- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-31
- Bylos Nr.
- e2A-887-889/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00278-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Dobrovolskis, Milda Skersienė, Danutė Žvinklytė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Just Earth“
- Atsakovas
- G. J., V. M., uždarajai akcinei bendrovei „Just Earth“, A. M., R. M., E. M., M. B., I. M.
- Trečiasis asmuo
- B. Š., D. K., A. K., N. J., V. S., G. S., A. P., R. P., V. C., E. Č., L. Č., V. L., R. S., V. P., E. M., A. M., R. M., A. F., V. P. L., I.
- Išvadą teikia
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Mildos Skersienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Danutės Žvinklytės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Just Earth“ ir atsakovų pagal priešieškinį V. M., A. M., R. M. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. birželio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Just Earth“ ieškinį atsakovui G. J., tretiesiems asmenims B. Š., D. K., A. K., N. J., V. S., G. S., A. P., R. P., V. C., E. Č., L. Č., V. L., R. S., V. P., E. M., A. M., R. M., A. F., V. P. L., V. L., I. (I.) C., A. S., M. B., I. B., P. F. (P. F.), N. F. (N. F.), Z. T., Z. T., A. J. M., J. L., R. L., E. Š., J. Č., O. O., R. R., E. J., A. L., V. D., D. Š. ir D. Š., Ž. Š., A. K., T. K., institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl leidimo atlikti statybos darbus ir pagal atsakovo G. J. patikslintą priešieškinį atsakovams V. M., uždarajai akcinei bendrovei „Just Earth“, A. M., R. M., E. M., M. B., I. M., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, B. Š., E. J., V. C., V. P. M., A. J. M., J. L., R. L., E. Š., J. Č., A. L., V. S., G. S., E. P.-Z., D. Š., D. Š., R. V., R. S., P. F., N. F., V. D., O. O. dėl nuosavybės teisės pažeidimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Just Earth“ kreipėsi į teismą prašydama suteikti ieškovei teisę be G. J. sutikimo gauti statybą leidžiantį dokumentą pastato–gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), paprastajam remontui pagal UAB „MGE PROJEKTAI“ parengtą Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto projektą Nr. 294; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindiniai ieškinio argumentai:
1.1. Ieškovė nurodė, jog atsakovas G. J. nesutinka su ieškovės atliktomis statybomis, kadangi šiais statybos darbais buvo užimti atsakovo nuosavybės teise valdomi pamatai; statybos darbais buvo išardyta atsakovui priklausančių pamatų dalis ir nuimta perdengimo plokštė. Ginčas šiuo atveju kilo dėl to, kad nebaigtas statyti gamybinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 6P1p, (toliau – gamybinis pastatas) ir daugiabutis gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtinas plane 1A1p, (toliau – gyvenamasis namas)) buvo sublokuoti. Atsakovas laikosi pozicijos, kad gyvenamojo namo pamatas, esantis po ginčo siena, priklauso tik jam. Ieškovė mano, kad jokie statybos darbai ant atsakovui priklausančių pamatų nebuvo atlikti ir gyvenamojo namo sienos remontas atliktas nepažeidžiant atsakovo teisių ir teisėtų interesų.
1.2. Ieškovė atlikdama statybos darbus neužėmė jokių gamybinio pastato pamatų, kadangi gamybinis pastatas lygiagrečiai gyvenamojo namo pamatui jokio atskiro pamato tiesiog neturėjo. Atlikus gyvenamojo namo ginčo sienos remonto darbus, ši siena buvo pastorinta 12 cm šiltinimo ir apdailos sluoksniu. Šiltinimo sluoksniu nėra užimta kokia nors atsakovui priklausanti gamybinio pastato pamato konstrukcija – šiltinimo sluoksnis yra sumontuotas ant gyvenamojo namo sienos, papildomai neatremiant jo į kokią nors ant žemės esančią konstrukciją.
1.3. Atsakovas yra žemės sklypo, kuriame vykdoma statyba, bendraturtis, taip pat gyvenamojo namo bendraturtis. Ieškovė turėjo gauti atsakovo sutikimą vykdyti statybos darbus, tačiau, atsakovui nesutinkant, ieškovei yra užkirstas kelias įgyvendinti teisę į statybą.
1.4. Atsakovas, neduodamas sutikimo paprastojo remonto darbams, elgiasi ypač nesąžiningai, kadangi būtent atsakovas nugriovė jam priklausiusį gamybinį pastatą, dėl to gyvenamojo namo siena, kuri buvo sublokuota su gamybiniu pastatu, tapo išorine siena. Atsakovas gamybinio pastato griovimo darbus atliko visiškai jų nederinęs su gyvenamojo namo gyventojais, iš anksto jų neperspėjęs. Pats atsakovas sudarė sąlygas, dėl kurių gyvenamojo namo sienos apšiltinimo darbai buvo neišvengiami ir būtini. Mano, kad atsakovo atsisakymas duoti sutikimą šiems darbams atlikti yra tiesiog nesąžiningas, kadangi pats atsakovas yra gyvenamojo namo bendraturtis, turintis pareigą pasirūpinti bendromis gyvenamojo namo konstrukcijomis.
1.5. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – VTPSĮ, Inspekcija) 2020 m. liepos 9 d. privalomuoju nurodymu nurodė V. M. pašalinti savavališkos statybos padarinius, tai yra V. M. buvo įpareigotas išardyti gyvenamojo namo sienos apšiltinimo sluoksnį. Tačiau pagal galiojančius teisės aktus statybą leidžiantis dokumentas gyvenamojo namo paprastojo remonto darbams buvo reikalingas tik dėl to, kad šiais statybos darbais keičiama pastato išvaizda. Palangos miesto savivaldybės administracija, atsisakydama išduoti statybą leidžiantį dokumentą, nenurodė, jog ši statyba būtų negalima pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus, jeigu jie privalomi, bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar kad tokia statyba prieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Atsisakant išduoti statybą leidžiantį dokumentą, buvo nurodytas vienintelis motyvas, kad atsakovas nesutinka su šia statyba.
1.6. Atsižvelgiant į tai, kad tokia statyba nagrinėjamu atveju yra galima, vykdydama 2020 m. liepos 9 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius, ieškovė siekia statybą įteisinti, nes tai yra racionaliausia.
2. Atsakovas G. J. pateikė patikslintą priešieškinį, prašė įpareigoti UAB „Just Earth“, E. M., M. B., I. B. per keturis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo atlaisvinti G. J. nuosavybės teise priklausančio neypatingojo statinio – gamybinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rytinės pusės pamato dalį (11,13 m ilgio), nuardant nuo daugiabučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vakarinės laikančiosios lauko sienos polistireno plokštes ir panaikinant į gamybinio pastato pamatus atvestą lietvamzdį ir sutvarkyti statybvietę; įpareigoti atsakovą V. M. per keturis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo atstatyti neypatingojo statinio – gamybinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rytinės pusės pamato dalį (13,46 m ilgio), grąžinant šią pamato dalį į iki 2020 metų kovo mėnesio buvusią padėtį, atstatant nuo pamato nuimtą perdengimo plokštę ir pašalinant įbetonuotus atitvaros elementus, taip pat sutvarkyti statybvietę; įpareigoti atsakovus V. M., UAB „Just Earth“, R. M. ir A. M. per 7 kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti priėjimą prie žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. atrakinti užtvaros elementą – medinius rakinamus vartus; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Atsiliepimas
2.1. Atsakovas nurodė, jog 2014 m. liepos 18 d. įsigijo gamybinį pastatą, kuris Nekilnojamojo turto kadastre buvo įregistruotas kaip nebaigta statyba (17 procentų baigtumas), kartu perėmė statytojo teises. 2019 m. lapkričio 22 d. sudarė sutartį su E. K., pagal kurią buvo atlikti gamybinio pastato griovimo darbai, pašalinant dėl nusidėvėjimo pavojingomis tapusias gamybinio pastato dalis ir pasiruošiant naujo pastato statybai. Buvo palikti pastato pamatai, viena perdengimo plokštė ir rytinėje pusėje buvęs silikatinių plytų mūras.
2.2. Tiek 2021 m. balandžio 30 d. UAB „Just Earth“ ieškinyje, tiek 2019 m. gruodžio 30 d. Statinio konstrukcijų ekspertizės akte Nr. 9–18 nurodyta, kad reikalinga fiziškai sutvirtinti laikančiąją buvusią vidinę gyvenamojo namo sieną. Teigia, kad ieškovė taip pat pripažįsta, jog vakarinę laikančiąją gyvenamojo namo lauko sieną apklijavus polistireno plokštėmis gyvenamojo namo sienos išoriniai matmenys pasikeitė – siena pastorėjo 15 cm į pastato buvusios vietos pusę, taip buvo užstatyta dalis gyvenamojo pastato rytinių pamatų (apie 13,46 m ilgio). Atliekant gyvenamojo namo sienos rekonstrukciją, šalia jau esančio požeminio garažo buvo nuardyta pamatų dalis ir įbetonuoti atitvaros elementai, nors nei sutvirtinant gyvenamojo namo sieną, nei užtikrinant saugumą statybvietėje šie veiksmai nebuvo būtini. Valstybės institucijos konstatavo, kad gyvenamojo namo siena yra pastatyta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.
2.3. Atsakovas nurodė, kad jis ketina žemės sklype statyti naują pastatą, tačiau nepageidauja, kad būsimo pastato konstrukcijos ribotųsi su gyvenamojo namo konstrukcijomis. Pažymi, kad dabar esantis gyvenamojo namo sienos apšiltinimo sluoksnis yra kliūtis atsakovui žemės sklype statyti naują statinį, kuris nesiribotų su gyvenamuoju namu, nes dėl gyvenamojo namo sienos rekonstrukcijos atstumas tarp gyvenamojo namo sienos ir planuojamo statyti naujo pastato neatitiks priešgaisrinės saugos reikalavimų.
2.4. Teigia, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad buvo (yra) objektyvi būtinybė gyvenamojo namo sieną pastorinti 15 cm į gamybinio pastato buvusios vietos pusę, taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad gyvenamojo namo sienos pastorinimas yra vienintelis ir neišvengiamas būdas fiziškai sutvirtinti gyvenamojo namo sieną.
2.5. Be to, nurodė, kad atsakovas V. M., vykdydamas gyvenamojo namo sienos rekonstrukcijos darbus, neturėdamas atsakovo sutikimo, sulaužė ir nuėmė ant pastato pamatų buvusią perdengimo plokštę, taip pat nuardė silikoninių plytų mūrą, kadangi kitaip negalėjo nuimti ant pamato įmontuotos plokštės, o šie elementai trukdė namo sienos rekonstrukcijai, taip pat į pastato pamatus įmontavo metalinius strypus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, UAB „Just Earth“ įpareigotina nuardyti polistireno plokštes nuo laikančiosios gyvenamojo namo lauko sienos ir taip atlaisvinti dalį gamybinio pastato pamatų rytų pusėje, panaikinti į pastato pamatus atvestą lietvamzdį ir sutvarkyti statybvietę.
2.6. Pažymėjo, kad atsakovai, užrakindami vartus, tokio sprendimo nederino su atsakovu, neieškojo visiems bendraturčiams priimtiniausio sprendimo būdo ir savo teisę valdyti, naudotis ir disponuoti dalinės nuosavybės objektu akivaizdžiai įgyvendino suvaržydami atsakovo teises. Todėl atsakovai V. M., UAB „Just Earth“, R. M. ir A. M. įpareigotini pašalinti kliūtis atsakovui patekti į užtvertą žemės sklypo dalį, t. y. atrakinti vartus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. birželio 26 d. sprendimu ieškinį patenkino: suteikė UAB „Just Earth“ teisę be G. J. sutikimo gauti statybą leidžiantį dokumentą pastato–gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), paprastajam remontui pagal UAB „MGE PROJEKTAI“ parengtą Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto projektą Nr. 294; patenkino dalį priešieškinio: įpareigojo atsakovus V. M., UAB „Just Earth“, R. M. ir A. M. per 7 kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti priėjimą prie žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), t. y. atrakinti užtvaros elementą – medinius rakinamus vartus; kitą priešieškinio dalį atmetė; priteisė iš atsakovo G. J. ieškovei UAB „Just Earth“ 1 718,91 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; priteisė iš V. M., R. M. ir A. M. atsakovui G. J. po 381,09 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; priteisė iš ieškovės UAB „Just Earth“, V. M., R. M. ir A. M. lygiomis dalimis išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu teisme, atlyginimą valstybei, tai yra – iš kiekvieno po 57,06 Eur, o iš atsakovo G. J. – 463,37 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai (aprašytini tik tos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, dėl kurios teisėtumo ir pagrįstumo pateiktas apeliacinis skundas, motyvai):
3.1. Teismas nurodė, jog atsakovas teigia, kad nuo 2018 m. balandžio 13 d. negali patekti į žemės sklypą iš (duomenys neskelbtini) pusės, kadangi atsakovai pakabinama metaline spyna užrakino medinius vartus, taip sudarydami kliūtį atsakovui patekti į žemės sklypo dalį. G. J. nuosavybės teise priklauso 733 m² sklypo dalis, o naudojimosi žemės sklypu tvarka nėra nustatyta.
3.2. 2021 m. spalio 3 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, kad žemės sklype yra vartai, kurie užrakinti pakabinama spyna, dėl to patekti į kiemą neįmanoma. Be to, atsakovai pagal priešieškinį šio fakto neginčija.
3.3. Teismas pažymėjo, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kasacinis teismas Civilinio kodekso 4.75 straipsnio nuostatą aiškina kaip bendraturčių pareigą, šiems įgyvendinant valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto likimo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo.
3.4. Šiuo atveju atsakovai, užrakindami vartus, tokios savo valios su atsakovu nederino, todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, atsakovo reikalavimą patenkino: įpareigojo V. M., UAB „Just Earth“, R. M. ir A. M. pašalinti kliūtis G. J. patekti į užtvertą žemės sklypo dalį – atrakinti vartus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
4. Ieškovė UAB „Just Earth“, atsakovai pagal priešieškinį V. M., A. M., R. M. pateikė apeliacinį skundą, prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2023 m. birželio 26 d. sprendimo dalį, kuria patenkinta dalis G. J. priešieškinio ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – atmesti visą atsakovo G. J. priešieškinį ir iš naujo išspręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą; priteisti apeliantams iš atsakovo G. J. patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
4.1. Apeliantai nurodo, jog atsakovas niekada neprašė suteikti galimybės patekti į jo nurodomą žemės sklypo dalį. Jeigu atsakovas būtų paprašęs, tokia galimybė jam būtų buvusi sudaryta. Taigi atsakovas neįrodė, kad jo teisė yra pažeista.
4.2. 2023 m. balandžio 12 d. vykusio posėdžio metu A. M. paaiškino, kad jam perkant turtą buvo nurodyta, jog buvę jo buto savininkai naudodavosi šiuo kiemu, todėl ir jis, įsigijęs butą, toliau tęsė dar atsakovo pradėtą tokią pačią kiemo ir vartų naudojimo praktiką. A. M. paaiškino, kad, neužrakinus kiemo, jame lankosi svetimi žmonės, šiukšlina, pridergia.
4.3. Atsakovo reikalavimas iš esmės yra susijęs su naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymu. G. J. kitoje Plungės apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr.e2-44-995/2023 jau yra inicijavęs šio klausimo išsprendimą.
4.4. Per atsakovo nurodomus vartelius patenkama į žemės sklypo dalį, iš kurios yra įėjimai į gyvenamajame name esančias UAB „Just Earth“, R. M. ir A. M. priklausančias patalpas; iš šios žemės sklypo dalies daugiau į jokias kitas gyvenamojo namo patalpas ar dalis galimybės patekti objektyviai nėra. Todėl šia žemės sklypo dalimi visada naudojosi tik asmenys, kurie buvo UAB „Just Earth“, R. M. ir A. M. priklausančių patalpų savininkai. Tokį nusistovėjusį ir daug metų trukusį šios žemės sklypo dalies naudojimą nulėmė notarinių pirkimo–pardavimo sutarčių turinys ir paties G. J. veiksmai. Kaip apklausiamas posėdžio metu paaiškino A. M. ir ne kartą teikdamas paaiškinimus nurodė pats G. J., ginčo vartus įrengė būtent pats G. J. tuo metu, kai jis buvo dabar R. M. ir A. M. priklausančios patalpos savininkas. Taip pat G. J. nurodė, kad vartus įrengė būtent siekdamas apsaugoti savo turtą, riboti patekimą į vidinį kiemą (ginčo žemės sklypo dalį). G. J. pripažino, kad jis įdėjo ir spyną į šiuos vartus. Esant paminėtų faktinių aplinkybių visumai darytinos šios reikšmingos išvados: pats G. J. įrengė vartus ir spyną, kurie buvo skirti apriboti patekimą į vidinį kiemą; pats G. J. dar būdamas R. M. ir A. M. priklausančios patalpos savininkas suformavo ir nustatė tokią naudojimosi ginčo žemės sklypo dalimi tvarką, pagal· kurią šiuo kiemu naudojosi tik UAB „Just Earth“, R. M. ir A. M. priklausančių patalpų savininkai; pagal tokią dar G. J. suformuotą naudojimosi tvarką turtas vėliau buvo perleidžiamas ir tokia šios žemės sklypo naudojimosi tvarka nurodoma net dviejose notarinėse dabar UAB „Just Earth“ priklausančių patalpų perleidimo sutartyse. Įvertinus šias aplinkybes, teismo sprendimas patenkinti atsakovo reikalavimą yra nepagrįstas ir neteisėtas.
Žemesnės instancijos teismas
4.5. Teismas nurodė nebenaudoti pagal paskirtį paties atsakovo įrengtų vartų ir spynos. Toks sprendimas užkerta kelią panaudoti pagal paskirtį paties G. J. įrengtus vartus ir spyną, sukelia pavojų turtui, prie kurio galima patekti per šiuos vartus. Tokios teismo pritaikytos priemonės yra neproporcingos siekiamam tikslui. Akivaizdu, kad G. J. patekimas į ginčo žemės sklypo dalį galėjo būti užtikrintas, pavyzdžiui, įpareigojant suteikti raktą nuo vartų.
4.6. Atsakovas nepagrindė, o teismas nekonstatavo, kokius konkrečiai neteisėtus veiksmus atliko apeliantai. Akivaizdu, kad vartų ir spynos, kuriuos įrengė pats G. J., naudojimas pagal paskirtį nėra ir negali būti laikomas neteisėtu veiksmu.
4.7. Atsakovo reikalavimas dėl vartų atrakinimo yra deklaratyvus ir nepagrįstas realiu jo teisių pažeidimu. Nors apeliantai neginčija žemės sklypo bendraturčių teisės patekti į ginčo žemės sklypo dalį, tačiau G. J. iš esmės nepagrindė, koks konkretus jo poreikis yra naudotis šia žemės sklypo dalimi, per kurią galima patekti tik į apeliantams priklausančias patalpas.
4.8. Apeliantų vertinimu, pirmosios instancijos teismo pateiktas atsakovo patirtų išlaidų bylinėjimosi išlaidų įvertinimas nepagrįstas.
Atsiliepimas
5. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
5.1. Atsakovo teigimu, apeliantai absoliučiai nepagrįstai nurodo, kad G. J. neva niekada neprašė sudaryti galimybę patekti į jo nurodomą žemės sklypo dalį, o jeigu būtų paprašęs, tokia galimybė jam būtų buvusi sudaryta. Tokią apeliantų poziciją paneigia byloje esantys įrodymai. Byloje esantis Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2020 m. liepos mėn. raštas patvirtina, kad G. J. dėl kliūčių naudotis nuosavybe (rakinamų vartų) į Inspekciją kreipėsi dar 2020 m. kovo mėnesį. Taigi apeliantams buvo žinoma apie G. J. prašymą pašalinti naudojimosi nuosavybe kliūtis (atrakinti vartus), apeliantai su tokiu prašymu nesutiko ir dar 2020 m. pradžioje Inspekcijai tvirtino neva vartai rakinami teisėtai.
5.2. Atsakovas taip pat nesutinka su apeliantų teiginiu, jog per rakinamais vartais atitvertą žemės sklypo dalį galima patekti tik į apeliantams priklausančias patalpas, todėl niekas kitas neturi suinteresuotumo naudotis šia žemės sklypo dalimi, ir jokie kiti bendraturčiai nėra pareiškę reikalavimų ar pretenzijų į šią žemės sklypo dalį. Iš apeliacinio skundo turinio darytina išvada, kad apeliantai G. J. interesą naudotis apeliantų savavališkai užrakinta žemės sklypo dalimi sieja išimtinai su poreikiu patekti į bendraturčiams priklausančias patalpas. G. J. su tokia pozicija nesutinka ir pažymi, kad rakinamais vartais atitvertą žemės sklypo dalį sudaro vidinis kiemas – terasa (rekreacinė, poilsio erdvė), kuria, nesant nustatytos naudojimosi žemės sklypu tvarkos, teisę naudotis turi visi žemės sklypo bendraturčiai.
5.3. Atsakovas taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog neva pats G. J. pasiūlė tokią naudojimosi žemės sklypu tvarką; tai neva patvirtina 1999 m. kovo 19 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 2-1273. Pažymi, kad atsakovas nedalyvavo nei sandoryje, pagal kurį M. U. įgijo turtą, nei sandoryje, kuriuo M. U. perleido turtą UAB „Just Earth“, ant apeliantų nurodytų sutarčių nėra atsakovo parašų, taip pat nėra jokio kito legitimaus patvirtinimo (įrodymo), kad atsakovai su kitais bendraturčiais susitarė, jog M. U., o vėliau ir jos teisių perėmėjai naudosis žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „A“. Atsakovo pateikti duomenys patvirtina, kad valstybės įmonėje Registrų centre nėra ir niekada nebuvo įregistruota naudojimosi žemės sklypu tvarka, taip pat nėra pateiktas žemės sklypo planas.
5.4. Atsakovas taip pat nesutinka su apeliantų pozicija, jog vartus prieš kelis dešimtmečius pastatė pats G. J., jis pats taip pat nustatė tokią tvarką, pagal kurią užrakinta žemės sklypo dalimi naudojasi tik šiuo metu apeliantams priklausančių patalpų savininkai. Atsakovas pažymi, jog neturi išimtinės diskrecijos nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką; tokia tvarka, vadovaujantis įstatymu, yra nustatoma bendraturčių sutarimu. Be to, atsakovas aptariamu reikalavimu gina savo nuosavybės teisę nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad G. J. yra žemės sklypo bendraturtis. Civilinio kodekso 4.39 straipsnis numato, kad nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo. Nagrinėjamu atveju nėra nei G. J. valios, nei teismo sprendimo, nei įstatymų numatyto pagrindo apriboti G. J. nuosavybės teisę į žemės sklypo dalį; apeliantai neginčija fakto, kad jie rakina vartus, taip sudarydami kliūtis atsakovui patekti į žemės sklypo dalį. Taigi atsakovas įrodė tiek faktą, kad jis yra turto savininkas, tiek faktą, kad jo teisės yra pažeistos nepagrįstu nuosavybės teisės ribojimu. Apeliantai neįrodė, kad jų elgesys atitinka teisės aktų reikalavimus, taigi neįrodė teisėto pagrindo riboti G. J. nuosavybės teisę.
5.5. Atsakovas nesutinka, kad teismas, patenkindamas G. J. reikalavimą dėl vartų atrakinimo, neproporcingai apribojo apeliantų teises. Apeliantų interesas apsaugoti dviračius nuo vagysčių negali būti pagrindas riboti kitų bendraturčių teisę naudotis bendrosios nuosavybės dalimi. Apeliantų argumentas, kad jie teisėtai užrakino žemės sklypo dalį, taip saugodamiesi nuo šiukšlinimo, turi būti atmestas kaip prieštaraujantis bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principams.
5.6. Pažymi, jog ieškovas, o ne teismas apibrėžia ieškinio ribas, taip pat ieškovas, o ne teismas renkasi teisių gynimo būdus. Atsakovas pareiškė reikalavimą atlaisvinti priėjimą prie šios žemės sklypo dalies atrakinant vartus, toks reikalavimas yra absoliučiai proporcingas, racionalus ir pagrįstas, atsižvelgiant į tai, kad tiek atsakovas, tiek kiti bendraturčiai turi vienodą teisę į apeliantų savavališkai užrakintą žemės sklypo dalį. Tuo tarpu įpareigojimas G. J. suteikti raktus nuo vartų nepagrįstai legitimuotų apeliantų veiksmus apribojant atsakovo nuosavybės teisę ir neišvengiamai užprogramuotų būsimus konfliktus.
6. Atsakovė pagal priešieškinį E. M. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo visiškai su juo sutinkanti ir prašo jį patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas tenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
8. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
9. Atsakovas su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė apeliacinės instancijos teismui naujų įrodymų – išrašus iš Nekilnojamojo turto registro, kurie iš esmės yra susiję su jo prašymo dėl sutuoktinės įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu išnagrinėjimu. Pažymėtina, jog naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal Civilinio proceso kodekso 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog atsakovo pateikti įrodymai yra susiję su jo prašymu dėl sutuoktinės įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu išnagrinėjimu ir negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, priima ir prideda prie bylos naujai pateiktus įrodymus.
10. Nagrinėjamu atveju apeliantai skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria patenkintas atsakovo G. J. negatorinis reikalavimas ir apeliantai įpareigoti atrakinti užtvaros elementą – medinius rakinamus vartus. Taigi apeliacinio proceso ribas šiuo atveju sudaro tik teismo sprendimo dalies, susijusios su atsakovo pareikštu negatoriniu reikalavimu dėl vartų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Byloje nustatyta, jog Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas kitos paskirties žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini); 115/1746 dalys sklypo nuosavybės teise priklauso ieškovei UAB „Just Earth“, o 733/1746 dalys – atsakovui G. J.. Šiame žemės sklype Nekilnojamojo turto registre įregistruoti: nebaigtas statyti gamybinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 6P1p, nuosavybės teise priklauso atsakovui G. J.); daugiabutis gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 1A1p, su priestatais 2a/p, 3a²/p, 4a1/p, 5a²/p ir 6a1/p); kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – kiemo aikštelė, atraminė sienelė, priklausantys gyvenamajam namui.
12. Atsakovas G. J., pareikšdamas negatorinį reikalavimą, nurodė, jog nuo 2018 m. balandžio 13 d. negali patekti į žemės sklypą iš (duomenys neskelbtini) pusės, kadangi atsakovai metaline pakabinama spyna užrakino medinius vartus, taip sudarydami atsakovui kliūtį patekti į žemės sklypo dalį. Kaip nurodyta, G. J. nuosavybės teise priklauso 733 m² žemės sklypo; naudojimosi žemės sklypu tvarka nustatyta nėra. 2021 m. spalio 3 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, kad žemės sklype yra vartai, kurie užrakinti pakabinama spyna, dėl to patekti į kiemą neįmanoma. Apeliantai šio fakto neginčija, nurodo, jog vartus rakinti reikia tam, kad būtų apsisaugota nuo pašalinių asmenų.
13. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas fundamentalus nuosavybės neliečiamumo principas. Aiškindamas šią nuostatą Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas), kad Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiškia, jog savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų šių jo teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją. Nuosavybės teisės, taip pat ir jos apsaugos institutas visų pirma yra išplėtotas ir detalizuotas Civilinio kodekso normose. Nuosavybės teisė yra suprantama kaip teisė savo (savininko) nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis).
14. CK 4.98 straipsnyje įtvirtintas savininko teisių gynimo būdas – negatorinis ieškinys. Remdamasis CK 4.98 straipsniu, savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Kaip jau minėta, būtent toks reikalavimas ir yra pareikštas nagrinėjamoje byloje.
15. Kasacinio teismo praktika dėl negatoriniam ieškiniui keliamų reikalavimų yra išplėtota. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Jeigu savininko teises suvaržęs asmuo įrodo, kad jis elgėsi teisėtai, tai reiškia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, todėl savininko teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu. Teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir būdu, įvykdyto savininko teisių suvaržymo, apsunkinimo ar galimybių sumažinimo nebūtų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi būti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei. Išvadai, kad savininko teisės yra pažeistos, padaryti reikia nustatyti aplinkybes, kad asmuo be teisinio pagrindo atliko veiksmus ar kitaip sudarė sąlygas, dėl kurių daikto savininkas neturi galimybės daiktu naudotis pagal paskirtį arba naudojimasis nuosavybės teise yra kitu būdu suvaržytas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019 33 punktą).
16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad savininko teisių pažeidimas dėl aplinkybių, nesusijusių su valdymo netekimu, gali pasireikšti kaip galimybės naudotis daiktu pagal jo paskirtį visiškai ar iš dalies praradimas, apribojimas ar kitoks apsunkinimas. Teismui aiškinantis, ar buvo pažeistos savininko teisės, svarbus yra savininko teisių turinys (apimtis). Gintinų savininko teisių apimtis gali priklausyti nuo to, kokie apribojimai ar naudojimosi daiktu sąlygos yra nustatyti savininko daiktui tiek jo sukūrimo, tiek įgijimo, tiek naudojimosi metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019, 36 punktas).
17. Nagrinėdamas pareikštą negatorinį ieškinį teismas konkrečiu atveju turi įvertinti, ar reikalavimas atitinka susiklosčiusią situaciją, ar tikrai visi reikalavimai ir visa apimtimi turi būti patenkinti, siekiant pašalinti savininko teisių pažeidimą. Tenkindamas ieškinį teismas turi teisę patenkinti jį visą ar iš dalies. Negatorinio ieškinio atveju tai reikštų, kad teismas nusprendžia, ar visi ieškinio reikalavimuose nurodyti veiksmai (ar reikalavimas juos uždrausti) yra būtini ginant savininko teises, ir atitinkamai tik šį reikalavimą atitinkantys prašymai tenkinami, taikant proporcingas savininko teisių gynimo priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019, 36–37 punktai).
18. Pažymėtina, kad, nusprendžiant dėl negatorinio ieškinio, kaip savininko teisių pažeidimas (trukdymas naudoti daiktą), kurį būtų pagrindas pašalinti, turi būti suprantamos tokios aplinkybės ir (ar) veiksmai, kurie mažina naudojimosi daiktu naudą, daro žalą, didina išlaidas ar kitu būdu konkrečiai neigiamai paveikia savininko teises ar teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-611/2023).
19. Nagrinėjamu atveju yra pareikštas žemės sklypo savininko reikalavimas dėl jo kaip žemės sklypo savininko teisių pažeidimo, suvaržius teisę naudotis žemės sklypu. Atsakovas laikosi pozicijos, jog naudojimosi žemės sklypu teisės suvaržymas pasireiškia tuo, kad apeliantai rakindami sklype esančius vartus riboja atsakovo galimybę patekti į žemės sklypą. Taigi atsakovas, remdamasis CK 4.98 straipsniu, pareiškė negatorinį ieškinį, kad būtų pašalinti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu pagal paskirtį suvaržymai, nesusiję su valdymo netekimu.
20. Atsakovo vertinimu, tas faktas, kad sklype yra vartai, kurie yra rakinami, taip ribojant atsakovui galimybę patekti į nuosavybės teise valdomą sklypo dalį, yra pakankamas negatoriniam ieškiniui patenkinti. Kolegija pažymi, jog savininkų teisių pažeidimas negatorinio ieškinio prasme yra autonomiškai kvalifikuojamas. Kaip jau minėta, nusprendžiant dėl negatorinio ieškinio, kaip savininko teisių pažeidimas (trukdymas naudoti daiktą), kurį būtų pagrindas pašalinti, turi būti suprantamos tokios aplinkybės ir (ar) veiksmai, kurie mažina naudojimosi daiktu naudą, daro žalą, didina išlaidas ar kitu būdu konkrečiai neigiamai paveikia savininko teises ar teisėtus interesus. Vien tai, kad sklype yra rakinami vartai, savaime nereiškia, kad tai apriboja naudojimosi atsakovui nuosavybės teise priklausančiu turtu teisės turinį, mažina naudojimosi daiktu naudą ar daro daiktui žalą. Kaip jau išaiškinta, ginant savo teises negotarinio ieškinio būdu pareiga įrodyti, kad jo teisės pažeistos, tenka ieškovui (šiuo atveju ieškovui pagal priešieškinį ir atsakovui pagal ieškinį). Ar savininko teisės yra pažeidžiamos, nuspręstina pagal tai, ar vartų užrakinimas paveikia atsakovo kaip savininko teises, ar daro jam priklausančio turto naudojimą negalimą, ar sukuria objektyviai nepateisinamų apsunkinimų naudotis turtu, ar atsiranda papildomų išlaidų, ar daro žalos, ar suvaržo naudojimąsi daiktu ar jo dalimi, ar neigiamai paveikia daikto naudojimą ir valdymą kitokiu konkrečiu būdu.
21. Kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovas neįrodė, jog tas faktas, kad vartai rakinami, pažeidžia jo kaip savininko teises. Nenustatyta, jog tai darytų kokį nors neigiamą poveikį atsakovo teisėms naudotis jam priklausančia sklypo dalimi. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog atsakovas nereiškia reikalavimo dėl vartų išmontavimo, neginčija jų įrengimo teisėtumo; apeliantai byloje parodė, jog vartus įrengė pats atsakovas, atsakovas apeliaciniame skunde iš esmės neneigia šios apeliantų nurodytos aplinkybės. Pabrėžtina, jog apeliantai laikosi pozicijos, kad ši situacija galėtų būti išspręsta kitokiu būdu – suteikiant atsakovui raktus nuo vartų, kad jis galėtų pats juos atsirakinti. Duomenų, kad atsakovas būtų prašęs suteikti raktus, o apeliantai tokio prašymo būtų netenkinę, byloje nėra, taip pat byloje nėra duomenų, kad apeliantai nesuteikia atsakovui galimybės patekti pro vartus. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti atsakovo kaip savininko teisių pažeidimo. Kaip numatyta Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalyje, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kasacinis teismas šią nuostatą aiškina kaip bendraturčių pareigą, šiems įgyvendinant valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto likimo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo. Kaip nurodo apeliantai, rakinami vartai šiuo atveju atlieka nuosavybės apsaugos funkciją: saugo nuosavybę nuo pašalinių žmonių, vagysčių, šiukšlinimo. Vartų atrakinimas minimizuotų jų atliekamos funkcijos apimtį. Kadangi atsakovas nereiškia reikalavimo dėl vartų išmontavimo, neginčija jų įrengimo teisėtumo, akivaizdu, jog atsakovo pareikštu reikalavimu siekiamas tikslas gali būti pasiektas ir kitomis proporcingesnėmis priemonėmis.
22. Kolegija pažymi, jog nagrinėdamas pareikštą negatorinį ieškinį teismas konkrečiu atveju turi įvertinti, ar reikalavimas atitinka susiklosčiusią situaciją, ar tikrai visi reikalavimai ir visa apimtimi turi būti patenkinti, siekiant pašalinti savininko teisių pažeidimą. Patenkindamas ieškinį teismas turi teisę patenkinti jį visą ar iš dalies. Negatorinio ieškinio atveju tai reikštų, kad teismas sprendžia klausimą, ar visi ieškinio reikalavimuose nurodyti veiksmai (ar jų uždraudimas) yra būtini ginant savininko teises, ir atitinkamai tik šį reikalavimą atitinkantys prašymai tenkinami, taikant proporcingas savininko teisių gynimo priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019, 36–37 punktai). Taip pat pabrėžtina, jog paminėti Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos pricipai, be kita ko, reiškia, kad savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymo, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kuriuo būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės.
23. Galimybė įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą ir ginčo išsprendimo rezultatas priklauso ir nuo pasirinkto teisių gynybos būdo veiksmingumo konkrečioje situacijoje, t. y. ar toks būdas gali būti taikomas konkretaus teisių pažeidimo atveju (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-313/2019 85–86 punktus).
24. Įvertinusi pareikšto reikalavimo pobūdį ir vartų atliekamą funkciją, tai, kad vartų atliekama apsaugos funkcija aktuali ir atsakovui kaip sklypo bendraturčiui, o atsakovo pareikštu reikalavimu siekiamas tikslas gali būti pasiektas ir proporcingesnėmis priemonėmis (pavyzdžiui, suteikiant jam raktus nuo vartų), taip užtikrinant protingą pusiausvyrą tarp atsakovo teisės naudotis savo nuosavybe ir apeliantų teisės į nuosavybės apsaugą, kolegija konstatuoja, jog įpareigojimas atrakinti vartus būtų neproporcinga priemonė. Pabrėžtina, jog kiekvienam asmeniui aktualu, kad nebūtų varžomos jo teisės naudotis turimu turtu, tačiau, naudodamasis savo nuosavybe, asmuo neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Civiline teise, kuria reglamentuojami priešingus interesus turinčių asmenų santykiai, siekiama asmenų konfliktinius santykius sureguliuoti taip, kad būtų galima pasiekti kompromisą, užtikrinantį ginčo šalių interesų pusiausvyrą. Siekiant to svarbu nesureikšminti vienos šalies interesų, jų gynimo poreikiu ir būdu neproporcingai neapriboti kitos šalies nuosavybės teisių ir atitinkamai – teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2013).
25. Remdamasi ankstesnėse nutarties dalyse nurodytais argumentais, kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju neįrodyta viena iš būtinųjų negatorinio ieškinio patenkinimo sąlygų – savininko teisių pažeidimas, o pats pareikštas reikalavimas yra neproporcingas siekiamam tikslui. Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patenkino atsakovo reikalavimą, todėl ši pirmosios instancijos sprendimo dalis keistina, atmetant pareikštą negatorinį reikalavimą.
26. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė trečiuoju asmeniu į bylą įtraukti savo sutuoktinę, kuriai dovanojimo sutarties pagrindu perleido dalį sklypo. Kaip numatyta CPK 47 straipsnio 1 dalyje, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Taigi šioje proceso stadijoje trečiųjų asmenų įtraukimas į bylą negalimas, todėl prašymas atmestinas. Pabrėžtina, jog atsakovo sutuoktinė manydama, jog jos kaip sklypo bendraturtės teisės yra pažeistos, gali ginti savo teises pareikšdama ieškinį.
27. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą.
Dėl bylos procesinės baigties
28. Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patenkino atsakovo negatorinį reikalavimą įpareigoti apeliantus atrakinti vartus, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas ir nurodytas reikalavimas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstytinos pirmosios instancijos teisme šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos, apie tai pasisakant kitoje nutarties dalyje.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo
29. Ieškovė pateikė įrodymus, kad kreipdamasi į teismą sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį, teisinės pagalbos išlaidos sudaro 2 025 Eur, taigi iš viso ieškovė patyrė 2 100 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškinį patenkinus, ieškovei UAB „Just Earth“ iš atsakovo G. J. priteistinas visos bylinėjimosi išlaidų sumos atlyginimas.
30. Atsakovo G. J. priešieškinį atmetus, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas jam nepriteistinas.
31. Pagal Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. birželio 7 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje pirmosios instancijos teisme patirta 691,60 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Ieškinį patenkinus, o priešieškinį atmetus, valstybei iš atsakovo G. J. priteistinas nurodytos sumos išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimas (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo
32. Apeliantai pateikė įrodymus, jog V. M. už apeliacinį skundą sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį ir 726 Eur už advokato teisinę pagalbą parengiant apeliacinį skundą. Patenkinus apeliacinį skundą, V. M. iš atsakovo priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93, 98 straipsniai). Pabrėžtina, jog atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis, įvertinus atliktus procesinius veiksmus, atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytus maksimalius dydžius, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, todėl pagrįsta laikytina visa teisinės pagalbos išlaidų suma.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2023 m. birželio 26 d. sprendimą pakeisti, sprendimo rezoliucinę dalį išdėstant taip:
„Patenkinti ieškinį.
Suteikti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Just Earth“ teisę be atsakovo G. J. sutikimo gauti statybą leidžiantį dokumentą pastato–gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), paprastajam remontui pagal uždarosios akcinės bendrovės „MGE PROJEKTAI“ parengtą Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)1, paprastojo remonto projektą Nr. 294.
Atmesti priešieškinį.
Priteisti iš atsakovo G. J. ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Just Earth“ 2 100 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti iš atsakovo G. J. valstybei 691,60 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą.“
Priteisti iš atsakovo G. J. atsakovui pagal priešieškinį V. M. 726 Eur teisinės pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą ir 75 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą.