Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2025-12-09 · Byla Nr. N1-727-834/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-12-09
Bylos Nr.
N1-727-834/2025
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaida Sinkevičienė
Kaltinamasis
A. J., D. B., M. D. K.
Nukentėjusysis
H. V., Z. V.
Advokatai
Arūnas Alekna
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. N1-727-834/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23266-2024-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1;1.1.8.1.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.3; 1.1.8.7.1; 1.1.11.10;1.1.11.11; 1.2.14.1.2.3; 1.2.14.3.2.2; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.2. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gruodžio 9 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Vaida Sinkevičienė,sekretoriaujant Teresai Stankevič, Justinai Kazakevičieneidalyvaujant prokurorei Ivetai Galkevičienei,kaltinamajam A. J., jo gynėjai advokatei Daivai Vaškelienei,kaltinamajam D. B., jo gynėjui advokatui Zbignevui Jankovskiui,kaltinamajam M. D. K., jo gynėjui advokatui Arūnui Aleknai,nukentėjusiems H. V., Z. V.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, besimokantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas:

1) Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. kovo 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį galutine 7 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį dalyvauti elgesio pataisos programoje, mokytis arba dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

2) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. kovo 15 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį galutine 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis, dalyvauti elgesio pataisos programoje ir uždraudžiant bendrauti su D. B., M. D. K. ir D. P. bei vartoti psichiką veikiančias medžiagas

3) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. gegužės 13 d. nutartimi buvo subendrintos Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. kovo 3 d. nuosprendžiu bei Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. kovo 15 d. nuosprendžiu A. J. paskirtos bausmės ir paskirta subendrinta 10 (dešimt) mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 2 dalyje,

D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytas BK 180 straipsnio 2 dalyje,

M. D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirba pagal individualią veiklą, nevedęs, atlikęs karinę tarnybą Lietuvos kariuomenėje, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytas BK 180 straipsnio 2 dalyje,Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Dėl nusikalstamos veikos, įtvirtintos BK 178 straipsnio 2 dalyje

A. J. pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į transporto priemones, o būtent: jis, laikotarpiu nuo 2024-06-18 22.00 val. iki 2024-06-19 07.00 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, perlipęs per tvorą ir patekęs į gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini)., kiemą, atidaręs dureles įsibrovė į jame stovėjusį neužrakintą automobilį „JEEP Renegade“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagrobė ant šio automobilio priekinės keleivio sėdynės buvusį, VĮ „Valstybinių miškų urėdijai“ priklausantį 341 Eur vertės planšetinį kompiuterį „Samsung Galaxy Tab Active3“, iš karto po to, jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, atidaręs dureles įsibrovė į to paties gyvenamojo namo kieme, pastogėje stovėjusį neužrakintą automobilį „BMW X3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagrobė automobilio vairuotojo pusės atlenkiamos apsaugos nuo saulės kišenėje buvusius, H. V. priklausančius 160,00 Eur grynųjų pinigų bei prie pavarų svirties buvusį raktų ryšulį be vertės, taip padarydamas H. V. 160 Eur turtinę žalą

Dėl nusikalstamos veikos, įtvirtintos BK 180 straipsnio 2 dalyje

A. J., D. B. ir M. D. K. veikdami bendrininkų grupėje, panaudodami fizinį smurtą, kitaip atimdami galimybę priešintis bei panaudodami daiktą, kuriuo galima žmogų žaloti pagrobė svetimą turtą, o būtent: jie 2024-08-06 apie 19.10 val., iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje kartu, turint tikslą apiplėšti, A. J. paskambinus užsakė „(duomenys neskelbtini)“ pavežėjo paslaugą, po ko „(duomenys neskelbtini)“ automobiliu „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvykus nukentėjusiajam Z. V., A. J., M. D. K. ir D. B. įsėdo į minėtą automobilį ant galinės sėdynės, A. J. davė nurodymus nukentėjusiajam Z. V. kur važiuoti, o šiam Ulkiškių gatvėje, Rūdiškėse, Trakų r. sav., šalia kapinių, vietos koordinatės 54.521518, 24.816009, sustabdžius automobilį, A. J. ranka sugriebė nukentėjusiajam Z. V. už kaklo ir pareikalavo atiduoti pinigus sakydamas „atiduok viską ką turi, atiduok pinigus“, po ko, nukentėjusiajam Z. V. pasipriešinus, A. J., M. D. K. ir D. B. išlipus iš automobilio ir tuo metu D. B. filmuojant A. J. ir M. D. K. veiksmus, D. B. būnant šalia jų ir nukentėjusiojo, perspėjant M. D. K. apie nukentėjusiojo Z. V. ketinamus šiam suduoti smūgius, t. y. D. B. kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis, A. J. bendrai su M. D. K., kuris rankoje laikomu peiliu – daiktu, kuriuo galima žmogų žaloti, grasino pradurti automobilio padangą, rankomis ir kojomis sudavė nukentėjusiajam Z. V. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas bei jį pargriovė, tokiais smurtiniais veiksmais, ne mažiau kaip devyniais trauminiais poveikiais padarant nukentėjusiajam Z. V. poodines kraujosruvas rankose, t. y. nežymiai sutrikdant nukentėjusiojo sveikatą, po ko M. D. K. paėmus ant žemės nukritusią nukentėjusiojo Z. V. rankinę, A. J., M. D. K. ir D. B. pabėgo į šalia esantį mišką, tokiu būdu A. J. , M. D. K. ir D. B. veikdami bendrininkų grupėje, bendrais veiksmais panaudodami fizinį smurtą, kitaip atimdami galimybę nukentėjusiajam priešintis bei panaudodami daiktą, kuriuo galima žmogų žaloti pagrobė svetimą, nukentėjusiajam Z. V. priklausantį turtą – rankinėje buvusius 150 Eur, tuo padarydamas nukentėjusiajam Z. V. 150 Eur turtinę žalą

II. Byloje surinkti įrodymai

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. J. paaiškino, kad pirmuoju epizodu (teismo pastaba – dėl nusikalstamos veikos, įtvirtintos BK 178 straipsnio 2 dalyje) eidamas namo būdamas neblaivus įlindo į svetimą automobilį, o tiksliau įvykių neatsimena. Paaiškino, jog iš automobilio paėmė pinigus ir planšetinį kompiuterį ir nuėjo namo, buvo vienas, nežino, kodėl anksčiau galvojo, kad kartu buvo ir kitų asmenų. Jis teigė nuoširdžiai besigailintis padaryto nusikaltimo, pasirengęs visiškai atlyginti žalą, tačiau 160 Eur dar negrąžino, nes buvo pamiršęs. Nukentėjusįjį iš dalies pažįsta. Paaiškino, kad dirba sesers vyro įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, dirba neoficialiai ir už savaitę gauna 450 Eur, registruotas Užimtumo tarnyboje, tačiau išmokų negauna. Patvirtino, kad planšetinis kompiuteris buvo grąžintas, jis visiškai pripažįsta savo kaltę, labai gailisi ir nori atsiprašyti nukentėjusiojo. Kaltinamasis taip pat nurodė, jog H. V. civilinį ieškinį pripažįsta visiškai ir planuoja žalą atlyginti. Dėl antro epizodo (teismo pastaba – dėl nusikalstamos veikos, įtvirtintos BK 180 straipsnio 2 dalyje) kaltinamasis paaiškino, kad tikslių aplinkybių neprisimena, nes praėjo ilgas laiko tarpas, o įvykio metu visi išgėrinėjo. Jis nurodė, kad kartu su M. D. K. ir D. B. išsikvietė „(duomenys neskelbtini)“ automobilį ir jį apiplėšė. Paaiškino, kad visi kartu nuvažiavo į miškelį netoli kapinių, kur su M. D. K. pagrobė vairuotojo kuprinę ir pabėgo. Apie apiplėšimą tarėsi dar išgėrinėdami, tačiau neprisimena, ar visi priėmė sprendimą. Jo teigimu, prieš iškviečiant „(duomenys neskelbtini)“ visi buvo vienoje vietoje, įvykdant nusikaltimą naudotas neveikiantis „tazeris“ ir iš jo namų paimtas peilis. Iš pradžių visi nuėjo iki jo namų, pasiėmė šiuos daiktus, o jis pats iškvietė „(duomenys neskelbtini)“. Kaltinamasis paaiškino, kad visi iššokę iš automobilio pradėjo konfliktą su vairuotoju, jį smaugė, mušė rankomis ir kojomis, M. D. K. taip pat spardė ir bandė peiliu pradurti automobilio padangą, o D. B. stovėdamas maždaug 20 metrų atstumu viską filmavo. Po įvykio jie pabėgo, o vėliau rasti pinigai – apie 90 Eur – ir cigarečių pakelis buvo skaičiuojami M. D. K.. Pinigus jie pasidalijo, pats kaltinamasis gavo 60 Eur, M. D. K. pasiliko savo dalį, o D. B. nieko negavo. Kaltinamasis nežinojo, kada tiksliai kraustyta kuprinė, nes jie bėgo į skirtingas puses, ir manė, kad kuprinėje galėjo būti apie 150 Eur. Jis teigė, kad iš anksto nesitarė, kaip bus dalijami pinigai, tik buvo kalbėta, kad pasidalins tai, ką gaus. Neprisimena, ar M. D. K. sakė vairuotojui kokius nors žodžius. Atsakydamas į prokurorės klausimus paaiškino, kad automobilyje tarpusavyje nesikalbėjo, nežino, ar D. B. ką nors sakė. Naujų ikiteisminių tyrimų, pradėtų jo atžvilgiu, neturi. Jis patvirtino, kad taksi buvo kviečiamas apiplėšimo tikslu, nors iš pradžių planavo vykti į Trakų šventę. Žalos neatlygino, nes neturėjo nukentėjusiojo kontaktų. Pripažino padaręs ir neturtinę žalą, tačiau 1400 Eur dydžio ieškinio nepripažįsta, sutinka tik su 150 Eur suma, motyvuodamas, kad neturi galimybės sumokėti daugiau. Paaiškino, kad įvykis įvyko dėl neblaivumo. Patvirtino, kad taksi iš pradžių buvo kviečiamas kelionei, o mintis apiplėšti kilo jau jam atvykus, ir kad jis vairuotoją gąsdino „tazeriu“. Paaiškino, kad „tazerį“ buvo paėmęs iš namų, jis esą žaislinis ir neveikiantis. Nurodė, kad peilis taip pat buvo skirtas tik pagąsdinti. Paaiškino, kad D. B. filmavo telefonu, tačiau dėl kokios priežasties – nežino, to nebuvo sutarta. Peilį apibūdino kaip virtuvinį, labai mažą, tačiau pripažino, kad žmogus galėjo jo išsigąsti jį pamatęs.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis D. B. paaiškino, kad įvykio dieną kartu su kitais kaltinamaisiais buvo parkelyje, kur A. J. iškvietė taksi. M. D. K. paspirtuku nuvažiavo pasiimti daiktų, o grįžus visi trys sėdo į automobilį, A. J. nurodant vairuotojui, kur važiuoti. Kaltinamojo teigimu, važiuojant A. J. iš už nugaros palaikė taksistą už kaklo, o automobiliui sustojus jie visi išlipo. Kaltinamasis nurodė matęs, kad M. D. K. taksistą spardė iš kojų ir pastūmė, taip pat paėmė kuprinę. Pats kaltinamasis pripažino filmavęs įvykį telefonu, teigdamas, kad buvo girtas ir nežino, kodėl tai darė, nors perspėjo M. D. K. nedaryti veiksmų su peiliu. Kaltinamasis paaiškino, kad pats nenorėjo imtis jokių aktyvių veiksmų ir nesitikėjo, jog įvykiai taip pasisuks. Jis pripažino filmavęs įvykį ir perspėjęs M. D. K., tačiau kartu supratęs, kad tokiu elgesiu sumažino nukentėjusiojo galimybes priešintis. Kaltinamasis nurodė suvokęs, kas planuojama daryti, nors tiksliai nepasakė, kad sakė M. D. K. nedaryti tam tikrų veiksmų. D. B. patvirtino supratęs, kokių daiktų – peilio ir „tazerio“ – kiti kaltinamieji važiuoja atsinešti, ir pasilikęs kartu dėl to, kad buvo neblaivus. Paaiškino, jog dar prieš įlipant į taksi visi pakeitė planus ir nusprendė, kad iki Trakų nevažiuos, o pats jis jau žinojo, kokiu tikslu lipa į automobilį. Kaltinamasis teigė nesidomėjęs pinigais, nežinojęs, kiek jų buvo, nematęs jų skaičiavimo ir nieko iš gauto turto negavęs bei nereikalavęs, nors galėjo būti kalbėta, kad grobis galėjo siekti apie 150 Eur. Kaltinamasis pripažino, kad buvo paimta apie 150 Eur. Jis paaiškino, kad šiuo metu nedirba ir netrukus ketina savanoriu eiti tarnauti į kariuomenę. Pripažino buvęs kartu su kitais kaltinamaisiais ir teigė perspėjęs M. D. K., nes, jo teigimu, M. D. K. galėjo norėti užpulti. Kaltinamasis nurodė esąs buvęs nuošaliau, o kai kiti du bėgo, nubėgo ir jis pats. Jis teigė blogai vertinantis savo veiksmus, gailintis dėl įvykio ir atsiprašė nukentėjusiojo. Kaltinamasis paaiškino, kad daugiau nusikalstamų veikų nėra padaręs, baigė mokslus ir ruošiasi eiti tarnauti į kariuomenę. Nurodė, kad ketino žalą atlyginti vėliau, manydamas, jog tai padės tėvai, per vasarą nedirbo, o po tarnybos planuoja tęsti mokslus, nors brandos atestato neturi, nes neišlaikė egzamino. Kaltę pripažino visiškai. Teismui pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus kaltinamojo parodymus, kaltinamasis patvirtino, jog supranta dalyvavęs apiplėšime.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis M. D. K. paaiškino, kad įvykio dieną kartu su draugais gėrė parkelyje ir buvo sugalvoję važiuoti į Trakų šventę. A. J. iškvietė taksi kelionei į šventę, tačiau vėliau jie persigalvojo ir nusprendė vykdyti apiplėšimą. Pasak kaltinamojo, A. J. nuėjo į namus, iš ten atsinešė virtuvinį peilį ir neveikiantį „tazerį“, o kai atvyko taksi, visi išvažiavo. A. J. nurodinėjo, kur vairuotojas turi važiuoti, kol atvyko į miškelį prie kapinių, kur automobilis sustojo. Kaltinamojo teigimu, A. J., sėdėdamas už vairuotojo, ėmė šį smaugti, o po trumpos pauzės visi trys išlipo iš automobilio. Pats kaltinamasis, laikydamas peilį, pareiškė vairuotojui, kad šis atiduotų kuprinę, priešingu atveju jis pradurs padangą. Kadangi vairuotojas nereagavo, kaltinamasis porą kartų bandė durti į padangą, tačiau peilis susilankstė ir atšoko. Pamatęs, kad vairuotojas artėja prie jo, kaltinamasis atsitraukė ir tris kartus spyrė jam koja. Tuo metu A. J. metė jam kuprinę, kurią kaltinamasis pagavo ir nubėgo į miškelį, o A. J. ir D. B. pasuko kita kryptimi. Pasak kaltinamojo, D. B. stovėjo maždaug 10 metrų atstumu ir filmavo. Miškelyje kaltinamasis atsisėdo prie eglių ir suskaičiavo kuprinėje buvusius pinigus – apie 100 Eur popieriniais banknotais, o likusių grynųjų monetomis neskaičiavo. Nurodė, kad iš viso galėjo būti apie 150 Eur, šią sumą pripažįsta, tačiau 1400 Eur neturtinės žalos nepripažįsta, nes neturi iš ko sumokėti. Pripažįsta padaręs moralinę žalą vairuotojui. Teigė blogai vertinantis savo elgesį, buvęs neblaivus, anksčiau neteistas. Kaltinamasis nurodė, kad tyrėja sakė, jog taksistas nenori su jais susitikti, dalį turtinės žalos ketina atlyginti. Teigė, kad nepamena, ar visi trys nusprendė vykdyti apiplėšimą. Paaiškino, kad iki įvykio nuvažiavo iki namų paspirtuku, kurį gavo parkelyje, iš namų paėmė virtuvinį peilį ir neveikiantį „tazerį“. D. B. jam liepęs peilį mesti, todėl po nesėkmingų dūrimo bandymų peilį išmetė į krūmus. Teigė galintis iš karto sumokėti 100 Eur turtinės žalos, o likusią sumą – per mėnesį. Paaiškino, kad per vasarą pinigus išleido, dalį sumokėjo Sodrai, su nukentėjusiuoju nesišnekėjo ir žalos neatlyginęs, nes, jo teigimu, policijoje jam pasakyta, kad nukentėjęs nenori taikytis. M. D. K. nurodė, kad gali atlyginti dalį nusikalstama veika padarytos žalos. Kaltinamasis nurodė, kad už darbą gauna tiek, kiek uždirba „už kvadratą“, neaptarė, kaip kartu su kitais kaltinamaisiais kompensuos žalą. Jis paaiškino, kad po įvykio su nukentėjusiuoju nebendravo, atsiprašė už padarytą žalą, nurodė, kad praėjusiais metais dirbo Danijoje ir 9 mėnesius atliko karinę tarnybą, kurią baigė gerais rezultatais. Po kariuomenės atostogavo ir pradėjo dirbti betonavimo darbus statybose. Tvirtino planuojantis toliau dirbti ir pasimokęs iš įvykio padaręs išvadas, jog pinigus geriau užsidirbti sąžiningu darbu. Patvirtino, kad savo kaltę pripažįsta visiškai ir gailisi dėl įvykio. Kaltinamasis nurodė pripažįstantis tik dalį neturtinės žalos. Paaiškino, kad peilis ir „tazeris“ buvo skirti tik pagąsdinimui, ir supranta, kad žmogus galėjo išsigąsti pamatęs peilį. Teigė nežinantis, kaip tiksliai pinigine išraiška būtų galima įvertinti sukeltą išgąstį, tačiau per mėnesį galėtų skirti 200–250 Eur žalai atlyginti. Nurodė, kad įvykio metu D. B. stovėjo šone ir filmavo, nors niekas nebuvo sutaręs, kad jis tai darys, o filmavimą pastebėjo tik išlipęs iš automobilio.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis H. V. nurodė, kad jo pretenzijos yra susijusios tik su žalos atlyginimu. Paaiškino, kad kaltinamasis A. J. gyvena kaimynystėje, o iš jo paimtas planšetinis kompiuteris priklausė jo brolio įmonei. Nukentėjusiojo teigimu, kaltinamasis su juo nesusisiekė ir nebandė atlyginti padarytos žalos. Jis pakartojo turintis tik turtinių pretenzijų ir apie kaltinamąjį nieko gero pasakyti negalintis.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis Z. V. paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu išsamiai papasakojo visas įvykio aplinkybes ir prašo atlyginti tiek turtinę, tiek neturtinę žalą. Nurodė, kad iš jo buvo paimti įvairių kupiūrų pinigai – apie 120 Eur popieriniais banknotais, o likusi suma metalinėmis monetomis, kurias prieš įvykį buvo suskaičiavęs. Nukentėjusysis paaiškino, kad turi invalidumą, jam atliktos dvi širdies operacijos 2017 ir 2018 metais, o po įvykio patyrė stiprų šoką, pablogėjo sveikata, teko vartoti raminamuosius vaistus, lankytis pas psichologą. Šiuo metu jis iki šiol periodiškai lankosi pas gydytojus ir psichologą. Pasak nukentėjusiojo, po įvykio kelias dienas negalėjo dirbti, o iki šiol jaučia nerimą, ypač kai į automobilį įsėda daugiau žmonių – kyla nejaukumas, įtarumas ir psichologinis diskomfortas. Jis pripažino nepateikęs papildomų dokumentų, tačiau nurodė galintis juos pateikti teismui. Paklausus, ar tęsė darbą po įvykio, jis patvirtino darbo nemetęs. Nukentėjusysis nurodė nesakęs, jog nenori matyti kaltinamųjų, ir kad jie patys galėjo su juo susisiekti – jis būtų sutikęs susitikti. Taip pat pažymėjo, kad kaltinamieji yra jauni žmonės, kurie, tikėtina, dar nesuvokia savo veiksmų pasekmių. Nukentėjusysis paaiškino, kad savo moralinės žalos dydį vertina atsižvelgdamas į pablogėjusią sveikatą, patirtus psichologinius išgyvenimus ir išlaidas psichologo bei vaistų apmokėjimui.

