Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2023-04-07 · Civilinė byla Nr. e2-2375-1102/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-04-07
Bylos Nr.
e2-2375-1102/2023
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-23005-2022-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Eglė Mauricė
Ieškovas
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus
Atsakovas
Ž. V. T.
Trečiasis asmuo
D. M.-V., R. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-2375-1102/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23005-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.1; 2.3.4.4.2; 2.3.4.6; 2.3.5.2.1; 3.2.6.1; 3.4.1.6. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 7 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Mauricė,sekretoriaujant Neringai Stuglytei,

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Daivai Musneckaitei,

atsakovei Ž. V. T., atsakovės atstovei advokatei Renatai Janušytei,tretiesiems asmenims D. M.-V. ir R. V.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus patikslintą ieškinį atsakovei Ž. V. T. dėl laikino motinos valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo, tretieji asmenys D. M.-V. ir R. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Tarnyba, ieškovė) kreipėsi į teismą su pirminiu ieškiniu atsakovei Ž. V. T. (toliau – ir atsakovė), kuriame prašė laikinai apriboti atsakovei motinos valdžią nepilnamečio vaiko D. T., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; priteisti iš atsakovės Ž. V. T. išlaikymą vaikui po 150 Eur mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme iki vaiko pilnametystės; iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su Vilniaus miesto savialdybės adminstarcijos direktoriaus 2022 m. vasario 1 d. įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtais laikinais globėjais; laikinuosius globėjus skirti nepilnamečio vaiko iš atsakovės priteisto išlaikymo ir turto adminstartoriais; teismo išlaidas išreikalauti iš atsakovės (2022 m. lapkričio 21 d. CBP-22955) .

2. Bylos nagrinėjimo eigoje ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriame tikslino reikalavimą dalyje dėl gyvenamosios vietos ir prašė iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo nepilnametės D. T. gyvenamąją vietą nustatyti su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. gruodžio 7 d. įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtais laikinaisiais globėjais; laikinuosius globėjus skirti nepilnamečio vaiko iš atsakovės priteisto išlaikymo ir turto administratoriais; teismo išlaidas išreikalauti iš atsakovės.

3. Ieškovė savo poziciją procesiniuose dokumentuose grindė tokiais argumentais ir aplinkybėmis:

3.1. nepilnametės D. T. tėvas yra miręs, o mama (atsakovė) Ž. V. T. yra nusišalinusi nuo vaiko auklėjimo, priežiūros ir išlaikymo.

3.2. Tarnybai šeima yra žinoma: 2020 m. rugsėjo 15 d., 2021 m. gegužės 11 d. ir 2021 m. gruodžio 8 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. 2020 m. rugsėjo 15 d. gautas anoniminis pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), gyvena moteris su dukra, kurioms reikalinga pagalba (anonimas pranešė, jog naktimis girdi motinos riksmus ant vaiko); anonimas teigė, jog moteris mėnesiais neišeina iš namų, o jei išeina – tai grįžta neblaivi, ramstydama sienas bei nesuvokdama kas vyksta aplinkui, moteris naudoja necenzūrinius žodžius vaiko atžvilgiu. 2021 m. gegužės 11 d. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), buvo neblaivi atsakovė, su kuria kartu buvo ir nepilnametė D. T., Ž. V. T. nustatytas 2,75 promilių girtumas. Tuomet 2021 m. gegužės 17 d. įvertinus D. T. situaciją ir nustačius vaiko apsaugos poreikį, mergaitei organizuota laikinoji priežiūra pas senelę, M. T. adresu (duomenys neskelbtini).

