- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-02-11
- Bylos Nr.
- e2-1126-727/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18047-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Natalija Daškovienė
- Ieškovas
- D. S.
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Gintauto transportas“
- Kategorijos
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gintauto transportas“ atstovui advokatui Pauliui Bružui (2021 m. gruodžio 22 d. teismo posėdyje ir bendrovės vadovui A. K.),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę (darbo) bylą dėl darbo ginčo iš esmės išnagrinėjimo pagal ieškovo D. S. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Gintauto transportas“ dėl darbuotojui išmokėtinų išmokų, susijusių su darbo santykiais, netesybų išieškojimo, atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, išmokų išieškojimo bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gintauto transportas“ priešieškinį ieškovui dėl atleidimo iš darbo pripažinimo teisėtu, žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijoje (toliau – DGK arba komisija) buvo iškelta darbo byla Nr. APS-100-6739 pagal D. S. (toliau – ir darbuotojas) prašymą uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Gintauto transportui“ (toliau – ir darbdavys), kuriuo darbuotojas prašė: patikrinti darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų išmokėjimo jam išsamumą ir savalaikiškumą, o nustačius neišmokėjimo faktą išieškoti jo naudai jam tenkančias sumas, taip pat prašė patikrinti atleidimo teisėtumą. UAB „Gintauto transportas“ pareiškė savarankiškus reikalavimus šioje byloje ir prašė išieškoti darbdavio naudai iš darbuotojo 3 300 Eur žalos (nuostolių) atlyginimo.
Komisija, išnagrinėjusi šį darbo ginčą, 2021 m. birželio 2 d. priimtu sprendimu darbuotojo prašymą tenkino iš dalies - pripažino D. S. atleidimą iš darbo UAB „Gintauto transportas“ pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 55 straipsnio 1 dalį neteisėtu; pakeitė D. S. atleidimo iš darbo formuluotę ir konstatavo, kad darbo sutartis nutraukta pagal DK 218 straipsnio 6 dalį darbo ginčų komisijos sprendimo įsiteisėjimo dieną, negrąžinant D. S. į darbą; išieškojo D. S. naudai iš UAB „Gintauto transportas“ 2 717,52 Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstinį pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos ir po 52,26 Eur vidutinio darbo dienos užmokesčio nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos už kiekvieną darbo dieną pagal penkių darbo dienų savaitės darbo grafiką, bet ne ilgiau kaip už vienus metus ir 858,67 Eur kompensaciją pagal DK 218 straipsnio 4 dalį; išieškojo D. S. naudai iš UAB „Gintauto transportas“ 1 525,91 Eur likusią neišmokėtą dienpinigių sumą už komandiruočių dienas; pripažino, kad D. S. nemokamos atostogos 2021 m. sausio mėnesį tęsėsi nuo 2021 m. sausio 23 d. iki 2021 m. sausio 31 d.; atmetė D. S. prašymus likusioje dalyje. Darbo ginčų komisija, išnagrinėjusi priešpriešinį UAB „Gintauto transportas” reikalavimą, nusprendė dėl apgadinto vilkiko įmonei padarytą žalą sumažinti iki 1 288 Eur.
Abi ginčo šalys, nesutikdamos su komisijos sprendimu, pareiškė teisme ieškinius.
Šalies argumentai
D. S. (toliau – ir ieškovas, darbuotojas) patikslintu ieškiniu atsakovei UAB „Gintauto transportas (toliau – ir atsakovas, darbdavys, įmonė, bendrovė) prašo: 1) pripažinti, kad ieškovo atleidimas iš darbo nuo 2021 m. kovo 19 d, pagal DK 55 straipsnio 1 dalį neteisėtas, negrąžinti darbuotojo į buvusią darbovietę, priteisti iš atsakovės ieškovo naudai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, 2) pripažinti laikotarpius 2020 m. rugpjūčio 30 d., nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 25 d., nuo 2020 m. lapkričio 23 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d., nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 19 d., nuo 2021 m. sausio 23 d. iki 2021 m. sausio 31 d. ir 2021 m. vasario 1 d. iki 2021 m. kovo 19 d. prastovomis ne dėl darbuotojo kaltės, priteisti iš atsakovės ieškovo naudai už šiuos laikotarpius vidutinį darbo užmokestį; 3) priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 3 962,30 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų; 4) žalos atlyginimo iš ieškovo atsakovės naudai nepriteisti; 5) priteisti iš atsakovės ieškovo naudai netesybas už neatsiskaitymą laiku bei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodo, kad iš dalies sutinka su komisijos sprendimu, priimtu jo darbo byloje. Sprendimu pagrįstai buvo pakeista ieškovo atleidimo iš darbo formuluotė ir konstatuota, kad atleidimas realizuotas netinkamai, nes jokio raštiško prašymo nutraukti darbo sutartį jis darbdaviui nėra rašęs, tokios valios jam nėra išsakęs. Žinutės į telefoną taip pat nėra siuntęs, o darbdavio pateikta žinutė yra suklastota. Konstatavus atleidimo neteisėtumą, pagrįstai buvo priskaičiuotos darbuotojui tenkančios išmokos.
Ieškovo teigimu, jis taip pat nėra rašęs jokių prašymų suteikti jam nemokamas atostogas, todėl nemokamos atostogos jam fiksuotos nepagrįstai ir nepagrįstai už jas jam nėra sumokėtas darbo užmokestis. Dalyje darbdavio pateiktų prašymų jų surašymo datos fiksuotos ieškovui esant komandiruotėse: 2020 m. liepos 31 d. jis buvo komandiruotėje Prancūzijoje, 2020 m. spalio 30 d. - Vokietijoje, 2020 m. gruodžio 31 d. – Nyderlanduose, todėl akivaizdu, kad jis įmonės ofise prašymų surašyti negalėjo. Šių prašymų jis nėra rašęs, jie suklastoti.
Ieškovui laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 14 d. iki 2021 m. kovo 19 d. priskaičiuota darbo užmokesčio suma, atskaičius mokesčius – 4 353,30 Eur. Pagal septynis įsakymus dėl komandiruočių ieškovui priskaičiuotina bendra 4 348 Eur dienpinigių suma taikant 50 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių normą pagal ieškovo darbo sutartyje sulygtą sąlygą, kas, ieškovo manymu, neteisinga, dienpinigiai sumažinti nepagrįstai. Taigi viso paskaičiuota išmokėti dienpinigių suma jų nesumažinus būtų 8 701,30 Eur. Pagal devynis mokėjimo pavedimus ieškovui išmokėta bendra 6 339 Eur darbo užmokesčio ir dienpinigių suma. Į šią sumą įskaitytas ir atsakovės pateiktas UAB „Paysera LT“ 2021 m. vasario 12 d. pavedimo išrašas 1 600 Eur sumai, tačiau šios pinigų sumos ieškovas nėra gavęs. Tai patvirtina ieškovo banko sąskaitos išklotinė bei atsakymas iš UAB „Paysera LT“, kad toks pavedimas nebuvo atliktas. Taigi ieškovui išmokėta viso 4 739 Eur (6 339 – 1 600) su darbo santykiais susijusių išmokų. Atsakovės skola ieškovui sudaro 3 962,30 Eur (8 701,30 – 4 739).