Teisiamojo posėdžio metu A. J., M. D. K. ir D. B., kurie nėra kaltinami labai sunkaus nusikaltimo padarymu, teismui pareiškė, kad prisipažįsta esantys kalti ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokurorė sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio 1 dalyje, 290 ir 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu surašyti dokumentai:

Dėl nusikalstamos veikos, įtvirtintos BK 178 straipsnio 2 dalyje

2024 m. rugpjūčio 23 d. apklausos metu įtariamasis A. J. parodė suprantantis pareikštą įtarimą ir visiškai pripažino kaltę. Nurodė, kad psichinėmis ligomis neserga, į narkologinę įskaitą nėra įrašytas. Paaiškino, jog 2024 m. birželio 18 d. vakare, apie 21–22 val., Rūdiškių stadione žaidė krepšinį su draugais. Po žaidimo visi išsiskirstė, o jis liko su E. P. ir T. (pavardės nežino). Visi trys buvo neblaivūs, gėrė viskį stadione. Vėliau su E. P. palydėjo T. namo, o grįždami pro krikštatėvio R. V. namus (duomenys neskelbtini) (tikslaus numerio nepamena), E. P. pasakė, jog yra buvęs tame kieme, ir ragino į jį patekti. A. J. atsisakius, E. P. jį įžeidinėjo ir grasino sumušti, todėl šis iš baimės perlipęs tvorą pateko į kiemą, tačiau niekur nevaikščiojo. Kieme stovėjo džipo tipo automobilis, kurio markės jis neprisimena. Matė, kaip E. P. atidarė vairuotojo dureles ir paėmė planšetinį kompiuterį, kuriuo pasišvietęs nuėjo į kiemo apačią, prie garažo, kur vaikščiojo viduje. Po kelių minučių grįžo su ta pačia planšete ir skardine nealkoholinio alaus. A. J. tuo metu išgirdo garsus name, pro langą pamatė vyro siluetą, leidžiantis laiptais, todėl nedelsdamas peršoko tvorą, o iš paskos peršoko ir E. P.. Nubėgus iki sankryžos, E. P. jam padavė planšetę, sakydamas, kad ją pasiimtų ir gali parduoti. A. J. planšetinį kompiuterį pasiėmė ir nuėjo namo. Kitą dieną iš tėvo sužinojo, kad jo seserys K. I. ir B. Š. paėmė planšetę iš jo kambario ir grąžino savininkui. Įtariamasis nurodė nežinąs nieko apie pinigus ar raktų ryšulį, kurie buvo pavogti iš automobilio; anot jo, į abu automobilius lindo tik E. P.. Po kelių dienų susitikęs E. P. pasakė, kad planšetė grąžinta savininkui, tačiau šis nereagavo. A. J. pridūrė, kad parsineštą planšetę tą patį vakarą paslėpė spintoje ir ja naudojosi jungdamasis prie „Facebook“ ir „Snapchat“. Namuose niekam apie kompiuterį nepranešė ir nežino, kaip seserys sužinojo, kad šis yra pas jį. Kiek žino, sesuo K. I. bandė susisiekti su E. P., tačiau nepavyko, tik apsikeitė žinutėmis, o E. P. neigė dalyvavimą vagystėje. Įtariamasis dėl savo veiksmų gailisi (t. 1, b. l. 142–145).

2025 m. vasario 25 d. papildomos apklausos metu įtariamasis A. J. paaiškino, kad, gavęs pranešimą apie įtarimą, tyrėjai melavo. Jis nurodė, jog anksčiau apklausos metu neteisingai teigė, kad vagystę 2024 m. birželio 18 d. įvykdė kartu su E. P., tačiau iš tikrųjų E. P. niekaip nedalyvavo ir tą vakarą įvykio vietoje nebuvo. Įtariamasis pripažino, kad E. P. apkaltino dėl streso, kai kitą dieną po vagystės į namus atvykusi sesuo K. I. ant jo šaukė ir klausė, su kuo jis buvo. A. J. nurodė, kad minėtą vakarą stadione buvo daug žmonių, jis pats buvo labai neblaivus. Visiems išsiskirsčius, jis vienas eidamas namo nusprendė perlipti rudos spalvos tvorą į kiemą, esantį (duomenys neskelbtini). Kieme pastebėjo automobilį – džipą, kuris, jo manymu, priklauso Valstybinių miškų ūkiui, ir kuris buvo atrakintas. Iš jo pasiėmė ant sėdynės gulėjusį planšetinį kompiuterį bei apvertė daiktus, tačiau daugiau nieko nepaėmė. Po stogu stovėjo dar du, jo vertinimu, „BMW“ markės automobiliai, į kuriuos jis taip pat buvo įlindęs. Viename automobilyje vertingų daiktų nerado, o kitame iš kišenėlės po saulės skydeliu paėmė pinigus – tikslus kiekis jam neaiškus, tačiau, jo nuomone, galėjo būti daugiau nei 100 eurų, galbūt apie 160 eurų. Taip pat pasiėmė cigarečių pakelį ir raktų ryšulį. Raktus, kaip jam atrodo, išmetė į krūmus prie savo namų, tačiau kitą dieną jų nerado. Įtariamasis nurodė, kad pinigus ir planšetę paslėpė namuose. Ryte su dalimi pinigų išvyko į Trakus, kur susitiko su pažįstamais ir pinigus išleido, dalį jų pasilikdamas Rūdiškėse. Grįžęs namo tą pačią dieną po vagystės rado seserį K. I., kuri jį kaltino apvogus (duomenys neskelbtini) automobilius. Išsigandęs ir būdamas stresinėje būsenoje, jis pasakė, kad kartu buvo E. P., nors tai nėra tiesa. A. J. patvirtino, kad vagystę įvykdė vienas. Seserys planšetinį kompiuterį rado jo kambaryje ir grąžino savininkui, o pinigų neaptiko, nes šie buvo pas jį. Įtariamasis teigė labai nuoširdžiai besigailintis padarytos nusikalstamos veikos, ketina vasarą dirbti ir atlyginti žalą (t. 1, b. l. 147–149).

2025 m. balandžio 15 d. apklausos metu įtariamasis A. J. papildomai paaiškino dėl 2024 m. birželio 18 d. įvykdytos vagystės ir nurodė, kad iš esmės laikosi anksčiau duotų parodymų. Patvirtino, kad tą naktį, būdamas girtas, perlipęs rudos spalvos tvorą į kiemą, esantį (duomenys neskelbtini), iš neužrakinto automobilio „Jeep Renegade“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pavogė planšetinį kompiuterį „Samsung“, kuris vėliau buvo rastas jo namuose ir grąžintas savininkams. Taip pat iš to paties kiemo pastogėje stovėjusio, neužrakinto automobilio „BMW X3“ vairuotojo pusės atlenkiamos apsaugos nuo saulės kišenėlės paėmė 160 eurų ir raktų ryšulį, gulėjusį prie pavarų svirties. Įtariamasis visiškai pripažino kaltę, nurodė nuoširdžiai besigailintis, prašė bylą nagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir teigė, kad nereikia kviesti liudytojų. Paaiškino, jog vasarą ketina dirbti ir atlyginti padarytą žalą (t. 3, b. l. 37–40).

2024 m. birželio 19 d. kaip liudytojas apklaustas P. V. parodė, kad tą dieną apie 7.00 val. ryto, išėjęs į kiemą ir priėjęs prie savo tarnybinio automobilio „Jeep Renegade“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pastebėjo, jog jo viduje išmėtyti dokumentai ir popieriai, o nuo priekinės keleivio sėdynės dingo ten buvęs planšetinis kompiuteris „Samsung Galaxy“ su SIM kortele. Jis nurodė neturintis dokumentų su detalesniais duomenimis. Automobilį buvo palikęs neužrakintą, nes anksčiau nebuvo panašių vagysčių. Nuėjęs į šalia esantį sandėliuką liudytojas taip pat pastebėjo, kad iš jo dingo geltonos spalvos benzininis pjūklas „Stihl“ (dokumentų neturi). Kadangi reikėjo vykti į darbą, jis minėtu automobiliu nuvažiavo į darbo vietą, ten jį paliko, o pats išvyko dirbti į mišką. Liudytojas nurodė, kad naktį, apie 00.03 val., girdėjo lojantį šunį, tačiau nieko įtartino neįžvelgė. Kas galėjo įvykdyti vagystę, įtarimų neturi; civilinį ieškinį ketina pateikti, kai bus nustatyti įtariamieji. Daugiau reikšmingos informacijos suteikti negali. (t. 1, b. l. 63–65)

2024 m. birželio 21 d. papildomos apklausos metu liudytojas P. V. nurodė, kad laikosi savo 2024 m. birželio 19 d. duotų parodymų ir papildomai paaiškino aplinkybes. Patvirtino, jog jam priklausantis tarnybinis automobilis „Jeep Renegade“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio metu stovėjo (duomenys neskelbtini), aptverto kiemo teritorijoje; kiemo vartai buvo neuždaryti, automobilis – neužrakintas. Liudytojas taip pat patikslino, kad anksčiau nurodytas benzininis pjūklas „Stihl“ iš sandėliuko nebuvo pavogtas – pasitaręs su broliu R. V. išsiaiškino, jog po remonto jis buvo padėtas į kitas patalpas. 2024 m. birželio 20 d. apie 15.30 val. į kiemą atvykusi Rūdiškių gyventoja B. Š. (mergautinė pavardė J.) pranešė, kad savo brolio A. J. kambaryje rado planšetinį kompiuterį, galimai pavogtą iš jo automobilio. Pokalbio metu ji perdavė jam juodos spalvos planšetinį kompiuterį „Samsung Galaxy Tab“, kurį liudytojas atpažino pagal instaliuotą Valstybinių miškų urėdijos programėlę „EMA“. Planšetinis kompiuteris neturėjo ekrano apsaugos kodo; patikrinus buvo matyti įdiegtos programėlės „Messenger“, „Facebook“, „TikTok“ ir „Snapchat“, o „Facebook“ paskyroje matėsi naudotojas „A. J.“. Liudytojas nurodė namuose turintis šio tarnybinio kompiuterio dėžutę su IMEI kodu, kurią galės pateikti tyrimui. Dėl to, kad pavogti daiktai jam buvo grąžinti, turtinės žalos liudytojas nepatyrė ir civilinio ieškinio nereikš. Kiek jam žinoma, jo broliui H. V. priklausančio automobilio pavogti pinigai nebuvo grąžinti (t. 1, b. l. 66–69).

2024 m. birželio 19 d. kaip liudytojas apklaustas H. V. parodė, kad tą dieną apie 8.00 val., būdamas adresu (duomenys neskelbtini), nuėjo apžiūrėti savo kieme stovėjusio neužrakinto automobilio „BMW X3“ ir pastebėjo, kad jo salonas yra išmėtytas. Patikrinęs nuo saulės skydelio kišenėlę, kurioje buvo laikęs 170 eurų, nustatė, jog pinigai dingo. Apžiūrėjęs automobilį toliau jis pastebėjo, kad taip pat dingo raktų ryšulys, skirtas dviem ūkiniams sandėliukams, „Bobcat“ krautuvui, „VW LT 40“ automobiliui ir „MTZ“ traktoriui (valstybinio numerio nepamena). Automobilyje buvo išmėtyti dokumentai ir kiti smulkūs daiktai. Liudytojas manė, kad vagystė galėjo būti padaryta 2024 m. birželio 18 d. apie 00.05 val., nes tuo metu girdėjo lojant šunį, tačiau nieko įtartino neįžvelgė. Apžiūrėjęs pastogę, kur stovėjo automobilis, daugiau dingusių daiktų nepastebėjo. Kas galėjo padaryti nusikalstamą veiką, liudytojas nežino ir nieko neįtaria. Daugiau reikšmingos informacijos neturi (t. 1, b. l. 16–32).

2025 m. vasario 20 d. papildomai apklaustas liudytojas H. V. parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), tuo pačiu kiemu naudojantis ir broliui P. V., kuris gyvena atskirame name. 2024 m. birželio 18 d. vakare, apie 18.00 val., jis grįžo namo ir savo automobilį „BMW X3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaip įprastai pastatė po namu į pusrūsį, automobilio neužrakino. Namo teritorija aptverta, tačiau įvažiavimas į kiemą nėra uždarytas vartais. Naktį liudytojas miegojo, tik girdėjo lojančius šunis, tačiau nieko įtartino nepastebėjo. 2024 m. birželio 19 d. ryte, apie 8.00 val., žmona V. V. jam pasakė, kad jos automobilio viduje daiktai suversti. Patikrinęs savo automobilį H. V. pastebėjo, kad jame taip pat viskas išmėtyta, o iš vairuotojo pusės saulės apsaugos kišenėlės dingo 160 eurų. Jis paaiškino, kad 2024 m. birželio 18 d. buvo išsiėmęs 200 eurų, už kurą sumokėjo dalį, o likusius 160 eurų padėjo minėtoje kišenėlėje. Taip pat buvo pavogtas prie pavarų svirties buvęs raktų ryšulys (be vertės). Šalia stovinčiame jo žmonos automobilyje turtinė žala nepadaryta – tik išversti daiktai. Liudytojas nurodė ketinantis reikšti civilinį ieškinį dėl 160 eurų žalos. Papildomai patvirtino, kad iš brolio P. V. tarnybinio automobilio „Jeep Renegade“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio Valstybinių miškų urėdijai, buvo pavogtas planšetinis kompiuteris (t. 1, b. l. 37–40).

Šalies argumentai

2025 m. kovo 3 d. kaip liudytojas apklaustas D. J., įgaliotas atstovauti VĮ Valstybinių miškų urėdijos Trakų regioninį padalinį, parodė, kad minėtas padalinys pateikė pareiškimą dėl planšetinio kompiuterio „Samsung Galaxy“ vagystės. Nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2024 m. birželio 18 d. iki 2024 m. birželio 19 d. 7.00 val. iš tarnybinio automobilio „Jeep Renegade“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pavogtas planšetinis kompiuteris „Samsung Galaxy“. Vagystė įvykdyta adresu Pienių g. 21, Rūdiškės, Trakų r. Planšetinis kompiuteris yra VMU nuosavybė, priskirta naudotis Trakų regioninio padalinio medienos meistrui P. V.. 2024 m. birželio 19 d., pastebėjęs vagystę, P. V. apie ją pranešė Bendrojo pagalbos centro linijai, o atvykę policijos pareigūnai priėmė jo pirminį paaiškinimą, kuriuo remiantis pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-23266-24. Liudytojas nurodė, kad planšetinio kompiuterio vertė yra 341 Eur be PVM, jai nenustatytas nusidėvėjimas, todėl darbo priemonė visą naudojimo laiką vertinama įsigijimo verte. Kadangi pavogtas turtas grąžintas teisėtam valdytojui, VMU turtinės žalos nepatyrė ir civilinio ieškinio nereikš (t. 1, b. l. 104–105).

2024 m. liepos 15 d. kaip liudytoja apklausta B. Š. parodė, kad 2024 m. birželio mėnesį iš Rūdiškių miestelio gyventojų sužinojo, jog broliai (duomenys neskelbtini) buvo apvogti, tačiau tikslių aplinkybių nežinojo. Vėliau tą pačią dieną iš savo vaikų išgirdo, kad policija ieško jos brolio A. J., todėl įtarė, kad vagystę galėjo padaryti jis ar jo draugai. Pasitarusi su sese K. I., kuri prisiminė, kad jų tėvas minėjo pas A. J. atsiradus planšetiniam kompiuteriui, jos nusprendė nuvykti pas tėvus ir pasikalbėti su broliu. Neradus A. J. namuose, seserys apžiūrėjo jo kambarį ir spintoje, tarp drabužių, rado planšetinį kompiuterį. B. Š. nuvežė kompiuterį pas P. V. ir paklausė, ar tai jam priklausantis įrenginys. Šis, įjungęs kompiuterį, patvirtino, kad tai jo planšetė, todėl ji jam ją grąžino. Su broliu A. J. liudytojai pasikalbėti nepavyko – jis neatsiliepė ir nepateikė jokių paaiškinimų dėl kompiuterio kilmės. B. Š. nurodė mananti, kad kompiuterį galėjo pavogti jos brolis su draugais, nes šie turi problemų su policija (t. 1, b. l. 108–111).

2024 m. spalio 29 d. kaip liudytoja apklausta K. I. parodė, kad 2024 m. birželio mėnesį iš Rūdiškių miestelio gyventojų sužinojo apie apvogtus brolius (duomenys neskelbtini), gyvenančius (duomenys neskelbtini) gatvėje. Ji paskambino V. V., kuri patvirtino, jog iš jų kieme stovėjusių automobilių buvo pavogti pinigai, planšetinis kompiuteris ir raktų ryšulys. Dieną prieš tai jos tėtis buvo minėjęs, kad pas brolį A. J. ant palangės atsirado planšetinis kompiuteris, todėl ji kartu su sese B. Š. nuvyko į tėvų namus. A. J. namuose jos nerado, todėl nuėjusios į jo kambarį spintoje, po drabužiais, aptiko planšetinį kompiuterį. Liudytoja kartu su sese kompiuterį nuvežė P. V., kuris jį įjungęs patvirtino, kad tai jo darbo planšetė, dėl to kompiuteris jam buvo grąžintas. Kitą dieną K. I. kalbėjosi su broliu A. J., kuris jai prisipažino, kad kartu su E. P. apvogė (duomenys neskelbtini) automobilius. Jis nurodė, kad jie paėmė apie 80 eurų, kuriuos pasidalijo, planšetinį kompiuterį pasiėmė A. J., o raktų ryšulį jis išmetė krūmuose prie Rūdiškių laidojimo namų. Sesuo liepė A. J. ieškoti raktų, tačiau jis teigė jų neradęs. Liudytoja papildomai paaiškino, kad su broliu A. J. yra problemų – jis vagia, vartoja narkotines ir alkoholines medžiagas, jo atžvilgiu dėl vagysčių yra pradėti ikiteisminiai tyrimai, o kita byla dėl kūno sužalojimo jau nagrinėjama teisme (t. 1, b. l. 114–117).

2025 m. sausio 8 d. kaip liudytoja apklausta G. J. parodė, kad kartu su ja gyvena jos nepilnametis sūnus A. J.. Su A. J. tėvu J. J. ji yra išsituokusi, tačiau šis gyvena tuo pačiu adresu atskirame name, o A. J. su tėvu bendrauja. Liudytoja nurodė, kad 2024 m. birželio mėnesį iš Rūdiškių gyventojų sužinojo apie apvogtus brolius (duomenys neskelbtini), gyvenančius (duomenys neskelbtini); tikslių aplinkybių tuo metu nežinojo. Apie vagystę jai papasakojo dukra K. I.. Ji patvirtino žinanti, kad jos sūnaus kambaryje buvo rastas planšetinis kompiuteris, kurį dukra K. I. grąžino savininkui. A. J. jai pasakojo, jog vagystę iš automobilių (duomenys neskelbtini) kieme įvykdė kartu su E. P., kurio, kaip nurodė, jis bijo. Liudytoja paaiškino, kad su sūnumi A. J. kyla didelių problemų – jo atžvilgiu pradėta ne viena ikiteisminė byla, kitos jau nagrinėjamos teisme, jis linkęs vogti, vartoja narkotikus ir alkoholį. G. J. nurodė, kad yra kreipusis pagalbos į socialinius darbuotojus, vaikų teisių specialistus ir psichologus, tačiau, jos teigimu, pagalbos sulaukti nepavyko (t. 1, b. l. 120–122).

