Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „TP LOGISTICS“ atstovui advokato padėjėjui Kazimierui Vasiliauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „TP LOGISTICS“ ieškinį atsakovui V. B. dėl baudos priteisimo už konfidencialios informacijos atskleidimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančios rašytinės medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovo 2018-04-10 buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 43, kurios pagrindu atsakovas buvo įdarbintas transporto vadybininko pareigoms, o nuo 2019-04-01 paskirtas pardavimų direktoriumi. Atsakovas darbo sutarties 5 punkto 4 papunktyje įsipareigojo darbo sutarties vykdymo metu ir pasibaigus darbo sutarčiai asmeniniais ar komerciniais tikslais nenaudoti ir kitiems asmenims neatskleisti iš darbdavio ar dėl atliktos darbo funkcijos gautos konfidencialios informacijos, kaip ji apibrėžta Darbdavio ir darbuotojo Susitarime dėl konfidencialios informacijos apsaugos, 6 dalyje numatyta, jog darbdavys ir darbuotojas sudaro susitarimą dėl konfidencialios informacijos apsaugos. 2018-04-16 tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudarytas susitarimas dėl konfidencialios informacijos apsaugos Nr.18/03. Iš priedo Nr. 1 prie Susitarimo dėl konfidencialios informacijos apsaugos nustatyta, jog ieškovė laikė komercine paslaptimi šiuos duomenis: ieškovės klientų bei tiekėjų buhalterinius duomenis; kontaktus tiek su esamais, tiek su galimais klientais; ieškovės klientų, tiekėjų sąrašai, pardavimo ir pirkimo sąlygos; informacija apie ieškovės tiekėjams mokamas sumas už perkamas prekes ir (ar) paslaugas; bet kokia kita ieškovės, jos klientų ar tiekėjų komercinė informacija, turinti ieškovei tikrą ar potencialią komercinę vertę. Sutarties 4.1 punktu, šalys sutarė, kad jeigu darbuotojas atskleidžia konfidencialią informaciją tretiesiems asmenims, privalo darbdaviui sumokėti 50 000 Eur baudą.

Darbo sutartis su atsakovu nutraukta 2020-03-26 Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio pagrindu, tai yra dėl atsakovo kaltės, dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo. Atsakovas kreipėsi į darbo ginčų komisiją su prašymu dėl jo atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei kompensacijos priteisimo. 2020-05-19 Darbo ginčų komisija sprendimu atsakovo prašymą atmetė, konstatavusi, jog atsakovas atleistas teisėtai pagal DK 58 straipsnį. Atsakovas kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, prašydamas pripažinti, kad ieškovė darbo sutartį nutraukė pažeisdama teisės aktų reikalavimus, 2020-09-17 Klaipėdos apylinkės teismas priėmė sprendimą, kuriuo atmetė atsakovo ieškinį. Klaipėdos apygardos teismas 2020-12-17 nutartimi 2020-09-17 sprendimą paliko nepakeistą.

Iš 2020-03-18, 2019-03-15, 2018-07-19 ir 2018-05-31 elektroninių laiškų matyti, jog į atsakovą, kaip ieškovės darbuotoją, kuris buvo atsakingas už pardavimus ir klientų paiešką, kreipėsi įmonės: UAB “Lava construction”, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), UAB “HTCC”, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), UAB „Dirida“, “Thielemans Import” bei fizinis asmuo R. T. dėl paslaugų suteikimo, atsakovas šiuos paklausimus elektoriniu paštu persiuntė savo sutuoktinei A. B., kuri dirba UAB „Fore Logistics“. Iš 2018-08-24 elektorinio laiško nustatyta, jog atsakovas ieškovės duomenis apie kainas persiuntė UAB „Fore Logistics“.

Iš liudytojos V. B. parodymų duotų civilinėje byloje Nr. e2-7369-769/2020 nustatyta, jog ji dirba ieškovės įmonėje Klaipėdos padalinio vadove. Siekiant įvertinti atsakovo darbą, 2020 m. vasario mėnesį patikrino atsakovo darbinį kompiuterį, t. y. atsakovo elektroninį paštą ir programėlę „Skype“, radusi susirašinėjimą su konkurentais perdavė informaciją į Vilnių.

