Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. S. ieškinį atsakovei SĮ „Kapinių priežiūra“, trečiajam asmeniui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė pateikė teismui ieškinį (I t., b. l. 1 – 9), kuriuo prašo pripažinti ieškovės atleidimą iš SĮ „Kapinių priežiūra“ direktoriaus pavaduotojos komercijai pareigų pagal DK 129 straipsnio 1 dalį neteisėtu, grąžinti ieškovę į darbą, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškinyje nurodoma, jog ieškovė dirbo 2012 m. balandžio 20 d. darbo sutarties (I t., b. l. 11 – 14) pagrindu, direktoriaus pavaduotojos komercijai pareigose. 2015 m. sausio 7 d. ieškovė pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui tarnybinį pranešimą (I t., b. l. 15 – 21), kuriame nurodė jai įtarimus sukėlusius atsakovės, kaip savivaldybės įmonės, veiklos aspektus, nurodė administratorės – inžinierės I. D. darbinių pareigų atlikimo trūkumus, dokumentacijos netobulumą, galimas korupcijos apraiškas bei viešųjų ir privačių interesų tikėtinus pažeidimus ir kt. Šis tarnybinis pranešimas galimai buvo tikroji nepasitenkinimo ja priežastimi, nulėmusia atleidimą iš darbo. 2015 m. rugpjūčio 7 d. atsakovės direktorius A. V. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui G. P. pateikė raštą (I t., b. l. 22 – 23) dėl naujos atsakovės struktūros, kuriame, be kita ko, nurodė, jog įmonės direktoriaus pavaduotojo komercijai etato įsteigimas nepasiteisino ir įsteigus minėtą etatą laidojimo paslaugų tarnybos darbas pagerėjo nežymiai. Atsakovė pasiūlė savivaldybės administracijai keisti įmonės struktūrą naikinant dviejų direktoriaus pavaduotojų (ūkiui ir komercijai) etatus, paliekant vieną direktoriaus pavaduotojo etatą. Rašte atsakovė taip pat nurodė, kad, atsižvelgiant į didelę darbų apimtį, susijusią su kapinių ūkio bei kapinėse esančio nekilnojamojo turto bei kultūros vertybių objektų priežiūra, įmonės struktūra taip pat keistina naikinant kultūros vertybių prižiūrėtojo etatą ir įvedant kapinių ūkio ir kultūros vertybių administratoriaus etatą. 2015 m. rugpjūčio 20 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius priėmė įsakymą Nr. A-2467 (I t., b. l. 24 – 25), kuriuo pakeitė atsakovės struktūrą pagal atsakovės 2015 m. rugpjūčio 7 d. rašte išdėstytą modelį. 2015 m. rugpjūčio 26 d. atsakovės direktorius A. V. priėmė įsakymą Nr. V-39 dėl įmonės struktūros tvirtinimo, pareigybių panaikinimo bei įspėjimų įteikimo (I t., b. l. 26 – 27). Įsakyme nurodyta, kad naikinamos direktoriaus pavaduotojų ūkiui ir komercijai pareigos, įmonės kultūros vertybių prižiūrėtojo pareigybė. 2015 m. rugpjūčio 27 d. ieškovei įteiktas įspėjimas dėl darbo sutarties nutraukimo (I t., b. l. 28). Šis dokumentas vertintinas kaip neinformatyvus, jame neįvardinta konkreti atleidimo iš darbo priežastis, nebuvo vertinama ieškovės pirmenybės teisė likti darbe. Įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą metu ieškovei formaliai buvo teikti pasiūlymai užimti kitas pareigas, kurios akivaizdžiai buvo žemesnės kvalifikacijos nei ieškovės (I t., b. l. 30 – 32), t. y. 2015 m. gruodžio 21 d. ieškovei pasiūlyta užimti kapaviečių prižiūrėtojos ir viešųjų kapinių darbininko pareigas. Šie pasiūlymai teikti žinant, kad ieškovė jų atsisakys, o atsakovė nesiėmė jokių kitų papildomų priemonių, jog ieškovė įspėjimo apie atleidimą iš darbo metu būtų perkelta į kitas pareigas. 2015 m. gruodžio 30 d. atsakovė priėmė įsakymą dėl darbo sutarties nutraukimo su ieškove (I t., b. l. 35) ir ieškovė buvo atleista iš užimamų pareigų. Darbo sutartis nutraukta neteisėtai, nes struktūriniai pertvarkymai atlikti fiktyviai, siekiant atleisti įmonės problemas atskleidusią nepalankią darbuotoją (ieškovę). Be to, įmonės struktūriniai pertvarkymai, ieškovės vertinimu, atlikti ne siekiant efektyvinti veiklą ar taupyti ekonominius kaštus, o į tam tikrus etatus skirti konkrečius iš anksto numatytus asmenis. Pripažinus ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu, ji grąžintina į eitas pareigas, ieškovei iš atsakovės priteistinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką. Neteisėtas atleidimas iš darbo sukėlė ieškovei stresą, nerimą, netikrumą savo ateitimi, ieškovei sutriko miegas, ji jaučia depresijos požymius. Ieškovė vertino savo darbą, jautė esanti profesionali ir efektyvi darbuotoja, siejusi profesinę ateitį būtent su atsakove. Darbo santykių nutraukimas privertė ieškovę jausti pažeminimo ir neužtikrintumo ateitimi jausmus, todėl ieškovė reiškia reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Atsiliepimu į ieškinį (I t., b. l. 85 – 96) atsakovė prašo ieškinį atmesti ir nurodo, kad tarp atsakovės ir ieškovės 2012 m. balandžio 10 d. buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 1365, kuria darbo sutarties šalys sulygo dėl pavaduotojos komercijai darbo funkcijos (I t., b. l. 11 – 14). Darbo sutartimi