Klaipėdos apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. Z. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo M. K. ieškinį atsakovams R. Z., nepilnamečiam vaikui E. Z., atstovaujamam atstovės pagal įstatymą R. Z., institucija, teikianti išvadą byloje, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas iškeldinti atsakovę bei nepilnametį vaiką iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), su jiems priklausančiais asmeniniais daiktais, nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos.Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. sausio 22 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino visiškai, nutarė iškeldinti atsakovę su nepilnamečiu vaiku iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), su jiems priklausančiais asmeniniais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, ir priteisė iš atsakovės 75 EUR bylinėjimosi išlaidų ieškovui M. K.. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. sausio 29 d. priėmė papildomą sprendimą, kuriuo tenkino ieškovo prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo ir priteisė iš atsakovės 500 EUR bylinėjimosi išlaidų ieškovui.Klaipėdos apylinkės teisme 2018 m. vasario 26 d. gautas atsakovės patikslintas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, juo prašė panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą už akių ir nagrinėti bylą iš esmės. Nurodė, kad apie 2018 m. sausio 22 d. sprendimą už akių sužinojo tik 2018 m. vasario 8 d. Anksčiau apie pradėtą teisminį procesą nebuvo informuota, todėl neturėjo galimybės pateikti atsiliepimo į ieškinį. Teigia, jog su nepilnamečiu vaiku yra socialiai remtini asmenys, butas yra vienintelis šeimos būstas, todėl teismas negalėjo iškeldinti iš buto nesuteikdamas gyvenamosios patalpos. Teigia, jog ginčo buto pardavimo iš varžytynių aktas buvo surašytas ir įregistruotas galiojant įsiteisėjusiai Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutarčiai, o butas buvo parduotas žymiai mažesne kaina nei vidutinė rinkos vertė, todėl atsakovė turi teisę pareikšti ieškinį dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu.2018 m. kovo 19 d. Klaipėdos apylinkės teisme gautas ieškovo atsiliepimas į atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo ieškovas su pareiškimu nesutiko ir prašė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 22 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą. Teigia, kad nesutiktina su atsakovės argumentu, kad iškeldinus atsakovę su nepilnamečiu vaiku, bus pažeistos nepilnamečio vaiko teisės turėti tokias gyvenimo sąlygas, kurių reikia jo dvasiniam, protiniam, fiziniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi. Nurodo, kad atsakovei 2017 m. gegužės 8 d. tapo žinoma, kad butas parduotas iš varžytynių, todėl privalėjo ieškotis kitos gyvenamosios patalpos, tačiau nesiėmė jokių priemonių susirasti kitą būstą. Pabrėžė, jog turto įsigijimas iš varžytynių yra teisėtas nuosavybės teisės įgijimo būdas, tuo tarpu atsakovės delsimas atlaisvinti ieškovo nuosavybę laikytinas piktnaudžiavimu savo teise.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. kovo 21 d. nutartimi netenkino atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir priteisė iš atsakovės 200 EUR bylinėjimosi išlaidų ieškovui M. K.. Pirmosios instancijos teismo motyvai:Pirmosios instancijos teismas nurodo, kad atsakovams R. Z. ir nepilnamečiam E. Z., atstovaujamam atstovės pagal įstatymą R. Z., procesiniai dokumentai išsiųsti R. Z. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau grįžo neįteikti. Grįžusiose pašto pažymose nurodyta: „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. Patikrinus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis nustatyta, kad atsakovė nedirba. Atsižvelgiant į tai, teisėjo 2017 m. lapkričio 27 d. ir 2017 m. lapkričio 29 d. rezoliucijomis nutarta procesinius dokumentus atsakovams įteikti vadovaujantis CPK 123 straipsnio 3 dalimi, todėl teismo procesiniai dokumentai R. Z. ir nepilnamečiam E. Z. 2017 m. lapkričio 30 d. pakartotinai išsiųsti deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Siųsti procesiniai dokumentai atsakovės deklaruotoje gyvenamojoje vietoje palikti 2017 m. gruodžio 2 d., todėl laikytini tinkamai įteiktais 2018 m. sausio 3 d. (CPK 123 straipsnio 3 dalis). Atsakovai per teismo nustatytą 14 dienų terminą nuo pranešimo įteikimo dienos, t. y. iki 2018 m. sausio 17 d., atsiliepimų į ieškinį nepateikė, todėl teismas teisėtai ir pagrįstai 2018 m. sausio 22 d. priėmė sprendimą už akių.Nurodo, kad atsakovės R. Z. argumentai, jog aplinkybė, kad ginčo turto vertė nustatyta