Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1108-861/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-04-26
Bylos Nr.: e2A-1108-861/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-18047-2021-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Margarita Stambrauskaitė, Donata Kravčenkienė
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Gintauto transportas“
Ieškovas: D. S.

Civilinė byla Nr. e2A-1108-861/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18047-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.1.6.5.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Margaritos Stambrauskaitės ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gintauto transportas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-02-11 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo D. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gintauto transportas“ dėl darbuotojui išmokėtinų išmokų, susijusių su darbo santykiais, netesybų išieškojimo, atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, išmokų išieškojimo bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gintauto transportas“ priešieškinį ieškovui dėl atleidimo iš darbo pripažinimo teisėtu, žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijoje (toliau – DGK arba komisija) buvo iškelta darbo byla Nr. APS-100-6739 pagal D. S. (toliau – ir darbuotojas) prašymą uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Gintauto transportui“ (toliau – ir darbdavys), kuriuo darbuotojas prašė: patikrinti darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų išmokėjimo jam išsamumą ir savalaikiškumą, o nustačius neišmokėjimo faktą išieškoti jo naudai jam tenkančias sumas, taip pat prašė patikrinti atleidimo teisėtumą. UAB „Gintauto transportas“ pareiškė savarankiškus reikalavimus šioje byloje ir prašė išieškoti darbdavio naudai iš darbuotojo 3 300 Eur žalos (nuostolių) atlyginimo.

Žemesnės instancijos teismas

2. Komisija, išnagrinėjusi šį darbo ginčą, 2021-06-02 priimtu sprendimu darbuotojo prašymą tenkino iš dalies - pripažino D. S. atleidimą iš darbo UAB „Gintauto transportas“ pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 55 straipsnio 1 dalį neteisėtu; pakeitė D. S. atleidimo iš darbo formuluotę ir konstatavo, kad darbo sutartis nutraukta pagal DK 218 straipsnio 6 dalį darbo ginčų komisijos sprendimo įsiteisėjimo dieną, negrąžinant D. S. į darbą; išieškojo D. S. naudai iš UAB „Gintauto transportas“ 2 717,52 Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstinį pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos ir po 52,26 Eur vidutinio darbo dienos užmokesčio nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos už kiekvieną darbo dieną pagal penkių darbo dienų savaitės darbo grafiką, bet ne ilgiau kaip už vienus metus ir 858,67 Eur kompensaciją pagal DK 218 straipsnio 4 dalį; išieškojo D. S. naudai iš UAB „Gintauto transportas“ 1 525,91 Eur likusią neišmokėtą dienpinigių sumą už komandiruočių dienas; pripažino, kad D. S. nemokamos atostogos 2021 m. sausio mėnesį tęsėsi nuo 2021-01-23 iki 2021-01-31; atmetė D. S. prašymus likusioje dalyje. Darbo ginčų komisija, išnagrinėjusi priešpriešinį UAB „Gintauto transportas” reikalavimą, nusprendė dėl apgadinto vilkiko įmonei padarytą žalą sumažinti iki 1 288 Eur.

3. Abi ginčo šalys, nesutikdamos su komisijos sprendimu, pareiškė teisme ieškinius.

Šalies argumentai

4. D. S. (toliau – ir ieškovas, darbuotojas) patikslintu ieškiniu atsakovei UAB „Gintauto transportas (toliau – ir atsakovė, darbdavys, įmonė, bendrovė) prašo: 1) pripažinti, kad ieškovo atleidimas iš darbo nuo 2021-03-19, pagal DK 55 straipsnio 1 dalį neteisėtas, negrąžinti darbuotojo į buvusią darbovietę, priteisti iš atsakovės ieškovo naudai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, 2) pripažinti laikotarpius 2020-08-30, nuo 2020-09-01 iki 2020-09-25, nuo 2020-11-23 iki 2020-11-30, nuo 2020-12-01 iki 2020-12-19, nuo 2021-01-23 iki 2021-01-31 ir 2021-02-01 iki 2021-03-19 prastovomis ne dėl darbuotojo kaltės, priteisti iš atsakovės ieškovo naudai už šiuos laikotarpius vidutinį darbo užmokestį; 3) priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 3 962,30 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų; 4) žalos atlyginimo iš ieškovo atsakovės naudai nepriteisti; 5) priteisti iš atsakovės ieškovo naudai netesybas už neatsiskaitymą laiku bei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5. Ieškovas nurodo, kad iš dalies sutinka su komisijos sprendimu, priimtu jo darbo byloje. Sprendimu pagrįstai buvo pakeista ieškovo atleidimo iš darbo formuluotė ir konstatuota, kad atleidimas realizuotas netinkamai, nes jokio raštiško prašymo nutraukti darbo sutartį jis darbdaviui nėra rašęs, tokios valios jam nėra išsakęs. Žinutės į telefoną taip pat nėra siuntęs, o darbdavio pateikta žinutė yra suklastota. Konstatavus atleidimo neteisėtumą, pagrįstai buvo priskaičiuotos darbuotojui tenkančios išmokos. Teigia, jog jis nėra rašęs jokių prašymų suteikti jam nemokamas atostogas, todėl nemokamos atostogos jam fiksuotos nepagrįstai ir nepagrįstai už jas jam nėra sumokėtas darbo užmokestis. Dalyje darbdavio pateiktų prašymų jų surašymo datos fiksuotos ieškovui esant komandiruotėse.

6. Ieškovui laikotarpiu nuo 2020-07-14 iki 2021-03-19 priskaičiuota darbo užmokesčio suma, atskaičius mokesčius – 4 353,30 Eur. Pagal septynis įsakymus dėl komandiruočių ieškovui priskaičiuotina bendra 4 348 Eur dienpinigių suma taikant 50 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių normą pagal ieškovo darbo sutartyje sulygtą sąlygą, kas, ieškovo manymu, neteisinga, dienpinigiai sumažinti nepagrįstai. Ieškovui išmokėta viso 4 739 Eur (6 339 – 1 600) su darbo santykiais susijusių išmokų. Atsakovės skola ieškovui sudaro 3 962,30 Eur (8 701,30 – 4 739). Taip pat nurodo, jog atsakovė turi mokėti ieškovui netesybas DK 147 straipsnio 2 dalies pagrindu.