2024 m. gruodžio 12 d. kaip įtariamasis apklaustas E. P. parodė, kad psichikos ligomis neserga, priklausomybių neturi, lietuvių kalbą moka ir vertėjo pagalbos nereikia. Pranešimą apie įtarimą perskaitė, jo esmę suprato, tačiau kaltės nepripažįsta. Jis nurodė tikrai nevykdęs vagystės kartu su A. J. laikotarpiu nuo 2024 m. birželio 18 d. 18.00 val. iki 2024 m. birželio 19 d. 7.00 val. iš kiemo, esančio (duomenys neskelbtini), ir nepavogęs pinigų iš automobilio „BMW X3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio H. V., taip pat nepavogęs planšetinio kompiuterio „Samsung Galaxy“ iš Valstybinių miškų urėdijai priklausančio automobilio „Jeep Renegade“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Įtariamasis teigė nežinantis, kodėl A. J. jį kaltina dalyvavus vagystėse. Kur buvo minėtu laikotarpiu, jis teigia nepamenantis. Apie vagystę girdėjo tik tiek, kad ją padarė A. J.. Pastarąjį pažįsta tik kaip to paties miestelio gyventoją, tačiau ryšių su juo nepalaiko. Daugiau duoti paaiškinimų nenorėjo, tačiau sutiko atlikti akistatą su A. J., siekdamas sužinoti, kodėl šis jį kaltina vagyste (t. 1, b. l. 169–172)

Iš 2024 m. birželio 19 d. įvykio vietos protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta, aprašyta ir nufotografuota įvykio vieta – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini)., kiemas bei kieme stovėjęs automobilis „BMW X3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Protokole nurodyta, kad į kiemą patenkama iš (duomenys neskelbtini) pusės per dalinai aptvertos tvoros įvažiavimą, kuriame vartai nuimti. Įėjus į kiemą, dešinėje pusėje yra atidarytas sandėliukas su neužrakinta spyna, jame prie įėjimo kairėje stovi stalas ir sulankstomos kėdės, tiesiai sukrautos malkos, dešinėje – žoliapjovė, skersinio pjovimo pjūklas, trimeris „Stihl“, už jo – meškerės. Ant lentynos dešinėje rasti akumuliatorinis suktukas „Makita“ ir puodeliai. Toliau kieme stovi dviejų aukštų gyvenamasis namas su pastoge automobiliams, po kuria laikytas „BMW X3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis stovėjo galu į (duomenys neskelbtini) pusę, durys buvo uždarytos, tačiau neužrakintos. Automobilio salonas apžiūros metu buvo tvarkingas; už vairuotojo pusės saulės užuolaidos rastas automobilio registracijos liudijimas, kuris daktiloskopuotas juodais milteliais, tačiau tinkamų identifikavimui pėdsakų nerasta. Ant galinės sėdynės buvo maisto produktų pakuočių ir tuščių taros butelių. Vaizdo stebėjimo kamerų teritorijoje nėra. Kiti pėdsakai ar objektai, turintys reikšmės tyrimui, apžiūros metu nerasti ir nepaimti (t. 1, b. l. 16–32).

2024 m. birželio 19 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas tarnybinis automobilis „Jeep Renegade“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjęs adresu Trakų r., Rūdiškės, Trakų g. 83. Nustatyta, kad automobilio durys buvo uždarytos, bet neužrakintos. Ant priekinių durų matėsi lipdukai su užrašu „Valstybinių miškų urėdija“. Automobilio priekinės keleivio pusės grindyse mėtėsi įvairūs daiktai – plastikiniai buteliai, pakuotės, o ant galinės sėdynės buvo įvairių dokumentų, popierinė dėžutė su spausdintuvu, šalmas ir kiti daiktai. Vidinės plastikinės apdailos detalės buvo padengtos storu dulkių sluoksniu. Reikšmingų pėdsakų, galinčių turėti reikšmės tyrimui, apžiūros metu nerasta ir nepaimta (t. 1, b. l. 51–58). 2024 m. birželio 31 d. savanoriško daiktų ir dokumentų pateikimo protokolu P. V. pateikė planšetinį kompiuterį „Samsung Galaxy Tab Active3“ (t. 1, b. l. 70–72).

2024 m. birželio 21 d. apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas juodos spalvos planšetinis kompiuteris „Samsung Galaxy Tab Active3“. Nustatyta, kad apžiūros metu planšetė buvo įjungta, baterijos įkrova siekė 62 %, ekrano saugos užrakto nebuvo. Atvėrus darbalaukio ekraną matėsi įdiegtos programos: „Outlook“, „Samsung Note“, „Chrome“, Valstybinių miškų urėdijos programėlė „VMU EMA“, „FortiClient VPN“ (įdiegta VMU), „Fotoaparatas“, „Teams“, „Galaxy Store“, „Play“ parduotuvė, „Google“ aplankalas. Apatinėje juostoje buvo matyti archyvo aplankas, skambinimo funkcija, SMS žinutės, interneto naršyklė ir kalendorius. Antrame ekrano puslapyje – „Microsoft Apps“ ir „Microsoft“ aplankai. Paspaudus vidurinį apatinį valdymo mygtuką, atsivėrė visų įdiegtų programų sąrašas, kuriame be įprastų aplikacijų buvo rasta ir papildomai įdiegtų: „Smart Tutor“, žaidimas „Fishdom“, „Smart Switch“, taip pat socialinių tinklų programos „Messenger“ (matyti trys gauti pranešimai), „Snapchat“, „TikTok“ ir „Facebook“. Aktyvavus programėlių ikonėles nustatyta, kad: 1) „Facebook“ paskyroje prisijungęs vartotojas – „A. J.“; 2) „Messenger“ programėlėje prisijungęs vartotojas – A. J.; 3) „TikTok“ paskyroje prisijungęs vartotojas – „arnoldas097“. Planšetės nustatymuose fiksuoti šie duomenys: įrenginio pavadinimas – „Samsung Galaxy TAB ACTIVE3“, IMEI kodas (duomenys neskelbtini), serijos numeris R52T903YT2X, o įrenginio priskyrimo identifikatorius – PAVVAI73TAB (paaiškinta kaip P. V., Valstybinių miškų urėdijos Trakų regioninis padalinys, planšetės modelio žymuo) (t. 1, b. l. 73–82).

VĮ Valstybinių miškų urėdijos administracijos 2024 m. rugpjūčio 26 d. pateiktoje 2022 m. lapkričio 18 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta, kad planšetinės kompiuterio „Samsung Galaxy Tab Active3“ vieneto kaina yra 341 Eur (t. 1, b. l. 87–88, 96–98).

Dėl nusikalstamos veikos, įtvirtintos BK 180 straipsnio 2 dalyje

2024 m. rugpjūčio 14 d. kaip įtariamasis apklaustas A. J. parodė, kad pranešimą apie įtarimą perskaitė, jo esmę suprato ir kaltę dėl pareikšto įtarimo visiškai pripažįsta. Paaiškino, kad M. D. K. yra jo draugas, o su D. B. bendrauja tik per M. D. K. . 2024 m. rugpjūčio 6 d. jie trise – A. J., M. D. K. ir D. B. – leido laiką Rūdiškių stadione, žaidė krepšinį. Visi kartu kalbėjosi, kad taksi vairuotojai turi pinigų, todėl jis su M. D. K. nusprendė išsikviesti taksi vairuotoją, siekiant jį apiplėšti. M. D. K. nepavykus iškviesti automobilio per „(duomenys neskelbtini)“, A. J. prisijungęs iš savo telefono sėkmingai iškvietė taksi į Rūdiškes, nurodydamas atvykti prie Rūdiškių kultūros namų. Apie 18.40 val. atvykus juodos spalvos „VW“ automobiliui, visi trys atsisėdo galinėje sėdynėje: A. J. – už vairuotojo, M. D. K. – viduryje, D. B. – keleivio pusėje. A. J. vairuotojui rodė kryptį, sakydamas, kad reikia važiuoti iki žmogaus, iš kurio jis neva turėjo atsiimti pinigus, ir nukreipė automobilį link Rūdiškių kapinių, į miškelio pusę. Vairuotojui sustojus ir atsisakius važiuoti toliau, A. J. kaire ranka sugriebė vairuotoją už kaklo, o M. D. K. pasakė „tau pyzda seni, atiduok pinigus“. M. D. K. paėmė šalia vairuotojo durelių buvusią juodą rankinę, vairuotojui tam prieštaraujant. Vairuotojui bandant gintis, A. J. su M. D. K. jėga bandė jį ištraukti iš automobilio ir mušė – A. J. teigė įspyręs vairuotojui du kartus jam dar sėdint automobilyje ir sudavęs smūgius, kai vairuotojas išlipo, tačiau jų skaičiaus neatsimena. M. D. K. taip pat smogė vairuotojui ir rankoje turėjo peilį, kuriuo bandė pradurt padangą. Tuo metu D. B. plėšimą filmavo. A. J. paaiškino, kad eidami prie kultūros namų buvo užėję į M. D. K. namus ir M. D. K. davė jam neveikiantį elektros šoką (tazerį), kuriuo A. J. ketino gąsdinti vairuotoją, bet jo nepanaudojo, nes pametė toje vietoje, kur mušė vairuotoją. Vairuotojui bandant atgauti rankinę, A. J. ją numetė M. D. K.. M. D. K. pabėgo į šalia miškelio esantį namo kiemą, o A. J. su D. B. pasislėpė tame pačiame kieme, peršokę tvorą, ir vėliau nubėgo į mišką. Vairuotojas juos vijosi. Miške A. J. ir D. B. išsiskyrė: A. J. nubėgo link stadiono, o D. B. – link M. D. K.. Po 7–8 minučių jie vėl susitiko, D. B. paskambino M. D. K. ir visi trys susitiko netoli miško. Vėliau, sulaukęs mamos skambučio, D. B. išėjo namo. A. J. ir M. D. K. grįžo į stadioną, kur M. D. K. pasakė, kad rankinėje buvo 95 Eur, rankinę išmetė po egle miške. A. J. apie tai pranešė savo sesei K. I.. M. D. K. pinigus pasidalijo – A. J. davė 60 Eur, 30 Eur jis turėjo perduoti D. B., tačiau šių pinigų D. B. negavo, nes A. J. juos išleido maistui ir gėrimams stadione. A. J. patvirtino, kad veikos buvo planuotos iš anksto, kartu su M. D. K. ir D. B. derinant taksi vairuotojo apiplėšimą. M. D. K. pasiėmė peilį, A. J. davė elektros šoką, o D. B., nors ir nebuvo prašytas, filmavo įvykio eigą. Įtariamasis nurodė labai nuoširdžiai besigailintis dėl padaryto plėšimo ir sutiko parodyti įvykio vietoje visas aplinkybes (t. 3, b. l. 20–25).

2024 m. gruodžio 11 d. papildomos apklausos metu įtariamasis A. J., atsakydamas į tyrėjos klausimus dėl 2024 m. rugpjūčio 6 d. apie 19.10 val. Ulkiškių g. 6, Rūdiškėse, įvykdyto taksi vairuotojo plėšimo, nurodė, kad D. B. suvokė, jog kartu su juo ir M. D. K. bus daromas plėšimas. Įtariamasis patvirtino, kad visi trys iš anksto planavo nusikalstamą veiką ir D. B. dalyvavo visuose pasirengimo etapuose, suprasdamas, kas bus daroma, net jei pats tiesiogiai taksi vairuotojo nemušė. A. J. taip pat paaiškino, kad dar prieš atvykstant taksi vairuotojui jie visi trys tarėsi, jog po plėšimo gautus pinigus pasidalins lygiomis dalimis – į tris dalis. Pasak jo, nebuvo jokių pasakymų ar prieštaravimų iš D. B. pusės, kad šis nenorėtų dalintis ar gauti pinigų. Įtariamasis patvirtino, kad jis paėmė D. B. priklausiusią dalį pinigų, tačiau jų jam neatidavė (t. 3, b. l. 28–31).

2025 m. balandžio 15 d. kaip įtariamasis apklaustas A. J. parodė, kad pranešimą apie įtarimą perskaitė, jo esmę suprato ir dėl abiejų jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų kaltę visiškai pripažįsta. Jis paaiškino, kad dėl 2024 m. rugpjūčio 6 d. įvykdyto taksi vairuotojo plėšimo išsamius parodymus pateikė pirminių apklausų metu, tačiau juos pakartojo. Nurodė, kad tą dieną jis, M. D. K. ir D. B. visą dieną buvo kartu Rūdiškių stadione: žaidė krepšinį, sėdėjo, gėrė sidrą. Visi trys kalbėjosi, kad taksi vairuotojai turi pinigų, ir nusprendė išsikviesti taksi vairuotoją su tikslu jį apiplėšti. Idėja kviesti taksi ir jį apiplėšti kilo jam su M. D. K.. Jis pats gerai nepamena, ar M. D. K. nuvažiavo paspirtuku į savo namus ir atnešė neveikiantį elektros šoką ir peilį, ar jie patys buvo užėję į jo namus, tačiau A. J. buvo duotas elektros šokas, o M. D. K. pasiliko peilį. Elektros šoką jis pametė – arba toje vietoje, kur mušė vairuotoją, arba bėgdamas miške. M. D. K. nepavykus per savo telefoną iškviesti taksi vairuotojo per „(duomenys neskelbtini)“ programėlę, A. J. iškvietė taksi iš savo telefono, vairuotoją nurodydamas atvykti prie Rūdiškių kultūros namų, kur visi trys laukė maždaug 20 minučių. Apie 18.40 val. atvyko juodos spalvos VW automobilis. Visi trys atsisėdo gale: A. J. – už vairuotojo, M. D. K. – viduryje, D. B. – iš keleivio pusės. A. J. vairuotojui rodė kryptį link Rūdiškių kapinių, sakydamas, kad važiuoja pas žmogų, iš kurio turi atsiimti pinigus. Vairuotojui sustojus prie miško ir pasakius, kad toliau nevažiuos, A. J. kaire ranka sugriebė vairuotoją už kaklo ir ėmė spausti, o M. D. K. pasakė „tau pyzda seni, atiduok pinigus“. Vairuotojui priešinusis, M. D. K. sučiupo prie durų buvusią rankinę. A. J. nurodė, kad tiek jis, tiek M. D. K. traukė vairuotoją iš automobilio ir mušė jį – A. J. įspyrė vairuotojui du kartus, kai šis dar sėdėjo automobilyje, o išlipus sudavė smūgių, kurių skaičiaus neatsimena. M. D. K. taip pat smogė vairuotojui ir bandė peiliu pradurti automobilio padangą. Visa tai telefonu filmavo D. B., kuris rėkė M. D. K., kad šis mestų peilį. Vairuotojui bandant susigrąžinti rankinę, A. J. ją numetė M. D. K.. M. D. K. pabėgo į šalia miškelio esantį kiemą, A. J. su D. B. taip pat nubėgo į tą kiemą, peršoko tvorą ir pasitraukė į mišką. Miške A. J. su D. B. trumpam išsiskyrė: A. J. nubėgo link stadiono, o D. B. – link M. D. K.. Po 7–8 minučių A. J. paskambino D. B., susitiko su juo, o šis paskambino M. D. K., ir visi trys vėl susitiko netoli miško. D. B. mama jį skambučiu iškvietė namo. A. J. su M. D. K. grįžo į stadioną. M. D. K. pasakė radęs rankinėje 95 eurus, rankinę išmetęs po egle miške. A. J. apie tai informavo seserį K.. Pinigus jie pasidalijo stadione: A. J. M. D. K. davė 60 eurų, o 30 eurų buvo skirta D. B., tačiau A. J. šių pinigų jam neatidavė, nes išleido maistui ir gėrimams. A. J. nurodė nežinantis tikrosios rankinėje buvusių pinigų sumos – galėjo būti ir 150 eurų, kaip nurodyta pranešime apie įtarimą. Jis pabrėžė, kad nusikalstama veika buvo planuota iš anksto ir visi trys – jis, M. D. K. ir D. B. – susitarė apiplėšti taksi vairuotoją bei pasidalyti pinigus. Įtariamasis nurodė labai gailintis dėl padaryto plėšimo, ketina atsiprašyti nukentėjusiojo ir atlyginti padarytą žalą (t. 3, b. l. 37–40).

2024 m. rugpjūčio 8 d. kaip įtariamasis apklaustas M. D. K. parodė, kad psichikos ligomis neserga, priklausomybių neturi, lietuvių kalbą moka ir kaltę dėl pareikšto įtarimo visiškai pripažįsta. Advokato atsisakė. Jis paaiškino, kad A. J. ir D. B. yra jo draugai iš Rūdiškių, mokėsi toje pačioje mokykloje. 2024 m. rugpjūčio 6 d. apie 18.00 val. jis Šilo parke Rūdiškėse susitiko su A. J. ir D. B.. A. J. pasiūlė išsikviesti „(duomenys neskelbtini)“ taksi į Rūdiškes, nurodydamas, kad visi nori važiuoti į Trakus. A. J. iš savo telefono paskambino vairuotojui ir paprašė atvykti, nors šis iš pradžių atsisakinėjo. Laukė apie 30–40 minučių. Atvykus juodos spalvos „VW“ automobiliui, visi trys atsisėdo į galinę sėdynę: A. J. – už vairuotojo, M. D. K. – dešinėje pusėje, D. B. – viduryje. A. J. vairuotojui nurodinėjo kryptį iki Rūdiškių kapinių ir į mišką. Vairuotojui sustojus ir pasakius, kad toliau nevažiuos, A. J. užspaudė jam kaklą ir pareikalavo pinigų. Vairuotojas išsilaisvino ir išlipo iš automobilio, rankoje laikydamas juodą rankinę. M. D. K. su D. B. išlipo per dešinę pusę ir atsistojo prie automobilio galo. A. J. su vairuotoju grumiantis, M. D. K. įspyrė vairuotojui į koją; vairuotojas nugriuvo, kartu ant žemės nukrito ir rankinė. M. D. K. matė, kad D. B. nieko nedarė ir vairuotojo nemušė. Nukritusią rankinę A. J. paėmė ir metė M. D. K.. Visi trys pabėgo į mišką. M. D. K. rankinėje rado pinigus: apie 20 eurų kupiūrą, kelias 10 eurų kupiūras, 7–8 kupiūras po 5 eurus ir apie 10–11 eurų monetomis. Pinigus paėmė, o rankinę paliko prie eglės, ant viršaus padėdamas vairuotojo pasą. Vėliau jis miške susitiko su A. J. ir D. B., trise paslėpė pinigus po samanomis ir laukė apie tris valandas, kol įsitikino, kad Rūdiškėse nėra policijos pareigūnų. M. D. K. teigimu, A. J. jis pasiūlė pranešti savo sesei, kur palikta vairuotojo rankinė. Vėliau jie grįžo į vietą, pasiėmė paslėptus pinigus ir juos pasidalijo dviese (D. B. tuo metu nebebuvo): M. D. K. pasiėmė 30 eurų, A. J. – 60 eurų, nes A. J. turėjo perduoti D. B. dalį. Grįžęs namo apie 22.00 val., M. D. K. niekam nieko nepasakojo. Pinigus išleido maistui ir cigaretėms. Įtariamasis parodė labai nuoširdžiai besigailintis dėl kartu su draugais įvykdyto plėšimo, nurodė ketinantis atlyginti turtinę žalą ir atsiprašyti taksi vairuotojo (t. 2, b. l. 105–108).