netinkamai, tai sudaro pagrindą kreiptis į teismą su ieškiniu dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, atmestini kaip nepagrįsti ir neturintys įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Pabrėžė, kad nors atsakovė nurodo, kad ketina kreiptis į teismą su ieškiniu dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, tačiau teismui nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių šias aplinkybes. Nurodo, kad atsakovė teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad išieškojimas, kurio pagrindu iš varžytynių buvo parduotas jai priklausęs butas, esantis (duomenys neskelbtini), būtų vykdytas išieškant sumas, nesumokėtas už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, dėl to galėjo būti taikomas apribojimas išieškoti iš vienintelio būsto. R. Z. taip pat nepateikė duomenų, kad būtų priimtas teismo procesinis sprendimas, kurio pagrindu antstolė neturėjo teisės nukreipti išieškojimą į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Aplinkybė, kad atsakovė su nepilnamečiu vaiku yra socialiai remtini asmenys, vertintina kaip nesudaranti pagrindo kvestionuoti 2018 m. sausio 22 d. priimto sprendimo už akių teisėtumo klausimą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė R. Z. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 21 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. sausio 22 d. sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, pridėti prie bylos įrodymus. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai: Apeliantė teigia, kad nebuvo tinkamai informuota apie teismo procesą. Nurodo, kad 2018 m. vasario 8 d. pašto dėžutėje rado laišką su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjo 2018 m. sausio 22 d. sprendimu už akių ir tik tada sužinojo, kad teisme pradėta civilinė byla. Teigia, kad anksčiau apie pradėtą teisme bylą nebuvo informuota. Nurodo, kad pašto dėžutėje rado pranešimą, tačiau nuvykusi į paštą ir teismą, sužinojo, kad pranešimas siųstas dėl kitos bylos. Apeliantė nesutinka su sprendimu už akių ir ieškovo ieškiniu, nes apeliantė su nepilnamečiu sūnumi yra socialiai remtini asmenys, butas, iš kurio jie yra iškeldinami, – vienintelis atsakovei priklausantis butas ir vienintelis šeimos būstas, todėl teismas negalėjo iškeldinti atsakovės ir jos vaiko nesuteikdamas jiems kitos gyvenamosios patalpos. Nurodo, kad nedelsiant iškeldinant atsakovę su nepilnamečiu vaiku bus pažeistos nepilnamečio vaiko teisės turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi. Apeliantė teigia, kad butas buvo parduotas už žymiai žemesnę kainą nei vidutinė buto rinkos kaina. Dėl šių priežasčių apeliantė teigia, kad turi teisę pareikšti ieškinį dėl sandorio (turto pardavimo iš varžytynių akto) pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo. Nurodo, kad artimiausiu laiku ketina kreiptis į teismą pareikšdama ieškinį dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu. Atsiliepimu ieškovas prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1175-793/2018, palikti nepakeistą, atskirąjį skundą atmesti, priteisti ieškovo patirtas išlaidas už atsiliepimo į atsakovės atskirąjį skundą paruošimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Ieškovas nurodo, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 7 punktas nustato, kad vaiko teises pirmiausiai privalo užtikrinti tėvai ir kiti teisėti vaiko atstovai. Vaiko interesų prioritetinės gynybos principas negali būti suabsoliutinamas ir vaiko teisę į būstą bei jo vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas visų pirma privalo užtikrinti vaiko tėvai. Nagrinėjamu atveju ne ieškovas pažeidžia atsakovės ir jos nepilnamečio sūnaus teises ir teisėtus interesus, bet pati atsakovė savo pasyviu elgesiu, tai yra žinodama, kad 2017 m. gegužės 8 d. butas buvo parduotas iš varžytynių ieškovui, privalėjo ieškotis kitos gyvenamosios patalpos, tačiau nesiėmė jokių priemonių, kad susirastų kitą gyvenamąjį plotą, nesikreipė į savivaldybę dėl socialinio būsto suteikimo, į valstybės institucijas, kurios rūpinasi vaikų teisėmis, neišsinuomojo kitos gyvenamosios patalpos, nesiėmė kitų veiksmų. Ieškovas nurodo, kad nepagrįsti ir šiuo atveju teisiškai nereikšmingi visi atsakovės argumentai, susiję su varžytynėmis, kadangi atsakovės skundai dėl varžytynes vykdžiusios antstolės Vidos Daugirdienės veiksmų Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) civilinėje byloje Nr. 2YT-1397-991/2017 ir Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2S-732-163/2017 buvo išsamiai išnagrinėti ir atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimo, sprendimo už akių peržiūrėjimo klausimus.

Faktinės bylos aplinkybės

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad ieškovas 2017 m. gegužės 8 d. turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. S-17-4-11614 pagrindu įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis, M. K. nuosavybės teisė į minėtą turtą įregistruota 2017 m. birželio 26 d. 2017 m. rugsėjo 28 d. pranešimu ieškovo atstovė kreipėsi į atsakovę, nurodydama, jog iki 2017 m. spalio 29 d. atsakovė su nepilnamečiu vaiku privalo atlaisvinti gyvenamąsias patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), su visais priklausančiais daiktais ir apie tai informuoti ieškovą arba jo atstovę. Atsakovė įspėta, jog neatlaisvinus gyvenamųjų patalpų, ieškovas bus priverstas kreiptis į teismą dėl iškeldinimo. Minėtas pranešimas atsakovei išsiųstas registruotu laišku ir elektroniniu paštu.Apeliantė teigia, kad nebuvo tinkamai informuota apie teismo procesą. Nurodo, kad 2018 m. vasario 8 d. pašto dėžutėje rado laišką su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjo 2018 m. sausio 22 d. sprendimu už akių ir tik tada sužinojo, kad teisme pradėta civilinė byla. Teigia, kad anksčiau apie pradėtą teisme bylą nebuvo informuota. Nurodo, kad pašto dėžutėje rado pranešimą, tačiau nuvykus į paštą ir teismą, sužinojo, kad pranešimas siųstas kitoje byloje.Sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių (CPK 285 straipsnio 1 dalis). Sprendimas už akių gali būti priimtas, kai būdama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą, šalis nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso skatinimu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdama nepagrįstai vilkinti bylos nagrinėjimą.Procesiniai dokumentai gali būti įteikti šalims Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, tai yra paliekant pranešimus apie įteiktinus procesinius dokumentus deklaruotose gyvenamosiose vietose. CPK 123 straipsnio 3 dalis nustato, kad tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad atsakovės R. Z. deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini). Atsakovams R. Z. ir nepilnamečiam E. Z., atstovaujamam atstovės pagal įstatymą R. Z., procesiniai dokumentai išsiųsti R. Z. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau grįžo neįteikti. Pirmosios instancijos teismas patikrinęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis nustatė, kad atsakovė R. Z. nedirba. Atsižvelgdamas į tai pirmosios instancijos teismas teisingai vadovaudamasis proceso teisės normomis, tai yra CPK 123 straipsnio 3 dalimi, esant atsakovės deklaruotos gyvenamosios vietos adresui, juos išsiuntė pakartotinai jų deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Iš byloje esančių vokų nustatyta, kad laiškai išsiųsti 2017 m. lapkričio 15 d. ir procesiniai dokumentai atsakovės deklaruotoje gyvenamojoje vietoje palikti 2017 m. gruodžio 2 d., todėl laikytini tinkamai įteiktais po trisdešimties dienų termino, tai yra 2018 m. sausio 3 d. Byloje duomenų, jog atsakovai pateikė atsiliepimą per teismo nustatytą 14 dienų terminą nuo pranešimo įteikimo dienos, nėra, todėl darytina išvada, kad teismas pagrįstai 2018 m. sausio 22 d. priėmė sprendimą už akių. Pažymėtina, kad apeliantė nurodo, kad paliktas pranešimas buvo dėl kitos nagrinėjamos bylos, kurioje dalyvis akcinė bendrovė „Klaipėdos vanduo“, tačiau apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrinęs siųstus pašto vokus nustatė, kad pranešimai apie įteiktinus procesinius dokumentus buvo palikti 2017 m. gruodžio 2 d., todėl laikoma, kad pranešimai buvo palikti atsakovės pašto dėžutėje jos deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, todėl apeliantės nurodyti argumentai, kad ji nebuvo informuota apie teismo posėdį, gautus procesinius dokumentus atmetami kaip nepagrįsti. Apeliantė nesutinka su sprendimu už akių, kadangi apeliantė su nepilnamečiu sūnumi yra socialiai remtini asmenys, butas, iš kurio jie yra iškeldinami, – vienintelis atsakovei priklausantis butas ir vienintelis šeimos būstas, todėl teismas negalėjo iškeldinti atsakovės ir jos vaiko nesuteikdamas jiems kitos gyvenamosios patalpos. Nurodo, kad nedelsiant iškeldinant atsakovę su nepilnamečiu vaiku bus pažeistos nepilnamečio vaiko teisės turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovas 2017 m. gegužės 8 d. turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. S-17-4-11614 pagrindu įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). 