Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Jonaitienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-263-837/ 2014 pagal ieškovės S. B. ieškinį atsakovui D. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jiems priteisimo, turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ir santuokoje įgyto turto padalijimo, išvadą teikiančiai institucijai Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

- nutraukti jos ir atsakovo D. B. santuoką, sudarytą 2002-10-12 Panevėžio miesto CMS dėl atsakovo kaltės;

- nutraukus santuoką ieškovei palikti (duomenys neskelbtini) pavardę;

- nustatyti nepilnamečių vaikų J. B., gim. 2005-02-06, ir M. B., gim. 2010-12-15, gyvenamąją vietą kartu su motina;

- priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 500 Lt kiekvienam vaikui iki vaikų pilnametystės sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka;

- pripažinti bendra jungtine šalių nuosavybe šeimos trijų kambarių butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ;

- santuokoje įgytą turtą padalinti ieškovės nurodytu būdu;

- priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad santuoka su atsakovu nutrūko dėl atsakovo kaltės. Atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu ir ieškovės atžvilgiu naudoja psichologinį smurtą. Dėl atsakovo elgesio ji jaučia didelę įtampą ir baimę, patiria nuolatinį stresą, dėl ko pablogėjo ieškovės sveikata. Po santuokos nutraukimo prašo palikti iki santuokos turėtą pavardę (duomenys neskelbtini) .

Su atsakovu ieškovė turi du vaikus J. B., g. 2005-02-06, ir M. B., g. 2010-12-15. Nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove. Ieškovė rūpinasi nepilnamečiais vaikais, sudaro jiems tinkamas gyvenimo sąlygas. Ieškovę su vaikais sieja stiprus tarpusavio ryšys, todėl prašė jų gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Nurodė, kad minimaliems vaikų poreikiams per mėnesį užtikrinti reikia kiekvienam ne mažiau kaip po 1000 Lt. Pragyvenimo išlaidas sudaro išlaidos maistui, išlaidos sveikatos priežiūrai, higienai, aprangai. Atsakovas yra sveikas, darbingas, todėl yra pajėgus teikti prašomo dydžio išlaikymą vaikams.

Ieškovės vardu registruotą lengvąjį automobilį VOLVO V40, 2002 m. gamybos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 8000 Lt vertės;Atsakovo vardu registruotą lengvąjį automobilį SUBARU LEGACY, 2004 m. gamybos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 19 000 Lt vertės;100 000 Lt pinigais;trijų kambarių butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantį (duomenys neskelbtini) ., kurio vidutinė rinkos vertė pagal registro duomenis 79 500 Lt;šeimos bute esančius baldus ir buitinę techniką: miegamojo baldų komplektą su čiužiniu (2000 Lt vertės), svetainės baldų komplektą (1800 Lt vertės), odinių baldų komplektą (1000 Lt vertės), integruotų virtuvės baldų komplektą (3000 Lt vertės), indaplovę „Electrolux" (1300 Lt vertės), šaldytuvą „Samsung" (1000 Lt vertės), audio aparatūrą „Pioneer" (1500 Lt vertės), media grotuvą „APACER" (180 Lt vertės), mobilių kondicionierių „Pinguino PAC ANUO" (1200 Lt vertės), skalbimo mašiną „Bosch Maxx4" (700 Lt vertės), personalinį kompiuterį (800 Lt vertės), televizorių „Panasonic" (800 Lt vertės), suoliuką atsilenkimams daryti (180 Lt vertės), elipsinį treniruoklį „Kettler" (1000 Lt vertės), vyrišką dviratį (1100 Lt vertės), plaunamą dulkių siurblį „THOMAS" (1000 Lt vertės), viso už 18 560 Lt sumą.

Viso santuokoje įgijo turto už 225 060 Lt sumą.