3.3. Tarnyba 2021 m. gruodžio 8 d. gavo pranešimą, kad socialinė šeimos darbuotoja lankydamasi šeimoje rado neblaivią vaiko motiną, kartu su ja buvo ir nepilnametė D. T., motinai nustatytas 2,44 promilių girtumas. Tarnybos specialistėms atvykus namuose buvo tvarkinga, mergaitė gulėjo lovoje ir slėpė veidą, iš pradžių nekalbėjo su Tarnybos specialistėmis. Mergaitė teigė, jog jau tris dienas nebuvo mokykloje, nors neserga. Vaiko dėdei pakalbėjus su nepilnamete, ji sutiko pas jį važiuoti. Tarnybos specialistėms pasiteiravus, ką D. T. mėgsta veikti su motina laisvalaikiu, jai buvo sunku įvardinti ką jos veikia kartu (atsiminė tik kad eina į parduotuvę). V. T. nurodė, jog taip atsitinka, kad ji vartoja alkoholį, nes turi daug įsiskolinimų, pasak moters, ji nedirba dvejus metus. Paminėjo, jog baigė Užimtumo tarnybos pasiūlytus anglų kalbos kursus, tačiau nedirba, nes nebeturi pasitikėjimo savimi. Pasak moters, jai finansiškai padeda jos motina ir vyro motina. Negalėjo paaiškinti dėl dukros mokyklos nelankymo. Iš (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos gauta informacija, kad mama domisi dukros mokymusi, dažnai skambina klasės vadovei telefonu, tačiau nerimą kelia mergaitės mokyklos lankomumas (vaikas praleido 2021 m. rugsėjį – 21 pamoką, spalį – 25 pamokas, lapkritį – 16 pamokų, gruodį – 13 pamokų). Iš individualaus pakalbio su D. T. mama klasės vadovė sužinojo, kad mama lankosi pas psichologę, o mergaitė kartą per savaitę lankosi pas vaikų ir paauglių psichiatrą, mokykloje specialistų konsultacijos nėra teikiamos. 2021 m. lapkričio 15 d. D. T. nebuvo mokykloje, pokalbio su mama telefonu metu kilo įtarimas, kad mama galimai apsvaigus. Moteris 2021 m. lapkričio 17 d. telefonu pranešė klasės vadovei, kad mergaitė atsisako eiti į mokyklą. 2021 m. lapkričio 19 d. su socialine pedagoge susisiekė mergaitės dėdė A. T., kuris nurodė, kad D. T. laikinai gyvena pas jį, išsakė susirūpinimą dėl mergaitės mokyklos lankomumo, jos santykių su motina. D. T. pamokų nelankymas tęsėsi. Išklausoma nepilnametė nurodė sutinkanti kurį laiką pagyventi pas dėdę, tik nori kartais nuvažiuoti pas senelę (mamos motina) į svečius savaitgalį. Mažametė taip pat papasakojo, kad turi dar vieną senelę (tėvo motina), kuri gyvena (duomenys neskelbtini) ir kuri atvažiuoja į Lietuvą kiekvieną rudenį, tuomet su ja susitinka.

3.4. 2021 m. gruodžio 14 d. mergaitės dėdė A. T. raštu nurodė sutinkantis tapti mergaitės laikinu globėju. VO „Gelbėkite vaikus Vaiko ir paramos centro „Duok ranką“ 2021 m. gruodžio 15 d. rašte nurodė, jog tikslinga kreiptis dėl laikinosios globos nepilnametei nustatymo, kadangi visos įmanomos pagalbos šeimai priemonės buvo išnaudotos ir buvo neveiksmingos pažymėta, jog vaiko motinai rekomenduodama ilgalaikė reabilitacija. 2021 m. gruodžio 15 d. buvo sudaryta mobilioji komanda, įvertinta vaiko situacija, nustatytas vaiko apsaugos poreikis.

Žemesnės instancijos teismas

3.5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 30 d. nutartimi išdavė teismo leidimą paimti vaiką D. T. iš jos motinos Ž. V. T.. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) D. T. nustatyta laikinoji globa ir laikinaisiais globėjais paskirti R. T. ir A. T., nustatyta D. T. globos vieta globėjų gyvenamojoje vietoje.

