Vilniaus apygardos teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

Trakų rajono apylinkės teismas neįvertino kaltinamojo I. J. asmenybės, neatsižvelgė į aplinkybę, kad I. J., būdamas septyniolikos metų amžiaus, panaudojo fizinį ir psichinį smurtą prieš mažamečius vaikus, t.y. I. G. - 11 metų, S. G. - 13 metų, N. S. - 13 metų. Amžiaus bei subrendimo, jėgos skirtumas tarp kaltinamojo I. J. ir nukentėjusiųjų yra toks, kad nukentėjusieji mažamečiai negalėjo turėti jokių galimybių pasipriešinti smurtui, t.y. I. J. naudojo smurtą tyčia aiškiai suvokdamas, kad smurtas naudojamas už jaunesnius, tiek fiziškai, tiek morališkai silpnesnius asmenis. Nepatirdamas realių pasekmių (bausmės), I. J. nepadarys reikiamų išvadų ir galimai ateityje toliau naudos fizinį smurtą prieš nepilnamečius.

Nors teismo posėdyje kaltinamasis I. J. pripažino savo kaltę, tačiau ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis kaltę pripažino iš dalies, neatsiprašė nukentėjusiųjų, neatlygino žalos ir net nežadėjo jos atlyginti. Tą teismo posėdžio metu patvirtino ir Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių skyriaus atstovė L. D., kuri nurodė, kad po įvykio kaltinamasis buvo iškviestas pokalbiui, tuo metu jis kaltės nepripažino. Faktas, kad savo kaltę I. J. pripažino tik paskutinio teismo posėdžio metu, nukentėjusiųjų neatsiprašė, parodo, kad jo nuoširdumas yra apsimestinis ir turėjo sukelti teismui pagrįstų abejonių dėl to, ar kaltinamasis iš tiesų nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką.

Teismas, spręsdamas neturtinės žalos N. S. atlyginimo klausimą, neteisingai įvertino byloje esančias aplinkybes.

Vienas svarbiausių kriterijų, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant neturtinės žalos dydį, yra pasekmės. Neturtinės žalos pasekmės gali būti fizinės ir dvasinės. Dvasinio pobūdžio pakenkimai - tai dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan. Fizinio pobūdžio pasekmės - tai fizinis skausmas, kūno sužalojimas ar susargdinimas, dėl jų atsirandantys nepatogumai, liekamieji reiškiniai.

Pirmos instancijos teismui buvo pateikti įrodymai, pagrindžiantys N. S. psichinės sveikatos problemas, t.y. Vaiko teisių apsaugos skyriaus išduota pažyma apie tai, kad po įvykio N. S. lankė psichologo konsultacijas Vaiko teisių apsaugos skyriuje, tačiau Trakų rajono apylinkės teismas nepagrįstai neįvertino minėtų aplinkybių.

Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, jog pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t.y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą (ar turės reikšmės neturtinę žalą patyrusio asmens visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeiminiams santykiams, kokią įtaką darys nuo brutalaus smurtinio nusikaltimo nukentėjusiojo mažamečio tolesnei fizinei ir psichinei raidai, asmenybės formavimuisi ir pan.).

N. S. iki šiol jaučia baimę būti lauke, bijo tamsiu paros metu išeiti į kiemą, bijo bet kur mieste sutikti kaltinamąjį I. J. ar jo draugus, sunkiai bendrauja, po įvykio jautė didelę gėdą ir pažeminimą, nes gėdijosi bendrauti dėl sumušimo žymių.

Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad susirūpinimas dėl būsimų pasekmių šalinimo negali būti vertinamas kaip būsima neturtinė žala arba nereali žala, nes susirūpinimas dėl pasekmių pašalinimo ateityje būtinumo ir sėkmės yra realus ir suprantamas.

Trakų rajono apylinkės teismas nuosprendyje konstatavo, kad N. S. nusikaltimu padarytas sužalojimas sukėlė sunkesnius padarinius – gali prireikti vidinės nosies pertvaros operacijos. Taigi, egzistuoja realus susirūpinimas dėl pasekmių šalinimo - N. S. bus atliekama nosies pertvaros operacija, vaikas turės gerti daug nuskausminamųjų vaistų, gulėti ligoninėje. Manytina, kad teismas ne iki galo įvertino minėtas aplinkybes, nes tokiu atveju neturtinės žalos dydis priteistinas žymiai didesnis.