Byloje nustatyta, jog atsakovas, darbo santykių su ieškove metu, tam tikru laiku, t. y. 2018-08-24, 2018-05-31, 2018-07-19, 2019-03-15, 2020-03-18, persiuntė iš ieškovės atsakovui suteikto darbinio elektorinio pašto į savo sutuoktinei A. B., dirbančiai kitoje įmonėje UAB „Force Logistics“, elektorinį paštą tam tikrą informaciją.

Taigi byloje kilo ginčas dėl atsakovo – buvusio ieškovės darbuotojo, atsakomybės už konfidencialios informacijos atskleidimą ir civilinės atsakomybės jo atžvilgiu taikymo.

Darbo sutarties šalys gali sulygti dėl to, kad darbuotojas darbo sutarties vykdymo metu ir pasibaigus darbo sutarčiai asmeniniais ar komerciniais tikslais nenaudos ir kitiems asmenims neatskleis tam tikros iš darbdavio ar dėl atliktos darbo funkcijos gautos informacijos, kurią darbo sutarties šalys savo susitarime dėl konfidencialios informacijos apsaugos įvardys konfidencialia. Susitarime dėl konfidencialios informacijos apsaugos turi būti apibrėžti konfidencialią informaciją sudarantys duomenys, susitarimo dėl konfidencialios informacijos apsaugos galiojimo terminas, darbdavio pareigos padedant darbuotojui išsaugoti šios informacijos slaptumą. Darbo sutarties šalys gali sulygti dėl netesybų už šio susitarimo nevykdymą ar netinkamą jo vykdymą (DK 39 straipsnio 1-2 dalys).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atribodamas komercines paslaptis nuo konfidencialios informacijos, yra išaiškinęs, kad informacija, atsižvelgiant į jos pobūdį ir svarbą bei konfidencialumo pareigos intensyvumo laipsnį, skirstoma į keturias grupes: 1) informacija, kuri, nors savininko įvardijama kaip konfidenciali, savaime yra akivaizdi ar lengvai pasiekiama (pvz., viešai skelbiami įmonės finansinės atskaitomybės duomenys, viešai skelbiama informacija apie akcininkus, vykdomus projektus, verslo partnerius ir kt.); tokia informacija, net jeigu ji ir yra įvardijama kaip konfidenciali, gali būti pripažinta nekonfidencialia ir už jos atskleidimą, paviešinimą ar panaudojimą nekiltų teisinių padarinių; 2) informacija, kurią įmonės darbuotojai turi laikyti konfidencialia, tačiau tokia informacija, kai su ja yra susipažįstama, tampa neatsiejama jų gebėjimų, įgūdžių bei žinių dalimi (pvz., įmonėje taikoma geroji praktika, vadybos metodai, darbo su klientais metodai, derybų vedimo būdai ir kt.); todėl darbuotojai privalo laikytis pareigos saugoti tokio pobūdžio informaciją tik tol, kol dirba įmonėje, kurioje ją sužinojo; pasibaigus darbo santykiams, buvę darbuotojai gali be jokių apribojimų naudoti gautą aptariamos rūšies informaciją savo naudai ir interesais; 3) specifinio pobūdžio konfidenciali informacija; tokia informacija neatitinka komercinės paslapties apibrėžties, tačiau kai darbuotojas su ja susipažįsta, ji netampa neatsiejama jo gebėjimų, žinių ir kompetencijos dalimi; ši informacija yra saugoma, o už jos atskleidimą ar panaudojimą, net ir pasibaigus darbo santykiams, buvusiam darbuotojui gali kilti teisinė atsakomybė; 4) komercinės paslaptys – konfidencialūs duomenys, kurie yra tokie specifiniai ir reikšmingi, kad darbuotojai, net ir pasibaigus darbo santykiams, sutartyje ar įstatyme nustatytą laiką negali teisėtai panaudoti jų jokiais tikslais, kurie kokiu nors būdu galėtų pažeisti teisėto informacijos savininko teises ir teisėtus interesus. Toks suskirstymas vertintinas kaip reiškiantis, kad 1–2 grupėse nurodyta informacija neatitinka konfidencialumo kriterijų ir disponavimas ja negali lemti atsakomybės darbuotojui taikymo. Atsakomybė už 4 grupei priskirtos informacijos atskleidimą ir (ar) panaudojimą numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.116 straipsnio 4 dalyje. Informacijos, priskirtos 3–4 grupėms, panaudojimo tvarkos, nustatytos šalių susitarimu, pažeidimas gali tapti pagrindu taikyti darbuotojui sutartinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016).