sulygtas pareigas nuo 2012 m. balandžio 23 d. ieškovė pradėjo eiti pagal struktūrinį atsakovės darbo organizavimo modelį (I t., b. l. 97), kuriame iš viso buvo 120 etatų, iš kurių 11 sudarė administracijos darbuotojai (įskaitant ieškovę). Ieškovė buvo atsakinga už laidojimo paslaugų ir kapaviečių priežiūros tarnybos veiklą. Ieškovės funkcijas apibrėžė atsakovės direktoriaus 2013 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-72 patvirtinti pareiginiai nuostatai (I t., b. l. 98 – 100). Vienas iš pagrindinių ieškovės darbo prioritetų buvo darbo našumo užtikrinimas, įmonės teikiamų paslaugų konkurencingumo, darbo našumo didinimas, nuostolių šalinimas, kontroliuojant ir vadovaujant savo padaliniui. Ieškovės, vadovaujamos laidojimo paslaugų tarnybos finansiniai veiklos rezultatai nuo 2012 metų iki 2015 metų buvo neigiami (I t., b. l. 101). 2015 m. rugpjūčio 7 d. atsakovė kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją raštu Nr. S-250 dėl SĮ „Kapinių priežiūra“ struktūros (I t., b. l. 22 – 23), kuriame aiškiai nurodant argumentus, faktinę situaciją ir tikslą - didinti bendrovės efektyvumą, vidinių resursų efektyvų panaudojimą ir bendrovės darbo jėgos perskirstymą, buvo siūlomi atsakovės struktūriniai pertvarkymai, mažinant administracinio personalo ir bendrą etatų skaičių – panaikinant direktoriaus pavaduotojų ūkiui ir komercijai etatus – paliekant vieną direktoriaus pavaduotojo etatą. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu Nr. A-2467 (I t., b. l. 24 – 25) buvo patvirtinta nauja atsakovės struktūra, vietoj buvusių 120 bendro atsakovės etatų skaičiaus jį sumažinant iki 119 etatų (sumažinant administraciją): buvo panaikinta ieškovės darbo sutartimi sulygta darbo funkcija - naujoje struktūroje vietoj direktoriaus ir dviejų pavaduotojų liko direktorius ir direktoriaus pavaduotojas. 2015 m. rugpjūčio 26 d. atsakovės įsakymu Nr. V-39 (I t., b. l. 26 – 27) buvo patvirtinta vidinė atsakovės struktūra bei, panaikinus kelias pareigybes (direktoriaus pavaduotojo komercijai, kultūros vertybių prižiūrėtojo, direktoriaus pavaduotojo ūkiui), nuspręsta įspėti darbuotojus, tarp jų ir ieškovę, dėl darbo sutarčių nutraukimo. 2015 m. rugsėjo 27 d. atsakovės įspėjime Nr. S-275 (I t., b. l. 28) ieškovei nurodyta, jog yra panaikinama jos pareigybė. Ieškovė su šiuo įspėjimu supažindinta pasirašytinai. Atsakovė, atsižvelgdama į laisvas darbo vietas struktūroje pagal esamus neužimtus etatus, ieškovei laikotarpiu iki darbo sutarties nutraukimo kelis kartus siūlė užimti kitas (vis skirtingas) pareigas (2015 m. gruodžio 21 d. pasiūlymai Nr. S-441, S-442 (I t., b. l. 31 – 32)), tačiau ieškovė pačiuose pasiūlymuose savo ranka aiškiai išreikšdavo savo nesutikimą užimti kitas jai siūlomas pareigas. 2015 m. gruodžio 30 d. atsakovės direktoriaus įsakymu Nr. V-83 (I t., b. l. 35) darbo sutartis su ieškove buvo nutraukta DK 129 straipsnio pagrindu, vadovaujantis DK 140 straipsniu išmokant trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoka. Ieškovė su šiuo įsakymu buvo pasirašytinai supažindinta. Atsakovės struktūriniai pertvarkymai buvo pagrįsti, realūs, priimti kompetentingo organo (atsakovės savininko). Vertindama ieškovės reikalavimą dėl 5 000 Eur neturtinės žalos priteisimo atsakovė pabrėžė, jog nėra būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų (neteisėtų veiksmų, kaltės, žalos ir teisiškai reikšmingo priežastinio ryšio), o pats reikalaujamos priteisti sumos dydis yra visiškai neadekvatus ir pagrįstas išimtinai prielaidomis.Atsiliepimu į ieškinį (I t., b. l. 61 – 66) trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija prašė ieškinį atmesti ir nurodė, jog atsakovės vadovui 2015 m. rugpjūčio 7 d. raštu kreipusis į Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių dėl atsakovės struktūros patikslinimo, administracijos direktorius, įgyvendindamas jam įstatymu suteiktą kompetenciją, 2015 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu (I t., b. l. 67 – 68) patvirtino struktūrą, pagal kurią nebeliko ieškovės užimtos pareigybės. Pabrėžtina ir tai, jog 2016 m. vasario 1 d. įsakymu (I t., b. l. 69 – 70) struktūra keista dar kartą, pareigybių skaičių nuo 2016 m. birželio 1 d. sumažinant nuo 119 iki 92. Administracijos direktoriaus įsakymas nėra nuginčytas, tik darbdaviui yra suteikta teisė spręsti, kokios pareigybės yra reikalingos. Kadangi įsakyme nenurodyta kitokia data, naujoji struktūra įsigaliojo nuo įsakymo priėmimo. Ieškovei teiktas įspėjimas dėl atleidimo iš darbo atitinka šiam dokumentui keliamus reikalavimus, atsakovė vykdė pareigą siūlyti ieškovei kitas darbo vietas, tačiau ieškovė pasiūlymus atmetė. Ieškovės reikalavimas grąžinti ją į buvusias pareigas yra praktiškai neįgyvendinamas, nepagrįstas ir reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Ginčas byloje kilo dėl ieškovės atleidimo iš darbo DK 129 straipsnio pagrindu teisėtumo. Teisėtam darbo sutarties DK 129 straipsnio pagrindu nutraukimui konstatuoti būtina nustatyti trijų reikšmingų faktų visumą: pirma, darbo sutartis nutraukta dėl svarbios priežasties; antra, darbdavys tinkamai įspėjo darbuotoją apie būsimą darbo sutarties nutraukimą; trečia, darbuotojas negali būti perkeltas jo sutikimu į kitą darbą.Tarp svarbių priežasčių darbo sutarčiai nutraukti darbdavio iniciatyva įstatyme įtvirtinti struktūriniai darbovietės pertvarkymai. Ginčydama darbo sutarties su ja nutraukimo teisėtumą ieškovė akcentavo, jog pokyčiai darbovietės struktūroje nebuvo realūs. Su tokia ieškovės pozicija sutikti nėra pagrindo. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kokie pakeitimai atsakovės struktūroje įvyko Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui 2015 m. rugpjūčio 20 d. priėmus įsakymą Nr. A-2467 (I t., b. l. 24 – 25), kuriuo patenkintas atsakovės direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 7 d. prašymas (I t., b. l. 22 – 23), ir atsakovės vadovui priėmus 2015 m. rugpjūčio 26 d. (I t., b. l. 26 – 27) ir 2015 m. gruodžio 21 d. (I t., b. l. 116 – 118) įsakymus. Lyginant naująją struktūrą su ta, kuri buvo patvirtinta 2012 m. balandžio 23 d. (I t., b. l. 97), akivaizdu, jog keičiant struktūrą vietoj 120 pareigybių liko 119, vietoj direktoriaus pavaduotojo komercijai, direktoriaus pavaduotojo kapinių ūkiui ir kultūros vertybių prižiūrėtojo pareigybių atsirado direktoriaus pavaduotojo ir kapinių ūkio ir kultūros vertybių administratoriaus pareigybės. Tai nurodyta ir atsakovės į bylą pateiktoje pažymoje (I t., b. l. 106). Vertinant pokyčius pagal pareiginiuose nuostatuose kiekvienai pareigybei priskirtas funkcijas akivaizdu, jog visos kultūros vertybių prižiūrėtojo funkcijos (II t., b. l. 90 – 91) buvo perkeltos į kapinių ūkio ir kultūros vertybių administratoriaus pareiginius nuostatus (I t., b. l. 122 – 123), papildomai numatant, jog šalia rūpinimosi įmonės ūkio ir kultūros paveldo objektų būkle, informacijos kaupimo ir teikimo direktoriaus pavaduotojui, bus vykdomas nuolatinis kapinių ūkio bei kultūros paveldo objektų monitoringas. Pabrėžtina, jog ši funkcija nebuvo perkelta iš naikinamų direktoriaus pavaduotojų pareiginių nuostatų. Be to, naujuose nuostatuose buvo patikslintas išsilavinimo reikalavimas (3 punktas) ir įtvirtinta papildoma teisė teikti įmonės darbuotojams privalomus nurodymus, susijusius su kapinių ūkio ir paveldo objektų administravimu (8.3 punktas), tačiau įvertinus struktūrinę schemą (I t., b. l. 25) akivaizdu, jog nepasikeitė pareigybės vieta struktūroje, aptariamai pareigybei nebuvo priskirti pavaldūs darbuotojai, nepasikeitė ir pareigybės pavaldumas. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog, iš esmės aptariama pareigybė nebuvo naikinama, tebuvo keičiamas pareigybės pavadinimas ir koreguojami pareiginiai nuostatai. Kitaip vertintina situacija su pokyčiais tarp direktoriaus pavaduotojų pareigybių. Kaip matyti iš 2015 m. gruodžio 21 d. patvirtintų direktoriaus pavaduotojo pareiginių nuostatų (I t., b. l. 119 – 121), į šių nuostatų 9 punktą buvo perkeltos visos funkcijos, kurias vykdė direktoriaus pavaduotojas kapinių ūkiui pagal savo pareiginių nuostatų 8 punktą (I t., b. l. 114 – 115) ir direktoriaus pavaduotojas komercijai pagal savo pareiginių nuostatų 7 punktą (I t., b. l. 98 – 100). Kitaip tariant, esminiu struktūriniu pokyčiu tapo dviejų direktoriaus pavaduotojų pareigybių apjungimas į vieną. Teikdamos argumentus dėl direktoriaus pavaduotojų skaičiaus mažinimo pagrįstumo šalys teikė į bylą duomenis, susijusius su įmonės veiklos rezultatais (I t., b. l. 150 – 156; II t., b. l. 78). Dėmesys atkreiptinas į tai, jog išimtinė kompetencija spręsti dėl veiklos tikslingumo ir poreikio steigti ar išlaikyti atskiras pareigybes įmonės organizacinėje struktūroje yra suteikiama darbdaviui ar darbdavio dalyviui. Nei darbuotojas, nei tuo labiau teismas darbuotojo iniciatyva negali už darbdavį nuspręsti, ar darbdavio organizacinėje struktūroje turi būti vienokia ar kitokia pareigybė, ar ne. Dėl šios priežasties aukščiau nurodyti argumentai dėl ieškovės veiklos ir įmonės dalies, už kurios veiklą ji buvo atsakinga, veiklos rezultatų negali būti laikomi reikšmingais klausimui dėl struktūrinių pertvarkymų realumo spręsti. Apibendrinant tai, kas nurodyta, darytina išvada, jog atsakovė vykdė struktūrinius pertvarkymus, dėl kurių buvo panaikinta ieškovės užimta direktoriaus pavaduotojo komercijai pareigybė, šios pareigybės bei direktoriaus pavaduotojo kapinių priežiūrai funkcijas perkeliant naujai įsteigtai direktoriaus pavaduotojo pareigybei. Nurodyta aplinkybė tapo pagrindu inicijuoti pokyčius darbo santykiuose. Kaip negalintis turėti įtakos struktūrinių pertvarkymų teisėtumui vertintinas ieškovės argumentas, grįstas