N. S. iki šiol jaučia liekamuosius reiškinius: sunkiai kvėpuoja nosimi, pastoviai yra sloga, nosies pertvara dešinėje pusėje iškrypusi. Tai patvirtina VĮ Trakų ligoninės 2014 m. birželio 3 d. Išrašas iš medicininių dokumentų, kurį teikia kartu su apeliaciniu skundu ir prašo prijungti prie baudžiamosios bylos medžiagos. Minėtas išrašas yra svarbus įrodymas, kad N. S. iki šiol jaučia smurtinio nusikaltimo pasekmes.

Nustatant neturtinės žalos dydį bylose, kuriose neturtinę žalą patiria nepilnamečiai ar mažamečiai asmenys, atsižvelgiama į jų amžiaus grupės asmenims būdingus fizinės ir psichinės raidos ypatumus, socialinę brandą, suvokimo laipsnį, reakciją į prieš jį padarytą nusikalstamą veiką, jos įtaką nukentėjusiojo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, harmoningos asmenybės formavimuisi.

Nustatant neturtinės žalos dydį nepakanka formalaus padarinių konstatavimo, kiekvienu atveju pasekmės turėtų būti analizuojamos, diferencijuojamos priklausomai nuo konkrečios situacijos (LAT 2007 m. kovo 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 209/2007).

Trakų rajono apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad kaltinamasis I. J. yra nepilnametis, nedirbantis, savo pajamų neturi. Minėtų kriterijų pagrindu teismas nepagrįstai sumažino N. S. priteistinos neturtinės žalos dydį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyse ne kartą yra konstatavęs, kad asmeniui, veikiant tyčią padaroma didesnė neturtinė žala nei neatsargios kaltės atveju. Šiuo konkrečiu atveju I. J. veikė tyčia.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, jog priteisiant neturtinę žalą, įvertinamos ne tik tos aplinkybės, kurios rodo kaltininko turtinę padėtį žalos priteisimo momentu, bet ir tos, kurios leidžia spręsti apie turtinės padėties pasikeitimą ateityje (žalą padaręs niekur nedirbantis jaunuolis gali įsidarbinti ir pan.). LAT 2008 m. vasario 19 d. nutartyje Nr. 2K-82/2008 nurodė, kad kaltinamasis yra jaunas, sveikas, galintis dirbti, byloje esančiais duomenimis jokios fizinės ir psichinės negalios neturintis žmogus, todėl vien ta aplinkybė, kad byloje nenustatyta, jog jis turi nekilnojamojo ir kilnojamojo turto ar negauna pajamų, negalėjo būti laikoma išskirtine. Kaltinamajam I. J. neturint pakankamai lėšų, atlyginti jo padarytą žalą turi pareigą jo tėvai, kurie yra dirbantys ir turintys turto.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, atsižvelgia ir į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, pavyzdžiui, nukentėjusiojo asmenines savybes (amžių, profesiją, elgesį ir pan.), jei šios aplinkybės yra reikšmingos bylai. Šiuo konkrečiu atveju, manytina, kad nukentėjusiojo mažametystė yra itin svarbi ir reikšminga aplinkybė nustatant neturtinės žalos dydį, tačiau pirmosios instancijos teismas minėtos aplinkybės neįvertino.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal LR BK 93 str. teismas gali, bet neprivalo, atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Trakų rajono apylinkės teismas neįvertino kaltinamojo I. J. asmenybės, neatsižvelgė į aplinkybę, kad I. J., būdamas septyniolikos metų amžiaus, panaudojo fizinį ir psichinį smurtą prieš mažamečius vaikus, t.y. I. G. - 11 metų, S. G. - 13 metų, N. S. - 13 metų. Amžiaus bei subrendimo, jėgos skirtumas tarp kaltinamojo I. J. ir nukentėjusiųjų yra toks, kad nukentėjusieji mažamečiai negalėjo turėti jokių galimybių pasipriešinti smurtui, t.y. I. J. naudojo smurtą tyčia aiškiai suvokdamas, kad smurtas naudojamas už jaunesnius, tiek fiziškai, tiek morališkai silpnesnius asmenis.