Kiti santuokoje įsigyti daiktai kaip indai, patalynė, įrankiai ir t.t. ieškinyje neaprašomi, nes dėl jų ginčytis su atsakovu nepageidauja. Kreditorių, kuriems reikėtų pranešti apie santuokos nutraukimo bylos iškėlimą, nėra.

ieškovei priteisti asmeninės nuosavybės teise automobilį Volvo V40 valst, Nr. (duomenys neskelbtini) 8000 Lt vertės, miegamojo baldų komplektą su čiužiniu (2000 Lt vertės), svetainės baldų komplektą (1800 Lt vertės), mobilų kondicionierių „Pinguino PAC ANUO" (1200 Lt vertės), plaunamą dulkių siurblį „THOMAS" (1000 Lt vertės), personalinį kompiuterį (650 Lt vertės), audio aparatūrą „Pioneer" (1500 Lt vertės);

atsakovui priteisti asmeninės nuosavybės teise integruotų virtuvės baldų komplektą (2500 Lt vertės), indaplovę „Electrolux" (1150 Lt vertės), šaldytuvą „Samsung" (900 Lt vertės), odinių baldų komplektą (1000 Lt vertės), media grotuvą „APACER" (140 Lt vertės), skalbimo mašiną „Bosch Maxx4" (600 Lt vertės), televizorių „Panasonic" (800 Lt vertės), suoliuką atsilenkimams daryti (165 Lt vertės), elipsinį treniruoklį „Kettler" (750 Lt vertės), vyrišką dviratį (900 Lt vertės) ir 7245 Lt piniginę kompensaciją.

Nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą, nesurinko įrodymų patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Ieškovė pati paliko atsakovą ir 2013 m. rugpjūtį išėjo iš namų. Atsakovas ieškovės atžvilgiu nenaudojo nei fizinio nei psichologinio smurto. Į namus nebuvo kviečiama policija, nėra įspėtas dėl netinkamo elgesio. Teismas nenurodė kokie įrodymai patvirtina, jog atsakovas girtauja, trikdo šeimos ramybę, nenurodė kokiais konkrečiais veiksmais pasireiškė atsakovo psichologinė prievarta. Kraustymosi metu pradėti ieškovę perkalbėti nebuvo jokio pagrindo. Atsakovas tris kartus buvo nuvykęs pas ieškovę į darbą, tačiau ieškovė nesutiko taikytis. Šią aplinkybę ieškovė pripažino teismo posėdyje. Atsakovas visada rūpinosi šeima, stengėsi išsaugoti šeimą, tačiau pati ieškovė nesutiko su atsakovu taikytis. Liudytojai J. G. ir R. Z. yra ieškovės bendradarbiai, ne šeimos draugai, todėl šalių šeimyninių santykių nematė ir jų vertinti negali. Liudytojos O. Z. parodymus reiktų vertinti kritiškai, nes ji gali būti suinteresuota bylos baigtimi. Teismas nenurodė kodėl atsakovo argumentai atmestini, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas nesivadovavo liudytojų K. ir S. B. parodymais, kurios patvirtino atsakovo argumentus, nurodytus atsiliepime į ieškinį ir sprendime visiškai nepasisakė dėl minėtų liudytojų parodymų. Nurodo, jog santuoka iširo dėl abiejų kaltės. Ieškovė visiškai nesiskaitė su atsakovo nuomone, jo negerbė, ignoravo jo mamą, su ja nekalbėjo, nesisveikino. Iš darbo ieškovė grįždavo pavargusi ir pikta, todėl atsakovas jai nuolat neįtikdavo. Tai, jog ieškovė prašė teismo dalinti asmeninį atsakovo turtą butą rodo, jog ji nėra sąžininga ir dėl jų šeimyninių santykių įvertinimo. Nurodo, jog teismas visiškai neatsižvelgė į atsakovo gaunamą uždarbį, neįvertino, kad ieškovės pajamos yra žymiai didesnės nei atsakovo. Atsakovas, padedant jo tėvams, galėtų mokėti po 300 Lt mėnesiui kiekvienos dukros išlaikymui. Teismas nustatė ir bendrą turtą padalino, atsižvelgdamas tik į ieškovės pageidavimą, neatsižvelgė į atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodytą kilnojamųjų daiktų padalinimo būdą. Mano, kad kilnojamus daiktus teismas turėjo dalinti abiems sutuoktiniams. Teismas nenurodė kokie įrodymai paneigia atsakovo argumentus, kad 100 000 Lt išleisti kartu su ieškove šeimos reikalams. Tai, kad atsakovas turėjo seifo raktus neįrodo, jog jis išleido pinigus asmeninėm reikmėm. Mano, jog teismo sprendimas yra prieštaringas, nes teismas pripažino, jog dalis pinigų išleista šeimos poreikiams, tačiau tuo pačiu pripažino, kad bendrąją jungtinę nuosavybę sudaro 100 000 Lt pinigais.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d.). CPK 329 str. 2 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia atsakovas D. B., nesutikdamas su teismo išvadomis, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, dėl vaikų išlaikymui priteistos sumos bei dėl santuokoje įgyto turto padalijimo. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, argumentais ir motyvais, kurių pagrindu ieškinys buvo patenkintas iš dalies, todėl visų jų išsamiai nekartoja. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt.).