atsakovės atsiliepime darbo ginčų komisijai išdėstyta pozicija (II t., b. l. 76 – 77), jog nėra aišku, kada sprendimai dėl struktūros pertvarkymo įsigaliojo. Bet kokia norminio pobūdžio nuostata įsigalioja nuo jos patvirtinimo, išskyrus atvejus, kai akte, kuriuo nuostata patvirtinama, nustatoma speciali jos įsigaliojimo tvarka. Aukščiau aptartuose sprendimuose dėl struktūrinių pokyčių nebuvo nurodytas pakeitimų įsigaliojimo terminas. Iš kitos pusės, net ir nesant įsigaliojimo atidėjimo, darbo teisinius santykius reglamentuojančios normos turi būti taikomos ir organizaciniai pokyčiai įgyvendinami ne iš karto, bet laikantis darbo santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytos tvarkos ir terminų. Vertinant darbdavio pareigą DK 130 straipsnyje nustatyta tvarka informuoti ieškovę apie ketinimą nutraukti su ja sudarytą sutartį pabrėžtina, jog 2015 m. rugpjūčio 27 d. ieškovei įteiktas įspėjimas dėl darbo sutarties nutraukimo (I t., b. l. 28), įspėjime aiškiai nurodoma, jog naikinama ieškovės pareigybė. Akcentuotina ir tai, jog įspėjime aiškiai įvardinta ir ieškovės atleidimo iš darbo data (2015 m. spalio 27 d.), kuri, vadovaujantis DK 130 straipsnio 4 dalimi, buvo nukelta dėl ieškovės ligos (I t., b. l. 175 – 176). Ieškovė neginčijo atleidimo datos pagrįstumo ir teisėtumo. Ieškovė ieškinyje taip pat nurodė, jog buvo pažeista jos teisė įspėjimo laikotarpiu būti perkeltai į kitas pareigas. Ieškovė neginčijo aplinkybės, jog įspėjimo laikotarpiu jai buvo siūlomos nekvalifikuotos pareigybės (I t., b. l. 31 – 34, 107 – 113), tačiau pasiūlymo ji atsisakė. Šalia laisvų darbininkų, duobkasių ir vairuotojo – organizatoriaus pareigybių, kurios buvo atlaisvėję įspėjimo laikotarpiu (I t., b. l. 102, 104 – 105), keletas pokyčių įvyko ir tarp administracinių pareigybių (I t., b. l. 168 – 169). Kiekvienas toks atvejis analizuotinas atskirai. Į bylą pateikti duomenys, jog Seniavos kapinių administratore dirbusi D. M. (II t., b. l. 7 – 11) 2015 m. rugsėjo 30 d. pateikė prašymą (II t., b. l. 12) perkelti ją į kapinių darbininkės pareigas. Tos pačios dienos įsakymu (II t., b. l. 13) prašymas patenkintas. Be to, 2015 m. rugsėjo 28 d. sudaryta darbo sutartis su M. T. (II t., b. l. 40 – 42), kuris, vos priimtas į Seniavos kapinių darbininko pareigas, jau 2015 m. rugsėjo 30 d. pateikė prašymą (II t., b. l. 43) perkelti jį į administratoriaus pareigas. Šis prašymas buvo iš karto patenkintas (II t., b. l. 44). Vertinant šiuos veiksmus akcentuotinos kelios aplinkybės. Pirma, perkėlus D. M. į darbininko pareigas, administratoriaus pareigos atlaisvėjo ir privalėjo būti pasiūlytos ieškovei. Antra, į šias pareigas buvo perkeltas darbuotojas iš darbininko pareigų, t. y. pagerinant jo darbo sąlygas, neturint pareigos siūlyti jam šią darbo vietą. Trečia, darbdavio piktnaudžiavimą patvirtina ir faktas, jog M. T. į darbininko pareigas buvo priimtas vos prieš dvi dienas, kas atskleidžia darbdavio siekį dirbtinais veiksmais sukurti schemą, pagal kurią nereikėtų siūlyti laisvos darbo vietos apie atleidimą iš darbo įspėtai ieškovei. Ketvirta, atsakovės atstovės argumentas, jog M. T. yra D. M. sūnus ir tuo atveju, jeigu jis nebūtų priimtas į administratoriaus pareigas, D. M. nebūtų teikusi prašymo perkelti jos į darbininkės pareigas, negali būti vertinamas kaip pateisinantis darbdavio veiksmus. Darbdavys, juo labiau viešasis juridinis asmuo, negali teikti pirmenybės draugų ar giminių asmeniniams interesams ir juos įgyvendinant sudarytiems susitarimams prieš įstatymines prievoles darbuotojams. Apibendrinant tai, kas nurodyta, akcentuotina, jog ieškovės įspėjimo laikotarpiu buvo atlaisvėjusi Seniavos kapinių administratoriaus pareigybė, kuri ieškovei nebuvo pasiūlyta, dirbtinai prisidengiant neformaliais susitarimais ir taip pažeidžiant ieškovės teises.Šiuo sprendimu jau pripažinta, jog kultūros vertybių prižiūrėtojo pareigybė iš esmės nebuvo panaikinta, ji tebuvo pervadinta į kapinių ūkio ir kultūros vertybių administratoriaus pareigybę. Kultūros vertybių prižiūrėtojui G. U. (II t., b. l. 14 – 17) buvo įteiktas įspėjimas dėl atleidimo (II t., b. l. 18). 2015 m. rugsėjo 28 d. jis paties prašymu buvo perkeltas į kitas pareigas (II t., b. l. 19 – 20). Atlaisvėjus kultūros vertybių prižiūrėtojo pareigoms jau kitą dieną (2015 m. rugsėjo 29 d.) prašymą perkelti į šias pareigas (II t., b. l. 26) pateikė iki tol direktoriaus pavaduotoju kapinių priežiūrai dirbęs (II t., b. l. 21 – 25) V. O.. Šis prašymas buvo patenkintas 2015 m. rugsėjo 30 d. įsakymu (II t., b. l. 27) perkeliant V. O. į kultūros vertybių prižiūrėtojo pareigas nuo 2015 m. spalio 1 d. Pabrėžtina, jog V. O., kaip ir ieškovė, buvo 2015 m. rugpjūčio 27 d. įspėtas apie direktoriaus pavaduotoju kapinių priežiūrai naikinimą ir galimą atleidimą iš darbo (II t., b. l. 28). Dėl kokios priežasties šios pareigos nebuvo siūlomos ieškovei, atsakovė negalėjo paaiškinti. Kaip matyti iš kultūros vertybių prižiūrėtojo pareiginių nuostatų (II t., b. l. 90 – 91), pareigybei buvo nustatytas specialusis vidurinis išsilavinimas, nenumatyti jokie kiti specialūs reikalavimai, kurių galėjo neatitikti ieškovė. Ši aplinkybė atskleidžia darbdavio veiksmų subjektyvumą. Šią išvadą patvirtina ir tai, jog ieškovė aktyviai teikė prašymus darbdaviui. 