Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-89-555/2017

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2017-01-04
Bylos Nr.: e2A-89-555/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-01496-2016-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidijus Tamašauskas, Raimondas Buzelis, Albina Rimdeikaitė
Atsakovas: SĮ „Kapinių priežiūra“
Ieškovas: M. S.
Trečiasis asmuo: Kauno miesto savivaldybės administracijai

Kategorijos

1.3.2.9pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-89-555/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01496-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.; 1.3.2.9.5.; 1.3.2.9.6.; 3.3.1.18. (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Raimondo Buzelio, Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės SĮ „Kapinių priežiūra“ apeliacinį ir papildytą apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-5286-945/2016 pagal ieškovės M. S. ieškinį atsakovei SĮ „Kapinių priežiūra“, trečiajam asmeniui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė M. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti jos atleidimą iš SĮ „Kapinių priežiūra“ direktoriaus pavaduotojos komercijai pareigų pagal DK 129 straipsnio 1 dalį neteisėtu, grąžinti ieškovę į darbą, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, 5 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškinyje nurodė, kad jis dirbo 2012 m. balandžio 20 d. darbo sutarties pagrindu, direktoriaus pavaduotojos komercijai pareigose. 2015 m. sausio 7 d. ieškovė pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė jai įtarimus sukėlusius atsakovės, kaip savivaldybės įmonės, veiklos aspektus, nurodė administratorės – inžinierės I. D. darbinių pareigų atlikimo trūkumus, dokumentacijos netobulumą, galimas korupcijos apraiškas bei viešųjų ir privačių interesų tikėtinus pažeidimus ir kt. Įrodinėjo, kad šis tarnybinis pranešimas buvo tikroji priežastis, nulėmusia jos atleidimą iš darbo. 2015 m. rugpjūčio 7 d. buvo inicijuota atsakovės įmonės struktūros keitimo procedūra, naikinant dviejų direktoriaus pavaduotojų (ūkiui ir komercijai) etatus, paliekant vieną direktoriaus pavaduotojo etatą. 2015 m. rugpjūčio 20 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-2467 (I t., b. l. 24 – 25) buvo pakeista atsakovės struktūra pagal atsakovės administracijai pasiūlytą modelį. 2015 m. rugpjūčio 26 d. atsakovės direktoriaus A. V. įsakymu Nr. V-39 dėl įmonės struktūros tvirtinimo, pareigybių panaikinimo bei įspėjimų įteikimo nutarta, jog naikinamos direktoriaus pavaduotojų ūkiui ir komercijai pareigos, įmonės kultūros vertybių prižiūrėtojo pareigybė. 2015 m. rugpjūčio 27 d. ieškovei buvo įteiktas įspėjimas dėl darbo sutarties nutraukimo. Ieškovė taip pat įrodinėjo, kad įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą metu ieškovei formaliai buvo teikti pasiūlymai užimti kitas pareigas, kurios akivaizdžiai buvo žemesnės kvalifikacijos nei ieškovės. 2015 m. gruodžio 30 d. atsakovės įsakymu dėl darbo sutarties nutraukimo su ieškove, ji buvo atleista iš užimamų pareigų. Ieškovė teigė, kad darbo sutartis su ja nutraukta neteisėtai, nes struktūriniai pertvarkymai atlikti fiktyviai, siekiant atleisti įmonės problemas atskleidusią nepalankią darbuotoją (ieškovę), o toks neteisėtas atleidimas jai sukėlė stresą, nerimą, netikrumą savo ateitimi, ieškovei sutriko miegas, ji jaučia depresijos požymius. Atsiliepimu į ieškinį atsakovė SĮ „Kapinių priežiūra“ prašė ieškinį atmesti. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė iš esmės analogiškas faktines aplinkybes nurodytas ieškinyje dėl atsakovės pertvarkos organizavimo, o ieškinio nepagrįstumą įrodinėjo aplinkybėmis, jog ieškovės, vadovaujamos laidojimo paslaugų tarnybos finansiniai veiklos rezultatai nuo 2012 metų iki 2015 metų buvo neigiami, tuo tarpu ieškovė buvo supažindinta su susiklosčiusia situacija ir įspėta apie darbo sutarties nutraukimą, jai taip pat buvo siūlomos kitos laisvos darbo vietos struktūroje pagal esamus neužimtus etatus, laikotarpiu iki darbo sutarties nutraukimo, tačiau ieškovė pačiuose pasiūlymuose savo ranka aiškiai yra išreiškusi savo nesutikimą užimti kitas jai siūlomas pareigas, ko pasėkoje 2015 m. gruodžio 30 d. atsakovės direktoriaus įsakymu Nr. V-83 darbo sutartis su ieškove buvo nutraukta DK 129 straipsnio pagrindu, vadovaujantis