LR CK 3.60 str. 2 d. nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. LR CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis); pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tie patys padariniai, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (3 dalis). Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-127/2011, 2007-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011 ir kt.). Šalis, pareiškusi ieškinį (priešieškinį) dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti, kad sutuoktinis dėl subjektyvių priežasčių iš esmės pažeidė savo pareigas ir kad dėl tokio jo elgesio bendras gyvenimas tapo negalimas.

Apeliantas D. B. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria jis pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo. Nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą, nesurinko įrodymų patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Apeliantas visada rūpinosi šeima, stengėsi išsaugoti šeimą. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Apeliacinio skundo argumentas, kad apeliantas visada rūpinosi šeima jokiais įrodymais nepagrįstas. Bylos duomenimis nustatyta, kad po to, kai 2006 metais apeliantas buvo atleistas iš AB „Ekranas“ ilgą laiką nedirbo, (b.l.64), nuo 2011-11-04 įsidarbino (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos pirmininku už 544,30 Lt atlyginimą (b.l.74), geriau apmokamo darbo apeliantas neieškojo. Atkreiptinas į dėmesys į tai, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus 2014-04-02 papildoma išvada dėl nepilnamečių Jogailės ir M. B. nustatyta tai, kad apeliantas D. B. vaikų neišlaiko (b.l. 161-165). Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog teismas nesivadovavo, liudytojų K. ir S. B. parodymais, kadangi teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, minėtų liudytojų, apelianto giminaičių parodymai, kolegijos nuomone, neabejotinai paremti subjektyviu požiūriu, liudijant apie aplinkybes, kurių stebėjimas ir vertinimas neabejotinai yra susijęs ir su šalies, kuri tą asmenį kvietė liudyti, aplinkybių subjektyviu vertinimu. Pirmos instancijos teismas iš ieškovės paaiškinimų, liudytojų parodymų nustatė, kad atsakovas girtavo, trikdė šeimos ramybę, nedėjo pastangų pakeisti savo elgesį, išsaugoti šeimą, ieškoti bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius. Pripažintina, kad dėl tokio apelianto elgesio sutriko sutuoktinių bendravimas, ieškovės ir dukrų sveikata, vyresniajai dukrai prireikė psichologo pagalbos (b.l. 44), todėl ieškovė buvo priversta su vaikais palikti namus. Tuo tarpu bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, galinčių patvirtinti, kad ieškovė pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas (priešingai nei atsakovas). Byloje neįrodyta, kad ieškovės elgesį būtų galima traktuoti kaip kaltę dėl nesusiklosčiusių šeimyninių santykių. Faktų, kad ieškovė nesiskaitė su atsakovo nuomone, jo negerbė, ignoravo jo mamą, iš darbo ieškovė grįždavo pavargusi ir pikta, todėl atsakovas jai nuolat neįtikdavo, nelaikė ieškovės kaltais veiksmais, nulėmusiais šalių santuokos iširimą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visetą, sprendžia, jog apylinkės teismas pagrįstai konstatavo atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo.