Šalies argumentai

7. Ieškovas nesutinka su darbdavio jo atžvilgiu keltu reikalavimu išieškoti 3 300 Eur žalą ir nesutinka su komisijos sprendimu išieškoti dalį jos. Ieškovas, vykdydamas savo, kaip vairuotojo, pareigas, vairuodamas atsakovei priklausančią transporto priemonę sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas vilkikas su puspriekabe ir krovinys. Reikalavimas grindžiamas transporto priemonės priėmimo - perdavimo aktais, 2021-03-02 įsakymu, kuriuo neva pripažinta vairuotojo kaltė bei įtvirtintas jo sutikimas dalinai atlyginti žalą, PVM sąskaita ir mokėjimo nurodymu. Atsakovė nepateikė duomenų apie eismo įvykį. Remiantis atsakovės pateikta PVM faktūra, ribotos atsakomybės Lenkijos įmonė „Fenil“ vilkiką remontuoti pateikė tik 2021-02-15, t. y. po keturių mėnesių nuo galimo pažeidimo padarymo, todėl pagrįstai kyla klausimas, kaip vilkikas galėjo būti eksploatuojamas be šoninio veidrodėlio, o taip pat atsiranda didelių abejonių dėl remonto fakto ir to tikslingumo. Ieškovo vertinimu, šį reikalavimą pagrindžiantys darbdavio duomenys sufabrikuoti, vilkiko remontas galėjo būti atliekamas po galimų kitų eismo įvykių arba sąskaita išrašyta už kito vilkiko remontą.

Atsiliepimas

8. Atsakovė UAB „Gintauto transportas“ teismui pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti atsakovei iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė pateikė byloje priešieškinį, kuriuo prašo pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo nuo 2021-03-19 pagal DK 55 straipsnio 1 dalį teisėtu, priteisti iš ieškovo 3 300 Eur žalos (nuostolių) atlyginimo atsakovės naudai, atmesti kitus darbuotojo DGK reikštus reikalavimus.

9. Nurodo, kad ieškovo valia nutraukti darbo santykius susiformavo laisvai ir netrukdomai, ji buvo išreikšta raštiškai sms žinute, darbuotojas buvo nurodęs, kad po patirtos traumos nuo 2021-01-24 išvyksta į (duomenys neskelbtini) tęsti gydymo, jam buvo suteiktos nemokamos atostogos. Nuo šios datos jis į darbą taip ir negrįžo. Laikotarpiu iki jo atleidimo iš darbo su juo buvo ne kartą susisiekta, jis buvo raginamas sugrįžti į darbą, o nesant tokiai galimybei atitinkamai pateikti nedarbingumą patvirtinančius dokumentus. Tačiau ieškovas ignoravo bet kokius prašymus, kol galiausiai 2021-03-02 pasinaudodamas nuotolinio ryšio priemone, per viber programėlę pateikė atsakovei prašymą, informuodamas, jog pageidauja, kad būtų atleistas iš darbo. Šio savo prašymo įstatymo nustatytais terminais jis neatšaukė. Atsakovė, vykdydama šią darbuotojo valią, prašymą tenkino ir atleido jį iš darbo nuo 2021-03-19 jo paties prašymu, todėl laiko, jog ieškovas atleistas pagrįstai.

10. Atsakovė nurodo, kad darbuotojas rašė prašymus nemokamoms atostogoms ir dalį laiko faktiškai nedirbo, todėl draudiminis laikotarpis jam fiksuotas ir atlyginimas nemokėtas pagrįstai. Atsakovės teigimu, pateikti prašymų originalus ji negalinti, nes juos yra paėmę tyrėjai.

11. Atsakovė priešieškinyje taip pat nurodo, kad ieškovas, vykdydamas savo kaip vairuotojo pareigą, komandiruotės metu vairuodamas atsakovei priklausančią transporto priemonę - (duomenys neskelbtini), sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sugadintas vilkikas su puspriekabe ir krovinys. Šią aplinkybę patvirtina transporto priemonės priėmimo - perdavimo aktas ir atsakovės 2021-03-02 įsakymas, kuriuo buvo pripažinta ir konstatuota vairuotojo kaltė bei įtvirtintas vairuotojo sutikimas dalinai atlyginti žalą. Po įvykio vilkikas buvo taisomas - remonto išlaidos siekė 6 133,64 Eur. Darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo - ne daugiau kaip jo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio. Atsakovės teigimu, darbo ginčų komisija privalėjo tinkamai išnagrinėti UAB „Gintauto transportas” pateiktą savarankišką prašymą ir įpareigoti darbuotoją atlyginti įmonei padarytą materialinę žalą, kurią jis padarė. Tačiau komisija to nepadarė ir priėmė nemotyvuotą ir įmonės interesus pažeidžiantį sprendimą šioje dalyje. Todėl darbdavys, atsižvelgiant į žalos mastą ir įvykio aplinkybes, prašo išieškoti iš ieškovo 3 300 Eur žalos atlyginimo (šešis vidutinius jo darbo užmokesčius).

II. Byloje priimto teismo procesinio sprendimo esmė

12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-02-11 sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė. Teismas sprendimą grindė tokiais motyvais:

12.1 pirmosios instancijos teismas nurodė, kad sutinka su ieškovo argumentais, jog jokių prašymų darbdaviui dėl nemokamų atostogų jam suteikimo darbuotojas nėra rašęs. Atsakovė nepateikė darbuotojo ranka rašytų ir jo pasirašytų prašymų ir teismas neturi pagrindo pritarti atsakovės išsakytai pozicijai, kad prašymai buvo perduoti FNTT tyrėjams. Pastarieji oficialia pažyma paneigė tokių prašymų paėmimą;

12.2 didžiąją nedraudiminių laikotarpių dalį ieškovas dirbo, t. y. buvo komandiruotėse. Darbdavys nesirėmė šiuose įsakymuose nurodytų pareiginių funkcijų neatlikimu, įsakymų neįvykdymu ir, kaip rodo duomenys apie atlyginimo ieškovui mokėjimą, šias komandiruotes ieškovui yra apmokėjęs. Nuo 2021-01-18 iki 2021-03-05 ieškovas sirgo, todėl jokių nemokamų atostogų jis negalėjo turėti. Šios nustatytos aplinkybės ginčo kontekste šalia kitų byloje esančių rašytinių duomenų ir FNTT pateiktos informacijos vertintinos ir kaip netiesioginis įrodymas to, kad darbuotojo prašymai dėl nemokamų atostogų suteikimo nėra surašyti ir pasirašyti paties darbuotojo;