Nors teismo posėdyje kaltinamasis I. J. pripažino savo kaltę, tačiau ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę jis pripažino iš dalies, neatsiprašė nukentėjusiųjų, neatlygino žalos ir net nežadėjo jos atlyginti. Tą teismo posėdžio metu patvirtino ir Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių skyriaus atstovė L. D.. Faktas, kad savo kaltę I. J. pripažino tik paskutinio teismo posėdžio metu, nukentėjusiųjų neatsiprašė, rodo, kad jo nuoširdumas yra apsimestinis ir turėjo sukelti teismui pagrįstų abejonių, ar kaltinamasis iš tiesų nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką.

Trakų rajono apylinkės teismas, spręsdamas neturtinės žalos I. ir S. G. atlyginimo klausimą, neteisingai įvertino byloje esančias aplinkybes.

Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Tai reiškia, kad teismo sprendime nepakanka vien formaliai nurodyti neturtinės žalos dydžio kriterijus, jie turi būti išnagrinėti, įvertinant kiekvieno atskiro kriterijaus ir jų visumos reikšmę konkrečiam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti.

LAT 2008 m. kovo 4 d. nutartyje Nr. 2K-68/2008 nurodyta, jog dėl deliktinės atsakomybės galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Žmogaus sveikata, gyvybė yra aukščiausios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, yra ypač dideli.

Pagal LR CK 6.250 str. įtvirtintą prezumpciją neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Teisės aktuose sveikata yra siejama ne tik su ligų ar fizinių defektų nebuvimu, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove, pavyzdžiui LR sveikatos sistemos įstatymo 2 str. nurodyta, kad sveikata - asmens ir visuomenės fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė. Taigi, vadovaujantis minėtų įstatymų bei kitų teisės aktų, kuriuose apibrėžiamos ligos ir kiti sveikatos sutrikimai, nuostatomis, teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo gali būti įgyvendinama siejant neturtinę žalą ne tik su fiziniais defektais, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove.

Vienas svarbiausių kriterijų, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant neturtinės žalos dydį, yra pasekmės. Neturtinės žalos pasekmės gali būti fizinės ir dvasinės. Dvasinio pobūdžio pakenkimai - tai dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan. Fizinio pobūdžio pasekmės - tai fizinis skausmas, kūno sužalojimas ar susargdinimas, dėl jų atsirandantys nepatogumai, liekamieji reiškiniai.

Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, jog pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t.y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą (ar turės reikšmės neturtinę žalą patyrusio asmens visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeiminiams santykiams, kokią įtaką darys nuo brutalaus smurtinio nusikaltimo nukentėjusiojo mažamečio tolesnei fizinei ir psichinei raidai asmenybės formavimuisi ir pan.).

I. G. ir S. G. iki šiol jaučia baimę būti lauke, bijo tamsiu paros metu išeiti į kiemą, bijo bet kur mieste sutikti kaltinamąjį I. J. ar jo draugus, sunkiai bendrauja, po įvykio jautė didelę gėdą ir pažeminimą, nes gėdijosi bendrauti dėl sumušimo žymių. I. G. patyrė šoką, nes matė kaip yra mušami šalia jo esantys brolis ir draugas.

Nustatant neturtinės žalos dydį bylose, kuriose neturtinę žalą patiria nepilnamečiai ar mažamečiai asmenys, atsižvelgiama į jų amžiaus grupės asmenims būdingus fizinės ir psichinės raidos ypatumus, socialinę brandą, suvokimo laipsnį, reakciją į prieš jį padarytą nusikalstamą veiką, jos įtaką nukentėjusiojo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, harmoningos asmenybės formavimuisi.

Nustatant neturtinės žalos dydį nepakanka formalaus padarinių konstatavimo, kiekvienu atveju pasekmės turėtų būti analizuojamos, diferencijuojamos priklausomai nuo konkrečios situacijos (LAT 2007 m. kovo 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-209/2007).