DK 140 straipsniu išmokant trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoka. Atsakovė įrodinėjo, kad įmonės struktūriniai pertvarkymai buvo pagrįsti, realūs, priimti kompetentingo organo (atsakovės savininko). Dėl 5 000 Eur neturtinės žalos priteisimo atsakovė pabrėžė, jog nėra būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, o pats reikalaujamos priteisti sumos dydis yra visiškai neadekvatus ir pagrįstas išimtinai prielaidomis.Atsiliepimu į ieškinį trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovės vadovui 2015 m. rugpjūčio 7 d. raštu kreipusis į Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių dėl atsakovės struktūros patikslinimo, administracijos direktorius, įgyvendindamas jam įstatymu suteiktą kompetenciją, 2015 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu patvirtino struktūrą, pagal kurią nebeliko ieškovės užimtos pareigybės. Taip pat pabrėžė, kad 2016 m. vasario 1 d. įsakymu struktūra keista dar kartą, pareigybių skaičių nuo 2016 m. birželio 1 d. sumažinant nuo 119 iki 92. Trečiasis asmuo teigė, kad administracijos direktoriaus įsakymas nėra nuginčytas, tuo tarpu tik darbdaviui yra suteikta teisė spręsti, kokios pareigybės yra reikalingos, o be to, kadangi įsakyme nenurodyta kitokia data, naujoji struktūra įsigaliojo nuo įsakymo priėmimo. Trečiasis asmuo taip pat įrodinėjo, jog ieškovei teiktas įspėjimas dėl atleidimo iš darbo atitinka šiam dokumentui keliamus reikalavimus, atsakovė vykdė pareigą siūlyti ieškovei kitas darbo vietas, tačiau ieškovė pasiūlymus atmetė, tuo tarpu ieškinio reikalavimas grąžinti ją į buvusias pareigas yra praktiškai neįgyvendinamas, nepagrįstas ir reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. gegužės 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pripažino neteisėtu ieškovės M. S. atleidimą iš darbo SĮ „Kapinių priežiūra“ 2015 m. gruodžio 30 d. DK 129 straipsnio pagrindu ir grąžino ją į darbą SĮ „Kapinių priežiūra“; priteisė iš atsakovės SĮ „Kapinių priežiūra“ 2 919,84 Eur (priskaitytina suma) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką laikotarpiu nuo neteisėto atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo, 893,39 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nutarė, sprendimo dalį dėl ieškovės grąžinimo į darbą vykdyti skubiai, likusius ieškinio reikalavimus atmetė. Iš atsakovės SĮ „Kapinių priežiūra“ valstybės naudai priteisė 97 Eur žyminio mokesčio, 0,77 Eur teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą.Teismas nurodė, kad byloje tarp šalių nekyla ginčas dėl to, kokie pakeitimai atsakovės struktūroje įvyko Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui 2015 m. rugpjūčio 20 d. priėmus įsakymą Nr. A-2467, kuriuo buvo patenkintas atsakovės direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 7 d. prašymas, ir atsakovės direktoriui priėmus 2015 m. rugpjūčio 26 d. ir 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymus. Teismas, palyginęs naująją struktūrą su ta kuri buvo, ir, įvertinęs atsakovės struktūros pokyčius pagal pareiginiuose nuostatuose kiekvienai pareigybei priskirtas funkcijas, struktūrinę schemą, sprendė, kad direktoriaus pavaduotojo pareigybės vieta struktūroje nepasikeitė, jai nebuvo priskirti pavaldūs darbuotojai, nepasikeitė ir pareigybės pavaldumas, dėl to padarė išvadą, kad iš esmės pareigybė nebuvo naikinama, tebuvo keičiamas pareigybės pavadinimas ir koreguojami pareiginiai nuostatai. Teismas pažymėjo, kad išimtinė kompetencija spręsti dėl veiklos tikslingumo ir poreikio steigti ar išlaikyti atskiras pareigybes įmonės organizacinėje struktūroje yra suteikiama darbdaviui ar darbdavio dalyviui. Tuo tarpu nei darbuotojas, nei teismas darbuotojo iniciatyva negali už darbdavį nuspręsti, ar darbdavio organizacinėje struktūroje turi būti vienokia ar kitokia pareigybė, ar ne. Teismas taip pat padarė išvadą, kad esminiu struktūriniu pokyčiu atsakovės įmonėje tapo dviejų direktoriaus pavaduotojų pareigybių apjungimas į vieną. Be to, teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad atsakovė vykdė struktūrinius pertvarkymus, ko pasėkoje buvo panaikinta ieškovės užimta direktoriaus pavaduotojo komercijai pareigybė, šios pareigybės bei direktoriaus pavaduotojo kapinių priežiūrai funkcijas perkeliant naujai įsteigtai direktoriaus pavaduotojo pareigybei, o tai lėmė