12.3 teismo vertinimu, darbuotojui už darbą nurodytais nedraudiminiais laikotarpiais, kurių nebuvo, turi būti sumokėtas darbo sutartyje fiksuotas darbo užmokestis, viso - 4 250 Eur neatskaičius mokesčių darbo užmokesčio;

12.4 iš bylos duomenų nėra nustatyta, kad atsakovės įmonėje būtų sudaryta kolektyvinė sutartis. Vadinasi, dienpinigių dydis ir galimybė juos mažinti šio ginčo atveju turi būti aptarti darbo sutartyje;

12.5 teismas pažymėjo, kad darbo sutartimi šalys nesulygo dėl Apraše nurodyto galimo dienpinigių mažinimo būdo, t. y. mokant darbuotojui 50 proc. Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių. Taip pat numatyta galimybė juos didinti išskirtinai darbdavio iniciatyva, kuri paprastai nėra išreiškiama ir nebuvo išreikšta šiuo konkrečiu ginčo atveju. Tokia formuluotė darbuotojui, kuris yra užsienio subjektas, faktiškai nežinantis lietuvių kalbos ir darbo sutartyje nurodyto teisės akto, kuris ir nekonkretizuotas, turinio, yra neaiški, turinti pranašumą darbdaviui. Todėl visi atsakovės argumentai, paremti minėto Vyriausybės nutarimo ir Aprašo normatyvo taikymu darbuotojo darbo užmokesčiui skaičiuoti, o būtent, galimybe juos mažinti 50 proc., negali būti laikomi pagrįstais;

12.6 vertino, kad darbdavys nebuvo darbuotojo supažindinęs su įsakymais dėl komandiruočių, kuriuose buvo nurodytas dienpinigių skaičiavimas ir įtvirtinta galimybė juos mažinti per pusę. Dienpinigiai darbuotojui buvo mokami dalimis, nereguliariai, todėl darbuotojas negalėjo žinoti, kaip jie skaičiuojami ir kokio dydžio yra;

12.7 teismas nustatė, jog ieškovui laikotarpiu nuo 2020-07-14 iki 2021-03-19 priskaičiuota darbo užmokesčio suma, atskaičius mokesčius, yra 4 353,30 Eur (kartu su priskaičiuota kompensacijos už nepanaudotas atostogas suma, kuri yra 151,11 Eur). Pagal jo į bylą pateiktus septynis įsakymus dėl komandiruočių ieškovui priskaičiuota bendra 4 348 Eur dienpinigių suma taikant 50 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių normą. kuri, darbdavio teigimu, paskaičiuota pagal darbo sutarties sąlygas. Taigi viso paskaičiuota išmokėti dienpinigių suma jų nesumažinus, kaip rodo tie patys įsakymai, būtų 8 701,30 Eur. Pagal devynis mokėjimo pavedimus ieškovui išmokėta bendra 6 339 Eur darbo užmokesčio ir dienpinigių suma. Į šią sumą įskaitytas ir atsakovės pateiktas UAB „Paysera LT“ 2021-02-12 pavedimo išrašas 1 600 Eur sumai, tačiau šios pinigų sumos ieškovas nėra gavęs ir šią aplinkybę darbdavys teisminio nagrinėjimo metu pripažino. Taigi ieškovui faktiškai išmokėta suma yra 4 739 Eur (6 339 – 1 600). Tokiu būdu atsakovės skola ieškovui sudaro 3 962,30 Eur (8 701,30 – 4 739);

12.8 teismas, nustatęs neatsiskaitymo su darbuotoju faktą, sprendė, jog yra pagrindas priteisti ieškovui jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio netesybas – 3 300 Eur (1 100 Eur x 3 mėn.), neatskaičius mokesčių;

12.9 byloje nėra darbdavio priimto įsakymo dėl šios darbo sutarties nutraukimo. Taip pat nėra darbuotojo ranka rašyto prašymo ją nutraukti ir nėra ginčo dėl to, kad tokio ranka rašyto prašymo iš viso nėra; byloje nėra duomenų, kad darbuotojas buvo išreiškęs valią nutraukti darbo sutartį. Teismas vertino, jog sms žinutė tokiam rašytiniam prašymui neprilyginama, be to, yra labai didelių ir pagrįstų abejonių dėl to, ar darbdavio nurodytą tokią žinutę siuntė pats darbuotojas. Nenustačius būtinojo elemento darbo sutarčiai šiuo pagrindu nutraukti, nėra pagrindo laikyti tokį darbo sutarties nutraukimą teisėtu ir pagrįstu;

12.10 pirmosios instancijos teismas nustatė, jog 2021-03-02 darbdavys priėmė įsakymą dėl padarytos turtinės žalos atlyginimo, kuriuo nurodė išieškoti iš ieškovo 3 300 Eur dėl jo didelio neatsargumo padarytai žalai atlyginti. Įsakyme nenurodytas nei žalos padarymo laikas, nei vieta, nei žalos kilmė, nepateiktas ir nurodomos sumos pagrindimas bei jos susidarymo mechanizmas. Nėra duomenų, kad darbuotojas būtų supažindintas su šiuo įsakymu, nėra duomenų, kad darbuotojas teiktų paaiškinimą dėl aplinkybių, kurios lėmė galimą žalos atsiradimą. Byloje, priešingai nei nurodo šį reikalavimą teikianti šalis, nėra jokio darbuotojo sutikimo žalai atlyginti ir jokio kaltės pripažinimo, o būtent tokiomis aplinkybėmis remiasi atsakovė;

12.11 teismas pažymėjo, kad teismų praktika šios kategorijos bylose rodo, jog darbuotojo kaltės dėl žalos padarymo faktas paprastai yra įrodinėjamas remiantis įvykio vietos apžiūros protokolais, nuotraukomis, padarytomis įvykio vietoje, liudytojų parodymais, policijos įstaigos surinktais duomenimis ir kt. Atsakovė tokių duomenų į bylą nėra pateikusi ir iš jos paaiškinimų nustatyta, kad nebuvo nei duomenų apie įvykio užfiksavimą, nei įvykio tyrimo ir pan.;

12.12 atsakovė nepateikė duomenų apie eismo įvykį, įvykusį dėl neva ieškovo kaltės, kurio metu buvo apgadintas vilkikas. Atsakovė nepateikė jokių duomenų apie tai, kokie neteisėti ieškovo veiksmai (ar neteisėtas neveikimas) tiesiogiai sąlygojo žalos padarymą pagal jos priešieškinyje nurodytus du epizodus, taip pat objektyviais rašytiniais duomenimis nepagrindė žalos dydžio ir sąsajumo su galimai ieškovo padarytais vilkiko pažeidimais. Teismas pažymėjo, jog atsakovė rėmėsi abstrakčiomis tezėmis ir negalėjo nurodyti jokių konkrečių įvykio, dėl kurio, anot jos, kaip šio įvykio /-ių padarinys atsirado nuostoliai, aplinkybių. Žalos, o šiuo atveju nuostolių dydis, jų susidarymo aplinkybės turi būti įrodytos besąlygiškai. Vilkiką remontavusios įmonės duomenys besąlygiškai to neįrodo, nes yra nedetalizuoti, todėl negali būti laikomi įrodymu, pagrindžiančiu tiek nuostolių dydį, tiek darbuotojo kaltę, tiek iš to kylančias jo materialinės atsakomybės sąlygas bei priežastinį ryšį;

12.13 teismas priteisė ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

13. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-02-11 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, atsakovės priešieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:

13.1 pirmosios instancijos teismas privalėjo tirti ir vertinti – ar darbuotojo nurodomų prastovų laikotarpių jis buvo pasiryžęs dirbti jam sulygtą darbą, buvo atvykęs į savo darbo vietą ir tik dėl darbdavio kaltės jam nebuvo suteiktas sulygtas darbas (prastova);

13.2 teismas papildomai netyrė ir pats neišsiaiškino ar tikrai FNTT pateikiami duomenys yra tikslūs. FNTT iš tiesų pateikė informaciją apie tai, jog ikiteisminis tyrimas vyksta, jog yra paimti 2020 m. įmonės dokumentai. Paimtų dokumentų apimtis tyrimui yra didelė, todėl tikėtina, jog FNTT tyrėjai šiai bylai reikalingų prašymų net ir neieškojo, o tik apsiribojo formalaus atsakymo pateikimu;

13.3 byloje pateiktos ieškovo rašytų prašymų kopijos patvirtina ieškovo valią dėl nemokamų atostogų. Ieškovas LR CPK 184 str. nustatyta tvarka pareiškimo dėl šių įrodymų suklastojimo nepateikė;

13.4 byloje nėra ginčo, kad nurodytomis nemokamų atostogų dienomis ieškovas nedirbo, be to, kaip minėta, jis nenurodė ir byloje neįrodinėjo, jog tomis dienomis norėjo dirbti, tačiau darbdavys nesuteikė jam sulygto darbo (prastova), todėl šioje byloje labiau tikėtina aplinkybė, jog laikotarpiai kuriuos teismas konstatavo kaip prastovas, iš tiesų buvo nemokamų atostogų ieškovo valia laikotarpiai;

13.5 priešingai nei teigia teismas, darbo sutartimi šalys buvo susitarusios, kad UAB “Gintauto transportas” mokės D. S. dienpinigius, lygius 50 proc. dydžio dienpinigių sumos, nustatytos konkrečiai komandiruotei taikomuose teisės aktuose atitinkamos valstybės atžvilgiu. Laikantis sutarties sąlygų UAB „Gintauto transportas” direktoriaus įsakymais dėl komandiruočių taip pat mokėjo dienpinigius taikant 50 proc. dydžio normą;

13.6 nesutiktina su formaliu teismo argumentavimu dėl netesybų priteisimo, nes UAB „Gintauto transportas” teisingai deklaravo duomenis VSDFV, todėl ir netesybų suma yra priteista nepagrįstai;

13.7 UAB „Gintauto transportas” kaip darbdavys vieno iš telefoninio pokalbio metu prašė, jog D. S. pateiktų pasiaiškinimą dėl neatvykimo į darbą ir pateiktų nedarbingumo pažymėjimą, tačiau to jis nepadarė. Dar kito pokalbio metu pats darbuotojas žodžiu išreiškė valią, jog dirbti įmonėje nebenori, todėl jam buvo pasiūlyta pateikti rašytinį prašymą. Standartinės formos prašymo D. S. įmonei nepateikė, nepaisė ir darbdavio raginimų tą padaryti, todėl pats pasirinko kitokį, tačiau jo valią atitinkantį prašymo dėl atleidimo iš darbo pateikimo būdą, kurio įmonei pakako tam, kad būtų įformintas ieškovo atleidimas nuo 2021-03-19, nes buvo perduoti įmonei įprastai naudojamomis informacinių technologijų priemonėmis - mobiliaisiais įrengimais. Ieškovo siųsta sms žinutė turi būti prilyginama rašytiniam prašymui, nes ji yra aiškaus turinio, yra žinoma, kad ji buvo siųsta būtent ieškovo;

13.8 teismas, priteisdamas užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, turėjo atsižvelgti į šalių elgesį procese. Teismo procesas užsitęsė ir tokia ženkliai didelė priverstinės pravaikštos atlyginimo suma atsirado didžiąja dalimi dėl ieškovo ir teismo veiksmų procese. Teismas 6 kartus atidėjo teismo posėdžius ieškovo reikalavimu, kas sąlygojo ypač ilgą darbo ginčams teismo proceso eigą. Teismas vietoj to, kad imtųsi aktyvaus vaidmens ir išreikalautų įrodymus savo iniciatyva, toleravo ieškovo neveikimą įrodymų išreikalavimo procese;

13.9 ieškovas, vairuodamas atsakovei priklausančią transporto priemonę-vilkiką, sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sugadintas vilkikas su puspriekabe ir krovinys. Šią aplinkybę patvirtina transporto priemonės priėmimo-perdavimo aktas ir UAB „Gintauto transportas“ 2021-03-02 įsakymas, kuriuo buvo pripažinta ir konstatuota vairuotojo kaltė bei įtvirtintas vairuotojo sutikimas dalinai atlyginti žalą. Po įvykio vilkikas buvo taisomas – remonto išlaidos apėmė 6 133,64 Eur. Byloje pateikti įrodymai, kad darbuotojas transporto priemonę po eilinės komandiruotės grąžino su pažeidimais, todėl jo atsakomybė yra preziumuojama. Jei tai įvyko ne dėl jo kaltės, tai jis, o ne atsakovė privalėjo pateikti tokius įrodymus teismui;

Atsiliepimas

14. Ieškovas pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, kuriuo prašė: apeliacinio skundo netenkinti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-02-11 sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

14.1 akcentuoja, kad 2020 m. liepos 15 – 17 dienomis, rugpjūčio 1 – 15 dienomis, rugsėjo 26 – 30 dienomis, spalio 16 – 31 dienomis, lapkričio 1 – 22 dienomis, 2021 m. sausio 16 – 22 dienomis, remiantis atsakovės pateiktais įsakymais, ieškovas buvo komandiruotėse, t. y. faktiškai atliko darbines funkcijas, dėl ko jam privalėjo būti mokamas darbo užmokestis;

14.2 atsakovė pateikė į bylą kopijas šešių neva ieškovo pasirašytų prašymų suteikti jam nemokamas atostogas: 2020-07-31 prašymai suteikti nemokamas atostogas nuo 2020 m. rugpjūčio 30 iki 30 dienos ir nuo rugsėjo 01 iki 25 dienos, 2020-10-30 prašymai suteikti nemokamas atostogas nuo 2020-11-23 iki 2020-11-30 ir nuo 2020-12-01 iki 2020-12-19 bei 2020-12-31 prašymai suteikti nemokamas atostogas nuo 2021-01-23 iki 2021-01-31 ir nuo 2021-02-01 iki 2021-02-19. Prašymuose nurodytos jų surašymo datos, kuriomis Ieškovas niekaip negalėjo pasirašyti šių prašymų, nes tuo metu buvo komandiruotėse. Atsakovės direktorius, duodamas paaiškinimus teismo posėdžio metu, negalėjo nuosekliai, logiškai ir įtikinamai paaiškinti šių prašymų surašymo bei pasirašymo aplinkybių;

14.3 bylos nagrinėjimo metu iškilo ieškovo parašų šiuose prašymuose tikrumo klausimas. Atsakovė nepateikė prašymų originalų, motyvuodama, jog prašymai yra perduoti FNTT, nors šį faktą paneigė byloje esantis FNTT raštas;

Šalies argumentai

14.4 ieškovas nereiškė prašymų suteikti jam nemokamas atostogas (o didžiąją nedraudiminių laikotarpių dalį dar ir dirbo, t. y. buvo komandiruotėse), teismas pagrįstai paskaičiavo ieškovui išmokėtiną darbo užmokestį;

14.5 apeliacinio skundo teiginiai apie prastovas neatitinka sprendimo turinio. Sprendime kaip tik teigiama, jog nėra teisinių prielaidų ir pagrindo kalbėti apie prastovas, todėl darbuotojui už neteisingai deklaruotą draudiminį laikotarpį išieškotinas jam tenkantis nurodytas faktinis darbo užmokestis;

14.6 konstatavęs, jog su ieškovu laiku nebuvo atsiskaityta, teismas pagrįstai priteisė iš atsakovės ieškovo naudai 3 300 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybų;

14.7 Apeliaciniame skunde netesybos siejamos išimtinai tik su ginču dėl nedraudiminių laikotarpių ir tik dėl to yra ginčijamas jų priteisimas. Vadinasi, atsakovė sutinka kad dėl 3 962,30 Eur dienpinigių skolos netesybos galėtų būti priteistos. Netesybų dydis apeliaciniame skunde nėra ginčijamas;

14.8 ieškovas prašymo atleisti iš darbo nebuvo rašęs, t. y. rašytiniu pareiškimu neišreiškė valios nutraukti darbo santykius, kaip to reikalaujama DK 55 straipsnio 1 dalies dispozicijoje. Sprendime pagrįstai konstatuota, jog byloje nėra atsakovės priimto įsakymo dėl darbo sutarties nutraukimo. Taip pat nėra ieškovo ranka rašyto prašymo ją nutraukti ir nėra ginčo dėl to, kad tokio ranka rašyto prašymo iš viso nėra;

14.9 Apeliacinis skundas šioje dalyje grindžiamas tuo, jog ieškovas neva yra siuntęs atsakovei viber žinutę, kurioje išreiškė savo valią būti atleistas iš darbo, ir ši žinutė turėtų būti prilyginta raštiškam prašymui atleisti iš darbo. Pažymi, jog ieškovas pateikė susirašinėjimą su atsakovės direktoriumi viber programėle, kurio turinys skiriasi nuo atsakovės pateikto susirašinėjimo turinio. Akcentuoja, jog atsakovės minima žinutė buvo pateikta tik bylos nagrinėjimo teisme metu. Iš atsakovės direktoriaus duotų paaiškinimų teismo posėdžio metu tapo aišku, jog objektyviai patikrinti susirašinėjimo autentiškumą nėra galimybės;

14.10 teismas nurodė, jog žalos, o šiuo atveju nuostolių, dydis, jų susidarymo aplinkybės turi būti įrodytos besąlygiškai. Teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, pagrįstai suabejojo atsakovės pateiktų vilkiką remontavusios įmonės duomenų apie neva padarytos žalos dydį teisingumu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

16. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-02-11 sprendimo, kuriuo ieškovo ieškinys patenkintas, atsakovės priešieškinys atmestas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas

Dėl apeliacinio skundo (ne)pagrįstumo

17. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020-08-03 ieškovas ir atsakovė sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ieškovas buvo priimtas į darbą pas atsakovę tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Darbo sutartimi ieškovui buvo nustatytas bandomasis 3 mėn. laikotarpis darbdavio iniciatyva, siekiant nustatyti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui. Atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovui 1 100 Eur dydžio darbo užmokestį neatskaičius mokesčių. Darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta 2021-03-19 DK 55 straipsnio pagrindu.

18. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai konstatavo, jog nedraudiminiai laikotarpiai yra nepagrįsti, nes faktiškai ieškovas tais laikotarpiais buvo komandiruotėse, todėl už neva neteisingai deklaruotus nedraudiminius laikotarpius ieškovo naudai iš UAB „Gintauto transportas” buvo išieškotas faktinis darbo užmokestis. Nurodo, kad ieškovas norėjo tęsti darbo santykius pas atsakovę, tačiau tuo pat metu ir nenorėjo dirbti nepertraukiamo darbo. Atsakovė sutikdavo, kad darbuotojas parašytų prašymus dėl nemokamų atostogų ir šias atostogas jam suteikdavo. Tarp šalių buvo susiklostę pasitikėjimo santykiai. Teigia, jog teismas privalėjo tirti ir vertinti, ar darbuotojo nurodomų prastovų laikotarpių jis buvo pasiryžęs dirbti jam sulygtą darbą, buvo atvykęs į savo darbo vietą, ir tik dėl darbdavio kaltės jam nebuvo suteiktas sulygtas darbas (prastova). Taip pat teismas papildomai netyrė ir pats neišsiaiškino ar tikrai FNTT pateikiami duomenys yra tikslūs. Vertina, kad labiau tikėtina aplinkybė, jog laikotarpiai kuriuos teismas konstatavo kaip prastovas, iš tiesų buvo nemokamų atostogų ieškovo valia laikotarpiai. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais nesutinka.

19. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika yra suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-969/2021). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002).

20. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Reikalavimas vertinti įrodymus vadovaujantis vidiniu įsitikinimu yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą byloje esantį įrodymą, taip pat negali nurodyti, kuriuo iš byloje esančių įrodymų remtis, o kuriuo – ne.

21. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs šią darbo bylą įrodymų vertinimo aspektu, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Pirmosios instancijos teismas betarpiškai ištyrė į bylą pateiktus rašytinius įrodymus. Dėl darbo sutarties nutraukimo aplinkybių pirmosios instancijos teismas sprendė pagal vidinį savo įsitikinimą atsižvelgdamas į įrodymų visumą. Teismo išvados dėl reikšmingų faktų yra tinkamai motyvuotos, logiškai pagrįstos ir atitinka tikimybių pusiausvyros principą.

22. DK 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise. Darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų (DK 24 straipsnio 2 dalis). Savo teises ir pareigas kiekviena šalis privalo įgyvendinti taip, kad kita šalis galėtų apginti savo teises, patirdama mažiausiai laiko ir kitų sąnaudų (DK 24 straipsnio 3 dalis). Kiekviena iš šalių privalo vengti interesų konflikto ir siekti bendros darbdavio ir darbuotojo ar visų darbuotojų gerovės, darbo santykių darnaus vystymosi ir kitos darbo sutarties šalies teisėtų interesų gynimo (DK 24 straipsnio 5 dalis). Jeigu viena šalis nevykdo ar netinkamai vykdo šiame straipsnyje nustatytas pareigas, kita šalis turi teisę į žalos atlyginimą ar reikalauti, kad jos teisės būtų apgintos kitais būdais (DK 24 straipsnio 6 dalis).

23. Pagal DK 137 straipsnį, darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą suteikti ne trumpesnės negu prašo darbuotojas trukmės nemokamas atostogas. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ilgiau nei vieną dieną trunkančios nemokamos atostogos gali būti suteikiamos darbuotojo prašymu ir su darbdavio sutikimu.

24. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad VSDFV duomenų bazėje pažymėti nedraudiminiai laikotarpiai ieškovui 2020 m. liepos 15 – 17 dienomis, rugpjūčio 1 – 15 dienomis, rugsėjo 1 – 30 dienomis, spalio 16 – 31 dienomis, lapkričio 1 – 30 dienomis, gruodžio 1 – 19 dienomis, 2021 m. sausio 16 – 31 dienomis, vasario 1 – 28 dienomis, kovo 1- 19 dienomis. Laikotarpiu nuo 2021-01-18 iki 2021-03-05 ieškovas sirgo.

25. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2020 m. liepos 15 – 17 dienomis, rugpjūčio 1 – 15 dienomis, rugsėjo 26 – 30 dienomis, spalio 16 – 31 dienomis, lapkričio 1 – 22 dienomis, 2021 m. sausio 16 – 22 dienomis ieškovas buvo komandiruotėse.

26. Atsakovė teikė į bylą kopijas šešių, jos teigimu, ieškovo pasirašytų prašymų suteikti jam nemokamas atostogas: 2020-07-31 prašymai suteikti nemokamas atostogas nuo 2020 m. rugpjūčio 30 iki 30 dienos ir nuo rugsėjo 01 iki 25 dienos, 2020-10-30 prašymai suteikti nemokamas atostogas nuo 2020 m. lapkričio 23 iki 30 dienos ir nuo gruodžio 01 iki 19 dienos bei 2020-12-31 prašymai suteikti nemokamas atostogas nuo 2021 m. sausio 23 iki 31 dienos ir nuo vasario 01 iki kovo 19 dienos. Išanalizavus minėtus prašymus ir jų surašymo datas atkreiptinas dėmesys, kad 2020-07-31 ieškovas buvo komandiruotėje Prancūzijoje, 2020-10-30 – Vokietijoje, 2020-12-31 – Nyderlanduose. Atsakovė neteikė paaiškinimų dėl šių prašymų surašymo bei pasirašymo aplinkybių, taip pat nepateikė prašymų originalų, motyvuodama, jog prašymai yra perduoti FNTT. Byloje esanti FNTT oficiali pažyma paneigė tokių prašymų paėmimą. Apeliaciniame skunde atsakovė deklaratyviai nurodo, jog FNTT atsakymas yra formalus, dėl to galimai neatitinka tikrovės. Pažymėtina, jog atsakovė neteikė jokių tai patvirtinančių duomenų, niekaip neįrodinėjo, jog prašymai suteikti nemokamas atostogas buvo paimti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo vardu surašytus ir pasirašytus prašymus dėl nemokamų atostogų suteikimo vertino kritiškai.

Žemesnės instancijos teismas

27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas įvertinęs tai, jog ieškovas nurodė, kad jis nereiškė prašymų suteikti jam nemokamas atostogas, taip pat atsižvelgęs į tai, jog didžiąją nedraudiminių laikotarpių dalį ieškovas buvo komandiruotėse, pagrįstai paskaičiavo ieškovui išmokėtiną darbo užmokestį už laikotarpį po nedarbingumo iki atleidimo, viso 4 250 Eur neatskaičius mokesčių darbo užmokesčio (DK 32 str. 1 d., 146 str. 1 d., 146 str. 2 d.).

28. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog nustačius nedraudiminių laikotarpių nepagrįstumą ir atsižvelgiant į padarytas išvadas dėl darbuotojo faktinio buvimo komandiruotėse tuo metu, nėra teisinių prielaidų ir pagrindo kalbėti apie prastovas, todėl darbuotojui už neteisingai deklaruotą draudiminį laikotarpį išieškotinas jam tenkantis nurodytas faktinis darbo užmokestis.

29. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl dienpinigių priteisimo. Nurodo, kad priešingai nei teigia teismas, šalys buvo susitarusios, kad atsakovė mokės ieškovui dienpinigius, lygius 50 proc. dydžio dienpinigių sumos, nustatytos konkrečiai komandiruotei taikomuose teisės aktuose atitinkamos valstybės atžvilgiu. Laikantis sutarties sąlygų UAB „Gintauto transportas” direktoriaus įsakymais dėl komandiruočių taip pat mokėjo dienpinigius taikant 50 proc. dydžio normą.

30. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas skaičiuodamas priteistiną sumą ją ir skaičiavo taikydamas 50 proc. dydį. Paskaičiuotos darbo užmokesčio sumos, atskaičius mokesčius 4 353,30 Eur (kartu su priskaičiuota kompensacijos už nepanaudotas atostogas suma, kuri yra 151,11 Eur), 4 348 Eur dienpinigių sumos, taikant 50 proc. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių normą, (4 353,30 + 4 348). Apeliantė neginčija, jog bendrai išmokėta ieškovui suma buvo 4 739 Eur (6 339 – 1 600). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovės skola ieškovui sudaro 3 962,30 Eur (8 701,30 – 4 739) (suma į rankas).

31. Apeliantė nesutinka su netesybų priteisimu. Pažymi, jog atsakovė teisingai deklaravo duomenis VSDFV, todėl ir netesybų suma yra priteista nepagrįstai.

32. Darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju, darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių (DK 147 straipsnis).

33. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad DK 147 straipsnyje nustatyto reguliavimo tikslas yra užtikrinti darbuotojo teisę į jam priklausančių sumų gavimą (išmokėjimą) laiku, t.y. laiku įvykstantį atsiskaitymą su darbuotoju. DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatyta norma laikytina ir sankcija darbdaviui, kuris nepagrįstai su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaitė atleidimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-684/2022).

34. Nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostę darbo teisiniai santykiai truko nuo 2020-07-14 iki 2021-03-19, kada buvo nutraukta darbo sutartis DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu). Ieškovui iki darbo santykių pasibaigimo dienos neišmokėjus priklausančių sumų, atsakovė pažeidė DK 146 straipsnyje įtvirtintą atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarką. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog atsakovė su ieškovu laiku neatsiskaitė, pagrįstai priteisė iš atsakovės ieškovo naudai trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio netesybas 3 300 Eur (neatskaičius mokesčių). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog neatsiskaitymo faktą sąlygojo neteisingas darbdavio duomenų teikimas VSDFV ir darbuotojui tenkančių išmokų skaičiavimas ir mokėjimas. Apeliantės teiginiai, jog ji teisingai deklaravo duomenis VSDFV, atmestini kaip neįrodyti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovui už uždelstą atsiskaityti laiką priteista 3 300 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybų suma nepažeidžia proporcingumo padarytam pažeidimui principo, atsakovei, kaip darbdavei, pritaikyta sankcija nelaikytina neadekvačia, neatitinkančia bendrojo teisingumo principo.

35. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog byloje nėra UAB „Gintauto transportas” priimto įsakymo dėl darbo sutarties su D. S. nutraukimo. Taip pat nėra darbuotojo ranka rašyto prašymo ją nutraukti ir ginčo dėl to, kad tokio ranka rašyto prašymo iš viso nėra. Nurodo, kad po patirtos traumos ieškovas nuo 2021-01-24 išvyko į (duomenys neskelbtini) tęsti gydymo. Teigia, jog telefoninio pokalbio metu darbuotojas žodžiu išreiškė valią, jog dirbti įmonėje nebenori, todėl jam buvo pasiūlyta pateikti rašytinį prašymą. Standartinės formos prašymo ieškovas įmonei nepateikė, nepaisė ir darbdavio raginimų tą padaryti, todėl pats pasirinko kitokį, tačiau jo valią atitinkantį prašymo dėl atleidimo iš darbo pateikimo būdą, kurio įmonei pakako tam, kad būtų įformintas ieškovo atleidimas nuo 2021-03-19, nes buvo perduoti įmonei įprastai naudojamomis informacinių technologijų priemonėmis - mobiliaisiais įrengimais. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais nesutinka.

36. DK 55 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog neterminuota darbo sutartis ir terminuota darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš dvidešimt kalendorinių dienų.

37. Bylos duomenimis, paskutinės komandiruotės metu 2021-01-18 ieškovas patyrė kojos traumą, dėl ko nebegalėjo tęsti darbo funkcijų. 2021-01-24 jis išvyko gydytis į (duomenys neskelbtini), nedarbingumo laikotarpis pasibaigė 2021-03-05.

38. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra darbdavio priimto įsakymo dėl šios darbo sutarties nutraukimo. Taip pat nėra darbuotojo ranka rašyto prašymo ją nutraukti ir nėra ginčo dėl to, kad tokio ranka rašyto prašymo iš viso nėra. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, jog darbuotojas buvo išreiškęs valią nutraukti darbo sutartį, tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.

39. Apeliantė nurodo, kad ieškovo siųsta sms žinutė turi būti prilyginama rašytiniam prašymui, nes ji yra aiškaus turinio, yra žinoma, kad ji buvo siųsta būtent ieškovo, jos pateikimo laikas aiškus. Ieškovas pažymėjo, kad apeliacinis skundas šioje dalyje grindžiamas tuo, jog ieškovas neva yra siuntęs atsakovei viber žinutę, kurioje išreiškė savo valią būti atleistas iš darbo, ir ši žinutė turėtų būti prilyginta raštiškam prašymui atleisti iš darbo. Ieškovas su tokiais argumentais nesutinka, pažymi, kad jis yra pateikęs susirašinėjimą viber programėle, kurio turinys skiriasi nuo atsakovės pateikto susirašinėjimo turinio.