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustatyta CK 3.192 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Apeliantas ginčija teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovo priteistas nepilnametėms dukroms po 400 Lt dydžio išlaikymas per mėnesį. Apelianto nuomone teismas visiškai neatsižvelgė į jo gaunamą uždarbį, neįvertino, kad ieškovės pajamos yra žymiai didesnės nei apelianto ir nurodo, jog padedant jo tėvams, galėtų mokėti po 300 Lt kiekvienos dukros išlaikymui. Teisėjų kolegija sutinka su tuo, kad ieškovės pajamos yra žymiai didesnės nei apelianto, tačiau byloje nėra duomenų apie ribotą atsakovo darbingumą, kitus išlaikytinius. Atsakovas yra darbingo amžiaus, todėl sutiktina su pirmos instancijos teismo išvada, kad apeliantas yra pajėgus teikti pirmos instancijos teismo priteisto dydžio išlaikymą vaikams. Pirmos instancijos teismas skundžiamu sprendimu trijų kambarių butą su rūsiu, esantį Dainavos g. 29-33, Panevėžyje pripažino apelianto asmenine nuosavybe, priteisė įvairius daiktus už 15 855 Lt sumą ir 46072,50 Lt pinigais, todėl nėra abejonių, jog apelianto turtinė padėtis pilnai leidžia dukrų išlaikymui mokėti kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 400 Lt. Vertintina, kad ne iš gaunamo darbo užmokesčio apeliantas ketina mokėti dukrų išlaikymui, įrodo apelianto prašymas priteisti po 300 Lt kiekvienai dukrai, kai Dainavos g. 29-ojo namo savininkų bendrijos pirmininko alga sudaro tik 544,30 Lt (b.l.74), todėl apelianto prašymas dėl išlaikymo sumos sumažinimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Apeliaciniame skunde D. B. nurodo, kad teismas nustatė ir bendrą turtą padalino, atsižvelgdamas tik į ieškovės pageidavimą. Mano, kad teismas pareiškime nurodytus daiktus turėjo dalinti abiems sutuoktiniams, tačiau ieškovei priteisė automobilį 8000 Lt vertės ir piniginę kompensaciją, o apeliantui padėvėtus baldus ir techniką. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tokie apelianto argumentai nepagrįsti. Šią išvadą teisėjų kolegija daro atsižvelgdama į nenuoseklius apelianto paaiškinimus dėl dalintino turto bei į faktą, kad atsakovas nereiškė priešieškinio byloje, savo reikalavimus dėl turto padalijimo pateikė tik apeliaciniame skunde. Atsakovas atsiliepime į ieškovės ieškinį teismo prašė ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti lengvąjį automobilį Volvo V40, 2002 m. gamybos, valst. (duomenys neskelbtini), 8000 Lt vertės. Į tai atsižvelgdama teisėjų kolegija ir pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, apeliantui elgiantis nenuosekliai, pagrįstai rėmėsi ieškovės paaiškinimais ir apeliantui trijų kambarių butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini) pripažinęs D. B. asmenine nuosavybe jam apstatyti šeimos pirktus baldus bei buitinę techniką priteisė apeliantui. Ieškovė su nepilnamečiais vaikais J. B. ir M. B. gyvena ieškovės broliui nuosavybės teise priklausančiame bute Panevėžio m. Nenustatyta, kad bute truktų baldų, buitinės technikos, bute vaikams sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos poilsiui, ugdymui, laisvalaikiui. Teisėjų kolegija nesutinka ir su kitu apeliacinio skundo argumentu, kad teismas nepagrįstai į dalintino turto vertę įtraukė ir 100 000 Lt šeimos pinigų, kuriais disponavo apeliantas. Nurodo, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad apeliantas būtų pinigus išleidęs asmeniniams poreikiams. Tačiau atsakovas, teigdamas, kad minėti pinigai buvo išleisti kartu su ieškove šeimos reikalams, todėl negali būti įtraukti į dalintino turto sąrašą, turėjo įrodyti, kad šie pinigai buvo išleisti šeimos reikalams. Įrodymų, kad minima pinigų suma buvo išleista šeimos poreikiams, apeliantas nepateikė. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 100000 Lt suma disponavo apeliantas.

Kiti ieškovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl teisėjų kolegija, pritardama pirmos instancijos teismo išvadoms, dėl jų atskirai nepasisako.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 23 d. sprendimą naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Iš apelianto ieškovės naudai LR CPK 94 str. 1 d., 98 str. pagrindais priteisiama 1210 Lt advokato pagalbos išlaidų, kurios pagrįstos 2014-05-09 vietinio mokėjimo nurodymu (b.l.7, 2t.), neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio maksimalaus dydžio.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.