2024 m. gruodžio 20 d. papildomai apklaustas įtariamasis M. D. K. parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 6 d. sėdint parke su A. J. ir D. B. jiems kilo mintis išsikviesti taksi vairuotoją. Kai taksi buvo iškviestas, A. J. kilo mintis vairuotoją apiplėšti, ir būtent A. J. pasiūlė įvykdyti plėšimą. Iš pradžių M. D. K. tam nepritarė, tačiau vėliau sutiko, taip pat sutiko ir D. B., kuris iš pradžių norėjo važiuoti į Trakus. M. D. K. paaiškino, kad, sugalvojus vykdyti plėšimą, jis pasiskolino iš parke buvusių pažįstamų paspirtuką ir nuvažiavo į savo namus Stoties g. 4A, Rūdiškėse, kuriuose tuo metu buvo vienas. Iš virtuvės jis paėmė virtuvinį peilį ir neveikiantį elektros šoką. Pasak jo, elektros šoko kilmės jis nepamena, abu daiktus ketino naudoti tik gąsdinimo tikslu. Peilį pasiliko pats, o elektros šoką sugrįžęs į parką perdavė A. J., paspirtuką grąžino pažįstamiems. M. D. K. papasakojo, kad plėšimo metu rankose laikė peilį, kaip matyti ir vaizdo įraše. Jis bandė peiliu pradurti taksi automobilio padangą prie rato, tačiau dėl bukumo to padaryti nepavyko. Peilį vėliau numetė žolėse prie kapinių ir jo pateikti negali. Elektros šoko, pasak M. D. K., A. J. taip pat greičiausiai atsikratė po įvykio. Dėl D. B. vaidmens M. D. K. nurodė, kad visi trys dalyvavo kartu, tačiau konkretaus D. B. vaidmens išskirti negali – tik tiek, kad D. B. buvo kartu, suprato, kas vyksta, todėl jie visi trys buvo sutarę dalintis pinigus lygiomis dalimis. Nors dalybos buvo planuotos trise, D. B. pinigų negavo. Atsakydamas į klausimą apie pagrobtų pinigų sumą, M. D. K. D. K. parodė, kad rankinėje galėjo būti apie 111 eurų, tačiau kai jis susitiko su A. J., pas jį rankose buvo likę apie 90–100 eurų – dalis monetų, jo manymu, galėjo būti pamesta bėgimo metu (t. 2, b. l. 111–114).

2025 m. balandžio 15 d. kaip įtariamasis apklaustas M. D. K. parodė, kad pranešimą apie įtarimą perskaitė, jo esmę suprato ir kaltę dėl pareikšto įtarimo visiškai pripažįsta. Nurodė šiuo metu atliekantis karinę tarnybą. Paaiškino, kad išsamius parodymus dėl 2024 m. rugpjūčio 6 d. įvykdyto taksi vairuotojo plėšimo pateikė 2024 m. rugpjūčio 8 d. ir 2024 m. gruodžio 15 d. pirminių apklausų metu ir jų laikosi. M. D. K. papildomai nurodė, kad pagrobtoje taksi vairuotojo piniginėje galėjo būti ir 150 eurų, tačiau bėgdamas per mišką, esant stresinei situacijai, dalį pinigų galėjo pamesti. Įtariamasis prašė bylą nagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir nurodė nepageidaujantis, jog į teismo posėdį būtų kviečiami liudytojai. Pažadėjo atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą bei atsiprašyti, kai tik bus tam galimybė. Parodė nuoširdžiai besigailintis dėl 2024 m. rugpjūčio 6 d. įvykdyto plėšimo ir visiškai pripažįstantis savo kaltę (t. 2, b. l. 125–128).

2024 m. rugpjūčio 8 d. kaip įtariamasis apklaustas D. B. parodė, kad psichikos sutrikimų neturi, priklausomybių nevartoja, lietuvių kalbą moka ir kaltu dėl pareikšto įtarimo neprisipažįsta, nurodydamas, kad jokio plėšimo jis nevykdė. Paaiškino, kad su M. D. K. yra draugai, o su A. J. – pažįstami. 2024 m. rugpjūčio 6 d. jis visą dieną buvo kartu su A. J. ir M. D. K. Rūdiškėse, Šilo parke. A. J. pasiūlius išsikviesti „(duomenys neskelbtini)“ automobilį, šis buvo iškviestas iš A. J. telefono. Maždaug po 30–40 minučių į Rūdiškes atvyko tamsios spalvos automobilis, kurio markės ir numerio D. B. nepamena. Visi trys atsisėdo į galinę sėdynę: D. B. – viduryje, A. J. – už vairuotojo, M. D. K. – iš dešinės. D. B. teigimu, dar prieš automobiliui atvykstant A. J. ir M. D. K. tarėsi apie ketinimą atimti iš vairuotojo pinigus, tačiau jis pats šių planų nesuprato ir į juos nesikišo. A. J. nurodinėjant maršrutą, automobilį vairuotojas sustabdė prie Rūdiškių kapinių, ties miškeliu. D. B. teigė tiksliai nepamenantis įvykių automobilyje, tačiau matė, kaip A. J. staigiai iššoko, o M. D. K. priėjo prie vairuotojo durų ir, vairuotojui bandant išlipti, jį spardė. D. B. išlipęs iš automobilio pastebėjo, kad M. D. K. rankose yra peilis, ir ėmė jį drausminti, šaukdamas, kad jis nieko nedarytų, nes M. D. K. minėjo, jog "prapjaus ratą". D. B. parodė matęs, kaip M. D. K. ir A. J. mušė iš automobilio išlipusį vairuotoją, o pats tuo metu telefonu filmavo įvykį. Pamatė, kad M. D. K. nuo žemės paėmė nukritusią juodos spalvos rankinę. Visi trys tuomet pradėjo bėgti miško link. D. B. teigė matęs A. J. seserį K. I., kuri šaukė: „A. J., baik, kviesiu policiją“, tačiau bėgimo tai nesustabdė. Miške D. B. ir A. J. kurį laiką bėgo kartu, o M. D. K., nešęs rankinę, atsiliko. M. D. K. jiems skambino, ir galiausiai jie visi vėl susitiko, tačiau rankinės M. D. K. jau neturėjo – tik pinigus rankoje. D. B. nurodė, kad jokių pinigų dalybų nebuvo ir kad paskutinį kartą pinigus jis matė M. D. K. rankoje kaip kupiūras po 20 ir 5 eurus bei monetas. Išėjęs iš miško, D. B. paskambino savo broliui E., prašydamas jį pasiimti nuo geltono namo Miško g. 23. M. D. K. ir A. J. tuo metu nuėjo stadiono link. Grįžęs namo apie 20.00 val., jis sužinojo, kad jo mama jau buvo informuota apie įvykį A. J. sesers. D. B. mamai papasakojo savo versiją ir nurodė labai gailintis, kad važiavo kartu su draugais. Į apklausą jis pateikė savo telefonu darytą įvykio vaizdo įrašą (t. 2, b. l. 151–155).

2025 m. sausio 10 d. papildomai apklaustas įtariamasis D. B. parodė, kad kaltę dėl pareikšto įtarimo visiškai pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, jog suprasdamas, kad bus vykdomas plėšimas, su juo sutiko ir jame dalyvavo. Jis išsamiai paaiškino 2024 m. rugpjūčio 6 d. įvykio aplinkybes. Įtariamasis nurodė, kad tą dieną visą laiką buvo kartu su M. D. K. ir A. J. – vaikščiojo po Rūdiškes, sėdėjo Šilo parkelyje. Sėdint parke, pasak jo, A. J. pasiūlė išsikviesti „(duomenys neskelbtini)“ automobilį, iš pradžių su tikslu nuvykti į Trakus, tačiau vėliau A. J. ir M. D. K. kilo mintis iš taksi vairuotojo paimti pinigus. D. B. teigimu, M. D. K. pasiskolino paspirtuką iš parkelyje buvusio A. Š. ir nuvažiavo į savo namus prie geležinkelio stoties, sakydamas, jog ten pasiims daiktų vairuotojui gąsdinti. Grįžęs M. D. K. turėjo peilį ir neveikiantį elektros šoką, pastarąjį padavė A. J., peilį pasiliko sau. Visi trys, laukdami atvykstančio taksi, gėrė sidrą. D. B. nurodė, kad suprato, jog M. D. K. ir A. J. ruošiasi plėšimui, ir dabar labai gailisi, kad tuo metu nepasitraukė. Atvykus tamsios spalvos automobiliui, visi trys atsisėdo į galinę sėdynę (D. B. viduryje, A. J. už vairuotojo, M. D. K. dešinėje), o A. J. vairuotojui nurodinėjo maršrutą iki Rūdiškių kapinių. Sustojus prie miško, D. B. matė A. J. apsikabinus vairuotoją už kaklo galinėje sėdynėje, taip pat girdėjo reikalavimus atiduoti pinigus, tačiau tiksliai nebeatsimena, kas juos sakė. Įtariamasis nurodė, kad pats vairuotojo nemušė – tik išlipęs pradėjo filmuoti telefonu. Matė, kaip M. D. K. rankoje laikė peilį, todėl išsigandęs jį drausmino ir rėkė, kad šis nieko nedarytų. M. D. K. peilį numetė, o D. B. jį paėmė ir numetė toliau į šalį. Jis taip pat matė, kad vairuotojo rankinę pasiėmė M. D. K. ir su ja pabėgo link miško. Miške D. B. ir A. J. bėgo kartu, vėliau susitiko su M. D. K., kuris rankoje turėjo pinigų, tačiau D. B. jų neskaičiavo. Jam tuo metu skambino mama, prašydama susisiekti su broliu, kad šis jį parvežtų namo. D. B. paskambino broliui E., kuris jį pasiėmė nuo Miško g. 23. Jis nurodė, kad pats iš taksi vairuotojo pagrobtų pinigų negavo ir jų jam nereikėjo, o jo dalį, kiek žino, M. D. K. buvo palikęs A. J., kuris ją išleido. D. B. pabrėžė labai nuoširdžiai besigailintis dalyvavęs plėšime ir nurodė, kad tik gerdamas sidrą sutiko važiuoti kartu, o būdamas blaivus taip nebūtų pasielgęs. Prašė jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, motyvuodamas tuo, kad jis buvo nepilnametis, pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, nieko fiziškai nesužalojo ir tik filmavo įvykį. Nurodė, kad atsiprašys taksi vairuotojo ir ateityje tokiose veikose nedalyvaus. Taip pat nurodė, kad nutraukė santykius su A. J., o su M. D. K., kuris šiuo metu tarnauja kariuomenėje, bendrauja retai (t. 2, b. l. 165–169).

2025 m. balandžio 15 d. kaip įtariamasis apklaustas D. B. parodė, kad kaltę dėl pareikšto įtarimo visiškai pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, jog suprasdamas, kad bus vykdomas plėšimas, jame dalyvavo. Patvirtino, kad 2024 m. rugpjūčio 6 d. visą dieną buvo kartu su M. D. K. ir A. J.: vaikščiojo po Rūdiškes, sėdėjo Šilo parke. Jo teigimu, A. J. pasiūlė išsikviesti „(duomenys neskelbtini)“ taksi su tikslu nuvykti į Trakus, tačiau vėliau A. J. ir M. D. K. kilo mintis iš vairuotojo pavogti pinigus. D. B. parodymuose nurodyta, kad M. D. K. iš Šilo parko pasiskolino paspirtuką iš A. Š. ir nuvažiavo į savo namus prie geležinkelio stoties, ketindamas pasiimti daiktus taksi vairuotojo gąsdinimui. Grįžęs M. D. K. turėjo peilį bei neveikiantį elektros šoką, pastarąjį padavė A. J., peilį pasiliko sau. D. B. su A. J. tuo metu laukė M. D. K. parkelyje, gėrė sidrą ir girdėjo kalbas apie ketinimą atimti iš vairuotojo pinigus, tačiau konkrečiai, kas ką turi daryti, niekas nesitarė. Atvykus taksi automobiliui, visi trys atsisėdo į galinę sėdynę: D. B. – viduryje, A. J. – už vairuotojo, M. D. K. – dešinėje pusėje. A. J. nurodinėjo vairuotojui maršrutą link Rūdiškių kapinių. Sustojus prie miškelio, D. B. matė A. J., apsikabinusį vairuotoją už kaklo, ir girdėjo reikalavimus atiduoti pinigus, tačiau tiksliai negali pasakyti, kuris iš jų tai sakė. Jis pats vairuotojo nesužalojo – išlipęs tik filmavo įvykį savo telefonu. Filmavimo metu jis matė M. D. K. su peiliu rankoje ir ėmė jį drausminti, ragindamas mesti peilį. M. D. K. peilį numetė, o D. B. jį paėmė ir numetė toliau. D. B. taip pat matė vairuotojo juodą rankinę M. D. K. rankose, kai šis bėgo link miško. Pats D. B., kartu su A. J., taip pat nubėgo į mišką. Miške jie vėl susitiko visi trys; D. B. nurodė matęs, kad M. D. K. turėjo pagrobtų pinigų, tačiau jų kiekio nežinojo ir neskaičiavo. D. B. parodymuose nurodyta, kad jam skambino mama, prašiusi susisiekti su broliu, kad šis jį pasiimtų. Jis taip ir padarė. Jokių pinigų iš taksi vairuotojo D. B. negavo ir teigė jų nepageidavęs. Vėliau sužinojo, kad jo dalis pinigų, kurią M. D. K. buvo palikęs A. J., buvo išleista. D. B. parodė labai nuoširdžiai besigailintis ir nurodė, kad būdamas blaivus nebūtų sėdęs su draugais į automobilį. Teigė, kad filmavo įvykį neaišku kodėl. Prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, nes nusikalstamą veiką padarė nepilnametis, pirmą kartą, ir tik filmavo. Pažadėjo atsiprašyti nukentėjusiojo bei atlyginti žalą. Prašo bylą nagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir nurodė, kad liudytojų į teismo posėdį kviesti nereikia (t. 2, b. l. 176–180).

2024 m. rugpjūčio 6 d. kaip liudytojas apklaustas nukentėjusysis Z. V. parodė, kad vykdo individualią veiklą ir dirba „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, vairuoja automobilį „VW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nurodė, kad tą dieną gavo užsakymą į Titnago g. 1, Vilniuje, tačiau iškart po to – skambutį iš jaunuolio, kuris paprašė atvykti į Rūdiškes, prie kultūros namų. Jis sutiko ir apie 19.10 val. atvykęs į nurodytą vietą pamatė tris jaunuolius, kurie visi atsisėdo į automobilio galinę sėdynę. Kelionės metu jaunuoliai jam nurodinėjo maršrutą. Važiuojant Ulkiškių gatve, už kapinių liepė sukti į dešinę, o nuvažiavus apie 100 metrų, vairuotojas sustojo – iš dešinės buvo kapinės, iš kairės – miškelis. Staiga vienas jaunuolis sugriebė jam už kaklo ir liepė atiduoti viską, ką turi. Nukentėjusysis išsilaisvino ir išlipo iš automobilio, tačiau išlipę jaunuoliai jį puolė. Pasak nukentėjusiojo, visi trys jį mušė ir spardė, suduota ne mažiau kaip 20 smūgių. Grumtynių metu jis girdėjo šūksnius apie ketinimą „perpjauti ratus“ ir matė, kad vienas iš užpuolikų rankoje turi daiktą, panašų į peilį. Gindamasis jis parkrito, o tuo metu jaunuoliai iš priekinių durelių kairės pusės pagriebė jo juodos spalvos rankinę ir pabėgo į miškelį. Nukentėjusysis nurodė, kad rankinėje buvo apie 150 eurų grynaisiais, banko kortelė, vairuotojo pažymėjimas, pasas ir raktai. Grumtynių metu jam nubrozdinta dešinė ranka ir sumušta kairė ranka. Vėliau jis sutiko moterį, kuri nurodė pažįstanti įtariamuosius – M. D. K., D. B. ir A. J. – ir informavo, kad A. J. yra jos brolis. Moteris jam pranešė, kad A. J. parašė žinutę apie rankinės buvimo vietą. Nukentėjusysis miškelyje prie eglių surado savo rankinę, kurioje buvo visi dokumentai ir daiktai, išskyrus pinigus. Jis nurodė, kad padaryta turtinė žala sudaro 150 eurų, taip pat patyrė fizinį skausmą ir nuostolį dėl neapmokėtos kelionės. Civilinį ieškinį ketina pareikšti tyrimo metu. „(duomenys neskelbtini)“ programėlės duomenų pateikti negalėjo, nes ji tą dieną neveikė (t. 2, b. l. 23–26).

2024 m. rugpjūčio 23 d. papildomai kaip liudytojas apklaustas nukentėjusysis Z. V. parodė, kad vykdo individualią veiklą, yra „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas ir vairuoja automobilį „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nurodė, jog 2024-08-06 apie 18.48 val. per programėlę gavo skambutį iš vyriško balso, kuris paprašė atvykti į Rūdiškes, prie kultūros namų, ir nuvežti į Trakus. Skambinantysis teigė, kad „niekas neatvažiuoja jų paimti“ ir prašė atvykti. Apie 19.10 val. nukentėjusysis atvyko į nurodytą vietą ir pamatė tris jaunuolius, kurie visi atsisėdo į automobilio galinę sėdynę. Vienas iš jų, su garbanotais plaukais ir kepure, sėdėjo viduryje. Jaunuoliai nurodinėjo maršrutą, aiškino, kad reikia nuvažiuoti iki vieno iš jų namų paimti pinigų už paslaugą. Važiuojant maždaug 10 minučių ir pravažiavus pro kapines, nukentėjusysis suprato, kad gali būti apiplėštas. Gale kapinių sustabdė automobilį. Vienas iš jaunuolių nurodė važiuoti toliau, tačiau jis atsisakė ir pasakė: „vyrai, išlipkit, kelionė baigta“. Tuo metu gale sėdintis vaikinas jam staiga ranka sugriebė kaklą ir pareikalavo atiduoti viską, ką turi. Nukentėjusysis dėl geros reakcijos išsilaisvino. Vairuotojo durelių kišenėlėje buvo jo juoda rankinė su dokumentais, raktai ir pinigine. Jaunuoliai atidarė galines duris, iššoko, puolė prie vairuotojo durelių, rėkė „atiduok pinigus, tau bus šakės“. Vienas iš jų pagriebė iš durelių rankinę, tačiau nukentėjusysis ją atsiėmė. Išlipęs iš automobilio jis buvo dviejų jaunuolių mušamas rankomis ir kojomis, pastumtas, nuo smūgių parkrito. Nurodė patyręs ne mažiau kaip dvidešimt smūgių į rankas ir nugarą. Viskas vyko labai greitai. Kai rankinė nukrito ant žemės, vienas iš jaunuolių ją pagriebė ir nubėgo, kiti taip pat pabėgo link miško. Nukentėjusysis bandė juos vytis, tačiau dėl sveikatos būklės nepavijo. Grįždamas prie automobilio sutiko moterį, kuri paaiškino, kad matė grumtynes, nes tuo metu buvo kapinėse, ir nurodė visų trijų jaunuolių pavardes, taip pat tai, kad vienas iš jų – jos brolis. Taip pat nurodė, kad jai skambinęs brolis pranešė, jog rankinė su dokumentais palikta po egle. Nukentėjusysis nuėjo nurodyta kryptimi ir po egle šalia sodybos rado savo juodą rankinę (vertė – 100 Eur) ir joje buvusią juodos spalvos odinę piniginę (vertė – 100 Eur). Iš piniginės buvo pavogta 150 Eur, tačiau visi dokumentai, banko ir nuolaidų kortelės buvo palikti. Rankinėje liko ir visi kiti daiktai: raktai, vaistai, žibintuvėlis, cigaretės, telefono baterija. Grumtynių metu buvo sulaužyti nukentėjusiojo akiniai nuo saulės (vertė – 50 Eur). Policija į įvykio vietą atvyko apie 23.30 val., nukentėjusysis pareigūnams pateikė visą informaciją, buvo iškviesti kriminalistai ir GMP, jis apžiūrėtas medikų. Teismo medicinos ekspertizė nustatė nežymų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusysis nurodė, kad patyrė turtinę žalą (150 Eur už pavogtus pinigus, 50 Eur už sugadintus akinius, taip pat rankinės ir piniginės vertes), taip pat moralinę žalą. Civilinį ieškinį pateiks teismui, dokumentais pagrįs nuostolius. Pabrėžė, kad neatleis už brutalų užpuolimą, nes iki šiol jaučia įvykio pasekmes (t. 2, b. l. 32–36).