3.6. Nuo laikinosios globos nustatymo vaikui padėtis šeimoje nepasikeitė – 2022 m. rugsėjo 26 d. atvejo vadybininkė Ieva Sadaunykienė pagalbos plane nurodo, kad vyko aštuoni (2020 m. rugsėjo 29 d., 2021 m. kovo 19 d., 2021 m. liepos 23 d., 2021 m. spalio 8 d., 2022 m. sausio 19 d., 2022 m. balandžio 28 d., 2022 m. birželio 28 d., 2022 m. rugsėjo 26 d.) atvejo nagrinėjimo posėdžiai. Po 2022 m. balandžio 28 d. posėdžio kurį laiką nuosekliai bendrauta su Ž. V. T.. Pasak atsakovės Respublikiniame priklausomybės ligų centro Vilniaus filiale (toliau – RPLC) ji baigė ambulatorinę gydymo programą. Susitikimų metu kalbėta apie būtinybę tęsti priklausomybės gydymą, taip pat atnaujinti psichologo konsultacijas. 2022 m. birželio mėnesį atsakovė buvo užsiregistravusi pas priklausomybių specialistę, bet konsultaciją atšaukė, pakartotinai nesiregistravo. Per laikotarpį nuo 2022 m. birželio 13 d. iki 2022 m. birželio 27 d. su atsakove nei telefonu, nei nuvykus į namus nepavyko pasimatyti. Moteris neatsakė į telefono skambučius, namuose niekas nedarė durų. Nėra aišku, kaip sekėsi moteriai laikytis blaivybės, kyla įtarimų, kad gydymas RPLC nebuvo veiksmingas. Pagalbos plane iškeltus uždavinius atsakovė vykdo tik iš dalies. Ne visada atsižvelgia į rekomendacijas. Vaiko gerovės užtikrinimo uždavinys vykdomas taip pat tik iš dalies. Susitikimų su nepilnamete D. T. metu, pasak Ž. V. T., didžiąją dalį laiko skirto pabūti mamai su dukra, mergaitė praleidžia prie kompiuterio. Atsakovė po gydymo kurso RPLC atnaujino psichologines konsultacijas, bet per laikotarpį nuo 2022 m. birželio 13 d. iki dabar nėra aišku, ar moteris lankė šias konsultacijas. Priklausomybių konsultacijos atnaujintos nebuvo. Pagalbos plane iškeltų uždavinių moteris nevykdo. Dėl atsakovės nebendradarbiavimo nėra aišku, ar mama matosi su dukterimi, ar susitikimų metu užtikrina, kad mergaitė nesinaudotų kompiuteriu, ar mama teikia dukrai išlaikymą, ar domisi dukters mokymosi procesu, ar laikosi blaivybės. Vienos konsultacijos metu Ž. V. T. teigė atnaujinusi psichologo konsultacijas, bet tai taip pat nėra tiksliai žinoma. Mama nesistengia, neieško pagalbos, nelinkusi konsultuotis tėvystės įgūdžių klausimais. Rekomenduota atnaujinti priklausomybių konsultacijas, jos nebuvo atnaujintos. Atsakovė atsisako ilgalaikės reabilitacijos priklausomybės problemos sprendimui, konsultacijos metu svarstė galimybę dar kartą gydytis „Minesotos“ programoje. Moteris nerimauja dėl savo finansinės situacijos, planuoja ieškotis darbo, siūlyta pagalba ieškantis darbo, bet kol kas konsultacija darbo paieškos klausimais nėra įvykusi. Atsakovė nebendradarbiauja su socialine darbuotoja. Per laikotarpį nuo 2022 m. birželio 28 d. buvo tik kartą apsilankyta namuose ir tik pora kartų konsultuota telefonu. Atsakovė nėra teista, per 5 metų laikotarpį nėra bausta administracine tvarka. Atsakovė šiuo metu oficialiai nedirba. Ž. V. T. nebendradarbiauja su Pal. J. Matulaičio šeimos pagalbos centro specialistais, nevykdo pagalbos plane iškeltų uždavinių, nepripažįsta priklausomybės alkoholiui problemos ir šios problemos nesprendžia. Atsakovė retai aplanko vaiką, neteikia jai išlaikymo. Atsakovė nesiekia keisti situacijos, nekeičia gyvenimo būdo, negali užtikrinti vaiko fiziologinių ir psichologinių poreikių bei jos saugumo, nepilnametei dukrai motina nesudarė sąlygų, būtinų vaikui augti, neužtikrino saugios ir stabilios aplinkos, mokyklos lankomumo, neturi atsakomybės už vaiką, negeba jo motyvuoti mokymuisi. 2022 m. lapkričio 30 d. vaiko globos peržiūros metu buvo nuspręsta pakeisti laikinuosius globėjus, nes A. T. ir R. T. neketino tęsti globos proceso, neketino ilgai globoti, manė, kad globos mergaitę ne ilgiau negu metus. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) D. T. nustatyta laikinoji globa ir laikinaisiais globėjais paskirti D. M.-V. ir R. V., nustatyta D. T. globos vieta globėjų gyvenamojoje vietoje (2023 m. sausio 5 d. DOK-2685).