Teisinė konfidencialios informacijos kategorija yra platesnė už teisinę komercinės paslapties kategoriją, taigi komercinės paslaptys yra viena iš konfidencialios informacijos rūšių. Informacija, kuri neatitinka komercinėms paslaptims keliamų reikalavimų, gali patekti į konfidencialios informacijos sąvoką ir šiuo pagrindu būti saugoma. Duomenys, sudarantys konfidencialios informacijos turinį, ne visuomet yra komercinė paslaptis. Pareiga saugoti konfidencialią informaciją paprastai egzistuoja, kai ji nustatyta sutartyje, o pareiga saugoti komercinę paslaptį visų pirma kyla iš įstatymo.

Taigi siekiant nustatyti, ar atsakovo persiųsta informacija turi konfidencialumo požymių, būtina nustatyti tokios informacijos tris būtinuosius požymius: slaptumą, vertingumą bei protingas pastangas informacijai išsaugoti. Slaptumas ir vertingumas aiškinami kartu, nes informacija turi komercinę vertę (ar yra konfidenciali) dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys, o ją turinčiam asmeniui ši informacija sukuria konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius. Taigi tam, kad informacija sudarytų komercinę paslaptį ar būtų konfidenciali, nepakanka, kad ji būtų tik slapta, – tokios informacijos turėtojas turi turėti verslo privalumų, gamybinio pranašumo, finansinės naudos ir kita. Informacija turi būti saugoma, bet jos slaptumo užtikrinimo poreikio laipsnis neturėtų būti suabsoliutintas. Kasacinė praktika dėl protingų pastangų išsaugoti informaciją standarto jau suformuota – tai turi būti protingos, bet neypatingos pastangos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-317-916/2015).

Teismo vertinimu atsakovo elektoriniu paštu 2020-03-18, 2019-03-15, 2018-07-19, 2018-05-31 persiųsti duomenys (informacija) apie galimus įmonės klientus, kuriose nurodyti klientų pavadinimai, kontaktai, prašomos užsakyti paslaugos, 2018-08-24 elektoriniame laiške nurodyti duomenys apie ieškovės kainas, laikytina konfidencialia informacija. Pateikti 2020-03-18, 2019-03-15, 2018-07-19, 2018-05-31 elektoriniai laiškai patvirtina, jog įmonės bei fizinis asmuo, kreipėsi į ieškovės darbuotoją atsakovą, kuris buvo atsakingas už paslaugų pardavimą bei naujų klientų paiešką, dėl ieškovės teikiamų paslaugų užsakymo, šių asmenų teikiamų užsakymų turinys, taip pat ieškovės paslaugų kainos nurodytos 2018-08-24 elektoriniame laiške nėra vieši duomenys, šie duomenys nėra pasiekiama tretiesiems asmenims, nes klientai konkrečiai kreipėsi į ieškovę dėl konkrečių paslaugų įsigijimo, taip pat ir ieškovės duomenys apie jos teikiamų paslaugų kainas nėra viešai prieinami ir žinomi tik ieškovės darbuotojui, kuris konkrečiai dirba su pardavimais. Teismo vertinimu šie duomenys buvo vertingi, nes susijęs su būsimais klientais, jų kontaktai, duomenys kokių konkrečiai paslaugų klientai nori bei paslaugų įkainiai, tokia informacija, pagal teismų praktiką, priskirtina prie konfidencialios informacijos, taip pat svarbu akcentuoti ir tai, jog ieškovė buvo nurodžiusi atsakovui kokią informaciją ji laiko konfidencialia, o atsakovo persiųsti duomenys ieškovės buvo laikomi konfidencialiais pagal susitarimo priedą Nr. 1, atsakovas buvo pasirašęs šį susitarimą dėl konfidencialios informacijos, ir tai atsakovui buvo žinoma. Taip pat, pripažintina, jog ieškovės pastangos informacijai išsaugoti buvo protingos – ieškovė susitarime gan detaliai nurodė kas yra konfidenciali informacija, nustatė atsakomybę už įsipareigojimų nevykdymą, atsakovui buvo skirtas kompiuteris, sukurtas elektorinis paštas, prie kurio prieigą turėjo atsakovas.

