), juos išsamiai išdėstė ir išanalizavo nuosprendyje bei, kitaip nei nurodo prokuroras, įvertinęs jų visumą, padarė bylos įrodymais pagrįstas ir motyvuotas išvadas, jog V. M. ir A. R. pareikšti kaltinimai nepasitvirtino. Tuo tarpu, kaltinimas, kuriame V. M. ir A. R. inkriminuotų veikų sudėtys išdėstytos gana formaliai, iš esmės paremtas liudytojo E. B., atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, parodymais, kurie nėra visiškai nuoseklūs ir išsamūs, kuriuose jis taip ir neparodė kur, kada neva V. M. perduodavo pinigus, išimtus iš labdaros ir paramos fondo sąskaitos. Kaltinime taip pat analizuojami pokalbiai, kurie iš esmės neturi jokios teisinės reikšmės išteisintųjų kaltei pagrįsti.

Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir teismo padarytomis išvadomis, apeliaciniame skunde pateikia savą byloje surinktų įrodymų vertinimą, kuriuo remiantis prašo išteisinamąjį nuosprendį, priimtą prieš V. M. ir A. R., panaikinti.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio ir BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatos įtvirtina nekaltumo prezumpciją, o BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naštos jam perkelti negalima, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo) (Barbera, Messegué and Jabardo v. Spain, no. judgment of 6 December 1988; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgement of 20 March 2001; Natunen v. Finland, no. 21022/04, judgement of 31 March 2009). Taigi visas kompleksas įvairių teisės šakų normų draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat ne kartą yra konstatuota, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiomis kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. In dubio pro reo principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinė nutartis 2K-110/2013).

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad pagal kasacinio teismo praktiką esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai apskųstame nuosprendyje teismo išvados padarytos, nesiėmus įmanomų priemonių nustatyti visų teisingam bylos išsprendimui reikšmingų aplinkybių; vertinant įrodymus padarytos klaidos dėl įrodymų turinio, neišdėstyti tinkami teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinė nutartis 2K-483-976/2015).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas laikėsi BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatytų nuostatų, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Atsižvelgusi į nekaltumo prezumpcijos, visų neaiškumų ir netikslumų aiškinimo kaltinamojo naudai principų reikalavimus, teismo teisę ir pareigą vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, paremtą ištirtais įrodymais, teisėjų kolegija neturi teisinių argumentų formuoti išvadą, kad teismas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes ir konstatuodamas V. M. ir A. R. nekaltumą, bylos įrodymus vertino vienašališkai, selektyviai, nustatytas aplinkybes pagrindė ne įrodymais, o prielaidomis, ir tokiu būdu pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį. Pirmosios instancijos teismas pirmiau aptartų baudžiamojo proceso įstatymo nepadarė, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų ir prasmės.

Anot prokuroro, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nes nuosprendį grindė tik V. M. teisinančiais įrodymais. Šis apelianto argumentas suprastinas, kad baudžiamąją bylą nagrinėjęs teismas neužtikrino teismo nešališkumo objektyviuoju aspektu.

Toks apelianto teiginys pripažintinas nepagrįstu, todėl atmestinas.

Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, jog negalėtų susidaryti įspūdis, kad proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (kasacinė nutartis 2K-190-511/2015). Tokios nuostatos yra įtvirtintos ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencijoje (Daktaras v. Lithuania, no. 42095/98, judgement of 10 October 2000, Poppe v. the Netherlands, no. 32271/04, judgement of 24 March 2009). Nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai – vien tik teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog teismas nagrinėjo bylą šališkai. Nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų neįvertinimu, kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais (kasacinė nutartis 2K-585/2013). EŽTT praktikoje taip pat laikomasi nuomonės, kad procesiniai trūkumai, susiję tik su pareigos tinkamai motyvuoti teismo sprendimą neįvykdymu, neišsamiu įrodymų išnagrinėjimu ir pan., paprastai nevertinami kaip teismo šališkumo požymiai, bet nagrinėjami tam tikrų kitų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintų teisių aspektu. Prokuroro argumentai dėl teismo šališkumo siejami iš esmės yra siejami su neva padarytais proceso pažeidimais tiriant byloje surinktus įrodymus bei netinkamai juos vertinant, tačiau nepateikiama jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima pripažinti, kad apygardos teismas buvo šališkas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat nenustatė jokių aplinkybių, kurios rodytų šią bylą nagrinėjusios teisėjų kolegijos asmeninį suinteresuotumą bylos baigtimi, ar kitokių aplinkybių, dėl kurių bylą nagrinėję teisėjai pagal BPK 58 straipsnį nebūtų galėję nagrinėti bylą. Pastebėtina, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme dalyvavę prokurorai nereiškė nušalinimų bylą nagrinėjusiems teisėjams. Įrodymų įvertinimas ne taip, kaip to norėtų apeliantas, nepalankaus procesinio sprendimo priėmimas neleidžia daryti išvados, jog buvo pažeistas teismo nešališkumo principas.

Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad vien tik tai, jog apygardos teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi apeliantas prokuroras, savaime nereiškia, kad buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismo baigiamasis aktas nepagrįstas ir neteisėtas. Pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1–2 punktų nuostatomis pagrįstai prieš V. M. ir A. R. priėmė išteisinamąjį nuosprendį.

Dėl V. M. išteisinimo

Kaip minėta, pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytą nusikaltimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Taigi vienintelis patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagrindas yra konkretaus nusikaltimo sudėtis, kurią sudaro: nusikaltimo objektas, objektyvioji pusė, subjektas ir subjektyvioji pusė. Jeigu asmens veikoje nenustatomas bent vienas nusikaltimo sudėties požymis, asmuo pagal baudžiamąjį įstatymą neatsako.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vidiniu įsitikinimu, nagrinėjamu atveju V. M. taikyti baudžiamąją atsakomybę pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį, pagal BK 225 straipsnio 1 dalį nėra visų būtinų sąlygų.

Dėl BK 24 straipsnio 4 dalies, 25 straipsnio 3 dalies ir 182 straipsnio 2 dalies taikymo

BK 182 straipsnyje numatyta nusikalstama veika yra nusikaltimas, kuriuo kėsinamasi į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus. Šios nusikalstamos veikos dalykas yra turtinė nauda, kurią apgaulę panaudojęs kaltininkas gauna sau ar kitam asmeniui ir kuri pasireiškia svetimo turto ar turtinės teisės įgijimu, turtinės prievolės panaikinimu ar išvengimu. Vadinasi, sukčiavimui būdinga tai, kad dėl panaudotos apgaulės kitas asmuo patiria turtinės žalos, o kaltininkas gauna turtinės naudos sau ar kitam asmeniui. Taigi sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui užvaldyti arba teisei į turtą įgyti. Apgaulės esmę sudaro dėl kaltininko objektyviosios tiesos iškraipymo nukentėjusiojo sąmonėje susiformavęs klaidingas įsivaizdavimas objektyviai egzistuojančių arba egzistavusių faktų. Apgaulė yra esminis sukčiavimo kaip nusikaltimo nuosavybei požymis, skiriantis jį nuo kitų nusikaltimų ir civilinės teisės pažeidimų bei darantis jį neteisėtą. Apgaulė naudojama prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant įgyti (užvaldyti) svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengti turtinės prievolės arba ją panaikinti. Dėl apgaulės svetimas turtas pereina į kaltininko valdymą ar jis įgyja turtinę teisę arba išvengia ar panaikina teisėtą turtinę prievolę. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto ar turtinės teisės į jį įgijimo, turtinės prievolės išvengimo arba jos panaikinimo būdas. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo, asmens, kurio žinioje yra turtas, ar asmens, turinčio teisę priimti privalomus vykdyti sprendimus, suklaidinimas dėl kaltininko asmenybės, turtinės padėties, turimos tariamos teisės į turtą, taip pat dėl teisės disponuoti turtu ar jo ketinimų, ir tokiu būdu „privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui arba konstatuoti tokią teisę (kasacinė nutartis Nr. 2K-620/2010).

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad turto savininkas ar valdytojas gali būti kaltininko suklaidinamas įvairiais būdais. Tačiau visų jų esmė yra pasunkinti asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą arba padaryti problemišką pažeistos teisės atkūrimą. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu (kasacinė nutartis 2K-538/2010). Paprastai toks suklaidinimas daromas pateikiant suklastotus dokumentus (sutartis), patvirtinančius juridinį faktą ar liudijančius teisę į turtą, arba tikri kaltininko ketinimai maskuojami suklaidinant dėl esminių sutarties aplinkybių ar asmens identifikacinių duomenų, siekiant apsunkinti sutarties vykdymą, ar asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą arba galimą užvaldyto turto išieškojimą. Sukčiavimo sudėtis yra materiali. Nusikaltimas yra baigtas, kai dėl panaudotos apgaulės suklaidintas nukentėjusysis netenka turto ar teisės į turtą, negaudamas už jį tolygaus ekvivalento, o kaltininkas jį neteisėtai užvaldo, paverčia savo ar kitų trečiųjų asmenų nuosavybe.