Teismas atsižvelgė į tai, kad kaltinamasis I. J. yra nepilnametis, nedirbantis, savo pajamų neturi. Manytina, kad minėtų kriterijų pagrindu teismas nepagrįstai sumažino I. ir S. G. priteistinos neturtinės žalos dydį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyse yra konstatavęs, kad asmeniui, veikiant tyčia, padaroma didesnė neturtinė žala nei neatsargios kaltės atveju. Šiuo konkrečiu atveju I. J. veikė tyčia.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje priteisiant neturtinę žalą, įvertinamos ne tik tos aplinkybės, kurios rodo kaltininko turtinę padėti žalos priteisimo momentu, bet ir tos, kurios leidžia spręsti apie turtinės padėties pasikeitimą ateityje (žalą padaręs niekur nedirbantis jaunuolis gali įsidarbinti ir pan.). LAT 2008 m. vasario 19 d. nutartyje Nr. 2K-82/2008 nurodė, kad kaltinamasis yra jaunas, sveikas, galintis dirbti, byloje esančiais duomenimis jokios fizinės ir psichinės negalios neturintis žmogus, todėl vien ta aplinkybė, kad byloje nenustatyta, jog jis turi nekilnojamojo ir kilnojamojo turto ar negauna pajamų, negalėjo būti laikoma išskirtine. Be to, kaltinamajam I. J. neturint pakankamai lėšų, atlyginti jo padarytą žalą turi pareigą jo tėvai, kurie yra dirbantys ir turintys turto.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, atsižvelgia ir į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, pavyzdžiui, nukentėjusiojo asmenines savybes (amžių, profesiją, elgesį ir pan.), jei šios aplinkybės yra reikšmingos bylai. Šiuo konkrečiu atveju, nukentėjusiųjų mažametystė yra itin svarbi ir reikšminga aplinkybė nustatant neturtinės žalos dydį, tačiau pirmos instancijos teismas minėtos aplinkybės neįvertino.

Teismo posėdžio metu nukentėjusiųjų atstovai prašė apeliacinius skundus tenkinti. I. J. bei jo gynėjas prašė apeliacinius skundus atmesti.

Žemesnės instancijos teismas

Nepilnamečio atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga (BK 93 str. 1 d.). Spręsdamas nepilnamečio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas, be BK 93 str. 1 d. numatytų sąlygų, taip pat turi atsižvelgti į padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, nepilnamečio asmenybę bei kitas aplinkybes, t.y. sprendimas atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti priimtas tik įvertinus visas bylos aplinkybes. Pažymėtina, kad net ir nesant nė vienos iš minėtų sąlygų teismas turi teisę atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jei jis vis dėlto nusprendžia, kad atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės bus pasiekti bausmės tikslai, - nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nagrinėjamoje byloje priimant nuosprendį, visų aukščiau nurodytų išaiškinimų laikytasi.

Žemesnės instancijos teismas

Esant visoms aukščiau nurodytoms aplinkybėms apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju yra visos LR BK 93 str. 1 d. 3 p. nustatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos ir tokiu būdu pagrįstai I. J. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės.

N. S. G. ir I. G. įstatyminė atstovė J. G. bei nukentėjusiojo N. S. įstatyminė atstovė L. S. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo – J. G. žalą įvertino 10 000 Lt, iš jų 6 000 Lt S. G. ir 4 000 Lt I. G. (b.l. 132-133), L. S. žalą įvertino 10 000 Lt (b.l. 134-135).

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio pirmos instancijos teismas S. G. padarytą neturtinę žalą įvertino 700 Lt, I. G. – 500 Lt, N. S. padarytą neturtinę žalą įvertino 1 400 Lt.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.283 str. 1 d. įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Atlyginant neturtinę žalą, šis principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtus dvasinius, fizinius išgyvenimus bei praradimus (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003).

Kolegija laiko, kad teismas šią funkciją atliko tinkamai, nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydį nustatė vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą.

LR CK 6.250 str. 2 d. nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nurodytų aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes nustato teismas, atsižvelgdamas ir į teismų praktiką panašiose bylose.

Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. (CK 6.282 str.). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (LAT 2007 m. kovo 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-209/2007).