Atsakovas teigia, jog 2020-03-18, 2019-03-15, 2018-07-19, 2018-05-31, 2018-08-24 elektoriniais laiškais duomenis persiųsdavo UAB „Fore Logistics“, nes ieškovė ir ši įmonė bendradarbiavo, ieškovė ne visada galėdavo suteikti klientams reikiamų paslaugų ir ieškovė pirkdavo paslaugas dėl krovinių pervežimo iš UAB „Fore Logistics“, todėl šiuos duomenis ir siuntė UAB „Fore Logistics“. Tačiau ieškovė šią aplinkybę neigė, nurodydama, jog šios įmonės tarpusavyje nebendradarbiavo, bet konkuravo ir UAB „Fore Logistics“ paslaugų nepirko. Atsakovo pateiktas elektorinis susirašinėjimas su A. B., atsakovo sutuoktine, kuri dirbo UAB „Fore Logistics“ patvirtina, jog A. B. nurodė atsakovui kokias kainas taiko jų įmonė už paslaugų atlikimą, tačiau duomenų, jog ieškovė ir UAB „Fore Logistics“ bendradarbiavo tarpusavyje dėl paslaugų pirkimo ar pardavimo nėra. Atsakovo pateikta 2019-02-22 sąskaita patvirtina, jog ieškovė kartą pirko iš UAB „Fore Logistics“ svėrimo paslaugą 70,18 Eur, apie kitų paslaugų suteikimą ir kitų paslaugų pirkimą jokių duomenų nepateikta. Taigi atsakovas neįrodė, jog atsakovas ieškovės duomenis persiuntė konkuruojančiai įmonei UAB „Fore Logistics“ tikslu įsigyti iš jos paslaugas ieškovės naudai.

Šiame kontekste svarbu pažymėti, jog ieškovė vykdo logistinę veiklą, teikia pervežimo bei ekspedijavimo paslaugas, o UAB „Fore Logistric“ taip pat vykdo analogišką veiklą. Taigi tiek ieškovė, tiek įmonė, kuriai atsakovas persiuntė duomenis, veikia transporto srityje, ieškovė patvirtino, jog abi įmonės konkuruoja tiek kaina, tiek paslaugų kokybe ir siekia pritraukti kuo daugiau klientų. Kaip matyti į ieškovę elektroniniais laiškais kreipėsi subjektai, potencialus klientai, kurie norėjo įsigyti paslaugas iš ieškovės, todėl atsakovo, kaip darbuotojo pareiga buvo siekti, kad būtų sudarytos sutartys ir suteiktos paslaugos naujiems klientams, tačiau atsakovas vietoj to, kad nukreiptų klientus pas ieškovės atitinkamą darbuotoją, informaciją persiuntė kitai konkuruojančiai įmonei, tai yra UAB „Fore Logistics“. Iš 2020-03-27 elektorinio laiško matyti, kad atsakovas rašo „būtent dėl to ir paprašiau, kad naują sąskaitą rašytumėte ant Fore log“, kitoje civilinėje byloje Nr. e2-7369-769/2020 atsakovas paaiškino, jog tai buvo laiškas naujam klientui. Atsakovas šioje byloje paaiškino, jog turėjo būti pristatytas krovinys į Klaipėdą, jį turėjo priimti sandėlyje ieškovė, o ji atsisakė tai daryti, kadangi krovinys turėjo būti perkrautas, todėl atsakovas pasiūlė kitą asmenį. Ieškovė nurodė, jog ji kliento neatsisakė. Teismo vertinimu dėl atsakovo veiksmų ir kliento duomenų perdavimo kitai įmonei ieškovė prarado potencialų klientą.

Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, ieškovė ir atsakovas darbo sutartyje bei susitarime dėl konfidencialios informacijos apsaugos aiškiai susitarė dėl konfidencialios informacijos naudojimo (neatskleisti/neperduoti kitiems asmenims, tretiesiems asmenims iš darbdavio ar dėl atlikto darbo funkcijos gautos konfidencialios informacijos), susitarime bei susitarimo priede aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtino informacijos, kuri yra saugotina ir neviešintina, sąrašą, ir atsakovas su tokiomis sąlygomis sutiko, pasirašydamas darbo sutartį bei susitarimą ir privalėjo jo laikytis.