2025 m. vasario 13 d. papildomai kaip liudytojas apklaustas nukentėjusysis Z. V. parodė, kad išsamius parodymus dėl 2024-08-06 įvykdyto jo apiplėšimo davė pirminės apklausos metu bei vėlesnėje apklausoje. Patvirtino, kad vykdo individualią veiklą, yra „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas ir vairuoja automobilį „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nurodė, jog 2024-08-06 apie 18.48 val. per programėlę „(duomenys neskelbtini)“ gavo skambutį iš vyriško jaunuolio balso, kuris paprašė atvykti į Rūdiškes, prie kultūros namų, ir nuvežti į Trakus, aiškindamas, kad kiti vairuotojai nevažiuoja, nes yra užimti. Nors Rūdiškes pažįsta tik iš dalies, jis priėmė užsakymą ir apie 19.10 val. atvyko į nurodytą vietą. Prie kultūros namų ant laiptelių sėdėjo trys jaunuoliai, rankose nieko neturintys. Į automobilį įlipę jie paskleidė alkoholio kvapą; ar visi buvo vartoję, nukentėjusysis pasakyti negalėjo. Visi trys atsisėdo į galinę sėdynę, viduryje – jaunuolis su garbanotais plaukais ir kepure, kurį jis vienintelį įsidėmėjo. Vaikinai pasakė, kad reikia užvažiuoti į namus pasiimti pinigų. Kelionės metu visi trys tarpusavyje šnabždėjosi, judėjo neramiai, ir nukentėjusiajam kilo įtarimas dėl galimų blogų ketinimų. Kelią nurodinėjo vaikinas, sėdėjęs už vairuotojo. Automobiliui pasukus link kapinių ir pravažiavus pro jas, nukentėjusysis suprato, kad vaikinai ruošiasi nusikalsti, ir gale kapinių sustabdė automobilį, pasakydamas: „vyrai, išlipkit, kelionė baigta“. Jis pasiruošė nusegti saugos diržą, numanydamas galimą užpuolimą. Dar sėdint automobilyje gale sėdėjęs vaikinas ranka sugriebė jam už kaklo ir pareikalavo atiduoti viską, ką turi bei pinigus. Nukentėjusysis, būdamas sportiškas ir greitos reakcijos, išsilaisvino. Jo juoda rankinė su dokumentais, raktų ryšuliu, pinigine ir grynaisiais buvo vairuotojo durelių kišenėje. Visi trys vaikinai staigiai atidarė galines duris ir iššoko iš automobilio. Du vaikinai pribėgo prie vairuotojo sėdynės, rėkė „atiduok pinigus, tau bus šakės“ ir bandė atidaryti dureles bei pagriebti rankinę. Trečio vaikino vietos tuo momentu jis tiksliai nepastebėjo, nes visa situacija vyko chaotiškai. Kai vienas iš jaunuolių pagriebė rankinę, nukentėjusysis ją atsiėmė ir išlipo iš automobilio, tačiau tuomet du vaikinai jį puolė, smūgiavo rankomis ir kojomis, pastūmė, jis parkrito. Patyrė ne mažiau kaip dvidešimt smūgių į rankas, nugarą, po įvykio jautė skausmus. Girdėjo trečio vaikino šauksmus apie peilį. Peilio iš karto nematė, tačiau vėliau pamatė, kad vienas vaikinas, priešingdamas ar grasindamas, bandė peiliu pradūrti automobilio padangą, o vėliau peilį numetė ant žemės. Nukritus rankinei ant žemės, vienas iš vaikinų ją pagriebė ir nubėgo link miškelio, kiti du taip pat pabėgo tuo pačiu keliu. Nukentėjusysis bandė juos vytis, bet dėl sveikatos būklės nepavijo. Bėgant matė, kad vienas jaunuolis nubėgo į šalį, o kiti du – į kiemą, prie kurio vėliau buvo rasta jo rankinė. Grįždamas prie automobilio, jis sutiko moterį, kuri nurodė, kad matė grumtynes iš kapinių ir atpažįsta visus tris jaunuolius, vienas jų – jos brolis. Moteris taip pat pasakė, kad jai skambinęs brolis nurodė, jog nukentėjusiojo rankinė palikta po egle prie kiemo. Nukentėjusysis nuėjo nurodyta kryptimi ir rado po egle juodą rankinę (vertė 100 Eur) ir ant jos gulėjusią juodą odinę piniginę (vertė 100 Eur). Piniginėje nebebuvo 150 Eur grynųjų, kurie buvo laikomi kupiūromis po 20, 10 Eur ir metalo monetomis. Visi dokumentai – dvi banko kortelės („Swedbank“, „Revolut“), vairuotojo pažymėjimas, invalidumo pažymėjimas, nuolaidų kortelės – buvo likę. Rankinėje buvę raktai, pasas, vaistai, baterija, cigaretės ir kiti daiktai taip pat nebuvo paimti. Nukentėjusysis nurodė, kad 150 Eur jis perskaičiavo dar prieš išvykdamas į Rūdiškes, nes dažnai skaičiuoja grynus pinigus, reikalingus atsiskaitymams su klientais. Todėl yra tikras dėl tikslios pavogtos sumos. Jis patyrė 150 Eur turtinę žalą ir papildomą neturtinę žalą, kuri bus pagrindžiama civiliniame ieškinyje. Pabrėžė, kad neatleis už brutalų apiplėšimą, nes iki šiol jaučia psichologines pasekmes. Vertindamas trečio vaikino veiksmus, nukentėjusysis nurodė, kad, nors šis jo fiziškai nemušė, buvo šalia, rėkė, dalyvavo bendrame veikime, iš anksto su kitais šnabždėjosi automobilyje ir sukėlė tokią pačią grėsmę kaip ir kiti du. Jo nuomone, visi trys jaunuoliai turėjo bendrą tikslą jį apiplėšti ir veikė bendrininkų grupėje (t. 2, b. l. 37–42).

2024 m. rugpjūčio 6 d. kaip liudytoja apklausta K. I. nurodė, kad, būdama supažindinta su teise neduoti parodymų prieš artimą giminaitį, sutiko duoti parodymus. Paaiškino, jog apie 19.00 val. kartu su motina G. J. automobiliu atvyko į Rūdiškių kapines, esančias Ismonių g., kur tvarkė močiutės kapą. Maždaug 19.25 val. ji išgirdo triukšmą pamiškėje, už kapinių teritorijos. Atsisukusi pamatė maždaug už 100 metrų stovintį automobilį ir prie jo esančius tris jaunuolius, kurie kažką spardė. Ji iš karto atpažino du jaunuolius – M. D. K. ir D. B.. Trečiojo iš pradžių neatpažino. Pradėjusi bėgti link jų pastebėjo, jog nuo žemės atsikėlė jai nepažįstamas vyras, o visi trys jaunuoliai nubėgo į mišką. Bėgdama ji tuomet atpažino ir trečiąjį jaunuolį – savo nepilnametį brolį A. J.. Nukentėjusiajam pradėjus vytis jaunuolius, liudytoja grįžo prie savo automobilio ir juo nuvažiavo link įvykio vietos, norėdama sužinoti, kas atsitiko. Maždaug už 50 metrų nuo vietos ji pamatė artėjantį automobilį „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Iš jo išlipęs vyras telefonu skambino policijai ir paaiškino, kad yra „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas, buvo užpultas trijų jaunuolių ir iš jo pagrobta rankinė su pinigais. Liudytoja paskambino broliui A. J., paklausė, kur jis yra, ir nurodė atiduoti pagrobtus daiktus. A. J. pokalbį nutraukė, tačiau vėliau per „Messenger“ parašė žinutę, kad „jo dokai ten, kur bėgom prie eglių“. Liudytoja kartu su nukentėjusiuoju nuėjo nurodyta kryptimi, pamiškėje prie eglių nukentėjusysis rado savo rankinę. Vėliau jie laukė policijos. Ji bandė dar kartą susisiekti su broliu, tačiau A. J. teigė, kad namo nebegrįš ir savo buvimo vietos neatskleidė. Liudytoja patvirtino, kad visus tris jaunuolius atpažino iš karto, be jokių abejonių, pagal jų veidus ir balsus – M. D. K. ir D. B. ji pažįsta seniai kaip gerus brolio draugus (t. 2, b. l. 56–59).

2024 m. rugpjūčio 12 d. kaip liudytoja apklausta G. J. nurodė, kad, būdama supažindinta su teise neduoti parodymų prieš artimą giminaitį, sutiko duoti parodymus. Paaiškino, jog gyvena nurodytu adresu kartu su nepilnamečiu sūnumi A. J.. Su jo tėvu J. J. yra išsituokusi, tačiau šis gyvena tame pačiame kieme atskirame name, A. J. su tėvu bendrauja. Liudytoja nurodė, kad 2024-08-06 apie 19.00 val. kartu su dukra K. I. atvyko į Rūdiškių kapines Ismonių g. Dukra pastatė automobilį šalia kapinių teritorijos, jos nuėjo tvarkyti kapo. Maždaug 19.25 val. liudytoja, kabindama laistytuvus, išgirdo dukrą šaukiant „mama, A. J.“. Priėjusi prie dukros ši pasakė mačiusi už kapinių A. J. su draugais ir tai, kad kažkoks vyras juos vijosi link miško. Liudytoja pati A. J. nematė. Matė tik M. D. K. tarp medžių; ar jis kažką laikė rankose, nematė, nes užstojo medžiai. Ji sušuko klausdama, kur yra A. J., tačiau M. D. K., bėgdamas link miško, pasakė nežinantis ir dingo. Ji su dukra grįžo prie automobilio ir nuvažiavo link vietos, kur, kaip dukra nurodė, matė grumtynes. Maždaug prie sankryžos jos pamatė atvažiuojantį automobilį, iš kurio išlipo vyras. Vyras telefonu skambino policijai, o vėliau joms paaiškino esąs taksi („(duomenys neskelbtini)“) vairuotojas, kuris Rūdiškėse buvo užpultas trijų jaunuolių ir iš kurio pagrobta rankinė su pinigais. K. I. paskambino broliui A. J., tačiau šis, kaip liudytoja vėliau sužinojo, seserį iškeikė ir pokalbį nutraukė, bet po to „Messenger“ parašė žinutę, kur padėta nukentėjusiojo rankinė. Dukra kartu su nukentėjusiuoju nuėjo rankinės ieškoti, liudytoja liko prie miško. Nukentėjusysis netrukus grįžo su rasta rankine – joje buvo visi dokumentai, tačiau pinigų nebuvo. Liudytoja nurodė, kad į namus grįžo apie 00.30 val., tačiau A. J. namuose nebuvo – jis grįžo tik kitos dienos ryte apie 3.30 val., nuo jo sklido alkoholio kvapas. Bandė su juo kalbėtis, tačiau A. J. viską neigė. Liudytoja paaiškino turinti daug problemų su sūnumi: jis neklauso, nesimoko, iš mokyklos pervestas į Trakų suaugusiųjų mokyklą ir antrus metus paliktas 10 klasėje dėl nelankymo. Taip pat nurodė, kad A. J. jau iškelta byla dėl vagystės (t. 3, b. l. 88–91).

2024 m. rugpjūčio 14 d. kaip liudytojas apklaustas D. B. parodė, kad, būdamas supažindintas su teise neduoti parodymų prieš artimą giminaitį – jo sūnų D. B., geranoriškai sutiko duoti parodymus. Paaiškino, kad gyvena nurodytu adresu kartu su žmona E. ir dviem sūnumis – nepilnamečiu D. B. bei pilnamečiu E. D. B. mokosi Rūdiškių vidurinėje mokykloje, 12 klasėje. Liudytojas nurodė, kad 2024-08-06 apie 20.00 val. buvo namų garaže ir išgirdo žmonos pakeltu tonu kalbant su jų sūnumi D. B. terasoje. Priėjęs pamatė, kad D. B. verkia. Žmona jam paaiškino, jog jai paskambino A. J. giminaitė ir pranešė, kad D. B. kartu su M. D. K. ir A. J. dalyvavo taksi vairuotojo plėšime. D. B. paklausė sūnaus, kas nutiko. D. B. verkė, buvo isterijos būsenoje, neigė ką nors daręs ir kartojo tik tai, kad „buvo kartu, bet nieko nedarė“. Liudytojas nurodė, kad su sūnumi normaliai pakalbėti nepavyko – šis labai stresavo, nesitarė, detalių neatskleidė. Apie tai, kad D. B. filmavo visą taksi vairuotojo užpuolimą, liudytojas sužinojo iš savo sūnėno Mintauto, kuris dažnai lankosi jų namuose. Tą patį vakarą Mintautas kartu su D. B. atėjo į virtuvę ir paprašė D. B. parodyti vaizdo įrašą telefone. Liudytojas peržiūrėjo įrašą, kurį vėliau D. B. pateikė policijai per apklausą. Liudytojas taip pat nurodė, kad D. B. yra geras vaikas, tačiau kartais pasireiškia agresijos priepuoliai – ypač tuomet, kai berniuką kas nors sunervina ar jam nepasiseka. D. B. mokosi vidutiniškai, yra gabus, tačiau tingus (t. 3, b. l. 7–10).

2024 m. rugpjūčio 7 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėta vieta Rūdiškėse, ties Ismonių ir Ulkiškių gatvių sankryža. Nustatyta, kad nuo Rūdiškių centro važiuojant Ismonių gatve, privažiavus kapines sankryžoje su Ulkiškių gatve sukama į kairę, o už kapinių betoninės tvoros dešinėje pusėje eina apie 2 metrų pločio suspausto žvyro keliukas tarp kapinių tvoros ir miško masyvo. Minėtos sankryžos vietoje (koordinatės 54.521518, 24.816009) stovėjo automobilis „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nukreiptas priekine dalimi į Ulkiškių gatvę, visi langai ir durys buvo uždaryti. Automobilio salono vidus yra tamsios spalvos, medžiaginis. Nuo galinės sėdynės kairės, vidurinės ir dešinės sėdimosios vietų buvo paimti kvapo pėdsakai, supakuoti į stiklainius Nr. 1 (plomba Nr. 033495), Nr. 2 (plomba Nr. 033496) ir Nr. 3 (plomba Nr. 033497). Taip pat paimtas foninis kvapo pėdsakas, supakuotas į stiklainį Nr. 4 (plomba Nr. 033498). Ant galinių kairės pusės durelių stiklo aptikti sutepti delno ir pirštų pėdsakų fragmentai, nuo kurių paimta nuoplova su galimais biologinės kilmės pėdsakais ir supakuota į pakuotę Nr. 5. Naudojant papildomą apšvietimą ir daktiloskopinius miltelius ant galinių durelių ir priekinio kairės pusės lango išryškinti daugybiniai rankų pėdsakų fragmentai, kurie nukopijuoti ant šešių daktiloskopinių plokštelių, pažymėtų „1 KGL“, „2 k p g. dl“, „3 k p g. l“, „4 k g. l“, „K p. pr. l. 5“ ir „6 K p pr. l“. Visos plokštelės supakuotos į pakuotę Nr. 7. Nuo galinių sėdynių taip pat paimti mikroobjektų pavyzdžiai Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3, supakuoti į pakuotę Nr. 9. Toliau žvyro keliuku nuėjus iki kito kapinių kampo miško masyve (koordinatės 54.521971, 24.814837) rasta maždaug 10 kv. metrų ploto aikštelė iš suspausto smėlio su neryškiais automobilio ratų pėdsakais bei galimai šviežiais avalynės slydimo žymėmis. Aikštelėje, 3,23 metro atstumu nuo kapinių tvoros, rastas cigarečių pakelis „Marlboro“ su dviem cigaretėmis, kuris paimtas ir supakuotas į pakuotę Nr. 8. Kapinės nėra stebimos vaizdo kameromis, kitų tyrimui reikšmingų pėdsakų ar objektų neaptikta (t. 2, b. l. 67–71).

2024 m. rugpjūčio 8 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad Z. V. buvo padarytos poodinės kraujosruvos rankose kietais bukais daiktais, devyniais atskirais trauminiais poveikiais. Šie sužalojimai savo pobūdžiu būdingi situacijoms, kai asmuo ginasi nuo kito asmens suduodamų smūgių. Specialistas nurodė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti 2024-08-06 nurodytomis įvykio aplinkybėmis. Sužalojimų visuma ir kiekvienas iš jų atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, jų padarymas sukėlė fizinį skausmą. Sužalojimų padarymo eiliškumo bei konkrečių juos padariusių daiktų identifikuoti negalima. Pažymėta, kad nustatyti sužalojimai nėra būdingi savižalojimui ar atsirasti savaime griūvant, atsitrenkiant ar pačiam sau suduodant smūgius (t. 2, b. l. 30–31).

2024 m. rugpjūčio 8 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėta liudytojos K. I. pateikta „Messenger“ susirašinėjimo nuotrauka „Screenshot_2024-08-06-20-19-07-403_com.facebook.orca(2).jpg“. Protokole nustatyta, kad nuotraukoje matomas susirašinėjimas tarp K. I. ir vartotojo „A. J.“. Iš protokole fiksuotų duomenų matyti, jog 19.58 val. K. I. skambino „A. J.“ per „Messenger“ programėlę, tačiau skambutis nebuvo atsilieptas. Vėliau „A. J.“ paskambino K. I., pokalbis truko 00:00:26 min., po kurio K. I. dar kartą skambino „A. J.“, ir šis pokalbis truko 00:00:32 min. Tolimesniame susirašinėjime „A. J.“ parašė žinutę: „Jo dokai ten kur bėgom“, o po to – „Prie eglių“ (t. 2, b. l. 64–66).

