Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Larisa Šimanskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. T. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-11948-965/2015 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ ieškinį atsakovei I. T. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas atmestinas

Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, jis tampa neginčytinas ir privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, kuriai būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, turi būti reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą tokiu sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindams ir tuos pagrindus taikant neformaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis Nr. 3K-3-303/2007).

CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, tai yra teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis) ir kt. Įstatymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai.

Kasacinio teismo ne kartą pažymėta, kad pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį teismas, nagrinėdamas teismo posėdyje prašymą atnaujinti procesą, sprendžia dėl jo pagrįstumo, t. y. patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepažeidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais. Taigi šioje prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadijoje sprendžiama, ar iš tiesų yra bent vienas iš įstatymo nustatytų pagrindų procesui byloje atnaujinti, tiriami su tuo susiję įrodymai. Siekdamas nustatyti, ar pateiktas prašymas atnaujinti procesą pagrįstas įstatyme įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu, teismas tikrina, ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės atitinka aplinkybėms, kurios yra pagrindas civilinei bylai atnaujinti, nustatytus kriterijus, ar proceso atnaujinimo pagrindą numatoma įrodinėti tinkamomis įrodinėjimo priemonėmis, t. y. leistinu įrodymu, ar šis susijęs su įrodinėtinu faktu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011).

CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Pareiškėjas, pateikdamas teismui prašymą atnaujinti procesą, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas CPK 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas (CPK 369 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. nurodyti konkrečią datą, kada pareiškėjas sužinojo aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, ir tai patvirtinančius įrodymus. Įstatymų leidėjo nustatyta, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama ir tai, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-108/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 23 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-505/2013).

Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-11-11 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-11948-965/2015 priteisė iš atsakovės I. T. 235,22 Eur skolos, 11,21 Eur delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 20,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei AB „Klaipėdos vanduo“. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-11948-965/2015 ir panaikinti teismo 2015-11-11 sprendimą. Nurodo, kad skola ieškovei AB „Klaipėdos vanduo“ buvo priteista už šalto vandens bei nuotekų šalinimo paslaugas bute, adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2012-10-31 iki 2015-06-30, tačiau pareiškėja butu minėtu laikotarpiu nesinaudojo. Be to, ieškovės pažyma nepatvirtina suvartoto vandens kiekio, nes nebuvo deklaruoti skaitliukų parodymai. Šioms aplinkybėms pagrįsti pareiškėja pateikė AB „Klaipėdos vanduo“ 2017-04-14 pažymą, UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ 2017-04-26, 2017-04-30, 2017-05-12 raštus dėl informacijos teikimo, 2008-02-26 pažymą apie pareiškėjos deklaruotą gyvenamąją vietą.

Įvertinęs pareiškėjos pateiktus duomenis teismas pažymi, jog, visų pirma, AB „Klaipėdos vanduo“ pažyma pareiškėjai pateikta 2017-04-14, UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ raštai – atitinkamai 2017-04-26, 2017-04-30 ir 2017-05-12. Tai reiškia, kad pažymose nurodytos aplinkybės pareiškėjai turėjo tapti žinomos pažymų pateikimo metu, tačiau pareiškėja su pareiškimu dėl proceso atnaujinimo kreipėsi į teismą praėjus daugiau nei aštuoniems mėnesiams po jų gavimo, tokiu būdu praleisdama CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą. Antra, nors UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ raštai pareiškėjai pateikti po teismo 2015-11-11 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-11948-965/2015 įsiteisėjimo, tačiau įvertinus tai, jog jose pateikta informacija apie dujų suvartojimą bute, esančiame (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2012-09-01 iki 2015-10-08, darytina išvada, kad pareiškėja turėjo bei galėjo šiuos duomenis sužinoti anksčiau, t.y. civilinės bylos Nr. 2-11948-965/2015 nagrinėjimo metu. Trečia, pareiškėja aplinkybę, jog turi būti atnaujintas procesas taip pat grindžia 2008-02-26 pažyma apie jos deklaruotą gyvenamąją vietą, pagal kurią jos deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), tačiau ši aplinkybė jau buvo žinoma civilinės bylos Nr. 2-11948-965/2015 nagrinėjimo metu. Pažymėtina ir tai, kad pateiktame prašyme pareiškėja mini Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017-08-25 sprendimą administracinėje byloje Nr. I-22-162/2017. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017-08-25 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-22-162/2017 atmetė UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo iš atsakovės I. Ž. už butą, esantį (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2012-09-01 iki 2015-11-30. Nors minėtas sprendimas priimtas 2017-08-25, tačiau pareiškėja su pareiškimu dėl proceso atnaujinimo į teismą kreipėsi praėjus beveik penkiems mėnesiams nuo minėto sprendimo priėmimo, tokiu būdu praleisdama CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą.

Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-11948-965/2015, vadovaudamasi CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindas, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, būsenos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. Pažymėtina, kad šiuo pagrindu inicijuoti bylos proceso atnaujinimą gali asmuo, dalyvaujančio asmens procesinėmis teisėmis dalyvavęs nagrinėjant konkrečią bylą, tačiau dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių, neturėjęs esminės bylos rezultatui informacijos apie atitinkamas bylos aplinkybes ir todėl negalėjęs jomis remtis teismo procese, kas nulėmė galimo neteisingo sprendimo priėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009). Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pažymėjęs, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) yra tik tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Šiuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2012; LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008).

Pareiškėja nurodo, kad ieškovė AB „Klaipėdos vanduo“, atsižvelgusi į tai, kad daiktinės teisės į butą, esantį (duomenys neskelbtini), I. T. vardu laikotarpiu nuo 2013-02-06 iki 2015-02-26 nebuvo įregistruotos, ji minėtu butu nesinaudojo, į tai, kad pareiškėja sumokėjo skolą, perskaičiavo įsiskolinimą, atsisakė pareikšto ieškinio civilinėje byloje Nr. e2-14111-793/2017 ir teismas 2017-10-30 nutartimi šią bylą nutraukė. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad ieškovė AB „Klaipėdos vanduo“ kreipėsi į teismą su ieškiniu civilinėje byloje Nr. e2-14111-793/2017 prašydama priteisti iš atsakovės I. T. 44,87 Eur skolą, 0,11 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas už bute, esančiame (duomenys neskelbtini), suteiktas šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas laikotarpiu nuo 2015-07-31 iki 2015-10-08. Teisme 2017-10-30 buvo gautas ieškovės AB „Klaipėdos vanduo“ prašymas dėl bylos nutraukimo, kuriame ieškovė nurodė, kad atsižvelgiant į atsakovės I. T. atsiliepime pateiktus argumentus skola buvo perskaičiuota ir už laikotarpį 2015-07-30 iki 2015-09-30 sudarė 8,14 Eur, šią sumą ir 25 proc. (t.y. 3,75 Eur) žyminio mokesčio atsakovė I. T. padengė. Taigi, civilinėje byloje Nr. e2-14111-793/2017 buvo sprendžiamas klausimas dėl skolos priteisimo iš pareiškėjos I. T. už bute, esančiame (duomenys neskelbtini), suteiktas šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas laikotarpiu nuo 2015-07-31 iki 2015-10-08, o civilinėje byloje Nr. 2-11948-965/2015 – laikotarpiu nuo 2012-10-31 iki 2015-06-30, t.y. skirtingus laikotarpius. Esant išdėstytoms aplinkybėms, pareiškėjos nurodytos aplinkybėms nėra vertintinos kaip naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja taip pat nurodo, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017-08-25 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-22-162/2017 atmetė UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo iš I. T. už butą, esantį (duomenys neskelbtini). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras kreipėsi į teismą administracinėje byloje Nr. I-22-162/2017 prašydama priteisti iš atsakovės I. T. 174,75 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už butą, esantį (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2012-09-01 iki 2015-11-30. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017-08-25 sprendimu prašymą atmetė. Vis dėlto, šiuo atveju svarbu pažymėti, kad administracinėje byloje Nr. I-22-162/2017 buvo sprendžiamas klausimas dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo iš I. T., teismo 2017-08-25 sprendimas priimtas vadovaujantis teisės nuostatomis, reglamentuojančiomis minėtos rinkliavos mokėjimo klausimus, o civilinėje byloje Nr. 2-11948-965/2015 buvo sprendžiamas klausimas dėl skolos už I. T. suteiktas šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas priteisimo. Taigi, aplinkybė, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismas 2017-08-25 sprendimu atmetė UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo iš I. T. už butą, esantį (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2012-09-01 iki 2015-11-30 nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad paaiškėjo naujos esminės aplinkybės, sudarančios pagrindą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-11948-965/2015. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-11-11 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-11948-965/2015 skundė apeliacine tvarka, tačiau Klaipėdos apygardos teismas 2016-04-19 nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2015-11-11 sprendimą paliko nepakeistą. Taigi, apeliacinis teismas įvertino, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2015-11-11 sprendimą, tinkamai taikė teisės aktus, reglamentuojančius skolos už šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas priteisimą.

Pareiškėja teismui taip pat pateikė UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ 2017-04-26, 2017-04-30 ir 2017-05-12 raštus apie dujų suvartojimą bute, esančiame (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2012-09-01 iki 2015-11-30, tačiau, kaip jau minėta, šios aplinkybės turėjo bei galėjo būti žinomos civilinės bylos Nr. 2-11948-965/2015 nagrinėjimo metu, todėl negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis. Pareiškėja teismui pateikė AB „Klaipėdos vanduo“ 2017-04-14 pažymą, kurioje nurodyta, kad AB „Klaipėdos vanduo“ neturi duomenų apie adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2012-09-01 suvartotą vandenį, nes nebuvo deklaruojami skaitiklių rodmenys, mokesčiai už vandenį ir nuotekas laikotarpiu nuo 2014-02-23 iki 2015-09-30 buvo skaičiuojami kiekvieną mėnesį pagal savivaldybės patvirtintas vandens suvartojimo normas. Tačiau teismas pažymi, kad šios aplinkybės buvo žinomos civilinės bylos Nr. 2-11948-965/2015 nagrinėjimo metu ir dėl jų pasisakyta priimant 2015-11-11 sprendimą.

Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatuotina, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės nėra vertintinos kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės, sudarančios pagrindą proceso atnaujinimui, todėl pareiškėjos prašymas atmestinas kaip nepagrįstas, teismo procesą civilinėje byloje Nr. 2-11948-965/2015 atsisakytina atnaujinti (CPK 370 straipsnio 3 dalis).

Teismo 2018-02-01 nutartimi pareiškėjai atidėtas 15,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo. Prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetus iš pareiškėjos priteistina 15,00 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, 370 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjos I. T. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-11948-965/2015 atmesti.

Priteisti iš pareiškėjos I. T.“ 15,00 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.