40. Teisėjų kolegija pažymi, kad žinutėje nėra adresato, neaišku, nuo kurios dienos asmuo nori būti atleistas iš darbo, nėra parašo, neaišku, kas ją parašė, todėl apeliantės nurodomos žinutės prilyginti prašymui atleisti iš darbo nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nenustačius būtinojo elemento darbo sutarčiai šiuo pagrindu nutraukti, nėra pagrindo laikyti tokį darbo sutarties nutraukimą teisėtu ir pagrįstu.

41. Apeliantė taip pat ginčija kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką priteisimą. Nurodo, kad tiek ieškovo, tiek teismo elgesys procese buvo netinkamas, vertina, kad ieškovas ir teismas vilkino bylos nagrinėjimo procesą.

42. Apeliacinės instancijos teismas,, išanalizavęs bylos nagrinėjimo trukmę, šalių procesinį elgesį, nenustatė, jog bylos nagrinėjimas būtų vilkinamas ar piktnaudžiaujama procesu. Apeliantei neteikiant konkrečių duomenų, jos deklaratyvūs teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.

43. Apeliantė nurodo, jog teismas privalėjo tinkamai išnagrinėti UAB „Gintauto transportas” priešieškinį ir atitinkamai iš ieškovo priteisti 3 300 Eur žalą. Pažymi, kad ieškovas, vykdydamas savo kaip vairuotojo pareigą, vairuodamas UAB „Gintauto transportas“ priklausančią transporto priemonę-vilkiką su puspriekabe sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sugadintas vilkikas su puspriekabe ir krovinys. Šią aplinkybę patvirtina transporto priemonės priėmimo-perdavimo aktas ir UAB „Gintauto transportas“ 2021-03-02 įsakymas, kuriuo buvo pripažinta ir konstatuota vairuotojo kaltė bei įtvirtintas vairuotojo sutikimas dalinai atlyginti žalą. Po įvykio vilkikas buvo taisomas – remonto išlaidos apėmė 6 133,64 Eur. Teigia, kad ieškovas transporto priemonę po eilinės komandiruotės grąžino su pažeidimais, todėl jo atsakomybė yra preziumuojama. Jei tai įvyko ne dėl jo kaltės, tai jis, o ne atsakovė privalėjo pateikti tokius įrodymus teismui. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais nesutinka.

44. Pagal CPK 178 straipsnį, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

45. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog siekdamas savo reikalavimo patenkinimo, darbdavys privalo įrodyti, ar konkretūs darbuotojo veiksmai (įvykis) nulėmė konkretų rezultatą (transporto priemonės sugadinimą ir su tuo susijusius nuostolius dėl transporto priemonės prastovos dėl remonto).

46. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2021-03-02 darbdavys priėmė įsakymą dėl padarytos turtinės žalos atlyginimo, kuriuo nurodė išieškoti iš ieškovo 3 300 Eur dėl jo didelio neatsargumo padarytai žalai atlyginti. Analizuojant minėtą įsakymą matyti, jog įsakyme nėra nurodytas žalos padarymo laikas, vieta, kilmė, taip pat nepateiktas ir nurodomos sumos pagrindimas bei jos susidarymo mechanizmas. Duomenų, kad darbuotojas būtų supažindintas su šiuo įsakymu, būtų teikęs paaiškinimus taip pat nėra.

47. Atsakovė teigia, kad ieškovas, vairuodamas atsakovei priklausančią transporto priemonę, sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas vilkikas su puspriekabe ir krovinys. Pažymėtina, jog apeliantė neteikė duomenų apie eismo įvykį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino DGK pateiktoje darbo byloje Nr. APS-100-6739 2020-10-20 šalių susirašinėjimą, iš kurio matyti, jog vilkiko veidrodžius sudaužė pro šalį važiavusi transporto priemonė, kuri išvažiavo už skiriamosios eismo juostos ribų ir kliudė ieškovo vairuotą vilkiką. Iš sms žinučių matyti, kad darbuotojas klausė atsakovės vadovo, ar laukti policijos. Vadovo atsakymas buvo – važiuoti toliau. Nors apeliantė teigia, jog įvykus bet kokiam eismo įvykiui būtina skambinti policijai ir tinkamai įforminti įvykio aplinkybes, o to ieškovas nepadarė, tačiau iš minėto susirašinėjimo matyti, jog būtent tokie buvo atsakovės nurodymai. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog atsakovė nepateikė jokių duomenų apie tai, kokie neteisėti ieškovo veiksmai (ar neteisėtas neveikimas) tiesiogiai sąlygojo žalos padarymą, nepagrindė žalos dydžio ir sąsajumo su galimai ieškovo padarytais vilkiko pažeidimais. Jokie įvykiai nebuvo tiriami, vairuotojo kaltė nebuvo nustatyta. Atsakovė nepateikė į bylą jokių tiesioginių įrodymų, įrodančių vairuotojo kaltę dėl autoįvykio /-ių. Konstatuotina, kad apeliantė, turėdama pareigą įrodyti, kad žala buvo realiai patirta, tokios įrodinėjimo pareigos neįvykdė, nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodydama, kad aplinkybes dėl eismo įvykio įrodyti turi ieškovas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vertintina, jog apeliantės teiginiai atmestini kaip neįrodyti.

48. Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų dėl įrodymų vertinimo, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

49. Kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

50. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), o apeliantui bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

51. Ieškovas prašė priteisti jos patirtas 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su apeliacinėje instancijoje teiktomis teisinėmis paslaugomis iš atsakovės, pateikė atstovavimo išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Teismas, įvertinęs tai, kad prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma neviršija Rekomendacijoje nustatytų maksimalių dydžių, taip pat atsižvelgęs į ginčo sudėtingumą teisės taikymo bei faktinių aplinkybių požiūriu, rengtų procesinių dokumentų turinį ir apimtį, sprendžia, jog prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma yra pagrįsta, todėl atmetus atsakovės apeliacinį skundą priteistina iš atsakovės ieškovo naudai (CPK 93 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsakovės apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-02-11 sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės UAB „Gintauto transportas“, į. k 301531868, ieškovui D. S., gim. (duomenys neskelbtini), paso (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Donata KravčenkienėMargarita StambrauskaitėRūta Veniulytė-Jankūnienė