2024 m. rugpjūčio 9 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtos įvykį fiksavusių policijos pareigūnų mobilios vaizdo stebėjimo priemonės, tvirtinamos prie uniformos (angl. body camera), vaizdo įrašas „PSS-20240806-24431UTC+0300.mp4“. Protokole nurodyta, kad vaizdo įrašas darytas 2024-08-06, jo pradžia – 22:44:31 val. Įrašas fiksuotas tamsiu paros metu. Jame matyti, kaip pareigūnai atvyksta į įvykio vietą – Rūdiškių miestelyje, Trakų r., esančias kapines. Pareigūnus prie juodos spalvos automobilio „VW Touran“ pasitinka vyras, kaip vėliau nustatyta – Z. V.. Išlipęs iš automobilio Z. V. prieina prie pareigūnų, pareigūnui paprašius paaiškinti situaciją, pasakoja, kad atvyko į Rūdiškes paimti trijų jaunuolių, kurie užsakė keliavimą internetu, kaip taksi paslaugą. Jaunuoliai jam rodė kelią, kol privažiavo kapines, tačiau jis pastebėjo, kad situacija kelia įtarimų. Z. V. nurodo pareigūnams, kad šalia yra liudytojos, mačiusios įvykį, ir kad jis pats miške surado išmestą savo juodos spalvos rankinę su dokumentais, tačiau pinigų joje nebuvo – kaip jis nurodė, rankinėje buvo apie 150 Eur. Z. V. paaiškina, jog rankinę rado ten, kur jaunuoliai, paskambinę liudytojai – K. I., pasakė ją palikę. K. I. prie pareigūnų patvirtina, kad gavo „Messenger“ žinutę, jog „dokai guli ten, kur bėgom“. Z. V. paaiškina, kad nuėjęs nurodyta kryptimi pasiėmė rankinę – dokumentai joje buvo, tačiau pinigų pasigedo. Jo teigimu, rankinę jaunuoliai atėmė panaudodami fizinį smurtą: grumtynių metu jis buvo parverstas ant žemės, po to atsikėlė, tačiau buvo parverstas dar kartą, o tada rankinė iškrito iš jo rankų ir jaunuoliai su ja pabėgo. Pareigūnui teiraujantis apie jaunuolių išvaizdą, Z. V. nurodo, kad vienas buvo su juoda kepure, baltais marškinėliais ir tamsiais šortais, kitas – su maikute ir raudonos spalvos šortais. Pareigūnas patikrina informaciją ir nurodo, kad galimai tai tie patys asmenys, kurie minėti ankstesnėje informacijoje. K. I. papildomai paaiškina, jog M. D. K. yra vienintelis iš minėtos trijulės pilnametis. Pareigūnui paklausus, ar Z. V. sustojo pats, šis patvirtina, kad taip, nes vaikinų nurodomas maršrutas sukėlė jam įtarimą. Z. V. nurodo, kad sustojus automobiliui jaunuoliai jam pasakė „nu seni, tau pizda“, po ko vienas iš jų jį sugriebė automobilyje. Jis paaiškina, kad jaunuoliai reikalavo atiduoti pinigus, sakydami: „vsio seni, tau pizda, duok ką turi, duok pinigus“. Z. V. atsisegė saugos diržą, iššoko iš automobilio ir pastebėjo pas vieną iš jaunuolių blizgantį daiktą, panašų į peilį. Tuo metu vienas iš jaunuolių stvėrė jo rankinę iš automobilio durelių kišenėlės; Z. V. rankinę atgavo, tačiau buvo parverstas antrą kartą, rankinė vėl iškrito, ir jaunuoliai ją pagrobė. Z. V. nurodo, kad jaunuoliai jam grasino, sakydami: „seni, tau žopa, aš supjaustysiu ratus“, ir matė jų rankose blizgančius daiktus, tačiau tiksliai negalėjo įvardyti, kas tai buvo. Po šių grasinimų jis vėl šoko prie jaunuolių, kurie buvo prie automobilio ratų, tačiau visi trys jaunuoliai išbėgo į mišką. Vaizdo įraše daugiau tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota. Įrašas baigiasi 22:55:46 val. (t. 2, b. l. 91–94).

2024 m. rugpjūčio 9 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti Bendrojo pagalbos centro (BPC) garso įrašai. Protokole nurodyta, kad pirmasis skambutis BPC buvo gautas 2024-08-06, 19:47:46 val., ID (duomenys neskelbtini), įrašo trukmė – 3 min. 17 sek. Iš garso įrašo turinio matyti, kad į BPC paskambinęs vyras praneša, jog prieš maždaug 10 minučių Rūdiškėse, prie kapinių, jį apvogė trys jaunuoliai, kurie pabėgo, o jis bandė juos vytis per miškelį. Vyras nurodo, kad iš jo buvo pavogta piniginė, dokumentai ir raktai, taip pat informuoja, jog yra liudininkų, kurie atpažino du asmenis – M. D. K. ir D. B.; trečiojo jaunuolio jis pats įžvelgti nespėjo. Antrasis skambutis BPC užfiksuotas 2024-08-06, 19:57:05 val., ID (duomenys neskelbtini), įrašo trukmė – 55 sek. Iš įrašo matyti, kad skambina tas pats vyras, kuris teiraujasi, ar policijos ekipažas jau vyksta į įvykio vietą (t. 2, b. l. 86–90).

2024 m. rugsėjo 19 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas įtariamojo D. B. pateiktas vaizdo ir garso įrašas, pavadinimu „att.lP26LeD1QKAdicbTrpYTQw MKhX5PforN3Gg9SNuna-I.mp4“, kurio trukmė – 33 sek. Vaizdo įrašas darytas šviesiu paros metu, filmuojant rankoje laikoma mobilia vaizdo kamera; tiksli įrašymo data ir laikas vaizdo įraše nenurodyti. Įrašo pradžioje matyti du jaunuoliai: vienas vilkintis juodos spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis, dėvintis raudonos spalvos šortus ir baltus sportinius batus, tyrimo metu nustatyta – tai A. J.; kitas – vilkintis pilkos spalvos trumpomis rankovėmis marškinėlius, tamsiai mėlynus šortus, avintis tamsios spalvos sportinius batus, ant galvos dėvintis juodai baltą kepurę su snapeliu, tyrimo metu nustatyta – tai M. D. K... Abu matomi prie stovinčio juodos spalvos automobilio „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusėje, jėga bandantys atidaryti kairės pusės priekines dureles. 00:01 min. M. D. K., laikydamas dešinėje rankoje daiktą, Z. V. pasako: „Praduriu padangą!“. Tuo metu Z. V., apsirengęs juodos spalvos marškinėliais trumpomis rankovėmis, šviesiai mėlynos spalvos džinsinėmis kelnėmis ir tamsiais batais, atidaro vairuotojo pusės duris. 00:03 min. A. J. ištaria: „Tau pizda!“ ir dešine koja spiria į automobilyje sėdintį Z. V., po ko pastarasis dureles uždaro. 00:05 min. A. J. vėl jėga atidaro dureles, o tuo metu M. D. K. prie galinio kairės pusės rato atlieka veiksmus su rankoje laikomu daiktu. 00:07 min. matyti, kad M. D. K. bando rankoje laikomu daiktu pradurti galinę kairės pusės automobilio padangą. 00:08 min. Z. V. nustumia M. D. K. nuo automobilio. 00:10 min. M. D. K. dešine koja spiria Z. V. į pilvo sritį; fone girdėti moteriški riksmai. 00:11 min. pradeda vykti Z. V. ir A. J. grumtynės. 00:14 min. matyti ant žemės nukrentantis juodos spalvos peilis, o įrašą darantis D. B. garsiai sako: „Ė, baikit nachui, su peiliu nedarykit nieko, blet!“. 00:18 min. A. J. ir M. D. K. grumtynių metu bando iš nugaros nuo Z. V. paimti juodos spalvos rankinę, kurią šis dėvi per petį. 00:22 min. visi trys – A. J., M. D. K. ir įrašą darantis D. B. – pradeda bėgti iš įvykio vietos link miško. Toliau tyrimui reikšmingos informacijos vaizdo įraše nėra (t. 2, b. l. 156–158).

Motyvuojamoji dalis

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-247-788/2017). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Dėl nusikalstamos veikos, įtvirtintos BK 178 straipsnio 2 dalyje

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė), arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į transporto priemonę.

Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis A. J. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką – svetimo turto vagystę, įvykdytą įsibrovus į transporto priemones. Kaltinamasis galutinai pripažino, kad 2024 m. birželio 18–19 d. naktį, būdamas neblaivus, perlipęs tvorą pateko į gyvenamojo namo kiemą (duomenys neskelbtini), ir įsibrovė į du neužrakintus automobilius – „Jeep Renegade“ ir „BMW X3“. Iš pirmojo jis pagrobė Valstybinių miškų urėdijai priklausantį planšetinį kompiuterį „Samsung Galaxy Tab Active3“, iš antrojo – 160 eurų grynųjų ir raktų ryšulį. Pats kaltinamasis nurodė, kad veikė vienas, o planšetę ir pinigus parsinešė namo, planšete naudojosi prisijungdamas prie savo socialinių tinklų paskyrų, o pinigus išleido. Kaltinamojo prisipažinimą patvirtina nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymai. P. V. nurodė, kad iš jo tarnybinio automobilio dingo planšetė, kuri kitą dieną buvo rasta A. J. kambaryje ir jam grąžinta kaltinamojo seserų K. I. ir B. Š.. Įrenginio apžiūroje nustatyta, kad jame buvo aktyvios A. J. socialinių tinklų paskyros, o tai neabejotinai patvirtina jo naudojimąsi pavogtu daiktu. Nukentėjusysis H. V. nurodė, kad iš jo automobilio dingo 160 eurų bei raktų ryšulys – šias aplinkybes vėliau visiškai patvirtino pats kaltinamasis. Įvykio vietos apžiūros duomenys patvirtina, kad abu automobiliai buvo neužrakinti, daiktai juose išmėtyti, o tikėtiną vagystės laiką nurodė ir patys nukentėjusieji. Nors ikiteisminio tyrimo pradžioje kaltinamasis bandė teigti vagystę padaręs su E. P., šiuos parodymus jis vėliau pats paneigė ir paaiškino juos buvus melagingus dėl streso. Jokie kiti bylos duomenys E. P. dalyvavimo nepatvirtino, tad ikiteisminio tyrimo metu duoti A. J. paaiškinimai vertintini kritiškai.

Atsižvelgdamas į kaltinamojo prisipažinimą, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus, įvykio vietos apžiūros protokolą, planšetės apžiūros metu fiksuotus faktus bei turto vertę pagrindžiančius dokumentus, teismas daro išvadą, kad A. J. įsibrovė į dvi transporto priemones ir iš jų pagrobė svetimą turtą. Šių aplinkybių visuma leidžia be pagrįstų abejonių konstatuoti nusikalstamos veikos sudėtį pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, todėl jo veiksmai kvalifikuoti tinkamai.

Dėl nusikalstamos veikos, įtvirtintos BK 180 straipsnio 2 dalyje

Pagal BK 180 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą ar kitą daiktą, kuriuo galima žmogų žaloti, arba apiplėšė pagrobdamas didelės vertės svetimą turtą (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymų visuma, teismas konstatuoja, kad kaltinamieji A. J., M. D. K. ir D. B. padarė jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką – plėšimą, padarytą bendrininkų grupe, panaudojant pavojingą daiktą – peilį, smurtiniais veiksmais nežymiai sutrikdant nukentėjusiajam sveikatą bei atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis.

Teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimas iš esmės yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Būtinas bet kurios bendrininkavimo formos požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas. Teismų praktikoje įsitvirtinusi nuostata, kad bendrininkų susitarimas dėl bendros nusikalstamos veikos gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais, todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nebūtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 23 d. Nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-197/2009; 2012 m. rugsėjo 25 d. Nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-403/2012 ir kt.).

Iš visų trijų kaltinamųjų ikiteisminio tyrimo metu duotų apklausų matyti, kad kaltinamieji A. J. ir M. D. K. kaltę pripažino visiškai, o D. B. pradžioje kaltės nepripažino, teigdamas, kad tik filmavo įvykį, tačiau vėliau papildomose apklausose taip pat visiškai pripažino kaltę, paaiškindamas, jog suprato, kad bus vykdomas plėšimas ir sąmoningai liko kartu, dalyvavo veiksmuose ir pasišalino iš įvykio vietos. Visų trijų kaltinamųjų parodymai iš esmės yra nuoseklūs ir vieni kitus patvirtina, o prieštaravimai tarp pirminių ir vėlesnių parodymų vertintini kritiškai, kadangi juos paneigia teisiamojo posėdžio metu duoti kaltinamųjų parodymai bei kita rašytinė bylos medžiaga. Kaltinamųjų parodymai patvirtina, kad 2024 m. rugpjūčio 6 d. visi trys kaltinamieji Rūdiškėse, sėdėdami Šilo parkelyje, iš anksto susitarė apiplėšti taksi vairuotoją. Kaip nurodė tiek A. J., tiek M. D. K.., būtent jiems sėdint parkelyje kilo mintis, jog taksi vairuotojai turi pinigų ir juos būtų galima apvogti. Kaltinamasis M. D. K. patvirtino, kad jis nuvažiavo į savo namus bei atsivežė peilį ir neveikiantį „tazerį“, skirtus taksi vairuotojo gąsdinimui. M. D. K. nurodė, kad peilį pasiliko sau, o „tazerį“ perdavė A. J.. Visi trys kaltinamieji laukė, kol atvyks taksi vairuotojas, ir žinojo bendrą planą – vairuotoją apiplėšti, užpuolant jį miško kelio atkarpoje. Atvykus į nuošalią vietą prie Rūdiškių kapinių, A. J. iš nugaros apėmė vairuotojo kaklą ir ėmė jį smaugti, reikalaudamas pinigų. Išlipę A. J. ir M. D. K. pradėjo vairuotoją mušti ir spardyti, mėgindami atimti jo kuprinę. Vaizdo įraše, kurį pateikė D. B., aiškiai matyti, kaip M. D. K. laiko peilį, juo grasina nukentėjusiajam ir bando pradurti automobilio padangą, o A. J. spiria Z. V., šaukdamas grasinančius žodžius. Vaizdo įrašas pilnai paneigia pirminius D. B. paaiškinimus, jog jis tik stebėjo situaciją, kadangi įraše aiškiai matyti, kad visi trys kartu veikė užpuolimo metu, o D. B. bėgo kartu su bendrininkais, suprasdamas nusikalstamos veikos esmę ir jai neprieštaraudamas. Kaltinamųjų parodymus pilnai patvirtina nukentėjusiojo Z. V. parodymai, kuriuose jis nurodė, kad jam būnant automobilyje vienas iš jaunuolių sugriebė jį už kaklo, liepė atiduoti pinigus ir daiktus, o išlipus iš automobilio visi trys jaunuoliai jį apsupo, mušė rankomis ir kojomis, parvertė ant žemės, atėmė rankinę ir pabėgo su jo turtu. Jaunuolių veiksmų metu jis patyrė ne mažiau kaip dvidešimt smūgių. Šiuos parodymus patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad nukentėjusiajam padarytos devynios poodinės kraujosruvos, būdingos smūgiams kietais bukais daiktais, sukeliančios fizinį skausmą ir atitinkančios nežymų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusysis taip pat patvirtino, kad jo rankinėje buvo 150 eurų, kurie po įvykio dingo, o dokumentai ir kiti daiktai buvo palikti. Tai atitinka tiek A. J., tiek M. D. K. parodymus dėl pinigų pasidalinimo bei jų sumos. Vaizdo įraše fiksuota grumtynių dinamika visiškai sutampa su nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis. Iš įrodymų visumos akivaizdu, kad visi trys kaltinamieji veikė susitarę iš anksto, jų veiksmai buvo suderinti, nukreipti į vieną tikslą – apiplėšti nukentėjusįjį. Jie kartu planavo, kartu nuvyko į įvykio vietą, kartu naudojo fizinį smurtą ir kartu pabėgo po nusikaltimo. Be to, panaudotas peilis objektyviai kvalifikuotinas kaip pavojingas įrankis, o jo naudojimas bei grasinimai nukentėjusiajam atitinka BK 180 straipsnio 2 dalies kvalifikuojantį požymį.

Atsižvelgdamas į visų įrodymų visetą, teismas daro vienareikšmę išvadą, kad kaltinamųjų kaltė visiškai įrodyta, o jų padaryta veika atitinka plėšimą, padarytą bendrininkų grupe, panaudojant daiktą , kuriuo galima žaloti žmogų ir smurtiniais veiksmais sukeliant fizinį skausmą.

Taigi, byloje esančių įrodymų visuma – kaltinamųjų prisipažinimai, nukentėjusiojo parodymai, specialistų išvado bei kita rašytinė bylos medžiaga – leidžia be pagrįstų abejonių teigti, kad A. J., M. D. K. ir D. B. padarė jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką – plėšimą, panaudodami daiktą, kuriuo galima žmogų žaloti, t. y. nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje. Jų veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 2 dalį.

IV. Atsakomybės individualizavimo pagrindai ir motyvai

BK 54 straipsnio dalyje įtvirtintos aplinkybės, į kurias teismas, skirdamas bausmę turi atsižvelgti: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Dėl bausmės individualizavimo kaltinamajam A. J.

Bylos medžiaga nustatyta, jog A. J. nusikalto būdamas nepilnamečiu, bausmės skyrimui reikšmingos baudžiamojo įstatymo nuostatos, susijusios su nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumais. BK 91 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, skirdamas bausmę nepilnamečiui, be šio kodekso 54 straipsnio 2 dalyje išvardytų aplinkybių, atsižvelgia į: 1) nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas; 2) nepilnamečio sveikatos būklę ir socialinę brandą; 3) anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą; 4) nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.

A. J. atsakomybė lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis pilnai pripažino savo kaltę ir gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina, tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje, padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tai yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Kaltinamasis A. J. padarė dvi baigtas tyčines nusikalstamas veikas, priskiriamas apysunkių (BK 178 straipsnio 2 dalis) bei sunkių (BK 180 straipsnio 2 dalis) nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 4 dalis, 5 dalis). Nustatyta, kad kaltinamasis Lietuvos Respublikoje teistas du kartus, tačiau pažymėtina, kad šiuo nuosprendžiu nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo metu jis teistas nebuvo, kadangi minėti apkaltinamieji nuosprendžiai buvo priimti po nuosprendžiu nagrinėjamų veikų padarymo. Iš administracinių nusižengimų išrašo matyti, kad kaltinamasis administracine tvarka baustas, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje.

2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo 2024 m. lapkričio 7 d. priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60, 99, 100, 100¹, 100², 100³, 103, 107, 108, 109, 123, 124, 125, 126, 127, 128, 129, 131, 132, 134, 135, 136, 137, 138, 139, 140, 142, 143, 145, 146, 147, 1471, 1472, 148, 149, 150, 151, 1511, 152, 1521, 156, 157, 159, 160, 161, 162, 169, 170, 170¹, 170², 172, 173, 174, 175, 176, 178, 180, 181, 1821, 185, 188, 189, 189¹, 191, 192, 193, 194, 196, 197, 198, 198¹, 198², 202, 206, 207, 208, 209, 210, 213, 214, 215, 217, 218, 224, 229, 231, 232, 233, 234, 236, 238, 249¹, 250, 250², 250⁴, 250⁵, 251, 256, 256¹, 257, 257¹, 258, 259, 262, 265, 267, 267¹, 267², 267³, 268, 270, 270², 270³, 273, 274, 275, 276, 276¹, 276², 2763, 277, 278, 279, 280, 281, 283, 285, 286, 287, 288, 289, 292, 292¹, 294, 295, 296, 297, 299, 300, 301, 302, 302¹, 303, 304, 306, 3061, 306², 307, 308, 309, 310, 311, 312 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas Nr. XIV-3060 (toliau – Įstatymas).

Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK 178 straipsnio 2 dalies sankcija numatė viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Šiuo įstatymu BK sankcijoje yra numatyta, kad už nusikalstamą veiką yra skiriama bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų. Neliko viešųjų darbų bausmės, todėl toks įstatymas yra laikytinas sunkinančiu kaltinamojo teisinę padėtį. Atsižvelgiant į tai taikytina veikos padarymo metu galiojusi BK 178 straipsnio 2 dalies redakcija.

Nusikalstamos veikos padarymo metu BK 180 straipsnio 2 dalies sankcija numatė, kad už nusikalstamą veiką yra skiriama laisvės atėmimo bausmė nuo iki 7 metų. Šiuo įstatymu BK sankcijoje yra numatyta, kad už nusikalstamą veiką yra skiriama laisvės atėmimo bausmė nuo 2 iki 8 metų, todėl toks įstatymas yra laikytinas sunkinančiu kaltinamojo keičiama BK 180 straipsnio 2 dalies sankcija, tai yra sankcijoje numatant minimalią laisvės atėmimo bausmės terminą, t. y. šiuo metu galiojančios redakcijos BK 180 straipsnio 2 dalies teisinę padėtį. Atsižvelgiant į tai taikytina veikos padarymo metu galiojusi BK 180 straipsnio 2 dalies redakcija, t. y. 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija.