Atsiliepimas

4. Atsakovė pateikė atsiliepimą į pirminį ieškinį, kuriame nurodė, kad nesutinka su ieškinio reikalavimu laikinai apriboti jos kaip motinos valdžią dukros D. T. atžvilgiu. Pažymėjo, kad ieškovės prašymas laikinai apriboti motinos valdžią iš esmės yra grindžiamas subjektyvia nuomone grindžiamomis prielaidomis apie galimą grėsmę nepilnamečiui vaikui. Nurodė, kad ieškovės teiginiai, kad atsakovė nebendradarbiauja su Pal. J. Matulaičio šeimos pagalbos centro specialistais, nevykdo pagalbos plane iškeltų uždavinių, nepripažįsta priklausomybės alkoholiui problemos ir jos nesprendžia, kad atsakovė retai aplanko vaiką, neteikia jai išlaikymo, kad atsakovė nesiekia keisti situacijos, nekeičia gyvenimo būdo, moteris negali užtikrinti vaiko fiziologinių ir psichologinių poreikių bei jos saugumo, nepilnametei dukrai motina nesudarė sąlygų, būtinų vaikui augti, neužtikrino saugios ir stabilios aplinkos, mokyklos lankomumo, neturi atsakomybės už vaiką, negeba jo motyvuoti mokymuisi, negeba užtikrinti bazinių poreikių, laikytini deklaratyviais ir nesudarančiais faktinio pagrindo taikyti laikiną motinos valdžios apribojimą atsakovės atžvilgiu. Ieškovės nurodytos faktinės aplinkybės gali būti nustatomos ir įvertinamos tik išnagrinėjus ieškinyje pareikštus reikalavimus iš esmės, t. y.surinkus ir įstatyme nustatyta tvarka ištyrus visus reikšmingus klausimui išspręsti įrodymus. Pažymi, kad atsakovė pripažįsta buvusias priklausomybės alkoholiui problemas ir jas sprendė ir sprendžia (lankė Minesotos programą, lankėsi gydymosi įstaigose), atsakovė siekia keisti situaciją, keičia gyvenimo būdą lankydama kursus, psichologo konsultacijas, ieškodama darbo (2022 m. gruodžio 29 d. DOK-210491).

5. Tretieji asmenys D. M.-V. ir R. V. atsiliepimą į ieškinį nepateikė.

6. Tarnybos atstovė posėdžio metu prašė tenkinti patikslintą ieškinį jame nurodytais motyvais. Pastebėjo, kad turimi duomenys liudija, kad atsakovė „nesusitvarkė su dukra“, šaukdavo ant vaiko, neužtikrino mokyklos lankomumo, ekranų/interneto ribojimo.

7. Atsakovė posėdžio metu nurodė, kad retai susitinka su dukra, matėsi praeitą mėnesį. Atsakovė dukrai skambina, nori pakviesti atvažiuoti, tačiau mergaitė dažnai nepakelia ragelio. Moteris gyvena su vyresniuoju sūnumi, kuriam (duomenys neskelbtini) metai, jis dirba ir mokosi. Butas, kuriame gyvena, yra D. paveldėtas po D. tėvo mirties. Kasdien skaito darbo skelbimus, labai norti įsidarbinti. Ėjo į darbo pokalbį dėl darbo parduotuvėje, tačiau atsakovei netiko darbo pobūdis. Anksčiau ji dirbo buhaltere. Teigė, kad supranta, kad turi įsidarbinti, dėl dukros, kad pernelyg ilgai užsisėdėjo namuose jau. Turi draugą, kuris finansiškai padeda. Sūnus taip pat pakviečia pavalgyti, pasirūpina. Atsakovė gydėsi nuo depresijos, vartojo vaistus, ženklesnio poveikio ar pagerėjimo nejaučia. Teigė, kad sprendžia alkoholio problemą. Neatsimena, kada paskutinį kartą vartojo, praeitais metais kažkada. Nemato poreikio gydytis stacionare. Oficialių skolų neturi, turi pasiskolinusi iš artimųjų. Paklausta, ar perka ką nors dukrai, atsakė, kad vaikui nieko netrūksta. Pinigais taip pat neprisideda prie vaiko išlaikymo. Žino, kad abi močiutės prisideda prie mergaitės išlaikymo. Kai gyveno su dukra, keldavo dukrą ryte į mokyklą, tačiau nesugebėdavo pakelti ir užtikrinti, kad mergaitė eitų į mokyklą. Kol turėjo automobilį, vežiojo. Teigė, kad 150 Eur išlaikymo suma, kurią prašo pritesiti ieškovė, atsakovei yra dideli pinigai.

8. Atsakovės atstovė posėdžio metu prašė bylą nagrinėti atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus.

9. Tretieji asmenys posėdžio metu nurodė, kad D. T. laikinai globoja nuo 2022 m. gruodžio mėn. Paaiškino, apie mergaitės dienotvarkę, laisvalaikį, visų šeimos narių tarpusavio sugyvenimą. Yra pastebėję, kad mergaitė kartais neatsiliepia, kai skambina mama ar močiutė, sako „aš vėliau paskambinsiu“, nekontroliuoja, ar vaikas paskambina. Mato, kad D. labiau yra linkusi susirašinėti žinutėmis, ir globėjams ne visada gyvai atsiliepia telefonu. Iš ankstesnių laikinųjų globėjų yra girdėję, kad nepilnametė galimai gauna tam tikras nedideles pinigines lėšas iš močiutės. Apie mamą kalbėti mergaitė nėra linkusi. Iki 2023 m. vasario mėn. vaikas lankė psichologo konsultacijas, dabar nelanko, nes konstatuota, kad nėra poreikio. Tretieji asmenys nėra pastebėję, kad mergaitė sunkiai keltųsi ryte į mokyklą, priešingai, vaikas greitai keliasi. Globotinę nuveža į mokyklą, o po ugdymo užsiėmimų ji grįžta pati viešuoju transportu savarankiškai. Tuomet turi galimybę užsukti pas mamą (atsakovę). Namuose yra taisyklės dėl interneto/ekranų naudojimo. Mergaitė kruošti, laisvalaikiu klijuoja, dažo modeliukus. Tuo pačiu tai ir aktyvus vaikas.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas.

10. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovė Ž. V. T., gim. (duomenys neskelbtini), yra nepilnamečio vaiko D. T., gim. (duomenys neskelbtini), mama (Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus (toliau – CMS) 2010 m. kovo 5 d. gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)), mergaitė šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Nustatyta, kad vaiko tėvas D. T., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2020 m. rugsėjo 23 d. Medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)).

Dėl motinos valdžios ribojimo

11. Tėvų valdžios esmė – teisė ir pareiga auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos ir tokiems tėvams tai pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005; kt.).

12. Sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų CK 3.180 straipsnyje, svarbu nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Teismui sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Visais išvardytais atvejais turi būti nustatyta tėvų kaltė. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių, taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013; kt.). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Taigi, nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo/motinos, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

13. Remiantis bylos medžiaga ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-40174-1102/2021 buvo tenkintas Tarnybos prašymas leisti paimti nepilnametę D. T. iš jos mamos. Teismas šioje nutartyje konstatavo, kad nepilnametei dukrai motina nesudarė sąlygų, būtinų vaikui augti, neužtikrino saugios ir stabilios aplinkos, mokyklos lankomumo; motina nėra išsprendusi alkoholio vartojimo problemos, neturi atsakomybės už vaiką, negeba jo motyvuoti mokymuisi, būna apsvaigusi nuo alkoholio, taigi vaikui būnant su motina, neužtikrinami baziniai jo poreikiai. Pažymėjo, kad socialinių darbuotojų vertinimu, motinai trūksta socialinių ir tėvystės (motinystės) įgūdžių, stebimas neatsakingumas, motinos negebėjimas užtikrinti vaiko mokyklos bei paskirtų konsultacijų lankomumo, stebimas motinos bejėgiškumas, nepasitikėjimas savimi. 2021 m. gruodžio mėn. vertinant vaiko situaciją, ir konstatuojant vaiko apsaugos poreikį buvo nustatyti rizikos veiksniai: 1) vaiko atstovas pagal įstatymą yra apsvaigęs nuo alkoholio ir (ar) galimai turi žalingo jo vartojimo požymių (2021 m. gruodžio 8 d. motinai nustatytas 2,44 promilių girtumas; vaiko dėdė A. T. teigė, kad mergaitė motina pradėjo išgėrinėti daug anksčiau, nei mirė jos vyras, Ž.V. T. motinos pasakojimu, dukra pradėjo išgėrinėti po mergaitės gimimo; vaiko auklėtojai kalbantis su Ž.V. T., kilo įtarimas, kad moteris yra neblaivi; moteris nuo 2021 m. gruodžio 2 d. nelanko priklausomybių konsultacijų, nekontaktuoja su specialistais); 2) kiti objektyvūs veiksniai (mergaitė praleido daug pamokų; motina teigė, kad dukra rytais nenori eiti į mokyklą, skundžiasi galvos skausmais, bet temperatūros neturi. Mergaitė teigė, kad mokykloje jau nebuvo 3 dienas, nežino kodėl nebuvo, neserga; vaiko dėdė A. T. nurodė, kad rudenį patikrinęs D. dienyną, jis pamatė, kad mergaitė nelanko mokyklos ir pasiėmė ją pas save. Motina tam neprieštaravo. D. motinai perdavė prieš tris dienas ir vaikas vėl neišėjo į mokyklą; D. teikiamos paslaugos Psichikos centre pas psichiatrę, tačiau mergaitė lankosi nereguliariai; moteris teigė, kad dukra lankosi pas psichiatrą dėl (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)). Taip pat nurodyti padidintos rizikos veiksniai: 1) vaiko tėvas yra miręs; 2) rizikos veiksnys nustatomas ne pirmą kartą.

14. Nors atsakovė atsiliepime į ieškinį teigė, kad Tarnybos pozicija grindžiama neva deklaratyviais teiginais, tačiau pati atsakovė pateikė ribotos apimties įrodymus apie savo pastangas keisti gyvenimo būdą. Atsakovė pateikė pažymėjimą, kad 2021 m. vasario 15 d. – gegužės 10 d. išklausė 20 val. trukmės bendravimo su vaikais tobulinimo kursus, VO „Gelbėkit vaikus“ pažymą, liudijančią, kad moteriai nuo 2020 m. rugsėjo 23 d. iki pažymos rengimo dienos (2022 m. gruodžio 20 d.) teikiamos psichologo konsultacijos, kad 2022 m. sausio 20 d. konsultavosi pas gydytoją psichiatrą, buvo nukreipta gydymui į RPLC Vilnaius filialą (diagnozė – (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)). Posėdžio metu atsakovė iš esmės nesugebėjo įtikinamai paaiškinti, iš kokių lėšų pati gyvena. Klausiama apie dukros išlaikymą, vaiko poreikių tenkinimą, neatrodė suprantanti savo pareigą prisidėti, teigė, kad nieko dukrai neperka, nes „dukrai visko užtenka“.

15. Pal. J. Matuliačio šeimos pagalbos centro 2022 m. rugsėjo 26 d. pagalbos plane nurodyta, kad atsakovė atvejo vadybos posėdžio metu teigė, kad ji nėra apsisprendusi, ką nori dirbti, kad jai labai sunku psichologiškai, emocinę paramą gauna iš savo mamos ir savo pilnamečio sūnaus. Kurį laiką nebendradarbiavimo su socialine darbuotoja, nes gyveno pas draugą. Nurodė, kad turi skolų. Plane pažymėta, kad atvejo vadybininkės teigimu, moteris turi dvi pagrindines problemas – priklausomybę alkoholiui ir depresiją, kurios labai įsisenėjusios.

16. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir Sodra) duomenimis, Ž. V. T. nuo 2018 m. gegužės 15 d. iki 2019 m. rugpjūčio 19 d. vertėsi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą, duomenų apie pajamas nėra. Nuo 2019 m. rugpjūčio 31 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. atsakovei mokėta socialinio draudimo išmoka. Vėliau Sodros duomenyse nėra informacijos apie ataskovės darbinius santykius. Taigi, moteris jau ilgą laiką nedirba.

17. Teismas, įvertinęs pirmiau nurodytus teisinius kriterijus dėl tėvų valdžios ribojimo, nustatęs, kad atsakovė su dukra D. T. negyvena, netenkina jos kasdienių būtinųjų priežiūros, ugdymo ir kt. poreikių, turi neintesyvų tarpusavio bendravimą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovės elgesys atitinka vieną iš tėvų valdžiai apriboti būtinų sąlygų, t. y. nesirūpinimą vaiku (CK 3.180 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Nustatęs, kad atsakovė deda pastangas palaikyti pastovų ryšį su vaiku, pagal galimybes bendrauja, galimai siekia spręsti alkoholio vartojimo problemą, spręstina, kad yra pagrindas laikinai riboti atsakovei motinos dukros atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

18. Teismas pažymi, kad tėvų valdžios apribojimas neužkerta kelio atsakovei kreiptis į teismą dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio su vaiku pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaiko auklėjimo bei ugdymo procese (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

19. CK 3.180 straipsnio 4 dalis nustato, kad apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams.

20. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. gruodžio 7 d. įsakymais Nr. (duomenys neskelbtini), nepilnametei D. T. buvo nustatyta laikinoji globa, globėjais paskiriant D. M.-V. ir R. V..