2015 m. rugsėjo 11 d. užregistruotas prašymas teikti visą informaciją apie atsilaisvinančias darbo vietas (II t., b. l. 48). 2015 m. spalio 1 d. teikti pageidavimai užimti naujai steigiamas direktoriaus pavaduotojo ir kapinių ūkio ir kultūros vertybių administratoriaus pareigas (II t., b. l. 49 – 50), 2015 m. spalio 9 d. kreiptasi į darbo ginčų komisiją dėl įpareigojimo darbdaviui teikti informaciją nustatymo (I t., b. l. 177 – 180). Tiek faktas, jog atsakovė net neįrodinėjo siūliusi ieškovei laikinai užimti atlaisvėjusias kultūros vertybių prižiūrėtojo pareigas, tiek ir aplinkybė, jog iš darbdavio veiksmų nebuvo aišku, kada įsigalios naujoji schema, kada bus patvirtintos naujosios pareigybės ir sprendžiamas perkėlimo į jas klausimas, parodo, jog ieškovės teisės ir teisėti interesai, susiję su naujo darbo siūlymu, buvo ignoruojami. Šiuo aspektu reikšmingomis pripažintinos ir aplinkybės, susiję su V. O. paskyrimu į kapinių ūkio ir kultūros vertybių administratoriaus pareigas. Pirma, kapinių ūkio ir kultūros vertybių administratoriaus pareigybė į pareigybių sąrašą nuo 2015 m. gruodžio 30 d. įtraukta ir pareigybiniai nuostatai buvo patvirtinti 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu (I t., b. l. 116; 122 – 123), tą pačią dieną pateikiant V. O. pasiūlymą užimti pareigas, gaunant jo sutikimą ir priimant įsakymą dėl perkėlimo (I t., b. l. 185 – 186, 170; II t., b. l. 29). Tačiau dar 2015 m. spalio 22 d. straipsnyje (I t., b. l. 181 – 184) V. O. cituojamas kaip kapinių ūkio ir kultūros vertybių administratoriaus, o ne kultūros vertybių prižiūrėtojo pareigas užimantis asmuo. Nors V. O. tiek raštu (II t., b. l. 5 – 6), tiek ir apklausiamas liudytoju 2016 m. gegužės 2 d. teismo posėdžio metu (II t., b. l. 92) neigė ieškovės nurodytą aplinkybę, jog būtent jis parengė pareiginius nuostatus, pritaikydamas juos sau (I t., b. l. 144 – 145, II t., b. l. 80 – 81), liudytojas pripažino dar skiriant jį laikinai eiti kultūros vertybių prižiūrėtojo pareigas žinojęs, jog ateityje būtent jis bus skiriamas kapinių ūkio ir kultūros vertybių administratoriumi. Dar kartą akcentuotina, jog iki pat 2015 m. gruodžio 21 d. nebuvo jokių formalių ir objektyvių kliūčių į aptariamas pareigas pretenduoti ieškovei. Formalios kliūtys atsirado tik 2015 m. gruodžio 21 d. patvirtinus kapinių ūkio ir kultūros vertybių administratoriaus pareiginius nuostatus, kuriuose įtvirtinti specialūs reikalavimai- turėti socialinių mokslų studijų krypties, ekonomikos krypties aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnę nei trijų metų patirtį kultūros paveldo objektų priežiūros srityje (nuostatų 3 – 4 punktai; I t., b. l. 122 – 123). Būtent tokį išsilavinimą yra įgijęs V. O. (II t., b. l. 88). Pabrėžtina, jog į bylą pateikti duomenys (II t., b. l. 88) apie jo turimą kultūros paveldo apsaugos specialisto atestatą nelaikytini reikšmingais, kadangi atestatas įgytas vėliau, nei buvo priimti ginčijami sprendimai, į bylą nėra pateikta įrodymų, kurie leistų spręsti, kad tokio atestato po paskyrimo į pareigas negalėjo gauti ieškovė. Atsižvelgiant į tai, jog, kaip minėta, iš esmės keičiant aptariamą pareigybę ją užimančio asmens funkcijos ir atsakomybė kito minimaliai, atsakovei nesugebėjus pateikti paaiškinimo, kas nulėmė būtinybę tikslinti išsilavinimo reikalavimus vietoj specialaus vidurinio išsilavinimo numatant būtinybę ne tik turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, bet ir išsilavinimą konkrečioje srityje, niekaip nesusijusioje su pareigybei priskirtomis funkcijomis, taip pat į neformalius susitarimus, kurių pagrindu V. O. buvo perkeltas į kultūros vertybių prižiūrėtojo su sąlyga, kad ateityje būtent jam bus siūlomos kapinių ūkio ir kultūros vertybių administratoriaus pareigos, darytina išvada, jog darbdavio veiksmai buvo kryptingi. Reikšminga šiuo atveju yra ne tai, jog, kaip nurodė atsakovės atstovė 2016 m. gegužės 9 d. teismo posėdžio metu, ieškovė neturėjo pirmenybės teisės likti darbe lyginant su V. O. ir darbdavys bet kuriuo atveju nebūtų privalėjęs skirti jos į pareigas, bet tai, jog panaikinus dviejų direktoriaus pavaduotojų pareigybes vienam šias pareigybes užėmusiam asmeniui buvo teikiama informacija ir pasiūlymai užimti atlaisvėjusias pareigas, pasiekiami neformalūs susitarimai ir reikalavimai pareigybei priderinami prie jo turimo išsilavinimo ir patirties, o kita darbuotoja ignoruojama ir diskriminuojama. Analogiškai vertintina ir situacija su A. V. perkėlimu į naujai įsteigtas direktoriaus pavaduotojo pareigas. 