Šalies argumentai
Ieškovas nesutinka su darbdavio jo atžvilgiu keltu reikalavimu išieškoti 3 300 Eur žalą ir nesutinka su komisijos sprendimu išieškoti dalį jos. Ieškovas, vykdydamas savo, kaip vairuotojo, pareigas, vairuodamas atsakovei priklausančią transporto priemonę vilkiką Volvo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas vilkikas su puspriekabe ir krovinys. Reikalavimas grindžiamas transporto priemonės priėmimo - perdavimo aktais, 2021 m. kovo 2 d. įsakymu, kuriuo neva pripažinta vairuotojo kaltė bei įtvirtintas jo sutikimas dalinai atlyginti žalą, PVM sąskaita ir mokėjimo nurodymu. Atsakovė nepateikė duomenų apie eismo įvykį, įvykusį dėl neva ieškovo kaltės, kurio metu buvo apgadintas vilkikas. DGK pateiktoje darbo byloje Nr. APS-100-6739 yra 2020 m. spalio 20 d. šalių susirašinėjimas, iš kurio matyti, jog vilkiko veidrodžius sudaužė pro šalį važiavusi transporto priemonė, kuri išvažiavo už skiriamosios eismo juostos ribų ir kliudė ieškovo vairuotą vilkiką. Ieškovo teigimu, įbrėžimą ir įlenkimus kairėse vilkiko duryse jis pastebėjo 2020 m. lapkričio 18-20 dienomis. Įbrėžimas buvo apie 8-10 cm ilgio, nubrauktas tik dažų sluoksnis (gruntas nepažeistas). Sprendžiant iš sugadinimų, jie galėjo atsirasti stovėjimo aikštelėje, kai duris kliudė kitas vairuotojas, atidarydamas savo vilkiko duris. Kadangi apgadinimai buvo nežymūs, ieškovas darbdavio apie juos neinformavo. 2020 m. lapkričio 11-22 dienomis vilkiko priėmimo - perdavimo akte, kuriuo ieškovas perdavė transporto priemonę kitam vairuotojui, nurodyta, jog pakeisti 2 veidrodžiai (kairės pusės) ir yra įbrėžimas duryse. DGK pateiktoje darbo byloje Nr. APS-100-6739 yra 2021 m. vasario 9 d. šalių susirašinėjimas, iš kurio matyti, jog veidrodžiai įvertinti tik 60 Eur. Remiantis atsakovės pateikta PVM faktūra, ribotos atsakomybės Lenkijos įmonė „Fenil“ vilkiką remontuoti pateikė tik 2021 m. vasario 15 d., t. y. po keturių mėnesių nuo galimo pažeidimo padarymo, todėl pagrįstai kyla klausimas, kaip vilkikas galėjo būti eksploatuojamas be šoninio veidrodėlio, o taip pat atsiranda didelių abejonių dėl remonto fakto ir to tikslingumo. Ieškovas mano, kad šį reikalavimą pagrindžiantys darbdavio duomenys sufabrikuoti, vilkiko remontas galėjo būti atliekamas po galimų kitų eismo įvykių arba sąskaita išrašyta už kito remontą. DK 150 straipsnio 2 dalies 3 punktas leidžia daryti išskaitas iš darbo užmokesčio tikslu atlyginti žalą, kurią darbuotojas dėl savo kaltės padarė darbdaviui. Šiuo atveju jokios ieškovo kaltės nei dėl sudaužytų veidrodžių, nei dėl įbrėžimo ir įlenkimo duryse nėra. Todėl ieškovas priešieškinį prašo atmesti visa apimtimi. Ieškovo teigimu, atsakovė nepateikė jokių duomenų apie tai, kokie neteisėti ieškovo veiksmai (ar neteisėtas neveikimas) tiesiogiai sąlygojo žalos padarymą, taip pat objektyviais rašytiniais duomenimis nepagrindė žalos dydžio.
DK 146 straipsnio 2 dalis numato, kad, darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip. Atleidimo iš darbo dieną atsakovė su ieškovu pilnai neatsiskaitė. Jokio susitarimo dėl vėlesnio atsiskaitymo sudaryta nebuvo. Atsižvelgiant į tai, atsakovė turi mokėti ieškovui netesybas DK 147 straipsnio 2 dalies pagrindu, kurias jis taip pat prašo priteisti.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „Gintauto transportas“ nesutikdama su ieškovo reikalavimais, ieškinį prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė pateikė byloje priešieškinį, kuriuo prašo pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo nuo 2021 m. kovo 19 d. pagal DK 55 straipsnio 1 dalį teisėtu, priteisti iš ieškovo 3 300 Eur žalos (nuostolių) atlyginimo atsakovo naudai, atmesti kitus darbuotojo DGK reikštus reikalavimus.
Atsakovė nurodė, kad ieškovo valia nutraukti darbo santykius susiformavo laisvai ir netrukdomai, ji buvo išreikšta raštiškai sms žinute, darbuotojas buvo nurodęs, kad po patirtos traumos nuo 2021 m. sausio 24 d. išvyksta į Baltarusijos Respubliką tęsti gydymo, jam buvo suteiktos nemokamos atostogos. Nuo šios datos jis į darbą taip ir negrįžo. Laikotarpiu iki jo atleidimo iš darbo buvo su juo ne kartą susisiekta, jis buvo raginamas sugrįžti į darbą, o nesant tokiai galimybei, atitinkamai pateikti nedarbingumą patvirtinančius dokumentus. Tačiau ieškovas ignoravo bet kokius prašymus, kol galiausiai 2021 m. kovo 2 d. pasinaudodamas nuotolinio ryšio priemone, per VIBER programėlę, pateikė atsakovei prašymą, informuodamas, jog pageidauja, kad būtų atleistas iš darbo. Šio savo prašymo įstatymo nustatytais terminais jis neatšaukė. Atsakovė, vykdydama šią darbuotojo valią, prašymą tenkino ir atleido jį iš darbo nuo 2021 m. kovo 19 d. jo paties prašymu, todėl laiko, jog ieškovas atleistas pagrįstai, esant jo rašytiniam prašymui – pareiškimui.
Atsakovė taip pat laikosi pozicijos, kad darbuotojas rašė prašymus nemokamoms atostogoms, ir dalį laiko faktiškai nedirbo, todėl draudiminis laikotarpis jam fiksuotas ir atlyginimas nemokėtas pagrįstai. Atsakovės teigimu, pateikti prašymų originalus ji negalinti, nes juos yra paėmę tyrėjai.
Atsiliepimas
Atsakovė priešieškinyje taip pat nurodo, kad ieškovas, vykdydamas savo, kaip vairuotojo, pareigą, komandiruotės metu vairuodamas atsakovei priklausančią transporto priemonę - vilkiką Volvo, (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sugadintas vilkikas su puspriekabe ir krovinys. Šią aplinkybę patvirtina transporto priemonės priėmimo - perdavimo aktas ir atsakovės 2021 m. kovo 2 d. įsakymas, kuriuo buvo pripažinta ir konstatuota vairuotojo kaltė bei įtvirtintas vairuotojo sutikimas dalinai atlyginti žalą. Po įvykio vilkikas buvo taisomas - remonto išlaidos siekė 6 133,64 Eur. Darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo - ne daugiau kaip jo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio (DK 153 straipsnio 1 dalis). Didelis neatsargumas yra tuomet, kai asmuo nesilaiko paprasčiausių kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo taisyklių, jas tiesiog ignoruoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2004; Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2 A-545-520/2010). Teisės doktrinoje kelių eismo taisyklių pažeidimas (smarkiai viršijant darbuotojo vairuojamos transporto priemonės greitį ir pan.) taip pat vertinamas kaip didelis neatsargumas (Davulis, Tomas. Lietuvos Respublikos darbo kodekso komentaras, Vilnius; 2018, p. 464, 6 punktas). Atsakovės teigimu, darbo ginčų komisija privalėjo tinkamai išnagrinėti UAB “Gintauto transportas” pateiktą savarankišką prašymą ir įpareigoti darbuotoją atlyginti įmonei padarytą materialinę žalą, kurią jis padarė. Tačiau komisija to nepadarė ir priėmė nemotyvuotą ir įmonės interesus pažeidžiantį sprendimą šioje dalyje. Todėl darbdavys, atsižvelgiant į žalos mastą ir įvykio aplinkybes, prašo išieškoti iš ieškovo 3 300 Eur žalos atlyginimo (šešis vidutinius jo darbo užmokesčius).
Teisminio nagrinėjimo metu ginčo šalys pilnai palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytas pozicijas.
