Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-5286-945/2016 pagal ieškovės M. S. ieškinį atsakovei Kauno savivaldybės įmonei „Kapinių priežiūra“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą ir neturtinės žalos priteisimo, dalyvaujant byloje trečiajam asmeniui Kauno miesto savivaldybės administracijai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė M. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo pripažinti ieškovės atleidimą iš Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ direktoriaus pavaduotojos komercijai pareigų pagal DK 129 straipsnio 1 dalį neteisėtu, grąžinti ieškovę į darbą, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, 5 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.Kauno apylinkės teismas 2016 m. gegužės 30 d. sprendimu ieškinys patenkino iš dalies: pripažino neteisėtu ieškovės M. S. atleidimą iš darbo Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ 2015 m. gruodžio 30 d. DK 129 straipsnio pagrindu; grąžino ieškovę M. S. į darbą SĮ „Kapinių priežiūra“; paskirstė bylinėjimosi išlaidas; sprendimo dalį dėl ieškovės grąžinimo į darbą nutarė vykdyti skubiai; likusius ieškinio reikalavimus atmetė.Atsakovė Kauno savivaldybės įmonė „Kapinių priežiūra“ pateikė teismui apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimo, kuriuo prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimo dalį, kurioje teismas tenkino ieškovės reikalavimą grąžinti ją į darbą Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ ir šioje dalyje klausimą išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės reikalavimą atmesti ir taikyti alternatyvų darbuotojo pažeistų teisių gynimo būdą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.Atsakovė pareikštu apeliaciniu skundu taip pat prašė sustabdyti skubiai vykdytinos Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimo dalies dėl ieškovės grąžinimo į darbą vykdymą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. birželio 7 d. nutartimi netenkino atsakovės Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ prašymo ir netaikė laikinųjų apsaugos priemonių.Teismas nurodė, kad pagal CPK 282 straipsnio 1 dalies 6 punktą, DK 302 straipsnio 2 dalį, vienas iš privalomų teismo sprendimo perdavimo skubiai vykdyti atvejų – sprendimas dėl neteisėtai atleisto darbuotojo grąžinimo į darbą. Teismas pažymėjo, kad nurodytoje teisės normoje nėra išskirta situacija, kuomet galėtų būti skubiai nevykdomas teismo sprendimas, kai į darbą grąžinamas darbuotojas, kurio atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu DK 129 straipsnio pagrindu dėl to, jog buvo panaikinta darbuotojo iki atleidimo užimta pareigybė. Teismas sprendė, kad atsakovės argumentas, jog esant pareigai mokėti į darbą grąžintai darbuotojai darbo užmokestį yra pažeidžiami jos interesai, yra aiškiai nepagrįstas, kadangi vėlesnis teismo sprendimo įvykdymas nulemtų priverstinės pravaikštos laikotarpį, už kurį darbuotojai pagal DK 300 straipsnio 3 dalį priklausytų vidutinis darbo užmokestis. Teismas pažymėjo, kad būtent teisinis reglamentavimas, pagal kurį numatytas skubus sprendimo vykdymas, ir nulėmė, jog priverstinės pravaikštos laiko pabaiga buvo įvardinta sprendimo priėmimo diena, kadangi po to darbdavys, laikydamasis teisės aktų reikalavimų, turi skaičiuoti ir išmokėti su darbo santykiais susijusias sumas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė Kauno savivaldybė įmonė „Kapinių priežiūra“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – sustabdyti skubiai vykdytinos Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimo dalies dėl ieškovės grąžinimo į darbą vykdymą, priteisti bylinėjimosi išlaidas Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi ir taikė laikinąsias apsaugos priemones reglamentuojančias teisės normas, nors apeliaciniame skunde pateiktą prašymą atsakovė grindė CPK 363 straipsnio 1 dalimi ir CPK 3 straipsnio 6 dalimi. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog nagrinėjamu atveju susidarė unikali situacija, kuomet priimtu teismo sprendimu ieškovė grąžinta į darbą, t. y. atsakovė įpareigota atkurti iki darbuotojos atleidimo buvusią padėtį, kas reiškia, jog ieškovė turi būti grąžindama į pareigybę, kurios dėl ne nuo atsakovės priklausančių veiksnių objektyviai nėra.Netenkinus pareikšto prašymo iškyla realus pavojus pažeisti viešąjį interesą: pirmosios instancijos teismas neįvertino neigiamų pasekmių atsakovės veiklai masto bei pobūdžio tuo atveju, jei sprendimas būtų nesustabdytas, o atsakovės apeliacinis skundas patenkintas. Tuo tarpu priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, šioje situacijoje būtent ieškovės interesai buvo iškelti virš kitų įmonės darbuotojų interesų. Apeliacinės instancijos teismui vertinant, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinųjų apsaugos priemonių institutą, net ir šio atveju yra pagrindas sustabdyti skubiai vykdytinos sprendimo dalies dėl ieškovės grąžinimo į darbą vykdymą, kadangi tai pažeistų proporcingumo principą.Atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą ieškovė M. S. prašo jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovės argumentai, susiję su analogijos taikymu yra teisiškai nepagrįsti, kadangi šiuo atveju negali būti taikoma, nes pagal analogiją negali būti taikomos specialiosios, t. y. bendrųjų taisyklių išimtis numatančios, teisės normos. Tuo tarpu vadovaujantis teismų praktika, aplinkybė, jog pareigybės, kurią ieškovė užėmė iki atleidimo iš darbo, panaikinimas neturi įtakos buvusių darbo santykių atkūrimui. Dėl viešojo intereso pažeidimo ieškovė nurodo, kad reikalavimas įvykdyti valstybės valdžios institucijos – teismo, sprendimo dalį, nukreiptą skubiam vykdymui, nėra ir negali būti laikomas neteisėtais veiksmais, tuo tarpu ieškovei grįžus į darbą atsakovo veikla nebūtų sustabdoma, sutrikdoma ar vykdoma nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Tuo tarpu atsakovės nurodytas argumentas dėl proporcingumo principo pažeidimo yra niekuo nepagrįstas, priešingai, atsakovės prašymo patenkinimo atveju susidarytų situacija, kuomet atsakovė būtų palikta be gaunamų pajamų iš darbinės veiklos ir jei nebūtų priteisiamas vidutinis darbo užmokestis už privartinės pravaikštos laiką, kas iš esmės prieštarautų proporcingumo principui.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas atsakovės (apeliantės) Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ prašymas sustabdyti skubiai vykdytinos apeliacine tvarka skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl ieškovės M. S. grąžinimo į darbą vykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2016 m. gegužės 30 d. sprendimu pripažino neteisėtu ieškovės M. S. atleidimą iš darbo Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ 2015 m. gruodžio 30 d. DK 129 straipsnio pagrindu; grąžino ieškovę M. S. į darbą SĮ „Kapinių priežiūra“ ir šią sprendimo dalį nutarė vykdyti skubiai. Atsakovė (apeliantė) Kauno savivaldybės įmonė „Kapinių priežiūra“ pateikė teismui apeliacinį skundą dėl minėto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimo, dalyje kurioje patenkintas ieškovės reikalavimas grąžinti ją į darbą Kauno savivaldybės įmonėje „Kapinių priežiūra“, taip pat prašė sustabdyti skubiai vykdytinos apeliaciniu skundu apskųstos sprendimo dalies dėl ieškovės grąžinimo į darbą vykdymą. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsakovės prašymą atmetė, nurodė, kad įstatymas nenumato teismui teisės sustabdyti skubaus privalomojo teismo sprendimo vykdymo, be to, ginčo atveju turi būti taikomos DK 300 straipsnio 3 dalies pasekmės, kas taip pat paneigia prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Nesutikdama su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantė pateikė teismui atskirąjį skundą, kurį grindžia aplinkybe, jog pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl apeliaciniame skundė išdėstyto jos prašymo, nepagrįstai vadovavosi ir taikė laikinąsias apsaugos priemones reglamentuojančias teisės normas, nors atsakovės prašymas buvo grindžiamas CPK 363 straipsnio 1 dalimi bei CPK 3 straipsnio 6 dalimi, t. y. apeliantė vadovavosi įstatymo analogija. Su šiuo apeliantės argumentu apeliacinės instancijos teismas neturi teisėto pagrindo sutikti dėl žemiau išdėstytų motyvų. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas įsiteisėja pasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui, jeigu sprendimas nėra apskųstas (CPK 279 str. 1 d.), apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos. Įsiteisėjęs teismo sprendimas ne tik įgyja kokybiškai naujas savybes, pavyzdžiui, res judicata galią, bet teismo sprendimo teisinės galios požymius - pastovumą (nenuneigiamumą) ir vykdytinumą. Pagal civilinio proceso įstatymą, teisė sustabdyti įsiteisėjusio, tačiau kasacine tvarka apskųsto sprendimo vykdymą suteikta Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (CPK 363 str.), taip pat prašymą atnaujinti procesą nagrinėjančiam teismui iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo (CPK 372 str.). Nors pagal bendrą taisyklę teismo sprendimas vykdytinumo požymį įgauna įsiteisėjęs, šios taisyklės išimtį sudaro skubiam vykdymui nukreipti teismų sprendimai, kurių vykdymo sustabdymo galimybė tiesiogiai CPK neįtvirtinta.Aukščiau minėta, CPK 363 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kasacinio teismo teisė sustabdyti kasacine tvarka skundžiamo (apskųsto) teismo sprendimo ar nutarties vykdymą, kol byla bus išnagrinėta kasacine tvarka, yra išimtinė priemonė, kurią gali taikyti tik įstatyme numatytas subjektų ratas. Taigi skundžiamo teismo sprendimo ar nutarties vykdymą gali sustabdyti tik CPK 363 straipsnyje išvardyti subjektai: Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, atrankos kolegija, trijų ar išplėstinė septynių teisėjų kolegija, taip pat Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija, pažymint, kad šio išimtinio kasatoriaus teisių laikinosios apsaugos instituto taikymas yra nurodytų subjektų teisė, o ne pareiga. Be to, sustabdyti skundžiamo teismo sprendimo ar nutarties vykdymą galima