2015 m. spalio 1 d. perkėlus V. O. į kultūros vertybių prižiūrėtojo pareigas atlaisvėjo naikinama direktoriaus pavaduotojo kapinių ūkiui pareigybė. Tuo metu buvo susiklosčiusi situacija, kai apie atleidimą iš darbo dėl struktūrinių pertvarkymų buvo įspėta ieškovė ir, apjungiant dvi direktorių pavaduotojų pareigybes į vieną jai privalėjo būti siūloma užimti šias pareigas. Nepaisant to, A. V., ėjusio direktoriaus pareigas, prašymu (I t., b. l. 29; II t., b. l. 35), nuo 2015 m. spalio 2 d. jis buvo perkeltas į direktoriaus pavaduotojo kapinių ūkiui pareigas (II t., b. l. 30 – 34, 36 – 39). Tokiu būdu darbdavys dirbtinai padidino darbuotojų, kuriems turi būti siūloma naujai kuriama pareigybė, skaičių. Iš vienos pusės, jeigu A. V. būtų likęs direktoriaus pareigose, naujai steigiamos pareigos būtų turėję būti siūlomos ieškovei. Iš kitos pusės, A. V. atleidimas iš direktoriaus pareigų nebuvo sąlygotas vykusių struktūrinių pertvarkymų, t. y. nebuvo objektyvios būtinybės tai daryti. Be to, po A. V. perkėlimo į direktoriaus pavaduotojo kapinių ūkiui pareigas reikalavimai naujai steigiamai direktoriaus pavaduotojo pareigybei buvo dirbtinai priderinami prie šio asmens turimo išsilavinimo ir darbo patirties. Jeigu direktoriaus pavaduotojo kapinių ūkiui pareiginių nuostatų 5 punkte (I t., b. l. 114 – 115) ir direktoriaus pavaduotojo komercijai pareiginių nuostatų 4 punkte (I t., b. l. 98 – 100) buvo numatyta aukštasis teisinis išsilavinimas ir 5 metų vadovo darbo patirtis, tai direktoriaus pavaduotojo pareiginių nuostatų 5 punkte (I t., b. l. 119 – 121) įtvirtintas reikalavimas turėti technologijos mokslų studijų krypties, mechanikos inžinerijos krypties aukštąjį universitetinį išsilavinimą bei ne mažesnį nei 6 metų vadovavimo bendrovei įmonei ar įstaigai patirtį. Kaip specialus išsilavinimo reikalavimas, atitinkantis įgytąjį A. V. (II t., b. l. 87), yra susijęs su direktoriaus pavaduotojui priskirtomis funkcijomis, nėra aišku. Be to, kaip subjektyvus vertintinas ir reikalavimas direktoriaus pavaduotojui turėti ne bet kokios vadovavimo patirties, bet būtent vadovavimo juridiniam asmeniui patirties. Apibendrinant nurodytas aplinkybes pabrėžtina, jog vietoj to, kad apjungiant dviejų direktoriaus pavaduotojų vykdytas funkcijas į vieną ir vienai pareigybei atlaisvėjus ieškovės įspėjimo laikotarpiu (t. y. iš esmės išsisprendus klausimui dėl darbuotojų skaičiaus mažinimo), į šias pareigas būtų buvusi perkelta ieškovė, subjektyvių veiksmų seka laikinai atlaisvėjusi vieta buvo užimta asmens, kurio užimtoms pareigoms vykdomi pertvarkymai neturėjo jokios įtakos, ir reikalavimai naujai steigiamai pareigybei nustatyti (sugriežtinti, lyginant su apjungiamoms pareigybėms taikytais reikalavimais) taip, kad tiktų konkrečiam asmeniui, o kartu paneigtų galimybę į pareigas pretenduoti ieškovei, kuri apie tokį savo ketinimą buvo informavusi darbdavį. Visų aukščiau nurodytų aplinkybių visuma atskleidžia, jog pasinaudojant subjektyvia schema administracijos darbuotojai ieškovės įspėjimo laikotarpiu buvo perkėlinėjami taip, kad nereikėtų atlaisvėjančių vietų siūlyti ieškovei. Ši išvada lemia, jog būtinybė ieškovę atleisti iš darbo kilo ne dėl struktūrinių darbovietės pertvarkymų naikinant jos pareigybę, bet dėl subjektyvių darbdavio sprendimų nesiūlyti atlaisvėjančių pareigybių ieškovei ir sukurti dirbtinas, subjektyvias kliūtis ieškovei aptartas pareigas užimti, taip pažeidžiant jos teises ir teisėtus interesus. Toks darbdavio elgesys sąlygoja ieškovės atleidimo iš darbo neteisėtumą, todėl jos reikalavimas dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu tenkintinas. Pripažinus ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu, spręstina dėl atitinkamos teismo išvados teisinių pasekmių. Remiantis DK 300 straipsnio 3 dalimi, jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, teismas grąžina jį į pirmesnį darbą ir priteisia jam vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos arba darbo užmokesčio skirtumą už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje. Spręsti, jog nagrinėjamu atveju darbo santykiai negali būti atkuriami, nėra jokio pagrindo. Iš vienos pusės, ieškovė nurodė esanti pasiryžusi grįžti į darbą. Iš kitos pusės, negalinčiu turėti įtakos ieškovės aptariamo reikalavimo tenkinimui pripažintinas atsakovės argumentas, jog pareigybė, kurią ieškovė užėmė iki atleidimo iš darbo, yra panaikinta, be to, 2016 m. vasario 1 d. įsakymu (I t., b. l. 69 – 70) struktūra keista dar kartą, pareigybių skaičių nuo 2016 m. birželio 1 d. sumažinant nuo 119 iki 92. Pirma, pripažinimas pagrįstu argumento, jog neteisėto atleidimo iš darbo dėl pareigybių skaičiaus mažinimo atveju nėra galimybės grąžinti darbuotoją į darbą ne tik paneigtų