Byloje nustatyta, jog atsakovas persiuntė informaciją, turinčią konfidencialumo požymių, į konkuruojančios įmonėje dirbančios jo sutuoktinės elektroninį paštą, nors šios informacijos atsakovas pagal susitarimą negalėjo perleisti tretiesiems asmenims. Tai, jog konkuruojanti įmonė nesuteikė paslaugų įmonėms, kurios kreipėsi į atsakovą, kaip ieškovės darbuotoją, savaime nereiškia, jog atsakovas galėjo šią informaciją perduoti tretiesiems asmenims. Atsakovas teigia, jog ieškovė tokiam susirašinėjimui ir tokios informacijos perdavimui neprieštaravo, apie tai žinojo, nes jį sekė, tačiau tai pagrindžiančių duomenų teismui nėra pateikta. Teismo posėdyje ieškovės atstovas nurodė, jog atsakovo kompiuteris buvo pirmą kartą patikrintas 2020 metų vasario-kovo mėnesiais siekiant patikrinti atsakovo darbą, patikrinus elektorinį paštą ir buvo nustatyti faktai, jog atsakovas atskleidė ieškovės duomenis tretiesiems asmenims, iki to laiko atsakovo kompiuteris nebuvo tikrinamas. Teismas neturi pagrindo abejoti ieškovės paaiškinimais, juos patvirtina ir teismui pateikto garso įrašas ir jo stenogramos, taip pat Klaipėdos apylinkės teismo 2020-09-17 sprendimas, jog atsakovo kompiuteris pirmą kartą buvo patikrintas 2020 metų vasario mėnesį.

Teismo vertinimu, atsakovas, persiųsdamas informaciją, turinčią konfidencialumo požymių, pažeidė darbo sutartyje, pareigų apimtyje ir susitarimą, dėl to jam kyla civilinė atsakomybė. Teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovo pozicija, kad ginčo informacijos persiuntimas pats savaime nėra neteisėtas, nes atsakovo persiųsta informacija nebuvo niekur panaudota, nes įmonė kuriai buvo persiusta informacija nesuteikė paslaugų klientams kurie kreipėsi į ieškovę. Darbuotojui – šiuo atveju atsakovui, persiuntus darbdavio – ieškovės, konfidencialią informaciją į jo sutuoktinės, kuri dirba konkuruojančioje įmonėje, elektorinį paštą, nei ieškovė, nei teismas neturi galimybių patikrinti kur minėta informacija buvo/būtų naudojama, o tai, jog įmonė UAB „Fore Logistics“ nurodė, jog nesuteikė šiems asmenims paslaugų, nepaneigia atsakovo padaryto pažeidimo.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pareigos neatskleisti įmonės komercinės paslapties ir jos nenaudoti pažeidimas reiškia neteisėtą veiksmą, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.246 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2014). Konfidencialios informacijos panaudojimo tvarkos, nustatytos šalių susitarimu, pažeidimas gali tapti pagrindu taikyti darbuotojui sutartinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016). Taigi, esant sutartinei civilinei atsakomybei neteisėtumas siejamas su sutarties pažeidimu. Jeigu darbuotojas sudaro susitarimą dėl įmonės paslapčių, konfidencialios informacijos išsaugojimo, tai, kaip ir bet kuris sutarties dalyvis, privalo jo laikytis.

Pažymėtina, kad neteisėtas konfidencialios informacijos perdavimas konstatuojamas tuomet, kai asmuo, suvokiantis, kad informacija saugoma, duomenis neteisėtai perduoda tretiesiems asmenims. Suprantama, kad bet kuris konkurentas, panaudojęs informaciją apie bendrovės klientus, jiems taikomas kainas, gali perimti tokius klientus ar jų dalį, kas įtakotų įmonės stabilumą ir finansinę padėtį. Tai reiškia, kad dėl konfidencialios informacijos neteisėto (pažeidžiant sutartį) atskleidimo ir panaudojimo nesąžiningos konkurencijos būdu ir dėl darbuotojo, pažeidusio sutartį, veiksmų padaroma žala.

Byloje nustatyta, jog atsakovas, ne vieną kartą persiuntė konfidencialią informaciją konkuruojančiai įmonei, taigi ją atskleidė ir perdavė tretiesiems asmenims, tai, jog konkuruojanti įmonė pateikė duomenis, jog nesudarė susitarimų, nepaneigia atsakovo pažeidimo padarymo fakto. Priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių yra viena iš civilinės atsakomybės sąlygų ir pagal teisinį reguliavimą (CK 6.247 straipsnis) atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Nagrinėjamu atveju ieškovė nuostolius kildina iš su atsakovo sudarytos darbo sutarties nuostatų dėl konfidencialios informacijos naudojimo sąlygų pažeidimo bei dėl susitarimo dėl konfidencialios informacijos pažeidimo. Kaip minėta, susitarime dėl konfidencialios informacijos apsaugos 4.1 punkte nustatyta, jog šalys susitaria, kad darbuotojui pažeidus konfidencialumo įsipareigojimus, darbuotojas privalo sumokėti darbdaviui 50 000 Eur dydžio baudą. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovo kaltė taip pat laikytina įrodyta, nes, kaip minėta, atsakovas žinojo kokia informacija yra laikytina konfidenciali, žinojo apie nustatytus ribojimus dėl jos naudojimo (atitinkamai ir dėl jos persiuntimo), tačiau vis tiek ją reguliariai siuntė konkuruojančiai įmonei.

Teismas nurodo, jog susitarimas – tai prievolės atsiradimo pagrindas. Sutarties dalyviai neturi pasirinkimo teisės vykdyti sutartį ar jos nevykdyti. Jei savanoriškai įsipareigojama vykdyti sutartį, tai kita jos šalis pagrįstai tikisi, kad bus laikomasi visų sutarties sąlygų. Sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kuriuos reikalauti atlyginti kreditorius turi teisę neįrodinėdamas jų dydžio. Sprendžiant sutartyje nustatytų netesybų priteisimo klausimą, taip pat privalu vadovautis šalių sutarties nuostatomis. Kartu pažymėtina, kad, atsižvelgiant į tai, jog netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą, kreditoriui negali būti leidžiama piktnaudžiauti savo teise ir pasipelnyti kitos šalies sąskaita, todėl įstatymo teismui suteikta teisė kontroliuoti šalių interesų pusiausvyrą ir tais atvejais, kai jos susitaria dėl netesybų dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013).

Teismo vertinimu, ieškovė nepagrįstai reikalauja priteisti maksimalų susitarime numatytą baudos dydį. Atsakovas pateikė duomenis, jog konkuruojanti įmonė klientams, kurie kreipėsi į ieškovę dėl paslaugų suteikimo, paslaugų nesuteikė, o tai teismo vertinimu svarbu sprendžiant dėl baudos dydžio. Ieškovė nepateikė duomenų kokius ji nuostolius patyrė, kiek ji galėjo gauti pajamų. Taip pat įvertintina ir tai, jog ieškovė yra juridinis asmuo – darbdavys, kuris laikomas stipresniąja darbo teisinių santykių šalimi, susitarimas dėl konfidencialios informacijos apsaugos iš esmės visuomet sudaromas darbdavio iniciatyva, naudai ir interesais, atsakovas nurodė, jog derybų sudarant susitarimą dėl baudos dydžio nevyko, jis tiesiog pasirašė susitarimą, kuriame ieškovės iš anksto jau buvo nustatytas baudos dydis. Pažymėtina, kad teismas visais atvejais privalo kontroliuoti reikalaujamų netesybų dydį ir mažinti nepagrįstai dideles netesybas. Šiuo atveju pagal byloje nustatytas aplinkybes ieškovės reikalaujamas netesybų dydis neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų, todėl teismas mažina priteistinos baudos sumą iki 5 000,00 Eur dydžio, toks dydis, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atitinka padaryto pažeidimo sunkumą.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad ieškovė įrodė visas sąlygas atsakovo civilinei atsakomybei kilti, tačiau ieškovės prašomas priteisti baudos dydis mažintinas, todėl ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies ir ieškovei iš atsakovo priteistina 5 000 Eur baudos (CK 6.245-6.249, 6.251 straipsniai; DK 39 straipsnio 2 dalis, CPK 12, 178, 185 straipsniai).

Dėl senaties

Atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį ir atmesti ieškinį, argumentuodamas tuo, jog ieškovė apie tai, jog atsakovas persiunčia duomenis kitai įmonei žinojo nuo 2018 metų.

Teismas nurodo, jog ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatas ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, jog apie atsakovo padarytą pažeidimą sužinojo 2020 metų vasario – kovo mėnesiais, kai patikrino atsakovo darbinį elektroninį paštą. Tai, jog atsakovo kompiuteris buvo patikrintas 2020 metų vasario mėnesį patvirtina ir kitoje civilinėje byloje Nr. e2-7369-769/2020 liudytojos V. B. duoti parodymai. Atsakovo argumentai, jog ieškovė žinojo apie atsakovo susirašinėjimą ir informacijos perdavimą UAB „Fore Logistics“ jau 2018 metais, nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, todėl teismas laiko, jog ieškovė apie atsakovo padarytą pažeidimą sužinojo 2020 m. vasario mėnesį, ieškovė į teismą su ieškiniu kreipėsi 2020-08-12, taigi nepraleidusi ieškinio dėl netesybų termino, todėl pagrindo atmesti ieškinį dėl senaties nėra.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovė šioje byloje patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 975,00 Eur žyminio mokesčio, 3947,63 Eur už teisinę advokato padėjėjo pagalbą, t. y. ieškinio parengimą, dokumentų analizę, teisines konsultacijas, prašymo rengimą, atstovavimą teismo posėdyje. Atsakovas patyrė 1250,00 Eur teisinės advokato pagalbos išlaidų.

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo teisines paslaugas. Teismas, spręsdamas dėl šių išlaidų dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į 2015-03-16 raštu Nr. 141 ir Lietuvos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas. Taip pat pažymėtina, kad nei CPK, nei Rekomendacijos nuostatos neriboja šalių teisės susitarti dėl advokato ar advokato padėjėjo atlyginimo dydžio, tačiau šalys privalo atsižvelgti į tai, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu nurodyta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnis), teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus, yra būtina susipažinti su didelės apimties medžiaga ir panašiai (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-03-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-923/2011).

Vadovaujantis minėtų Rekomendacijų nuostatomis, maksimalus advokato padėjėjo atlyginimas už ieškinio parengimą gali būti 2762,00 Eur, už kito dokumento prašymo paregimą 447,52 Eur, taigi ieškovės patirtos išlaidos viršija nustatytus Rekomendacijų 5, 8,2, 8.16, punktuose nustatytus dydžius. Ieškovės atstovas dalyvavo teismo posėdžiuose, t. y. parengiamajame teismo posėdyje, kuris truko 44 min. ir teismo posėdyje nuotoliniu būdų, kuris truko 2 val. 17 min., taigi už atstovavimą teismo posėdyje vadovaujantis Rekomendacijų 5, 8.19 punktais gali būti atlyginta 419,55 Eur. Pažymėtina, jog dalyvaujančio byloje asmens patirtos išlaidos už susipažinimą su bylos medžiaga bei informavimą klientą apie byloje pateiktus procesinius dokumentus, už dokumentų analizę, teisines konsultacijas pagal Rekomendacijoje nustatytas taisykles atskirai neatlyginamos, o paprastai padengiamos priteisiant iš bylą pralaimėjusios šalies sumas už procesinių dokumentų rengimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 14 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-432-241/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-480-157/2015; 2014 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1656/2014, Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-603-1092/2019 ir kt.). Įvertinus anksčiau nurodytų aplinkybių visuma, ieškovės atstovo paruoštų procesinių dokumentų apimtį, advokato padėjėjo darbo laiko sąnaudas, į tai, kad teisinė pagalba buvo teikiama ne itin sudėtingoje byloje, bylos apimtis nedidelė, byloje nebuvo keliami nauji teisės aiškinimo ar taikymo klausimai, įvyko vienas parengiamasis ir vienas teismo posėdis, vadovaujantis Rekomendacijomis ieškovės prašoma priteisti advokato padėjėjo pagalbos išlaidų 3947,63 Eur suma mažintina iki 3629,07 Eur ir laikytina, jog ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 4604,07 Eur (975,00 Eur žyminio mokesčio ir 3629,07 Eur teisinės pagalbos išlaidų).

Atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose numatytų dydžių.

Ieškovės reikalavimas patenkintas iš dalies (10 procentų), todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 460,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui iš ieškovės 1125,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei UAB „TP LOGISTICS“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 5000,00 Eur baudos ir 460,40 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės UAB „TP LOGISTICS“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovui V. B. 1125,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.