pokyčius darbo santykiuose. Teismas pažymėjo, kad ieškovė buvo tinkami įspėta apie būsimą darbo sutarties nutraukimą, tuo tarpu ieškovė neginčijo atleidimo datos pagrįstumo ir teisėtumo, o taip pat aplinkybės, jog įspėjimo laikotarpiu jai buvo siūlomas nekvalifikuotos pareigybės. Tuo tarpu įvertinęs atsakovės viduje buvusius pokyčius ir tarp administracijos pareigybių, teismas padarė išvada, kad pasinaudojant subjektyvia schema administracijos darbuotojai ieškovės įspėjimo laikotarpiu buvo perkėlinėjami taip, kad nereikėtų atlaisvėjančių vietų siūlyti ieškovei. Dėl to būtinybė ieškovę atleisti iš darbo kilo ne dėl struktūrinių darbovietės pertvarkymų naikinant jos pareigybę, bet dėl subjektyvių darbdavio sprendimų nesiūlyti atlaisvėjančių pareigybių ieškovei ir sukurti dirbtinas, subjektyvias kliūtis ieškovei užimti tam tikras pareigas, ko pasėkoje teismas sprendė, kad ieškovė iš darbo buvo atleista neteisėtai. Pripažinus ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu, teismas taip pat sprendė, kad pareigybės, kurią ieškovė užėmė iki atleidimo iš darbo, panaikinimas, negali turėti įtakos sprendžiant ieškovės grąžinimo į pirmesnį darbą klausimą, dėl to laikė, kad ieškovė turi būti grąžinama į ankstesnį darbą, o darbdavys netiesiogiai įpareigotas iš naujo objektyviai, laikydamasis teisės aktų reikalavimų, spręsti klausimą dėl darbuotojų skaičiaus mažinimo. Be to, teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškovei priteistino vidutinio darbo užmokesčio dydžio pasisakė, kad atleidžiant ieškovę iš darbo jai buvo išmokėta trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, dėl ko šalys ginčo bylos nagrinėjimo metu nekėlė, todėl sprendė, kad ieškovei nepriklauso vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką už laikotarpį iki 2016 m. kovo 30 d. Teismas laikė, kad ieškovė turi pagrindą reikalauti vidutinio darbo užmokesčio už du mėnesius.Teismas, įvertinęs ieškovės argumentus dėl neturtinės žalos atlyginimo, sprendė, kad pats ieškovės atleidimo faktas nesukūrė ieškovei jokių neigiamų finansinių ar socialinių pasekmių, tuo tarpu ieškovės informacija apie sveikatos sutrikimus nėra susieta priežastiniu ryšiu su darbdavio veiksmais, be to, nebuvo grindžiama specialisto išvadomis, jog ieškovės sveikatos būklei įtakos turėjo laikotarpiu, kai buvo sprendžiamas klausimas dėl jos atleidimo iš darbo, paritas stresas. Teismas laikė, kad pati ieškovė pripažino, jog tiek jos psichologinė savijauta, tiek ir jos santykiai su darbdaviu nėra tokio pobūdžio, kurie neleistų tęstis darbo santykiams.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ir papildytu apeliaciniu skundu atsakovė SĮ „Kapinių priežiūra“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimą dalyje, kurioje ieškovės ieškinys tenkintas ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Netenkinus nurodyto prašymo – panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimą dalyje, kurioje teismas tenkino ieškovės reikalavimą ir nusprendė grąžinti ieškovę M. S. į darbą SĮ „Kapinių priežiūra“, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės reikalavimą atmesti ir taikyti alternatyvų darbuotojo pažeistų teisių gynimo būdą, numatytą DK 300 straipsnio 4 dalyje; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas ir papildytas apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Atsakovė neperkeldama ieškovės į Seniavos kapinių administratoriaus pareigas nepažeidė DK 129 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kadangi pati ieškovė buvo aiškiai išreiškusi norą užimti vadovaujančias pareigas įmonėje, t. y. buvo aišku, kad pareigybė neatitiko ieškovės pageidavimo. Tuo tarpu ieškovė į direktoriaus pavaduotojo bei kapinių ūkio ir kultūros vertybių administratoriaus pareigas nebuvo paskirta ne dėl neformalių susitarimų, darbuotojų perkėlimų į kitas pareigas, o todėl, kad darbdavio vertinimu, ieškovės kvalifikacija nebuvo tinkama užimti nurodyti pareigas. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą grąžinti ieškovę į darbą SĮ „Kapinių priežiūra“, netinkamai taikė DK 300 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, formuojamos taikant minėtas DK nuostatas. Nagrinėjamu atveju buvo pagrindas taikyti alternatyvų darbuotojų teisių gynimo būdą, numatytą DK 300 straipsnio 4 dalyje, kadangi šios nuostatos taikymui svarbia priežastimi laikytina ieškinyje nurodyta aplinkybė, jog ieškovė darbe įtampą pradėjo jausti dar 2015 m. sausio 7 d. Akivaizdu, kad konfliktas tarp darbdavio ir ieškovės trunka jau ilgą laiką. Taip pat svarbi ir kita ieškinyje nurodoma aplinkybė, jog ieškovė įtampą jautė kolektyve, t. y. ne tik santykiuose su atsakovės vadovybe. Panaikinus pareigybę, kurioje dirbo ieškovė, o šios pareigybės bei direktoriaus pavaduotojo kapinių priežiūrai funkcijas perkeliant naujai įsteigtai direktoriaus pavaduotojo pareigybei, ieškovės grąžinimas į pirmesnį darbą, taip kaip numatyta DK 300 straipsnio 3 dalyje, tapo objektyviai neįmanomu. Pats pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovės vykdyti struktūriniai pertvarkymai buvo realūs ir nebuvo atliekami tikslu atleisti ieškovę iš užimamų pareigų, tuo tarpu DK 300 straipsnio 4 dalies taikymas atsakovės atžvilgiu nereikštų neigiamų pasekmių išvengimo. Be to, skundžiamame sprendime suformuluotas netiesioginis įpareigojimas atsakovei iš naujo objektyviai, laikantis teisės aktų reikalavimų, spręsti klausimą dėl darbuotojų skaičiaus mažinimo, patvirtina, kad realiam teismo sprendimo įgyvendinimui atsakovė turėtų spręsti esamų pareigybių perskirstymo klausimą. Ieškovė M. S. atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ir papildomą apeliacinį skundą prašo juos atmesti ir palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Atsakovė nėra nurodžiusi jokių objektyvių aplinkybių, kodėl nebuvo galimybių apie atleidimą įspėtą ieškovę perkelti į kitą darbą, t. y. Seniavos kapinių administratoriaus pareigas, tuo tarpu atsakovės nurodyti argumentai, dėl to kad ieškovė būtų nesutikusi užimti nurodytų pareigų yra pagrįsti vien tik prielaidomis. Tuo tarpu kitų pareigų (direktoriaus pavaduotojo ar kapinių ūkio ir kultūros vertybių administratoriaus pareigų) užėmimui ieškovė atitiko visus formalius išsilavinimo kriterijus, tuo tarpu atsakovė nurodydama, kad ieškovė nurodytoms pareigoms neturėjo pakankamos kvalifikacijos, šių aplinkybių neįrodė. Pagal suformuota kasacinio teismo praktiką, struktūriniai pertvarkymai darbovietėje negali būti laikomi ta priežastimi, kuri panaikintų galimybę teismui grąžinti į darbą neteisėtai atleistą darbuotoją. Be to, tokia priežastimi negali būti laikoma ir kiti darbdavio teisėti ar neteisėti veiksmai, nukreipti prieš galimybę neteisėtai atleistam darbuotojui grįžti į darbą. Tuo tarpu šiuo metu tarp ieškovės ir darbdavio neegzistuoja toks konfliktas, kuris buvo vertinamas kaip užkertantis kelią darbuotojai grįžti į darbą.Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į atsakovės apeliacinį ir papildomą apeliacinį skundą nurodo, kad sutinka su jais, todėl prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimą dalyje, kurioje ieškovės ieškinys tenkintas ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Netenkinus nurodyto prašymo – panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimą dalyje, kurioje teismas tenkino ieškovės reikalavimą ir nusprendė grąžinti ieškovę į darbą SĮ „Kapinių priežiūra“, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės reikalavimą dėl grąžinimo į darbą atmesti bei taikyti alternatyvų darbuotojo pažeistų teisių gynimo būdą, numatytą DK 300 straipsnio 4 dalyje. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Aplinkybėmis, jog ieškovė į pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nurodytas pareigas nebuvo paskirta ne dėl neformalių susitarimų, darbuotojų perkėlimo į kitas pareigas, o todėl, kad atsakovės įmonėje buvo įvykdyti teisėti ir pagrįsti struktūriniai pertvarkymai, ko pasėkoje buvo atleista ieškovė. Atsakovė yra įstatymų nustatyta tvarka Kauno miesto savivaldybės perduota įmonė, kuri nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei ir jai perduotą ir įgytą turtą valdo, naudoja bei juo disponuoja patikėjimo teise, dėl ko atsakovė negali savarankiškai keisti įmonės struktūros, padidinti ar sumažinti etatų skaičiaus. Tuo pagrindu nesant nuginčytiems Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymams, darbdavys negali vykdyti pirmosios instancijos teismo įpareigojimo grąžinti ieškovę į darbą. Kiti trečiojo asmens atsiliepimo argumentai iš esmės yra analogiški atsakovės apeliacinio ir papildomo apeliacinio skundo argumentais, su kuriais trečiasis asmuo sutinka, dėl to jie papildomai nekartojami.

Teisėjų kolegija,

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).Byloje tarp šalių sprendžiamas ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės aiškinimo ir taikymo (DK 129 straipsnis), pirmenybės teisės būti paliktam dirbti (DK 135 straipsnis), atleidimo iš darbo procedūrų laikymosi (DK 130 straipsnis).Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovė nuo 2012 m. balandžio 20 d. dirbo SĮ „Kapinių priežiūra“ direktoriaus pavaduotojos komercijai pareigose. 2015 m. rugpjūčio 27 d. jai buvo įteiktas įspėjimas, kad darbo sutartis bus nutraukta nuo 2015 m. spalio 27 d. pagal DK 129 straipsnio 1 dalį dėl naikinamos įmonės direktoriaus pavaduotojos komercijai pareigybės, to, kad sumažėjo mokinių skaičius. Suėjus įspėjimo terminui, 2015 m. gruodžio 30 d. ieškovė buvo atleista iš darbo. Ieškovė byloje ginčijo atleidimo iš darbo pagrįstumą tais faktiniais pagrindais, kad nebuvo svarbių priežasčių ieškovę atleisti iš darbo DK 129 straipsnio 1 dalies pagrindu, ieškovės atleidimas iš darbo nebuvo sąlygota svarbių priežasčių, mažinant darbuotojų skaičių nevertinta ieškovės pirmenybės teisė būti paliktai dirbti lyginant su kitais pas atsakovą dirbusiais darbuotojais, atsakovė nesiūlė ieškovei kito darbo.Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime nustatė visas svarbias bylos aplinkybes, jas teisingai įvertino, tinkamai kvalifikavo ginčo teisinį santykį, teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, nustatančias įrodinėjimo pareigų paskirstymo, įrodymų vertinimo principus ir pagrindus (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis), taip pat materialiosios teisės normas, reglamentuojančias darbuotojų atleidimo iš darbo pagrindus ir sąlygas, darbuotojo teisių gynimo būdą (DK 129 straipsnis, 135 straipsnis, 300 straipsnis).Teisėjų kolegija pažymi, jog DK 129 straipsnio 1 dalyje suteikiama darbdaviui teisė nutraukti savo iniciatyva neterminuotą darbo sutartį su darbuotoju dėl svarbių priežasčių. Šiame įstatyme nepateikta „svarbios priežasties,“ sudarančios pagrindą nutraukti neterminuotą darbo sutartį darbdavio iniciatyva, sampratos, o tik išvardijamas aplinkybių, pripažintinų svarbiomis atleidimo priežastimis, sąrašas, kuris yra nebaigtinis ir reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju, kilus ginčui dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, teismas turi įvertinti, ar atleidimo iš darbo priežastys pripažintinos svarbiomis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl pagrindo nutraukti darbo sutartį darbdavio iniciatyva, nesant darbuotojo kaltės, esminis dalykas yra atleidimo iš darbo priežasties svarba. Spręsdamas šalių ginčą dėl pagrindo nutraukti darbo sutartį darbdavio iniciatyva dėl ekonominių priežasčių, teismas turi tirti ir nustatyti: ar konkrečiu atveju realiai buvo darbdavio nurodytos ekonominės priežastys; ar jos konkrečiu atveju gali būti vertinamos kaip svarbios priežastys, dėl kurių darbdavys turėjo pagrindą nutraukti su konkrečiu darbuotoju darbo sutartį pagal DK 129 straipsnį. DK129 straipsnio 2 dalyje nurodomos pagrindinės svarbių priežasčių rūšys, tai – ekonominės, technologinės priežastys, darbovietės struktūriniai pertvarkymai, panašios svarbios priežastys. Darbdavys turi įrodyti tų svarbių priežasčių, kuriomis jis grindė darbo sutarties nutraukimą, buvimą. Teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, turi įvertinti, ar darbdavio nurodytos priežastys yra pakankamai svarbios, kad konkrečiu atveju sudarytų pagrindą nutraukti darbo sutartį. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. V. v. VšĮ Vilniaus miesto universitetinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-165/2011; kt.).Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė vykdė struktūrinius pertvarkymus, dėl kurių buvo panaikinta ieškovės užimta direktoriaus pavaduotojo komercijai pareigybė, šios pareigybės bei direktoriaus pavaduotojo kapinių priežiūrai funkcijas perkeliant naujai įsteigtai direktoriaus pavaduotojo pareigybei. Nurodyta aplinkybė, teismo vertinimu, tapo pagrindu inicijuoti pokyčius darbo santykiuose. Sprendimą dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų darbdavys turi teisę priimti savarankiškai, ir, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo praktika tokio pobūdžio bylose, bylą nagrinėjantis teismas neturi vertinti darbovietės struktūrinių pertvarkymų tikslingumo ir pagrįstumo, o yra įgaliotas nustatyti, ar: darbovietės struktūriniai pertvarkymai atlikti kompetentingo organo sprendimu; ar jie yra realūs ir nėra fiktyvūs (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. S. v. Lietuvos kariuomenė, bylos Nr. 3K-3-204/2007).Konkrečių struktūrinių pertvarkymų kaip darbo sutarties nutraukimo svarbios priežasties realumas nagrinėjamos bylos atveju apeliaciniu skundu nėra ginčijamas, todėl kolegija aplinkybių ar 2015 metų rugpjūčio mėnesį atsakovo įmonėje atsirado svarbi priežastis DK 129 straipsnio 2 dalies prasme, kai reikėjo sumažinti darbuotojų skaičių, neanalizuoja. Neteistą ieškovės atleidimą iš darbo atsakovė ginčija teigdama, kad tinkamai įvykdė savo, kaip darbdavio, pareigas (perkelti darbuotoją į kitą darbą) ieškovės atleidimo iš darbo procese.Kitas darbas (laisva darbo vieta ar pareigos), įspėtam dėl atleidimo iš darbo darbuotojui turi būti siūlomas atsižvelgiant į atleidžiamo darbuotojo profesiją, specialybę, kvalifikaciją ir į sveikatos būklę, o jeigu laisvų tokio darbo vietų nėra arba darbuotojas nesutinka būti į jas perkeltas, turi būti siūlomas bet koks kitas darbas, kurį darbuotojas, atsižvelgiant į jo sugebėjimus ir sveikatos būklę, galėtų dirbti.Nagrinėjamos bylos atveju, pirmosios instancijos teismas analizavo kiekvieną situaciją ir nustatinėjo ar tinkamai darbdavys vykdė pareigą siūlyti ir perkelti darbuotoją į kitą darbą. Byloje nustatyta, jog ieškovės įspėjimo apie atleidimą iš darbo metu Seniavos kapinių administratore dirbusi D. M. 2015 m. rugsėjo 30 d. pateikė prašymą perkelti ją į kapinių darbininkės pareigas, tos pačios dienos įsakymu prašymas patenkintas. Tai pat, 2015 m. rugsėjo 28 d. sudaryta darbo sutartis su M. T., kuris, vos priimtas į Seniavos kapinių darbininko pareigas, jau 2015 m. rugsėjo 30 d. pateikė prašymą perkelti jį į administratoriaus pareigas. Byloje nėra ginčijama aplinkybė, jog ieškovei nepasiūlius atsilaisvinusios pareigybės, šis prašymas buvo iš karto patenkintas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad į kapinių administratoriaus pareigas buvo perkeltas darbuotojas iš darbininko pareigų, t. y. pagerinant jo darbo sąlygas, neturint pareigos siūlyti jam šią darbo vietą. Apeliacinio skundo argumentai, kad neva dėl pareigybei keliamo išsilavinimo cenzo, nustatyto šiai pareigybei darbo užmokesčio, darbo laiko ieškovė nebūtų sutikusi užimti atsilaisvinusią darbo vietą, kolegijos vertinimu, paremti prielaida, kita vertus, keliamas pareigybei išsilavinimo cenzas, darbo sąlygos, byloje surinktais įrodymais nepaneigus, kad ieškovė pagal savo turimą kvalifikaciją galėjo užimti atsilaisvinusią darbo vietą, neatleido darbdavio nuo pareigos pasiūlyti atsilaisvinusią Seniavos kapinių administratoriaus pareigybę.Kolegijos vertinimu, sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nustatytos aplinkybės apie išankstinį V. O. prisistatymą kapinių ūkio ir kultūros vertybių administratoriumi spaudoje, V. O. pripažinimas, kad dar skiriant jį laikinai eiti kultūros vertybių prižiūrėtojo pareigas jis žinojo, jog ateityje bus skiriamas kapinių ūkio ir kultūros vertybių administratoriumi, leido daryti išvadą, kad kapinių ūkio ir kultūros vertybių administratoriaus pareiginiai nuostatai buvo parengti taip, kad jie atitiktų išimtinai V. O. turimą išsilavinimą. Nustatyta, kad Kultūros vertybių prižiūrėtoją G. U. 2015 m. rugsėjo 28 d. perkėlus į kitas pareigas bei atlaisvėjus kultūros vertybių prižiūrėtojo pareigoms, kitą dieną t.y. 2015 m. rugsėjo 29 d. prašymą perkelti į šias pareigas pateikė direktoriaus pavaduotoju kapinių priežiūrai dirbęs V. O.. Šis prašymas buvo patenkintas 2015 m. rugsėjo 30 d. įsakymu perkeliant V. O. į kultūros vertybių prižiūrėtojo pareigas nuo 2015 m. spalio 1 d., nors V. O., kaip ir ieškovė, buvo 2015 m. rugpjūčio 27 d. įspėtas apie direktoriaus pavaduotoju kapinių priežiūrai naikinimą ir galimą atleidimą iš darbo. Pagal kultūros vertybių prižiūrėtojo pareiginius nuostatus, pareigybei buvo nustatytas specialusis vidurinis išsilavinimas, nenumatyti jokie kiti specialūs reikalavimai, kurių galėjo neatitikti ieškovė. Nustačius, kad iki 2015 m. gruodžio 21 d. nebuvo jokių formalių ir objektyvių kliūčių į aptariamas pareigas pretenduoti ieškovei, pagrįstai spręsta, kad formalios kliūtys atsirado tik 2015 m. gruodžio 21 d., patvirtinus kapinių ūkio ir kultūros vertybių administratoriaus pareiginius nuostatus, kuriuose įtvirtinti specialūs reikalavimai - turėti socialinių mokslų studijų krypties, ekonomikos krypties aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnę nei trijų metų patirtį kultūros paveldo objektų priežiūros srityje, t. y., kad po 2015 m. gruodžio 21 d. ieškovė negalėtų pretenduoti į šias pareigas.Tinkamai, kolegijos vertinimu, pateiktas ir situacijos įvertinimas dėl A. V. perkėlimo į naujai įsteigtas direktoriaus pavaduotojo pareigas. Nustatyta, kad perkėlus V. O. į kultūros vertybių prižiūrėtojo pareigas, atlaisvėjo naikinama direktoriaus pavaduotojo kapinių ūkiui pareigybė, tačiau į šias pareigas buvo perkeltas įstaigos vadovas A. V., nepasiūlius šių pareigų ieškovei. Pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad į atsilaisvinusią ir naikinamą pareigybę perkėlus kitą darbuotoją, darbdavys dirbtinai padidino darbuotojų, kuriems turi būti siūloma naujai kuriama pareigybė, skaičių ir tik po to po reikalavimai naujai steigiamai direktoriaus pavaduotojo pareigybei buvo dirbtinai priderinami prie šio asmens turimo išsilavinimo ir darbo patirties. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, savo praktikoje pasisakydamas dėl DK 300 straipsnio aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad nagrinėdamas darbuotojo (ieškovo) reikalavimus dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu teismas turi patikrinti ir nustatyti, ar yra pagrindas darbuotojo atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu ir, jeigu yra, tai kuris iš alternatyvių darbuotojo teisių gynimo būdų taikytinas. Bylą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu nagrinėjantis teismas nėra saistomas darbuotojo (ieškovo) nurodyto ieškinio dalyko: nustatęs, kad tenkinti pareikštą reikalavimą visa apimtimi nėra pagrindo, teismas gali savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti alternatyvų darbuotojo darbo teisių gynimo būdą (CPK 418 straipsnis). Aplinkybes, reikšmingas DK 300 straipsnio taikymui, teismas turi nagrinėti nepriklausomai nuo to, ar kuri nors iš proceso šalių jomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Apeliantė netinkamą DK 300 straipsnio nuostatų taikymą argumentuoja tuo, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui pakeitus Kauno SĮ „Kapinių priežiūra" struktūrą, panaikinta ieškovės užimta direktoriaus pavaduotojo komercijai pareigybė, šios pareigybės bei direktoriaus pavaduotojo kapinių priežiūrai funkcijas perkeliant naujai įsteigtai direktoriaus pavaduotojo pareigybei, tokiu būdu ieškovės grąžinimas į pirmesnį darbą, taip, kaip yra numatyta Darbo kodekso 300 str. 3 d., tapo objektyviai neįmanomu. Be to, apeliantės vertinimu, byloje surinkti duomenys pakankami spręsti, kad tarp šalių juntama įtampa, konfliktinė situacija tarp darbdavio ir ieškovės trunka jau ilgą laiką, todėl pripažinus ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu, turėjo taikytas alternatyvus darbuotojo teisių gynimo būdas.DK 300 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas, pripažinęs darbuotojo atleidimą iš darbo neteisėtu, nustatęs, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia jam DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytas sumas.Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas taikytiną pažeistų teisių gynimo būdą, įvertino apeliantės nurodomas aplinkybes dėl struktūros pakeitimo ir šalių konfliktinės situacijos, taigi darbuotojo teisių gynimo būdo parinkimas motyvuotas teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje. Apeliantės nurodomą aplinkybę dėl struktūrinių pertvarkymų pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, pagrįstai vertino kaip neteikiančią pakankamo pagrindo negrąžinti ieškovės į pirmesnį darbą. Aiškinimas, kad neteisėtai atleistas iš darbo darbuotojas negali būti grąžintas į pirmesnį darbą, jeigu dėl darbo organizavimų, nagrinėjamos bylos atveju nustačius, kad darbo funkcijos nebuvo panaikintos, o buvo perskirstytos kitoms pareigybėms ir todėl į pareigas buvo priimti kiti darbuotojai, reikštų įstatyme įtvirtintos pažeistų darbuotojo teisų gynybos būdų nepagrįstą susiaurinimą, sudarytų prielaidas, kai pagrįstai sprendė teismas, piktnaudžiauti darbdaviams, diskriminuoti vienus asmenis ir teikti privilegijas kitiems, prieštarautų darbo teisės subjektų lygybės principui. Juo labiau, kaip paminėta ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismas atleidimo iš darbo procese nustatė ne tik šiurkščius atleidimo iš darbo procedūros pažeidimus, bet ir tiesiogiai prieš ieškovės palikimą dirbti nukreiptus veiksmus. Pažymėtina, kad pati darbuotoja neįžvelgia kliūčių jos grąžinimui į darbą, todėl vertinant, kad po kiekvieno ginčo dėl atleidimo iš darbo teisėtumo paprastai susikerta dviejų šalių priešingi interesai, ši aplinkybė nėra pakankama išvadai, kad grąžinus darbuotoją į darbą jai gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti.Teisėjų kolegija, esant šioms nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu vertina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą nuosekliai aiškinosi tiek aptartas, tiek kitas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė DK 129, 135 ir 300 straipsniuose nustatytus ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, aiškinant darbo teisės normas, teismų praktikoje suformuotus darbdaviui keliamus reikalavimus atleidžiant darbuotojus iš darbo. Teisėjų kolegija, atmesdama apelianto argumentus dėl netinkamo darbo teisės normų taikymo, pažymi, kad darbo sutarties nutraukimas pagal DK 129 straipsnį visais atvejais darbuotojui sukelia nepageidaujamų, neigiamų padarinių, nes darbo sutartis nutraukiama nesant darbuotojo kaltės, dėl to įstatymas, nustatydamas tokius darbo sutarties nutraukimo pagrindus, nustato atleidžiamam darbuotojui ir tam tikras socialines garantijas dėl darbo sutarties nutraukimo – draudimą atleisti darbuotoją iš darbo esant galimybei jį perkelti į kitą darbą (DK 129 straipsnio 5 dalis), pirmenybės teisę būt paliktam dirbti (DK 135 straipsnis).Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį atsakovės apeliacinio skundo ir papildomo apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo, dėl to atsakovės apeliacinis skundas netenkintinas, o Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalis 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsakovės apeliacinį skundą ir papildomą apeliacinį skundą atmetus, ieškovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą ir papildomą apeliacinį skundą parengimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė teismui prašymą priteisti iš atsakovės 1 331,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme, pateikė tai pagrindžiančius įrodymus. Kadangi ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, neviršija nustatyto maksimalaus dydžio (Rekomendacijų 2 p., 7 p., 8.11 p.), todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 1 331,00 Eur apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymą Nr. 1R-298/1K-290, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės SĮ „Kapinių priežiūra“, j. a. k. 132626180, 1 331,00 Eur bylinėjimosi išlaidų turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Raimondas BuzelisAlbina RimdeikaitėEgidijus Tamašauskas