DK 300 straipsnio 3 dalies esmę, bet ir sukurtų galimybę darbdaviui piktnaudžiauti ir taikyti DK 129 straipsnio nuostatas nesivadovaujant įstatymu ir išvengiant neigiamų pasekmių. Antra, vėlesni darbdavio organizacinės struktūros pakeitimai, iš vienos pusės, nėra susiję su šiame sprendime nurodytomis pareigybėmis (visos aptartos administracinės pareigybės numatytos palikti (tepakeičiami pareigybių pavadinimai)), iš kitos pusės, jie negali turėti įtakos anksčiau priimtų sprendimų vertinimui. Kitaip tariant, grąžinus ieškovę į darbą darbdavys netiesiogiai įpareigojamas iš naujo objektyviai, laikydamasis teisės aktų reikalavimų spręsti klausimą dėl darbuotojų skaičiaus mažinimo. Apskaičiuojant ieškovės vidutinio darbo užmokesčio dydį akcentuotina, jog, vadovaujantis ieškovės atleidimo iš darbo metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtinto Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo 7.1 punktu, vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas už 3 paskutinius kalendorinius mėnesius, einančius prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Ieškovė iš darbo atleista 2015 m. gruodžio 30 d. Nurodyta aplinkybė lemia, jog vidutinis darbo užmokestis turi būti skaičiuojamas už 2015 m. rugsėjo – lapkričio mėn. Kaip matyti iš darbdavio į bylą pateiktos 2016 m. kovo 31 d. pažymos, kuria abejoti nėra pagrindo, turinio (I t., b. l. 167), ieškovės vienos darbo dienos vidutinis darbo užmokestis sudarė 69,52 Eur, vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis –1 459,92 Eur (69,52 Eur * 21) (vidutinis penkias dienas per savaitę dirbusio asmens mėnesio darbo dienų skaičius 2015 m. buvo lygius 21; Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014 m. gruodžio 12 d. įsakymas Nr. A1-646). Kadangi 2016 m. vasario 15 d. pažyma (I t., b. l. 103) buvo parengta be pagrindo į apskaitos laikotarpį vietoj rugsėjo mėn. įtraukiant gruodžio mėn., ieškovės atstovo argumentas, kad reikėtų vadovautis šioje pažymoje nurodytas dydžiai, atmestinas. Kartu pabrėžtina, jog atleidžiant ieškovę iš darbo jai buvo paskaičiuota ir lygiomis dalimis kas mėnesį išmokėta trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Ginčo dėl šios aplinkybės šalys nekėlė. Nurodyta aplinkybė leidžia daryti išvadą, jog ieškovei nepriklauso vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką už laikotarpį iki 2016 m. kovo 30 d. Spręsti, jog išmokėta suma buvo mažesnė, nei šiuo sprendimu apskaičiuotas vidutinis darbo užmokestis, tiek įvertinus VSDFV duomenis (I t., b. l. 175 – 176), tiek ir darbdavio pradinę poziciją dėl vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo, nėra pagrindo. Nurodyta aplinkybė, kartu su DK 224 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu ribojimu ir nesant darbdavio reikalavimo aptariamu klausimu, leidžia daryti išvadą, jog neteisėtas atleidimas iš darbo sukuria ieškovei teisę reikalauti vidutinio darbo užmokesčio už du mėnesius (nuo 2016 m. kovo 30 d. iki 2016 m. gegužės 30 d.). Bendra priteistina suma – 2 919,84 Eur (1 459,92 Eur * 2) (priskaitytina suma).Vadovaujantis CPK 282 straipsnio 2 dalies 6 punktu, sprendimo dalis dėl ieškovės grąžinimo į darbą vykdytina skubiai. Dėl pastarosios priežasties laikotarpis nuo teismo sprendimo priėmimo iki jo įsiteisėjimo negali būti vertinamas kaip priverstinės pravaikštos laikas, už kurį galėtų būti priteisiamas vidutinis darbo užmokestis.Ieškinyje taip pat reiškiamas reikalavimas dėl 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Asmens pareiga atlyginti savo veiksmais kitam asmeniui padarytą iš neteisėto darbo santykių nutraukimo kylančią neturtinę žalą įtvirtinta CK 6.245, 6.250 straipsniuose, DK 250 straipsnyje. Vadovaujantis CPK 410 straipsnio 2 dalimi, darbo bylų nagrinėjimo ypatumai, tarp jų ir aktyvus teismo vaidmuo renkant įrodymus, netaikomi ginčams dėl žalos atlyginimo, todėl, skirtingai nei kitų reikalavimų atveju, reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pagrindą sudarančių aplinkybių įrodinėjimo pareiga tenka išimtinai ieškovei. Nagrinėjamu atveju neteisėtų veiksmų faktas siejamas su šiuo teismo sprendimu konstatuotu neteisėto ieškovės atleidimo iš darbo faktu. Vertinant kitų materialinės atsakomybės taikymo sąlygų, kurias privalo įrodyti ieškovė – žalos atsiradimo ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos, egzistavimo faktą, dėmesys atkreiptinas į tai, jog neteisėto atleidimo iš darbo faktas, pats savaime, nelaikytinas pakankamu pagrindu neturtinei žalai atsirasti. Neturtinės žalos atsiradimas tokiu atveju privalo būti siejamas su papildomomis sąlygomis, lėmusiomis atleistam darbuotojui specifines pasekmes, kurių nekompensuoja atleidimo pripažinimo neteisėtu faktas ir priteistos įstatyminės su darbo santykiais susiję išmokos. Nagrinėjamu atveju tokiomis specifinėmis pasekmėmis ieškovė įvardija patirtą sukrėtimą, neigiamus išgyvenimus dėl tolimesnės darbinės veiklos, taip pat sveikatos sutrikimus (I t., b. l. 156 – 157; 171). Įvertinęs šiuos ieškovės nurodytus argumentus teismas atkreipia dėmesį kelias reikšmingas aplinkybes: pirma, pats atleidimo faktas nesukūrė ieškovei jokių neigiamų finansinių ar socialinių pasekmių, didžiąją dalį ginčo laikotarpio jai buvo mokama išeitinė išmoka, ir ji nebuvo praradusi finansų šaltinio, šiuo teismo sprendimu už likusį laikotarpį ieškovei priteista finansinė kompensacija; antra, ieškovės pateikta informacija apie jos sveikatos sutrikimus, iš vienos pusės, nėra susieta priežastiniu ryšiu su darbdavio veiksmais, iš kitos pusės, tėra pirminio pobūdžio, grindžiama pačios ieškovės paaiškinimais šeimos gydytojai, o ne specialisto išvadomis; ateityje paaiškėjus, jog ieškovės sveikatos būklei įtakos turėjo laikotarpiu, kai buvo sprendžiamas klausimas dėl jos atleidimo iš darbo, patirtas stresas, ir kad yra liekamųjų sveikatos sutrikdymo pasekmių, ieškovė turės teisę kelti materialinės darbdavio atsakomybės klausimą; trečia, pati ieškovė, reikšdama reikalavimą dėl jos grąžinimo į darbą, pripažino, jog tiek jos psichologinė savijauta, tiek ir jos santykiai su darbdaviu nėra tokio pobūdžio, kurie neleistų tęstis darbo santykiams. Nurodytų aplinkybių visuma pripažintina pagrindu reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti. Ieškinį patenkinus iš dalies, spręstinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimas. Sprendimu teismas patenkino vieną neturtinį reikalavimą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu (šis reikalavimas pripažintinas esminiu), taip pat patenkino reikalavimą dėl 2 919,84 Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo bei atmetė reikalavimą dėl 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Nurodyta aplinkybė leidžia spręsti, jog byla buvo išnagrinėta ieškovės naudai santykiu 70/30. Ieškovė pateikė duomenis apie 3 085,50 Eur atstovavimo išlaidas (II t., b. l. 54 – 70, 75, 99, 110 - 113). Atsakovė pateikė duomenis apie 4 221,55 Eur atstovavimo išlaidas (II t., b. l. 100 – 109). Įvertinus byloje atliktų procesinių veiksmų apimtį, taip pat aplinkybę, jog išlaidų sumos skiriasi neženkliai, spręsti, jog išlaidos yra nepagrįstos ir turėtų būti mažinamos, nėra pagrindo. Pritaikius aukščiau nurodytą proporciją, ieškovei iš atsakovės priteistinas 2 159,85 Eur (3 085,50 Eur * 70 proc.) atstovavimo išlaidų atlyginimas, atsakovei iš ieškovės – 1 266,47 Eur (4 221,55 Eur* 70 proc.) atstovavimo išlaidų atlyginimas. Vadovaujantis ekonomiškumo principu priešpriešines sumas įskaičius tarpusavyje, ieškovei iš atsakovės priteistina 893,39 Eur (2 159,85 Eur - 1 266,47 Eur).Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir jo paduodama ieškinį nemokėjo, už patenkintus ieškinio reikalavimus mokėtinas žyminis mokestis – 31 Eur žyminio mokesčio už elektroninėje byloje pareikštą neturtinį reikalavimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu (41 Eur * 75 proc.) ir 66 Eur žyminio mokesčio patenkintą turtinį reikalavimą (2 919,84 Eur * 3 proc. * 75 proc.) (CPK 80 str. 1 d. 1, 5 p.), viso 97 Eur žyminio mokesčio, priteistinas iš atsakovės valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.). Vadovaujantis tokia pačia proporcija valstybei iš atsakovės priteistinas ir 0,77 Eur (1,10 Eur * 70 proc.) teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Pripažinti neteisėtu ieškovės M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atleidimą iš darbo SĮ „Kapinių priežiūra“ 2015 m. gruodžio 30 d. DK 129 straipsnio pagrindu.

Grąžinti ieškovę M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į darbą SĮ „Kapinių priežiūra“, juridinio asmens kodas 132626180.

Priteisti ieškovei M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės SĮ „Kapinių priežiūra“, juridinio asmens kodas 132626180, 2 919,84 Eur (du tūkstančius devynis šimtus devyniolika eurų 84 ct) (priskaitytina suma) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką laikotarpiu nuo neteisėto atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo, 893,39 Eur (aštuonių šimtų devyniasdešimt trijų eurų 39 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimo dalį dėl ieškovės grąžinimo į darbą vykdyti skubiai.

Likusius ieškinio reikalavimus atmesti.

Priteisti valstybei iš atsakovės SĮ „Kapinių priežiūra“, juridinio asmens kodas 132626180, 97 Eur (devyniasdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio, 0,77 Eur (77 ct) teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Šios sumos turi būti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis- „Žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu“, teismui turi būti pateikiami sumokėjimo faktą patvirtinantys įrodymai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Kauno apylinkės teismą.