Teismų praktikoje atlyginant neturtinę žalą dėl nežymaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo priteisiamos tiek didesnės, tiek atskirais atvejais ir mažesnės pinigų sumos, tačiau ne tokios didelės, kaip prašo nukentėjusiųjų atstovai. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ne tik į tipinius, bet ir konkrečiai šiai bylai reikšmingus nukentėjusiems padarytos neturtinės žalos atlyginimo kriterijus.

Kaip matyti iš skundžiamo teismo nuosprendžio, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgė į tai, kad I. J. I. G. sukėlė fizinį skausmą, S. G. ir N. S. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, nukentėjusieji buvo gydomi ambulatoriškai (b.l. 5, 10, 11). S. G. ir I. G. dėl nusikaltimu padaryto sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo liekamųjų reiškinių nelikę. N. S. nusikaltimu padarytas sužalojimas sukėlė sunkesnius padarinius, dėl ko jam gali prireikti vidinės nosies pertvaros operacija. Spręsdamas dėl priteistino žalos atlyginimo, teismas atsižvelgė ir į tai, kad nukentėjusieji patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, fizinį skausmą, N. S. lankė psichologo konsultacijas (b.l. 180). Teismas pagrįstai, atsižvelgė, ir į tai, kad kaltinamasis yra nepilnametis, nedirbantis, savo pajamų neturi, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, nukentėjusiajam N. S. priteisė 1 400 Lt neturtinės žalos, S. G. – 700 Lt neturtinės žalos, o I. G. 500 Lt neturtinės žalos. Neturtinė žala priteisiama iš ją padariusio asmens ir būtent to asmens turtinė padėtis turi būti įvertinta nustatant neturtinės žalos dydį. Kaltininkui esant nepilnamečiui ir jam neturint pajamų ar turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, žala išieškoma iš nepilnamečio įstatyminių atstovų.

Byloje esantys medicininių dokumentų apžiūrų protokolai patvirtina, jog tiek S. G., tiek N. S. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata (b.l. 66, 67). Iš byloje esančio papildomos medicininių dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad N. S. nosies kaulų lūžių nenustatyta, nosies ašis kaulinėje dalyje tiesi, nosies pertvara kremzlinėje dalyje nežymiai nukrypusi į kairę (b.l. 72).

Kaip jau minėta, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia ir į teismų praktiką. Pažymėtina, jog nustatant neturtinės žalos dydį svarbus kriterijus yra ir kaltininko neteisėtais veiksmais padarytas nukentėjusiajam sveikatos sutrikdymo mastas bei liekamieji reiškiniai. Antai, už nesunkų sveikatos sutrikdymą, kuomet nukentėjusiajam buvo padarytas nosies kaulų lūžis iš kaltininko buvo priteista 2 000 Lt neturtinės žalos (LAT 2014 m. vasario 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2014). Šiuo atveju I. G. buvo sukeltas fizinis skausmas, o nukentėjusiesiems S. G. ir N. S. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. S. G. ir I. G. dėl nusikaltimu padaryto sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo liekamųjų reiškinių nelikę. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į bylos aplinkybes, teismų praktiką šiuo klausimu, tinkamai nustatė neturtinės žalos dydžius. Be to, A. S., 2014 m. sausio 28 d. apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad LOR gydytoja juos informavo, jog N. reikės atlikti vidinės nosies pertvaros operaciją. Jie kreipėsi pas kitą gydytoją, kuri patvirtino, kad operacija neišvengiama, tačiau ją galima atlikti vėliau. Jis su žmona nusprendė, kadangi būklė nėra labai kritiška, sulaukti vaiko vasaros atostogų, kad galima būtų atlikti po operacijos pilną reabilitaciją. Šiuo metu N. būklė pagerėjo, nes praėjo trys mėnesiai po įvykio (b.l. 144). Tuo tarpu byloje nėra jokių medicininių dokumentų, patvirtinančių, kad N. S. buvo atlikta nosies operacija, šio fakto nepatvirtina ir kartu su apeliaciniu skundu N. S. įstatyminės atstovės L. S. pateikta išrašo iš medicininių dokumentų kopija (b.l. 201). Nukentėjusiesiems ateityje dėl sužalojimų patyrus turtinę žalą, gali būti reiškiamas ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo.