- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-11-18
- Bylos Nr.
- e2-447-944/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-01317-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Barškietytė
- Ieškovas
- UAB „ARRO“
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus apskrities Vyriausiasis policijos komisariato, E. G.
- Atsakovas
- T. V.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Aušra Barškietytė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62-2 straipsniu,
ieškovės UAB „ARRO“ atstovui direktoriui R. R.
trečiojo asmens Vilniaus apskrities Vyriausiasis policijos komisariato atstovui įgaliotam asmeniui Aleksandrui Ivanovui,
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ARRO“ ieškinį atsakovui T. V. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys E. G., Vilniaus apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „ARRO“ kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo T. V. 1633,50 Eur skolą už transporto priemonės VOLVO V70, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinį nuvežimą ir saugojimą bei bylinėjimosi išlaidas. Prašė bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Plungės apylinkės teismas 2024-09-04 preliminariu sprendimu ieškinį tenkino.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė prieštaravimus, kuriuose nurodė, kad transporto priemonę buvo pardavęs, todėl jokio pranešimo apie paslaugas nebuvo gavęs. Teismo posėdžio metu nurodė, kad jis pardavimo ginčo automobilį. Paaiškino, kad į jo kiemą atvyko kelį asmenys, kurie apžiūrėję nusprendė įsigyti automobilį, kad „pasivažinėtų“. Jis su trečiuoju asmeniu pasirašė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį ir tą pačią dieną automobilį trečiasis asmuo su ja išvažiavo. Paaiškino, kad į VĮ „Regitra“ susitarė važiuoti kitą dieną, tačiau nebepavyko susisiekti su pirkėju. Nurodė, kad į transporto priemonė nebuvo nuvežta iš jo kiemo, tačiau įvykis įvyko netoliese, jis trečiojo asmens nepažinojo. Transporto priemonės registravimas užsitęsė, nes jis buvo išvykęs, kai grįžo nuvyko į komisariatą ir paaiškino susidariusią situaciją pateikė sutartį, pateikė sudarytą sutartį. Nurodė, kad su juo niekas nesusisiekė dėl transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo, jam jokia informacija nebuvo pateikta.
Ieškovė atsiliepime į prieštaravimus nurodė, kad atsakovas nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, kad sandoris buvo sudarytas 2023-07-20, taip pat nepateikė jokių duomenų, kodėl praleido penkių dienų terminą dėl nuosavybės teisių išviešinimo. Teigia, kad transporto priemonės nuosavybės teisių išviešinimas atliktas po vienuolikos dienos, t. y. praėjus dešimt dienų po įvykio ir penkioms darbo dienoms po priverstinio išvežimo iš jo kiemo. Kadangi atsakovas pažeidė nustatytą terminą išviešinti sandorį, todėl nesutinka su atsakovo pozicija, kad jis nėra atsakingas už transporto priemonės saugojimą.
Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė savo reikalavimus. Nurodė, kad nėra aišku, dėl kokių aplinkybių buvo priimtas sprendimas nuvežti transporto priemonę. Pateikta ginčo automobilio perleidimo sutartis, registruota po administracinio nusižengimo padarymo, todėl ja vadovautis negalima. Ieškovės vertinimu ši sutartis negalioja, nes, galimai, šalys pasirašydamos sutartį siekė išvengti teisinių pasekmių kilimo, t y. apmokėjimo už automobilio nuvežimą ir saugojimą. Teigia, kad pateiktoje administracinio nusižengimo byloje trūksta duomenų, o tokios aplinkybės patvirtina, kad galėjo būti susitarimas pasirašyti automobilio perleidimo sutartį po įvykio.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Vilniaus apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu nurodė, kad automobilis buvo perleistas trečiajam asmeniui E. G., t. y. administracinio nusižengimo metu jis buvo transporto priemonės savininkas ir valdytojas, todėl jis turi atlyginti susidariusias automobilio paėmimo ir saugojimo išlaidas. Teismo posėdžio metu nurodė, kad sprendimas nuvežti ginčo transporto priemonę buvo priimtas, nes pagal atlikto administracinio nusižengimo sankciją galimas transporto priemonės konfiskavimas. Paaiškino, kad policijos pareigūnai tiria įvykius ir nustatę, kad asmuo neturėjo teisės vairuoti ginčo transporto priemonę priėmė sprendimą šią transporto priemonę nuvežti. Nurodė, kad visi administracinio nusižengimo bylos duomenys yra pateikti, kitų duomenų nėra, negali nurodyti, kur yra pareigūno tarnybinis pranešimas. Trečiojo asmens nuomone, kad įvykio metu automobilio savininkas ir valdytojas buvo trečiasis asmuo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
preliminarus sprendimas naikintinas, ieškinys atmestinas.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2023 m. kovo 17 d. ieškovė ir Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – Vilniaus AVPK) sudarė transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutartį „Tipinė transporto priemonių nuvežimo, pervežimo, perkėlimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutartis“, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo Vilniaus AVPK užsakymu teikti transporto priemonių nuvežimo, pervežimo, perkėlimo (transporto priemonių iškėlimo, užkėlimo, nukėlimo ir kt.) ir jų saugojimo paslaugas, vykdomas siekiant užtikrinti viešąjį interesą ir policijos reikmes Šalčininkų miesto ir rajono ribose, paslaugos teikiamos pagal sutartyje fiksuotus įkainius. Iš administracinio nusižengimo bylos duomenų nustatyta, kad 2023-07-20 sudaryta transporto priemonės VOLVO V70, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartis tarp atsakovo ir trečiojo asmens E. G.. Priverstinio transporto priemonės nuvežimo 2023 m. liepos 28 d. aktu, transporto priemonė VOLVO V70, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priverstiniu transportavimu perkelta iš (duomenys neskelbtini), į ieškovės saugomą aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini). 2023-08-25 priimtas leidimas atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę. VĮ „Regitra“ 2023-08-04 pranešimas Dėl deklaracijos priėmimo ir patvirtinimo. 2023-09-01 surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Vilniaus AVPK išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą ir 2023-09-20 nutarimu E. G. pripažino pažeidusiu ANK 423 straipsnio 1 dalį ir 426 straipsnio 2 dalį. Pagal sutarties 4 punktą, vienos paros transporto priemonės saugojimo kaina sudaro 3 Eur be PVM už parą, 3,63 Eur su PVM. Priverstinio nuvežimo kaina 180,00 Eur be PVM, 217,80 Eur su PVM. Transporto priemonė VOLVO V70, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo saugoma nuo 2023 m. liepos 28 d. iki 2024 m. rugpjūčio 21 d. (ieškinio surašymo teismui dienos), t. y. 390 dienų. Ieškinio surašymo dieną įsiskolinimas sudaro 1633,50 Eur (su PVM).
Dėl nuosavybės teisių į ginčo automobilį.
Atsakovas nesutinka su reiškiamu reikalavimu, nes jis ginčo transporto priemonę buvo perleidęs kitiems asmenims. Ieškovė nesutinka su atsakovu, nes VĮ „Regitra“ duomenimis transporto priemonės savininku įvykio metu buvo atsakovas. Įvertinus šias šalių išdėstytas aplinkybes, laikytina, kad byloje kilo ginčas, kas auto įvykio metu buvo ginčo transporto priemonės savininkas.
Vienas nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra sandoris (CK 4.47 straipsnio 1 punktas). Automobilis gali būti įgyjamas įvairiomis sutartimis, tarp jų ir pagal pirkimo–pardavimo sutartį. Pažymėtina, kad CK 1.75 straipsnyje, reglamentuojama teisinė sandorių registracija, 1 dalyje nustatyta, kad įstatymas gali nustatyti privalomą tam tikrų sandorių teisinę registraciją. Šioje įstatymo normoje nustatyta, kad privaloma tam tikrų sandorių teisinė registracija gali būti nustatyta tik joje nurodytos galios teisės aktu – įstatymu, o tai reiškia, kad sandorių privalomos teisinės registracijos negalima nustatyti kitu, t. y. poįstatyminiu, aktu.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 1 straipsnyje, kuriame nustatyta šio įstatymo paskirtis ir taikymas, nustatyta, kad šis įstatymas nustato eismo saugumo automobilių keliais Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pareigas įgyvendinant saugaus eismo politiką, eismo dalyvių mokymą, pagrindines eismo dalyvių, transporto priemonių savininkų ir valdytojų, už kelių priežiūrą atsakingų asmenų, policijos, muitinės pareigūnų ir kitų tikrinančių pareigūnų teises ir pareigas, taip pat pagrindinius su transporto priemonių technine būkle, techninės būklės tikrinimu, transporto priemonių registravimu, valdymu, duomenų viešu skelbimu susijusius reikalavimus, eismo saugumo reikalavimus keliams, siekiant apsaugoti eismo dalyvių ir kitų asmenų gyvybę, sveikatą ir turtą, gerinti transporto ir pėsčiųjų eismo sąlygas.
Iš šios Įstatymo paskirties darytina išvada, kad juo nereglamentuojamas transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutarčių registravimas. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 37 dalyje nustatyta, motorinės transporto priemonės arba jos priekabos registracija – procedūra, kurią sudaro motorinės transporto priemonės arba priekabos tapatumo nustatymas, jos duomenų įrašymas į Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registrą, leidimo dalyvauti viešajame eisme būtinų sąlygų atitikimo patikrinimas, valstybinio registracijos numerio ženklų ir dokumento, liudijančio apie transporto priemonės įregistravimą, išdavimas ir kurią baigus įgyjamas leidimas motorinei transporto priemonei arba jos priekabai dalyvauti viešajame eisme. Šioje Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo normoje, nustatančioje išvardytų transporto priemonių pagal CK 4.253 straipsnį registravimą, taip pat nenustatyta reikalavimo įregistruoti (juolab privalomai) transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį. Darytina išvada, kad automobilio įregistravimas nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas. Tai, kad atitinkamo daikto registravimas yra ne nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas, o daikto registravimu siekiama kitų tikslų, ne kartą yra konstatavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto valdyba v. UAB “Seta”, Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Vilniaus filialas, bylos Nr. 3K-3-804/2001; 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D., D. M. v. P. V. Š., E. Š; bylos Nr. 3K-3-1158/2003; 2010 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M., J. M. v. A. B., K. Ž., valstybės įmonės Registrų centro Panevėžio filialas, bylos Nr. 3K-3-192/2010; 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras v. A. V., bylos Nr. 3K-3-448/2010). Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad įstatyme nenustatyta privalomo automobilio pirkimo–pardavimo sutarties registravimo.
Teismas nurodo, kad pirkimo–pardavimo sutartis, kaip sandoris, yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų (CK 4.47 straipsnio 1 dalis). Šia sutartimi pardavėjas įsipareigoja perduoti daiktą pirkėjui nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas – priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą kainą (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 4.49 straipsnio 1 dalimi, daikto įgijėjas nuosavybės teisę į daiktą įgyja nuo jo perdavimo momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Įstatymuose neįtvirtinta atskirų nuostatų dėl transporto priemonės perleidimo. Perduoti daiktą pagal pirkimo–pardavimo sutartį yra viena iš pardavėjo pareigų (CK 6.317 straipsnis). Pardavėjo pareiga perduoti daiktą apima ne tik veiksmus, kurie reikalingi daiktui faktiškai perduoti, bet ir daikto valdymo perdavimą pirkėjui, bei bet kokių pirkėjo valdymo teisės kliūčių pašalinimą, kad pirkėjas galėtų valdyti daiktą nuosavybės teise. CK 6.317 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tinkamos pardavėjo pareigos perduoti daiktą įvykdymas siejamas su dviem sąlygomis: pardavėjas turi perduoti daiktą pirkėjui valdyti arba sutinka, kad pirkėjas pradėtų jį valdyti; turi būti pašalintos bet kokios pirkėjo valdymo teisės kliūtys. Pardavėjo pareiga perduoti daiktą laikoma tinkamai įvykdyta, jeigu įvykdytos abi šios sąlygos. Nei CK, nei CPK neįtvirtinta specialių įrodinėjimo priemonių šioms sąlygoms įrodyti, todėl pardavėjo pareigų įvykdymas gali būti grindžiamas visais įrodymais (CPK 177 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamu atveju atsakovas prieštaravimuose dėl priimto preliminaraus sprendimo nurodė, kad perleido automobilį atsakovui trečiajam asmeniui. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad atvyko transporto priemonę įsigyti asmuo, kurio jis anksčiau nepažinojo. Teigia, kad buvo atvykę du asmenys, kurie apžiūrėjo transporto priemonę, sumokėjo pinigus ir ją pasiėmė, atvykę vyrukai nurodė, kad transporto priemonė reikalinga „pasivažinėti“. Patvirtino, kad transporto priemonę nusipirkęs asmuo pažadėjo vėliau atvykti ir susitvarkyti dokumentus, tačiau kitą dieną nepavyko su juo susisiekti, vėliau jis buvo išvykęs, todėl užsitęsė transporto priemonės išregistravimo procesas. Teismas nurodo, kad administracinio nusižengimo byloje atsakovo ir trečiojo asmens E. G. rašytiniai 2023-08-07 paaiškinimai dėl automobilio įsigijimo iš esmės sutampa. Teismo posėdžio metu atsakovas duodamas paaiškinimus dėl automobilio perleidimo registracijos VĮ „Regitra“, dėl susisiekimo su automobilio pirkėju, dėl laiko kada tiksliai buvo atlikta automobilio pirkimo–pardavimo registracija minimaliai skiriasi, tačiau, teismo vertinimu, svarbu ir tai, kad nuo automobilio įsigijimo iki atsakovo apklausos šioje byloje praėjo ganėtinai nemažas laiko tarpas – dveji metai, todėl šie neatitikimai dėl to pateisintini.
Administracinio nusižengimo byloje pateiktame Priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto formoje viename iš egzempliorių nurodyta, kad pasirašė „T. V.“, tačiau atsakovas neigė, kad čia yra jo parašas, kad tokį dokumentą mato pirmą kartą. Byloje duomenų, kad jam atsakovui būtų siųsta informacija apie ginčo transporto priemonės nuvežimą, dėl leidimo atsiimti šią transporto priemonę ir pan. nėra. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo galimybės nustatyti, kas galėjo pasirašyti po šiuo aktu, ar tikrai pasirašė pats atsakovas ir pan. Teismas nurodo, kad tokio pobūdžio aplinkybės galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Nors ieškovė teigė, kad sudaryta ginčo automobilio pirkimo–pardavimo sutartimi negalima vadovautis, ji negalioja, tačiau savarankiško reikalavimo kitoje byloje nepareiškė, nors tokia teisė buvo išaiškinta. Darytina išvada, kad viena ta aplinkybė, kad sudarytas sandoris nebuvo registruotas per penkias dienas, savaime nedaro šio sandorio negaliojančiu. Atitinkamai pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus gali būti sprendžiamas savininko atsakomybės klausimas dėl nustatytos pareigos deklaruoti apie perleistą transporto priemonės nuosavybės teisę nevykdymo.
Įvertinus šalių paaiškinimus rašytinius duomenis pripažintina, kad 2023-06-23 autoįvykio metu ne atsakovas buvo transporto priemonės savininku, o trečiasis asmuo E. G., todėl pastarasis kaip savininkas yra atsakingas už reikalavimus priteisti skolą už transporto priemonės transportavimą bei saugojimą. Esant nurodytoms aplinkybėms reikalavimas atsakovui atmestinas, kaip nepagrįstas (CPK 178 straipsnis). Išaiškintina ieškovei, kad ji turi teisę savo reikalavimus reikšti automobilio savininkui – E. G..
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Atmetus ieškinį ieškovės turėtos išlaidos neatlygintinos pagal CPK 93 straipsnio nuostatas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais,
nusprendžia:
Plungės apylinkės teismo 2024-09-04 preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-5593-944/2024 panaikinti ir ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.