Taigi, teismas, įvertinęs visus byloje nustatytus duomenis, teismas sprendžia, kad kaltinamajam už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina arešto bausmė. Nustatyta, kad kaltinamasis, būdamas nepilnametis, įvykdė šią veiką impulsyviai, nesiekdamas sukelti didesnių padarinių, jo veika nesukėlė sunkesnių pasekmių, o padaryta žala yra palyginti nedidelė. Teismas atsižvelgia į ribotą socialinę brandą, lėmusią nebrandų sprendimų priėmimą. Vis dėlto, po veikos padarymo kaltinamasis pripažino kaltę, išreiškė aiškų gailestį, lankė mokyklą ir laikėsi jam taikytų pareigų, todėl akivaizdu, kad jo elgesys rodo pozityvius pokyčius. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į kaltinamojo amžių nusikalstamos veikos padarymo metu bei tai, kad siekiant paveikti jo elgesį pakanka trumpalaikio laisvės suvaržymo, teismas konstatuoja, kad teisinga ir proporcinga bausmė yra 45 parų areštas, kuris laikytinas pakankamu siekiant jo resocializacijos ir specialiosios prevencijos tikslų.

BK 180 straipsnio 2 dalies sankcija už šią veiką įstatymo leidėjo yra suformuluota taip, kad vienintelė galima bausmės rūšis yra laisvės atėmimas, todėl teismas privalo individualizuoti tik jos trukmę. BK 91 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog kai skiriama laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui, jos minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos šio kodekso straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje. Teismo vertinimu nors kaltinamasis iki šios veikos padarymo nebuvo teistas, nusikalto būdamas nepilnamečiu, tačiau įvertinus jo vaidmenį nusikalstamos veikos daryme skirti minimalios bausmės nėra pagrindo. Atsižvelgiant į ankščiau nurodytas nuskalstamos veikos aplinkybes, kaltinamojo prisipažinimą, jį charakterizuojančias aplinkybes, socialinę brandą teismas sprendžia, kad už BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą kaltinamajam skirtina 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Nustatyta, kad ši veika buvo pavojingesnė, pasižyminti aktyviu smurtu prieš nukentėjusįjį ir sąmoningais veiksmais, nukreiptais į svetimo turto užvaldymą. Nors kaltinamasis nusikalto būdamas nepilnametis, tačiau jo veiksmai rodo brandesnį suvokimą apie daromos veikos pavojingumą ir aiškų ketinimą pasipelnyti. Kaltinamojo elgesys po nusikalstamos veikos buvo nuoseklus, jis nevengė atsakomybės bei kaltę pripažino. Žala nukentėjusiajam, įskaitant tiek turtinę, tiek neturtinę, yra žymi, todėl mažesnė ar alternatyvi bausmė neatitiktų bausmės tikslų. Atsižvelgdamas į visas BK 91 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, veikos pavojingumą ir padarinius, teismas konstatuoja, kad teisinga ir proporcinga bausmė yra 1 (vienerių) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimas. Toks bausmės dydiss būtinas siekiant prevencijos tikslų.

Pagal BK 63 straipsnio 1 dalį, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai (BK 63 straipsnio 4 dalis). Teismas atkreipia dėmesį, kad dalinis bausmių sudėjimas yra tinkama bendrinimo priemonė šioje situacijoje, kadangi skiriamų bausmių terminai yra dideli, o taikant visišką bausmių sudėjimą, paskirta bausmė būtų akivaizdžiai neproporcinga tiek padarytoms veikoms, tiek siekiant bausmės tikslų. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam A. J. skirtinos bausmės yra bendrintinos dalinio sudėjimo būdu, paskiriant subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Pagal BK 64¹ straipsnį, baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Atsižvelgiant į visa tai, kaltinamajam savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų pripažinus pilnai, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (nagrinėjamu atveju 1/3 sudaro 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo bausmės) ir A. J. skirtina 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Nagrinėjamoje byloje A. J. nusikalstamas veikas padarė iki priimant Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. kovo 3 d. nuosprendį bei Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. kovo 15 d. nuosprendį. Todėl šiuo nuosprendžiu paskirtoji bausmė bendrintina su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. gegužės 13 d. nutartimi paskirta ir neatlikta 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausme BK 63 straipsnio nuostatomis. Atsižvelgiant į ankščiau minėtas aplinkybes, teismas taiko švelnesnį bendrinimo būdą, tai yra dalinį sudėjimą. Pagal BK 65 straipsnio nuostatas, viena laisvės atėmimo diena yra lygi trims laisvės paribojimo paroms, vadinasi A. J. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. gegužės 13 d. nutartimi paskirta 10 (dešimt) mėnesių laisvės apribojimo bausmė yra lygi 3 (trims) mėnesiams laisvės atėmimo. Todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė bendrintina, su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. gegužės 13 d. nutartimi paskirta subendrinta galutine bausme, bausmes iš dalies sudedant, konstatuojant, kad A. J. skirtina subendrinta – 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į paskirtą bausmę įskaityti Vilniaus rajono rūmų 2025 m. gegužės 13 d. nutartimi paskirtos bausmės atliktą dalį.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

BK 92 straipsnio 3 dalis numato , jog nepilnamečiui, nuteistam daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, išskyrus labai sunkius nusikaltimus ir sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVII, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLII ir XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip vieneri metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą.

Nagrinėjamu atveju A. J. nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnamečiu. Šios bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis Lietuvos Respublikoje teistas du kartus, tačiau pažymėtina, kad šiuo nuosprendžiu nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo metu jis teistas nebuvo, kadangi minėti apkaltinamieji nuosprendžiai buvo priimti po nuosprendžiu nagrinėjamų veikų padarymo, todėl laikytina, jog šias nusikalstamas veikas padarė būdamas neteistu. Teismo vertinimu įvertinus jo socialinę brandą, atsižvelgus į atsakomybę lengvinančią aplinkybe, jog prisipažino, gailisi, mokosi suaugusiųjų mokykloje, registruotas užimtumo tarnyboje planuoja dirbti teismas sprendžia, taip pat ir į tai, jog nukentėjusiųjų pretenzijos iš esmės yra su žalos atlyginimu jog bausmės tikslai gali būti pasiekti neįzoliuojant nuo visuomenės, o sudarant galimybes resocializuotis ir vykdant teismo paskirtus įpareigojimus. Teismas įvertinus tai, jog šias nuskalstamas veikas padarė būdamas neteistu, sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti taikius visišką bausmės vykdymo atidėjimą, o ne dalinį , tačiau ženkliai didesniam nei minimalus. Atkreiptinas dėmesys, kad BK 80 straipsnyje nepilnamečių atsakomybės ypatumai nustato, kad asmenims, kuriems veikos padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų, prioritetas turi būti skiriamas auklėjamojo poveikio priemonių skyrimui, ne laisvės atėmimui. Teismo vertinimu atidėjus bausmės vykdymą didesniam nei minimalus ir paskyrus auklėjamojo poveikio priemones ir tokiu būdu parodant pasitikėjimą bus bausmės tikslai bus pasiekti efektyviau , nei taikant dalinį bausmės vykdymo atidėjimą. Todėl bausmės vykdymas atidėtinas , paskiriant auklėjamojo poveikio priemones turtinės žalos atlyginimą ir elgesio apribojimą 12 mėnesių, taikant šiuos įpareigojimus: būti namuose nuo 23 val. iki 5 val, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, tęsti mokslus arba dirbti, nebendrauti ir neieškoti ryšių su M.D. K. ir D. B., bei sudalyvauti elgesio pataisos programoje. Atsižvelgiant į tai, jog planuoja dirbti, kas reiškia planuoja turėti pajamų, todėl skirtinas įpareigojimas atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą.

Dėl bausmės individualizavimo kaltinamajam M. D. K.

M. D. K. atsakomybė lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jis pilnai pripažino savo kaltę ir gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), be kita ko, teismo posėdžio metu atlygino dalį nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytos žalos (59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina, tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tai yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Kaltinamasis M. D. K. padarė vieną baigtą tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis Lietuvos Respublikoje neteistas, administracine tvarka baustas, dirbantis pagal individualią veiklą, nevedęs, atlikęs karinę tarnybą Lietuvos kariuomenėje.

Taigi, įvertinęs nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 2 dalyje, pobūdį, padarinius ir kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė. Sankcija už šią veiką įstatymo leidėjo yra suformuluota taip, kad vienintelė galima bausmės rūšis yra laisvės atėmimas, todėl teismas privalo individualizuoti tik jos trukmę. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, siekdamas neteisėtai užvaldyti svetimą turtą, panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, o tai reikšmingai padidina veikos pavojingumą. Veika pasižymi aktyviais ir kryptingais veiksmais, rodančiais ryžtingą nusikalstamą elgesį, kuris negali būti laikomas atsitiktiniu ar situaciniu. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes – tai, kad jis pripažino kaltę ir gailisi, teisiamojo posėdžio metu atlygino nukentėjusiajam dalį padarytos žalos , taip pat į jo socialinę padėtį. Tačiau šios aplinkybės savaime nepaneigia padarytos nusikalstamos veikos intensyvumo, pavojingumo visuomenei ir nukentėjusiojo patirtos žalos. Skiriant bausmę taikytinos BK 182 straipsnio 2 dalies nuostatos ( 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) , kur numatyta laisvės atėmimas iki 7 metų. Teismas pažymi, kad siekiant teisingumo, proporcingumo ir bausmės tikslų įgyvendinimo, nėra pagrindo skirti bausmę, artimą įstatymo minimaliai ribai, nes tokia bausmė neužtikrintų pakankamo prevencinio poveikio kaltinamajam. Atsižvelgdamas į šių aplinkybių visumą, į veikos pavojingumą ir į tai, kad šio nusikaltimo padarymui būdingas smurtinis pobūdis, teismas konstatuoja, kad teisinga, adekvati ir proporcinga bausmė yra 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo. Šis terminas leidžia pasiekti visus BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės tikslus, t. y. nubausti kaltinamąjį, paveikti jį laikytis įstatymų ir užkirsti kelią naujų nusikaltimų padarymui, kartu išlaikant teisingumo ir individualizavimo principų pusiausvyrą.

Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino pilnai, vadovaujantis 64¹ straipsniu, M. D. K. skirtina bausmė mažintina trečdaliu (nagrinėjamu atveju 1/3 sudaro 7 (septynis) mėnesius laisvės atėmimo bausmės) ir skirtina 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis 54 straipsnio 3 dalimi, pažymėtina, jog jeigu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas. Įvertinęs M. D. K. asmenybę, jo elgesį po nusikalstamos veikos, atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir visas bylos duomenų visumoje nustatytas sąlygas, teismas sprendžia, kad šiam kaltinamajam laisvės atėmimo bausmės vykdymą tikslinga ir pagrįsta atidėti. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis pripažino kaltę, nuoširdžiai gailisi, bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo institucijomis, yra teigiamai charakterizuojamas, turi pastovią gyvenamąją vietą, dirba, yra atlikęs karinę tarnybą, o tai leidžia daryti išvadą, kad jo atsakomybės lygis sudaro realias sąlygas koreguoti elgesį be realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Nors nusikalstama veika yra pavojinga, bylos aplinkybės leidžia spręsti, kad reali bausmės atlikimo būtinybė šiuo atveju nėra vienintelis proporcingas būdas pasiekti bausmės tikslus. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad realaus bausmės atlikimo skyrimas būtų pernelyg griežta ir kaltinamojo resocializaciją labiau apsunkinanti priemonė, kai tuo tarpu bausmės vykdymo atidėjimas, taikant teismo paskirtus įpareigojimus, yra pakankamas ir adekvatus paveikti kaltinamąjį, paskatinti jį laikytis įstatymų ir užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Todėl siekiant teisingumo, individualizavimo ir prevencijos tikslų, teismas sprendžia, kad M. D. K. būtina pilnai atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 (metams) metams, nes tokia priemonė geriausiai suderina bausmės griežtumą su jos prevenciniu poveikiu ir yra pakankama jo elgesiui koreguoti laisvėje.

Taigi, atsižvelgiant į visą, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad kaltinamajam M. D. K. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje yra skirtina 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant, be intensyvios priežiūros, bei įpareigojant kaltinamąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 5 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; 2) pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 4) nebendrauti ir neieškoti ryšių su A. J. ir D. B., dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Dėl bausmės individualizavimo kaltinamajam D. B.

Iš bylos medžiagos matyti, jog D. B. nusikalto būdamas nepilnamečiu, bausmės skyrimui reikšmingos baudžiamojo įstatymo nuostatos, susijusios su nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumais. BK 91 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, skirdamas bausmę nepilnamečiui, be šio kodekso 54 straipsnio 2 dalyje išvardytų aplinkybių, atsižvelgia į: 1) nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas; 2) nepilnamečio sveikatos būklę ir socialinę brandą; 3) anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą; 4) nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.

D. B. atsakomybė lengvinančia aplinkybė laikytina tai, kad jis pilnai pripažino savo kaltę ir gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina, tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tai yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Kaltinamasis M. D. K. padarė vieną baigtą tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis Lietuvos Respublikoje neteistas, administracine tvarka baustas, nedirbantis, nevedęs.

Skirdamas bausmę kaltinamajam D. B., teismas vertina padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, jo vaidmenį darant nusikalstamą veiką, elgesį po nusikaltimo. D. B. teisiamas už dalyvavimą plėšime, numatytame BK 180 straipsnio 2 dalyje, kuris priskirtinas prie sunkių nusikaltimų, padarytų veikiančių bendrininkų grupe, panaudojant fizinį smurtą, gąsdinimą peiliu ir atimant nukentėjusiajam galimybę priešintis, siekiant pagrobti turtą. Nors pats kaltinamasis fiziškai smūgių nukentėjusiajam nesudavinėjo, tačiau jo veika nėra formali ar pasyvi – byloje nustatyta, kad jis iš anksto suvokė ir pritarė bendrai plėšimo idėjai, dalyvavo pasirengimo veiksmuose, kartu laukė atvykstančio taksi, žinojo apie peilio ir elektros šoko atsinešimą, važiavo automobilyje suprasdamas, kad bus daromas plėšimas, bei įvykio metu filmavo bendrininkų veiksmus, stovėjo greta, perspėjo apie nukentėjusiojo ginamuosius veiksmus, tokiu būdu objektyviai prisidėdamas prie Z. V. galimybės priešintis sumažinimo ir suteikdamas pranašumą kitiems bendrininkams. Tokia jo veika laikytina realiu, nusikalstamos veikos padarymą palengvinusiu indėliu, o ne atsitiktiniu buvimu įvykio vietoje. Vertinant kaltinamojo asmenybę, atsižvelgtina į tai, kad D. B. nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis, iki tol neteistas, duomenų apie kitų nusikaltimų padarymą nėra, kaip nurodė pats, mokėsi mokykloje, tačiau jos nebaigė dėl neišlaikytų egzaminų, po mokyklos ir iki šiol nedirba, turi artimųjų paramą, byloje nėra duomenų apie psichikos sutrikimus ar priklausomybes. Kaltinamasis teisiamajame posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu kaltę visiškai pripažino, išsamiai paaiškino įvykio aplinkybes, pateikė tyrimui reikšmingą vaizdo įrašą, aiškiai įvardijo, kad suprato dalyvavęs plėšime, ir deklaravo gailėjimąsi, žadėjo atsiprašyti nukentėjusiojo, nurodė besirengiantis tarnauti kariuomenėje, tęsti mokslus. Tačiau kartu atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis nusikaltimą padarė kartu su kitais jaunuoliais, sąmoningai nepasitraukė, nors, kaip pats nurodė, suprato, kad ruošiamasi plėšimui, suvokė peilio ir „tezerio“ atsinešimo tikslą. Tai rodo, jog nusikalstama veika nėra momentinis impulsyvus poelgis, o sąmoningai priimtas sprendimas prisijungti prie bendrai planuojamo smurtinio turto grobimo. Nusikalstama veika padaryta prieš nukentėjusįjį, kuris dėl sveikatos būklės yra fiziškai silpnesnis, o įvykio metu patyrė ne tik fizinį skausmą dėl ne mažiau kaip devynių atskirų trauminių poveikių ir poodinių kraujosruvų, bet ir reikšmingas psichologines pasekmes, iki šiol reikalaujančias gydytojų ir psichologų pagalbos, sukėlusias ilgalaikį nesaugumo ir nerimo jausmą darbo aplinkoje. Kaltinamasis, nors ir deklaravo ketinimą atlyginti žalą, iki nuosprendžio priėmimo momento nei turtinės, nei neturtinės žalos nukentėjusiajam neatlygino, realių pastangų (susitarimo dėl dalinio atlyginimo, mokėjimų pradžios, bent simbolinių sumų pervedimo, finansiškai pagrįsto bei realistiško įsipareigojimo) neparodė. Tai neleidžia laikyti, kad jo elgesys po nusikaltimo rodo aktyvų siekį atkurti pažeistas moralės normas ir reikšmingai sumažina padarytos žalos pasekmes. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad, nors D. B. yra jauno amžiaus, neteistas, nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis, gailisi ir pripažįsta kaltę, jo dalyvavimas plėšime ir padarytos veikos pavojingumas yra tokio laipsnio, jog jam skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Teismas atkreipia dėmesį, kad byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kodėl kaltinamajam būtų galima skirti švelnesnę bausmę, negu tai numato BK 180 straipsnio 2 dalies sankcija. Įvertinęs visumą kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių veiksnių, jo amžių ir asmenybę, taip pat laikydamas, kad siekiant BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų – teisingumo atkūrimo, nukentėjusiojo ir visuomenės teisingumo jausmo užtikrinimo, nuteistojo pataisymo ir specialiosios bei bendrosios prevencijos – pakanka skirti laisvės atėmimo bausmę, teismas pripažįsta, jog kaltinamajam D. B. yra proporcinga ir teisinga skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Spręsdamas dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo galimybės, teismas konstatuoja, kad šiuo atveju nėra tokių išimtinių aplinkybių, kurios leistų laikyti, jog net ir šios, artimos minimaliai, realios laisvės atėmimo bausmės būtų akivaizdžiai per griežta ir neatitiktų teisingumo principo. Nusikalstamos veikos pavojingumas, planuotas smurtinio plėšimo pobūdis, nukentėjusiajam padaryta tiek turtinė, tiek ženkli neturtinė žala, nusikaltimo padarymas bendrininkų grupėje panaudojant peilį, taip pat tai, kad žala iki šiol realiai neatlyginta, eliminuoja galimybę taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir vietoj laisvės atėmimo bausmės skirti švelnesnę bausmės rūšį ar bausmę dar labiau švelninti. Vien kaltinamojo nepilnametystė, pirmas nusikaltimas, prisipažinimas, gailėjimasis ir deklaratyvus ketinimas ateityje atlyginti žalą negali būti vertinami kaip išimtinės aplinkybės, kurios nusvertų sunkaus iš anksto planuoto smurtinio plėšimo pobūdį ir pasekmes. Todėl teismas laiko, kad tinkamiausia ir būtina priemonė šiuo atveju yra 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios švelninti taikant BK 54 straipsnio 3 dalį nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino pilnai, vadovaujantis 64¹ straipsniu, D. B. skirtina bausmė mažintina trečdaliu (nagrinėjamu atveju 1/3 sudaro 2 (du) mėnesius laisvės atėmimo bausmės) ir skirtina 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Pagal BK 92 straipsnio 2 dalį, nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Teismas sprendžia, kad paskirtos 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą tikslinga atidėti 1 metams ir 6 mėnesiams, kadangi kaltinamasis, nors šiuo metu nedirba ir neturi pastovių pajamų, teismo posėdžio metu aiškiai išreiškė siekį konstruktyviai keisti savo gyvenimo būdą – jis nurodė planuojantis atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, vėliau tęsti mokslus. Teismas vertina, kad tokie kaltinamojo ketinimai yra realūs ir pagrįsti, atskleidžia jo nuostatą atsiriboti nuo ankstesnės aplinkos ir elgesio modelių bei siekį integruotis į struktūruotą, discipliną ugdančią aplinką, kurioje tikėtina pozityvi asmenybės raida. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad realus bausmės atlikimas nebūtų efektyvesnė priemonė nei probacijos sąlygos ir kontrolė, o bausmės vykdymo atidėjimas sudarys kaltinamajam sąlygas įgyvendinti jo deklaruojamus siekius, kartu užtikrinant teismo nustatytą priežiūrą ir įpareigojimus, būtinus nusikalstamo elgesio prevencijai. Teismo vertinimu, toks sprendimas atitinka teisingumo ir proporcingumo principus bei sudaro galimybes kaltinamajam pataisyti savo elgesį visuomenei saugiu būdu.