Sukčiavimas yra tyčinis nusikaltimas. Veikai kvalifikuoti kaip sukčiavimui nepakanka apgaulės nustatymo bei turto užvaldymo fakto, nepaliekant nukentėjusiajam tolygaus užvaldytam turtui piniginio ar daiktinio ekvivalento. Ne mažiau svarbūs nusikaltimo subjektyvieji požymiai, visų pirma, kaltė, pasireiškianti tyčia. Kaltininkas suvokia, kad darydamas veiksmą panaudoja apgaulę ir taip suklaidina turto savininką ar teisėtą valdytoją, numato, kad neteisėtai sau ar kitiems asmenims įgis svetimą turtą ir turto savininkui ar valdytojui padarys turtinės žalos, ir tokių padarinių nori (siekia). Sukčiavimo sudėtis reikalauja, kad tyčia neatlygintinai užvaldyti svetimą turtą turi susiformuoti iš anksto, t. y. iki turto ar teisės į turtą įgijimo momento. Jau veikos padarymo metu asmens tyčia turi būti nukreipta neteisėtai užvaldyti turtą ar įgyti teisę į jį, padarant turto savininkui turtinę žalą. Todėl ne mažiau svarbu byloje nustatyti ne tik apgaulės faktą, bet ir kaltininko sukčiavimo objektyvių požymių suvokimą. Susiformavusią kaltininko tyčią apgaule užvaldyti svetimą turtą, jo ketinimus turi patvirtinti bylos medžiaga (kasacinė nutartis 2K-589-696-2015).

V. M. buvo kaltinamas apgaulės būdu pasisavinęs didelės vertės – 58 000 Lt (16 797,96 Eur) svetimą Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini)“ turtą, kuris turėjo būti skirtas pagyvenusių žmonių ir žmonių su negalia asociacijoms ir organizacijoms, turinčioms paramos gavėjo statusą, paremti. V. M. kaltintas tuo, kad jis sukčiavo dalyvaudamas kartu su organizuota grupe – su E. B., prieš kurį ikiteisminis tyrimas nutrauktas vadovaujantis BK 39¹ straipsnio 1 dalimi. V. M. suformuluotame kaltinime nurodoma, kad jis keliems nusikaltimams daryti subūrė ir vadovavo organizuotai grupei, į kurią sukčiavimui įgyjant didelės vertės svetimą turtą ir piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi daryti įtraukė E. B. ir atskiram nusikaltimui – apgaulingos apskaitos tvarkymui – „pasitelkė“ E. L., kuriai nebuvo žinoma apie kitus V. M. organizuotos grupės nusikalstamų veikų planus.

Iš Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini)“ 2009-04-29 steigimo akto matyti, kad E. B. įsteigė šį fondą, kurio tikslas yra padėti ir remti gyventojų, bendruomenių ir kitų nevyriausybinių organizacijų veiklą, jų plėtrą bei gebėjimų stiprinimą gerinant žmonių, turinčių tetraplegiją, sveikatos apsaugą, sudaryti sąlygas teikti jiems kvalifikuotas sveikatos priežiūros bei slaugos paslaugas; padėti ir remti gyventojų iniciatyvas burtis bendrų interesų pagrindu, ugdyti bei skatinti gyventojų pilietiškumą, visuomeninį bei socialinį aktyvumą; remti ir skatinti pagyvenusių žmonių aktyvų įsiliejimą į bendruomenių, nevyriausybinių organizacijų veiklą ir kt. (12 t., b. l. 61). Tuo tarpu, kaip matyti iš bylos duomenų, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ įsteigta 2006-08-17, jos steigėjais yra E. B. ir T. J., direktoriumi nuo 2006-08-17 paskirtas E. B., įmonei 2006-08-01 suteiktas paramos gavėjo statusas (2 t., b. l. 65-70). Šios įstaigos tikslai: tenkinti viešuosius interesus vykdant visuomenei naudingą veiklą švietimo, kultūros ir kultūrinio švietimo srityse, vykdyti nacionalinio masto projektą „(duomenys neskelbtini)“, rengti įvairaus pobūdžio kultūrinius, socialinius ir kt. projektus.

Apklausiamas kaip kaltinamasis V. M. parodė, kad norėjo įsteigti labdaros ir paramos fondą neįgaliems ir pagyvenusiems asmenims, tokiu būdu jiems padėti, nes pats asmeniškai turėjo rimtų problemų dėl sūnaus sveikatos, jam žmonės padėjo, todėl nutarė užsiimti labdaros veikla ir tuo klausimu kreipėsi į savo gerą pažįstamą E. B., kuris šioje srityje turėjo patirties. E. B. sutiko tokį fondą įsteigti, o jis pažadėjo surasti rėmėjų, kuriems šie klausimai nėra svetimi ir gali tokį fondą paremti. Techninį darbą dėl dokumentų fondui steigti ruošimo atliko jo padėjėjas T. J.. Fondo steigimas buvo sumanytas ne nusikalstamais tikslais, o turint tikslą padėti pagyvenusiems ir neįgaliems asmenims. Fondą įsteigė ir registravo E. B., kuris save paskyrė direktoriumi, o E. L. – buhaltere, tuo pačiu laiku E. B. nuo 2006-08-17 buvo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ steigėju ir direktoriumi, o E. L. – buhaltere. Už fondo veiklą atsakingas jo direktorius E. B.. Tokius V. M. parodymus E. B. patvirtino ir parodė, kad 2009 m. pavasarį į jį kreipėsi V. M. ir paprašė būti jo labdaros ir paramos fondo steigėju ir vadovu, nurodydamas, jog jis, kaip Seimo narys, savo vardu negali įregistruoti labdaros ir paramos fondo. Iš draugiškumo V. M. ir norėdamas steigiamo labdaros ir paramos fondo veiklą susieti su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ veikla sutiko įsteigti Labdaros ir paramos fondą „(duomenys neskelbtini)“. V. M. ir jo padėjėjas padėjo parengti steigimo dokumentus.

Apeliantas tvirtina, kad teismas nepagrindė savo išvados, jog labdaros ir paramos fondas buvo įsteigtas nepažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymų, kad steigiant labdaros ir paramos fondą V. M. nei Konstitucijos, nei Seimo statuto, nei kitų įstatymų nepažeidė, taip pat nenurodė motyvų dėl Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalies nuostatos, draudžiančios Seimo nariui bet kokia forma užsiimti verslu, komercija ar kitokia privačia veikla ar dirbti verslo, komercijos bei kitose privačiose įstaigose ar įmonėse, pažeidimo.

Šie prokuroro teiginiai pripažintini deklaratyviais ir prieštaraujančiais bylos medžiagai.

Kaip matyti iš apskųstojo teismo nuosprendžio, kaip vientiso teismo baigiamojo akto, teismas aiškiai, išsamiai ir motyvuotai pagrindė savo išvadas, kad labdaros ir paramos fondas buvo įsteigtas nepažeidžiant kaltinime nurodytų teisės aktų. Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalies nuostatos draudžia Seimo nariui užsiimti bet kokia forma verslu, komercija ar kitokia privačia veikla ar dirbti verslo, komercijos bei kitose privačiose įstaigose ar įmonėse. Tačiau šiuo aspektu pastebėtina, kad fondas – tai ne pelno organizacija, kurios veiklos tikslai yra labdara arba (ir) parama mokslo, kultūros, švietimo, meno, religijos, sporto, sveikatos apsaugos, socialinės globos ir rūpybos, aplinkos apsaugos ir kitoms Labdaros ir paramos įstatymo nustatytoms sritims. Ne pelno organizacija – tai įstatymų nustatyta tvarka įsteigtas juridinio asmens teises turintis subjektas, kurio veiklos tikslas nėra pelno siekimas. Tuo metu, kai V. M. sumanė rasti būdą kaip nors padėti žmonėms su negalia ir pagyvenusiems žmonėms, Lietuvoje sėkmingai veikė Prezidentų A. B. ir V. A., Seimo narių A. B., A. R., J. R., K. K., G. N., G. S., Europos Parlamento nario Z. B. fondai. Būtent V. M. padėjėjas T. J. rekomendavo steigti fondą neminint politiko pavardės, kad tai nebūtų siejama su savireklama.

Iš 2013-01-31 specialisto išvados Nr. 5-5/6 matyti, kad Labdaros ir paramos fondas „(duomenys neskelbtini)“ Swedbank AB banke turėjo atsidaręs sąskaitą (duomenys neskelbtini). Pagal pateiktus sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašus Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2011-12-31 buvo gauta 138 096 Lt (39 995,37 Eur). Iš jų: 100 000 Lt (28 962 Eur) parama, 12 000 Lt (3 4754,40 Eur) sumokėjo AB „(duomenys neskelbtini)“, 18 500 Lt (5 357,97 Eur) UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskola, 7 595 Lt (2 199,66 Eur) grąžintas avansas išduotas atsiskaitytinai, 1 Lt (0,29 Eur) steigėjo įnašas. Minėtu laikotarpiu iš banko sąskaitos sumokėta 138 010,06 Lt (39 970,48 Eur), iš jų: 30 848,80 Lt (8 934,43 Eur) parama remtinoms organizacijoms, sąjungoms, 43 700 Lt (12 656,39 Eur) parama VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, 45 961 Lt (13 311,23 Eur) E. B. pervestas avansas į asmenines sąskaitas, 7 401,06 Lt (2 143,50 Eur) darbo užmokestis bei su darbo užmokesčiu susiję įmokos bei mokesčiai, 99,20 Lt (28,73 Eur) kiti mokėjimai (5 priedas prie specialisto išvados), (12 t., b. l. 32). Specialisto išvadoje nurodoma, kad pagal E. B. parodymus ta dalis paramos, kurią labdaros fondas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ suteikė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), AB „(duomenys neskelbtini)“, AB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėtos paramos, buvo paimta grynais ir panaudota ne pagal paskirtį, t. y. galbūt perduota V. M.. (12 t., b.l. 30-56).

Iš FNTT prie LR VRM Panevėžio valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2013 02 19 specialisto išvados Nr. 5-5/11 dėl VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos matyti, kad iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2009 07 14 iki 2012 04 23 į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą ir įstaigos kasą buvo įformintas iš viso 70 100 (14 000+24 700+26 400+5 000) Lt (20 302,36 Eur) pervedimas arba įnešimas iš Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini)“.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad Labdaros ir paramos fondas „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsteigtas V. M. iniciatyva, o jį įsteigė E. B.. Fondas įsteigtas laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų. Kaip parodė V. M., jis neskyrė E. B. labdaros ir paramos fondo direktoriumi (2009-05-29 įsakymu E. B. pats save paskyrė fondo direktoriumi, o buhaltere – E. L.), neliepė jam klastoti apskaitos dokumentų ir juo labiau nedavė jokių – nei rašytinių, nei žodinių nurodymų iš labdaros ir paramos fondo sąskaitos ir kasos išimti paramos lėšas ir jas perduoti jam. Iki to laiko, kol nesusipažino su byloje esančia medžiaga, nebuvo žinoma apie kažkokius tai klastojimus arba grynųjų pinigų išėmimą ar pavedimus į E. B. asmeninę sąskaitą. Jo tikslas šiuo atveju buvo kitas – sutelkti į Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini)“ kuo daugiau lėšų, kad kuo didesniam žmonių skaičiui būtų galima padėti. Jokių pinigų E. B. jam nėra perdavęs. Tuo tarpu, kaltinimas remiasi būtent E. B. parodymais, kad aptariamas labdaros ir paramos fondas konkrečios ūkinės veiklos nevykdė, pinigai buvo pervedami iš paramos davėjo sąskaitos į Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Šiuos pinigus buhalterė pervesdavo į jo (E. B.) asmeninę sąskaitą, o dalį pinigų pervesdavo paramos gavėjams ir į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Kad pinigai buvo jo asmeninėje sąskaitoje, nieko ypatingo nebuvo, nes būdamas atsakingas asmuo atsiskaitydavo ir grynais pinigais, todėl tais pinigais disponuodavo. Pinigai buvo įvairiai panaudojami, dalis buvo įnešta į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ kasą, visko neatsimena, bet ūkinėje veikloje tai normalu, ne milijonai, sumos nebuvo ypatingai didelės. Liudytojas sužino, kad įplaukė pinigai, apie tai informuoja V. M., iš jo gauna nurodymą, ką su tais pinigais daryti, kam ir kiek pervesti. Tokius nurodymus ir vykdė, išgrynintus pinigus atiduodavo V. M. įvairiose vietose, jų negali konkrečiai įvardinti. Dalį pinigų atiduodavo V. M., dalį pervesdavo paramos gavėjams, o dalis pinigų likdavo liudytojui, tuos pinigus jis panaudodavo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ veikloje. Kai yra labai daug renginių, lėšų trūksta, todėl tie pinigai ir buvo panaudojami VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ veikloje. 45 780 Lt (13 838,04 Eur) buvo pervesta į jo (E. B.) sąskaitą, 26 400 Lt (7 645,97 Eur) į fondą negrąžinti. Liudytojas vykdė V. M. nurodymus ir nesuprato, kad daro nusikaltimus, nes yra baigęs fiziką, bet 4 metus jau dirbo direktoriumi. Labdaros ir paramos fondui „(duomenys neskelbtini)“ jis rėmėjų neieškojo, bet porą kartų jis surado rėmėjus per VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Mano, kad jis galėjo disponuoti pinigais, nepamena, kas jam patarė pervesti pinigus į savo sąskaitą, greičiausiai savo valia taip padarė. Negali pasakyti, kiek pinigų kokiems darbams išleido, fondas tokio pobūdžio darbų nevykdė, kad reiktų naudoti medžiagas, o VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ tai vykdė, negali įvardinti pinigų sumos, kuri buvo pervesta iš Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini)“ į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, gali būti virš 43 000 Lt (12 453,66 Eur). VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ padėtis buvo sunki, todėl vykdydamas 2 fondų vadovo pareigas, nedarė jokių užrašų, kur panaudojami pinigai, pervesti į asmeninę sąskaitą, vedė užrašus kompiuteryje, kompiuteris sugedo, duomenys prarasti. Negali pasakyti, kiek pinigų išleido įmonei VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, apskaitos nevedė. Dėl perduotų pinigų V. M. negali atsakyti, kur ir kada tai vyko, kokias pinigų sumas perdavė V. M..

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuosprendyje akcentavo, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje E. B. negalėjo nurodyti kur, kada ir kokias sumas jis perduodavo V. M.. Dėl pinigų perdavimo V. M. teisiamajame posėdyje negalėjo pasakyti ir labdaros ir paramos fondo buhalterė E. L., kuri aiškino, kad E. B. dėl pinigų perdavimo V. M. jai nėra niekada pasakęs, ir tik susidarė tokį įspūdį, nes V. M. dažnai susitikdavo su E. B., V. M. yra pasiėmęs paketus dokumentų su prašymais dėl paramos teikimo, tokius dokumentų paketus jam nunešdavo ir E. B.. Kur E. B. panaudodavo paimtus iš kasos arba jam pervestus į asmeninę sąskaitą banke pinigus, jai nežinoma, E. B. apie tokius reikalus jai nepasakojo. Jau steigdamas šį fondą, E. B. turėjo minčių susieti jo veiklą su įsteigta VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, tą vėliau ir darė V. M. apie tai net nežinant. E. B. labdaros ir paramos fondo lėšas naudojo ne pagal jų paskirtį. Kaip jau anksčiau nustatyta, pagal 2013-01-31 specialisto išvadą, nuo 2009-05-01 iki 2011-12-31 fonde buvo gauta 138 096 Lt (39 995,37 Eur), iš kurių 100 000 Lt (28 962 Eur) parama, 12 000 Lt (3 4754,40 Eur) sumokėjo AB „(duomenys neskelbtini)“, 18 500 Lt (5 357,97 Eur) UAB “ (duomenys neskelbtini) ” paskola, 7 595 Lt (2 199,66 Eur) grąžintas avansas atsiskaitytinai, 1 Lt (0,29 Eur) steigėjo įnašas; paminėtu laikotarpiu iš banko sąskaitos sumokėta 138 010,06 Lt (39 970,48 Eur), iš jų 30 848,80 Lt (8 934,43 Eur) parama remtinoms organizacijoms, sąjungoms, o net 43 700 Lt (12 656,39 Eur) parama E. B. įstaigai „(duomenys neskelbtini)“, 45 961 Lt (13 311,23 Eur) E. B. pervestas avansas į asmenines sąskaitas, 7 401,06 Lt (2 143,50 Eur) darbo užmokestis bei su juo susiję įmokos bei mokesčiai, 99,20 Lt (28,73 Eur) kiti mokesčiai (12 t., b. l. 32).

Apygardos teismas taip pat pagrįstai atkreipė dėmesį ir į tai, kad tyrimo metu nustatyta daugybė pažeidimų finansų srityje ne tik Labdaros ir paramos fonde „(duomenys neskelbtini)“, bet ir E. B. vadovaujamoje VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Dėl užfiksuotų neįvykusių ūkinių operacijų (neatlikti darbai ir už neatliktus darbus per fizinius asmenis išmokėti pinigai) tarp VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, bei V. F., D. B., Ž. D., A. B. – VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ padaryta 158 705 Lt (45 964,15 Eur) dydžio nuostolių: pavydzdžiui., VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ per 4 kartus į Ž. D. sąskaitą pervedė 42 100 Lt (12 193 Eur), kuriuos Ž. D. paėmė grynais ir atidavė E. B., kuris parodė, kad Ž. D. padėjo išgryninti pinigus (specialisto 2013 02 19 išvada Nr. 5-5/11, 13 t., b. l. 38-76). Be to, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2010-04-26 iki 2010-12-30 kasoje Ž. D. įformintas 38 000 Lt (10 695,79 Eur) išmokėjimas, tačiau Ž. D. jokių darbų neatliko ir pinigų negavo, nes visus 38 000 Lt (10 695,79 Eur) perdavė E. L.. Dėl nuskalstamų E. B. ir E. L. veiksmų, susijusių su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pradėtas atskiras ikiteisminis tyrimas.

Bylos duomenimis, prieš V. M. 2008-08-12 Nutarimu Nr. S8-09-141 buvo pradėta operatyvinio tyrimo byla gavus duomenų, kad jis galėjo vykdyti ir rengti korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, nustatytas BK 228 straipsnio 2 dalyje (25 t., b. l. 15), ir sankcionuotas techninių priemonių panaudojimas: slaptas telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir jos turinio fiksavimas jo naudojamais mobiliojo ryšio telefonais (25 t., b. l. 19). Tačiau per 3 metus neužfiksuota nė vieno atvejo dėl pinigų perdavimo V. M.. Iš 2012-05-29 Protokolo dėl operatyvinių veiksmų atlikimo matyti, kad 2009-04-01 pokalbio metu užfiksuota, kad E. B. kalbasi su V. M. dėl algos sau ir buhalterei, siūlo direktoriui E. B. mokėti 500 Lt (144,81 Eur) algą, o buhalterei E. L. 300 Lt (86,89 Eur), į tai V. M. atsakė „Nu nieko sau, o kas labdarai liks?“ (1 t., b. l. 114-115). Tai rodo, kad V. M. nebuvo linkęs švaistyti fondo pinigus. 2009-05-28 užfiksuotas E. B. ir V. M. telefoninis pokalbis. E. B.: „Einu į lauką pinigų paimt“. V. M.: “Klausyk, paimk ir man (juokiasi)“ (1 t., b. l. 121-123). Iš visų pokalbių užfiksuotas tik toks juoko formos pokalbis. Iš telefoninių pokalbių matyti, kad V. M. su E. B. kalbasi dėl paramos suteikimo dydžio pagal gautus prašymus, aptaria kokias pinigų sumas paskirti iš labdaros ir paramos fondo, jokių neteisėtų veiksmų neužfiksuota. V. M. inkriminuotas 58 000 Lt (16 797,96 Eur) pasisavinimas sukčiavimo būdu specialisto paskaičiuotas tik iš įtariamojo E. B. žodžių (12 t., b. l. 30-56).

Fondo steigimo tikslai iš dalies buvo pasiekti parama, suteikta (duomenys neskelbtini) draugijai „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (iš viso 30 848,80 Lt (8 934,43 Eur)). Kitus į fondą gautus pinigus E. B. naudojo ne pagal labdaros ir paramos fondo paskirtį, pervesdamas pinigus į savo asmenines sąskaitas banke arba paimdamas iš kasos grynais. Apie tai V. M. nebuvo žinoma, tokio susitarimo tarp V. M. ir E. B. nebuvo, tai patvirtino ir pats E. B..

Pirmosios instancijos teisme apklausti kaip liudytojai R. M., L. L., A. R., S. G., D. Z., V. M., patvirtino, kad jų įmonės suteikė paramą Labdaros ir paramos fondui „(duomenys neskelbtini)“ ir tai buvo padaryta turint tikslą materialiai paremti pagyvenusius ir neįgalius žmones, tokiai fondo veiklai jie pritarė, nes šios paramos tikslai humaniški ir neprieštaravo jų įmonių veiklai. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas L. L. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikė pagalbą paramos forma Labdaros ir paramos fondui „(duomenys neskelbtini)“ senyviems žmonėms (24 t., b. l. 189-192).

Liudytojai V. V. ((duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės pirmininkė, V. B. ((duomenys neskelbtini) seniūnas), S. A. (neįgaliųjų draugijos pirmininkė), B. V. V. ((duomenys neskelbtini) asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ direktorė), R. N. ((duomenys neskelbtini) pirmininkė), A. B. ((duomenys neskelbtini) būrio „(duomenys neskelbtini)“ vado pavaduotoja), K. V. Š. (pensininkų draugijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas), A. P. (pensininkų draugijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininko pavaduotoja), N. V. ((duomenys neskelbtini) draugijos „(duomenys neskelbtini)“ tarnybos pirmininkė), A. B. ((duomenys neskelbtini) pirmininkas), P. B. ((duomenys neskelbtini) pirmininkas) patvirtino, kad jie gavo iš Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini)“ paramą, ją panaudojo pagal paskirtį. Prašymus dėl paramos siųsdavo į (duomenys neskelbtini) Labdaros ir paramos fondui „(duomenys neskelbtini)“. Dauguma jų žinojo, kad šis fondas padeda neįgaliesiems ir pagyvenusiems žmonėms, jų organizacijoms. Dėl paramos kreipdavosi į (duomenys neskelbtini) narį V. M. arba jo padėjėją R. Š., kurie patardavo, kur kreiptis ir jeigu bus galimybė, tokia parama bus suteikta.

Kaip minėta, V. M. buvo kaltinamas subūręs ir vadovavęs organizuotai grupei, į kurią įtraukė E. B. ir atskiram nusikaltimui „pasitelkė“ E. L.. Šiuo aspektu akcentuotina, kad organizatorius yra asmuo, subūręs organizuotą grupę ar nusikalstamą susivienijimą, jiems vadovavęs ar koordinavęs jų narių veiklą arba parengęs nusikalstamą veiką ar jai vadovavęs. BK 25 straipsnio 1 dalyje išskiriamos šios bendrininkavimo formos: bendrininkų grupė, organizuota grupė, nusikalstamas susivienijimas. Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad, sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo (kasacinė nutartis 2K-35/2013). Pagal teismų praktiką organizuotą grupę, be susitarimo ir tyčios požymių, išskiria būtent vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas (kasacinė nutartis baudžiamosiose bylose 2K-545-489/2015). Kiekvienas bendrininkas turi suvokti dalyvaująs organizuotoje grupėje ir savo vaidmeniu prisidedantis prie bendro siekiamo tikslo.

Tuo tarpu, byloje neginčytinai nustatyta, kad E. B. savo noru įkūrė labdaros ir paramos fondą, taip pat ir E. L. paskyrė fondo buhaltere, nes tokias pareigas ji ėjo ir E. B. vadovaujamoje VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad V. M. suformuluotas kaltinimas dėl sukčiavimo organizuotoje grupėje ne tik nepagrįstas bylos duomenimis, tačiau prieštarauja ir logikos dėsniams. Byloje nėra jokių duomenų, kad V. M. turėjo kokį nors ryšį su E. L.. V. M. E. L. į jokią veiką neįtraukė.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ištyręs aptartus įrodymus, kitus rašytinius bylos įrodymus, visus ištirtus ir įvertintus patikimus bei teisėtu būdu gautus įrodymus sujungęs į vieningą loginę seką, padarė pagrįstą išvadą, kad V. M. jam inkriminuoto nusikaltimo neorganizavo, nevadovavo ir apgaulės būdu Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini)“ pinigų 58 000 Lt. (16 797,96 Eur) nepasisavino. Kaip pirmiau nurodyta, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Konkrečiu atveju byloje nesurinkta įrodymų, neabejotinai patvirtinančių V. M. kaltę sukčiavus. Byloje taip pat neįrodytas esminis sukčiavimo požymis – apgaulė. Antra vertus, kaltinime net nenurodyta, kuo konkrečiai apgaulė pasireiškė, prieš ką ji buvo naudojama. V. M. tyčia taip pat nenustatyta. Suteikta parama neįgaliesiems ir pagyvenusiems žmonėms neprieštaravo įstatymams. V. M. kaltinti dėl to, kad jis piktnaudžiavo (duomenys neskelbtini) nario padėtimi, siekdamas pasireklamuoti taip pat nėra pagrindo, nes tokie veiksmai nėra nusikalstami. Apklausti teisme kaltinamieji ir liudytojai patvirtino, kad nei iš V. M., nei iš jo padėjėjų, nei iš E. B. gaunant materialinę paramą, niekada šios paramos nesiejo su (duomenys neskelbtini) nario V. M., jo partijos reklamavimu, tokių prašymų nebuvo.

Dėl BK 24 straipsnio 4 dalies, 25 straipsnio 3 dalies ir 228 straipsnio 2 dalies taikymo

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 228 straipsnio 2 dalį kyla tam, kas būdamas valstybės tarnautoju ar jam prilygintu asmeniu piktnaudžiavo tarnybine padėtimi arba viršijo įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo, siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių.

V. M. buvo kaltinamas tuo, kad neįsigilinęs į lobisto A. R. jam pateiktus teisės aktus ir teisinius argumentus, piktnaudžiaudamas (duomenys neskelbtini) nario tarnybine padėtimi (duomenys neskelbtini) įregistravo Lietuvos Respublikos pinigų plovimo, akcizų, alkoholio kontrolės įstatymų pakeitimus, įtraukė juos į dienotvarkę ir už juos balsavo.

Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi apibrėžiamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens panaudojimas arba nepanaudojamas savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų, priešingai tarnybos interesams. Pagrindinis kriterijus, atribojantis piktnaudžiavimą, kaip nusikalstamą veiką, nuo tarnybinio nusižengimo, yra dideles žalos požymis. Didelės žalos požymis, būtinas baudžiamajai atsakomybei kilti, yra vertinamasis. Turtinė žala laikytina didele, kai ji viršija 250 MGL dydžio sumą. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo, valstybės institucijų autoriteto sumenkinimo, jų darbo sutrikdymo. Kadangi įstatymas nepateikia universalių kriterijų žalos mastui nustatyti, kasacinėje praktikoje išaiškinta, kad kiekvienu konkrečiu atveju apie žalos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes: kokio pobūdžio, kokiais teisės aktais ginami interesai yra pažeidžiami, nukentėjusiųjų skaičių, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos ir įtaką valstybės tarnautojo ir valstybės institucijos autoritetui ir kt. Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti iš esmės žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei (kasacinė nutartis 2K-7-335/2013).

Teisėjų kolegijos nuomone, byloje surinkti duomenys anksčiau nurodytų ir pareikštų kaltinimų V. M. nepatvirtina. Apskųstajame nuosprendyje pagrįstai nurodyta, kad visi įstatymų projektai, dėl kurių kaltinamas V. M., praėjo griežtai reglamentuotą Seimo įstatymo registravimo kontrolę, įtraukimo į dienotvarkę tvarką, balsavimo Seime procedūrą. V. M. (duomenys neskelbtini) 30 min. atsakinėjo į klausimus, pristatant įstatymų projektus, todėl nepagrįstai kaltinime teigiama, kad jis nebuvo įsigilinęs į teikiamų įstatymų projektus. Seimo statuto reikalavimai nebuvo pažeisti. Dėl įstatymų pakeitimų priėmimo procedūros teisme išsamiai pasisakė V. M., A. R., liudytojai V. G., M. Ž., T. J.. Pabrėžtina ir tai, kad minėti įstatymų pakeitimai yra priimti, galiojantys, nenustatyta jokių jų priėmimo pažeidimų, jie pasirašyti Lietuvos Respublikos Prezidentės.

Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai V. M. išteisino ir pagal BK 228 straipsnio 2 dalį.

Dėl BK 225 straipsnio 1 dalies taikymo

Pagal BK 225 straipsnio 1 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pažadėjęs ar susitaręs priimti kyšį arba reikalavęs ar provokavęs duoti kyšį, arba priėmęs kyšį už teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus.

BK 225 straipsnio 1 dalis taikoma tada, kai kyšis priimamas, pažadama ar susitariama jį priimti, reikalaujama ar provokuojama jį duoti už teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Kyšininkavimo objektyvieji požymiai: pažadas priimti kyšį, susitarimas jį priimti, reikalavimas jį duoti, provokavimas duoti kyšį, kyšio priėmimas, įstatymo dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šių veikų.

Aptariamu atveju V. M. buvo kaltinamas tuo, kad jis, būdamas valstybės tarnautoju (valstybės politiku) – Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) nariu tiesiogiai išprovokavo E. B. duoti jam kyšį – neatlygintinai nupirkti ir jam perduoti fotoaparatą „Leica“ už jo teisėtą veikimą vykdant (duomenys neskelbtini) nario įgaliojimus, t. y. už rėmėjų suradimą E. B. vadovaujamos VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ veiklai plėtoti, ir 2011-11-10, apie 12 val., Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), tiesiogiai iš E. B. savo naudai priėmė 2 100 Lt (608,20 Eur) vertės kyšį – fotoaparatą „Leica“, kurį E. B. nupirko 2011-11-10 vienos iš vadovaujamų įmonių – UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu ir neatlygintinai perdavė V. M. už teisėtą jo veikimą vykdant (duomenys neskelbtini) nario įgaliojimus, t. y. siekdamas, jog Seimo narys V. M. padės surasti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ rėmėjų ir plėtoti jos verslą.

Toks kaltinimas V. M. pagrįstas iš esmės tik liudytojo E. B. parodymais. Teismo posėdyje E. B. parodė, kad jo paprašė nupirkti fotoaparatą, tačiau aplinkybių neprisimena. V. M. padėjėja elektroniniu paštu atsiuntė laišką, kokio modelio reikia, pas vieną iš tiekėjų nupirko šį aparatą už maždaug 2 500 Lt (724,05 Eur). Dėl fotoaparato kalbėjosi su V. M., aparatas buvo reikalingas padėjėjai fiksuojant įvairius susitikimus su visuomene, renginius. Fotoaparatą perdavė V. M.. Pirko jį iš „(duomenys neskelbtini)“ lėšų. Iš kokių lėšų pirkti fotoaparatą su V. M. ir jo padėjėja tartis nebuvo, vėliau jiems nesakė iš kokių lėšų jį nupirko. Fotoaparatas buvo „(duomenys neskelbtini)“ apyvartoje, dokumentų neturi, „(duomenys neskelbtini)“ yra bankrutavusi. Aparatą buvo davęs (duomenys neskelbtini) nario padėjėjai tarnybos reikalais. Ikiteisminio tyrimo metu parašė pareiškimą dėl fotoaparato, pareiškimo tekstą sudarė tyrėjas S. G., jis tuo metu buvo įtariamasis ir tyrėjais pasitikėjo. Liudytojas E. B. 2013-10-10 pareiškime–protokole pranešė, kad 2011 m. (duomenys neskelbtini) nariui V. M. buvo priverstas nupirkti fotoaparatą „Leica“ 2 100 Lt (608,20 Eur) vertės, tikėdamasis palaikyti draugiškus santykius su įtakingu (duomenys neskelbtini) nariu ir bijodamas jam atsakyti. V. M. jam pasakė, kad aparatas reikalingas renginiams fotografuoti. Liudytojas tikėjosi, kad V. M. už tai jam padės surasti rėmėjų jo vadovaujamai VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. V. M. pats išsirinko fotoaparatą „Leica D-Lux5“ (nustatyta, kad tokį pranešimą jam išsiuntė padėjėja R. Š.). Fotoaparatą jis nupirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšas. Fotoaparatą jis 2011-11-10 perdavė V. M.. Jokių palankių sprendimų VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ jis iš V. M. nesulaukė (18 t., b. l. 1-2). E. B. nurodytos aplinkybės pareiškime–protokole yra tik jo pamąstymai, kurie, beje, net ir nepasitvirtino – jokių palankių sprendimų VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ V. M. neatliko. Rremiantis vien tik subjektyviu asmens manymu apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas.

Liudytoja R. Š., nuo 2009 m. iki 2012 m. dirbusi (duomenys neskelbtini) nario V. M. padėjėja–sekretore, parodė, kad (duomenys neskelbtini) narys dalyvauja įvairiose renginiuose, susitikimuose, diskusijose ir apie tai informuojama visuomenė, tai turėjo fotoaparatą, jį jai buvo davęs (duomenys neskelbtini) narys, bet jis dėl senumo sugedo. Sutarė ieškoti ir nupirkti naują fotoaparatą iš parlamentinių lėšų. Ieškojo aparato internete, rado vienoje internetinėje parduotuvėje ir pradėjo aptarinėti dėl jo tinkamumo. E. B. pranešė, kad šis aparatas yra neblogas, bet nurodyta kaina yra per aukšta ir jis tokį pat aparatą gali gauti pigiau, pažadėjo tokį aparatą surasti. Keletą kartų ji klausė E. B., ar gaus tą aparatą, jis vis žadėjo. Vykstant į vieną renginį V. M. jai padavė aparatą ir pasakė, kad juo gali naudotis atsargiai, nes fotoaparatas ne jų „balanse“. Ji suprato, kad tai skolintas aparatas. Kol dirbo, tol naudojosi tuo aparatu, išeidama iš darbo visus darbo įrankius, įskaitant telefoną ir fotoaparatą, kompiuterį, dokumentus paliko kabinete. V. M. jai niekada nėra pasakęs, kad tai asmeninis fotoaparatas, buvo naudojamas tik tarnybiniais reikalais, fotografuojant įvairius susitikimus ir renginius. Liudytoja R. K. teisme parodė, kad dirbo (duomenys neskelbtini) nario V. M. padėjėja–sekretore nuo 2012-03-09 iki jo kadencijos pabaigos 2012 m. lapkritį. 2012 m. kovą V. M. atnešė fotoaparatą „Leica“ ir pasakė, kad šį fotoaparatą jai perduoda kaip darbo priemonę. Suprato, kad fotoaparatas perduodamas kol ji dirbs V. M. padėjėja. Taigi iš aptartų liudytojų parodymų matyti, kad abi liudytojos patvirtino, jog fotoaparatu joms buvo leista naudotis laikinai, tik darbo tikslais, o E. B. tikslų V. M. galėjo ir nežinoti, juolab, kad ir pats E. B. neparodė, kodėl ar iš ko jis suprato, jog tokios paramos iš V. M. gali tikėtis.

Kaip minėta, nors objektyvieji aptariamos veikos požymiai yra alternatyvūs, tačiau kiekvienas iš jų tyri būti įrodytas. Nagrinėjamu atveju provokavimas duoti kyšį yra tik preziumuojamas. Prokuroras nenurodė, kokie konkrečiai provokavimo veiksmai buvo atlikti. Paprastai, provokavimu duoti kyšį pripažįstami tokie veiksmai, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo kyšio atvirai nereikalauja, tačiau savo elgesiu sudaro tokią situaciją, kad asmuo, siekdamas apsaugoti savo teisėtus interesus, priverstas duoti kyšį. Provokavimu duoti kyšį pripažįstami ir tokie valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiksmai ar kalbos, kurie asmeniui aiškiai leidžia suprasti, kad jeigu nebus duotas kyšis, bus teisėtai veikiama (arba neveikiama) priešingai jo interesams. Jokių panašių veiksmų V. M. neatliko. Fotoaparatas buvo perduotas jo padėjėjai laikinai naudotis darbo reikalais.

Prokuroras apeliaciniame skunde nepagrįstai tapatina „reikalavimą duoti kyšį“ ir „provokavimą duoti kyšį“. Kyšio reikalavimas yra netolygus provokavimui duoti kyšį. Reikalavimas duoti kyšį – tai įvairiomis formomis (žodžiu, raštu, veiksmu) informavimas, kad asmens (papirkėjo) interesas bus patenkintas tik už kyšį. Kyšio pareikalauta gali būti atvirai, tiesiai ar užmaskuotai, per trečiuosius asmenis ir pan. Svarbu, kad toks reikalavimas būtų realus (tikras), t. y. susijęs su tarnautojo tikru ketinimu gauti kyšį už savo veikimą ar neveikimą. Nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių nenustatyta. V. M. nereikalavo fotoaparato iš E. B., ir juo labiau už rėmėjų suradimą. Iš operatyvinių veiksmų protokolo Nr. ZK_5099 (2 t., b. l. 91) matyti, kad E. B. skambina V. M. ir klausia, ar nebūtų galima pasikalbėti su geležinkeliais dėl „Drąsinkim“ paramos, V. M. atsako – pasikalbėsime, tuo pokalbis ir baigiamas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šis pokalbis vyko 2011-01-31, tuo tarpu, fotoaparatas V. M., kaip nurodo prokuroras, perduotas 2011-11-10. Teisėjų kolegijos vertinimu, prokuroro teiginys, kad kyšis duotas už tai, jog V. M. rastų rėmėjų, prieštarauja protingumo principui, taip pat ir elementariems logikos dėsniams. Dėl rėmėjų E. B. V. M. skambino beveik prieš metus.

Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija formuoja išvadą, kad apygardos teismas teisėtai bei pagrįstai konstatavo, jog aptariamu atveju nėra pagrindo V. M. pripažinti kaltu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį, pagal BK 225 straipsnio 1 dalį. V. M. veiksmuose nėra šių nusikaltimų objektyviosios ir subjektyviosios pusių požymių.

Dėl A. R. išteisinimo

A. R. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį buvo kaltinamas tuo, kad jis piktnaudžiavo tarnybine lobisto padėtimi. Iš A. R. pareikšto kaltinimo matyti, kad šis jam buvo suformuluotas dėl to, jog jis, kaip lobistas – valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, teikiantis viešąsias lobistinės veiklos paslaugas, neteisėtai V. M. padėjo įsteigti Labdaros ir paramos fondą „(duomenys neskelbtini)“; suvaržė laisvą (duomenys neskelbtini) nario mandatą; atstovaudamas (duomenys neskelbtini) asociaciją, (duomenys neskelbtini) asociaciją ir (duomenys neskelbtini) asociaciją, veikė kaip lobistas ir teikė lobistines paslaugas, tokiu būdu pažeisdamas Lobistinės veiklos įstatymo, Lobistų etikos kodekso, Konstitucijos nuostatas ir padarė didelę žalą valstybei.

Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme A. R. kaltę neigė ir parodė, kad dirbo kaip lobistas, griežtai laikydamasis įstatymų reikalavimų; jo kontoroje 2007 ir 2008 m. dirbo lobistas M. J., kurio brolis, jo studijų laikų bičiulis M. J. po nelaimingo atsitikimo buvo visiškai paralyžiuotas ir, kaip ir V. M. sūnus, negali vaikščioti. M., norėdamas padėti savo broliui dar 2005 m. įsteigė savo vardo M. J. fondą, kurio rėmėju jis, kaip ir daugelis M. ir M. bičiulių, tapo ir iki šiol remia jį savo GPM mokesčiais. Todėl T. J. jo prašymu persiuntė identiškus, t. y. tipinius, M. J. fondui dokumentų pavyzdžius, kurie pas jį buvo kaip pas fondo rėmėją. Tuo pat 2009 m. pavasarį su savo sužadėtine I. R. planavo steigti labdaros paramos fondą „(duomenys neskelbtini) ”, kurio tikslas būtų vykdyti labdaringą veiklą diabeto prevencijos ir gydymo srityje, nes jo draugė nuo vaikystės serga diabetu. Todėl jai irgi siuntė tipinius fondo steigimo dokumentus pagal M. J. fondo pavyzdį. Nėra nieko neteisėto, jeigu jo Seimo nario padėjėjas paprašo jam padėti gaunant dokumentų pavyzdžius. Šiuo atveju, jis kaip lobistas, kuriam svarbu palaikyti santykius su politikais ar jų padėjėjais, visada padėtų prašomas bet kurio (duomenys neskelbtini) nario ar jo padėjėjo, jeigu tas prašymas „neprasilenktų“ su teisės aktais. A. R. įsitikinęs, kad tokie jo veiksmai neprieštarauja jokiems teisės aktams ar etikos principams. A. R. parodė ir tai, kad jis nebuvo ir nėra nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei kokios kitos įmonės akcininkas ar vadovas, kuri rėmė labdaros ir paramos fondą, todėl jis negalėjo fondui užtikrinti paramos. Jo klientas UAB „(duomenys neskelbtini)“ reguliariai teikdavo paramą arba labdarą organizacijoms, kurių veikla atitikdavo jų keliamus kriterijus ir minimas fondas buvo ne vienintelė organizacija ar renginys, kuriems paramą skyrė klientas. Jo žiniomis, galutinius sprendimus dėl paramos skyrimo ar ne, priimdavo ne vienas R. M., kuris nebuvo šios įmonės vadovas, tačiau jo funkciniai vadovai ir įmonės akcininkų atstovai (duomenys neskelbtini). Taigi, jis negalėjo nei užtikrinti paramos ar ją kažkaip garantuoti, nei įtikinti paramos sprendimų priėmėjų dėl paramos skyrimo, nes paprasčiausiai be R. M. įmonėje su niekuo šiuo klausimu nebendravo. Jo funkcijos apėmė viešųjų reikalų ar verslo konsultacijas ir techninę pagalbą klientui visais klausimais gavus jo prašymą, kuriais jis buvo kompetentingas. A. R. taip pat parodė, kad pelno nesiekiančių organizacijų veikla, kuria siekiama savo narių bendrais interesais daryti įtaką, kad būtų pakeisti, papildyti ar pripažinti netekusiais galios teisės aktai, priimti ar nepriimti nauji teisės aktai, nelaikytina lobistine veikla. (duomenys neskelbtini) asociacija yra pelno nesiekianti organizacija, kurios pagrindinis tikslas – kartu su kompetentingomis Lietuvos Respublikos institucijomis dalyvauti formuojant ir vykdant bendrą draudimo politiką, kuriant ir tobulinant jos įstatymus, koordinuoti asociacijos narių pastangas plėtoti veiklą atstovaujant jų ekonominiams interesams, propaguojant draudimo įmonių teikiamas paslaugas ir jų naudą gyventojams, įmonėms bei organizacijoms. Asociacijos direktorius, t. y. jis, yra vienasmenis valdymo organas ir vadovauja asociacijos administracijai, atstovauja asociaciją visose valstybinės valdžios ir valdymo institucijose, visuomeninėse ir tarptautinėse organizacijose. Jis, kaip direktorius, su asociacija yra susijęs darbo santykiais, atsakingas už jos finansinę veiklą, priima visus administracinius sprendimus, pasirašo dokumentus ir pan. Joks teisės aktas nenurodo, kad lobistas negali būti asociacijos vadovu, tačiau lobistinės veiklos įstatymas sako, jog pelno nesiekiančių organizacijų veikla, kuria siekiama savo narių bendrais interesais daryti įtaką, kad būtų pakeisti, papildyti ar pripažinti netekusiais galios teisės aktai, priimti ar nepriimti nauji teisės aktai, nėra laikomi lobistine veikla. Visuose dokumentuose, posėdžiuose ir teisės aktų projektuose bei raštuose dėl Lietuvos Respublikos pinigų plovimo įstatymo jis viešai buvo įvardytas arba dalyvavo kaip (duomenys neskelbtini) asociacijos direktorius – pelno nesiekiančios organizacijos vadovas. Jokio atskiro atlygio už savo veiklą dėl paminėto įstatymą jis negavo iš (duomenys neskelbtini) asociacijos, išskyrus darbo užmokestį, kuris nepriklauso nuo jo darbo rezultatų. Taigi, jis dėl Lietuvos Respublikos pinigų plovimo įstatymo projekto veikė ne kaip lobistas, o kaip subjektas, kurio veikla nėra lobistinė. Jis nesudarė lobistinės veiklos sutarties ir apie tai neinformavo VTEK, nes to nereikėjo daryti. V. M. gavo 3 organizacijų, iš kurių tik viena buvo (duomenys neskelbtini) asociacija, kreipimąsi su prašymu registruoti minėtą projektą. Tai yra nurodyta įstatymo projekto aiškinamajame rašte, kuriame šios įvardytos kaip pirminės iniciatorės. Tame pačiame rašte nurodyta ir tai, kad V. M. registruoto įstatymo projektas gavo Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išvadą ir advokačių B. V. bei J. N. parengtą Pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos teisinio reglamentavimo studiją. V. M. išsamiai pristatė įstatymo projektą ir atsakė į Seimo narių klausimus. V. M. prieš pateikdamas įstatymo projektą svarstyti (duomenys neskelbtini), buvo gavęs valstybės institucijų pritarimą projektui, pastabų nebuvo pateikta. Šiam įstatymo projektui Lietuvos Respublikos Vyriausybė pateikė teigiamą išvadą, taip pat jam pritarė Biudžeto ir finansų bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetai bendru sutarimu. Iš esmės analogiškas aplinkybes A. R. nurodė ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje.

Liudytojas T. J. pirmosios instancijos teisme parodė, kad su A. R. buvo tartasi ir konsultuojamasi dėl labdaros ir paramos fondo įsteigimo, iš jo gavo tokio fondo steigimo dokumentų pavyzdžius, tačiau tai visiškai nėra susiję su labdaros ir paramos fondui teikiama parama. Kaip konstatuota pirmiau, dėl įstatymų priėmimo ir jų pakeitimo procedūros (duomenys neskelbtini) išsamiai parodė teisiamajame posėdyje kaip kaltinamieji apklausti V. M. ir A. R., liudytojai V. G. (buvęs (duomenys neskelbtini) narys), M. Ž. ir T. J. ((duomenys neskelbtini) nario padėjėjai). Jie patvirtino, kad V. M. pateikti įstatymų projektai buvo registruojami, svarstomi vadovaujantis griežtai nustatytomis procedūromis, dėl jų buvo gautas tam tikrų tarnybų, (duomenys neskelbtini) komitetų, ministerijų ir suinteresuotų tarnybų išvados. Kaltinamajame akte minimi įstatymai Seimo priimti, Lietuvos Respublikos Prezidentės pasirašyti ir yra galiojantys. Teisiamajame posėdyje kaip liudytojai apklausti paramą fondui suteikusių įmonių atstovai R. M., L. L., A. R., S. G., D. Z., V. M. patvirtino, kad jų įmonės suteikė paramą Labdaros ir paramos fondui „(duomenys neskelbtini)“ ir tai buvo padaryta turint tikslą materialiai paremti pagyvenusius ir neįgalius žmones. Paramos suteikimo suteikėjai nesusiejo su V. M., kaip (duomenys neskelbtini) nario padėtimi, tai buvo padaryta siekiant humaniškų tikslų ir nepažeidžiant įstatymų, nepadarant žalos jų įmonėms. Liudytojai V. V., V. B., S. A., B. V. V., R. N., A. B., K. V. Š., A. P., N. V., A. B., P. B. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad jie gavo iš Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini)“ paramą, ją panaudojo pagal paskirtį.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atlikusi dalinį įrodymų tyrimą, iš naujo įvertinusi kiekvieną bylos įrodymą atskirai ir jų visumą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priėjo prie teisingos išvados, jog A. R. pareikštų kaltinimų nepagrindžia bylos įrodymai.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad Seimo statutas nereglamentuoja, kas turi rinkti Seimo narių, palaikančių įstatymo projektą, parašus. Byloje nėra duomenų, kad A. R. būtų klastojęs (duomenys neskelbtini) narių parašus. Kita vertus, (duomenys neskelbtini) nariai, o ne A. R., yra atsakingi už jų pasirašytus dokumentus. Kaip kaltinamasis V. M. parodė, prieš (duomenys neskelbtini) nariui pasirašant, su (duomenys neskelbtini) nariais įstatymo (-ų) projektas (-ai) visada aptariami. Tokie V. M. parodymai logiški. Byloje taip pat nėra duomenų, kad lobistas A. R. būtų tyčia klaidinęs, apgaudinėjęs valstybės politikus, valstybės pareigūnus ar valstybės tarnautojus (konkrečiu atveju – (duomenys neskelbtini) narį V. M.), nurodydamas faktus ar aplinkybes, kurie gali lemti tam tikro sprendimo priėmimą dėl konkretaus teisės akto pakeitimo, papildymo ar pripažinimo netekusiu galios. Atvirkščiai, byloje neabejotinai nustatyta, kad įstatymų projektai buvo kruopščiai ruošiami, juos derinant su specialistais, teisininkais, gaunant jų išvadas dėl teikiamo įstatymo projekto ir pan. Nors kaltinime nurodoma, kad lobistas A. R. pareiškė paramos davėjams R. M. ir S. G., kad jis turi įtakos (duomenys neskelbtini) nariui V. M., tačiau teisiamajame posėdyje R. M. ir S. G. šiuos teiginius paneigė. Netikėti tokiais liudytojų parodymais teisėjų kolegija neturi pagrindo. Byloje nenustatyta, kad liudytojai būtų suinteresuoti bylos baigtimi.

Aplinkybės, kad A. R. savo neva neteisėtais veiksmais suvaržė laisvą (duomenys neskelbtini) nario mandatą, nepatvirtina ir prokuroro apeliaciniame skunde aptariamas A. R. bei T. J. 2011-09-08 15.28 val. elektroninis susirašinėjimas. Teisėjų kolegijos vidiniu įsitikinimu, vien tai, kad pokalbio metu pasakoma, jog „gali būti, kad reikia pajudinti M. T.“, niekaip neįrodo, kad jis iš tiesų gali būti „judinamas“,. t. y. jog vadovaujantis apelianto logika, jam gali būti padaromas vienoks ar kitoks poveikis. Paminėto pokalbio fragmento, nuomonės nepatvirtina jokie kiti byloje esantys leistini bei su bylos esme susiję įrodymai. Tuo tarpu, teismo išvados turi būti grindžiamos tik tokiais įrodymais, kurie nekelia pagrįstų abejonių savo įrodomąja galia, leistinumu ar sąsajumu. Įrodymų pakanka tada, kai jie yra neprieštaringi ir jų visuma leidžia daryti vienareikšmišką ir kategorišką išvadą dėl įrodinėjimo dalyko buvimo. Teisėjų kolegijos nuomone, dviejų asmenų susirašinėjimo metu išsakyta nuomonė apie trečiąjį asmenį, nepripažintina patikimu ir pakankamu asmens kaltės įrodymu.

Kaip nurodyta pirmiau, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 228 straipsnio 2 dalį kyla tam, kas būdamas valstybės tarnautoju ar jam prilygintu asmeniu piktnaudžiavo tarnybine padėtimi arba viršijo įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo, siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių. Piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi esmė yra ta, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo veikia priešingai tarnybos interesams, pažeisdamas pagrindinius tarnybos principus, iškraipydamas tarnybinės veikos esmę ir turinį, menkindamas konkrečios institucijos ir pačios valstybės autoritetą. Taigi, siekiant patvirtinti piktnaudžiavimo faktą, būtina nustatyti, kad asmuo, veikdamas, kokiu tai būdu pažeidė teisės aktų nuostatas, įtvirtinančias tam tikrų teisiškai reikšmingų veiksmų atlikimo tvarką, ar nesilaikė iš teisės aktų jam, kaip pareigūnui, kylančių teisių ir pareigų. Byloje nenustatyta, kad lobistas A. R. pažeidė Lobistinės veiklos įstatymo, Lobistų etikos kodekso reikalavimus. Be to, BK 228 straipsnyje nustatyto nusikaltimo – piktnaudžiavimo – būtinas sudėties požymis yra didelė žala valstybei, tarptautinei organizacijai, juridiniam ar fiziniams asmeniui. Tai suponuoja, kad baudžiamoji atsakomybė už BK 228 straipsnyje numatytų veikų padarymą gali būti taikoma tik nustačius didelės žalos požymį. Nagrinėjamu atveju prokuroras neįrodė, kad dėl kaltinime aprašytų A. R. veiksmų didelę žalą (turtinę ir (ar) neturtinę) patyrė valstybė ir (ar) juridinis asmuo.

Antra vertus, prieš A. R. taikyti baudžiamąją atsakomybę nėra pagrindo ir dėl to, kad jis, kaip lobistas, nepripažintinas BK 228 straipsnyje nustatyto nusikaltimo subjektu.

Suformuotoje kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad sprendžiant klausimą, ar asmuo BK 230 straipsnio prasme laikytinas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu nepakanka vien tik to, jog toks asmuo formaliai atitinka BK 230 straipsnio 3 dalyje įvardytus požymius – dirba juridiniame asmenyje (kitoje organizacijoje) ar verčiasi profesine veikla ir turi administracinius įgaliojimus, arba turi teisę veikti šio juridinio asmens (kitos organizacijos) vardu, arba teikia viešąsias paslaugas. Taip pat turi būti nustatyta, kad tokia asmens veikla yra susijusi su viešojo intereso užtikrinimu ir šios veiklos nevykdymas ar netinkamas vykdymas (pvz., piktnaudžiaujant savo padėtimi, viršijant suteiktus įgaliojimus) reikštų viešojo intereso pažeidimą. Vadinasi tokiu atveju, kaip ir nagrinėjamu, turi būti įvertinama ir asmens padarytų veiksmų reikšmingumas valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams. Priešingu atveju, būtų iškreipta nusikalstamų veikų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams esmė, BK XXXIII skyriuje įtvirtintų normų paskirtis. Viešuoju interesu yra laikytinas teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, atspindintis ir išreiškiantis pamatines visuomenės vertybes, kurias paprastai įtvirtina ir saugo Konstitucija. Kiekvienu atveju būtina nustatyti aplinkybę, kad, nepatenkinus tam tikro asmens, grupės asmenų intereso, būtų pažeistos esminės šių asmenų teisės ir laisvės, Konstitucijoje įtvirtintos ir jos saugomos vertybės (pvz., asmens teisė į nuosavybę ir jos neliečiamumas, asmens, jo turto apsauga nuo nusikalstamų kėsinimųsi ir kitų teisės pažeidimų, asmens teisė į gynybą, teisingą, nešališką procesą). Pagal Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymą viešieji interesai tai visuomenės suinteresuotumas, kad asmenys, dirbantys valstybės tarnyboje, visus sprendimus priimtų nešališkai ir teisingai (2 straipsnio 3 dalis). Viešieji interesai, kaip įstatymo saugoma vertybė, gali būti suprantami ir kaip visuomenės suinteresuotumas, kad ne tik valstybės tarnautojai, bet ir kiti viešojo ar net privataus sektorių darbuotojai, įgalioti spręsti įvairius visuomenei svarbius klausimus (valstybės tarnautojui prilyginti asmenys), darytų tai nešališkai, teisingai, įstatymų nustatyta tvarka (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-251/2013, Nr. 2K-P-89/2014).

A. R. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį buvo kaltinamas tuo, kad jis, teikdamas viešąsias lobistinės veiklos paslaugas, piktnaudžiavo tarnybine lobisto padėtimi.

Visų pirma, pažymėtina, kad žodis „lobizmas“ (angl., „lobby“) apibrėžiamas kaip grupės žmonių veikla, kuria siekiama daryti įtaką politikui ar vyriausybei ir įtikinti juos paremti ar priešintis pakeisti tam tikrą įstatymą (-us). Taigi lobizmas yra veikla, kuria siekiama daryti įtaką viešajai valdžiai. Tokios veiklos subjektas ir yra lobistas. Lobizmo adresatu (objektu) gali būti įstatymų leidžiamoji valdžia.

Antra, pagrindinis teisės aktas reglamentuojantis lobistinę veiklą Lietuvoje yra Lobistinės veiklos įstatymas. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, lobistas yra fizinis ar juridinis asmuo, įrašytas į lobistų sąrašą. Vadovaujantis įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, lobistinė veikla – tai fizinio ar juridinio asmens atlygintini ar neatlygintini veiksmai, kuriais siekiama daryti įtaką, kad lobistinės veiklos užsakovo interesais būtų keičiami, papildomi ar pripažįstami netekusiais galios teisės aktai, priimami ar nepriimami nauji teisės aktai. Lobistinės veiklos užsakovu pripažintinas fizinis ar juridinis asmuo (išskyrus įstatymo 8 straipsnyje nurodytus asmenis), kuris sudarė su lobistu lobistinės veiklos sutartį pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ar kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus (įstatymo 2 straipsnio 4 dalis). Lobistinės veiklos įstatymo 8 straipsnyje nustatyta, kad būti lobistinės veiklos užsakovu draudžiama: 1) valstybės politikui; 2) valstybės pareigūnui, valstybės tarnautojui ar teisėjui; 3) valstybės ir savivaldybių institucijoms ar įstaigoms; 4) valstybės ar savivaldybių įmonėms. Taigi, remiantis galiojančiu teisiniu reguliavimu, akivaizdu, kad lobistas veikia kaip tarpininkas tarp lobistinės veiklos užsakovo ir teisės akto leidėjo. Lobistas, vykdydamas veiklą, teikia ne kokias nors viešąsias paslaugas, tenkina ne viešąjį interesą, bet iš esmės privačius (lobistinės veiklos užsakovų) interesus. Būtent viešųjų paslaugų teikėjai yra lobistinės veiklos objektai, o ne subjektai. Lobistas, užsiimdamas lobistine veikla, nors ir gali siekti / siekia asmeninės naudos, nes už teikiamas paslaugas gali gauti atlygį, tačiau bet kuriuo atveju jis visada veikia paslaugos gavėjo – lobistinės veiklos užsakovo naudai ir interesais. Lobistų etikos kodekso 2.3.1 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad lobistas pirmiausia privalo atsižvelgti į savo kliento interesus ir veikti jo naudai.

Lobistinės veiklos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1–13 punktuose nustatyta, kad lobistas turi teisę: 1) teisės aktų nustatyta tvarka dalyvauti rengiant ir rengti teisės aktų projektus, teikti pasiūlymus ir paaiškinimus teisės aktų projektų rengimo klausimais; 2) savo iniciatyva atlikti teisės aktų ar teisės aktų projektų ekspertizę, teikti išvadas ir projektų komentarus lobistinės veiklos užsakovams; 3) aiškinti visuomenei, įtikinėti valstybės ir savivaldybių institucijas ar įstaigas, kad tikslinga priimti tam tikrą teisės aktą arba jo nepriimti, pakeisti ar papildyti galiojantį teisės aktą arba pripažinti jį netekusiu galios; 4) supažindinti visuomenę, įmones, įstaigas ar organizacijas su Seime, Vyriausybėje arba kitose valstybės ar savivaldybių institucijose rengiamais teisės aktų projektais; 5) per visuomenės informavimo priemones daryti pranešimus bei dalyvauti masiniuose renginiuose; 6) rinkti duomenis bei informaciją apie teisės aktų leidybą ir teikti juos lobistinės veiklos užsakovams;7) siūlyti teisės aktų leidėjams inicijuoti teisės aktų pakeitimus; 8) organizuoti teisės aktų leidėjų susitikimus su lobistinės veiklos užsakovo atstovais; 9) organizuoti visuomenės apklausą dėl teisės akto projekto priėmimo ar teisės akto įgyvendinimo; 10) organizuoti reprezentacinius ir kitokius renginius teisės aktų leidybos klausimais; 11) organizuoti valstybės politikų, valstybės pareigūnų bei valstybės tarnautojų susitikimus su visuomene teisės aktų leidybos klausimais; 12) iš valstybės ar savivaldybių institucijų bei įstaigų gauti teisės aktų projektų kopijas ir kitą informaciją, jei tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams;13) įstatymų nustatyta tvarka įgalioti kitą asmenį lobisto vardu pateikti lobistinės veiklos ataskaitą. Atsižvelgusi į įstatyme nustatytą lobisto teisių sąrašą, teisėjų kolegija teigti, kad lobistas turi administracinius įgaliojimus, neturi jokio pagrindo.

Dar daugiau, aptariamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2–3 punktuose įstatymų leidėjas aiškiai yra nurodęs, kad lobistu neturi teisės būti fizinis asmuo, kuris yra valstybės politikas, valstybės pareigūnas, valstybės tarnautojas ar teisėjas, taip pat buvę nurodytais asmenimis, jeigu iki prašymo įrašyti į lobistų sąrašą pateikimo dienos nesuėjo 1 metai po to, kai pasibaigė jo kadencija ar įgaliojimai arba jis buvo atleistas iš šių pareigų. Taigi įstatymų leidėjui nustačius, kad lobistu negali būti valstybės tarnautojas, kartu konstatuotina, jog lobisto veikla užsiimti neturi teisės ir valstybės tarnautojui prilygintas asmuo. Lobistinės veiklos įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad VTEK atsisako asmenį įrašyti į lobistų sąrašą tuo atveju, jeigu dokumentus pateikęs asmuo pagal įstatymo 3 straipsnį neturi teisės būti lobistu. A. R. yra įrašytas į lobistų sąrašą, o tai reiškia, kad VTEK, įtraukdama jį į lobistų sąrašą, nustatė, jog jis atitinka įstatyme nustatytus reikalavimus ir turi teisę užsiimti lobisto veikla. Byloje nėra duomenų, kad įstatymo nustatyta tvarka būtų panaikintas VTEK sprendimas A. R. įtraukti į lobistų sąrašą.

Trečia, lobistas privalo laikytis Lobistinės veiklos įstatymo, Lobistų etikos kodekso ir kitų įstatymų reikalavimų (Lobistinės veiklos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punktas, Lobistų etikos kodekso 3.1 punktas). Jeigu lobistas, vykdydamas lobistinę veiklą, pažeidžia Lobistinės veiklos įstatymo reikalavimus, jam taikytina administracinė atsakomybė (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 172²⁵ straipsnis). Tuo tarpu, baudžiamieji atsakomybė lobistui gali būti taikyta tik už prekybą poveikiu (BK 226 straipsnis), papirkimą (BK 227 straipsnis). Tačiau tokie kaltinimai nagrinėjamu atveju A. R. nesuformuluoti.

Kaip minėta, jeigu asmens veikoje nenustatomas bent vienas nusikaltimo sudėties požymis, asmuo pagal baudžiamąjį įstatymą neatsako.

Apibendrinusi tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. R. inkriminuotoje veikoje nėra BK 228 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties, t. y. ne tik šios nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymių, bet ir subjekto. Todėl A. R. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį išteisintas pagrįstai.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija priėjo prie išvados, kad apelianto prokuroro apeliacinis skundas atmestinas, o apskųstasis išteisinamasis teismo nuosprendis paliktinas galioti.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą atmesti.