2017 m. rugsėjo 28 d. pranešimu ieškovo atstovė kreipėsi į atsakovę, nurodydama, jog iki 2017 m. spalio 29 d. atsakovė su nepilnamečiu vaiku privalo atlaisvinti gyvenamąsias patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), su visais priklausančiais daiktais ir apie tai informuoti ieškovą arba jo atstovę. R. Z. įspėta, jog neatlaisvinus gyvenamųjų patalpų, ieškovas bus priverstas kreiptis į teismą dėl iškeldinimo. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. sausio 22 d. sprendimu už akių nutarė iškeldinti atsakovę R. Z. su nepilnamečiu vaiku E. Z. iš ieškovui M. K. nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), su jiems priklausančiais asmeniniais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.Pagal CK 3.155 straipsnio 1 dalį vaikai iki jų pilnametystės yra tėvų prižiūrimi ir pagal įstatymus tėvai yra nepilnamečių vaikų atstovai (CK 3.157 straipsnio 1 ir 2 dalys), vaikai turi teisę gyventi kartu su tėvais (CK 3.161 straipsnio 3 dalis), o jų nuolatine gyvenamąja vieta yra laikoma jų tėvų ar globėjų (rūpintojų) nuolatinė gyvenamoji vieta (CK 2.14 straipsnio 1 dalis, 3.168 straipsnio 1 dalis), vaikai negali būti išskirti su tėvais prieš jų norą, išskyrus įstatyme numatytus atvejus (CK 3.168 straipsnio 2 dalis), bei tai, jog Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 7 punktas nustato, kad vaiko teises pirmiausiai privalo užtikrinti tėvai ir kiti teisėti vaiko atstovai, darytina išvada, jog kartu su atsakove pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 22 d. sprendimu už akių turi būti iškeldinti ir jų sprendimo priėmimo metu buvęs nepilnametis vaikas.Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 7 punktas nustato, kad vaiko teises pirmiausiai privalo užtikrinti tėvai ir kiti teisėti vaiko atstovai. Vaiko interesų prioritetinės gynybos principas negali būti suabsoliutinamas ir vaiko teisę į būstą bei jo vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas visų pirma privalo užtikrinti vaiko tėvai. Vaiko teisių prioritetinės apsaugos principas, įtvirtintas JTO Vaiko teisių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje, yra lygiavertis privačios nuosavybės neliečiamybės ir savininko teisių gynimo principams. Lietuvos Respublikos nacionalinė teisė, numatanti vaiko teisių apsaugą, neįpareigoja bet kurio gyvenamosios patalpos savininko, kurio patalpoje gyvena vaikas, apriboti savo nuosavybės teises. Teismas atkreipia dėmesį, kad pati atsakovė žinojo apie parduodamą ir parduotą nekilnojamąjį turtą, tačiau žinodama apie tai apeliantė nesiėmė veiksmų, kad savo nepilnamečiui vaikui užtikrintų teisę į gyvenamąjį būstą. Taip pat byloje nėra duomenų, jog atsakovė būtų kreipusi į ieškovą dėl nuomos, panaudos sutarčių sudarymo ar ėmėsi kitų priemonių užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus – teisę į gyvenamąjį būstą, tokių duomenų apeliantė nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, laikas nuo 2017 m. gegužės 8 d., elgiantis rūpestingai buvo pakankamas tokiems veiksmams atlikti. Be to, kaip matyti iš byloje esančių duomenų 2018 m. birželio 22 d. E. Z. tapo pilnamečiu.Apeliantė teigia, kad butas buvo parduotas už žymiai žemesnę kainą nei vidutinė buto rinkos kaina. Dėl šių priežasčių apeliantė teigia, kad turi teisę pareikšti ieškinį dėl sandorio (turto pardavimo iš varžytynių akto) pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo. Nurodo, kad artimiausiu laiku ketina kreiptis į teismą pareikšdama ieškinį dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu. Šie apeliantės argumentai laikomi teisiškai nereikšmingais šioje nagrinėjamoje byloje. Šioje nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl atsakovės ir jos nepilnamečio vaiko iškeldinimo, o atsakovė pasisako dėl antstolio veiksmų, jog antstolis galbūt tikėtinai pardavė butą žemesne nei rinkos kaina. Ši aplinkybė nėra bylos nagrinėjimo dalykas, o atsakovės nurodyta aplinkybė, kad ateityje ketina teikti ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, yra nepagrįsta, neparemta rašytinais įrodymais (CPK 178 straipsnis).Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Esant anksčiau minėtų aplinkybių visumai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsižvelgiant į atskirojo skundo argumentus bei įrodymus, naujas aplinkybes, yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).Netenkinus apeliantės atskirojo skundo, iš apeliantės priteistinos 150 EUR ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantės R. Z. 150 EUR bylinėjimosi išlaidas ieškovui M. K..