Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės, Egidijaus Tamašausko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Linos Žemaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Asiana Trading Alliance“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 31 d. sprendimo pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Egreda“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Asiana Trading Alliance“ dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, trečiasis asmuo ieškovės pusėje R. P., vykdanti individualią veiklą pagal pažymą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl šalių sudarytos sutarties tinkamo įvykdymo. Iš byloje esančių duomenų teisėjų kolegija nustatė, kad 2019 m. liepos 29 d. R. P. (vykdytojas), kuri 2021 m. kovo 3 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 1‑03‑03/2021 reikalavimą perleido ieškovei, ir UAB „Asia Trading Alliance“ (užsakovas) sudarė prekių ir paslaugų tiekimo Nr. JRA9213 sutartį, kurios pagrindu vykdytojas įsipareigojo savo lėšomis ir įrengimais pristatyti ir perduoti užsakovo nuosavybėn specifikacijoje nurodytas prekes, gaminius ir kitas komplektuojančias medžiagas, juos sumontuoti ir / ar atlikti kitus apdailos darbus, prieš tai išmontavus buvusius senus langus ir / ar duris (jei tai numatyta sutartyje), o užsakovas įsipareigojo nurodytas prekes bei atliktus darbus priimti ir apmokėti šioje sutartyje nustatyta pinigų sumą (Sutarties 1.1 p. ). Šalys sutartyje susitarė, kad vykdytojas įvykdys sutartį per 60 dienų nuo avansinio apmokėjimo datos (Sutarties 1.2 p. ) bei suderino sutarties kainą – 5 800 Eur su PVM (Sutarties 1.3 p.).

14. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime, konstatavęs šalis siejusių sutartinių santykių faktą, apsiribojęs CK nuostatų, reglamentuojančių bendruosius prievolių įvykdymo principus ir šiuo pagrindu ieškinį tenkinęs iš dalies, materialiojo teisinio santykio, iš kurio yra kildinamas bylos šalių ginčas, teisinio ginčo situacijos kvalifikavimo neatliko.

15. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad materialiojo teisinio santykio, iš kurio yra kildinamas konkretus bylos šalių ginčas, kvalifikavimas yra teismo prerogatyva (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2019, 40–41 punktai). Tinkamas įstatymo ginčui kvalifikuoti taikymas yra tiesiogiai įvardytas kaip vienas iš civilinio proceso tikslų (CPK 2 straipsnį). Be to, priklausomai nuo materialiojo teisinio santykio, iš kurio yra kildinamas konkretus civilinis ginčas, skiriasi civilinių teisių gynimo būdai ir jų taikymo sąlygos, todėl tinkamas ginčo santykio teisinis kvalifikavimas kartu yra būtinoji ir kitų civilinio proceso tikslų – ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus ir kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių – užtikrinimo sąlyga.

17. Rangos sutarties sąvoka įtvirtinta CK 6.644 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. CK 6.645 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas rangos sutarties dalykas – rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Taigi rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką. Tai gali būti naujo daikto sukūrimas arba naujų savybių jau esančiam daiktui suteikimas (remontas, patobulinimas ir pan.). Rangos sutarties dalykas yra esminė sutarties sąlyga. Tam, kad šalių santykiai būtų kvalifikuojami kaip rangos, būtina nustatyti šiuos požymius: 1) rangos sutarties tikslas yra gauti tam tikrą darbo rezultatą (CK 6.644 straipsnio 1 dalis, 6.645 straipsnio 1 dalis); 2) darbo rezultatas gaunamas rangovui dirbant savo rizika (CK 6.645 straipsnio 3 dalis, 6.649 straipsnio 1 dalies 2 punktas); 3) rangovas atlieka darbą, siekdamas tam tikro rezultato, savarankiškai (CK 6.644 straipsnio 3 dalis, 6.645 straipsnio 3 dalis). Kadangi rangos sutartimi įsipareigojama sukurti tam tikrą darbo rezultatą, tai rangos santykius reglamentuojančiose CK normose nustatytas medžiagų ir darbų rezultato atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizikos paskirstymas šalims (CK 6.649 straipsnis), šalių pareigos, susijusios su atliktų darbų priėmimu (CK 6.662 straipsnis), darbų kokybės garantija (CK 6.663–6.666 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013).

18. Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pirkimo–pardavimo sutarties sąlyga dėl sutarties dalyko (perleidžiamų daiktų) yra esminė sutarties sąlyga, ji laikoma suderinta, jeigu sutarties turinys leidžia nustatyti daikto pavadinimą ir kiekį (CK 6.306 straipsnio 4 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2010; 2012 m. liepos 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2012). Nepriklausomai nuo daikto nuosavybės formos pakeitimo būdo, civilinėje apyvartoje esanti prekė (daiktas) turi atitikti CK 6.306 straipsnio reikalavimus.

19. Sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193 straipsnyje ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Esant ginčui dėl sutarties sąlygų turinio, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2010; 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2013; kt.).

20. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nustatė, kad pagal šalių sudarytos sutarties sąlygas R. P. (vykdytojas), iš kurios reikalavimo teises perėmė ieškovė, įsipareigojo atsakovei pagaminti 14 vnt. PVC gaminių, 7 vnt. vidaus palangių, 5 vnt. šarvuotų durų ir šiuos gaminius sumontuoti, prieš tai atlikus esančių langų išmontavimo darbus. Šalys sutarties prieduose aptarė palangių, durų, langų kiekius, jų matmenis o atsakovė, pagal sutarties sąlygas, įsipareigojo visiškai ir laiku atsiskaityti su vykdytoju, jei šis tinkamai įvykdys užsakymo sąlygas. Vykdytojas ir atsakovė, juridinis asmuo, susitarė dėl gaminių pagaminimo pagal atsakovės nurodytus matmenis, vykdytojas įsipareigojo pagaminti gaminius pagal atsakovės užsakymą ir gamybos procese gautą darbo rezultatą, šiuos gaminius sumontavimo perduoti atsakovei, o ši įsipareigojo ieškovės darbo rezultatą priimti ir už jį sumokėti. Vykdytoja gamino gaminius iš savo medžiagų, todėl darbo rezultatas gautas vykdytojui dirbant savo rizika. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šias nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad, vadovaujantis nurodytomis teisės normomis, reglamentuojančiomis rangos sutartį, ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, sudaryta šalių sutartis atitinka nurodytus rangos sutarties požymius ir nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad šalys buvo sudariusios pirkimo–pardavimo sutartį.

21. Pagal CK 6.662 straipsnio 1–4 dalių nuostatas užsakovas privalo rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą, o pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų ar kitus trūkumus, nedelsdamas apie tai pranešti rangovui; trūkumų faktu užsakovas gali remtis tik tuo atveju, jei darbų priėmimą patvirtinančiame dokumente jie buvo aptarti arba nustatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau; užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs (jeigu ko kito nenustato sutartis), netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai); po darbų priėmimo nustatęs paslėptus trūkumus, užsakovas privalo pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu šie neakivaizdūs. Tokiais atvejais teismas turi analizuoti trūkumų pobūdį ir tik esant akivaizdžiam trūkumui taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

22. Bylos šalys ginčo sutartyje susitarė, kad prekių ir paslaugų kaina yra 5 800,00 Eur. Tarp šalių ginčas, kad atsakovė prieš vykdytojui atliekant darbus, yra sumokėjusi 2 000,00 Eur avansą, nekyla. Atsakovė taip pat pripažįsta dalį ieškinio reikalavimų, teigdama, kad nesutinka su ieškovės reikalavimais dėl atsiskaitymo už atliktus montavimo darbus, kurių suma 856,20 Eur, taip pat teigia, kad vėluojant vykdytojui atlikti darbus, sutarties kaina turėjo būti sumažinta 318,76 Eur suma. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad bylą nagrinėjęs teismas priteisė ieškovei didesnę darbų kainą, negu jai priklauso pagal faktiškai atliktų darbų kiekį, t. y. ji kelia klausimą dėl įrodymų vertinimo tinkamumo nustatant prievolių vykdymo faktus.

24. Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad apeliantės užsakyti gaminiai buvo pagaminti ir sumontuoti. Atlikęs sutartyje sutartus darbus, vykdytojas 2020 m. vasario 10 d. parengė ir užsakovei pateikė prekių (darbų) perdavimo–priėmimo aktą prie sutarties Nr. JRA9213, kuriame užsakovas (apeliantė) nurodė 2 pretenzijas: pirma, „balkonų durys be spynos“, ir antra, „darbų pabaiga vasario 10 d. pagal sutartį darbų termino pabaiga 2019.09.30. Vėluojama keturi mėn. ir 10 dienų. Prašome atlikti darbus pagal užsakymą“. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs prekių (darbų) perdavimo–priėmimo akto turinį sprendė, kad priimant prekes ir darbus užsakovas (apeliantė) pretenzijų dėl durų suraižymų nereiškė, nurodė tik pastabą, kad vėluojama atlikti darbus. Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo argumentais, pažymi, kad darbų priėmimo metu nebuvo įvardijamas kaip trūkumas užsakovo atlikti gaminių montavimo (išmontavimo) darbai. Dėl užsakovo darbų trūkumų nenurodymo priimant darbus ir vėliau pareiškiant reikalavimus dėl tų trūkumų rangovui kasacinio teismo praktikoje konstatuota: net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu trūkumai neakivaizdūs; tokiais atvejais teismai turi analizuoti trūkumų pobūdį ir tik esant akivaizdžiam trūkumui taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Pamario Andova“ v. A. ir Z. Z. antstolių kontora, bylos Nr. 3K-3-371/2008).

25. Taigi, nors užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu trūkumai paaiškėja vėliau, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei su apeliaciniu skundu nepateikė leistinų įrodinėjimo priemonių (CPK 178 straipsnis), kad gaminių montavimo ar senųjų išmontavimo darbai turi trūkumų, kad dėl šių trūkumų darbo rezultato nėra galimybės naudoti pagal paskirtį, kad apeliantė šiems trūkumams pašalinti pasitelkė trečiąjį asmenį ar, kad šių trūkumų pašalinimui patyrė išlaidas. Teisėjų kolegija nustatė, kad nepaisant to, jog buvo praleistas prievolės įvykdymo terminas, užsakovas (apeliantė) naudojasi vykdytojo atlikto darbo rezultatu, todėl šios nutarties 23 punkte įvardintų pagrindų, suteikiančių teisę užsakovui atsisakyti priimti darbų rezultatą, nėra pagrindo taikyti. Atsiradus pareigai priimti darbo rezultatus, visa nesumokėta atliktų darbų kainos dalis turi būti sumokėta (CK 6.655 straipsnio 1 dalis).

26. Pirmosios instancijos teismas nustatė faktinę aplinkybę, kad užsakovui pareiškus pretenzijas dėl prievolės tinkamo įvykdymo, vykdytojas geranoriškai sumažino sutarties kainą 500,00 Eur suma (300,00 Eur už prievolės įvykdymo termino pažeidimą + 200,00 Eur kiti trūkumai). Kadangi atsakovė (apeliantė) bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme jokių materialinių reikalavimų ieškovei dėl sutarties netinkamo įvykdymo nėra pareiškusi, apsiribojo tik paaiškinimas tiek dėl montavimo darbų trūkumų, tiek dėl delspinigių dydžio už prievolės įvykdymo termino pažeidimą, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo spręsti dėl netesybų dydžio už vykdytojo netinkamai įvykdytą prievolę.

27. Teisėjų kolegija įvertinusi ieškiniu pareikštus reikalavimus, taip pat atsižvelgdama į byloje nustatytus faktus dėl ieškinio kainos mažinimo, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas iš atsakovės priteistą sumą, konstatavęs, kad ieškovė sutiko, jog galėjo būti nežymių darbo trūkumų dėl darbų kokybės, montuojant langus, nepilnai užpildant montažinėmis putomis tarpus tarp langų ir sienų ir šiuos trūkumus ieškovei įvertinus 200,00 Eur suma, nepagrįstai ieškovės reikalaujamos sumos nesumažino 100,00 Eur. Teisėjų kolegija nustatė, kad vykdytojas, atlikęs darbus, užsakovui pateikę sąskaitą, kurioje nurodyta faktinė darbų kaina ir kurių kaina sumažinta delspinigių suma. Šios nutarties 22 punkte minėta, kad šalys pripažįsta, kad užsakovas (apeliantė) yra sumokėjęs 2 000,00 Eur avansinę įmoką, todėl pagal pateiktą sąskaitą faktūrą nesumokėta atliktų darbų kaina yra 2 545,46 Eur (4 545,46 Eur – 2 000,00 Eur). Tokiu atveju, ieškovei pripažinus darbų trūkumus 200,00 Eur sumai, priteistinos sumos už atliktus darbus dydis sudaro 2 345,46 Eur.

28. Teisėjų kolegija, apibendrindama, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nors ir neatlikęs ginčo materialaus teisinio santykio kvalifikacijos, iš esmės tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias rangos sutarties vykdymą. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškovės reikalavimo apmokėti už atlikto darbo rezultatą padaryta įvertinus šalių sudarytos sutarties turinį, perduoto darbų rezultato apimtis, šalių sutarties vykdymo metu sumokėtas sumas. Kadangi apskaičiuodamas ieškovei priteistiną sumą pirmosios instancijos teismas nepagrįstai reikalaujamos sumos nesumažino ieškovės pripažinta 100,00 Eur suma, todėl atsakovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 31 d. sprendimas keičiamas, priteistą už atliktus darbus sumą sumažinant iki 2 345,46 Eur (2 445,46 Eur – 100,00 Eur).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

29. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Aptariamu atveju pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą iš dalies, t. y. sumažinus priteistinos sumos dydį, yra pagrindas pakeisti ir pirmosios instancijos teisme priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį. Be to, atsakovė (apeliantė) apeliaciniame skunde taip pat kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nurodydama, kad buvo neteisingai paskaičiuota tenkintų ir atmestų reikalavimų proporcija.

30. Pirmosios instancijos teismas iš atsakovės ieškovės naudai priteisė 105,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, nurodydamas, kad ieškovės reikalavimai buvo iš esmės patenkinti, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokia teismo pozicija. Kaip teisingai nurodo ir apeliantė, ieškovė pradinio ieškiniu prašė iš viso priteisti 4 664,36 Eur sumą, ir tik bylos nagrinėjimo metu, paaiškėjus, kad dalis sumos, t. y. 2 000,00 Eur, yra sumokėta, ieškinio reikalavimai buvo patikslinti. Be to, ieškovė taip pat pripažino dalį trūkumų, kuriuos įvertino 200,00 Eur. Taigi, ieškovės ieškinio reikalavimai iš esmės buvo patenkinti 52,83 procentais (2 464,36 Eur x 100 proc. / 4 664,36 Eur), atitinkamai iš atsakovės ieškovės naudai galėjo būti priteista 55,47 Eur (105,00 Eur x 52,83 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų suma. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės ieškovės naudai priteista 105,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma mažinama iki 55,47 Eur sumos.

31. Atsakovės apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovė šioje byloje nėra pateikusi jos turėtų išlaidų ir jas pagrindžiančių įrodymų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl teisėjų kolegija dėl jų atlyginimo nesprendžia ir plačiau nepasisako. Tuo tarpu atsakovė yra sumokėjusi 59,00 Eur žyminį mokestį, apskaičiuotą nuo 2 604,36 Eur sumos. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė, pateikdama apeliacinį skundą, prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti iš dalies, t. y. sutinka su 1 342,23 Eur skola, todėl, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, ginčo suma apeliacinės instancijos teisme yra ne 2 604,36 Eur, o 1 262,13 Eur (2 604,36 Eur – 1 342,23 Eur). Atitinkamai atsakovė turėjo sumokėti žyminį mokestį ne nuo 2 604,36 Eur sumos, o nuo 1 262,13 Eur sumos, kuris sudaro 28,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, atsakovei yra grąžinama 31,00 Eur (59,00 Eur – 28,00 Eur; CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas) sumokėto žyminio mokesčio suma ir iš ieškovės atsakovės naudai priteisiama 1,08 Eur (tenkinta reikalavimų dalis – 3,84 proc. (2 504,36 Eur x 100 proc. / 2 604,36 Eur = 96,16 proc.; 100 proc. – 96,16 proc. = 3,84 proc.); 28,00 Eur x 3,84 proc. / 100 proc.)) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

32. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5,00 Eur sumą, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 31 d. sprendimą iš dalies pakeisti.

Priteistą ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Egreda“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Asia Trading Alliance“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 2 445,46 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų keturiasdešimt penkių eurų 46 ct) skolą sumažinti iki 2 345,46 Eur (dviejų tūkstančių trijų šimtų keturiasdešimt penkių eurų 46 ct) sumos bei priteistas 105,00 Eur (vieno šimto penkių eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 55,47 Eur (penkiasdešimt penkių eurų 47 ct) sumos.

Likusią Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 31 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Egreda“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Asia Trading Alliance“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), naudai priteisti 1,08 Eur (vieną eurą 08 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Asia Trading Alliance“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 31,00 Eur (trisdešimt vieną eurą 00 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2021 m. balandžio 29 d. mokėjimo pavedimu Nr. 335.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.