Taigi, atsižvelgiant į visą, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad kaltinamajam D. B. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje yra skirtina 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant ir paskiriant auklėjamojo poveikio priemones turtinės žalos atlyginimą ir elgesio apribojimą 12 mėnesių, taikant šiuos įpareigojimus: būti namuose nuo 23 val. iki 5 val, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, tęsti mokslus arba dirbti, nebendrauti ir neieškoti ryšių su M.D. K. ir A. J., bei sudalyvauti elgesio pataisos programoje. Atsižvelgiant į tai, jog yra darbingo amžiaus, priežasčių dėl kurių galėtų nedirbti nėra nustatyta, dirbant būtų galimybė greičiau atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą, todėl skirtinas įpareigojimas atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą.

VI. Civiliniai ieškiniai ir kiti procesiniai klausimai

BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Dėl nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo H. V. civilinio ieškinio

Civilinis ieškovas H. V. 2025 m. vasario 20 d. pateikė civilinį ieškinį, kuriame nurodoma, kad dėl kaltinamojo A. J. veiksmų patyrė 160,00 Eur turtinę žalą (1 b. t., b. l. 41). Civiliniame ieškinyje nukentėjusysis bei civilinis ieškovas nurodo, kad nuo 2024 m birželio 18 d. 22 val. iki 2024 m. birželio 19 d. 8 val., iš jam priklausančio automobilio „BMW X3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo pavogti 160,00 Eur, tad ši pavogta piniginė suma yra laikytina turtinė žala jo atžvilgiu.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 2 dalį kiekvienas asmuo savo veiksmais padaręs kitam asmeniui žalą, ją privalo visiškai atlyginti. Taigi, žala yra pagrindas atsirasti prievolei – kilti civilinei atsakomybei. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum). Paprastai civilinė atsakomybė taikoma už padarytą žalą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, kaltinamojo visišką kaltės pripažinimą, nuoseklius nukentėjusiojo parodymus bei tai, kad iš automobilio „BMW X3“ buvo realiai pagrobta 160,00 Eur pinigų suma, kuri tiesiogiai atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnyje apibrėžtą turtinę žalą, teismas konstatuoja, jog nukentėjusysis patyrė aiškiai pagrįstus ir realius nuostolius. Šie nuostoliai yra tiesioginė ir neišvengiama kaltinamojo neteisėtų veiksmų pasekmė, o pagal CK 6.263 straipsnio 2 dalį kaltinamasis privalo juos visiškai atlyginti. Kadangi civilinis ieškinys yra pagrįstas faktiniais bylos duomenimis, patvirtintas tiek nukentėjusiojo parodymais, tiek paties kaltinamojo pripažinimu, teismas daro išvadą, kad civilinis ieškinys dėl 160,00 Eur turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

Dėl nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo Z. V. civilinio ieškinio

Civilinis ieškovas Z. V. 2025 m. liepos 2 d. pateikė civilinį ieškinį, kuriame nurodoma, kad dėl kaltinamųjų A. J., M. D. K. ir D. B. veiksmų patyrė 150,00 Eur turtinę žalą bei 1 400,00 Eur neturtinę žalą (3 b. t., b. l. 179). Civilinis ieškovas ir nukentėjusysis nurodo, kad nusikalstamos veikos metu iš jo buvo pagrobta 150 eurų grynųjų pinigų, todėl ši suma sudaro tiesioginę turtinę žalą, kurią kaltinamieji privalo atlyginti solidariai. Be patirtos turtinės žalos, ieškovas pažymi, kad dėl kaltinamųjų veiksmų patyrė ir neturtinę žalą: nusikalstamos veikos metu jis jautė fizinį bei emocinį išgąstį, patyrė stresą, nesaugumo jausmą, psichologinį diskomfortą, nepasitikėjimą aplinkiniais ir išliko ilgalaikės neigiamos emocinės pasekmės. Jis pabrėžia, kad užpuolimo metu patirtas išgąstis ir nežinomybė, ar jam nebus padaryta didesnė žala, turėjo reikšmingą poveikį jo psichologinei savijautai, o nusikalstamos veikos staigumas ir agresyvumas sukėlė ypatingą dvasinį sukrėtimą. Civilinis ieškovas remiasi įstatymuose įtvirtintais neturtinės žalos atlyginimo principais, pagal kuriuos tokia žala negali būti tiksliai įvertinta, todėl turi būti kompensuojama pinigais, atsižvelgiant į jos pobūdį, mastą ir teisingumo kriterijus. 2025 m. lapkričio 5 d. teismo posėdžio metu Z. V. teismui pateikė dokumentus, patvirtinančius jo patirtą neturtinę žalą, t. y. medicininius išrašus, receptus vaistams įsigyti, ekspertizių išvadas, mokėjimų už medicinines konsultacijas bei vaistus išrašus.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, kaltinamųjų visišką kaltės pripažinimą, nuoseklius nukentėjusiojo parodymus bei tai, kad A. J., M. D. K. ir D. B. padarytos nuskalstamos veikos – plėšimo – metu, iš nukentėjusiojo Z. V. buvo pagrobtas jam priklausantis turtas, t. y. 150,00 Eur pinigų suma, kuri tiesiogiai atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnyje apibrėžtą turtinę žalą, teismas konstatuoja, jog nukentėjusysis patyrė aiškiai pagrįstus ir realius nuostolius. Šie nuostoliai yra tiesioginė ir neišvengiama kaltinamojo neteisėtų veiksmų pasekmė, o pagal CK 6.263 straipsnio 2 dalį kaltinamieji privalo juos visiškai atlyginti. Kadangi civilinis ieškinys yra pagrįstas faktiniais bylos duomenimis, patvirtintas tiek nukentėjusiojo parodymais, tiek kaltinamųjų pripažinimu, teismas daro išvadą, kad civilinis ieškinys dėl 150,00 Eur turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

Teismas, vertindamas neturtinę žalą pinigais už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistinos žalos dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-288/2014, 3K-3-217-690/2018). Neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik įvertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Nustatydamas žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-85-628/2019). Neturtinės žalos įvertinimas pripažįstamas teisingu, jei konkreti nustatyta žalos atlyginimo piniginė išraiška atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-699/2017), be to, turi būti vertinama žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma, o ne pasirinktinai sureikšminamos tik atskiros aplinkybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-146-895/2018). Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-699/2017).

Teisė į neturtinės žalos atlyginimą bendriausia prasme yra reglamentuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CK 6.250 straipsnyje. Šių nuostatų kontekste neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju žala yra padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, todėl neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi. Neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti, todėl teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). CK nuostatos neįtvirtina atlygintinos neturtinės žalos minimalaus ar maksimalaus dydžio, tačiau žalos atlyginimo dydžiui įvertinti minėtos CK nuostatos pateikia nebaigtinį kriterijų, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, sąrašą. CK 6.250 straipsnio 2 dalis nustato, jog teismas, spręsdamas dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, privalo atsižvelgti į neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, jog šis įtvirtintas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Atsižvelgdamas į tai, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2009; 2010 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010). Tai lemia, jog kriterijai, nuo kurių priklauso žalos atlyginimo dydis, teismo procesiniame sprendime turi būti ne tik formaliai išdėstyti, bet ir išnagrinėti, įvertinant kiekvieno jų reikšmę konkrečiam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Atliekant tokį vertinimą teismo pagrindinė užduotis yra parinkti teisingą, kuo labiau sušvelninančią negatyvius padarinius piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus bei praradimus ir taip sudaryti materialias prielaidas kiek įmanoma atkurti tai, ko, kaip jau minėta, neturtinės vertybės pažeidimo atveju sugrąžinti, adekvačiai įvertinti ir atlyginti pinigais iš esmės nėra galimybės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009).

Įvertinęs byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus duomenis, teismas konstatuoja, kad nukentėjusiojo Z. V. patirta neturtinė žala yra reali, reikšminga ir pagrįsta. Nusikalstama veika buvo padaryta veikiant bendrininkų grupėje, iš anksto susitarus ir pasiruošus – kaltinamieji specialiai iškvietė taksi vairuotoją, atsinešė peilį ir „tazerį“, pavežėjas buvo kviečiamas būtent apiplėšimo tikslu. Nukentėjusysis buvo užpultas trijų asmenų, jam buvo grasinama žodžiais „tau pyzda“, reikalaujant atiduoti pinigus, panaudotas fizinis smurtas, smaugimas, daugybiniai smūgiai rankomis ir kojomis, grasinta peiliu bei automobilio sugadinimu, visa tai vyko atokioje vietoje, tamsiu paros metu, nukentėjusiajam neturint realios galimybės sulaukti pagalbos. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada patvirtina, kad Z. V. buvo padarytos poodinės kraujosruvos devyniais atskirais trauminiais poveikiais, sukėlusios fizinį skausmą ir atitinkančios nežymų sveikatos sutrikdymą, kas paneigia kaltinamųjų bandymus menkinti smurto mastą. Pats nukentėjusysis nuosekliai parodė, kad plėšimo metu patyrė stiprų šoką ir išgąstį, po įvykio pablogėjo jo sveikata, teko vartoti raminamuosius vaistus, lankytis pas psichologą, iki šiol jis periodiškai lankosi pas gydytojus, ką patvirtina pačio nukentėjusiojo pateikti dokumentai, be kita ko, jis jaučia nerimą ir įtampą dirbdamas „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, ypač tada, kai į automobilį įsėda daugiau asmenų. Posėdžio metu nukentėjusysis paaiškino , turėjęs širdies operacijas, kas teismo vertinimu įvykio metu patirtas išgąstis , sukelia baimę ir dėl sveikatos būklės. Neturtinė žala pasireiškia ne tik fiziniu skausmu ir patirtais sužalojimais, bet ir ilgalaikiu nesaugumo, pažeminimo, pasitikėjimo žmonėmis praradimo jausmu, kas akivaizdžiai matyti iš nukentėjusiojo parodymų bei jų nuoseklumo.

Atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, veikos atlikimo būdą (naudojant smurtą ir bauginančias priemones), nukentėjusiojo asmenybę ir sveikatos būklę, jo patirtų fizinių ir psichologinių pasekmių trukmę bei intensyvumą, taip pat į teismų praktiką panašiose bylose, teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo prašoma neturtinės žalos suma nėra akivaizdžiai per didelė ir atitinka teisingo bei protingo atlyginimo principus, todėl nukentėjusiojo patirta neturtinė žala laikytina pagrįsta ir priteistina iš kaltinamųjų A. J., M. D. K. bei D. B. solidariai. Pažymėtina, kad 2025 m. rugsėjo 23 d. teismo posėdžio metu kaltinamasis M. D. K. atlygino dalį nukentėjusiojo civilinio ieškinio, t. y. 100 Eur, o 2025 m. lapkričio 5 d. teismo posėdžio metu – 416,67 Eur. Iš viso M. D. K. atlygino 516, 67 Eur. Ši suma laikytina tinkamai atlyginta žalos dalimi, todėl civilinis ieškinys tenkintinas, minusavus atlygintą jo dalį, pilna apimtimi, t. y. 1 033,33 Eur.

Šiomis aplinkybėmis teismas konstatuoja, kad nusikalstama veika buvo padaryta bendrais veiksmais, kaltinamiesiems veikiant bendrininkų grupe, todėl kiekvienas iš jų yra solidariai atsakingas už nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą visa apimtimi, nepriklausomai nuo individualaus dalyvavimo intensyvumo. Atkreiptinas dėmesys, kad CK 6.280 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmuo, atlyginęs kelių asmenų bendrai padarytą žalą asmuo turi teisę iš kiekvieno reikalauti jų išmokėto žalos atlyginimo dalies, proporcingos jų kaltei. Kai neįmanoma nustatyti kiekvieno iš žalą padariusių asmenų kaltės dydžio, laikoma, kad jie žalą turi atlyginti lygiomis dalimis. Atsižvelgiant į tai, jog dalį civilinio ieškinio atlygino būtent kaltinamasis M. D. K.., pastarajam, kaip solidariniam skolininkui, įvykdžiusiam prievolės dalį už kitus skolininkus, atsiranda regreso (atgręžtinio) reikalavimo teisė į kitus kartu žalą padariusius asmenis – A. J. ir D. B.. Tai reiškia, kad M. D. K. turi teisę regreso tvarka reikalauti iš jų sumokėtų sumų dalių, proporcingų jų kaltei, o kai tokios proporcijos nustatyti neįmanoma – lygiomis dalimis, kaip tai aiškiai įtvirtinta CK 6.280 straipsnio 2 dalyje.

Dėl kitų klausimų

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo įrašu ir išklotinėmis – paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – nuoplovą nuo galinio kairės pusės durelių stiklo – supakuotą į pakuotę Nr. 5; nuoplovą su galimais biologinės kilmės pėdsakais nuo priekinio kairės pusės automobilio lango – supakuotą į pakuotę Nr. 6; 6 daktiloskopinės plokšteles su rankų pėdsakų fragmentais – supakuotas į pakuotę Nr. 7; cigarečių pakelį „Marlboro“ su 2 cigaretėmis - supakuotą į pakuotę Nr. 8.; mikroobjektų pavyzdžius, pažymėtus Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3, nuo galinės sėdynės – supakuotus į pakuotę Nr. 9, patalpintus į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus ministerijos turto valdybos VRM Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių – nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – stiklainį Nr. 1, plombą Nr. 033495; kvapo pėdsaką nuo vidurinės galinės sėdynės sėdimosios dalies – stiklainį Nr. 2, plombą Nr. 033496; kvapo pėdsaką, nuo galinės sėdynės dešinės pusės sėdimosios dalies – stiklainį Nr. 3, plombą Nr. 033497; foninio kvapo pėdsakas iš automobilio salono vidaus – stiklainį Nr. 4, plombą Nr. 033498 patalpintus į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus ministerijos Kinologijos valdybą – nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Kaltinamajam A. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Kaltinamajam M. D. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Kaltinamajam D. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

VII. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos

Byloje pateiktos patikslintos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

2025 m. spalio 31 d. pateiktoje pažymoje nurodyta, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam M. D. K., vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 14.2.2.1 punktu antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 475,00 Eur.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Nagrinėjamu atveju byloje gynėjų dalyvavimas pripažintas būtinu pagal įstatymą. Kadangi valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas teikė valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą M. D. K. nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, kai pagal BPK 51 straipsnį gynėjo dalyvavimas yra būtinas, todėl esant tokiam teisiniam reguliavimui, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamųjų nesuderinamas su šio teise į gynybą. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo M. D. K. atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 1 (vienerių) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi, 65 straipsniu, A. J. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. J. paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi ir 9 dalimi, paskirtą bausmę iš dalies sudėti su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. gegužės 13 d. nutartimi paskirta bausme ir skirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Į paskirtą bausmę įskaityti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. gegužės 13 d. nutartimi paskirtą atliktą bausmės dalį ir kitus nurodytus įskaitytus laikotarpius.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 2 dalimi, A. J. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 ( dvejiems) metams be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsniu, 84 straipsniu ,87 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalies 4 punktu, 4 dalimi, paskirti A. J. auklėjamojo poveikio priemones ? 12 (dvylikos) mėnesių elgesio apribojimą, įpareigojant jį pradėti dirbti arba mokytis, arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, būti namuose nuo 23 val. iki 5 val. ir nebendrauti su ) nebendrauti ir neieškoti ryšių su D. B. ir M. D. K. bei įpareigojimą atlyginti per 1 ( vienerius ) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo H. V. ir Z. V. padarytą turtinę žalą.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

M. D. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, M. D. K. paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, 75 straipsnio 4 dalimi M. D. K. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams be intensyvios priežiūros ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 6 dalies 5 punktu, 7 punktu, 6 punktu ,9 punktu, 10 punktu įpareigoti kaltinamąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 5 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; 2) pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą; dalyvauti elgesio pataisos programoje 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 4) nebendrauti ir neieškoti ryšių su A. J. ir D. B..

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

D. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, D. B. paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 2 dalimi, D. B. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir 6 ( šešiems ) mėnesiams be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsniu, 84 straipsniu ,87 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalies 4 punktu, 4 dalimi, paskirti D. B. auklėjamojo poveikio priemonę ? 12 (dvylikos) mėnesių elgesio apribojimą, įpareigojant jį pradėti dirbti arba mokytis, arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, būti namuose nuo 23 val. iki 5 val. ir nebendrauti su ) nebendrauti ir neieškoti ryšių su A. J. ir M. D. K. bei įpareigojimą atlyginti per 1 ( vienerius ) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo Z. V. padarytą turtinę žalą.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civilinio ieškovo H. V. civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš A. J. civilinio ieškovo naudai 160,00 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt eurų) turtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo Z. V. civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti solidariai iš A. J., M. D. K. ir D. B. civilinio ieškovo naudai 1033,33 Eur (vieną tūkstantį trisdešimt tris eurus 33 ct) turtinei žalai atlyginti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, teikiant antrinę teisinę pagalbą M. D. K., netenkinti.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo įrašu ir išklotinėmis – paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – nuoplovą nuo galinio kairės pusės durelių stiklo – supakuotą į pakuotę Nr. 5; nuoplovą su galimais biologinės kilmės pėdsakais nuo priekinio kairės pusės automobilio lango – supakuotą į pakuotę Nr. 6; 6 daktiloskopinės plokšteles su rankų pėdsakų fragmentais – supakuotas į pakuotę Nr. 7; cigarečių pakelį „Marlboro“ su 2 cigaretėmis - supakuotą į pakuotę Nr. 8.; mikroobjektų pavyzdžius, pažymėtus Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3, nuo galinės sėdynės – supakuotus į pakuotę Nr. 9, patalpintus į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus ministerijos turto valdybos VRM Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių – nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – stiklainį Nr. 1, plombą Nr. 033495; kvapo pėdsaką nuo vidurinės galinės sėdynės sėdimosios dalies – stiklainį Nr. 2, plombą Nr. 033496; kvapo pėdsaką, nuo galinės sėdynės dešinės pusės sėdimosios dalies – stiklainį Nr. 3, plombą Nr. 033497; foninio kvapo pėdsakas iš automobilio salono vidaus – stiklainį Nr. 4, plombą Nr. 033498 patalpintus į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus ministerijos Kinologijos valdybą – nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Kaltinamajam A. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Kaltinamajam M. D. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Kaltinamajam D. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Vaida Sinkevičienė