2021 m. gruodžio 22 d. vykusiame teismo posėdyje dalyvavęs atsakovės vadovas A. K. teismui papildomai paaiškino, jog atsakovės įmonė yra asmeniškai jo 2018 metais įsteigta įmonė, užsiimanti tarptautiniais pervežimais. Vilkikus ir puspriekabes pagrinde nuomojasi, pačiai atsakovei nuosavybės teise priklauso keli seni vilkikai. Vilkikai nėra draudžiami transporto priemonių savanorišku draudimu (KASKO), nes tai yra brangu. Nuomotojai, išnuomojantys vilkikus, taip pat nereikalauja ir nekelia sąlygų dėl privalomo KASKO draudimo, to nereikalauja ir joks įstatymas. Direktoriaus teigimu, priimant kiekvieną darbuotoją jis asmeniškai su kiekvienu kalba ir informuoja žodžiu apie įmonėje esamą tvarką, tame tarpe ir apie tai, kad vilkikai nėra draudžiami KASKO draudimu ir kad padarius vilkikui žalą pats darbuotojas privalės ją atlyginti. Direktorius paaiškino neprisimenąs, ar ginčo atveju yra rašęs ieškovui žinutes, kad nelauktų policijos ir važiuotų toliau po įvykio, jo teigimu, paprastai būna atvirkščiai – visuomet vairuotojams akcentuoja, jog būtina skambinti policijai ir laukti jos atvykstant. Darbuotojai kas 28 dienas privalo grįžti į ofisą, bet jie to nenori ir jo nurodymų neklauso, jie patys pasirenka galimybę tęsti darbą, nes nenori turėti trumpas kadencijas. Grįžę rašo prašymus dėl nemokamų atostogų ir važiuoja pas save į tėviškę, nes dauguma vairuotojų yra iš Ukrainos ir Baltarusijos. Rašo ant suformuoto įmonės blanko ir pasirašo vadovui matant. Taip buvo ir su ieškovu – jis pats pasirašė prašymus nemokamoms atostogoms. Originalių prašymų pateikti negali, nes šie ieškovo prašymai kartu su kitais dokumentais paimti FNTT pareigūnų jiems atliekant tyrimą. Dėl ko atliekamas tyrimas teigė nežinąs ir neprisimenąs, lyg ir kažkokie nesutarimai su rangovais. Dėl ieškovo atleidimo iš darbo momentų atsakovės vadovas teismui aiškino, jog vieną rytą ieškovas tiesiog neatvažiavo į darbą, paskambino, pasakė, jog susilaužė koją, turi nedarbingumą. Jis jam pasakė, kad rašytų pasiaiškinimą dėl neatvykimo ir pateiktų biuletenį. Ieškovas to nepadarė. Kito pokalbio telefonu metu ieškovas pasakė, kad nori išeiti iš darbo, jam buvo pasakyta, kad rašytų prašymą, buvo dar keli mėginimai priminti, kad tai padarytų. Tuomet ieškovas parašė sms žinutę į telefoną. Įmonei to pakako, jis buvo atleistas. Šio susirašinėjimo žinučių išklotinių DGK neteikė, nes nepagalvojo, kad reikalinga, o gal tiesiog pamiršo. Direktoriaus teigimu, įmonė pripažįsta, kad 1 600 Eur darbuotojui per Paysera nėra pervedusi, kad mokėjimo pavedimas yra klaidingas. Atsakovės vadovas tikino, kad visi vilkiko remonto darbai ginčo atveju buvo reikalingi ir faktiškai buvo atlikti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas, priešieškinys atmestinas.
Rašytine darbo bylos ir nagrinėjamos civilinės bylos medžiaga nustatyta, kad ginčo šalys 2020 m. rugpjūčio 3 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ieškovas buvo priimtas į darbą pas atsakovę tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Darbo sutarties 3 p. ieškovui buvo nustatytas bandomasis 3 mėn. laikotarpis darbdavio iniciatyva, siekiant nustatyti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui. Atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovui 1 100 Eur dydžio darbo užmokestį neatskaičius mokesčių (darbo sutarties 1.3.1 p.), kuris mokamas du kartus per mėnesį – viena jo dalis 20-25 mėnesio dieną, likusi dalis – ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo mėnesio pabaigos, esant darbuotojo prašymui darbo užmokestis gali būti mokamas vieną kartą per mėnesį (darbo sutarties 1.3.2 p.). Darbo sutarties 4.1 p. buvo sutarta, kad darbuotojo darbo laikas - vidutiniškai 40 valandų per savaitę, taikoma suminė darbo laiko apskaita, esant darbdavio poreikiui, darbuotojas sutinka dirbti ir daugiau valandų nei nurodyta (darbuotojo susitikimas išreiškiamas darbuotojui faktiškai pradėjus dirbti daugiau valandų ar kitaip patvirtinus savo sutikimą); kadangi darbuotojai taikoma suminė darbo laiko apskaita, įprastai darbuotojo darbo laikas paskirstomas taip, kad darbuotojas darbo funkcijas komandiruotėje gali atlikti iki 2 mėnesių ir 1 mėnesį į komandiruotę nevykti, nepažeidžiant maksimaliųjų darbo laiko ir minimaliųjų poilsio laiko reikalavimų; apie komandiruotę darbuotojui pranešama ne vėliau kaip prieš l6 dienų iki komandiruotės pradžios šioje darbo sutartyje nurodytais darbuotojo kontaktais. Šiuo punktu šalys taip pat sulygo, ir patvirtino, kad darbuotojo dirbtas laikas, viršijantis ne visą darbo laiką, bet neviršijantis teisės aktuose nustatyto maksimalaus valandų per savaitę ir maksimalaus valandų per darbo dieną (pamainą) skaičiaus bei suminės darbo laiko apskaitos laikotarpiu neviršijantis DK įtvirtinto normalaus darbo laiko (vidutiniškai 40 darbo valandų per savaitę), nėra ir negali būti traktuojamas kaip viršvalandinis ir jis apmokamas kaip normalus darbo laikas. Taip pat šalys susitarė, kad jeigu darbuotojas yra siunčiamas į komandiruotę, tuo atveju jeigu darbdavys vienašališku sprendimu (įsakymu) nenustato kitaip, dienpinigiai avansu, t. y. iki komandiruotės pradžios, darbuotojui nemokami, o tuo atveju kai dienpinigiai avansu, t. y. iki komandiruotės pradžios, darbuotojui nėra išmokami, darbdavys dienpinigius už komandiruotę išmoka ne vėliau kaip darbo užmokesčio mokėjimo dieną; darbuotojas neturi teisės atsisakyti vykti į komandiruotę, jeigu vadovaujantis šia nuostata jam nebuvo išmokėtas avansas (darbo sutarties 5.3 p.). Šalys taip pat sutarė, kad už darbą komandiruotės metu mokami mažesni, t. y. 50 proc., Vyriausybės nutarimu patvirtinti dienpinigiais, kurie atskiru darbdavio įsakymu ir jo nuožiūra gali būti mokami ir didesni nei 50 proc. (darbo sutarties 5.4 p.). Darbo sutarties 5.2 p. numatyta, kad darbuotojas yra informuotas ir sutinka, kad su visais darbdavio dokumentais, sprendimais ir įsakymais, įskaitant, bet neapsiribojant, darbdavio vadovo ar kito viršesnio jo personalo ar tiesioginio vadovo įsakymais, sprendimais, taisyklėmis, pranešimais dėl darbo santykių, darbo drausmės, reikalavimais pasiaiškinti, ir kt., darbo grafikais, darbo apmokėjimo tvarka, atostogas, iškvietimu į komandiruotes ir kitais lokaliniais darbuotojo darbo, tvarką reglamentuojančiais dokumentais, būtų informuojamas ir jam apie visus darbdavio priimamus sprendimus, susijusius su darbuotoju, būtų pranešama darbuotojo nurodytu elektroniniu paštu, telefonu pokalbio metu, instaliuota programa ir (arba) trumpąja SMS žinute (tel. Nr. (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini)), GPS stebėjimo ir bendravimo su vairuotoju sistemos vairuotojo planšetiniame kompiuteryje, pasirašytinai arba atitinkamą informaciją viešai paskelbiant fizinėje ir (arba) elektroninėje darbdavio skelbimų lentoje. 5.5 punktu šalys susitarė, kad jeigu darbdavys vienašališku sprendimu (įsakymu) nenustato kitaip, grįžęs iš komandiruotės, darbuotojas per 3 darbo dienas pateikia darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui ataskaitą ir atitinkamus pirminius dokumentus apie komandiruotėje turėtas faktines išlaidas, o jeigu buvo išmokėtas avansas, grąžina nepanaudotą avanso likutį. Darbo sutarties 6 dalyje išvardintos darbuotojo pareigos ir įsipareigojimai, o 6.2 dalyje įtvirtintos sąlygos jo galimai materialinei atsakomybei taikyti. Šios dalies 6.2.2 punkto dalyje, be kita ko, įtvirtinta darbuotojo materialinė atsakomybė už jam patikėtos transporto priemonės apgadinimą / sugadinimą dėl darbuotojo veiksmų ar neveikimo.
Darbo sutarties nuostatose, be kita ko, įvardinta nemažai Lietuvos nacionalinės teisės ir ES reglamentų nuostatų, kurių turinys užsienio subjektu esančiam darbuotojui vargu ar buvo žinomas ir aiškinamas. Minėta darbo sutartis nėra visiškai tipinės formos, ji konkretizuota išskirtinai darbuotojo darbinių funkcijų ir įsipareigojimų forma, deklaruojant tik vienintelį jos 11 dalyje įtvirtintą darbdavio įsipareigojimą – laiku atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju, kas ir taip jam privalu pagal DK nuostatas.
Darbo sutarties 7 dalyje numatytas jos įsigaliojimas ir darbuotojo darbo pradžios laikas – 2020 m. liepos 14 d., jeigu išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje arba viza, t. y. keliomis savaitėmis anksčiau nei ji faktiškai šalių buvo pasirašyta. Iš VSDFV duomenų matyti, kad darbuotojas darbą atsakovės įmonėje praėjo 2020 m. liepos 14 d.
Iš VSDFV duomenų nustatyta, kad ši darbo sutartis nutraukta 2021 m. kovo 19 d. pagal DK 55 str., t. y. darbuotojui prašant.
Iš VSDFV duomenų nustatyta, kad ieškovui yra fiksuoti nedraudiminiai laikotarpiai dėl nemokamų atostogų, kurių suteikimą darbuotojas ginčija, ginčydamas darbdavio į bylą pateiktų prašymų jas suteikti pasirašymą. VSDFV duomenų bazėje atspindėti šie nedraudiminiai laikotarpiai: 2020 m. liepos 15 – 17 dienomis, rugpjūčio 1 – 15 dienomis, rugsėjo 1 – 30 dienomis, spalio 16 – 31 dienomis, lapkričio 1 – 30 dienomis, gruodžio 1 – 19 dienomis, 2021 m. sausio 16 – 31 dienomis, vasario 1 – 28 dienomis, kovo 1- 19 dienomis.
Laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 18 d. iki kovo 5 d. darbuotojas sirgo.
2021 m. kovo 2 d. darbdavys priėmė įsakymą dėl padarytos turtinės žalos atlyginimo, kuriuo nurodė išieškoti iš ieškovo 3 300 Eur dėl jo didelio neatsargumo padarytai žalai atlyginti.
Byloje esantys dokumentai (atlyginimų žiniaraščiai) rodo, kad ieškovui laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 14 d. (faktinio jo darbo laiko pradžios) iki 2021 m. kovo 19 d. priskaičiuota darbo užmokesčio suma, atskaičius mokesčius, yra 4 353,30 Eur.
Pagal darbdavio į bylą pateiktus septynis įsakymus dėl komandiruočių ieškovui suteikimo jam priskaičiuotina bendra 4 348 Eur dienpinigių suma, kuri paskaičiuota taikant 50 proc. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių normą.
Pagal byloje esančius devynis mokėjimo pavedimus ieškovui išmokėta bendra 6 339 Eur darbo užmokesčio ir dienpinigių suma. Į šią sumą įskaitytas ir atsakovės pateiktas UAB „Paysera LT“ 2021 m. vasario 12 d. pavedimo išrašas dėl 1 600 Eur sumos pervedimo ieškovui. Po ieškovo į bylą pateiktų UAB ,,Paysera LT“ įrodymų dėl neatlikto pavedimo šiai sumai, darbdavys pripažino, kad ši suma darbuotojui nebuvo pervesta ir nėra jam išmokėta. Tokiu būdu pagal byloje esančius duomenis ieškovui atsakovė pervedė (išmokėjo) viso 4 739 Eur (6 339 – 1 600) su darbo santykiais susijusių išmokų. Ginčo dėl šio nėra.
Dėl darbuotojo byloje keltų reikalavimų.
Dėl darbuotojo reikalavimo pripažinti dalį laikotarpių prastovomis ne dėl darbuotojo kaltės, priteisti iš atsakovės ieškovo naudai už šiuos laikotarpius vidutinį darbo užmokestį.
Šis ieškovo reikalavimas iš esmės grindžiamas tuo, kad jokių prašymų darbdaviui dėl nemokamų atostogų jam suteikimo darbuotojas nėra rašęs. Teismas sutinka su šiuo klausimu darbuotojo byloje išsakyta pozicija ir laiko ją pagrįsta bei įrodyta (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178-185 straipsniai).
Minėta, VSDFV duomenų bazėje atspindėti šie ieškovui pažymėti nedraudiminiai laikotarpiai: 2020 m. liepos 15 – 17 dienomis, rugpjūčio 1 – 15 dienomis, rugsėjo 1 – 30 dienomis, spalio 16 – 31 dienomis, lapkričio 1 – 30 dienomis, gruodžio 1 – 19 dienomis, 2021 m. sausio 16 – 31 dienomis, vasario 1 – 28 dienomis, kovo 1- 19 dienomis. Minėta, laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 18 d. iki kovo 5 d. darbuotojas sirgo.
Sutinkamai su DK 137 straipsnio 2 dalimi ilgiau nei vieną dieną trunkančios nemokamos atostogos gali būti suteikiamos darbuotojo prašymu ir su darbdavio sutikimu.
Atsakovė nepateikė darbuotojo ranka rašytų ir jo pasirašytų prašymų ir teismas neturi pagrindo manyti bei pritarti atsakovės išsakytai pozicijai, kad prašymai buvo perduoti FNTT tyrėjams. Pastarieji oficialia pažyma paneigė tokių prašymų paėmimą. Atsakovės vadovas negalėjo įvardinti, koks tyrimas atliekamas įmonės atžvilgiu būtent šios institucijos tyrėjų, bet pakankamai akivaizdu, kad jis negalėjo būti pradėtas ir nebuvo pradėtas ieškovo, kaip darbuotojo, prašymu, ir vargiai tikėtina, kad FNTT tyrėjams tokie darbuotojo prašymai buvo reikalingi.
Iš paties darbdavio į bylą pateiktų komandiruočių įsakymų matyti, kad didžiąją nedraudiminių laikotarpių dalį ieškovas dirbo, t. y. buvo komandiruotėse. Darbdavys nesirėmė šiuose įsakymuose nurodytų pareiginių funkcijų neatlikimu, įsakymų neįvykdymu ir, kaip rodo duomenys apie atlyginimo ieškovui mokėjimą, šias komandiruotes ieškovui yra apmokėjęs. Minėta, 2021 m. sausio 18 d. – kovo 5 d. ieškovas sirgo, todėl jokių nemokamų atostogų jis negalėjo turėti. Sutiktina ir su ieškovo pastebėjimu apie tai, kad dalis prašymų suteikti ieškovui nemokamas atostogas yra surašyti (kaip rodo juose esanti data) ieškovui būnant užsienyje. Tokiu būdu pakankamai akivaizdu, kad darbdavys teikia akivaizdžiai melagingą įvykio versiją, kuri vertintina byloje kaip gynybinė jo pozicija.
Šios nustatytos aplinkybės ginčo kontekste šalia kitų byloje esančių rašytinių duomenų ir FNTT pateiktos informacijos vertintinos ir kaip netiesioginis įrodymas to, kad darbuotojo prašymai dėl nemokamų atostogų suteikimo nėra surašyti ir pasirašyti paties darbuotojo. Akcentuotina ir tai, kad vargu ar darbdavys toleruotų ir sutiktų leisti nedirbti darbuotojui tokį ilgą laiką.
Tokiu būdu manytina, jog darbuotojui už darbą nurodytais nedraudiminiais laikotarpiais, kurių nebuvo, turi būti sumokėtas darbo sutartyje fiksuotas darbo užmokestis: o būtent 150 Eur už 2020 m. liepos 15 – 17 dienas (50 Eur (1 100 / 22 = 1 darbo dienos VDU) x 3 d. d.), 550 Eur už rugpjūčio 1 – 15 dienas, 1 100 Eur už rugsėjo 1 – 30 dienas, 550 Eur už spalio 16 – 31 dienas, 750 Eur už lapkričio 1 – 22 dienas, kuomet ieškovui fiksuotas komandiruotėje būtas laikas (50 Eur x 15 darbo dienų), 650 Eur už gruodžio 1 – 19 dienas (50 Eur x 13 darbo dienų), 500 Eur už 2021 m. kovo 5- 19 dienas, t. y. už laikotarpį po nedarbingumo iki atleidimo (50 Eur x 10 darbo dienų). Viso - 4 250 Eur neatskaičius mokesčių darbo užmokesčio (DK 32 str. 1 d., 146 str. 1 d., 146 str. 2 d.).
Imant domėn konstatuotą nedraudiminių laikotarpių nepagrįstumą ir dėl virš išdėstyto padarytas išvadas dėl darbuotojo faktinio buvimo komandiruotėse tuo metu, nėra teisinių prielaidų ir pagrindo kalbėti apie prastovas, todėl darbuotojui už neteisingai deklaruotą draudiminį laikotarpį išieškotinas jam tenkantis nurodytas faktinis darbo užmokestis.
Dėl reikalavimo išieškoti dienpinigius.
Darbuotojas prašo priteisti iš darbdavio 3 962,30 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų, kuri, jo teigimu, kyla iš nepagrįstai 50 proc. sumažintų dienpinigių.
Dienpinigių mokėjimą darbo santykiuose reglamentuoja Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 523 (toliau – Aprašas). Jo 2 p. nustatyta, kad dienpinigiai apskaičiuojami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius arba mažesnius dienpinigių dydžius, jeigu mažesni dydžiai numatyti kolektyvinėje sutartyje ar darbo sutartyje (toliau kartu - nustatyti dydžiai). Kolektyvinėje ar darbo sutartyje nustatyti dienpinigių dydžiai negali būti mažesni kaip 50 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių.
Iš bylos duomenų nėra nustatyta, kad atsakovės įmonėje būtų sudaryta kolektyvinė sutartis. Vadinasi, dienpinigių dydis ir galimybė juos mažinti šio ginčo atveju turi būti aptarti darbo sutartyje.
Minėta, šalių pasirašytos darbo sutarties turinys numatė tokią darbo užmokesčio mokėjimo sąlygą: atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovui 1 100 Eur dydžio darbo užmokestį neatskaičius mokesčių (darbo sutarties 1.3.1 p.), kuris mokamas du kartus per mėnesį – viena jo dalis 20-25 mėnesio dieną, likusi dalis – ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo mėnesio pabaigos, esant darbuotojo prašymui darbo užmokestis gali būti mokamas vieną kartą per mėnesį (darbo sutarties 1.3.2 p.); darbo sutarties 4.1 p. buvo sutarta, kad darbuotojo darbo laikas - vidutiniškai 40 valandų per savaitę, taikoma suminė darbo laiko apskaita, esant darbdavio poreikiui, darbuotojas sutinka dirbti ir daugiau valandų nei nurodyta (darbuotojo susitikimas išreiškiamas darbuotojui faktiškai pradėjus dirbti daugiau valandų ar kitaip patvirtinus savo sutikimą); kadangi darbuotojai taikoma suminė darbo laiko apskaita, įprastai darbuotojo darbo laikas paskirstomas taip, kad darbuotojas darbo funkcijas komandiruotėje gali atlikti iki 2 mėnesių ir 1 mėnesį į komandiruotę nevykti, nepažeidžiant maksimaliųjų darbo laiko ir minimaliųjų poilsio laiko reikalavimų; apie komandiruotę darbuotojui pranešama ne vėliau kaip prieš l6 dienų iki komandiruotės pradžios šioje darbo sutartyje nurodytais darbuotojo kontaktais; šiuo punktu šalys taip pat sulygo, ir patvirtino, kad darbuotojo dirbtas laikas, viršijantis ne visą darbo laiką, bet neviršijantis teisės aktuose nustatyto maksimalaus valandų per savaitę ir maksimalaus valandų per darbo dieną (pamainą) skaičiaus bei suminės darbo laiko apskaitos laikotarpiu neviršijantis DK įtvirtinto normalaus darbo laiko (vidutiniškai 40 darbo valandų per savaitę), nėra ir negali būti traktuojamas kaip viršvalandinis ir jis apmokamas kaip normalus darbo laikas; taip pat šalys susitarė, kad jeigu darbuotojas yra siunčiamas į komandiruotę, tuo atveju jeigu darbdavys vienašališku sprendimu (įsakymu) nenustato kitaip, dienpinigiai avansu, t. y. iki komandiruotės pradžios, darbuotojui nemokami, o tuo atveju kai dienpinigiai avansu, t. y. iki komandiruotės pradžios, darbuotojui nėra išmokami, darbdavys dienpinigius už komandiruotę išmoka ne vėliau kaip darbo užmokesčio mokėjimo dieną; darbuotojas neturi teisės atsisakyti vykti į komandiruotę, jeigu vadovaujantis šia nuostata jam nebuvo išmokėtas avansas (darbo sutarties 5.3 p.); šalys taip pat sutarė, kad už darbą komandiruotės metu mokami mažesni, t. y. 50 proc., Vyriausybės nutarimu patvirtinti dienpinigiais, kurie atskiru darbdavio įsakymu ir jo nuožiūra gali būti mokami ir didesni nei 50 proc. (darbo sutarties 5.4 p.).
Akivaizdu, kad darbo sutartimi šalys nesulygo dėl Apraše nurodyto galimo dienpinigių mažinimo būdo, t. y. mokant darbuotojui 50 proc. Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių. Taip pat numatyta galimybė juos didinti išskirtinai darbdavio iniciatyva, kuri paprastai nėra išreiškiama ir nebuvo išreikšta šiuo konkrečiu ginčo atveju. Tokia formuluotė darbuotojui, kuris yra užsienio subjektas, faktiškai nežinantis lietuvių kalbos ir darbo sutartyje nurodyto teisės akto, kuris ir nekonkretizuotas, turinio, yra neaiški, turinti pranašumą darbdaviui. Todėl visi atsakovės argumentai, paremti minėto vyriausybės nutarimo ir Aprašo normatyvo taikymu darbuotojo darbo užmokesčiui skaičiuoti, o būtent, galimybe juos mažinti 50 proc., negali būti laikomi pagrįstais. Šalys nesusitarė aiškiai dėl galimybės juos mažinti taip, kaip nustato esamas teisinis reglamentavimas, nes jo net neįvardino, su tokiu aktu darbuotojas, užsienio šalies pilietis, nebuvo supažindintas ir negalėjo susipažinti dėl formuluotės nekonkretumo ir neaiškumo.
Be to, darbdavys nebuvo darbuotojo supažindinęs su įsakymais dėl komandiruočių, kuriuose buvo nurodytas dienpinigių skaičiavimas ir įtvirtinta galimybė juos mažinti per pusę. Dienpinigiai darbuotojui buvo mokami dalimis, nereguliariai, todėl darbuotojas negalėjo žinoti, kaip jie skaičiuojami ir kokio dydžio yra.
Svarbu akcentuoti ir tai, kad minėtas Aprašas atsakovės, kaip transporto sektoriaus atstovės, veikloje taikomas be jokių išlygų ir išimčių. Šio Aprašo II skyrius numato tam tikrus darbo ir poilsio laiko ypatumus kelių transporto įmonėse. Aprašas numato, kad mobiliojo kelių transporto darbuotojo darbo laikas yra nuo darbo pradžios iki pabaigos, kurį mobilusis kelių transporto darbuotojas yra savo darbo vietoje, darbdavio žinioje ir atlieka savo funkcijas ar veiklą (išskyrus pertraukas) (Aprašo 8 punktas); savaitė kelių transporto įmonėse yra laiko tarpas nuo pirmadienio 00.00 valandos iki sekmadienio 24.00 valandos (Aprašo 9 punktas); vidutinis savaitės darbo laikas neturi viršyti 48 valandų. Maksimali savaitės darbo laiko trukmė gali būti pailginta iki 60 valandų tik tada, kai per 4 mėnesius neviršijama vidutiniškai 48 darbo valandų per savaitę (Aprašo 14.1 punktas); kai atliekamas naktinis darbas, kasdienis darbo laikas negali viršyti 10 valandų per kiekvieną 24 valandų laikotarpį (Aprašo 14.4 punktas); darbas nakties laiku apmokamas pagal Darbo kodekso nuostatas, kompensacija (didesnis apmokėjimas, papildomas poilsio laikas ir kita) už nakties darbą gali būti skiriama pagal kolektyvines sutartis, darbdavių ir darbuotojų susitarimus, jeigu tai nekelia grėsmės kelių eismo saugai (Aprašo 14.5 punktas).
Šis teisinis reglamentavimas aiškiai rodo, kad tolimųjų reisų vairuotojams taikomi tam tikri darbo laiko ir poilsio režimų ypatumai. Jie akivaizdžiai susiję ir su apmokėjimu už jų atliekamą darbą.
Darbo sutartyje akivaizdžiai ydingai ir neteisingai nurodomas į užsienį komandiruojamo vairuotojo darbo laikas, darbo laikui taikoma apskaita. Darbo sutartyje nurodytas darbo laiko režimas tarptautinių vežimų sektoriuje nėra įprastas. Imant domėn įsakymuose nurodomą komandiruočių trukmę ir tachografo duomenis, akivaizdu, kad jos kaskart viršijo 28 dienas, nebuvo išlaikomas poilsio režimas ir pan. Teismas neturi pagrindo pritarti atsakovės vadovui, kad taip vairuotojai elgėsi savo nuožiūra, jo neklausydami. Labai abejotina, kad pelno ir naudos sau siekiantis verslo subjektas nežinojo tikrosios situacijos dėl vairuotojo buvimo komandiruotėje trukmės.
Byloje nėra duomenų, kad darbuotojui būtų skaičiuojamas naktinio, galimo viršvalandinio darbo laiko apmokėjimas, mokama už darbą savaitgalį ar poilsio dienomis ir pan. Tačiau nesant tuo grindžiamiems ir įrodinėjamiems darbuotojo reikalavimams, teismas plačiau šių momentų nevertina, tačiau priima šiuos faktus domėn, svarstydamas darbuotojo byloje pareikštų reikalavimų turinį ir kaip darbdavį charakterizuojančią aplinkybę.
Darbo santykiuose darbuotojas yra silpnesnioji šalis (pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimo byloje C-684/16 41 p.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. lapkričio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-615-469/2015 pažymėjo, kad darbo ginčai įstatymų leidėjo išskiriami iš kitų civilinių ginčų, CPK XX skyriaus normose įtvirtinant darbo bylų nagrinėjimo ypatumus. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad darbo bylos priskiriamos prie bylų, kurių nagrinėjimas susijęs su viešojo intereso apsauga, jų nagrinėjimo ypatumų, inter alia, teismo pareigos būti aktyviam, įtvirtinimu siekiama užtikrinti darbuotojo, kaip darbo ginčo šalies, kuri socialiniu ir ekonominiu požiūriu šiuose santykiuose vertintina kaip silpnesnė, interesų adekvačią apsaugą.
Akivaizdu, kad darbuotojų iš mažiau ekonomiškai išsivysčiusių šalių ekonominis pažeidžiamumas santykiuose su darbdaviu yra ypač didelis, tokie darbuotojai dėl objektyvių priežasčių - kalbos nežinojimo, Lietuvos Respublikos teisės aktų nežinojimo, baimės neprarasti turėtų lėšų įsidarbinimui, nebuvimo aukštos kvalifikacijos specialistais - negali dalyvauti lygiavertėse derybose su darbdaviu dėl darbo sutarties sąlygų konkretumo, aiškumo, atitikimo žodžiu sulygtoms sąlygoms. Todėl suprantama, kad tokie darbuotojai nekvestionuoja darbdavio vienašališkai parengtų dokumentų turinio. Kritiškai vertintina ir ta situacija, kad su jais tokie darbuotojai nėra supažindinami.
Už tinkamą darbo sutarties sudarymą yra atsakingas darbdavys, darbdavys privalo į darbo sutartį įtraukti aiškiai suformuluotas, abiem šalims objektyviai suprantamas ir atitinkančias jų valią, sąlygas. DK 6 straipsnio 2 dalis numato aptariamos darbdavio pareigos nevykdymo padarinius - kai abejojama dėl darbo santykius reglamentuojančių darbo ir kolektyvinių sutarčių sąlygų, jos aiškinamos darbuotojų naudai. DK 24 straipsnis įtvirtina sąlygą, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise.
Darbuotojas, būdamas užsienio piliečiu, nebūdamas nei teisininku, nei buhalteriu, negalėjo objektyviai suprasti ir nesuprato šios darbo sutarties sąlygos, turėjo pagrįstą lūkestį tikėtis visų nurodytų dienpinigių išmokėjimo, dėl kurių mokėjimo, tikėtina, ir buvo tariamasi priėmimo į darbą metu, kitaip darbuotojas iš užsienio neturėtų ketinimo darbintis už 1 100 Eur į mėnesį.
Nustatyta, kad ieškovui laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 14 d. iki 2021 m. kovo 19 d., kaip rodo darbdavio į bylą pateikti atlyginimų žiniaraščiai, priskaičiuota darbo užmokesčio suma, atskaičius mokesčius, yra 4 353,30 Eur (kartu su priskaičiuota kompensacijos už nepanaudotas atostogas suma, kuri yra 151,11 Eur). Pagal jo į bylą pateiktus septynis įsakymus dėl komandiruočių ieškovui priskaičiuota bendra 4 348 Eur dienpinigių suma taikant 50 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių normą. kuri, darbdavio teigimu, paskaičiuota pagal darbo sutarties sąlygas.
Taigi viso paskaičiuota išmokėti dienpinigių suma jų nesumažinus, kaip rodo tie patys įsakymai, būtų 8 701,30 Eur.
Pagal devynis mokėjimo pavedimus ieškovui išmokėta bendra 6 339 Eur darbo užmokesčio ir dienpinigių suma. Į šią sumą įskaitytas ir atsakovės pateiktas UAB „Paysera LT“ 2021 m. vasario 12 d. pavedimo išrašas 1 600 Eur sumai, tačiau šios pinigų sumos ieškovas nėra gavęs ir šią aplinkybę darbdavys teisminio nagrinėjimo metu pripažino. Taigi ieškovui faktiškai išmokėta suma yra 4 739 Eur (6 339 – 1 600). Tokiu būdu atsakovės skola ieškovui sudaro 3 962,30 Eur (8 701,30 – 4 739) (suma į rankas).
Dėl reikalavimo priteisti netesybas.
Sutinkamai su DK 147 straipsnio 2 dalimi, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo, darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis - darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsto atsiskaitymo laikotarpis yra trumpesnis negu vienas mėnuo, netesybų dydį sudaro darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio suma, apskaičiuota proporcingai uždelsto atsiskaitymo laikotarpiui.
Byloje esantys duomenys ir virš nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina neatsiskaitymo su darbuotoju faktą. Akivaizdu, kad dėl to nėra darbuotojo kaltės, nes neatsiskaitymo faktą sąlygojo neteisingas darbdavio duomenų teikimas VSDFV ir darbuotojui tenkančių išmokų skaičiavimas ir mokėjimas, todėl jam taikytina minėtoje teisės normoje įtvirtinta sankcija.
Atsižvelgiant į nustatytų pažeidimų netinkamai mokant darbuotojui su darbo santykiais susijusias sumas pobūdį, t. y. į aplinkybę, jog nei darbo užmokestis, nei dienpinigiai nebuvo mokami ir nebuvo sumokėti atleidimo momentu, kad ilgą laiką buvo laikomasi pozicijos, kad 1 600 Eur darbuotojui yra išmokėti, neįvertinus darbuotojo nurodomų teiginių tam, kad nepagrįstai buvo žymimas nedraudiminis laikotarpis ieškovui, teismas laiko, jog yra pagrindas išieškoti darbuotojo naudai jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio netesybas – 3 300 Eur (1 100 Eur x 3 mėn.), neatskaičius mokesčių, ši suma protinga ir adekvati minėtos sankcijos turiniui.
Dėl atleidimo iš darbo teisėtumo.
Iš VSDFV duomenų nustatyta, kad darbo sutartis nutraukta 2021 m. kovo 19 d. pagal DK 55 straipsnio 1 dalį., t. y. darbuotojui prašant.
Byloje nėra darbdavio priimto įsakymo dėl šios darbo sutarties nutraukimo. Taip pat nėra darbuotojo ranka rašyto prašymo ją nutraukti ir nėra ginčo dėl to, kad tokio ranka rašyto prašymo iš viso nėra.
DK 55 straipsnio 1 dalis nustato privalomą imperatyvą, kada darbo sutartis gali būti nutraukiama darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių, o būtent, darbo sutartį šiuo pagrindu turi teisę nutraukti pats darbuotojas, teikdamas rašytinį prašymą.
Byloje nėra duomenų, kad darbuotojas buvo išreiškęs valią nutraukti darbo sutartį. Jokio jo ranka surašyto ir pasirašyto prašymo, išsiųsto elektron. įrenginiais ar paštu, byloje nėra. Nėra darbdavio priminimo / raginimo darbuotojui jį parašyti ir atsiųsti, kaip kad teigė atsakovės vadovas. Sms žinutė tokiam rašytiniam prašymui neprilyginama, be to, yra labai didelių ir pagrįstų abejonių dėl to, ar darbdavio nurodytą tokią žinutę siuntė pats darbuotojas: 1) kritiškai vertintinas atsakovės tokios informacijos pateikimas į bylą - tik teisminio nagrinėjimo metu ir ne nuo pat jos nagrinėjimo pradžios, 2) priimtini domėn darbuotojo išsakyti pastebėjimai dėl galimo sms žinučių klastojimo, tai vertinant šalia kitų akivaizdžių atsakovės elgesio nesąžiningumo momentų, o taip pat nesant jokiam darbdavio priimtam ieškovo atleidimo iš darbo įsakymui.
Tokiu būdu nenustačius būtinojo elemento darbo sutarčiai šiuo pagrindu nutraukti, nėra pagrindo laikyti tokį darbo sutarties nutraukimą teisėtu ir pagrįstu.
Kadangi darbuotojas nepageidauja būti grąžinamas į darbą, laikytina, kad jo darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos. Darbuotojui išieškotinas DK 218 straipsnio 4 dalyje numatytas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus.
Tokiu būdu darbuotojui priteistina 12 100 Eur (1 100 Eur x 11 mėn.) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki šio teismo sprendimo priėmimo ir po 50 Eur vienos dienos darbo užmokesčio (1 100 Eur / 22 d. d. ) už kiekvieną darbo dieną esant penkių darbo dienų savaitei iki jo visiško įvykdymo, bet ne daugiau kaip už metus.
Kadangi ieškovas atsakovės įmonėje neišdirbo dviejų metų, išeitinė kompensacija jam nepriklauso.
Dėl darbdavio reikalavimo išieškoti žalą.
Darbdavys DGK reikštais savarankiškais reikalavimais ir byloje pareikštu priešieškiniu prašo išieškoti iš darbuotojo 3 300 Eur padarytai materialinei žalai atlyginti.
Atsakovė priešieškinyje nurodo, kad ieškovas, vykdydamas savo, kaip vairuotojo, pareigą, komandiruotės metu vairuodamas atsakovei priklausančią transporto priemonę - vilkiką Volvo, (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sugadintas vilkikas su puspriekabe ir krovinys. Šią aplinkybę patvirtina transporto priemonės priėmimo - perdavimo aktas ir atsakovės 2021 m. kovo 2 d. įsakymas, kuriuo buvo pripažinta ir konstatuota vairuotojo kaltė bei įtvirtintas vairuotojo sutikimas dalinai atlyginti žalą. Po įvykio vilkikas buvo taisomas - remonto išlaidos siekė 6 133,64 Eur. Darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo - ne daugiau kaip jo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio (DK 153 straipsnio 1 dalis).
Ieškovas nepripažįsta šių reikalavimų, neigia sukėlęs eismo įvykį ir savo pareigą atsakyti, apeliuoja į prašomos išieškoti sumos nepagrįstumą.
DK 151 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą.
DK 152 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos. Šio straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, kad nustatant atlygintinos turtinės žalos dydį atsižvelgtina ir faktą, kiek patirtai žalai atsirasti turėjo įtakos darbdavio veiklos pobūdis, jam tenkanti komercinė ir gamybinė įtaka.
DK 153 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išskyrus šiame kodekse ir kituose įstatymuose numatytus atvejus, darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo, – ne daugiau kaip jo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio.
Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikia nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius) (CK 6.249 straipsnis); atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) (CK 6.246 straipsnis); kaltę, kuri preziumuojama, išskyrus įstatymo numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnis), ir priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.247 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-467/2011).
Pagal CPK 178 straipsnį, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.
Šiuo atveju, siekdamas savo reikalavimo patenkinimo, darbdavys privalo įrodyti, ar konkretūs darbuotojo veiksmai (įvykis) nulėmė konkretų rezultatą (transporto priemonės sugadinimą ir su tuo susijusius nuostolius dėl transporto priemonės prastovos dėl remonto).
Nustatyta, kad 2021 m. kovo 2 d. darbdavys priėmė įsakymą dėl padarytos turtinės žalos atlyginimo, kuriuo nurodė išieškoti iš ieškovo 3 300 Eur dėl jo didelio neatsargumo padarytai žalai atlyginti. Įsakyme nenurodytas nei žalos padarymo laikas, nei vieta, nei žalos kilmė, nepateiktas ir nurodomos sumos pagrindimas bei jos susidarymo mechanizmas. Nėra duomenų, kad darbuotojas būtų supažindintas su šiuo įsakymu, nėra duomenų, kad darbuotojas teiktų paaiškinimą dėl aplinkybių, kurios lėmė galimą žalos atsiradimą. Byloje, priešingai nei nurodo šį reikalavimą teikianti šalis, nėra jokio darbuotojo sutikimo žalai atlyginti ir jokio kaltės pripažinimo, o būtent tokiomis aplinkybėmis remiasi atsakovė.
Teismų praktika šios kategorijos bylose rodo, jog darbuotojo kaltės dėl žalos padarymo faktas paprastai yra įrodinėjamas remiantis įvykio vietos apžiūros protokolais, nuotraukomis, padarytomis įvykio vietoje, liudytojų parodymais, policijos įstaigos surinktais duomenimis ir kt. Atsakovė tokių duomenų į bylą nėra pateikusi ir iš jos aiškinimų nustatyta, kad nebuvo nei duomenų apie įvykio užfiksavimą, nei įvykio tyrimo ir pan.
Atsakovo teigimu, ieškovas, vykdydamas savo, kaip vairuotojo, pareigas, vairuodamas atsakovei priklausančią transporto priemonę vilkiką Volvo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas vilkikas su puspriekabe ir krovinys. Įvykio datos nenurodo. Reikalavimą grindžia transporto priemonės priėmimo - perdavimo aktais, 2021 m. kovo 2 d. įsakymu, kuriuo neva pripažinta vairuotojo kaltė bei įtvirtintas jo sutikimas dalinai atlyginti žalą, PVM sąskaita ir mokėjimo nurodymu, padarytu pavedimu.
Atsakovė nepateikė duomenų apie eismo įvykį, įvykusį dėl neva ieškovo kaltės, kurio metu buvo apgadintas vilkikas. DGK pateiktoje darbo byloje Nr. APS-100-6739 yra 2020 m. spalio 20 d. šalių susirašinėjimas, iš kurio matyti, jog vilkiko veidrodžius sudaužė pro šalį važiavusi transporto priemonė, kuri išvažiavo už skiriamosios eismo juostos ribų ir kliudė ieškovo vairuotą vilkiką (taip nurodė pats ieškovas, darbdaviui rašytoje sms žinutėje). Iš sms žinučių matyti, kad darbuotojas klausė atsakovės vadovo, ar laukti policijos. Vadovo atsakymas buvo konkretus ir aiškus – važiuoti toliau. Ieškovo teigimu, įbrėžimą ir įlenkimus kairėse vilkiko duryse jis pastebėjo 2020 m. lapkričio 18-20 dienomis. Jo teigimu, jie galėjo atsirasti stovėjimo aikštelėje, kai duris kliudė kitas vairuotojas, atidarydamas savo vilkiko duris. Kadangi apgadinimai buvo nežymūs, ieškovas darbdavio apie juos neinformavo. 2020 m. lapkričio 11-22 dienomis vilkiko priėmimo - perdavimo akte, kuriuo ieškovas perdavė transporto priemonę kitam vairuotojui, nurodyta, jog pakeisti 2 veidrodžiai (kairės pusės) ir yra įbrėžimas duryse. DGK pateiktoje darbo byloje Nr. APS-100-6739 yra 2021 m. vasario 9 d. šalių susirašinėjimas, iš kurio matyti, jog veidrodžiai įvertinti tik 60 Eur. Remiantis atsakovės pateikta PVM faktūra, ribotos atsakomybės Lenkijos įmonė „Fenil“, iš kurios atsakovė nuomojasi ginčo vilkiką (jo savininku yra kita Lenkijos įmonė ,,VFS Uslugi Finansowe Polska“ Z.o.o.), vilkiką remontuoti pateikė tik 2021 m. vasario 15 d., t. y. po keturių mėnesių nuo galimo pažeidimo padarymo. Atsakovė kompensavo jai 6 133,64 Eur remonto kaštų. Byloje nėra įrodymų apie tai, kas buvo daroma remonto metu, ar visi atsakovės nurodyti remonto kaštai susiję su virš aptartais vilkiko pažeidimais. Atsakovė nepateikė jokių duomenų apie tai, kokie neteisėti ieškovo veiksmai (ar neteisėtas neveikimas) tiesiogiai sąlygojo žalos padarymą pagal jos priešieškinyje nurodytus du epizodus, taip pat objektyviais rašytiniais duomenimis nepagrindė žalos dydžio ir sąsajumo su galimai ieškovo padarytais vilkiko pažeidimais. Atsakovė rėmėsi abstrakčiomis tezėmis ir negalėjo nurodyti jokių konkrečių įvykio, dėl kurio, anot jos, kaip šio įvykio /-ių padarinys atsirado nuostoliai, aplinkybių. Jokie įvykiai nebuvo tiriami, vairuotojo kaltė nebuvo nustatyta, jo pripažinimo, priešingai nei nurodė atsakovė, nėra. Atsakovė nepateikė į bylą jokių tiesioginių įrodymų, įrodančių vairuotojo kaltę dėl autoįvykio /-ių, procese besąlygiškai rėmėsi tik hipotetinėm prielaidom dėl jam tenkančios atsakomybės.
Žalos, o šiuo atveju nuostolių, dydis, jų susidarymo aplinkybės turi būti įrodytos besąlygiškai. Vilkiką remontavusios įmonės duomenys besąlygiškai to neįrodo, nes nedetalizuoti, todėl negali būti laikomi įrodymu, pagrindžiančiu tiek nuostolių dydį, tiek darbuotojo kaltę, tiek iš to kylančias jo materialinės atsakomybės sąlygas bei priežastinį ryšį.
Akcentuotina ir tai, kad atsakovei nesiekiant tiek savo, tiek nuomotą turtą drausti KASKO ar kitu draudimu, atsiranda tam tikra galimo žalos atsiradimo pasekmių rizika.
Kiekviena ginčo šalis turi įrodyti savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu esančias aplinkybes. Nesant patikimų ir neabejotinų rašytinių duomenų šiam atsakovės reikalavimui pagrįsti, jis atmestinas, nes visos abejonės darbo ginče vertintinos darbuotojo, kaip silpnesnios ginčo pusės, naudai (DK 6 str.).
Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nesusiję su jo esme ir turiniu ir nekeičia teismo padarytų išvadų.
Su darbo teisiniais santykiais susijusios sumos (išskyrus dienpinigius) nurodytos neatskaičius mokesčių. Pareiga juos išskaityti tenka darbdaviui.
Procesiniai klausimai.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).
Teismas faktiškai tenkino visus darbuotojo ieškiniu reikštus reikalavimus, todėl jis įgijo teisę į šioje civilinėje byloje patirtų advokato pagalbos išlaidų atlyginimą (CPK 98 straipsnis), o tokių yra 700 Eur. Todėl jas išieško iš atsakovės. Pastarosios reikalavimai atmesti, todėl ji neįgijo teisės į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų kompensavimą.
Tenkinus ieškinį, iš atsakovės, kuri nėra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, išieškotina 531 Eur žyminio mokesčio valstybei (CPK 87 str., 93 str.)
Atlygintinų pašto išlaidų byloje nesusidarė.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 str., 93 str., 98 str., 259-260 str., 263-265 str., 268-270 str., 279 str., 282-283 str., 307 str.,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Išieškoti ieškovo D. S., gim. 1978 m. rugpjūčio 11 d., paso BLR Nr. (duomenys neskelbtini), naudai iš atsakovės UAB „Gintauto transportas“, j. a. k. 301531868, 4 250 Eur (neatskaičius mokesčių) neišmokėto darbo užmokesčio už nepagrįstai fiksuotus nedraudiminius laikotarpius, 3 962,30 Eur (į rankas) neišmokėtų dienpinigių, 3 300 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybų.
Pripažinti ieškovo D. S., gim. 1978 m. rugpjūčio 11 d., paso BLR Nr. (duomenys neskelbtini), atleidimą iš darbo pas atsakovę UAB „Gintauto transportas“, j. a. k. 301531868, neteisėtu, laikyti, kad darbo sutartis nutraukta šiuo teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną.
Išieškoti ieškovo D. S., gim. 1978 m. rugpjūčio 11 d., paso BLR Nr. (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovės UAB „Gintauto transportas“, j. a. k. 301531868, 12 100 Eur vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2021 m. kovo 19 d.) iki šio teismo sprendimo priėmimo ir po 50 Eur už kiekvieną darbo dieną iki visiško jo įvykdymo, bet ne ilgiau kaip už metus (skaičiuojant nuo atleidimo dienos).
Atsakovės priešieškinį atmesti.
Išieškoti ieškovo D. S., gim. 1978 m. rugpjūčio 11 d., paso BLR Nr. (duomenys neskelbtini), naudai iš atsakovės UAB „Gintauto transportas“, j. a. k. 301531868, 700 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Išieškoti iš atsakovės UAB „Gintauto transportas“, j. a. k. 301531868, 531 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2021 m. birželio 2 d. sprendimą darbo byloje Nr. APS-100-6739 pripažinti netekusiu galios.
Su darbo teisiniais santykiais susijusios sumos (išskyrus dienpinigius) nurodytos neatskaičius mokesčių. Pareiga juos išskaityti tenka darbdaviui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.