tik prasidėjus kasaciniam procesui, t. y. atrankos kolegijai nutartimi (CPK 350 str.) priėmus kasacinį skundą. Taigi, nurodytas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad vykdymo sustabdymą kasacinio proceso metu reglamentuojantis specialus CPK 363 straipsnis gali būti taikomas tik išimtinais atvejais ir tam tikrų subjektų rato, jau įsiteisėjus žymesnės instancijos teismų sprendimams, todėl šiuo konkrečiu ginčo atveju nėra jokio teisėto pagrindo vadovautis minėta įstatymo norma, sprendžiant klausimą dėl skubaus privalomojo teismo sprendimo vykdymo sustabdymo (CPK 282 str.), apeliacine tvarka apskundus šios nutarties 12 pastraipoje nurodytą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Nors apeliantė atskirajame skunde ir nurodo, kad CPK 363 straipsnio 1 dalis nenumato draudimo stabdyti CPK 282 straipsnyje numatytų sprendimų ir nutarčių vykdymą, tačiau su šia apeliantės pozicija visiškai nesutiktina. CPK 363 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kasacinio teismo teisė sustabdyti kasacine tvarka skundžiamo (apskųsto) teismo sprendimo ar nutarties vykdymą negali būti taikoma įstatymo nustatytais skubaus privalomojo teismo sprendimo (nutarties) vykdymo atvejais (CPK 282 str.). Atkreiptinas dėmesys, kad CPK 282 straipsnyje įtvirtintas privalomasis teismo sprendimų ar nutarčių vykdymas yra bendrosios taisyklės išimtis, kadangi šiuo atveju teismo sprendimas (nutartis) pradedamas vykdyti iškart, kai priimamas, nelaukiant kol įsiteisės. Tokiu atveju, skubiai vykdytinų sprendimo (nutarčių) apskundimas apeliacine ar kasacine tvarka skubaus jų vykdymo nesustabdo. Taigi CPK 282 straipsnio 1 dalies nuostata yra specialioji norma CPK 363 straipsnio atžvilgiu, tuo tarpu skubiai vykdytinas sprendimas (nutartis) turi būti vykdomas, kol nėra panaikintas apeliacine ar kasacine tvarka (CPK 3 str. 6 d.).Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai, susiję su atsakovės teisėtų interesų ar viešojo intereso pažeidimu, tam tikrų neigiamų pasekmių kilimu, nesudaro teisinio pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, kadangi teismo priimto sprendimo skubaus vykdymo dėl neteisėtai atleisto darbuotojo grąžinimo į darbą atvejis yra įtvirtintas įstatymu ir yra privalomas (CPK 282 str. 2 d. 6 p.), todėl dėl nurodytų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako. Apeliantės atskirtajame skunde taip pat nurodoma, jog pirmosios instancijos teismui vis dėlto pagrįstai pritaikius laikinųjų apsaugos priemonių institutą, ir šiuo atveju yra pagrindas tenkinti jos prašymą, kadangi nesustabdžius skubiai vykdytinos sprendimo dalies būtų pažeistas proporcingumo principas. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal CPK 144 straipsnį, laikinosios apsaugos priemonės yra civilinėje byloje teismo pritaikyti apribojimai, draudimai, teisių ir veiksmų sustabdymas, įpareigojimai ir kitos CPK ar kituose įstatymuose numatytos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas yra pagrįstos prielaidos, kad jų nesiėmus realiam būsimo teismo sprendimo įvykdymui iškils grėsmė, o paskirtis – išvengti nurodytos grėsmės (CPK 144 str. 1 d.), tuo tarpu CPK 145 straipsnio 1 dalyje pateiktas konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas, kuris nėra baigtis, kadangi teismas savo nuožiūra gali skirti ir kitas laikinąsias apsaugos priemones, tačiau tik tokias, kurios numatytos kitais įstatymais (CPK 145 str. 1 d. 13 p.). Taigi atsižvelgus į tai, kad tokios laikinosios apsaugos priemonės, kaip skubaus sprendimo (nutarties) vykdymo sustabdymo, padavus apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, įstatymas nenumato, tuo tarpu, kaip jau aukščiau nustatyta, tokia teisė – išimtinais atvejais sustabdyti jau įsiteisėjusių žemesnės instancijos teismo sprendimų vykdymą, priskirtina tik CPK 363 straipsnyje numatytam subjektų ratui, todėl ir šis apeliantės atskirojo skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliacinį skundą atmetus, ieškovei M. S. iš apeliantės Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ priteistinos apeliacinės instancijos teisme jos turėtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė prašo jai iš apeliantės priteisti 242,00 Eur išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, pateikė tai pagrindžiančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasi CPK 96 straipsnio 6 dalimi, sprendžia, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija nustatyto maksimalaus dydžio, todėl prašymas tenkintinas ir iš apeliantės ieškovės naudai priteistina 242,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 96 str. 6 d., Rekomendacijų 7 p., 8.16 p. (756,90*0,4)).Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymą Nr. 1R-298/1K-290, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės (apeliantės) Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ (j. a. k. 132626180) ieškovės M. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 242,00 Eur (du šimtus keturiasdešimt du eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.