21. Nagrinėjamu atveju nepilnametė D. T. yra likusi be motinos globos, vaiko tėvas yra miręs. Ieškovė ieškinyje neprašė vaikui nustatyti nuolatinės globos. Prašė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su laikinais globėjais, paskirtais Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini). Posėdžio metu laikinieji globėjai davė paaiškinimus apie D. T. globojimo ypatumus. Nesant kitų asmenų, galinčių šiuo metu laikinai globoti vaiką, nenstačius, kad laikinųjų globėjų šeimoje nebūtų sudarytos tinkamos gyvenimo ir ugdymo sąlygos nepilnametei, ieškovės reikalavimas dėl gyvenamosios vietos tenkinamas.

Dėl išlaikymo priteisimo

22. Apribojus tėvų valdžią ar atskyrus vaikus nuo tėvų, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

23. Pažymėtina, kad įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016; 2018 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018; kt.). Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018). Tik išimtiniais atvejais, pvz., dėl išlaikymą teikiančio asmens sveikatos būklės, dalinio darbingumo, kitų išlaikytinių buvimo ir pan., gali būti teikiamas išlaikymas, kuris užtikrina tik būtinųjų (bazinių) vaiko poreikių tenkinimą.

24. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. T. po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės. Ieškovė nurodė, kad tokie pinigai jau yra didelė suma.

25. Kaip jau nurodyta šiame sprendime, atsakovė nuo 2019 m. nedirba, nesiverčia individulai veikla. Remiantis Antstolių informacinės sistemos registro 2022 m. lapkričio 21 d. duomenimis, Ž. V. T., kaip skolininkės, atžvilgiu buvo vykdomas išieškojimas vienoje vykdomojoje byloje išieškotojo UAB “Juris LT” naudai. Atsakovė nurodė, kad neatlygintinai gyvena dukros bute, moka komunalinius mokesčius.

26. Teismas vertina, kad atsižvelgiant į aukščiau nurodytus kriterijus dėl išlaikymo dydžio, atsakovės darbingą amžių, pareigą dėti pastangas gauti darbinių pajamų vaikui išlaikyti, į augančios D. T., kuriai (duomenys neskelbtini) metų, poreikius, ieškinys dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

27. Baigus bylą nagrinėti teismas sprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (atlyginimo) klausimą. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė šioje byloje atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Už reikalavimą apriboti tėvų valdžią atsakovai yra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas).

28. Atsakovei Ž. V. T. 2022 m. gruodžio 14 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) Vilniaus skyriaus sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo suteikta antrinė teisinė pagalba, kuriuo atsakovė yra 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, taip pat nuo su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo (2022 m. gruodžio 15 d. DOK-204234). Todėl iš atsakovės nepriteistinas byloje mokėtinas žyminis mokestis, nuo kuriuo ieškovė atleista, taip pat procesinių dokumentų siuntimo išlaidos.

29. Teisme gauta VGTPT 2023 m. kovo 20 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, iš kurios matyti, jog už atsakovei teikiamą antrinę teisinę pagalbą patirta 280 Eur išlaidų (2023 m. kovo 20 d. DOK-47216). Patikslintą ieškinį tenkinus visa apimtimi, valstybės patirtos išlaidos už atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš ieškovės nepriteisiamos (CK 93 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 406 straipsniais,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti.

1. Laikinai apriboti atsakovės Ž. V. T., a. k. (duomenys neskelbtini) motinos valdžią nepilnametės dukros D. T., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

2. Iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo D. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. gruodžio 7 d. įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtais laikinaisiais globėjais.

3. Priteisti iš atsakovės Ž. V. T., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukrai D. T., gim. (duomenys neskelbtini), po 150 Eur (šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. lapkričio 21 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

4. Nepilnametei D. T. išlaikymui skirtų išmokų tvarkytojais uzufrukto teise paskirti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. gruodžio 7 d. įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtus laikinus globėjus.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai. Sprendimo apskundimas šioje dalyje nesustabdo jo vykdymo.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Eglė Mauricė